Lietuvos muzikos ir teatro akademija
 
 
 

Lietuvos Muzikologija

 


 

LMTA nuo 2000 m. leidžia mokslinių straipsnių žurnalą „Lietuvos muzikologija“. Tai vienintelis šios mokslų srities ir krypties mokslinis žurnalas Lietuvoje. Leidinyje pristatomi fundamentiniai ir išsamūs muzikos meno tyrimai, nagrinėjamos trys sferos – tai teorinė ir istorinė muzikologija bei etnomuzikologija. Analizuojami kompoziciniai tekstai aprėpia kelių šimtmečių laikotarpį. I–XII tomuose publikuoti 146 moksliniai straipsniai, jų autoriai – Lietuvos ir užsienio tyrinėtojai, daugiau kaip pusė jų – humanitarinių mokslų, menotyros krypties mokslininkai.
Leidžiamas kasmet, apimtis 24–25 sp.l., tiražas 200 egz. Kasmet publikuojama po 12–14 mokslinių straipsnių su iliustracijomis, natų pavyzdžiais, analitinėmis schemomis bei išsamios 2–3 muzikologijos baruose pasirodžiusių reikšmingiausių monografijų mokslinės recenzijos.
2011-2013 m. žurnalas buvo remiamas įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba“ VP1-3.2-ŠMM-02-V-02-002.

Siame puslapyje skelbiami nuo 2011 m. išleisti numeriai / In this site you may find the volumes published from 2011

 

2000–2010 m. Išleisti numeriai (1–11 tomai) / Published 1-11 volumes in 2000–2010

 

XV tomas, 2014 / XV volume, 2014 

Turinys

Pratarmė

Foreword

Laima BUDZINAUSKIENĖ, Rasa MURAUSKAITĖ. Valentinas Bakfarkas (1506?–1576): istoriografija ir biografijos faktų interpretacijos / Valentin Bakfark (1506?–1576): The Historiography and Interpretation of Biographical Facts

Sviatlena NIEMAHAJ. Holy Week Lamentations in Vilnius Cathedral / Didžiosios savaitės lamentacijos Vilniaus katedroje

Jonas BRUVERIS. Iš lituanikos istorijos. Sylvio Lazzari opera „Le Sauteriot“ / From the History of Lituanica: Opera Le Sauteriot by Sylvio Lazzari

Tamara VAINAUSKIENĖ. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokymo sistema: metodų atskleidimas ir verifikacija / Virgilijus Noreika’s Educational System of Singing: Presentation of Methods and their Verification

Balys VAITKUS, Gražina DAUNORAVIČIENĖ. Dinamika ir jos prielaidos skambinant klavesinu. Baroko muzikos kontekstas / Dynamics and its Suppositions in Harpsichord Playing. Baroque Musical Context

Robertas BUDRYS. Tonų hierarchijos muzikos psichologijos tyrinėjimuose / Studies of Tonal Hierarchies in Music Psychology

Anna SHVETS. Mathematical Bases of the Form Construction in Arvo Part’s Music / Arvo Parto kūrinių struktūros matematinis pagrindimas

Helmut LOOS. Socio-Cultural Evolution: Musical Progress as a Darwinian Instrument of Domination / Sociokultūrinė evoliucija. Muzikos pažanga kaip darvinistinis viršenybės principas

Indrė Eugenija ŽELVYTĖ. Along the Way of Three International Competitions: The Competitions of F. Chopin in Warsaw, M. Long-J. Thibaud in Paris and P. Tchaikovsky in Moscow / Trys tarptautiniai konkursai: F. Chopino Varšuvoje, M. Long-J. Thibaud Paryžiuje ir P. Čaikovskio Maskvoje

Daiva RAČIŪNAITĖ-VYČINIENĖ. Edukacijos įtaka sutartinių gyvavimo XX a. 1–8 dešimtmečiais tradicijai / The Influence of Education on the Tradition of Sutartinės from the Beginning of the 1900s to the 1970s

Aušra ŽIČKIENĖ. Daina ir ritualas: folklorinė dimensija šiuolaikinėse laidotuvėse / Song and Ritual: Folkloric Dimension in Contemporary Funerals

Priedas. Rima POVILIONIENĖ. „Vilties“ dienraštis Pirmojo pasaulinio karo pirmaisiais metais, 1914–1915 m.: muzikinio gyvenimo apžvalga kaip tautinės savimonės atspindys

Priedas. Vita GRUODYTĖ. – erdvė, laikas, gamtos elementai – Justės Janulytės „Smėlio laikrodžiai“

