Lietuvos muzikos ir teatro akademija
 
 
 

Svarbiausios LMTA raidos datos ir įvykiai

 

 

1933 m. – įkurta Kauno konservatorija (perorganizavus J. Naujalio 1919 m. Kaune įsteigtą muzikos mokyklą). Veikė 1933-1943, 1944-1949 metais. Joje buvo Kompozicijos, Fortepijono, Vargonų, Dainavimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų skyriai, 1940-1943 m. – Pedagoginis bei Dirigavimo skyriai; 1945-1949 m. – Teorijos-kompozicijos, Fortepijono-vargonų, Solinio dainavimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų, Marksizmo-leninizmo, Violončelės (1945), Simfoninio dirigavimo (1945-1946), Chorinio dirigavimo (1946-1949) katedros. Nuo 1935 m. pradėjo veikti biblioteka. Pirmasis konservatorijos direktorius – kompozitorius Juozas Gruodis (vadovavo 1933-1937, 1940 m.). Kiti vadovai: kompozitorius, muzikologas Kazimieras Viktoras Banaitis (1937-1940 m., 1941-1943 m.), smuikininkas Kazimieras Matiukas (1940-1941, 1944-1948 m.), kompozitorius, dirigentas Juozas Tallat Kelpša (1944 m.), fagotininkas Kazys Paulauskas (1948-1949 m.).

1944 m.– įkurta Vilniaus valstybinė konservatorija. Joje buvo Teorijos-kompozicijos, Muzikos istorijos, Specialaus fortepijono, Privalomojo fortepijono, Solinio dainavimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų, Chorinio ir simfoninio dirigavimo, Liaudies instrumentų, Operinio parengimo, Rusų kalbos (1946-1948 m.) bei Kalbų (1948-1949 m.), Fizinio lavinimo, Marksizmo-leninizmo katedros. Nuo 1945 m. pradėjo veikti biblioteka. Direktorius – muzikologas ir kompozitorius Jonas Bendorius (1945-1949 m.).

1947-1948 m. mokslo metais Vilniaus konservatorija įsikūrė dabartiniuose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos pirmuosiuose rūmuose (Gedimino pr. 42).

1948 m. – muzikologės Jadvygos Čiurlionytės iniciatyva Vilniaus konservatorijoje įsteigtas Liaudies muzikos kabinetas (nuo 1973 m. – Liaudies muzikos laboratorija, nuo 1993 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyrius).

1949 m. – sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas, Vilniuje įkurta Lietuvos TSR valstybinė konservatorija. Pirmasis jos direktorius (1949-1961 m.) ir rektorius (1961-1983 m.) – pianistas prof. Jurgis Karnavičius. Konservatorijoje buvo Kompozicijos, Muzikos istorijos, Muzikos teorijos, Specialaus fortepijono, Chorinio dirigavimo, Solinio dainavimo, Operinio parengimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų, Liaudies instrumentų, Marksizmo-leninizmo, Kalbų katedros, Fizinio lavinimo kursas. Veikė biblioteka, kuri natų leidinių ir knygų fondą perėmė iš Kauno ir Vilniaus konservatorijų. Prie Choro dirigavimo katedros įkurtas Konservatorijos studentų choras (choro studija); įkurta studentų mokslinė draugija (SMKD); 1953 m. – įvyko pirmoji visuotinė SMKD konferencija.

1952 m. – įsteigta Aktoriaus meistriškumo katedra; įkurta Garso įrašų laboratorija (Fonoteka).

1953 m. – suburti studentų liaudies instrumentų bei simfoninis orkestrai.

1954 m. – įsteigtas neakivaizdinis skyrius (veikė iki 1991 m.).

1956 m. – įkurtas Konservatorijos liaudies instrumentų ansamblis „Sutartinė“ (nuo 2000 m. – Lietuvos mokslų akademijos ansamblis).

1960 m. – prie Aktoriaus meistriškumo katedros įkurtas Mokomasis teatras.

1961 m. – įkurtas Pučiamųjų instrumentų orkestras-studija.

1962 m. – įsteigta Bendrojo fortepijono katedra.

