Lietuvos muzikos ir teatro akademija
 
 
 

Mugė 2017

 

Kauno Žalgirio arenoje praūžė „Aukštųjų mokyklų mugė 2017”

2017 m. sausio 18 d. Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) organizuotoje Aukštųjų mokyklų mugėje netrūko diskusijų, aukštojo mokslo Lietuvoje naujovių pristatymo, patarimų, kaip rasti sau tinkamiausią kelią. Lankytojai buvo supažindinti su vykdomomis studijų programomis, jų specifika, priėmimo sąlygomis. Kauno Žalgirio arenoje surengtoje 16-toje mugėje iš įvairių Lietuvos miestų ir miestelių atvykę būsimieji studentai, jų tėvai, mokytojai ir karjeros ugdymo konsultantai turėjo galimybę susipažinti ir pabendrauti su 38 aukštųjų mokyklų atstovais, dėstytojais ir studentais, dalyvauti įdomiuose renginiuose, išbandyti studentų kurtus išradimus.

 

Švietimas – prasmingiausia investicija

Amfiteatre susirinkusiuosius sveikino LR Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis. Atidarydamas Aukštųjų mokyklų mugę jis nepamiršo paminėti sausio 17 d. Seime priimtos Nacionalinio saugumo strategijos.

„Kai mes kalbame apie nacionalinį saugumą, mes visada kalbame apie švietimą ir apie aukštąjį mokslą. Manau, mūsų pasirengimas, mūsų žmonių išsilavinimas privalo būti pagrindas šiam mūsų saugumo užtikrinimui“, – sakė Seimo Pirmininkas pridurdamas, kad dėl studijų po truputį prasideda kova.

Pasak V. Pranckiečio, aukštosios mokyklos tapo pardavėjais ir rūpinasi, kaip išgyventi.

„Turime galvoti apie aukštųjų mokyklų strategiją ateityje, kad tai atitiktų valstybės interesus, kad tai atitiktų žmonių interesus, kad nereikėtų išsilavinusius žmones siųsti uždarbiauti į užsienį, kad jie rastų savo prasmę čia“, – pabrėžė Seimo Pirmininkas, kurio nuomone, ši mugė galėtų būti vertinama, kaip naujos strategijos Lietuvos aukštajame moksle kūrimo pradžia.

Pritardama Seimo pirmininko minčiai, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, prisiminė Nelsono Mandelos mintį, kad ginklai, į kuriuos visos valstybės turi investuoti – yra švietimas.

„Tie ginklai, jeigu taip galima pasakyti, ir pardavinėjami šiandien. Tikriausiai visi suprantame, kad pati prasmingiausia investicija yra investicija į žmogų, investicija į švietimą“, – akcentavo J. Petrauskienė pabrėždama, kad aukštojoje mokykloje gaunamos žinios padeda mums realizuoti ir atskleisti save, kurti sau, savo šeimai, aplinkai ir Lietuvai.

„Šiandien čia atėjo žmonės planuoti savo kelio. Labai norėtųsi, kad ne tik gražiais stendais mes viliotumėm žmones, žadėdami puikią ateitį, bet siūlytumėm pačias geriausias galimybes įgyti kokybišką išsilavinimą, visas reikiamas žinias ir kompetencijas taip sparčiai besikeičiančiame gyvenime“, – akcentavo ministrė.

Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Sigitas Šliažas džiaugėsi, kad Aukštųjų mokyklų mugė šiemet vyksta pačioje didžiausioje Baltijos šalyse arenoje.

„Džiugu, kad visos Lietuvos aukštosios mokyklos savo naujausias programas, naujausias technologijas pristatys būtent Kaune, Lietuvos širdy. Linkiu, kad moksleiviai, kurie lankys šią mugę, tikrai rastų sau tinkamą profesiją ir pasirinktų tą tikrąjį kelią, kuriuo galės eiti visą likusį savo gyvenimą“, –  linkėjo S. Šliažas.

Studijų kokybės užtikrinimas svarbiausia

Diskusijos „Kur turi eiti Lietuvos aukštasis mokslas“ metu Seimo Pirmininko V. Pranckiečio, švietimo ir mokslo ministrės J. Petrauskienės, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) prezidento Juozo Augučio, Kauno kolegijos (KK) direktoriaus Mindaugo Misiūno, Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriaus Petro Baršausko ir Lietuvos studentų sąjungos (LSS) prezidento Pauliaus Baltoko dėmesys krypo į studijų ir aukštųjų mokyklų kokybės gerinimą. Pašnekovai noriai dalino patarimus būsimiems studentams, kaip rinktis studijas ir į ką atkreipti dėmesį.

„Aukštosios mokyklos veiklos rezultatas turi būti sėkmingas absolventas“, – įsitikinusi J. Petrauskienė. Pasak ministrės, studijų kokybė yra tai, kokie studentai studijuoja, kiek jų iškrenta, kur absolventas įsidarbina ir kokios darbo, karjeros galimybės jo laukia, kokio darbo užmokesčio jis gali tikėtis.

Studijų kokybė, motyvuotas studentas, dėstytojas, gerai parengta studijų programa, gera infrastruktūra – tokias kokybiško aukštojo mokslo sudedamąsias dalis vardijo KK direktorius M. Misiūnas.

LSS prezidentas P. Baltokas aukštojo mokslo kokybę siūlė vertinti pasitelkiant keturis matmenis: abiturientų pasirengimą studijuoti, studentų pasitenkinimą studijomis, studijų ir mokslo sudėtingumo lygmenį ir absolvento integraciją į darbo rinką. Jis būsimiems studentams patarė ne tik mugėse apsilankyti, bet ir aukštojoje mokykloje, kurioje žada studijuoti. Jo teigimu, stojant į aukštąją mokyklą privaloma išlaikyti socialinį jautrumą. Studentas turi pasitikrinti, ar jam tinka atmosfera, aukštosios mokyklos bendruomenė.

Lietuva yra maža šalis, todėl, pasak LURK prezidento J. Augučio, yra kuo džiaugtis ir didžiuotis – didelė įvairovė atveria dideles galimybes rinktis pačias įvairiausias specialybes. Vis dėlto pažėrė kritikos vidurinėms mokykloms ir iškėlė abiturientų parengimo studijoms problemą. Akcentavo, kad pagrindinė universiteto užduotis – išmokyti žmogų mokytis visą savo likusį gyvenimą.

„Nėra vieno recepto. Pirmiausia valstybei reikia, kad švietimas, mokslas būtų prioritetas. Šiandien aš matau, kad situacija gerėja, – sakė KTU rektorius P. Baršauskas. – Vyresniųjų tikslas – pabandyti nelengvomis sąlygomis užtikrinti kokybiškiausias studijas. Patys jauni žmonės turi analizuoti, ar suaugusiųjų žodžiai ir darbai neprasilenkia, ar ta programa, ta institucija gali daryti pokyčius ir pasiekia gerų rezultatų“.

Diskusijos metu buvo daug kalbama apie dinamiškus pokyčius darbo rinkoje, studijų, mokslo, verslo ir visos sistemos lankstumo svarbą. Neliko nepaliesta ir pedagogų bei kitų Lietuvai reikalingų specialistų, kurių studijų programos pritraukia vis mažiau jaunų žmonių, trūkumo tema. J. Petrauskienės teigimu, šiuo klausimu reikalinga valstybės intervencija ir tokių specialistų rengimo sistemos pertvarka. P. Baršausko siūlymu, išsamios ilgalaikės analizės dėka būtų galima panagrinėti ir išsiaiškinti specialistų poreikio Lietuvoje tendencijas.

Dalis moksleivių dar neapsisprendę

Aukštųjų mokyklų mugėje apsilankęs moksleivis Mindaugas tikino dar neapsisprendęs, kur ir ką norėtų studijuoti. Vaikinas nuo vaikystės linkęs į menus. Kaip pats sakė, turi puikią muzikinę klausą, yra artistiškas, tačiau nėra įsitikinęs, ar savo gyvenimą norėtų sieti su menais.

„Dar nesu iki galo nusprendęs. Viskas, kas susiję su menais, man yra pažįstama, bet paskutiniu metu, pasitaręs su tėvais ir draugais, bandau rinktis alternatyvą“, – sakė moksleivis pridurdamas, kad mugėje domisi įvairiomis studijų programomis, o jo apsisprendimui įtakos turės karjeros galimybės baigus studijas ir, vienas pagrindinių veiksnių, darbo užmokestis.

Panašu, kad aukštosios mokyklos, suprasdamos studijų kokybės svarbą ir studijų metu įgytų žinių pritaikomumą, vis dažniau atsižvelgia į studentų, darbdavių  poreikius, bei darbo rinkos pokyčius. Nors nemaža dalis moksleivių dar nežino, ką studijuoti, tikimasi, kad Aukštųjų mokyklų mugės šūkis „Čia susitinki su ateitimi“ pasiteisino ir moksleiviai spėjo susipažinti su jų laukiančiais iššūkiais, studentiško gyvenimo subtilybėmis, studijomis ir karjeros galimybėmis, kad rado atsakymus į kylančius klausimus, kurie padės abiturientams jau šią vasarą pasirinkti teisingai.

LAMA BPO atstovė spaudai
Dovilė Cicėnaitė-Kaveckienė
(2017-01-23 gautas LAMA BPO leidimas publikuoti LMTA internetinėje svetainėje) 

Rolando Aiduko fotonuotraukos

 
 
Kalendorius
 
Liepa 2017
PATKPnŠS
      1 2
3 4 5 6 7 8 9
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31