Sveikiname Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Teatro ir kino fakulteto dekanę, aktorę, pedagogę, vieną iš „Keistuolių teatro“ įkūrėjų Iloną Balsytę su 60 metų jubiliejumi!

1982–1986 m. mokėsi dramos teatro aktoriaus specialybės Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (kurso vadovė Irena Vaišytė).

Po studijų kelias teatro pasaulyje tęsėsi Dainos teatre Vilniuje, o 1989 m. ji kartu su aktoriais Aidu Giniočiu ir Sigučiu Jačėnu įkūrė „Keistuolių teatrą“, kuriame iki šiol įkvepia ir džiugina žiūrovus savo pasirodymais. 2010 m. įkūrė ikimokyklinio muzikinio ugdymo mokyklą „Kindermusik“, o 2013 m. – Keistuolių studiją. 2013 m. įgijo menų pedagogikos magistro laipsnį iš Šiaulių universiteto.

I. Balsyte savo karjeroje sukūrė daugiau nei 60 vaidmenų kine, televizijoje bei teatre, o tarp jų – Doroti iš „Smaragdo miesto burtininko“, Aldonsa iš „Liūdnojo vaizdo riterio“, Smeraldina iš „Karaliaus Elnio“ ir daugelis kitų.

Už savo indėlį į Lietuvos kultūrą jai 2015 m. buvo suteiktas Lietuvos valstybės apdovanojimas – Ordino Už nuopelnus Lietuvai Riterio kryžius.

2024 m. vasario 5 d. I. Balsytė tapo LMTA Teatro ir kino fakulteto dekane. Šiuo metu dekanė dirba pokyčių ir kraustymosi kontekste – Fakulteto bendruomenės visai netrukus laukia naujo studijų miestelio atidarymas Olandų gatvėje.

Nuoširdžiai sveikiname ir linkime sklandžių darbų!

2024 04 22

Šią savaitę Vilniuje renkasi Europos aukštųjų teatro mokyklų vadovai – balandžio 17-19 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) vyks neeilinis École des Écoles (EdE) asociacijos narių susirinkimas. 

„Lietuvos muzikos ir teatro akademija didžiuojasi galėdama priimti kolegas iš Europos, taip pat ne tik prisidėti organizuojant École des Écoles asociacijos narių susirinkimą, bet ir dalintis žiniomis, patirtimi mokymuose, kuriuos vedė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojai, žymūs Lietuvos teatro ir šokio atstovai, kūrėjai ir kritikai: Yana Ross, Augustas Gornatkevičius, Naubertas Jasinskas, Agnija Šeiko, Goda Dapšytė, Žilvinas Beniušis. Tai liudija Lietuvos, kaip teatro šalies, pripažinimą“, – teigia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė doc. dr. Judita Žukienė. 

Neeiliniame École des Écoles asociacijos susirinkime Vilniuje dalyvaus Europos aukštųjų teatro mokyklų atstovai iš Danijos, Prancūzijos, Portugalijos, Šveicarijos, Norvegijos, Belgijos, Rumunijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Ukrainos ir Lietuvos. Per susirinkimą Europos aukštųjų teatro mokyklų vadovai aptars organizacijos veiklą ir iššūkius, išrinks naują École des Écoles asociacijos valdybą, į kurią kandidatuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros vedėja doc. dr. Elzė Gudavičiūtė.  

2006 m. įkurta École des Écoles asociacija šiuo metu vienija 16 Europos aukštųjų teatro mokyklų. Pastaraisiais metais École des Écoles asociacija daug dėmesio skiria Europos teatro mokyklų dėstytojų mainams, siekia plėtoti mokyklų partnerių bendradarbiavimą rengdama seminarus, praktinius užsiėmimus ir susitikimus. Taip pat ji įgyvendino keletą „Erasmus“ strateginių partnerysčių projektų. Šiuo metu École des Écoles asociacijai vadovauja prof. Sabina Dhein, Hamburgo muzikos ir teatro universiteto Teatro akademijos direktorė.  

Lietuvos muzikos ir teatro akademija yra École des Écoles asociacijos narė nuo 2009 metų. Ji taip pat yra aljanso FilmEU, Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacijos (AEC), Šiaurės šalių muzikos akademijų asociacijos (ANMA), Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA), Europos kamerinės muzikos dėstytojų asociacijos (ECMTA), Europos teatro mokyklų ir akademijų sąjungos (E:UTSA) ir Kino ir televizijos mokyklų asociacijos (CILECT) narė. Be to, Lietuvos muzikos ir teatro akademija aktyviai dalyvauja „Nordplus“, Europos operos akademijos (EOA) veiklose. 

