Lietuvos muzikos ir teatro akademija
 
 
 

Liaudies instrumentų katedra

 

Katedros vedėja prof. Lina Naikelienė
Katedros koordinatorius Darius Stoskeliūnas

T. Kosciuškos g. 10, 309 auditorija.

 

1945 m. įkurta Liaudies muzikos instrumentų katedra. 1959 m. įsteigta akordeono specialybė. 
1998 m. LMTA Senato nutarimu katedra pavadinta Liaudies instrumentų ir akordeono katedra. 
Katedros įkūrėjas – lietuvių liaudies instrumentinės muzikos patriarchas Jonas Švedas. Pirmieji katedros pedagogai: kompozitorius J.Švedas, kanklininkas P. Stepulis, muzikologė J. Čiurlionytė, K. Galkauskas, po metų įsijungė birbynininkas P.Samuitis, dar vėliau – dirigentai E.Kiškis, V.Žilius. Taip pat katedrai talkino dirigentai K. Kaveckas, A. Budriūnas, J. Motiekaitis, 1953m. buvo pakviestas dirigentas J. Vadauskas. 1970 m. P. Stepulio iniciatyva įkurta Eksperimentinė liaudies instrumentų gamybos laboratorija, kuriai ilgus metus vadovavo Zigmas Armonas, nuo 1992 m. jo mokinys – Egidijus Virbašius.
Akordeono specialybės įkūrėjai – prof. Liudas Survila ir doc. Vaclovas Furmanavičius. Pirmieji akordeono specialybės dėstytojai: prof. Liudas Survila ( 1959 - 1969 ); doc. Vaclovas Furmanavičius (1959-1978); doc. dr. Albertas Baika ( 1965 -???? .); doc. Zita Abromavičiūtė (1969- x.).
1945-1970 m. katedrai vadovavo prof. Jonas Švedas
1970-1987 m. - katedrai vadovavo prof. P.Stepulis 
1988-1993 m. – katedrai vadovavo prof. A.Smolskus 
1993-1999 m.- katedrai vadovavo prof. dr. Algirdas Vyžintas
Nuo 1999 metų Liaudies instrumentų ir akordeono katedrai vadovauja prof. Lina Naikelienė.
Prof. J. Švedo vadovavimo metais katedroje buvo dėstomos šios  disciplinos: 
Dirigavimas. Pedagogai - Jonas Vadauskas, prof. Valentas Leimontas, doc. Zita Stepulienė, doc. Regina Tamošaitienė (Nuo 1989 m. dirigavimo disciplina perkeliama į Dirigavimo katedrą). 
Partitūrų skaitymas. Pedagogai – prof. Konstantinas Galkausas, doc. R.Tamošaitienė, doc. Jonas Vadauskas, Teorinis liaudies pažinimo kursas – prof. J. Švedas.
Papildomo instrumento discipliną dėstė:  prof. Pranas Stepulis, prof. Pranas Tamošaitis, doc. Zita Abromavičiūtė.
Dirigavimo dėstymo metodika – prof. J.Švedas, prof. V. Leimontas 
Kontrabosinė birbynė pradėta dėstyti nuo 1967 m. Pedagogai: prof. Valentas Leimontas, prof. Pranas Tamošaitis, prof. Antanas Smolskus. 
Nuo 1980 m. įsteigta  Lumzdelio specialybė. Pedagogai : prof. Liudas Survila, doc. Kastytis Mikiška,
Prof. A. Vyžinto vadovavimo metais (1993 – 1999 m.) buvo dėstomos folklorinių instrumentų pažinimo disciplinos. 
Katedros iniciatyva pradėta ir mokslinė liaudies instrumentų tyrinėjimo veikla – jie pradėti lyginti su kitais Baltijos regiono liaudies instrumentais. Kartu užsimezgė meniniai ir moksliniai Baltijos šalių liaudies instrumentinės muzikos specialistų ryšiai. 
Lietuvos muzikos ir teatro akademija tapo tarptautiniu liaudies instrumentų koncertinės, konkursinės ir mokslinės veiklos centru.
Nusipelnę katedros kolektyvai: 
