Lietuvos muzikos ir teatro akademija
 
 
 

Etnomuzikologijos skyrius

 
Apie LMTA
Struktūra ir valdymas
 

Vyriausieji mokslo darbuotojai:
Gaila Kirdienė
Dalia Urbanavičienė
Daiva Vyčinienė

Mokslo darbuotoja:
Jūratė Petrikaitė

Jaunesnioji mokslo darbuotoja:
Žaneta Svobonaitė

Vyresnieji redaktoriai:
Virginija Baranauskienė
Toma Grašytė
Varsa Liutkutė Zakarienė
Birutė Seniut

 

 

Istorija

1947 m. Jadvygos Čiurlionytės pastangomis tuometinėje Lietuvos TSR valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) buvo surengta pirmoji lietuvių liaudies instrumentų paroda (žr. 1 nuotr.), kurios sėkmė paskatino konservatorijoje 1948 m. įkurti Liaudies muzikos kabinetą. Jame buvo skaitomos paskaitos apie liaudies muziką, kaupiama tautosakos biblioteka, muzikos instrumentai, liaudies muzikos garso įrašai. Kabineto veikla siekta aprėpti mokymo procesą ir mokslinį tiriamąjį darbą. Nuo 1950 m. pradėta rengti folklorines ekspedicijas, kuriose daugiausia dalyvaudavo studentai muzikologai ir kompozitoriai. Garso įrašų archyvą pradėta kaupti nuo 1951 m., kai liaudies dainininkus imta kviesti įrašams į konservatorijos fonoteką (žr. 2 nuotr.). Ekspedicijose dainos iš pradžių būdavo užrašomos iš klausos, o nuo 1958 m. – nešiojamais magnetofonais (žr. 3 nuotr.).

1959–1984 m. Liaudies muzikos kabinetui vadovavo Genovaitė Četkauskaitė. Šiuo laikotarpiu buvo sudaryta nuosekli archyvinio darbo metodika, pradėti kryptingi etninės muzikos tyrinėjimai, suintensyvėjo liaudies dainų transkribavimas, rankraštinių rinkinių sudarymas, sukauptos medžiagos sisteminimas sudarant melodijų ir tekstų katalogus. 1966 m. pasirodė pirmosios masinės gamybos plokštelės su liaudies dainininkų įrašais ir juos papildančiais priedais, kurias sudarė G. Četkauskaitė (žr. 4 nuotr.).

1973 m. kabinetas buvo pavadintas Liaudies muzikos laboratorija. 1984–1987 m. jai vadovavo Virginija Baranauskienė, 1987–1992 m. – Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, nuo 1994 m. – Dalia Urbanavičienė. Dėstytojai etnomuzikologai ir studentai muzikologai aktyviai dalyvavo laboratorijos veikloje: rinko folklorą, transkribavo, tyrinėjo (žr. 5 nuotr.). Ši veikla ypač suaktyvėjo nuo 1989 m., kai buvo įkurta Etnomuzikologijos katedra.

1993 m. pabaigoje Lietuvos muzikos akademijoje buvo įkurtas Muzikologijos institutas, o Liaudies muzikos laboratorija reorganizuota į šio instituto Etnomuzikologijos skyrių (vedėja – Dalia Urbanavičienė). Panaikinus Muzikologijos institutą, dabartiniu metu tai yra LMTA mokslo centro Etnomuzikologijos skyrius. Dalis skyriaus darbuotojų yra mokslininkai, kiti – redaktoriai, tvarkantys archyvinę medžiagą ir rengiantys leidinius.

Šiuo metu LMTA Etnomuzikologijos skyrius kartu su LMTA Etnomuzikologijos katedra yra tapęs muzikinio folkloro tyrimų ir etnomuzikologų rengimo centru Lietuvoje.

Muzikinio folkloro archyvas

LMTA Mokslo centro Etnomuzikologijos skyriuje sukauptas vienas didžiausių muzikinio folkloro archyvų Lietuvoje. Vertingiausi pavyzdžiai atrenkami ir skelbiami įvairiuose transkripcijų ar (ir) garso įrašų leidiniuose. Archyvo specifika – visapusiškas muzikinio folkloro fiksavimas, jame daugiausia sukaupta dainų, raudų, giesmių, pasakų su dainuojamaisiais intarpais, instrumentinės muzikos, šokių, žaidimų, ratelių, šiek tiek užrašyta sakytinės ir smulkiosios tautosakos, etnografinių papročių. Didžiausią archyvo dalį sudaro lietuvių tradicinis folkloras, tačiau yra ir latvių, baltarusių, lenkų, rusų bei kitų tautų muzikinio folkloro pavyzdžių.  Archyvo fondus gausiausiai papildo kasmet vykstančios 2–3 folklorinės ekspedicijos ir trumpalaikės išvykos, kurių dalyviai – skyriaus darbuotojai ir Etnomuzikologijos katedros studentai bei dėstytojai, retkarčiais prisideda ir kitų specialybių studentai. Archyvą gausiai papildo kopijos iš asmeninių archyvų, lokalinių ar kitų institucijų archyvų, su kuriais dažniausiai vyksta mainai. 

