Lietuvos muzikos ir teatro akademija
 
 
 

Vargonų ir klavesino katedra

 

Katedros vedėjas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas
Katedros koordinatorė Justina Balčiūnaitė

 

Iš vargonų istorijos Lietuvoje

Lietuvai įsiliejus į krikščioniškąjį pasaulį, vargondirbystė ir vargonavimo kultūra perėmė  europines vargonų meno tradicijas. XIX-XX amžiuje, bręstant tautinei savimonei pradėjo formuotis lietuviška vargonavimo mokykla. Dedant jos kertinius pamatus, neprilygstamas yra Juozo Naujalio indėlis. 

J. Naujalis (1869–1934) – kompozitorius, vargonininkas, choro dirigentas, pedagogas, visuomenės veikėjas – vienas profesionaliosios lietuvių muzikos pradininkų, I-osios Lietuvos dainų šventės 1924 m. rengėjų ir jos vyr. dirigentas.

1884–1889 studijavo Varšuvos Muzikos institute vargonus pas J. Slivinskį, vėliau kompoziciją pas Z. Noskowskį.

Nuo 1894 m. J. Naujalis organizavo ir vedė vargonininkų ir dirigentų kursus, 1911 m. įsteigė Vargonininkų mokyklą ir draugiją. 1908 m. įkūrė Šv. Grigaliaus Didžiojo draugiją, 1909–1910 m. leido pirmąjį lietuvių muzikinį žurnalą '„Vargonininkas'“, 1913–1914 m. – vargonininkų kalendorių. 1905 m. Kaune įsteigė pirmą lietuvišką knygyną.

Pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės 1919 metais J. Naujalis Kaune atidarė privačią  muzikos mokyklą, kuri vėliau 1920 m. buvo suvalstybinta ir veikė kaip Kauno muzikos mokykla. Joje pirmą kartą Lietuvos istorijoje 1922 metais buvo įsteigta Vargonų klasė. Tad šiemet minime jos 90-metį. Katedros vedėju ir kurį laiką vieninteliu pedagogu buvo Juozas Naujalis. 1928 metais vargonavimą dėstyti čia pradėjo Nikodemas Martinonis, o po J. Naujalio mirties - Jonas Bendorius. 1933 m. Juozo Gruodžio iniciatyva  mokykla perorganizuota į aukštąją muzikos mokyklą - Kauno konservatoriją. 1937 metais pedagogų gretas papildė prancūzų mokyklos profesoriaus M. Dupre' auklėtinis Jonas Žukas, o 1939 metais, baigęs studijas  Paryžiuje, Romoje ir Vatikane - Zigmas Aleksandravičius. 1940 metais Lietuvai gražinus Vilnių  muzikos mokyklą su vargonų klase čia atidarė Konradas Kaveckas ir Jonas Bendorius. 1945 m. Vilniaus muzikos mokykla pertvarkyta į Vilniaus konservatoriją. 1945–1949 metais šioje konservatorijoje vargonavimą ir teorines disciplinas dėstė Zigmas Aleksandravičius. 1949 metais sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas vargonų klasė buvo uždaryta, vargonai ir vargonininkai 13-kai metų atsidūrė už valstybės įstatymų ribų. 

Naują etapą Lietuvos vargonų istorijoje pradėjo Leopoldas Digrys. Leopoldas Digrys gimė 1934 m. Kaune. 1952–1957 metais studijavo Maskvos konservatorijoje fortepijono (prof. G. Ginsburgo) ir vargonų (prof. A. Gedike) klasėse. Ten baigė ir fortepijono ir vargonų aspirantūrą (prof. G. Ginzburgo ir L. Roizmano kl.). Vėliau dukart stažavosi Prahos muzikos akademijoje (HAMU). Lietuvos konservatorijoje ėmė dėstyti nuo 1960 metų. 1983 m. jam suteiktas profesoriaus vardas. 2005 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Komandoro kryžiumi, 2008 m. – LR vyriausybės kultūros ir meno premija. L. Digrio iš Maskvos atvežta „tarybinio vargonininko“ idėja buvo geras skydas ir kardas biurokratinėms užtvaroms pralaužti. Lietuviška vargonavimo tradicija buvo ištroškusi atgimimo, tad 1961 metais, konservatorijai įsigijus dviejų manualų su pedalais fisharmoniją, norinčių mokytis groti susirinko nemažas būrys studentų.

1962 02 11 metais buvo oficialiai atkurta vargonų klasė. Pirmuoju absolventu 1966 metais tapo vienas geriausių Lietuvos vargonininkų, I-ojo Tarprespublikinio  vargonininkų konkurso (1968) nugalėtojas Bernardas Vasiliauskas. Antroji laida G. Lukšaitė (Mrazkova),V. Prekerytė, N. Trinkūnaitė (Dainienė), bei vėliau baigę L. Digrio mokiniai G. Kviklys, V. ir Ž. Survilaitės, J. Landsbergytė, J. Bundzaitė, D. Sverdiolas ir kiti sudarė aktyviai koncertuojančių Lietuvoje ir Sovietų sąjungoje vargonininkų branduolį. Greta pedagoginės veiklos, L. Digrys pasižymėjo ir unikaliais organizaciniais sugebėjimais. Vieni po kitų kilo nauji vertingi vargonai, buvo įsisavinamos koncertinės erdvės: 1963 m. – Vilniaus filharmonija ( A. Schuke), 1964 m. Konservatorijos 316 aud. (A. Schuke), 1969 m – Paveikslų galerija (dabar Vilniaus Arkikatedra, A. Schuke), 1975 m. – Klaipėdos fakultetai (Rieger-Kloss), 1976 m. – Mažoji Baroko salė (dabar Šv. Kryžiaus bažnyčia, Rieger-Kloss). Pastoviai vyko koncertai Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, vasarą Nidoje ir Juodkrantėje. L. Digrio iniciatyva nuo 1968 m. Vilniuje pradėti rengti vargonų muzikos festivaliai, kuriuose dalyvavo pasaulinio garso vargonininkai M. Durufle', J. Guillou (Prancūzija), G. Bovet (Šveicarija), Fl. Peeters (Belgija), I. Rreinberger (Čekija), W. Schete-lich (Vokietija) ir daug kitų.