Tarptautinio konkurso laureatas Liaudies instrumentų ansamblis „SUTARTINĖ“. Įkurtas 1957 m. (vad. Prof. Pranas Tamošaitis). 1957 m. ansamblis sąjunginiame jaunimo ir studentų festivalyje laimėjo antrąją vietą, o tais pačiais metais VI pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje užėmė pirmąją vietą ir buvo apdovanotas aukso medaliu. Šis kolektyvas yra surengęs per 1600 koncertų Lietuvoje bei daugelyje pasaulio šalių.
Studentų kamerinis ansamblis (vad. prof. Valentas Leimontas) (1982-1988). Kolektyvas koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Rygos, Talino, Sankt – Peterburgo, Minsko, Kijevo, Baku, Jerevano konservatorijose, Maskvos Gnesinų institute. Kasmet buvo rengiami ansamblio koncertai filharmonijoje, dalyvauta televizijos laidose, autoriniuose kompozitorių vakaruose.
Katedros liaudies instrumentų orkestras yra nuolatinis dainų švenčių, studentų festivalių dalyvis. Koncertavęs Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų šalių aukštosiose mokyklose. Orkestras yra padaręs įrašų, dalyvauja autoriniuose kompozitorių vakaruose, yra Didžiojo muzikų parado dalyvis (2004).
Katedros pedagogai prof. Lina Naikelienė, Eduardas Gabnys, Ričardas Sviackevičius, doc. Aušrelė Juškevičienė,  Egidijus Ališauskas, Raimondas Sviackevičius, Genadijus Savkovas, lekt. Jolanta Babaliauskienė, Aistė Bružaitė, Regina Marozienė, Gintaras Balčiūnas – tarptautinių konkursų laureatai. Katedra yra parengusi per 40 tarptautinių konkursų laureatų (studentų).
Kanklių pedagogės baigė LMTA III pakopos studijas: lekt. dr. Regina Marozienė – doktotantūrą ir apgynė daktaro disertaciją, lekt. Aistė Bružaitė baigė LMTA meno aspirantūrą.
Akordeono specialybės pedagogai doc. dr. Albertas Baika ir lekt. dr. Gintaras Balčiūnas parengė ir apgynė daktaro disertacijas. 
Katedros pedagogai kėlė kvalifikaciją ir baigė asistentūros stažuotes užsienio muzikos akademijose: 
Prof. Antanas Smolskus (1985  m. Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorija);
Prof. Lina Naikelienė (1986  m. Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorija);
prof. Eduardas Gabnys (1986 m. Kijevo P. Čaikovskio muzikos akademija);
doc. Genadijus Savkovas (1986 m. Kijevo P. Čaikovskio muzikos akademija);
doc. Kastytis Mikiška ( 1988  m. Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorija);
doc. Zita Abromavičiūtė (1988 m. Maskvos Gnesinų muzikos akademija);
doc. Raimondas Sviackevičius (2001 m.Hagos karališkoje muzikos akademijoje Olandijoje).
Liaudies instrumentų ir akordeono katedra inicijuoja Baltijos regiono tautinės kultūros integravimą į bendrą Europos Sąjungos kultūrinio gyvenimo tėkmę. Taip pat inspiruoja aukšto lygio Baltijos regiono muzikos mokyklų mokinių/ studentų ir jų pedagogų kultūrinį, profesinį, mokslinį bendradarbiavimą, prisideda prie tarptautinio ištobulintų liaudies muzikos instrumentų ir jų muzikos populiarinimo veiklos, mokomojo ir koncertinio kanklių, birbynių bei jiems giminingų instrumentų repertuaro sklaidos, apibrėžia bendras Baltijos regiono ir kitų šalių tolimesnės tarptautinės kultūrinės veiklos ir bendradarbiavimo perspektyvas.
1959 metais atidaryta akordeono specialybė buvo vienintelė tuometinėje Tarybų Sąjungos teritorijoje. Konservatorijos diplomai įteikti – Latvijos, Estijos, Rusijos, Vengrijos, Izraelio piliečiams.