2024 04 17

Lietuvos muzikos ir teatro akademija šįmet kviečia studijuoti teatro meną pagal naują, unikalią specializaciją – Lėlių ir objektų teatrą. Šios studijos vyks uostamiestyje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete.

Ką žinome apie Lėlių ir objektų teatrą? O apie studijas Klaipėdoje? Klaipėdos lėlių teatro, kurio komanda itin prisidėjo ruošiantis šioms studijoms, režisierė ir aktorė Karolina Jurkštaitė teigia, kad šios studijos yra nuolatinis tiek gyvenimo, tiek savęs, tiek paties teatro tyrinėjimas, o ne toks greitas Klaipėdos tempas meno žmonėms yra privalumas, nes suteikia galimybę susitelkti į kūrybą. Apie tai ir daugiau kviečiame skaityti interviu su viena iš naujos Lėlių ir objektų teatro specializacijos dėstytojų K. Jurkštaite.

Kokiai asmenybei rekomenduotumėte rinktis šią specializaciją?

Lėlių teatras iš esmės yra labai platus ir gilus reiškinys. Jame yra visko: spalvų, įdomiausių formų, garsų, muzikos, įvairių materijų, technikų… Ir visa tai yra nuolatiniame judėjime.

Iš viso to natūraliai išplaukia lėlininko portretas – tai yra žmogus, pirmiausiai mylintis visas meno šakas, nes šiame teatro žanre jos visos telpa ir atranda savo vietą. Kaip ir kituose menuose, taip ir šiame svarbios savybės yra kantrybė, darbštumas, empatija, įsiklausymas, iniciatyva, noras ir sugebėjimas dirbti komandoje, meniniai ir kūrybiniai gabumai, humoro jausmas.

Kaip vienu sakiniu apibūdintumėte Lėlių ir objektų teatro fenomeną?

Lėlių teatro fenomenas slypi simbolinėje lėlės atgijimo arba gimimo akimirkoje, kuri dabar, kaip ir skirtinguose istoriniuose laikotarpiuose, neša sakralumo idėją.

Kuo tapsiu baigęs Lėlių ir objektų teatro studijas? Ar būsiu aktorius? Ar režisierius? Kokia karjera manęs laukia?

Lėlininko profesija, jeigu ją tikrai pamilsite, tampa labiau gyvenimo būdu nei karjera. Tai yra nuolatinė kūryba ir nuolatinis tyrinėjimas tiek gyvenimo, tiek savęs, tiek paties teatro. Kartu tai ir ekspresyvus, išraiškingas ir šiuolaikiškas menas, kuris neleidžia užsisėdėti vietoje.

Vykstant studijoms visi studentai mokysis lėlių ir objektų teatro režisūros, lėlių atgaivinimo meno, lėlių gamybos ir scenografijos, lėlių teatro dramaturgijos rašymo principų ir daugelio kitų lėlių teatro elementų. Jau studijuojant kiekvienam pradeda aiškėti mėgstama kryptis: vieniems tai režisūra, kitiems labiau veriasi aktoriniai gabumai, treti panorės tapti lėlių teatro dailininkais arba lėlių kūrėjais ir pasiners į gamybos procesus.

Kokios studijos, kokie dėstytojai ir aplinka laukia būsimų studentų?

Studijos orientuotos į profesionalių lėlininkų ugdymą. Programoje numatyta studentus supažindinti su įvairiomis lėlių teatro rūšimis ir technikomis, lėlių ir objektų valdymo principais, režisūrinės minties išlaikymo galimybėmis. Kurdami programą nemažai dėmesio skyrėme ir vizualiesiems menams: dailei, skulptūrai, scenografijai, taip pat lėlių teatro istorijai, lėlių teatro dramaturgijos kūrimui ir aktoriniam dainavimui, judesiui, ritmikai. Žinios bus gilinamos akademinėse teorinėse paskaitose, susijusiose su menais, psichologija, vadyba ir t. t. Numatyta išvykų, susitikimų su lėlininkais, lėlių kūrėjais, bendravimas su jais.

