Stojantiesiems Studentams Darbuotojams

naujienos

2019.11.13

VIII TARPTAUTINIO M. K. ČIURLIONIO VARGONININKŲ KONKURSO FINALININKAI

Jau aišku, kas gros VIII Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio vargonininkų konkurso finale! Išklausius II turo dalyvių pasirodymus, tarptautinės žiuri sprendimu, konkurso finalininkais paskelbti Tyleris Jasonas Boehmeris (JAV), Josefas Kratochvilis (Čekija), Somang Lee (Pietų Korėja), Hyun Sun Park (Pietų Korėja), Filipas Šmerda (Čekija) ir Janas Šprta (Čekija). Vargonininkai savo finalo programas atliks lapkričio 15 d., Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje.

Vargonininkus vertina tarptautinė žiuri, kuriai pirmininkauja Andrzejus Chorosinskis (Lenkija), žiuri nariai – Leopoldas Digrys (Lietuva), Christophe’as Mantoux (Prancūzija), Renata Marcinkutė-Lesieur (Lietuva), Leonidas Melnikas (Lietuva), Martinas Sanderis (Vokietija) ir Juanas Paradellis-Solé (Vatikanas).

Tarptautiniu mastu pripažintas vargonininkas T. J. Boehmeris – perspektyvus ateities virtuozas, kuris baigė studijas Brighamo Youngo ir Kanzaso universituose. Vargonininkas yra dalyvavęs daugelyje nacionalinių ir tarptautinių konkursų, šiuo metu vargonuoja bažnyčioje, dirba su vaikų choru, o ateityje norėtų tapti universiteto profesoriumi.

J. Kratochvilis šiuo metu studijas tęsia Leipcigo Felixo Mendelssohno-Bartholdy aukštojoje muzikos mokykloje. Josefas solo yra grojęs su Košicės valstybiniu filharmonijos, Ostravos Janáčeko filharmonijos ir Janáčeko konservatorijos orkestrais. Vargonininkas koncertuoja ir kaip pianistas, akomponuoja operos dainininkams.

  S. Lee magistro studijas baigė Detmoldo muzikos akademijoje. Nuo 2018 m. ji studijuoja Saro muzikos universitete, prof. Andreaso Rothkopfo klasėje. 2018 m. Somang laimėjo trečiąją vietą Marijos Hofer vargonininkų konkurse Austrijoje. Vargonininkė yra koncertavusi Seule, Detmolde, Lemgo, Sarbriukene, Losheime, Vilniuje.

H. S. Park šiuo metu tęsia „Konzertexamen“ studijas Detmoldo aukštojoje muzikos mokykloje. Ten pat įgijo ir magistro laipsnį. H. Park laimėjo apdovanojimus įvairiuose vargonų konkursuose, tarp kurių minėtina pirmoji vieta YoungSan vargonų konkurse Pietų Korėjoje (2014), taip pat antroji vieta XII vargonų festivalio „Fugato“ vargonininkų konkurse (2018).

F. Šmerda šiuo metu studijuoja vargonų ir fortepijono specialybes Brno konservatorijoje. Vargonininkas taip pat mokosi ir improvizacijos, orkestrinio ir chorinio dirigavimo bei kompozicijos. Filipas nuolatos koncertuoja, kelis kartus solo pasirodė su orkestru. Brno mieste jis dirba bažnyčios vargonininku ir chormeisteriu, moko groti fortepijonu pradinukus.

J. Šprta 2010–2014 m. studijavo Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete. Solisto diplomą gavo studijuodamas Bazelyje. Janas laimėjo jaunųjų vargonininkų konkursą Opavoje, pateko į finalą Danielio Herzo konkurse Briksene. 2016 m. buvo apdovanotas Hanso Balmerio prizu. Šiuo metu J. Šprta dirba vargonininku ir choro dirigentu Šveicarijoje, 2016 m. įrašė savo pirmąjį diską.

