LMTA istorija

Muzikos mokymo ištakos siekia XIV a. ir sietinos su muzikų profesionalų rengimu Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmams. Lietuvai priėmus krikščionybę (XIV a. pab. – XV a. pr.), muzikos ir grigališkojo giedojimo buvo mokoma bažnyčių ir vienuolynų giedotojų mokyklose. XVII a. muziką pradėta dėstyti Vilniaus universitete, o 1667 m. universiteto prof. Žygimantas Liauksminas išleido pirmą Lietuvoje natų rašto ir giedojimo vadovėlį ,,Ars et praxis musicae". Muzikos mokyklas išlaikė kai kurie Lietuvos didikų dvarai, Vilniuje XIX a. pab. – XX a. pr. veikė Rusų muzikos draugijos mokykla, steigėsi privačios mokyklos. XX a. pradžioje Kaune kompozitorius J. Naujalis vedė vargonininkų kursus, o 1919 m. įsteigė oficialią Kauno muzikos mokyklą, kuri padėjo profesionalaus muzikos mokymo pagrindus XX a. Lietuvoje.

Lenkijos okupuotame Vilniuje iki 1940 m. veikė M. Karlovičiaus konservatorija ir Žydų muzikos institutas, o Klaipėdoje – kompozitoriaus St. Šimkaus įsteigta Klaipėdos muzikos mokykla. Tačiau visos šios institucijos neturėjo aukštosios mokyklos statuso, kurio poreikis Lietuvoje tolydžio augo. Juolab, kad šalyje darbavosi nemažas būrys kvalifikuotų muzikų, kurie aukštąjį mokslą įgijo Varšuvos, Leipcigo, Sankt Peterburgo, Maskvos konservatorijose. Todėl 1933 m. vasario 7 d. Kauno muzikos mokykla buvo perorganizuota į aukštąją mokyklą – Kauno konservatoriją (direktorius – kompozitorius J. Gruodis).

Sovietinės okupacijos metais – 1940, sujungus Vilniuje veikusias muzikos mokyklas ir privačius kursus, buvo įsteigta Vilniaus muzikos mokykla, kuri 1945 m. buvo pertvarkyta į Vilniaus konservatoriją (direktorius – kompozitorius ir muzikologas J. Bendorius). 1949 m. dvi šalyje veikusios Kauno ir Vilniaus konservatorijos buvo sujungtos į Lietuvos valstybinę konservatoriją Vilniuje (rektoriai – pianistas J. Karnavičius, nuo 1983 m. – kompozitorius V. Laurušas, nuo 1994 m. – muzikologas J. Antanavičius).

1975 m. prie Konservatorijos buvo prijungtas Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetas, vėliau jis išaugo į Konservatorijos Klaipėdos fakultetus. Šis iš trijų fakultetų susidedantis padalinys rengė muzikos mokytojus bendrojo lavinimo mokykloms, choreografus ir mėgėjiško teatro vadovus. 1997 m. šie fakultetai buvo prijungti prie Klaipėdos universiteto.

1989 m., siekiant decentralizuoti specialistų rengimą, įsteigiamas Konservatorijos Kauno fakultetas (prorektorius – pianistas R. Čepinskas), kuriame rengiami muzikos atlikėjai ir muzikos mokytojai. 1992 m. Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Lietuvos valstybinė konservatorija buvo pavadinta Lietuvos muzikos akademija (LMA). Nuo 2004 m. Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA). Nuo 2005 m. gegužės mėn. iki 2011 m. rugsėjo mėn. LMTA rektoriumi buvo akordeonininkas prof. Eduardas Gabnys.

