Lietuvos muzikos ir teatro akademija
 
 
 

Muzikos teorijos katedra

 

Katedros vedėja doc. dr. Rima Povilionienė

Katedros koordinatorė Asta Vaitkevičiūtė-Skliutė

Adresas: Tilto g. 16
Telefonas: (8 5) 262 85 37

Priešistorė

Muzikos teorija ir muzikos istorija – muzikologijos atšakos, liudijančios istoriškai Lietuvoje susiklosčiusią tradiciją, susijusią su vokiečių bei rusų muzikologija. Lietuvos muzikologijos šaknys siekia XVII-XVIII a., kai Vilniaus universitete buvo dėstomos muzikos disciplinos, buvo parašyti teoriniai profesoriaus Ž. Liauksmino bei universiteto auklėtinių N. Dileckio ir W. Tylkowskio darbai, kai XIX a. pr. buvo įsteigta muzikologijos katedra, vadovaujama vokiečių kompozitoriaus ir teoretiko J. D. Hollando, kai ten pat buvo dėstoma kompozicija, mokoma groti muzikos instrumentais, kur dirbo iškilūs pedagogai.

Muzikos klausimais pradėta domėtis XIX a. pabaigoje. Dar lietuviškos spaudos draudimo laikais, J. Basanavičiaus „Aušroje“ (leidžiamoje Tilžėje) buvo spausdinamos lietuviškos dainos, rašoma apie liaudies dainų rinkinius. Vėliau muzikinio gyvenimo aktualijos buvo aptariamos „Varpe“, „Žinyčioje“, „Naujojoje gadynėje“, dienraštyje „Viltis“, kur buvo aprašomi muzikinio gyvenimo įvykiai bei propaguojamas muzikos menas. „Viltyje“ bendradarbiavo M. K. Čiurlionis, Č. Sasnauskas, S. Kymantaitė-Čiurlionienė. Čia Č. Sasnausko iniciatyva buvo sudaryta komisija lietuviškiems muzikos terminams parengti, atspausdinta trumpa muzikinės kultūros raidos Vakarų Europoje apžvalga, parašyta S. Šimkaus. Darbus apie muziką JAV lietuvių kalba leidžiamame žurnale „Laisvoji mintis“ rašė ir M. Petrauskas.

XX a. pirmojoje pusėje formuojantis profesionaliosios lietuvių muzikos mokyklai, kartu sparčiai pradėjo stiebtis ir profesionalios muzikologijos daigai. Juos augino augančios profesionalių kompozitorių gretos – J. Naujalis, M. Petrauskas, Č. Sasnauskas, S. Šimkus, M. K. Čiurlionis, J. Gruodis, V. Jakubėnas, V. Bacevičius ir kt. Jie ne tik kūrė muziką, bet ir rašė apie muzikinį gyvenimą Lietuvoje, muzikos mokymo problemas, nagrinėjo muzikos teorijos klausimus. Pasirodė ir muzikiniai leidiniai – „Vargonininkas“, „Muzikos menas“, „Muzika“, „Muzikos barai“, „Muzikos aidai“, „Muzika ir teatras“, formavosi muzikos kritika (V. Žadeika, J. Bendorius, V. Jakubėnas ir kt.).