Apie autorius / About the authors

Atmintinė autoriams


XIV tomas, 2013 / XIV volume, 2013

Pratarmė / Foreword

Vida BAKUTYTĖ. Kamerinės instrumentinės muzikos koncertai Vilniuje XIX a.: epochinė kaita ir dinamika / Concerts of Instrumental Chamber Music in Vilnius in the 19th Century: Epochal Change and Dynamics

Rūta STANEVIČIŪTĖ. Karo įvaizdinimas Vytauto Bacevičiaus ir Eduardo Balsio muzikoje/ War Imagination in Music by Vytautas Bacevičius and Eduardas Balsys

Gregor POMPE. Baltic-Balkan Postmodern Connections: The Music of Bronius Kutavičius and Veljo Tormis in Comparison with the Music of Slovene Composer Lojze Lebič / Postmodernieji Baltijos ir Balkanų ryšiai: Broniaus Kutavičiaus ir Veljo Tormio muzikos ryšys su slovėnų kompozitoriaus Lojze’s Lebičo muzika

Inga JANKAUSKIENĖ. Konvencinės ir egzistencinės semiotikos taikymas operos analizėje / Conventional and Existential Semiotics in the Analysis of Opera

Lina NAVICKAITĖ-MARTINELLI. Semiotinės muzikos atlikimo meno teorijos link: reikšmingosios sąvokos, modeliai ir perspektyvos / Towards a Semiotic Theory of Musical Performance Art: Key Concepts, Models, and Prospects

Gražina DAUNORAVIČIENĖ. Postmodernistinė meno kategorijų būtis: muzikos žanro procesai, aplinkos ir trajektorijos / Postmodernist Existence of the Art Categories: The Processes, Environments and Trajectories of Musical Genre

Ilona BŪDENIECE. Librogenre in the Oeuvre of the Latvian Composer Pēteris Vasks / Librožanras latvių kompozitoriaus Pēterio Vasko kūryboje

Marina PEREVERZEVA. Musical Mobile as a Genre Genotype of New Music / Muzikos mobilumas kaip naujosios muzikos žanro genotipas

Aistė VALENTAITĖ, Audra VERSEKĖNAITĖ. Kvodlibeto kompozicinių principų apraiškos XX a. koliažuose / Manifestations of the Compositional Principles of the Quodlibet in Collages of the 20th Century

Tatiana TSAREGRADSKAYA. Sound Attack in the Works of Olivier Messiaen: Total Serialism Revisited / Garso ataka Olivier Messiaeno muzikoje. Totaliojo serializmo patikslinimas

Saulė ŠERYTĖ, Laima BUDZINAUSKIENĖ. Giulio Caccini „Le nuove musiche“ pratarmė: šaltinis ir jo komentarai / Preface to the Selection of Giulio Caccini’s Le nuove musiche: The Source and its Commentaries

Lijana ŠARKAITĖ-VILUMS. Lietuvių formulinės dainos ir formulinės pasakos: atlikimo aspektas / Lithuanian Formula Folk Songs and Formula Tales: The Aspect of Performance

Dalia URBANAVIČIENĖ. Sutartinių sinkretizmas: giedojimo ir šokimo (žaidimo) būdų sąveikos tyrimai / Syncretism of Sutartinės: Research into the Interaction between Singing and Dancing (Playing)

Priedas / Supplement. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis (1875–1911): jo laikas ir mūsų laikas. Knygos pristatymo vakaras 2013 m. lapkričio 8 d.,Lietuvos muzikos ir teatro akademijos J. Karoso salėje

Apie autorius / About the authors

Atmintinė autoriams

 