VIII Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso finalas – Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (Savanorių g. 4). Įėjimas į renginį laisvas. Tiesioginės finalinio koncerto transliacijos, taip pat visa su konkursu susijusi informacija – ciurlionis.link.

VIII tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso globėjas – LR Prezidentas Gitanas Nausėda. Konkursą organizuoja VšĮ „Natų knygynas“, Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Pagrindinis konkurso rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba, konkursą remia LR Kultūros ministerija, konkurso pagrindinis informacinis rėmėjas – LRT.

Daugiau informacijos – www.ciurlionis.link / 2019 11 12

2019.11.12

LMTA – Europos muzikos akademijų festivalyje Varšuvoje

Lapkričio 9-11 d. Varšuvoje vyko Europos muzikos akademijų festivalis. Jame dalyvavo LMTA brass ansamblis, vadovaujamas doc. Mariaus Balčyčio, ir kompozitorius, LMTA lektorius dr. Jonas Jurkūnas.

Lapkričio 10 d. įvyko kolektyvinės kompozicijos „Europos tautų siuita. II dalis Balsai premjera“ („Suita narodów Europy – Part II Voices“), kurią sudarė šešių autorių iš Lenkijos, Baltarusijos, Lietuvos, Rusijos, Čekijos ir Vengrijos dalys. Trečioji kūrinio dalis – tai Jono Jurkūno kompozicija „Laiškai“ styginių kvartetui ir keturiems lygiems balsams.

Pasak J. Jurkūno, kūrinio vokalinės linijos grindžiamos lietuvių ir lenkų abėcėlių raidėmis su diakritiniais ženklais (ć, ł, ń, č, ė, į, ir kt.), iš kurių kai kurios yra bendros abiem kalboms (ą, ę, ż/ž). O kūrinio sandara remiasi sutartinių struktūra, bet svarbi čia ir žodžio kilmė: „sutartinė“ kilusi iš žodžio „sutarti“.

Lapkričio 11 d. festivalyje koncertavo LMTA brass ansamblis: Jonas Katauskas Andrius Stankevičius, Vaiva Putriūtė, Vilius Laureckis – trimitai, Karolina Janulevičiūtė, Danielius Štrapenskas – valtornos, Paulius Balčytis, Gytis Maciukevičius, Kamilė Makarevičiūtė, Tautvydas Kasperavičius – trombonai, Eglė Liutkauskaitė, Patrikas Kišūnas – tūbos, Džiugas Daugirda – mušamieji, dirigentas – Marius Balčytis.

Programoje skambėjo pučiamųjų ansambliui aranžuoti Henriko VIII, Ch. T. Pachelbelio, J. S. Bacho, G. Verdi, F. Mendelssohno-Bartholdy, taip pat Lioniaus Treikausko, Chriso Hazello kūriniai.

2019 11 12

2019.11.12

LMTA atstovė dalyvavo edukologijos konferencijoje Švedijoje

Lapkričio 4–8 d. Malmės muzikos akademijoje (Lundo universitetas, Švedija) įvyko jau tradiciniu tapęs renginys – konferencija ir intensyvūs kursai („Digital Competence and Music Beyond Europe“), skirtas Šiaurės ir Baltijos šalių universitetų muzikos edukologijos magistrantūros programų studentams.

Renginio organizatorius – Nordplus NNME (Nordic Network Music Education) tinklas – į kursus sukvietė Islandijos, Norvegijos, Suomijos, Švedijos, Latvijos, Estijos ir Lietuvos aukštųjų muzikos mokyklų studentų ir dėstytojų komandą bendram darbui ir diskusijai aktualiais muzikinio ugdymo Europoje klausimais.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai atstovavo LMTA Pedagogikos katedros docentė, Nordplus NNME tinklo koordinatorė, dr. Giedrė Gabnytė. Intensyvių kursų metu dalyviai išklausė 6 plenarinius pranešimus, juos aptarė ir reflektavo diskusijų grupėse. Renginio dėmesio centre – 15 viešų studentų mokslo darbų prezentacijų, kurių metų jaunieji tyrėjai pristatė magistro darbų projektus, atsakinėjo į pateiktus klausimus, dalyvavo mokslinėje diskusijoje. Prezentacijas apibendrino dėstytojų komentarai bei vertingos rekomendacijos tolesniems magistro darbų rengimo etapams.