1964 m. – įsteigta Kamerinio ansamblio katedra; įsteigta Muzikos teorijos laboratorija (nuo 1993 m. – Lietuvos muzikos akademijos Muzikologijos instituto Muzikos teorijos ir istorijos skyrius); įsteigta Fizinio auklėjimo katedra (nuo 1993 m. – Kūno kultūros centras).

1965 m. – pradedami rengti respublikiniai M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursai, nuo 1968 m. – tarprespublikiniai; įsteigta Foniatrijos laboratorija.

1967 m. – išleidžiamas Lietuvos aukštųjų mokyklų mokslo darbų rinkinio „Menotyra“ pirmasis numeris (su Dailės institutu; nuo 1998 m. rinkinys leidžiamas kartu su Lietuvos kultūros, filosofijos ir meno institutu); įkurtas Konservatorijos kamerinis choras (veikė iki 1995 m.); įkurtas Konservatorijos akordeonų orkestras.

1968 m. – įkurtas Mokomosios ir gamybinės praktikos kabinetas (nuo 1996 m. –  Koncertų ir praktikos skyrius, dabar Meno centras); pradedami rengti Respublikiniai jaunųjų atlikėjų festivaliai.

1970 m. – prie Liaudies instrumentų katedros įsteigta Eksperimentinė-mokslinė liaudies muzikos instrumentų laboratorija.

1971 m. – įsteigta Leidybinė grupė, kuri tvarko mokymo priemonių, mokslo veikalų leidybą; įkurtas Konservatorijos kamerinis orkestras.

1974 m. – įkurta Pedagogikos katedra.

1975 m. – pradeda veikti Konservatorijos Klaipėdos fakultetai (reorganizavus Šiaulių pedagoginio instituto Klaipėdos muzikos fakultetą). 1994 m. Klaipėdos fakultetai tapo Lietuvos muzikos akademijos Klaipėdos muzikos ir teatro pedagogikos institutu, nuo 1995 m. – buvo prijungti prie Klaipėdos universiteto.

1976 m. – Konservatorijoje (Vilniuje) suformuoti trys fakultetai – Fortepijono ir teorijos, Orkestrinis, Choro ir teatro meno. Jie jungė 17 katedrų; pradeda veikti vaikų muzikos mokykla-studija; pradedamos rengti kasmetinės pedagogų mokslinės konferencijos.

1977 m. – Konservatorijoje įsteigta Muzikos terminijos komisija; prie Pučiamųjų instrumentų katedros įkurta džiazo studija.

1979 m. – įkurta merginų choro studija.

1980 m. – Konservatorijai suteikta Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų pirmoji kategorija. Įsteigta Specializuota taryba menotyros mokslų kandidato laipsniui teikti (veikė iki 1991; apginta 81 disertacija, tarp jų – 17 lietuvių ir 64 kitų kraštų mokslininkų).

1981 m. – LTSR Vyriausybės nutarimu Lietuvos valstybinei konservatorijai paskirtas pastatas. Gedimino pr. (tretieji rūmai).

1982 m. – pradeda veikti aspirantūra ir asistentūra-stažuotė.

1983 m. – Konservatorijos rektoriumi tampa kompozitorius prof. Vytautas Laurušas.

1987 m. – įsteigta Koncertmeisterio katedra.

1988 m. – įsteigta Visuomenės mokslų katedra (vietoj Marksizmo-leninizmo katedros), nuo 1990 m. –  Filosofijos ir kultūros mokslų katedra.

1989 m.  – įsteigtas Tarptautinių ryšių skyrius, Etnomuzikologijos katedra; įkurtas Konservatorijos Kauno fakultetas. Jis jungė Fortepijono, Orkestro instrumentų, Choro dirigavimo-vargonų, Dainavimo, Muzikos teorijos ir istorijos katedras; Klaipėdoje surengta pirmoji tarptautinio akademinio jaunimo kūrybinė stovykla „Baltijos akademija“; Lietuvos valstybinei konservatorijai paskirtas pastatas Kosciuškos g.

1990 m. – įsteigta Vargonų katedra, nuo 1997 m. – Vargonų ir klavesino katedra; įsteigta Dirigavimo katedra.

1991 m. – Aktoriaus meistriškumo katedra reorganizuota į Teatro ir kino fakultetą; įkurta Studentų sąjunga;
tarprespublikinis M. K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas tapo tarptautiniu.