musicology
12
Vilnius 2011
Lietuvos muzikologija, t. 12, 2011
Redaktorė Ilona Čiužauskaitė
Redakcijos adresas / Address
Gedimino pr. 42, Vilnius, LT-01110 Lietuva
Tel. (370-5) 261 84 92; faks. (370-5) 212 69 82
El. paštas / Email daunora@ktl.mii.lt, r_povilioniene@yahoo.com
Interneto adresas http://lmta.lt/web/index.php?page_id=80
English Version http://lmta.lt/english/index.php?a=13&b=118&c=119
Žurnalas „Lietuvos muzikologija“ referuojamas tarptautinėse duomenų bazėse:
Humanities International Index; Humanities International Complete; British Humanities Index;
MLA International Bibliography; RILM Abstracts of Music Literature
Viršelyje
Gervė, XX a. pr., Palšių k., Verpenos apyl., Kelmės r. Iš Nacionalinio muziejaus fondų.
A. Baltėno nuotrauka (iliustracija iš E. Vyčino straipnio, p. 187)
© Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2011
ISSN 1392-9313 © Gražina Daunoravičienė, 2011
Redakcinė kolegija / Editorial Board
Sudarytoja ir vyriausioji redaktorė / Compiler and Editor-in-chief
Prof. habil. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija;
Lietuvos mokslo taryba / Lithuanian Academy of Music and heatre; Research Council of Lithuania)
Vyriausiosios redaktorės asistentė / Assistant editor-in-chief
Dr. Rima Povilionienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and heatre)
Nariai / Members
Prof. habil. dr. Eero Tarasti (Helsinkio universitetas / University of Helsinki)
Prof. habil. dr. Mieczysław Tomaszewski (Krokuvos muzikos akademija / Kraków Academy of Music)
Prof. habil. dr. Helmut Loos (Leipcigo universitetas / Leipzig University)
Prof. habil. dr. Nina Aleksandrovna Gerasimova-Persidskaja (Ukrainos nacionalinė P. Čaikovskio muzikos akademija /
Ukrainian National Tchaikovsky Academy of Music)
Prof. dr. Mart Humal (Estijos muzikos ir teatro akademija / Estonian Academy of Music and heatre)
Prof. habil. dr. (hp) Aleksandra Aleksandravičiūtė (Vilniaus dailės akademija / Vilnius Academy of Arts)
Prof. habil. dr. Romualdas Apanavičius (Vytauto Didžiojo universitetas / Vytautas Magnus University)
Prof. dr. Danutė Petrauskaitė (Klaipėdos universitetas / Klaipėda University)
Dr. Audronė Žukauskaitė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas; Europos humanitarinis universitetas / Lithuanian Culture
Research Institute; European Humanities University)
Prof. habil. dr. (hp) Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija; Lietuvos mokslo taryba /
Lithuanian Academy of Music and heatre; Research Council of Lithuania)
Habil. dr. Jūratė Trilupaitienė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas / Lithuanian Culture Research Institute)
Prof. habil. dr. (hp) Daiva Vyčinienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija / Lithuanian Academy of Music and heatre)
Žurnalas „Lietuvos muzikologija“ remiamas įgyvendinant projektą
„Periodinių mokslo leidinių leidyba“ VP1-3.2-ŠMM-02-V-02-002
3
Lietuvos muzikologija, t. 12, 2011
Turinys / Contents
Pratarmė ................................................................................................................................................................................................... 4
Foreword .................................................................................................................................................................................................. 6
Jonas BRUVERIS .................................................................................................................................................................................. 8
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: didingumas
Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: he Sublime
Rūta STANEVIČIŪTĖ .....................................................................................................................................................................19
Pastoralizmo parafrazės lietuvių muzikoje: keletas semantinių interpretacijų topoi teorijos aplinkoje
Paraphrasing Pastoral in Lithuanian Music: Some Semantic Interpretations in the Context of Topoi heory
Rima POVILIONIENĖ ....................................................................................................................................................................34
Muzikinio ir verbalinio menų sąveikos fenomenas: kriptograinės muzikos komponavimo praktikos aspektai
Phenomenon of Interaction of Musical and Verbal Arts: Aspects of Cryptographic Practice in Music Composition
Vita ČESNULEVIČIŪTĖ ...............................................................................................................................................................47
Sonatos formos analogijos Vytauto Bložės ir Juditos Vaičiūnaitės eilėraščiuose
Analogies of Sonata Form in the Poems by Vytautas Bložė and Judita Vaičiūnaitė
Danutė KALAVINSKAITĖ .............................................................................................................................................................61
Bažnytiniai žanrai šiuolaikinėje lietuvių kūryboje: tarp bažnytinės muzikos paveldo ir atnaujintos liturgijos poreikių
Genres of Church Music in Contemporary Lithuanian Composers’ Works: Between the Heritage of Church
Music and the Needs of the Renewed Liturgy
Rimantas ASTRAUSKAS .................................................................................................................................................................89
JAV lietuvių muzikinio gyvenimo releksija pianolų muzikoje (1920–1930)
he Musical Life of the Lithuanian Community in the USA as Relected in the Player Piano Music (1920–1930)
Kerri KOTTA .................................................................................................................................................................................... 102
Classical Formal Archetypes in Selected Works by Erkki-Sven Tüür
Klasikinės formos archetipai kai kuriuose Erkki-Sveno Tüüro muzikos kūriniuose
Kseniya ZAMORNIKOVA, Margarita KATUNYAN ............................................................................................................ 111
«Fratres» Арво Пярта – молитва в музыке
Arvo Pärt’s Fratres: he Prayer in Music
Arvo Pärto „Fratres“ – muzikinė malda
Girėnas POVILIONIS .................................................................................................................................................................... 135
Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokykla: meistro Nicolauso Jantzono fenomenas
he Vilnius School of Late Baroque Organ Building: he Phenomenon of Master Nicolaus Jantzon
Žilvinas SMALYS ............................................................................................................................................................................. 149
Fagoto konstrukcijos raidos ypatumai
he Evolution of the Bassoon: Tendencies and Characteristics
Gaila KIRDIENĖ ............................................................................................................................................................................. 160
Dzūkų smuikininkų repertuaras
he Repertoire of the Folk Fiddlers of the Dzūkai (Southeastern Lithuanians)
Evaldas VYČINAS ........................................................................................................................................................................... 180
Idiofonai Lietuvoje. Naujas žvilgsnis
Idiophones in Lithuania. he New Aspect
Priedas / Supplement ....................................................................................................................................................................... 194
Ramunė KAZLAUSKAITĖ .......................................................................................................................................................... 194
Recenzija: „Lietuvių muzika. Nacionalinio muzikos judėjimo kilmė ir istorija Europos kontekste“
Interviu su Ryčiu MAŽULIU ....................................................................................................................................................... 197
Kompozitorius yra kažkas tarp poeto ir inžinieriaus, neišvengiamai kažkur per vidurį
Apie autorius ...................................................................................................................................................................................... 201
About the authors ............................................................................................................................................................................. 204
Atmintinė autoriams ........................................................................................................................................................................ 207
4
Lietuvos muzikologija, t. 12, 2011
Pratarmė
Žurnalas „Lietuvos muzikologija“, remiamas įgyvendinant projektą „Periodinių mokslo leidinių leidyba“ VP1-3.2-
ŠMM-02-V-02-002, skaitytojams pristato leidinio XII tomą. Tęsiama tradicija nemenką jo dalį skirti lituanistikos aktualijoms
ir lietuvių muzikinės kultūros problematikos analizei.
Šiame tome pirmą kartą muzikologijos diskurse taip išsamiai gvildenamos kelios naujos temos. M. K. Čiurlionio 100-
ųjų mirties metinių kontekstai iškėlė lietuvių meno ilosoijos darbuose kol kas menkai gvildentą didingumo (sublime)
temą. Jonas Bruveris straipsnyje „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: didingumas“ daugelyje šio menininko estetinės
patirties ir daugialypės kūrybos – muzikos, dailės, žodžio meno – briaunų didingumą įvardija kaip imanentinę savybę.
Plėtodama muzikos diskurso semantinių-stilistinių vienetų (topos) tyrimą ir stebėdama kuriamas praeities muzikos semantines
igūracijas, straipsnyje „Pastoralizmo parafrazės lietuvių muzikoje: keletas semantinių interpretacijų topoi teorijos
aplinkoje“ Rūta Stanevičiūtė atskleidžia platų kultūrinių tropų lauką. Semantinės interpretacijos ir Raymond’o Monelle’io
išplėtotos muzikinių topoi teorijos aplinkoje analizuojama relektyvios nostalgijos raiška B. Kutavičiaus, O. Narbutaitės ir
kitų lietuvių kompozitorių kūriniuose.
Danutė Kalavinskaitė straipsnyje „Bažnytiniai žanrai šiuolaikinėje lietuvių kūryboje: tarp bažnytinės muzikos paveldo
ir atnaujintos liturgijos poreikių“ aptaria pastarųjų dešimtmečių bažnytinių žanrų genezę ir svarsto, ar šiuolaikinių lietuvių
kompozitorių opusai tinka skambėti šiuolaikinėje bažnyčioje. Analizuodama šiuolaikinės religinės lietuvių kūrybos terpę ir
Lietuvos katalikų bažnyčiose skambančią muziką autorė kartu brėžia bažnytinės muzikos kūrybos perspektyvą. Rimantas
Astrauskas straipsnyje „JAV lietuvių muzikinio gyvenimo releksija pianolų muzikoje (1920–1930)“ apibendrina JAV
lietuvių bendruomenės muzikinio gyvenimo liudijimus – muzikos įrašų pianolai repertuarą. Tyrėjas identiikuoja tokių
kūrinių pavadinimus, jų autorius, kūrinių atsiradimo aplinkybes, įvertina įtaką Amerikos lietuvių populiariosios muzikinės