Intensyvus vargoninis gyvenimas inspiravo daugelį lietuvių kompozitorių sukurti naujus kūrinius vargonams. E. Balsio, J. Juzeliūno, B. Kutavičiaus, T. Makačino, G. Kuprevičiaus, V. Bartulio, A. Martinaičio ir kitų kompozitorių opusai suskambo ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse.1972 m. prie Kultūros ministerijos įkuriamos vargonų dirbtuvės, kurioms vadovauja muzikologas R. Gučas. Surinkta istorinė medžiaga apie Lietuvos vargonus, restauruota nemažai vertingų instrumentų, pastatatyti nauji vargonai Nidoje ir kt. Lietuvai atgavus nepriklausomybę 1990 m. buvo įsteigta ir suformuota Vargonų katedra.

Katedrai vadovauja prof. L. Digrys, vargonų spec. disciplinas dėsto doc. V. Survilaitė, lekt. B. Vaitkus, doc. R. Marcinkutė Lesieur, klavesino spec. G. Kviklys, vėliau prie jų prisijungia lekt. J. Barkauskaitė, B. Vasiliauskas (liturgika), doc.V. Gaidamavičius (fortepijonas). 1991 m. įvyksta I-asis tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. 1995 metais Vargonų katedros vedėju tampa G. Kviklys. Pakeičiamas katedros pavadinimas, nuo šiol ji – Vargonų ir klavesino katedra. 1997 m. įvedamos kompozicijos (prof. B. Kutavičius) ir improvizacijos (prof. T. Makačinas) disciplinos. Nuo 2004 m.akademiniam jaunimui paskatinti katedros iniciatyva pradedami rengti Juozo Naujalio jaunųjų vargonininkų konkursai.

2009 metais Vargonų ir klavesino katedros vedėja paskiriama doc. R. Marcinkutė Lesieur. Jai tenka vadovauti ir ieškoti naujų kelių sudėtingomis mokymo programų keitimo, reformų ir krizės sąlygomis. Nežiūrint ekonominių, visuomenės ir bažnyčios problemų, dešimtys katedros absolventų įsijungė į Lietuvos vargoninį gyvenimą ne tik didžuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose.

1991 metais prof. L. Digrio iniciatyva buvo įkurtas Religinės muzikos centras, kiekvieną sekmadienį rengiantis Sakralinės muzikos ir susikaupimo valandas Vilniaus Šv.Kazimiero bažnyčioje, kuriose nuolat skamba vargonų muzika, vyksta  Tarptautinis Kristupo vasaros festivalis.

Nuo 1993 metų Vilniaus Arkikatedroje Bazilikoje vyksta Muzikų rėmimo fondo, vadovaujamo. L. Stulgienės, vargonų muzikos koncertai „Sekmadienio muzika'“, kuriuos kuruoja G. Kviklys.

Šis fondas nuo 2003 m. Druskininkuose rengia tarptautinius menų  festivalius „Vasara su M. K. Čiurlioniu“, kur Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje vyksta vargonų ir sakralinės muzikos valandos (kuratorius G. Kviklys). 1997 metais Utenoje, o vėliau ir kitose aukštaitijos bažnyčiose pradėtas organizuoti „Aukštaitijos vargonų muzikos festivalis“, jo iniciatorė ir meno vadovė – Z. Lukošiūnienė. Nuo 2000 m. vyksta R. Liehmanno festivaliai ir jaunųjų vargonininkų konkursai Rokiškyje, kuriuos kuruoja S. Juškienė. Šv. Jonų bažnyčios vargonininkas V. Pinkevičius įsteigė „Nacionalinę vargonininkų asociaciją“ ir įsitraukė į vargonų muzikos propagavimą visuomenėje. 2001 m. B. Vaitkus įkūręs „Naująjį vargonų forumą“ organizuoja „Vargonų vasaros“ koncertus Nidoje, J. Žuko vargonininkų konkursus ir meistriškumo kursus. Tais pačiais metais D. Jatautaitės įstegtas Kauno religinės muzikos centras organizuoja klasikinės muzikos koncertus „Musica sacra“ ir festivalį „Skamba Sūduvos vargonai“. Vargonų muzika suskambo ir naujuose festivaliuose Radviliškyje, Lazdijuose, Birštone, Joniškyje, Anykščiuose ir kt.

Jubiliejinių vargonų klasės atkūrimo 50-mečio renginių organizatorė LMTA Vargonų ir klavesino katedra tikisi suburti ir paskatinti naujai veiklai visus profesionalius  Lietuvos vargonininkus.

 

 
 
 
Kalendorius
 
Lapkritis 2017
PATKPnŠS
   1 2 3 4 5
6 7 8 9101112
13141516171819
20212223242526
27282930