1992 m. – Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo nutarimu Lietuvos valstybinė konservatorija pavadinta Lietuvos muzikos akademija (LMA); LMA pradėjo dalyvauti Europos Komisijos TEMPUS programoje.

1993 m. – įkurtas LTA Muzikologijos institutas; išrinktas LMA Senatas; sudaryta LMA Kolegija; LMA tapo tarptautinių organizacijų ELIA (European League of Institutes of the Arts) ir AEC (Association Européenne des Conservatoires … ) nare, taip pat pradėjo dalyvauti tarptautinių aukštųjų meno mokyklų bendradarbiavimo tinklų „Sibelius“ ir „Polyphonia“ veikloje; LMA suteikta teisė teikti humanitarinių mokslų srities  menotyros krypties (muzikologija) daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsnius bei docento ir profesoriaus pedagoginius mokslo vardus. 1993-2008 m. LMTA apginta 28 daktaro ir 3 habilituoto daktaro disertacijos; 
įkurta Mokomoji kino ir TV studija; įkurtas LMA bigbendas.

1994 m. – LMA rektoriumi tapo muzikologas prof. dr. Juozas Antanavičius.

1995 m. – Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtintas LMA Statutas; LMA kartu su Rostoko aukštąja muzikos ir teatro mokykla įsteigė Baltijos šalių muzikos akademijų asociaciją (ABAM); Lietuvoje surengta pirmoji tarptautinė „Vasaros video studija“. Nuo 2001 m. tai – Europos Komisijos kuruojama trijų metų intensyvi programa „Tarptautinis seminaras kino mokykloms“. 1995 ir 1997 m. LMA organizavo Baltijos ir Šiaurės šalių jaunimo kamerinių orkestrų sesijas.

1996 m. – LMA rektorius išrinktas Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencijos prezidentu; LMA studentai pradėjo dalyvauti Tarptautinėse Štutgarto Bacho akademijos choro ir orkestro sesijose; įsteigta Elektroninės muzikos studija, kuriai lėšas skyrė Vokietijos užsienio reikalų ministerija ir DAAD (Vokietijos akademinių mainų taryba); LMA, bendradarbiaudama su Helsinkio teatro akademija, surengė tarptautinį teatro mokyklų seminarą Nidoje „Baltijos pajūrio drama’96“.

1997 m. – prie LMA patvirtinta Koordinacinė muzikinio ugdymo taryba – Švietimo ir mokslo ministerijos kolektyvinis ekspertas.

1998 m. – LMA studentų ugdymas vyksta pagal 3-jų pakopų studijas (suteikiami bakalauro, magistro, daktaro arba meno licenciato laipsniai); LMA, bendradarbiaudama su Austrijos ambasada, surengė tarptautinį operos seminarą Nidoje „Užburtoji fleita“.

1999 m. – LMA suteikta teisė teikti humanitarinių mokslų srities menotyros krypties (teatrologija) daktaro mokslo laipsnius; Fonoteka perorganizuota į Audio-video ir interneto centrą (AVIC). Centro įkūrimą parėmė Atviros visuomenės instituto Bibliotekų programa (Open Society Institute Network Library Program); AVIC ir biblioteka įsijungė į Lietuvos akademinių bibliotekų tinklą (LABT), kurio tikslas – įdiegti Lietuvos aukštųjų mokyklų bibliotekose vieningą integralią informacijos sistemą. Iki 2003 m. LMTA AVIC fonduose sukaupta  per 35 tūkstančius muzikos įrašų, bibliotekoje – apie 200000 vienetų knygų ir natų leidinių; Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu LMA paskirtas pastatas Kosciuškos g. (Sluškų rūmai).

1999 m. – LMTA pradėjo dalyvauti Europos Komisijos (EK)  „Socrates/Erasmus“ programoje.

2000 m. – išleistas Lietuvos muzikos enciklopedijos I tomas (leidėjas –  Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas), II tomas – 2003 m., III tomas – 2007 m.; išleistas periodinio mokslo darbų rinkinio „Lietuvos muzikologija“ I tomas; LMA įvyko jungtinis AEC, „Polyphonia“ ir „Sibelius“ posėdis, skirtas bendradarbiavimo perspektyvoms aptarti.