Ateities vizija – tai katedra, kurioje talentingi šalies ir užsienio liaudies instrumentų atlikėjai yra ugdomi aukštos kvalifikacijos pedagogų, studijų procese taikant modernias studijų priemones bei technologijas; atvira šalies bei tarptautiniam meniniam, moksliniam bendradarbiavimui, studijų kokybės gerinimui bei inovacijoms.
Meninė veikla
Liaudies instrumentų gamybos laboratorija, kuriai šiuo metu vadovauja Egidijus Virbašius. Laboratorijoje eksperimentiškai patikrinamos ir praktiškai įgyvendinamos Akademijos mokslininkų sukurtos teorijos: birbynių garsinių savybių gerinimo teorija (prof. hab. dr. R. Apanavičius, Z. Armonas), kanklių stygų įtampos, rezonansinės plokštės teorija (prof. P. Stepulis, Z. Armonas), ištirta liaudies trimitų garsinės savybės ir jų modifikavimas (doc. A. Motuza, E. Virbašius). Laboratorijoje ištobulinta aukštoji, tenorinė ir kontrabosinė birbynės, sukurti joms etaloniniai pūstukai, pasižymintys nepriekaištingomis garsinėmis savybėmis. Sprendžiamos koncertinių kanklių chromatinio garsyno problemos (prof. P. Stepulis, Z. Armonas). Laboratorijoje atkuriami autentiški senųjų instrumentų pavyzdžiai, gaminami ekspermentiniai instrumentų modeliai, remontuojami susidėvėję instrumentai.
Katedros pedagogų organizuojami kasmetiniai Liaudies instrumentų pedagogų vasaros seminarai (rengiami nuo 1999 m.): seminarų dalyviai dalinasi pedagogine, atlikėjiškąja patartimi, metodinėmis priemonėmis, naujausiu repertuaru, veda atviras pamokas, diskutuoja, veikia eksperimentinės kanklių orkestro ir liaudies instrumentų orkestro kūrybinės dirbtuvės, kuriose šių orkestrų dalyviai repetuoja, praktiškai susipažįsta su naujausiu orkestriniu repertuaru, po to jį atlieka koncerte.
Kūrybinės dirbtuvės jauniesiems atlikėjams – Tarptautinis Palangos vasaros seminaras akordeonistams
Katedros studentams ir dėstytojams konkursai tapo puikia galimybe šalies bei tarptautiniu mastu dalintis profesine patirtimi, kūrybiškai bendradarbiauti, numatyti tolesnio kultūrinio bendradarbiavimo strategiją.
Katedros iniciatyva nuo 1965 m. kas antri metai rengiami respublikiniai  J. Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkursai, kuriuose dalyvauja šimtai įvairaus amžiaus birbynininkų ir kanklininkių. 
Tarptautiniai J. Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkursai vyksta nuo 2000 m. Projekto tęstinumas rodo, net tik jo populiarumą, aktualumą, lietuviškos tautinės kultūros proceso tęstinumą, bet ir pozityvų menininkų konkurencingumą tarp Baltijos regiono tautų (pirmasis tarptautinis Jono Švedo konkursas įvyko 2000 m., antrasis – 2004 m., trečiasis – 2008 m.). 
Nuo 2004 metų Lietuvoje (Vilniuje) rengiamas „Tarptautinis liaudies instrumentinės muzikos festivalis” yra tęstinis tarptautinis profesionalaus meno renginys (2004 m. įvyko antrasis, 2008 m. – trečiasis, 2012 m. ketvirtasis). Tai vienintelis tokios apimties tarptautinis liaudies instrumentinės muzikos festivalis Lietuvoje, ir vienas iš keleto Baltijos regiono šalyse. 
Katedra organizuoja tarptautines mokslines konferencijas:
2004 m. „Liaudies instrumentai globalizacijos sąlygomis: savitumas, kūryba, interpretacija“, 
2005 m. tarptautinė mokslinė konferencija skirta Katedros 60 – mečiui, 