Intensyvių kursų metu įvyko ir kasmetinis Nordplus NNME tinklo koordinatorių susitikimas. Jo metu aptartos tolesnės universitetų partnerių veiklos, svarstyta 2020 m. Norvegijoje (Hamaro universitete) įvyksiančios konferencijos ir kursų programa, tematikos, pranešėjai. Bendru koordinatorių sutarimu, 2021 m. tokio pobūdžio renginį pasiūlyta organizuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijai.

Renginio kulminacija tapo vieši studentų, dėstytojų, renginio svečių pasirodymai – koncertai, spektakliai, jam session, praskaidrinę itin intensyvią ir darbingą kursų atmosferą, apjungę neformalioms diskusijoms ir naujų kontaktų mezgimui.

LMTA Pedagogikos katedros informacija 
2019 11 12 

Nuotraukos iš dr. Giedrės Gabnytės archyvo:

2019.11.07

Prasideda VIII tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas

Lapkričio 8 d. prasideda VIII tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. Iki lapkričio 17 d. vyksiantis renginys yra vienas seniausių ir svarbiausių Lietuvoje rengiamų profesionalaus muzikos atlikimo konkursų, kaskart pritraukiantis gausų tarptautinį dalyvių būrį.  

ENGLISH VERSION

Pasak LMTA rektoriaus, pianisto prof. Zbignevo Ibelgaupto: „Tarptautinis Mikalojais Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas – reikšmingas ir prasmingas įvykis Lietuvos muzikinės kultūros raidos procesuose. Kiekvieną kartą jis tampa gyvybingu tarptautiniu jaunosios kartos pianistų ir vargonininkų sambūriu, o publikos akivaizdoje gimsta ateities meistrai. M. K. Čiurlionio konkurso metraščiuose galime matyti daugelio dabarties pripažintų Lietuvos ir užsienio atlikėjų vardus.

Tarptautinis M. K. Čiurlionio konkursas yra ir svarbi sklaidos platforma, primenanti pasauliui ne tik apie aukštą Lietuvos atlikimo meno kultūrą, bet ir prisidedanti prie M. K. Čiurlionio bei šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių kūrybos pristatymo tarptautiniuose kontekstuose. Sveikinu visus konkurso dalyvius! Linkiu konkursantams ištvermės ir sėkmės, garbingai žiuri – konstruktyvaus darbo, o publikai – kuo geriausių įspūdžių.“

VIII tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas sulaukė 54 dalyvių. Lapkričio 10–17 d. pianistų konkurse varžysis 31 dalyvis iš 14 šalių – Bulgarijos, Estijos, Italijos, Izraelio, Kanados, Latvijos, Lenkijos, Lietuvos, Pietų Korėjos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Honkongo ir Ukrainos. Pianistų konkurso žiuri pirmininkas – Ianas Fountainas (Karališkosios Londono akademijos profesorius, Jungtinė Karalystė), nariai – Pieras Francesco Forlenza (Komo Giuseppe’s Verdi konservatorija, Italija), Petras Geniušas (LMTA profesorius), Ilja Ivari (Estijos muzikos ir teatro akademijos profesorius, rektorius), Juris Kalnciemas (Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademijos profesorius emeritas), Jurgis Karnavičius (LMTA profesorius, Fortepijono katedros vedėjas), Rolandas Krügeris (Hanoverio muzikos, dramos ir medijų universiteto profesorius, Vokietija), komisijos sekretorius – Jurgis Aleknavičius. Pianistų konkursas vyks LMTA Didžiojoje salėje ir Nacionalinėje filharmonijoje (I turas, II turas, Finalas: 1 diena2 diena, Apdovanojimų ceremonija).