Rektoriai (iš kairės): prof. E. Gabnys, prof. V. Laurušas, prof. J. Antanavičius

Intensyvią LMTA veiklą bei jos pobūdį atspindi chronologiškai išdėstytos svarbios LMTA raidos datos ir įvykiai:

• 1933 – įkurta Kauno konservatorija (perorganizavus J. Naujalio 1919 m. Kaune įsteigtą muzikos mokyklą). Veikė 1933-1943, 1944-1949 metais. Joje buvo Kompozicijos, Fortepijono, Vargonų, Dainavimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų skyriai, 1940-1943 m. – dar ir Pedagoginis bei Dirigavimo skyriai; 1945-1949 m. – Teorijos-kompozicijos, Fortepijono-vargonų, Solinio dainavimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų, Marksizmo-leninizmo, Violončelės (1945), Simfoninio dirigavimo (1945-1946), Chorinio dirigavimo (1946-1949) katedros. Veikė Biblioteka (nuo 1935). Pirmasis direktorius – kompozitorius Juozas Gruodis (1933-1937, 1940). Direktoriai: kompozitorius, muzikologas Kazimieras Viktoras Banaitis (1937-1940, 1941-1943), smuikininkas Kazimieras Matiukas (1940-1941, 1944-1948), kompozitorius, dirigentas Juozas Tallat Kelpša (1944), fagotinonkass Kazys Paulauskas (1948-1949).
• 1944 – įkurta Vilniaus valstybinė konservatorija. Joje buvo Teorijos-kompozicijos, Muzikos istorijos, Specialaus fortepijono, Privalomojo fortepijono, Solinio dainavimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų, Chorinio ir simfoninio dirigavimo, Liaudies instrumentų, Operinio parengimo, Rusų kalbos (1946-1948) bei Kalbų (1948-1949), Fizinio lavinimo, Marksizmo-leninizmo katedros. Veikė Biblioteka (nuo 1945). Direktorius – muzikologas ir kompozitorius Jonas Bendorius (1945-1949).
• 1947-1948 mokslo metais Vilniaus konservatorija įsikūrė dabartiniuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmuosiuose rūmuose (Gedimino pr. 42)
• 1948 – muzikologės Jadvygos Čiurlionytės iniciatyva, Vilniaus konservatorijoje įsteigtas Liaudies muzikos kabinetas (nuo 1973 m. – Liaudies muzikos laboratorija, nuo 1993 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius).
• 1949 – sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas, Vilniuje įkurta Lietuvos TSR valstybinė konservatorija. Pirmasis jos direktorius (1949-1961) ir rektorius (1961-1983) – pianistas prof. Jurgis Karnavičius.
  Konservatorijoje buvo Kompozicijos, Muzikos istorijos, Muzikos teorijos, Specialaus fortepijono, Chorinio dirigavimo, Solinio dainavimo, Operinio parengimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų, Liaudies instrumentų, Marksizmo-leninizmo, Kalbų katedros, Fizinio lavinimo kursas. Veikė biblioteka, kuri natų leidinių ir knygų fondą perėmė iš Kauno ir Vilniaus konservatorijų.
• 1949 – prie Choro dirigavimo katedros įkurtas Konservatorijos studentų choras (choro studija);
   įkurta studentų mokslinė draugija (SMKD); 1953 m. – įvyko pirmoji visuotinė SMKD konferencija.
• 1952 – įsteigta Aktoriaus meistriškumo katedra;
   įsteigta Garso įrašų laboratorija (Fonoteka).
• 1953 – suburti studentų liaudies instrumentų bei simfoninis orkestrai.
  1954 – įsteigtas neakivaizdinis skyrius (veikė iki 1991).
  1956 – įkurtas Konservatorijos liaudies instrumentų ansamblis „Sutartinė“ (nuo 2000 m. – Lietuvos mokslų akademijos ansamblis).
  1960 – prie Aktoriaus meistriškumo katedros įkurtas Mokomasis teatras.
  1961 – įkurtas Pučiamųjų instrumentų orkestras-studija.
  1962 – įsteigta Bendrojo fortepijono katedra.