Papasakokite, kokie mokymosi Klaipėdoje privalumai?

Pirma į galvą šaunanti mintis yra jūra. Juk kūrybingam žmogui jūra, lengvai pasiekiama gamta, lėtesnis ritmas padeda susikoncentruoti į kūrybą ir tikrai yra privalumas. Klaipėda nuolatos dūzgia tik vasarą, o nuo rudens ji pradeda rimti. Tai nereiškia, kad Klaipėdoje nebelieka kultūrinio gyvenimo – jis persikelia iš išorinio šurmulio į vidines galerijų, kavinukių, teatrų patalpas.

Nuoširdus palinkėjimas būsimam studentui.

Kiekvienam stojančiajam linkiu įsiklausyti į save, neskubėti prieš pasirenkant studijų kryptį ir surasti savo gyvenimo profesiją. Rinktis tai, kas atliepia jūsų vidų – tuomet jūs ne dirbsite, o tiesiog gyvensite ir, žinoma, sukursite ką nors gražaus ir prasmingo.

2024 04 15

Kovo pabaigoje Tbilisio Šota Rustaveli kino ir teatro universitete vyko 14-asis tarptautinis studentiškų etiudų festivalis, kuriame dalyvavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Teatro katedros studentai ir režisierius, aktorius profesorius Valentinas Masalskis.

Klaipėdos fakulteto studentė Goda Dambrauskaitė (vaidybos I k.) laimėjo vieną iš keturių pagrindinių prizų už geriausios aktorės pasirodymą, o prof. Valentino Masalskio paskaita apie aktorystės meną susilaukė didžiulio susidomėjimo. Sveikiname pirmakursę su pasiekimais!

Šiemet renginyje dalyvavę studentai, dėstytojai, dekanai ir katedrų vedėjai iš Lenkijos, Vengrijos, Izraelio, Graikijos, Kinijos, Sakartvelo, Azerbaidžano, Armėnijos ir Lietuvos lankėsi paskaitose, dirbtuvėse, Sakartvelo universiteto įvairių paskaitų pristatymuose, susitikime su premjere bei Lėlių teatre. 

Tarptautinį etiudų festivalį 2009 m. įkūrė Sakartvelo Šota Rustaveli kino ir teatro universito Dramos fakultetas. Jį kasmet organizuoja studentų savivalda, minint Pasaulinę teatro dieną.

2024-04-11

Sveikiname mūsų brangią, gerbiamą LMTA Koncertmeisterio katedros vedėją, profesorę Ireną Uss-Armonienę, šiandien švenčiančią garbingą jubiliejų – 70-metį!

Visos LMTA bendruomenės vardu reiškiame didelę padėką profesorei už išskirtinį indėlį į mūsų Akademijos gyvenimą.

Irena Uss-Armonienė, sukaupusi didelę pedagoginę ir atlikėjišką patirtį, sėkmingai ugdo aukšto profesinio lygio muzikus, pianistus koncertmeisterius, nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatus. Jos vadovaujamą klasę baigė per 100 pianistų koncertmeisterių!

Linkime Jums neįkainojamų momentų šią ypatingą dieną. Tegul Jūsų gyvenimas būna kupinas džiaugsmo!

2024 04 06

Šįmet būsimųjų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų laukia kelios naujienos. Lėlių ir objektų teatro specializacija Klaipėdos fakultete (pirma pakopa, menų bakalauras) – viena jų.

Vakar Lietuvos lėlininkai minėjo profesinę šventę – tarptautinę lėlininkų dieną. „Marionetės žavi naivia gracija, dievišku skulptūrų kampuotumu. Jos primena egiptietiškus hieroglifus, tai yra kažką paslaptingo ir švaraus,- sako dramaturgas Anatolis Fransa, – kada jos vaidina Šekspyro dramą arba Aristofaną, man atrodo, kad poeto mintis atsiskleidžia šventraščiuose ant šventyklos sienų“.

Lėlių ir objektų teatro režisūros specializacijos tikslas – parengti profesionalų lėlių ir objektų teatro kūrėją – režisierių ir aktorių, išmanantį teatro meną istoriniu ir teoriniu požiūriais, žinantį lėlių ir objektų kūrimo ir valdymo technologijas, spektaklio kūrimo būdus, mokantį kritiškai mąstyti, analizuoti ir vertinti meno reiškinius, gebantį realizuoti savo menines idėjas.