Muzikos teorijos katedros istorija ir dabartis

Sąlygos rengti profesionalius muzikologus Lietuvoje pradėjo formuotis 1933 m., įkūrus Kauno konservatoriją, perorganizuotą iš 1919 m. J. Naujalio įkurtos muzikos mokyklos. Kauno konservatorijoje veikė kompozicijos skyrius, kuris 1945 m. virto Teorijos-kompozicijos katedra. Tik 1949 m. sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas ir įkūrus Lietuvos valstybinę konservatoriją, buvo įsteigta savarankiška Muzikos teorijos katedra. Iki to laiko profesionalūs muzikologai Lietuvoje nebuvo rengiami. Muzikologinis išsilavinimas buvo įgyjamas mūsų tėvynainiams studijuojant Rusijos, Lenkijos, Vokietijos, Čekijos, Prancūzijos aukštosiose mokyklose. Ryškiausi jų darbai – tai J. Žilevičiaus monografija apie Č. Sasnauską (1936), T. Brazio giedojimo, muzikos teorijos bei harmonijos vadovėliai, V. Jakubėno kritiniai straipsniai, J. Čiurlionytės sukurta lietuvių liaudies dainų tyrinėjimo metodika bei tiriamieji darbai. Vėliau ryškiais darbais muzikinės dermės tyrimuose pasižymėjo A. Venckus, švietėjiška bei pedagogine veikla – V. Venckus. Pirmiesiems muzikologų teoretikų studentiškiems darbams vadovavo Jonas Bendorius, vėliau Eduardas Balsys, Vytautas Venckus.

Muzikologinių tyrimų bazė didžia dalimi susitelkė ties muzikinio folkloro studijomis, vykdomomis 1948 m. įsteigtoje Liaudies kūrybos laboratorijoje. Naują impulsą muzikologijos tiriamiesiems darbams davė 1964 m. įsteigta Teorijos laboratorija. 1993 m. teorijos ir liaudies kūrybos laboratorijos buvo perorganizuotos į Muzikologijos institutą su muzikos teorijos ir istorijos, pedagogikos bei etnomuzikologijos skyriais. Tai muzikologinių tyrinėjimų centras ir pagalbinė mokymo proceso grandis, kur dirbo akademijos absolventai muzikologai, kur inicijuojama daugelis respublikos muzikiniam gyvenimui svarbių projektų.

Lietuvos muzikos akademijoje 1981-1991 m. veikė regioninė specializuotoji kandidato (daktaro) laipsnio teikimo taryba, suburta muzikologijos disertacijoms ginti. Disertacijas joje apgynė 16 lietuvių ir 65 kitų kraštų mokslininkai. 1992-2012 m. Muzikos akademijoje įsteigta doktorantūra, suteikta teisė teikti daktaro ir habilituoto daktaro laipsnį. 

Muzikos teorijos katedrai vadovavo Juozas Gaudrimas (1949-1953), Eduardas Balsys (1953-1956), Povilas Tamuliūnas (1956-1975, 1977-1979), Juozas Antanavičius (1975-1977, 1979-1987), Algirdas Ambrazas (1987-1998), Gražina Daunoravičienė (1998-2003), Vida Umbrasienė (2003-2008), Audra Versekėnaitė (nuo 2008). 

Ilgamečiai Muzikos teorijos katedros dėstytojai buvo Vaclovas Paketūras, Dana Banevičienė-Palionytė, Irena Mikulevičiūtė, kompozitoriai Teisutis Makačinas, Jonas Tamulionis ir kt.

Muzikologijos studijas dabar yra baigę daugiau nei 140 teoretikų. Tradiciškai susiformavusio mišraus teoretikų ir kompozitorių, formuojančių muzikos teorijos katedros pedagogų kolektyvą, misija – ne tik ugdyti profesionalius muzikologus, bet ir suteikti teorinį išsilavinimą akademijoje studijuojantiems muzikos atlikėjams.

Muziko teorijos katedroje dirba 16 muzikologų ir kompozitorių: 3 profesoriai, 7 docentai, 2 lektoriai ir 4 asistentai, aktyviai dirbantys ne tik pedagoginį, mokslinį, bet ir kūrybinį darbą. Mokslinių tyrinėjimų kryptys aprėpia gana platų temų spektrą – nuo bažnytinės muzikos, visaaprėpiančio nacionalinio stiliaus, kompozitorių personalijų, atskirų žanrų studijų iki sudėtingų teorinių problemų, susietų su muzikos kalbos bei jos elementų, formos bei muzikos suvokimo problemomis. Katedros pedagogų mokslo darbuose ryškios tarpdisciplininės tendencijos, dialogas su naujais meno mokslais, jų tyrimo metodologijomis ir poreikis įsilieti į tarptautinę muzikologinių tyrimų erdvę. Jų mokslo darbai spausdinami prestižiniuose žurnaluose „Tiltai“, „Menotyra“, „Lietuvos muzikologija“ ir kt.