kultūros ir tautinės savimonės raidai.
Greta M. K. Čiurlionio kūrybos, „Lietuvos muzikologijos“ XII tome specialus dėmesys skiriamas dviem estų kompozitoriams
– klasikinę tradiciją plėtojančio Erkki-Sveno Tüüro ir baltiškąjį sakralumą pasaulyje reprezentuojančio
Arvo Pärto kūrybai. Kompozitorius ir muzikologas Kerri Kotta straipsnyje „Klasikinės formos archetipai kai kuriuose
Erkki-Sveno Tüüro muzikos kūriniuose“ šio kompozitoriaus pastarojo dešimtmečio kompozicijas interpretuoja tradicinių
formaliųjų archetipų – sonatinio ciklo ir sonatos formos retorikos požiūriu. Ksenija Zamornikova ir Margarita Katunyan
straipsnyje „Arvo Pärto „Fratres“ – muzikinė malda“ gėrisi šio kompozitoriaus muzikos sakraliu dvasingumu, grožiu ir
tyrumu. Į A. Pärto sukurtą tintinnabuli techniką / stilių žvelgiama kaip į XX a. modernistiniu racionalumu persmelktą
grigališkojo choralo ir Renesanso polifonijos aktualizaciją. „Fratres“ (1977) analizė atskleidžia A. Pärto kompoziciniam
universalizmui būdingą epochų dialogą, naująjį modalumą ir paramuzikinius formodaros principus.
Moderniu tarpdisciplininiu diskursu pasižymi Vitos Česnulevičiūtės straipsnis „Sonatos formos analogijos Vytauto
Bložės ir Juditos Vaičiūnaitės eilėraščiuose“. Jame autorė kelia poetinių ir muzikinių formų paralelizmo bei analogijų
dilemą, žvalgosi įrodomų sonatiškumo argumentų poetinės kūrybos plotuose. Pasitelkusi sonatinės plėtotės, funkcinių
santykių ir formodaros struktūrinės darybos logikos ypatumus, lietuvių poetų eilėraščių pagrindu V. Česnulevičiūtė atskleidžia
sonatiškumo apraiškų poezijoje įžvalgos galimybes. Kitą tarpdisciplininei muzikologijos problematikai aktualų
diskursą pristato rainuotos muzikinių tekstų ženklinimo technikos, kodų šifrų ir jų perskaitymo būdų paieška Rimos
Povilionienės straipsnyje „Muzikinio ir verbalinio menų sąveikos fenomenas: kriptograinės muzikos komponavimo
praktikos aspektai“. Atskleidžiama ilgaamžė turininga kriptograijos praktika, pasireiškusi muzikos garso ir žodinio teksto
sąveikomis, verbalinių ženklų implikacijomis į muzikos kompoziciją bei muzikiniuose tekstuose paliktų kriptograinių
slaptaraščių mįslėmis.
Reikšmingą „Lietuvos muzikologijos“ XII tomo straipsnių bloką sudaro organologijos problematikos publikacijos.
Girėnas Povilionis straipsnyje „Vėlyvojo baroko vargondirbystės mokykla: meistro Nicolauso Jantzono fenomenas“
supažindina su Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklos meistro Nicolauso Jantzono pastatytais barokiniais
vargonais Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, aptaria nežinomų bažnyčių vargonų statytojų autorystės
klausimus. Kartu išskiriama unikali šiam meistrui būdinga vargonų fasadų architektūra, registrų sandara, jų įsitvirtinimo
Lietuvoje problematika. Fagotų tobulinimo procesas apžvelgiamas Žilvino Smalio straipsnyje „Fagoto konstrukcijos raidos
5
Lietuvos muzikologija, t. 12, 2011
ypatumai“. Autorius įtikinamai atskleidžia, kaip „idealaus fagoto“ kūrimo intencija instrumento konstrukcijos modiikavimo
būdu suformavo dvi savarankiškas Heckel ir Bufet modiikacijas. Įrodoma, kad net šiuolaikinio fagoto konstrukcijoje
paradoksaliai koegzistuoja akustiškai ir preciziškais skaičiavimais paremti elementai, taip pat akustiniu požiūriu iracionalūs
atavizmai. Evaldas Vyčinas apibendrina naujausius etnologinius, kalbinius, archeologinius ir etnoinstrumentologinius
duomenis apie Lietuvoje menkai tyrinėtus saviskambius instrumentus (idiofonus) ir juos naujai klasiikuoja, išplėsdamas
ir paryškindamas bendrą idiofonų Lietuvoje vaizdą.
Gaila Kirdienė straipsnyje „Dzūkų smuikininkų repertuaras“ atskleidžia visos Dzūkijos ir atskirų jos kraštų repertuaro
savitumą, apibrėžia pokyčių tendencijas. Ryškinamos senųjų Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos smuiku griežiamų apeiginių
dainų, raudų ir šokių melodikos sąsajos ir pastebima, kad pastaraisiais dešimtmečiais liaudies smuikininkų repertuare
vyrauja polkos, daugėja valsų ir individualios kūrybos dainų.
Žurnalo priede Ramunės Kazlauskaitės recenzijoje aptariama vokiškai parašyta lietuvių muzikos istorija, Jurgio Paliaukos
parengtame interviu pristatomos jubiliejaus išvakarėse pasakytos Ryčio Mažulio mintys.
Redakcinė kolegija
6
Lietuvos muzikologija, t. 12, 2011
Foreword
he 12th volume of the Lithuanian Musicology journal supported by the Lithuanian Science Academy project Publishing
of Periodic Science Journals continues the tradition of devoting a sizeable number of the pages to the issue of the latest
research into Lithuanian philology and Lithuanian musical culture. In this volume, several new subjects irst appear in
the discourse of musicology. he contexts of the centenary anniversary of Čiurlionis’ death raised the issue of until now
hardly noticeable analysis of the sublime in Lithuanian art philosophical works. In his article Mikalojus Konstantinas
Čiurlionis: he Sublime Jonas Bruveris deines the greatness of the artist’s aesthetical experience and multi-faceted creation
– music, painting, and verbal – as an inherent quality. Expanding the analysis of semantic-stylistic units of musical
discourse (topos) and observing the semantic igurations of music in the past, Rūta Stanevičiūtė reveals a wide ield of
cultural tropes in the article Paraphrasing Pastoral in Lithuanian Music: Some Semantic Interpretations in the Context of
Topoi heory. he representations of relective nostalgia in the compositions of Bronius Kutavičius, Onutė Narbutaitė