Baigę studijas absolventai galės dirbti įvairiuose Lietuvos lėlių teatruose ir jų trupėse, kultūros ir švietimo, pramogų industrijų įstaigose, inicijuoti ir įgyvendinti nacionalinius ir tarptautinius kultūros projektus, taip pat – savarankiškai reikštis kūrybinėje, meninėje profesinėje veikloje.

Lėlių ir objektų teatro  specializacija yra atvira įvairaus amžiaus žmonėms, norintiems pažinti šią unikalią savo žaisme ir gilumu profesiją. 

Kviečiame susipažinti su lėlių ir objektų teatro studijomis šiame filmuke.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, pernai tapusi Europos kūrybinių industrijų mokyklų aljanso „FilmEU“ nare, dalyvavo Kaune vykusioje diskusijoje „Europos universitetų aljansai. Kompetencijos inovatyviai ekosistemai“.

Renginyje susitiko Lietuvos aukštųjų mokyklų, dalyvaujančių Europos universitetų aljansuose, bendruomenių nariai, valstybės ir viešųjų institucijų bei verslo atstovai, aukštojo mokslo praktikai.

„Lietuvos muzikos ir teatro akademija ne taip seniai prisijungė prie europinio aljanso, tad mums itin įdomi kitų aukštųjų mokyklų patirtis ir geroji praktika įgyvendinant aljansų tikslus. Pasinaudodami renginyje kilusiomis idėjomis sieksime ne tik kuo efektyviau įgyvendinti projekte „FilmEU+“numatytas veiklas, bet ir proveržio inovacijų ir antreprenerystės srityse“, – sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos meno ir mokslo prorektorė doc. dr. Ramunė Balevičiūtė.

Pasak prorektorės, diskusijoje išryškėjo ir dar viena žinutė – narystė aljanse suteikia galimybių ne tik konkrečiai aukštajai mokyklai, tačiau ir visai sričiai bei šaliai. Lietuvos muzikos ir teatro akademija sieks pasinaudoti šia išskirtine galimybe, stiprindama savo lyderystę kino ir medijų studijų bei kūrybinių industrijų srityje.

Renginio dalyviai labiausiai atkreipė dėmesį į studentų motyvaciją įsitraukiant į naujas inovatyvias papildomas veiklas ir strateginės partnerystės kultūros kūrimą. Moderuojant Ryčiui Juozapavičiui, šias dvi temas dalyviai nagrinėjo dirbtuvėse.

„Jaučiame, kad partnerystė aljanse mus įgalina ir leidžia tobulėti srityse, kuriose jaučiame poreikį augti, nes galime pasinaudoti partnerių įdirbiu ir sukaupta patirtimi mainais pasiūlant tą patį kažkurioje kitoje srityje. Būtent todėl partnerystės audiovizualinio meno edukacijoje ir sklaidoje mums yra itin aktualios – bendradarbiavimas praturtina visas aljanse dalyvaujančias puses unikaliomis tarpusavio kultūrinio identiteto perspektyvomis“, –  teigia akademijos Kino ir televizijos katedros vedėjas doc. Vytautas Dambrauskas.

Diskusijoje ir dirbtuvėse dalyvavę aukštųjų mokyklų, verslo ir kitų institucijų atstovai įvardino, kad aljansai veikia kaip vizionierius jungiantis tinklas, suteikiantis galimybių kurti strateginių partnerysčių kultūrą. Aljansai taip pat gali padėti veikti nacionalinės politikos formavimą siekiant efektyvesnio aukštojo mokslo sistemos valdymo, vertinant visuomenės norą mokytis nacionaliniu mastu ir kt.

Renginio dalyviai sutarė, kad reikalingas bendras ir ilgalaikis visų suinteresuotųjų šalių susitarimas dėl bendradarbiavimo, aukštojo mokslo vystymo krypčių, ateities tendencijų, siekiant užtikrinti darnią aukštojo mokslo plėtrą. 

Lietuvos muzikos ir tetaro akademija nuo 2023 m. liepos mėn. yra Europos universitetinių kūrybinių ir kultūrinių industrijų mokyklų aljanso „FilmeEu“ narė. Šis aljansas siekia ugdyti naują jaunų europiečių kartą, kuri bendradarbiautų skirtingose kino meno ir mokslo srityse ir įgytų tarpsritinių, tarpkultūrinių, tarpdisciplininių, skaitmeninių technologijų ir antreprenerystės įgūdžių.

