Į etnomuzikologiją priimami asmenys, baigę konservatoriją (kolegiją), meno gimnaziją arba muzikos mokyklą, turintys pakankamai muzikinio folkloro, muzikos teorijos bei muzikos istorijos žinių. Būsimųjų etnomuzikologų profesinis tinkamumas, žinios ir įgūdžiai tikrinami per stojamuosius egzaminus.

Jau pirmųjų metų antroje pusėje studentai pagal pasirinkimą profiliuojami į dainologus (vokalinės muzikos žinovus), instrumentologus (instrumentinės muzikos ir muzikos instrumentų žinovus) bei choreologus (etninės choreografijos žinovus). Trečiaisiais studijų metais studentai pasirenka būsimo bakalauro darbo (arba baigiamojo kurso darbo) kryptį:

• tiriamąją (ją pasirenka būsimi etninės muzikos tyrėjai, TV, radijo laidų redaktoriai);
• taikomąją (ją pasirenka būsimi folkloro ansamblių vadovai bei folkloro renginių organizatoriai).

Etnomuzikologų rengimas yra kelių pakopų.

Bakalauro studijos trunka ketverius metus (8 semestrus). Studentai per šį laiką įgyja pagrindinį aukštąjį etnomuzikologo išsilavinimą. Bakalauro studijas sudaro dėstomų dalykų grupės: a) specialusis lavinimas, b) bendrieji muzikiniai dalykai, c) bendrasis humanitarinis ir socialinis lavinimas.

Bakalauro studijos baigiamos bakalauro mokslo darbo (arba baigiamojo kurso darbo) gynimu. Bakalauras įgyja kvalifikacinį muzikos bakalauro laipsnį.

Etnomuzikologijos bakalauras gerai išmano Lietuvos muzikinius dialektus, naujausią etninės muzikos užrašymo ir transkribavimo metodiką, yra susipažinęs su neeuropinėmis muzikinėmis kultūromis. Išmano Lietuvos ir visuotinę muzikos istoriją, muzikos analizę, solfedžio, muzikos estetiką. Turi baltų kultūros, mitologijos, antropologijos, filosofijos, estetikos, psichologijos, pedagogikos, akustikos žinių. Moka groti fortepijonu, tradiciniais lietuvių liaudies instrumentais. Įgyja minčių dėstymo raštu bei praktinės veiklos (mokslinės, pedagoginės, folkloro ansamblio vadovo) įgūdžių.

Magistro studijos trunka dvejus metus (4 semestrus). Į jas priimami muzikos bakalaurai (arba etnologijos bakalaurai, turintys pakankamą muzikinį pasirengimą), linkę į etnomuzikologo mokslininko veiklą.

Studijos baigiamos magistro darbo gynimu. Absolventams suteikiamas kvalifikacinis muzikos magistro laipsnis. Antrosios pakopos absolventams suteikiama galimybė tęsti studijas trečiojoje pakopoje (doktorantūroje).

Etnomuzikologijos magistras susipažįsta su naujausiomis etnomuzikologijos kryptimis ir metodais, Europos liaudies muzika, Europos tautų tradicine polifonija, pasaulio muzika (tradicinėmis muzikinėmis kultūromis ir world music apraiškomis), kompiuteriniais etninės muzikos tyrimo metodais. Turi ne tik savarankiško mokslinio tiriamojo darbo, bet ir praktinių (TV ir radijo redaktoriaus, folkloro ansamblio vadovo, etnokultūros pedagogo) įgūdžių.

Etnomuzikologijos katedra (kartu su LMTA MI Etnomuzikologijos skyriumi) kasmet organizuoja tarptautines arba vietines etnomuzikologų konferencijas, kviečia jose dalyvauti žymiausius Europos etnomuzikologus. Katedros studentai rengia tarptautines Jaunųjų etnomuzikologų konferencijas, kuriose dalyvauja Lietuvos ir kaimyninių šalių jaunieji etninės muzikos tyrėjai.

Katedros studentai kasmet dalyvauja folklorinėse ekspedicijose įvairiuose Lietuvos regionuose arba kaimyninėse teritorijose (pvz., Lenkijoje, Baltarusijoje). Jose ne tik susipažįsta su autentiška etninės muzikos tradicija, bet ir įgyja puikią bendravimo su žmonėmis patirtį, kurią vėliau gali pritaikyti darbe.

Katedros vedėja:	doc. dr. Daiva Vyčinienė
Telefonas:	8-616 70502, n. (8-5) 273 03 07, d. (8-5) 249 74 87
El. paštas:

Koordinatorius:	doc. dr. Rimantas Astrauskas
Telefonas:	8-674 13440, n. (8-5) 271 11 06
El. paštas: