Lietuvos muzikos ir teatro akademija
 
 
 

Tarptautinė konferencija „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875-1911): jo laikas ir mūsų laikas“

 

 

Tarptautinė konferencija
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas
2011 m. rugsėjo 21–24 d., Lietuvos muzikos ir teatro akademija, II rūmai, Tilto g. 16, Vilniuje
2011-ieji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio išėjimo šimtmečio metai. Praėjęs laikas įrodė, kad menininkui gyvenant retai skambėjusi, likusi rankraščiais ir nebaigtais eskizais jo kūryba atspindėjo esminius Europos muzikos lūžio procesus. Atėjusi iš romantiškų inspiracijų skliauto, Čiurlionio kūryba buvo vizionieriška XX a. naujosios muzikos perspektyvos kryptimi. Čiurlionio kompozitoriaus mįslę suvokti padeda jo sielos ir talento antrininkas Čiurlionis dailininkas.
Šiam Lietuvos menininkui ir jo palikimo įvairiapusiams tyrimams skirta keturių dienų tarptautinė tarpdisciplininė konferencija, vykusi 2011 m. rugsėjo 21–24 d., Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Antruosiuose rūmuose, Tilto g.16, Vilniuje. 
Turininga ir įvairiapusė pranešimų dienotvarkė išskaidyta į tris dienas rugsėjo 21–23 d. Paskutinę konferencijos dieną, rugsėjo 24-ąją, organizuota visų renginio dalyvių kelionė-ekskursija Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. 
Iš viso konferencijoje dalyvavo 45 pranešėjai – muzikologai, menotyrininkai, dailėtyrininkai, filosofai ir kt. – iš trylikos pasaulio šalių (Anglijos, Armėnijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos). Iš Lietuvos konferencijoje pranešimus pristatė 24 mokslininkai ir tyrėjai. Plenarinėse sekcijose paskaitas skaitė žymūs M. K. Čiurlionio palikimo tyrinėtojai, garsūs menotyrininkai iš įvairių Europos šalių – tai prof. hab. dr. Vytautas Landsbergis, dr. Rasa Andriušytė-Žukienė, prof. dr. Jonas Bruveris, prof. hab. dr. Gražina Daunoravičienė, semiotikos tyrėjas prof. dr. Eero Tarasti, Lenkijos muzikologas dr. Jacekas Szerszenowiczius ir muzikologas iš Vokietijos prof. hab. dr. Hermannas Jungas. 
Konferencijoje pristatytais pranešimais siekta nubrėžti plačius Čiurlionio kūrybos tyrimo horizontus, naujai peržiūrėti esamus požiūrius ir, remiantis naujausiais tyrimais, pereiti į kitą Čiurlionio kūrybos pažinimo lygmenį. Svarstydami jo pranašingos meninės intuicijos priežastis ir žvelgdami iš šimtmečio atstumo bei naujųjų tyrinėjimo metodologijų perspektyvos, konferencijos dalyviai skatino apibrėžti Čiurlionio vietą XX a. kultūros žemėlapyje.

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA

Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas

2011 m. rugsėjo 21–24 d., Lietuvos muzikos ir teatro akademija, II rūmai, Tilto g. 16, Vilniuje

 

2011-ieji – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio išėjimo šimtmečio metai. Praėjęs laikas įrodė, kad menininkui gyvenant retai skambėjusi, likusi rankraščiais ir nebaigtais eskizais jo kūryba atspindėjo esminius Europos muzikos lūžio procesus. Atėjusi iš romantiškų inspiracijų skliauto, Čiurlionio kūryba buvo vizionieriška XX a. naujosios muzikos perspektyvos kryptimi. Čiurlionio kompozitoriaus mįslę suvokti padeda jo sielos ir talento antrininkas Čiurlionis dailininkas.

Šiam Lietuvos menininkui ir jo palikimo įvairiapusiams tyrimams skirta keturių dienų tarptautinė tarpdisciplininė konferencija, vykusi 2011 m. rugsėjo 21–24 d., Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Antruosiuose rūmuose, Tilto g.16, Vilniuje. 

Turininga ir įvairiapusė pranešimų dienotvarkė išskaidyta į tris dienas rugsėjo 21–23 d. Paskutinę konferencijos dieną, rugsėjo 24-ąją, organizuota visų renginio dalyvių kelionė-ekskursija Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune. 

Iš viso konferencijoje dalyvavo 45 pranešėjai – muzikologai, menotyrininkai, dailėtyrininkai, filosofai ir kt. – iš trylikos pasaulio šalių (Anglijos, Armėnijos, Danijos, Estijos, Italijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Prancūzijos, Rusijos, Suomijos, Vokietijos ir Lietuvos). Iš Lietuvos konferencijoje pranešimus pristatė 24 mokslininkai ir tyrėjai. Plenarinėse sekcijose paskaitas skaitė žymūs M. K. Čiurlionio palikimo tyrinėtojai, garsūs menotyrininkai iš įvairių Europos šalių – tai prof. hab. dr. Vytautas Landsbergis, dr. Rasa Andriušytė-Žukienė, prof. dr. Jonas Bruveris, prof. hab. dr. Gražina Daunoravičienė, semiotikos tyrėjas prof. dr. Eero Tarasti, Lenkijos muzikologas dr. Jacekas Szerszenowiczius ir muzikologas iš Vokietijos prof. hab. dr. Hermannas Jungas. 

Konferencijoje pristatytais pranešimais siekta nubrėžti plačius Čiurlionio kūrybos tyrimo horizontus, naujai peržiūrėti esamus požiūrius ir, remiantis naujausiais tyrimais, pereiti į kitą Čiurlionio kūrybos pažinimo lygmenį. Svarstydami jo pranašingos meninės intuicijos priežastis ir žvelgdami iš šimtmečio atstumo bei naujųjų tyrinėjimo metodologijų perspektyvos, konferencijos dalyviai skatino apibrėžti Čiurlionio vietą XX a. kultūros žemėlapyje.

Konferencijos organizatoriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kompozitorių sąjunga bendradarbiaudamos su Vilniaus dailės akademija ir Lietuvos kultūros tyrimų institutu. 

Konferencijos partneriai ir rėmėjai: Kultūros rėmimo fondas, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Vytauto Landsbergio fondas, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Tarptautinių kultūros programų centras, Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutarties Nr. LIT-11019).

 

 
 
 
 
Kalendorius
 
Sausis 2017
PATKPnŠS
       1
2 3 4 5 6 7 8
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031