2008 m. tarptautinė mokslinė konferencija, skirta prof. Jono Švedo 100 – mečiui, „Liaudies muzikos instrumentai ir jais atliekama muzika: tradicija bei dabartis”.
2013 m. tarptautinė mokslinė konferencija, skirta prof. Prano Stepulio 100-mečiui, „Liaudies instrumentinė muzika: tradicija ir dabartis”.
Liaudies instrumentų specialybės pedagogų pastangomis 1989 m. buvo atkurta Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos draugija „Kanklės“. Net keturi katedros pedagogai vadovavo šiai draugijai: prof. dr. A. Vyžintas (1991-1997), doc. K. Mikiška (1997-2000), prof. L. Naikelienė (2004-2012), doc. A. Juškevičienė (nuo 2012 m.). Draugija kartu su LMTA liaudies instrumentų ir akordeono katedra koordinuoja ištobulintų liaudies muzikos instrumentų meno sklaidą Lietuvoje ir už jos ribų, inicijuoja edukacinį procesą visose mokymo grandyse.
Nuo 1986 m. akordeono specialybės dėstytojų pastangomis įkurta Lietuvos akordeonistų asociacija(LAA):
prof. Ričardas Sviackevičius (LAA prezidentas 1986 m. – 2010 m.);
prof. Eduardas Gabnys (LAA meno vadovas nuo 1986 m.);
doc. Raimondas Sviackevičius (LAA prezidentas nuo 2010 m.).
LAA kartu su LMTA liaudies instrumentų ir akordeono katedra koordinuoja akordeono meno sklaidą Lietuvoje ir už jos ribų, inicijuoja akordeono edukacinį procesą visose mokymo grandyse.
Nuo 1988 m. – įkurta Baltijos šalių akordeono taryba:
prof. Ričardas Sviackevičius – pirmininkas;
prof. Eduardas Gabnys – meno vadovas.
Katedros dėstytojų pastangomis nuo 1986 m. iki 2008 m. kas antrais metais buvo rengiami Tarptautiniai akordeono muzikos festivaliai, o nuo 2008 m. kasmet.
Nuo 1994 m. kas antrais metais rengiami Tarptautiniai akordeonistų konkursai.
Nuo 1995 m. – Tarptautiniai vasaros seminarai-festivaliai Palangoje.
Katedroje per gyvavimo laikotarpį parengta virš 50 tarptautinių akordeono konkursų laureatų.
Akordeono specialybės katedros pedagogai dalyvauja tarptautinių konkursų žiuri: Italijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Serbijoje, Naujojoje Zelandijoje, Australijoje, Kinijoje, Armenijoje.
Akordeono specialybės dėstytojai pagal mainų programas nuolatos dirba Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Italijoje.
Katedros dėstytojai akordeonistai yra pasaulinės akordeono asociacijos prie Unesco  nariai.
.
Dalyvauta projektuose:
Tarptautinis daugiastygių liaudies instrumentų konkursas–festivalis, mokslinė metodinė konferencija (2001, 2003, 2005, 2007, 2009, 2011) Pskovas, Rusija.
III Tarptautinis Veros Gorodovskajos daugiastygių begrifių instrumentų konkursas, 2008.11.06 – 11.09, Gnesinų vardo Rusijos muzikos akademija, Maskva, Rusija.
Tarptautinis daugiastygių  liaudies  instrumentų  festivalis–konkursas „Baltija 2009“, tarptautinė mokslinė konferencija, 2009.11.22 – 11.26, Rusijos Koncertinių atlikėjų sąjunga, Sankt–Peterburgas, Rusija.
II, III, IV Tarptautinis muzikų konkursas-festivalis „Renesansas“, skirtas Armėnijos genocido 95-mečiui paminėti, tarptautinė mokslinė konferencija, (2010, 2011, 2012) Giumri konservatorija, Armėnija.
Tarptautinis cimbolistų forumas „Sidabriniai cimbolų garsai“, 2010.03.25-28, Molodečno, Baltarusija.