  1964 – įsteigta Kamerinio ansamblio katedra;
  įsteigta Muzikos teorijos laboratorija (nuo 1993 m. – Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Muzikos teorijos ir istorijos skyrius);
  įsteigta Fizinio auklėjimo katedra (nuo 1993 m. – Kūno kultūros centras).
• 1965 – pradedami rengti respublikiniai M.K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursai, nuo 1968 m. – tarprespublikiniai;
  įsteigta Foniatrijos laboratorija.
• 1967 – išleidžiamas Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinio „Menotyra“ pirmasis numeris (su Dailės institutu; nuo 1998 m. rinkinys leidžiamas kartu su Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institutu);
  įkurtas Konservatorijos kamerinis choras (veikė iki 1995);
  įkurtas Konservatorijos akordeonų orkestras.
• 1968 – įkurtas Mokomosios ir gamybinės praktikos kabinetas (nuo 1996 m. –  Koncertų ir praktikos skyrius, dabar Koncertų skyrius);
  pradedami rengti Respublikiniai jaunųjų atlikėjų festivaliai.
  1970 – prie Liaudies instrumentų katedros įsteigta Eksperimentinė-mokslinė liaudies muzikos instrumentų laboratorija.
  1971 – įsteigta Leidybinė grupė, kuri tvarko mokymo priemonių, mokslo veikalų leidybą.
  1971 – įkurtas Konservatorijos kamerinis orkestras.
  1974 – įkurta Pedagogikos katedra.
• 1975 – pradeda veikti Konservatorijos Klaipėdos fakultetai (reorganizavus Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetą). 1994 m. Klaipėdos fakultetai tapo Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos muzikos ir teatro pedagogikos institutu, nuo 1995 m. – buvo prijungti prie Klaipėdos universiteto.
• 1976 – Konservatorijoje (Vilniuje) suformuoti trys fakultetai – Fortepijono ir teorijos, Orkestrinis, Choro ir teatro meno. Jie jungė 17 katedrų;
  pradeda veikti vaikų muzikos mokykla-studija;
  pradedamos rengti kasmetinės pedagogų mokslinės konferencijos. 1996 m. pedagogų mokslinius pranešimus pradėta publikuoti;.
  1977 – Konservatorijoje įsteigta Muzikos terminijos komisija;
  prie Pučiamųjų instrumentų katedros įkurta džiazo studija.
  1979 – įkurta merginų choro studija.
• 1980 – Konservatorijai suteikta Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų pirmoji kategorija.
  1980 – įsteigta Specializuota taryba menotyros mokslų kandidato laipsniui teikti (veikė iki 1991; apginta 81 disertacija, tarp jų – 17 lietuvių ir 64 kitų kraštų mokslininkų).
  1981 – LTSR Vyriausybės nutarimu Lietuvos valstybinei konservatorijai paskirtas pastatas dabart. Gedimino pr. Nr.39 (vad. III rūmai).
  1982 – pradeda veikti aspirantūra ir asistentūra-stažuotė.
• 1983 – Konservatorijos rektoriumi tampa kompozitorius prof. Vytautas Laurušas.
  1987 – įsteigta Koncertmeisterio katedra.
  1988 – įsteigta Visuomenės mokslų katedra (vietoj Marksizmo-leninizmo katedros), nuo 1990 m. –  Filosofijos ir kultūros mokslų katedra.
  1989 – įsteigtas Tarptautinių ryšių skyrius;
  įsteigta Etnomuzikologijos katedra.
  įsteigtas Konservatorijos Kauno fakultetas. Jis jungė Fortepijono, Orkestro instrumentų, Choro dirigavimo-vargonų, Dainavimo, Muzikos teorijos ir istorijos katedras;
  Klaipėdoje surengta pirmoji tarptautinio akademinio jaunimo kūrybinė stovykla „Baltijos akademija“, subūrusi Baltijos šalių ir Leningrado jungtinį simfoninį orkestrą ir chorą;
  Lietuvos valstybinei konservatorijai paskirtas pastatas Kosciuškos g. Nr.12.