Muzikos teorijos ir kritikos studijų programa

Būsimieji muzikologai, studijuojantys Muzikos teorijos ir kritikos studijų programą, turi galimybę ketverius metus studijuoti bakalauro, dviejų metų magistro studijų programas. Muzikos teorijos ir kritikos studijų programos tikslas yra parengti profesionalius ir visuomeniškai aktyvius muzikos specialistus – muzikos meno ir muzikinio gyvenimo žinovus – švietėjus, analitikus, kritikus; muzikos kūrybos ir atlikimo meno, kultūros, mokslo bei švietimo įstaigų darbuotojus, veiklos organizatorius. Ši studijų programa suteikia muzikologinį išsilavinimą, leidžiantį ateityje rinktis arba derinti mokslinę, pedagoginę, muzikos kritiko bei organizacinę veiklas. Siekiant atskleisti muzikologinės veiklos įvairiapusiškumą, studijų metu skatinama įvairi muzikologinė praktika (spaudoje, radijuje, bibliotekoje, muziejuje, koncertų vedimo); skatinamas tarptautiškumas, suteikiant galimybę rinktis dalines studijas užsienyje (nuo 1 semestro iki 1 akademinių metų visos studijų programos laikotarpiu) pagal mainų programas, taip pat dalyvaujant mokslinėse konferencijose. Muzikos teorijos ir kritikos studijų programa sudaryta pagal Europos universitetinių studijų standartus ir atnaujinamos kas dveji metai. 

Muzikos teorijos ir kritikos studijų programą studijuojantys muzikologai savo tyrimus pristato ne tik LMTA rengiamoje kasmetinėje Jaunųjų muzikologų konferencijoje, dalyvauja šalies ir užsienio konferencijose, bet ir publikuoja savo recenzijas apie muzikinius renginius įvairiuose žurnaluose (pvz., „Kultūros barai“, „Muzikos barai“, savaitraščiuose „7 meno dienos“, „Literatūra ir menas“, mokslo darbai –  „Lietuvos muzikologijoje“). 

Už puikius mokslo pasiekimus ir aktyvią muzikologinę veiklą studentams skiriama A. Tauragio stipedija. 2005-2006 m. m. ji buvo paskirta Muzikos teorijos katedros studentei Astai Pakarklytei (dėst. asist. E. Gudžinskaitė), 2010-2011 m. m. - Laurai Kaščiukaitei (dėst. prof. dr. G. Daunoravičienė), 2011-2012 m. m. - Gintarei Stankevičiūtei (dėst. doc. dr. R. Gaidamavičiūtė), 2012-2013 m. m. - Aistei Valentaitei (dėst. doc. dr. A. Versekėnaitė).

Muzikos teorijos ir kritikos studijų programą baigę asmenys gali dirbti kultūros ir švietimo įstaigose, ugdymo bei mokslo įstaigose; mokslinių tyrimų institutuose; informacijos kaupimo ir skleidimo centruose – bibliotekose, fonotekose, muziejuose, archyvuose, leidyklose, specializuotuose knygynuose, žurnalų ir laikraščių redakcijose, radijuje, televizijoje, spaudoje; Lietuvos autorių teisių asociacijos gynimo agentūroje (LATGA-A); kūrybinėse sąjungose, fonduose, koncertinėse institucijose (t. y. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje ir pan.).

      
                                                                                                                                   Muzikos teorijos katerda 2012 m.

     
 Muzikos teorijos katedra 1981 m.                                                                                                     Katedros vedejas 1953-1956 m. E. Balsys

 
 
 
Kalendorius