and other Lithuanian composers are analysed in the medium of semantic interpretation and the musical topoi theory
expanded by Raymond Monelle.
In her study Genres of Church Music in Contemporary Lithuanian Composers’ Works: Between the Heritage of Church
Music and the Needs of the Renewed Liturgy Danutė Kalavinskaitė discusses the genesis of the church genres of the last
decades trying to determine the suitability of the opuses by contemporary Lithuanian composers to be performed in
churches. Analysing the medium of contemporary Lithuanian religious compositions and the music performed in Lithuanian
Catholic churches the author also speaks about the prospects for church music. In his study he Musical Life of the
Lithuanian Community in the USA as Relected in the Player Piano Music (1920–1930) Rimantas Astrauskas sums up
the manifestations of the musical life of Lithuanian American Community – the repertoire of Lithuanian music rolls for
player piano. he researcher identiies the titles of such compositions, their authors, the circumstances of their appearance
and evaluates their impact on the development of Lithuanian American popular music culture and self-determination.
Besides Čiurlionis’ creation, the 12th volume of Lithuanian Musicology is concerned with the oeuvre of two Estonian
composers: Erkki-Sven Tüür, who is expanding the classical tradition, and Arvo Pärt, who represents Baltic sacrality in
the world. he composer and musicologist Kerri Kotta’s Classical Formal Archetypes in Selected Works by Erkki-Sven
Tüür interprets the compositions of the last decades by this composer from the point of view of traditional formal archetypes
– sonata cycle and sonata form. Kseniya Zamornikova and Margarita Katunyan in Arvo Pärt Fratres: he Prayer
in Music – admire the sacral soulfulness, beauty and purity of the composer’s music. he authors view the tintinnabuli
technique / style created by Pärt as the actualisation of the Gregorian chant and Renaissance polyphony saturated with
twentieth-century modernist rationality. he analysis of Fratres (1977) reveals the dialogue of the epochs, new modality
and the extra-musical principles of forming characteristic of Pärt’s universalism.
Vita Česnulevičiūtė’s Analogies of Sonata Form in the Poems by Vytautas Bložė and Judita Vaičiūnaitė stands out on
the pages of Lithuanian Musicology by modern interdisciplinary discourse. he author raises the dilemma of parallelisms
and analogies of poetic and musical forms and searches for the manifestations of sonata form in poetry. Another important
discourse is represented for interdisciplinary musicological issue is represented by the search for reined methods of
marking musical texts, code ciphers and means of deciphering them in Rima Povilionienė’s Phenomenon of Interaction of
Musical and Verbal Arts: Aspects of Cryptographic Practice in Music Compositions. he study reveals an old cryptographic
practice that found an expression in the correlation between musical sound and verbal text, implications of verbal signs
into music composition and the puzzles of cryptographic secrets let in musical texts.
Studies devoted to the question of organology in this issue of Lithuanian Musicology make up a signiicant part of
the publication. Girėnas Povilionis in his he Vilnius School of Late Baroque Organ Building: he Phenomenon of Master
Nicolaus Jantzon writes about the Baroque organs built by the Nicolaus Jantzon, of the Vilnius Late Baroque Organ Building
School, in Lithuania, Latvia, Poland, Belarus and Ukraine, also discussing the issue of authorship of unknown church
organ builders. he article deines the unique features of the instruments by the master in terms of the architecture of the
organ facades and the structure, origin and consolidation in Lithuania of the registers characteristic of Jantzon organs. he
process of the perfection of the bassoon is reviewed in Žilvinas Smalys’ article he Evolution of the Bassoon: Tendencies and
7
Lietuvos muzikologija, t. 12, 2011
Characteristics. he author convincingly demonstrates how the creation of the “ideal bassoon” formed two independent
systems – Heckel and Bufet. It is proved that, paradoxically, even elements based on acoustically precise calculations as
well as irrational atavisms from the acoustic point of view coexist in the structure of the contemporary bassoon. Evaldas
Vyčinas in his article Idiophones in Lithuania. he New Aspect summarises the latest ethnologic, linguistic, archaeological
and ethno instrumental data about idiophones that have been little researched in Lithuania and gives a new classiication,
expanding a general picture of these instruments in the country.
Gaila Kirdienė in her study he Repertoire of the Folk Fiddlers of the Dzūkai (Southeastern Lithuanians) tries to
demonstrate the originality of the iddlers’ repertoire across Dzūkija and in its separate parts as well as to determine the
tendencies of change. he links between old ritual songs, laments and dances in eastern Lithuanian and western Belarus
emphasised. Attention is paid to the fact that during the last decades the folk iddlers’ repertoire has been dominated by
the polka, with increasingly more waltzes, and songs composed by them.
he journal’s supplements carry an interview with the composer Rytis Mažulis on the eve of his itieth birthday and
Ramunė Kazlauskaitė’s review about a fragment of the history of Lithuanian music that was written in German.
heedito