Muzikinio folkloro archyvo fonduose nuo 1950 m. sukaupta:

  • garso įrašų fonduose apie 100 000 vnt. (arba 1420 val.);
  • dainų, ratelių, žaidimų ir instrumentinės muzikos transkripcijų fonduose 394 rinkiniai, sudarantys apie 45 000 psl.;
  • vaido įrašų fonduose apie 540 val. įrašų;
  • foto fonduose apie 2000 nuotraukų.

Ilgus metus MFA sukaupti analoginiai garso įrašai neturėjo kopijų, išskyrus nedidelį kiekį (apie 100) dubliuotų  magnetinių juostų. Tik nuo 1996 m. pradėta nuosekliai gaminti apsaugines ir darbines archyvinių garso įrašų kopijas (beje, šioje srityje tapome pirmaisiais tarp kitų Lietuvos folkloro archyvų). Daugiausia šie darbai buvo atliekami gavus papildomą projektinį finansavimą, kuris leido pasitelkti samdomus specialistus, įsisavinti naujesnes technologijas ir įsigyti trūkstamą įrangą. LMTA Etnomuzikologijos skyrius, 1996 m. gavęs UNESCO paramą, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo gaminti skaitmenines archyvinių garso įrašų kopijas (DAT kasetėse), tokiu būdu išsaugodamas seniausius blogiausioje būklėje esančius garso įrašus. Kartu buvo atliekami tam tikri senųjų juostų restauravimo darbai, duomenys apie įrašus surenkami kompiuteriu. Skaitmeninių folkloro įrašų kopijų gamyba buvo tęsiama su partneriais (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu (LLTI), Lietuvių kalbos institutu (LKI), Klaipėdos universitetu (KU), Matematikos ir informatikos institutu (MII)) nuo 2003 m. vykdant Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamus projektus, kuriuos koordinavo LMTA:

  • 2003–2006 m. „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva“ (partneriai LLTI, LKI, KU ir MII);
  • 2006 m. „Archyvinių folkloro įrašų ir duomenų apie juos skaitmeninimas“ (partneris LLTI);
  • 2007–2008 m. „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Dzūkija“ (partneriai LLTI, LKI ir MII);
  • 2007–2009 m. „Folkloro archyvai ateičiai: skaitmeninimas, kaupimas, sisteminimas“ (partneriai LLTI ir KU).

Vykdant šiuos projektus, vietoj techniškai nebepopuliarios DAT aparatūros garso įrašų kopijų gamybai pradėta naudoti kompiuterinę įrangą – ir apsauginės, ir darbinės kopijos perkeliamos į kompaktines plokšteles CD, suskaitmeninti įrašai saugomi išoriniuose kietuosiuose diskuose. Taip pat pradėta gaminti ir skaitmenines vaizdo įrašų kopijas (suskaitmeninta apie 200 val. pagaminant apsaugines kopijas mini DV kasetėse, darbines – DVD plokštelėse), skenuoti melodijų ir tekstų transkripcijas, nuotraukas, kaupti naujų skaitmeninių fotografijų fondą.

Imtasi ir duomenų apie archyvinę medžiagą paieškos skaitmeninimo, kuris yra būtinas siekiant efektyviau atlikti folkloro sisteminimo darbus ir operatyviai surasti vienokiems ar kitokiems tyrimams reikalingą archyvinę medžiagą. Buvo sukurta specializuota Folkloro duomenų bazė, o jos pagrindu – ir internetinė duomenų bazė, kurioje galima susirasti archyvinę medžiagą pagal įvairius požymius (archyvinį kodą, pavadinimą, užrašymo metus, priklausomybę konkrečiai folkloro rūšiai ir žanrui), be to, sudaryta galimybė per žemėlapį surasti duomenis apie tam tikros vietovės archyvinę medžiagą, paklausyti kai kuriuos garso įrašus. Tokiu būdu informacija apie LMTA sukauptus muzikinio folkloro fondus gaunama nuotoliniu būdu, šis archyvas tampa vis labiau žinomas visuomenei.

1 nuotr. Lietuvių liaudies instrumentų paroda konservatorijoje 1947 m.

 

2 nuotr. G. Četkauskaitė ir E. Bičiūnienė užrašinėja Oną Tamošiūnienę (Nibrių k., Prienų r.) ir Izabelę Navickienę (Verbyliškių k. Prienų r.).

 

4 nuotr. Pirmosios masinės gamybos plokštelės „Lietuvių liaudies dainų antologija“ (sudarė G. Četkauskaitė, I leid. 1966 m. , II leid. – 1968 m.).

 

5 nuotr. Z. Kelmickaitė 1981 m. užrašinėja Domicelės Vaitonienės (g. 1910) dainas Metelių k., Lazdijų r.

 
Struktūra ir valdymas
Biblioteka
Garso - vaizdo ir informacinių technologijų centras
 
 
Kalendorius
 
Rugpjūtis 2017
PATKPnŠS
  1 2 3 4 5 6
7 8 910111213
14151617181920
21222324252627
28293031