Vargonininkų konkurse lapkričio 8–17 d. varžysis 23 atlikėjai iš 13 šalių – Austrijos, Belgijos, Čekijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Jungtinių Amerikos Valstijų, Kanados, Kinijos, Lenkijos, Pietų Korėjos, Rusijos, Vengrijos, Vokietijos. Žiuri pirmininkas – Andrzejus Chorosińskis (Fryderyko Chopino muzikos universiteto Varšuvoje ir Karolio Lipińskio muzikos akademijos Vroclave profesorius, Lenkija), nariai – Leopoldas Digrys (ilgametis LMTA profesorius), Christophe’as Mantoux (PSPBB ir Paryžiaus regioninės konservatorijos profesorius, Prancūzija), Renata Marcinkutė-Lesieur (LMTA docentė), Leonidas Melnikas (LMTA profesorius, Vargonų ir klavesino katedros vedėjas, Senato pirmininkas), Martinas Sanderis (Detmoldo ir Bazelio aukštųjų muzikos mokyklų profesorius, Vokietija, Šveicarija), Juanas Paradellis Solé (pagrindinis Siksto koplyčios choro vargonininkas, Italija). Vargonininkų konkursas vyks Vilniaus Evangelikų liuteronų ir Šv. Kazimiero bažnyčiose bei Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje (I turas, II turas, Finalas, Laureatų koncertas, Apdovanojimai). 

Pianistų I ir II turą tiesiogiai transliuos lrt.lt. Pianistų konkurso finalinius renginius transliuos lrt.lt, LRT Klasika ir LRT Plius. Tiesioginės vargonininkų perklausų ir finalinio koncerto transliacijos, taip pat visa su konkursu susijusi informacija – www.ciurlionis.link.

Pagal konkurso nuostatus jame gali dalyvauti pianistai iki 30 metų ir vargonininkai iki 35 metų amžiaus. Pirmasis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas buvo surengtas 1965 metais. 1968 metais konkurse varžėsi ir vargonininkai, 1991 metais Lietuvai atgavus nepriklausomybę, jis tapo tarptautiniu. 1994-aisiais M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas tapo Pasaulinės muzikos konkursų federacijos (World Federation of International Music Competitions) nariu. Konkursas vyksta kas ketveri metai. 

Oficialus Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso tinklalapis: www.ciurlionis.link. Konkursą rengia VšĮ „Natų knygynas“, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, pagrindiniai rėmėjai – Lietuvos kultūros taryba ir LR kultūros ministerija.

Konkursą globoja Lietuvos Respublikos Prezidentas Gintanas Nausėda. 


Parengė Beata Baublinskienė 
LMTA informacija
2019 11 07 

2019.11.06

Plečiasi automatinio diplomų pripažinimo Europoje tinklas

Lietuva – viena iš lyderių. Baltijos ir Beniliukso šalys tampa pirmosiomis ES šalimis, praktiniais veiksmais kuriančiomis bendrą Europos švietimo erdvę. Lapkričio 8 d. Briuselyje už aukštąjį mokslą atsakingų ministrų pasirašoma ketinimų deklaracija atvers kelius platesniam automatiniam aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimui. Tai bus atviras šešių valstybių susitarimas, prie kurio galės jungtis ir kitos ES šalys. Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vardu deklaraciją pasirašo švietimo, mokslo ir sporto viceministras prof. Valdemaras Razumas.

„Žengiame dar vieną žingsnį link automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo tarp Europos šalių. Džiugu, kad Lietuva – viena iš pirmųjų, praktiškai kuriančių bendrą Europos švietimo erdvę. Tikimės, kad ji sėkmingai plėsis ir toliau“, – sako viceministras V. Razumas.

Už aukštąjį mokslą atsakingiems Beniliukso ir Baltijos šalių ministrams ketinimų deklaracija išreiškus politinę valią, bus rengiamas daugiašalis susitarimas dėl dviejų Europos regionų automatinio aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo.