2000-2002 m. – LMA koordinavo Europos Komisijos „Socrates/Erasmus“ intensyvią programą „Erasmus dirigavimo kursai“ (bendradarbiaudama su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru).

2001 m. – LMA koordinavo EK Socrates/Erasmus trijų metų IP „Tarptautinis seminaras kino mokykloms“. 

2002 m. – LMA organizavo kasmetinį AEC (Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacijos) kongresą ir generalinę asamblėją. Renginyje dalyvavo 180 atstovų iš 96-ių Europos ir pasaulio šalių meno institucijų; įkurtas Džiazo skyrius; LMTA buvo suteiktas Japonijos vyriausybės kultūros grantas –  1, 57 mln. litų, už kuriuos įsigyta 12 Yamaha fortepijonų, 28 pučiamieji instrumentai ir 31 pavadinimo mušamųjų instrumentų komplektas bei įvairūs jų aksesuarai.

2002-2003 m. – LMA įdiegė ECTS (Europos kreditų kaupimo ir perkėlimo sistemą) visose pirmos ir antros pakopos studijų programose.

2003 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu LMA paskirtas Kongresų rūmų mokomasis korpusas.

2004 m. –  Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA);  LMTA koordinavo EK „Socrates/Erasmus“ tarpdisciplininį menų seminarą „Mes statome operą"; 2004, 2006 ir 2007 m. LMTA koordinavo EK „Media Training“ programos projektą „Vasaros MEDIA Studija“;  LMTA koordinavo „Leonardo Da Vinči“ programos kino specialybių studentų stažuočių projektą; LMTA pradėjo organizuoti kasmetines nacionalines atrankas į Europos sąjungos jaunimo orkestrą (EUYO).

2004-2006 m. – LMTA EK naujųjų technologijų programos „eContent“  virtualios konservatorijos projekto „Harmos“ kūrimas.

2005 m. – LMTA rektoriumi išrinktas akordeonininkas prof. Eduardas Gabnys; įkurtas LMTA Muzikos mokymo studijų centras; LMTA pradėti diplomantams išduoti europiniai diplomo priedėliai (DS). 2005-2007 m. LMTA aktyviai dalyvavo EK programos "Erasmus" teminių tinklų veikloje: „Polifonia“ (koordinuoja AEC),  „inter}artes“ ir „artesnet Europe“ (koordinuoja ELIA). 2005-2008 m. – LMTA  EK programos „Kultūra-2000“ muzikos technologijų projekto „Integra“ partnerė.

2006-2009 m. – EK naujųjų technologijų „eContentplus“ programos projekto „Variazioni“ partnerė.

2007 m. – LMTA suteikta išplėstinė Europos universiteto chartija (EUC), suteikianti teisę dalyvauti EK  „Mokymosi visą gyvenimą“ (LLP) programoje.

2008-2009 m. – LMTA aktyviai įsijungia į „Nordplus“ programos partnerystės tinklus: „Sibelius“ (klasikinė muzika), „Nordpuls“ (džiazo muzika), „Norteas“ (teatras), „EMD“ (šokis ir muzika).

2008 m. – LMTA pažymėjo savo 75-erių metų sukaktį. Iškilmėse dalyvavo universitetų rektoriai, valstybės vadovai, užsienio partneriai.

2011 m. – įvyko LMTA reorganizacija, po kurios veiklą tęsia du fakultetai: Muzikos fakultetas ir Teatro ir kino fakultetas; LMTA rektoriumi išrinktas pianistas prof. Zbignevas Ibelhauptas. LMTA Kauno fakultetas prijungiamas prie Vytauto Didžiojo universiteto.

2013 m. – LMTA mini 80-metį. Sukaktį įprasmina programa „80. Susitikimai su Akademija“, į kurią įeina nacionaliniai ir tarptautiniai festivaliai, konkursai, konferencijos, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai skirti renginiai, koncertų ciklai, Akademijos dėstytojų – Lietuvoje ir pasaulyje garsių muzikos, teatro, kino menininkų kūrybos vakarai.

 

 

 
Struktūra ir valdymas
 
 
Kalendorius
 
Liepa 2017
PATKPnŠS
      1 2
3 4 5 6 7 8 9
10111213141516
17181920212223
24252627282930
31