LIAUDIES INSTRUMENTŲ KATEDRA

1945 m. įkurta Liaudies muzikos instrumentų katedra. 1959 m. įsteigta akordeono specialybė. 

1998 m. LMTA Senato nutarimu katedra pavadinta Liaudies instrumentų ir akordeono katedra. 

Katedros įkūrėjas – lietuvių liaudies instrumentinės muzikos patriarchas Jonas Švedas. Pirmieji katedros pedagogai: kompozitorius J. Švedas, kanklininkas P. Stepulis, muzikologė J. Čiurlionytė, K. Galkauskas, po metų įsijungė birbynininkas P. Samuitis, dar vėliau – dirigentai E. Kiškis, V. Žilius. Taip pat katedrai talkino dirigentai K. Kaveckas, A. Budriūnas, J. Motiekaitis, 1953 m. buvo pakviestas dirigentas J. Vadauskas. 1970 m. P. Stepulio iniciatyva įkurta Eksperimentinė liaudies instrumentų gamybos laboratorija, kuriai ilgus metus vadovavo Zigmas Armonas, nuo 1992 m. jo mokinys – Egidijus Virbašius.

Prof. J. Švedo vadovavimo metais katedroje buvo dėstomos šios disciplinos: 

• Dirigavimas. Pedagogai - Jonas Vadauskas, prof. Valentas Leimontas, doc. Zita Stepulienė, doc. Regina Tamošaitienė (Nuo 1989 m. dirigavimo disciplina perkeliama į Dirigavimo katedrą).
• Partitūrų skaitymas. Pedagogai – prof. Konstantinas Galkausas, doc. R.Tamošaitienė, doc. Jonas Vadauskas, Teorinis liaudies pažinimo kursas – prof. J. Švedas.
• Papildomo instrumento discipliną dėstė: prof. Pranas Stepulis, prof. Pranas Tamošaitis, doc. Zita Abromavičiūtė.
• Dirigavimo dėstymo metodika – prof. J.Švedas, prof. V. Leimontas
• Kontrabosinė birbynė pradėta dėstyti nuo 1967 m. Pedagogai: prof. Valentas Leimontas, prof. Pranas Tamošaitis, prof. Antanas Smolskus. 

Nuo 1980 m. įsteigta  Lumzdelio specialybė. Pedagogai: prof. Liudas Survila, doc. Kastytis Mikiška,

Prof. A. Vyžinto vadovavimo metais (1993–1999 m.) buvo dėstomos folklorinių instrumentų pažinimo disciplinos. 

Katedros iniciatyva pradėta ir mokslinė liaudies instrumentų tyrinėjimo veikla – jie pradėti lyginti su kitais Baltijos regiono liaudies instrumentais. Kartu užsimezgė meniniai ir moksliniai Baltijos šalių liaudies instrumentinės muzikos specialistų ryšiai. 

Lietuvos muzikos ir teatro akademija tapo tarptautiniu liaudies instrumentų koncertinės, konkursinės ir mokslinės veiklos centru.

Nusipelnę katedros kolektyvai: 

• Tarptautinio konkurso laureatas Liaudies instrumentų ansamblis „SUTARTINĖ“. Įkurtas 1957 m. (vad. Prof. Pranas Tamošaitis). 1957 m. ansamblis sąjunginiame jaunimo ir studentų festivalyje laimėjo antrąją vietą, o tais pačiais metais VI pasauliniame jaunimo ir studentų festivalyje užėmė pirmąją vietą ir buvo apdovanotas aukso medaliu. Šis kolektyvas yra surengęs per 1600 koncertų Lietuvoje bei daugelyje pasaulio šalių.
• Studentų kamerinis ansamblis (vad. prof. Valentas Leimontas) (1982–1988). Kolektyvas koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Rygos, Talino, Sankt – Peterburgo, Minsko, Kijevo, Baku, Jerevano konservatorijose, Maskvos Gnesinų institute. Kasmet buvo rengiami ansamblio koncertai filharmonijoje, dalyvauta televizijos laidose, autoriniuose kompozitorių vakaruose.
• Katedros liaudies instrumentų orkestras yra nuolatinis dainų švenčių, studentų festivalių dalyvis. Koncertavęs Lietuvos, Baltarusijos, Latvijos ir kitų šalių aukštosiose mokyklose. Orkestras yra padaręs įrašų, dalyvauja autoriniuose kompozitorių vakaruose, yra Didžiojo muzikų parado dalyvis (2004).

Katedros pedagogai prof. Lina Naikelienė, Eduardas Gabnys, Ričardas Sviackevičius, doc. Aušrelė Juškevičienė, Egidijus Ališauskas, Raimondas Sviackevičius, Genadijus Savkovas, lekt. Jolanta Babaliauskienė, Aistė Bružaitė, Regina Marozienė, Gintaras Balčiūnas – tarptautinių konkursų laureatai. Katedra yra parengusi per 40 tarptautinių konkursų laureatų (studentų).

Kanklių pedagogės baigė LMTA III pakopos studijas: lekt. dr. Regina Marozienė – doktotantūrą ir apgynė daktaro disertaciją, lekt. Aistė Bružaitė baigė LMTA meno aspirantūrą.
Akordeono specialybės pedagogai doc. dr. Albertas Baika ir lekt. dr. Gintaras Balčiūnas parengė ir apgynė daktaro disertacijas.
Katedros pedagogai kėlė kvalifikaciją ir baigė asistentūros stažuotes užsienio muzikos akademijose:
Prof. Antanas Smolskus (1985  m. Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorija);
Prof. Lina Naikelienė (1986  m. Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorija);
Prof. Eduardas Gabnys (1986 m. Kijevo P. Čaikovskio muzikos akademija);
Doc. Genadijus Savkovas (1986 m. Kijevo P. Čaikovskio muzikos akademija);
Doc. Kastytis Mikiška ( 1988  m. Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorija);
Doc. Zita Abromavičiūtė (1988 m. Maskvos Gnesinų muzikos akademija);
Doc. Raimondas Sviackevičius (2001 m.Hagos karališkoje muzikos akademijoje Olandijoje).