  1990 – įsteigta Vargonų katedra, nuo 1997 m. – Vargonų ir klavesino katedra;
  įsteigta Dirigavimo katedra.
• 1991 – Aktoriaus meistriškumo katedra reorganizuota į Teatro ir kino fakultetą;
  įkurta Studentų sąjunga;
  tarprespublikinis M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas tapo tarptautiniu. 1994 m. konkursas tapo Tarptautinių konkursų federacijos Ženevoje nariu.
  1992 – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Lietuvos valstybinė konservatorija pavadinta Lietuvos muzikos akademija (LMA);
  LMA pradėjo dalyvauti Europos Komisijos TEMPUS programoje.
• 1993 – įkurtas LTA Muzikologijos institutas;
  išrinktas LMA Senatas;
  sudaryta LMA Kolegija;
  LMA tapo tarptautinės organizacijos ELIA (European League of Institutes of the Arts) nare ir AEC (Association Européenne des Conservatoires … ) nare, taip pat pradėjo dalyvauti tarptautinių aukštųjų meno mokyklų bendradarbiavimo tinklų Sibelius ir Polyphonia veikloje;
  LMA suteikta teisė teikti humanitarinių mokslų srities  menotyros krypties (muzikologija) daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsnius bei docento ir profesoriaus pedagoginius mokslo vardus. 1993-2008 m. LMTA apginta 28 daktaro ir 3 habilituoto daktaro disertacijos;
  įkurta Mokomoji kino ir TV studija;
  įkurtas LMA bigbendas.
• 1994 – LMA rektoriumi tapo muzikologas prof. dr. Juozas Antanavičius.
  1995 – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintas LMA Statutas;
  LMA kartu su Rostoko aukštąja muzikos ir teatro mokykla įsteigė Baltijos šalių muzikos akademijų asociaciją (ABAM);
  Lietuvoje surengta pirmoji tarptautinė „Vasaros video studija“. Nuo 2001 m. tai – Europos Komisijos SOCRATES / ERASMUS trijų metų intensyvi programa „Tarptautinis seminaras kino mokykloms“.
  1995, 1997– LMA organizavo Baltijos ir Šiaurės šalių jaunimo kamerinių orkestrų sesijas.
  1996 – LMA rektorius išrinktas Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos prezidentu;
  LMA studentai pradėjo dalyvauti Tarptautinėse Štutgarto Bacho akademijos choro ir orkestro sesijose.
  įsteigta Elektroninės muzikos studija. Lėšas skyrė Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir DAAD (Vokietijos akademinių mainų taryba);
  LMA, bendradarbiaudama su Helsinkio teatro akademija, surengė tarptautinį teatro mokyklų seminarą Nidoje „Baltijos pajūrio drama’96“;
• 1997 – prie LMA patvirtinta Koordinacinė muzikinio ugdymo taryba – Švietimo ir mokslo ministerijos kolektyvinis ekspertas;
  1998 – LMA studentų ugdymas vyksta pagal 3-jų pakopų studijas (suteikiami bakalauro, magistro, daktaro arba meno licenciato laipsniai);
  LMA, bendradarbiaudama su Austrijos ambasada, surengė tarptautinį operos seminarą Nidoje „Užburtoji fleita“;
• 1999 – LMA suteikta teisė teikti humanitarinių mokslų srities menotyros krypties (teatrologija) daktaro mokslo laipsnius;
  Fonoteka perorganizuota į Audio-video ir interneto centrą (AVIC). Centro įkūrimą parėmė Atviros visuomenės instituto Bibliotekų programa (Open Society Institute Network Library Program);
  AVIC ir Biblioteka įsijungė į Lietuvos akademinių bibliotekų tinklą (LABT), kurio tikslas – įdiegti Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekose vieningą integralią informacijos sistemą. Iki 2003 m. LMTA AVIC fonduose sukaupta  per 35 tūkstančius muzikos įrašų, Bibliotekoje – apie 200000 vienetų knygų ir natų leidinių;
  Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu LMA paskirtas pastatas Kosciuškos g. Nr.10 (vad. Sluškų rūmai);
  Nuo 1999–2000 m. m. LMTA pradėjo dalyvauti Europos Komisijos (EK)  Socrates/Erasmus programoje.
• 2000 – išleistas Lietuvos muzikos enciklopedijos I tomas (leidėjas –  Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas), II tomas – 2003 m., III tomas – 2007 m.
  išleistas periodinio mokslo darbų rinkinio „Lietuvos muzikologija“ I tomas, iki 2008 m. išleisti 8 tomai;
  LMA įvyko jungtinis AEC, Polyphonia ir Sibelius posėdis, skirtas bendradarbiavimo perspektyvoms aptarti;
  2000-2002 – LMA koordinavo Europos Komisijos SOCRATES / ERASMUS intensyvią programą „Erasmus dirigavimo kursai“ (bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru);
  2001 – LMA koordinavo EK Socrates/Erasmus trijų metų IP „Tarptautinis seminaras kino mokykloms“;
  2002 – lapkričio 15-18 d.d. LMA organizavo kasmetinį AEC (Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacijos) kongresą ir generalinę asamblėją. Renginyje dalyvavo 180 atstovų iš 96-ių Europos ir pasaulio šalių meno institucijų;
  įkurtas Džiazo skyrius;
• LMTA buvo suteiktas Japonijos vyriausybės kultūros grantas –  1, 57 mln. litų, už kuriuos įsigyta 12 Yamaha fortepijonų, 28 pučiamieji instrumentai ir 31 pavadinimo mušamųjų instrumentų komplektas bei įvairūs jų aksesuarai.
  2002–2003 m. m. LMA įdiegė ECTS (Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemą) visose pirmos ir antros pakopos studijų programose.
• 2003 – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu LMA paskirtas Kongresų rūmų mokomasis korpusas.
• 2004 –  Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA);
  LMTA koordinavo EK Socrates/Erasmus IP „Tarpdisciplininis menų seminaras Mes statome operą";
  2004,  2006 ir 2007 m. LMTA koordinavo EK Media Training programos projektą Vasaros MEDIA Studija;
  LMTA koordinavo Leonardo Da Vinčio programos kino specialybių studentų stažuočių projektą.
  LMTA pradėjo organizuoti kasmetines nacionalines atrankas į Europos sąjungos jaunimo orkestrą (EUYO).
  2004-2006 – LMTA EK naujųjų technologijų eContent programos virtualios konservatorijos projekto Harmos kūrimo
• 2005 – LMTA rektoriumi išrinktas akordeonininkas prof. Eduardas Gabnys;
  įkurtas LMTA Muzikos mokymo studijų centras;
  LMTA pradėti diplomantams išduoti europiniai diplomo priedėliai (DS).
  2005-2007– LMTA aktyviai dalyvavo EK Erasmus programos teminių tinklų veikloje: Polifonia (koordinuoja AEC),  inter}artes ir artesnet Europe (koordinuoja ELIA).
  2005-2008 – EK programos Kultūra-2000 muzikos technologijų projekto Integra partnerė.
  2006-2009 – EK naujųjų technologijų eContentplus programos projekto Variazioni partnerė.
  2007 – LMTA suteikta išplėstinė Europos universiteto chartija (EUC), suteikianti teisę dalyvauti EK  Mokymos visą gyvenimą (LLP) programoje.
  Nuo 2008-2009 m. m. LMTA aktyviai įsijungia į Nordplus programos partnerystės tinklus: Sibelius (klasikinė muzika), Nordpuls (džiazo muzika), Norteas (teatras), EMD (šokis ir muzika).
• 2008 – LMTA pažymėjo savo 75-erių metų sukaktį. Iškilmėse dalyvavo universitetų rektoriai, valstybės vadovai, užsienio partneriai.
• 2011 – įvyko LMTA reorganizacija. Dabar yra du fakultetai: Muzikos fakultetas ir Teatro ir kino fakultetas.
• 2011 – LMTA rektoriumi išrinktas prof. Zbignevas Ibelhauptas

LMTA 75-mečio iškilmių momentas