Prie šio susitarimo vėliau galės jungtis ir kitos ES šalys, atitinkančios kokybinius standartus ir taikančios studijų kokybės užtikrinimo mechanizmus.

Neturint susitarimo dėl automatinio pripažinimo, aukštojo mokslo visų pakopų – bakalauro, magistro, doktorantūros – diplomai kitoje šalyje pripažįstami laikantis specialių procedūrų, kurios reikalauja laiko.

Pasirašius daugiašalį susitarimą, Belgijos, Liuksemburgo ir Nyderlandų bei Estijos, Latvijos ir Lietuvos piliečių aukštojo mokslo kvalifikacijos tose šalyse bus pripažįstamos automatiškai.

Šiuo metu, pavyzdžiui, baigus bakalauro studijas Liuksemburge ir norint toliau studijuoti ar dirbti Lietuvoje, reikia kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą arba aukštąsias mokyklas, kad įgytos aukštojo mokslo kvalifikacijos būtų pripažintas. Akademinio pripažinimo procedūra paprastai užtrunka apie mėnesį.

Tiek Baltijos, tiek Beniliukso šalys atskirus regioninius tarpusavio susitarimus dėl automatinio visų pakopų aukštojo mokslo diplomų pripažinimo pasirašė 2018 m., tokį rekomendacinio pobūdžio susitarimą taip pat turi Šiaurės šalys. Tokiu būdu jos tapo pirmosios valstybės Europos Sąjungoje praktiškai įgyvendinančios siekį iki 2025 m. sukurti bendrą Europos švietimo erdvę, kurios vienas iš svarbių elementų – bendras aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimas.

2019 11 11
Lietuvos Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Komunikacijos skyrius 

2019.11.04

LMTA HARPS patirtis – Olandijoje ir Portugalijoje

LMTA meninių tyrimų ir atlikimo studijų platformos HARPS veikla, LMTA tyrėjų patirtis ir institucijos plėtra meninių tyrimų srityje tampa vis labiau pastebima ir vertinama tarptautiniuose kontekstuose. 2019 m. spalio 29–lapkričio 4 d. HARPS vadovė, Mokslo centro vyresnioji mokslo darbuotoja dr. Lina Navickaitė-Martinelli buvo pakviesta skaityti plenarines (keynote) paskaitas dviejuose tarptautiniuose meninių tyrimų renginiuose.

Spalio 29 d. Leidene vyko Karališkosios Hagos konservatorijos rengiama kasmetinė menininkų tiriamųjų darbų vadovų studijų diena. Konservatorijoje vykdomus meninius tyrimus ir magistro studijas kuruojantys administracijos atstovai pristatė magistrantūros studijų programos pokyčius ir su tuo susijusius lūkesčius, buvo aptariamos plagiato problemos. Tiriamųjų darbų vadovai pasidalijo konkrečiomis jiems kylančiomis problemomis, kurios buvo aptariamos ir sprendžiamos į atskiras grupeles suskirstytų studijų dienos dalyvių. Visi Hagos konservatorijoje ginami tiriamieji darbai yra talpinami į skaitmeninį Tyrimų katalogą (didžioji šios tarptautinės meninių tyrimų duomenų bazės dalis yra viešai prieinama https://www.researchcatalogue.net/) – buvo pristatomos naudojimosi juo plonybės.

Studijų dienos metu kasmet skaitoma viena plenarinė paskaita – šiemet tai buvo dr. Linos Navickaitės-Martinelli paskaita apie meno verbalizavimo problemas „The Relevance of the Play-Write: Scripts and Narratives of Artistic Research in Higher Education“. Remiantis AEC Polifonia projekto meninių tyrimų darbo grupės parengtu vadovu (Polifonia Handbook „Perspectives on 2nd cycle Programms in Higher Music Education: Combining a Research Orientation with Professional Relevance“) ir asmenine vadovavimo menininkų tyrėjų darbams patirtimi, paskaitoje buvo aptarta magistrantūros studijų sąsajų su meno doktorantūra svarba ir bendresnės meninių patirčių virsmo metodologiškai pagrįstu tekstu problemos.