Liaudies instrumentų ir akordeono katedra inicijuoja Baltijos regiono tautinės kultūros integravimą į bendrą Europos Sąjungos kultūrinio gyvenimo tėkmę. Taip pat inspiruoja aukšto lygio Baltijos regiono muzikos mokyklų mokinių/ studentų ir jų pedagogų kultūrinį, profesinį, mokslinį bendradarbiavimą, prisideda prie tarptautinio ištobulintų liaudies muzikos instrumentų ir jų muzikos populiarinimo veiklos, mokomojo ir koncertinio kanklių, birbynių bei jiems giminingų instrumentų repertuaro sklaidos, apibrėžia bendras Baltijos regiono ir kitų šalių tolimesnės tarptautinės kultūrinės veiklos ir bendradarbiavimo perspektyvas.

1959 metais atidaryta akordeono specialybė buvo vienintelė tuometinėje Tarybų Sąjungos teritorijoje. Konservatorijos diplomai įteikti – Latvijos, Estijos, Rusijos, Vengrijos, Izraelio piliečiams.

Ateities vizija – tai katedra, kurioje talentingi šalies ir užsienio liaudies instrumentų atlikėjai yra ugdomi aukštos kvalifikacijos pedagogų, studijų procese taikant modernias studijų priemones bei technologijas; atvira šalies bei tarptautiniam meniniam, moksliniam bendradarbiavimui, studijų kokybės gerinimui bei inovacijoms.

Meninė veikla

• Liaudies instrumentų gamybos laboratorija, kuriai šiuo metu vadovauja Egidijus Virbašius. Laboratorijoje eksperimentiškai patikrinamos ir praktiškai įgyvendinamos Akademijos mokslininkų sukurtos teorijos: birbynių garsinių savybių gerinimo teorija (prof. hab. dr. R. Apanavičius, Z. Armonas), kanklių stygų įtampos, rezonansinės plokštės teorija (prof. P. Stepulis, Z. Armonas), ištirta liaudies trimitų garsinės savybės ir jų modifikavimas (doc. A. Motuza, E. Virbašius). Laboratorijoje ištobulinta aukštoji, tenorinė ir kontrabosinė birbynės, sukurti joms etaloniniai pūstukai, pasižymintys nepriekaištingomis garsinėmis savybėmis. Sprendžiamos koncertinių kanklių chromatinio garsyno problemos (prof. P. Stepulis, Z. Armonas). Laboratorijoje atkuriami autentiški senųjų instrumentų pavyzdžiai, gaminami ekspermentiniai instrumentų modeliai, remontuojami susidėvėję instrumentai.
• Katedros pedagogų organizuojami kasmetiniai Liaudies instrumentų pedagogų vasaros seminarai (rengiami nuo 1999 m.): seminarų dalyviai dalinasi pedagogine, atlikėjiškąja patartimi, metodinėmis priemonėmis, naujausiu repertuaru, veda atviras pamokas, diskutuoja, veikia eksperimentinės kanklių orkestro ir liaudies instrumentų orkestro kūrybinės dirbtuvės, kuriose šių orkestrų dalyviai repetuoja, praktiškai susipažįsta su naujausiu orkestriniu repertuaru, po to jį atlieka koncerte.
• Kūrybinės dirbtuvės jauniesiems atlikėjams – Tarptautinis Palangos vasaros seminaras akordeonistams

Katedros studentams ir dėstytojams konkursai tapo puikia galimybe šalies bei tarptautiniu mastu dalintis profesine patirtimi, kūrybiškai bendradarbiauti, numatyti tolesnio kultūrinio bendradarbiavimo strategiją.

• Katedros iniciatyva nuo 1965 m. kas antri metai rengiami respublikiniai J. Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkursai, kuriuose dalyvauja šimtai įvairaus amžiaus birbynininkų ir kanklininkių.
• Tarptautiniai J. Švedo liaudies instrumentų atlikėjų konkursai vyksta nuo 2000 m. Projekto tęstinumas rodo, net tik jo populiarumą, aktualumą, lietuviškos tautinės kultūros proceso tęstinumą, bet ir pozityvų menininkų konkurencingumą tarp Baltijos regiono tautų (pirmasis tarptautinis Jono Švedo konkursas įvyko 2000 m., antrasis – 2004 m., trečiasis – 2008 m.).
• Nuo 2004 metų Lietuvoje (Vilniuje) rengiamas „Tarptautinis liaudies instrumentinės muzikos festivalis” yra tęstinis tarptautinis profesionalaus meno renginys (2004 m. įvyko antrasis, 2008 m. – trečiasis, 2012 m. ketvirtasis). Tai vienintelis tokios apimties tarptautinis liaudies instrumentinės muzikos festivalis Lietuvoje, ir vienas iš keleto Baltijos regiono šalyse.
• Katedra organizuoja tarptautines mokslines konferencijas:

2004 m. „Liaudies instrumentai globalizacijos sąlygomis: savitumas, kūryba, interpretacija“,
2005 m. tarptautinė mokslinė konferencija skirta Katedros 60 – mečiui,
2008 m. tarptautinė mokslinė konferencija, skirta prof. Jono Švedo 100 – mečiui, „Liaudies muzikos instrumentai ir jais atliekama muzika: tradicija bei dabartis”.
2013 m. tarptautinė mokslinė konferencija, skirta prof. Prano Stepulio 100-mečiui, „Liaudies instrumentinė muzika: tradicija ir dabartis”.

• Liaudies instrumentų specialybės pedagogų pastangomis 1989 m. buvo atkurta Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos draugija „Kanklės“. Net keturi katedros pedagogai vadovavo šiai draugijai: prof. dr. A. Vyžintas (1991–1997), doc. K. Mikiška (1997–2000), prof. L. Naikelienė (2004–2012), doc. A. Juškevičienė (nuo 2012 m.). Draugija kartu su LMTA liaudies instrumentų ir akordeono katedra koordinuoja ištobulintų liaudies muzikos instrumentų meno sklaidą Lietuvoje ir už jos ribų, inicijuoja edukacinį procesą visose mokymo grandyse.
• Nuo 1986 m. akordeono specialybės dėstytojų pastangomis įkurta Lietuvos akordeonistų asociacija(LAA):
• prof. Ričardas Sviackevičius (LAA prezidentas 1986–2010 m.);
• prof. Eduardas Gabnys (LAA meno vadovas nuo 1986 m.);
• doc. Raimondas Sviackevičius (LAA prezidentas nuo 2010 m.).
LAA kartu su LMTA liaudies instrumentų ir akordeono katedra koordinuoja akordeono meno sklaidą Lietuvoje ir už jos ribų, inicijuoja akordeono edukacinį procesą visose mokymo grandyse.

Dalyvauta projektuose:

• Tarptautinis daugiastygių liaudies instrumentų konkursas–festivalis, mokslinė metodinė konferencija (2001, 2003, 2005, 2007, 2009, 2011) Pskovas, Rusija.
• III Tarptautinis Veros Gorodovskajos daugiastygių begrifių instrumentų konkursas, 2008.11.06 – 11.09, Gnesinų vardo Rusijos muzikos akademija, Maskva, Rusija.
• Tarptautinis daugiastygių  liaudies  instrumentų  festivalis–konkursas „Baltija 2009“, tarptautinė mokslinė konferencija, 2009.11.22 – 11.26, Rusijos Koncertinių atlikėjų sąjunga, Sankt–Peterburgas, Rusija.
• II, III, IV Tarptautinis muzikų konkursas-festivalis „Renesansas“, skirtas Armėnijos genocido 95-mečiui paminėti, tarptautinė mokslinė konferencija, (2010, 2011, 2012) Giumri konservatorija, Armėnija.
• Tarptautinis cimbolistų forumas „Sidabriniai cimbolų garsai“, 2010.03.25-28, Molodečno, Baltarusija. 

 
 
 
Kalendorius
 
Lapkritis 2017
PATKPnŠS
   1 2 3 4 5
6 7 8 9101112
13141516171819
20212223242526
27282930