XIII tomas, 2012 / XIII volume, 2012

Pratarmė / Foreword

Rytis AMBRAZEVIČIUS. Tembras muzikos psichologijoje / Timbre in the Psychology of Music

Vilma PALIAUKIENĖ, Antanas KAIRYS. Muzikos atlikimo patirties ir lyties sąsajos su atlikimo nerimu / Music Performance Experience and Gender Links with Performance Anxiety

Albertas NAVICKAS. Rekombinantinė teleologija kaip repetityvinio komponavimo paradigma / Recombinant Teleology as the Paradigm of Repetitive Composition

Laura KAŠČIUKAITĖ, Gražina DAUNORAVIČIENĖ. Minimalizmas: komponavimo doktrina ir praktika Lietuvoje / Minimalism: Doctrine and Practice of Composing in Lithuania

Jurgis PALIAUKA, Gražina DAUNORAVIČIENĖ. Bazinių struktūrų sklaidos strategijos lietuvių kompozitorių kūriniuose (1975–2001) / The Development Strategies of Basic Shapes in Works by Lithuanian Composers (1975–2001)

Ivan KUZMINSKY. Joint and Divergent Elements in the Vilnius Treatises of the Second Half of the 17th Century: Musical Grammar by Mykola Dyletsky and Ars et Praxis Musica by Sigismundus Lauxmin / Vilniaus XVII a. antros pusės traktatų bendrumai ir skirtumai. Nikolajaus Dileckio „Muzikos gramatika“ ir Žygimanto Liauksmino „Ars et praxis musica“

Eva MANTZOURANI. “The Aroma of the Music and the Fragrance of the Weed”: Music and Smoking in Victorian England / „Muzikos aromatas ir tabako kvapas“: muzika ir rūkymas Viktorijos laikų Anglijoje

Michał Łukasz NIŻYŃSKI. Giacomo Puccini muzikos kalbos teatriškumas – problemos apžvalga / Theatricality of Giacomo Puccini’s Musical Language: A Review of the Problem

Danutė PETRAUSKAITĖ. Operetė lietuviškoje egzodo scenoje JAV: pastangos išlikti ir prisitaikyti (XX a. pirma pusė) / Operetta on the Lithuanian Emigration Stage in the USA: Efforts to Survive and Conform (the First Half of the 20th Century)