Nematerialusis lietuvių kultūros paveldas – sutartinės – išgyvena atgimimo laikotarpį ir sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Prestižinė akademinė leidykla „Cambridge Scholars Publishing“ išleido etnomuzikologės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės knygą Past and Present Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs.

Vasario pabaigoje išleistoje D. Račiūnaitės-Vyčinienės knygoje Past and Present Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs polifoninės sutartinės tyrinėjamos ne tik kaip lietuvių fenomenas, bet ir ieškoma jų analogijų kaimyninėse šalyse, tolimose egzotiškose kultūrose, pavyzdžiui, Japonijos ainų subkultūroje. Taip pat leidinyje pristatomi daugelį metų trukusių tyrimų rezultatai, dalijamasi naujausiomis įžvalgomis apie sutartinių užimamą vietą šiandieninėje kultūroje. Tai etnomuzikologinė studija, kurią svariai papildo etnologijos, archeologijos, lingvistikos tyrimų duomenys.

„Manau, pirmiausiai labai svarbus pats faktas, kad lietuvių sutartinių giedojimo tradicija paskelbta pasaulio kultūrinėje erdvėje. Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad knygoje sutartinės atskleistos ne kaip istorinis, ryškią žymę kultūroje palikęs reiškinys, bet kaip gyvybinga tradicija, šiandien turinti begalę skirtingų raiškos formų. Polifoninės sutartinės atvertos kaip reiškinys, kuris jungia itin gyvą praeities lietuvišką žemdirbiškos kultūros muzikinę kūrybą ir nūdienos įvairias meno raiškas. Sutartinės, šiandien esančios vienas svarbiausių lietuvių tapatybės ženklų, tampa savotišku raktu, atveriančiu duris į lietuvių mentaliteto pažinimą“, – taip autorė pristato leidinį.

D. Račiūnaitė-Vyčinienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Muzikinio folkloro archyvo vyriausioji mokslo darbuotoja. 2002 m. ji pelnė Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją už mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, 2021 m. – Nacionalinę kultūros ir meno premiją už folkloristikos aktualizavimo darbus. Mokslinis dėmesys, kurį profesorė skiria sutartinėms (skaityta daugiau nei 100 pranešimų konferencijose, parašyta 150 mokslinių straipsnių ir 4 monografijos), itin reikšmingas – prisidėjo prie to, kad 2010 m. UNESCO sutartines įtraukė Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tad tikimasi, kad ir naujasis autorės mokslinis darbas Past and Present Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs ne tik padės geriau suprasti sutartinių fenomeną, bet ir paskatins naujus sutartinių tyrimus.

LMTA inf.
2024 03 15

Šiandien M. K. Čiurlionio paskatomis-stipendijomis apdovanoti kūrybiškiausi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vilniaus dailės akademijos studentai. Specialaus pianistų konkurso laimėtojui taip pat įteikta teisininko, Lietuvos Nepriklausomybės akto signataro K. Motiekos stipendija.

M.K. Čiurlionio vardinė stipendija skirta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentei, kompozitorei Liepai Vozgirdaitei ir Vilniaus dailės akademijos studentei Emilijai Grigaliūnaitei. K. Motiekos fondo stipendija skirta LMTA studijuojančiam pianistui Simonui Mikniui.

„Šiandien tęsiame nuostabią tradiciją Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną pasitikti drauge su dviejų aukštųjų mokyklų bendruomenėmis <…>. Mūsų bendruomenė tiksliai žino, kas yra rezistencija,  kas yra kultūrinė rezistencija, ir, ypatingai, kas yra menininkų rezistencija. Didžiuojamės abiejų aukštųjų mokyklų  profesoriais, docentais ir kolegomis, tuo metu buvusiais pirmose Sąjūdžio ir viso nepriklausomybės judėjimo  gretose. Tai yra žinutė, pamoka mums“, – susirinkusius sveikino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė doc. dr. Judita Žukienė.

Nuo 2020 m. teikiama M. K. Čiurlionio paskata-stipendija kasmet skiriama vienam LMTA Kompozicijos katedros ir vienam Vilniaus dailės akademijos studentui, jos steigėja – M. K. Čiurlionio draugija. Ji skiriama studentams, kurių kūrybos ir studijų erdvėje, greta kitų interesų bei temų, yra šiuolaikiškai permąstoma M. K. Čiurlionio kūryba ir jo puoselėti idealai Lietuvos ir pasaulio kultūros kontekstuose.

Šiemet M. K. Čiurlionio paskata-stipendija atiteko kompozicijos bakalauro IV kurso studentei Liepai Vozgirdaitei (prof. dr. Mārtiņšo Viļumso kl.) už stambios formos kompozicijos elektroakustinių skulptūrų triptikui „…auf…“ preparuotiems kontrabosui, saksofonui ir patefonams sukūrimą.

 „Man labai džiugu atstovauti M. K. Čiurlionio draugiją ir įteikti pačią didžiausią Lietuvoje stipendiją studentams. Ypač džiugu, kad M. K. Čiurlionio vardas ir asmenybė leidžia mums apmąstyti bendrai ir muziką, ir dailę. Jis buvo novatorius, akademinių standartų laužytojas, taip pat labai giliai jautęs gamtą <…>. Iš tiesų M. K. Čiurlionis iki šio lieka labai aktualus, premija skirta tradicijai palaikyti, kultūros jėgai išsaugoti. Taigi nors dabar labai populiaru laužyti tradicijas, tačiau manome, kad ši stipendija padeda tradicijas saugoti – M. K. Čiurlionio estetikos tradicijas, kurios dar bus aktualios labai ilgai“, – įteikiant paskatas-stipendijas kalbėjo M. K. Čiurlionio draugijos narys dr. Vytautas Tumėnas.

Taip pat šiais metais Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paskata-stipendija skirta Vilniaus dailės akademijos Grafikos studijų programos IV kurso studentei Emilijai Grigaliūnaitei ir jos projektui „Bevardžiai ežerai“. Laimėtojai ši paskata-stipendija buvo skirta už kūrybos konceptualumą, netradicinį geografinių objektų pateikimą, už dėmesį Lietuvos ežerams, jų vardams bei originaliai duomenų archyvavimo meninei interpretacijai kūrybiniame projekte „Bevardžiai ežerai“. 

Antrąjį kartą buvo teikiama žinomo teisininko, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Motiekos stipendija. Stipendijos steigėjas – Kazimiero Motiekos fondas. Į ją pretenduoti galėjo akademijos Fortepijono ir vargonų katedros studentai – pianistai. Ši stipendija teko konkursą laimėjusiam pianistui, antro kurso studentui Simonui Mikniui (prof. Daumanto Kirilausko kl.).

„Kiekvienas, kuris prisidėjo steigiant šią  stipendiją, pagerbė Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Kazimiero Motiekos atminimą <…>. Penki pasirodymai konkurse liudija, kad fortepijono katedros profesūra sėkmingai perteikia fortepijono meno paslaptis savo studentams. Labai džiaugiuosi, kad šią premiją laimėjo antro kurso studentas“, – sakė prof. Audronė Pšibilskienė.

„Nepaprastai džiaugiamės, kad Kazimiero Motiekos fondas remia ne tik iškiliausius jaunuosius teisininkus, bet ir meno talentus. Atkaklumo, užsispyrimo, noro ir žinių reikalauja ir muziko darbas. Ir tai, kad mes šiandien galime įteikti Kazimiero Motiekos stipendiją gerbiamam Simonui Mikniui, kuris, kaip profesorė minėjo, yra antro kurso studentas, bet demonstruoja tokį nepaprastą veržlumą, tik rodo, kad mes turime ir turėsime kuo didžiuotis“, – renginyje kalbėjo advokatų kontoros „Motieka ir Audzevičius“ partneris advokatas Albertas Šekštelo.

Paskatos-stipendijos įteiktos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje vykstant šventiškam Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos koncertui, kuriame praėjusių metų M. K. Čiurlionio paskatos-stipendijos laureatas kompozitorius Domantas Pūras atliko paties sukurto kūrinio vargonams ir elektronikai „Like an Underground River“ („Kaip požeminė upė“) IV dalį „Pine Trees“ („Pušys“).

Arnoldo, V. Augustino ir M. K. Čiurlionio kūrinius atliko akademijos Medinių pučiamųjų kvintetas, kamerinis choras (vadovas prof. Gintautas Venislovas) ir šių metų K. Motiekos stipendijos laureatasSimonas Miknius.

2024 03 08