Tamara VAINAUSKIENĖ. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: veiksniai, genezė, metodikų koreliacija / Virgilijus Noreika’s School of Singing: Factors, Genesis, Correlation of Methods

Daiva RAČIŪNAITĖ –VYČINIENĖ. Lietuvių sutartinių ir ainų polifoninių dainų lygiagretės / Parallels between Lithuanian Multipart Songs and Ainu Polyphonic Songs

Priedas / Supplement

Esu minimalistas–maksimalistas. Skiriama lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-mečiui

Jonas BRUVERIS. Pagaliau – puiki knyga. Istorijos pilna knyga

Apie autorius / About the authors

Atmintinė autoriams

 

XII tomas, 2011 / XII volume, 2011
Turinys.
Pratarmė / Content. Foreword, p. 1-7

Jonas BRUVERIS. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: didingumas / Mikalojus Konstantinas Čiurlionis: The Sublime, p. 8-18

Rūta STANEVIČIŪTĖ. Pastoralizmo parafrazės lietuvių muzikoje: keletas semantinių interpretacijų topoi teorijos aplinkoje / Paraphrasing Pastoral in Lithuanian Music: Some Semantic Interpretations in the Context of Topoi Theory, p. 19-33

Rima POVILIONIENĖ. Muzikinio ir verbalinio menų sąveikos fenomenas: kriptografinės muzikos komponavimo praktikos aspektai / Phenomenon of Interaction of Musical and Verbal Arts: Aspects of Cryptographic Practice in Music Composition, p. 34-46

Vita ČESNULEVIČIŪTĖ. Sonatos formos analogijos Vytauto Bložės ir Juditos Vaičiūnaitės eilėraščiuose / Analogies of Sonata Form in the Poems by Vytautas Bložė and Judita Vaičiūnaitė, p. 47-60

Danutė KALAVINSKAITĖ. Bažnytiniai žanrai šiuolaikinėje lietuvių kūryboje: tarp bažnytinės muzikos paveldo ir atnaujintos liturgijos poreikių / Genres of Church Music in Contemporary Lithuanian Composers’ Works: Between the Heritage of Church Music and the Needs of the Renewed Liturgy, p. 61-88

Rimantas ASTRAUSKAS. JAV lietuvių muzikinio gyvenimo refleksija pianolų muzikoje (1920–1930) / The Musical Life of the Lithuanian Community in the USA as Reflected in the Player Piano Music (1920–1930), p. 89-101

Kerri KOTTA. Classical Formal Archetypes in Selected Works by Erkki-Sven Tuur / Klasikinės formos archetipai kai kuriuose Erkki-Sveno Tuuro muzikos kūriniuose, p. 102-110

Kseniya ZAMORNIKOVA, Margarita KATUNYAN. ≪Fratres≫ Арво Пярта – молитва в музыке / Arvo Part’s Fratres: The Prayer in Music / Arvo Parto „Fratres“ – muzikinė malda, p. 111-134

Girėnas POVILIONIS. Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokykla: meistro Nicolauso Jantzono fenomenas / The Vilnius School of Late Baroque Organ Building: The Phenomenon of Master Nicolaus Jantzon, p. 135-148

Žilvinas SMALYS. Fagoto konstrukcijos raidos ypatumai / The Evolution of the Bassoon: Tendencies and Characteristics, p. 149-159

Gaila KIRDIENĖ. Dzūkų smuikininkų repertuaras / The Repertoire of the Folk Fiddlers of the Dzūkai (Southeastern Lithuanians) , p. 160-179

Evaldas VYČINAS. Idiofonai Lietuvoje. Naujas žvilgsnis / Idiophones in Lithuania. The New Aspect, p. 180-193

Priedas / Supplement

Ramunė KAZLAUSKAITĖ. Recenzija: „Lietuvių muzika. Nacionalinio muzikos judėjimo kilmė ir istorija Europos kontekste“ , p. 194-196

Jurgis PALIAUKA. Interviu su Ryčiu MAŽULIU. Kompozitorius yra kažkas tarp poeto ir inžinieriaus, neišvengiamai kažkur per vidurį, p. 197-200

Apie autorius, p. 201-203

About authors, p. 204-206

Atmintinė autoriams, p. 207-208

 
 
 
Kalendorius
 
Gegužė 2016
PATKPnŠS
       1
2 3 4 5 6 7 8
9101112131415
16171819202122
23242526272829
3031