Spalio 30 – lapkričio 3 d. Aveiro universiteto Komunikacijos ir menų katedroje vyko 3-asis meninių tyrimų simpoziumas „Hands-on Research“. Šio simpoziumo išskirtinumas – paraleliai vykstantys atskirų instrumentų „Hands-on…“ simpoziumai, skirti konkretesnės tematikos – fleitos, gitaros, chorinio dainavimo ir kt. – pranešimams ir koncertiniams pasirodymams. Šiųmečiame „Hands-on Piano“ simpoziume savo meninius tyrimus pristatė pianistas, LMTA meno daktaras Motiejus Bazaras (paskaita-rečitalis „Rethinking Habits of Practicing through Nicolas Slonimsky Thesaurus Of Scales And Melodic Patterns and Jerry Bergonzi Inside Improvisation series“) ir koncertmeisterė, LMTA meno licenciatė Agnė Jurkūnienė (pranešimas „Art and Craft: Synthesis and Differentiation in Pianist-Accompanist Activities“). Lina Navickaitė-Martinelli lapkričio 3 d. „Hands-on Piano“ skaitė plenarinę paskaitą apie socialinį atlikėjų angažuotumą ir šiuolaikines medijas „Fingers on the Pulse: Contemporary Pianist as a Public Figure“.

Aveiro universitete veikianti informacinė meninių tyrimų platforma IMPAR (International Meetings and Publications on Artistic Research), tarsi portugališkas HARPS atitikmuo – sparčiai kylanti meninių tyrimų terpė. Jos iniciatyva organizuojami meninių tyrimų renginiai, leidžiamas internetinis žurnalas IMPAR International Journal for Artistic Research in Music.

HARPS informacija 
2019 11 04

2019.11.04

Studentų dėmesiui: nauja dominikonų stipendija!

Pamokslininkų ordino Dominikonų Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo vienuolyno iniciatyva steigiama nauja stipendija socialiai remtiniems Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto studentams. 

Dominikonų stipendija skiriama dviem studentams, studijuojantiems LMTA Muzikos fakultete muzikos studijų krypties bakalauro ar magistrantūros pakopų studijų programose. Stipendija mokama kiekvieną mėnesį visus studijų metus. Stipendijos dydis – 100 eurų per mėnesį.

Dominikonų stipendijos gavimo kriterijai yra šie (išvardinti prioriteto tvarka):

  • studentas turi nustatytą 45 procentų ar mažesnį darbingumo lygį arba sunkų ar vidutinį neįgalumo lygį (pateikiami tai įrodantys dokumentai);
  • studentas yra iš nepasiturinčios šeimos ar gyvena vienas ir turi teisę gauti arba gauna socialinę pašalpą (pateikiami tai įrodantys dokumentai);
  • studentas yra ne vyresnis kaip 25 metų ir jam iki pilnametystės buvo nustatyta globa (rūpyba) arba jo tėvai (vienas iš tėvų, turėtas vienintelis iš tėvų) yra mirę (pateikiami tai įrodantys dokumentai);
  • studentas yra atvykęs studijuoti į Vilnių iš kito miesto, t. y., jis baigė ne Vilniaus m. savivaldybės ribose esančią bendrojo ugdymo mokyklą;
  • studijuoja bakalauro studijų pakopos pirmame kurse;
  • neturi akademinių skolų;
  • studentas yra praktikuojantis katalikas.

Studentas, norintis gauti Dominikonų stipendiją, iki š. m. lapkričio 30 dienos LMTA Muzikos fakulteto dekanate pateikia prašymą (prašymo formą rasite čia) stipendijai gauti.  

LMTA informacija 
2019 11 04


Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, Lukiškių aikštė ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija: 

2019.10.23

Maskvoje pažymėtos 110-osios Stasio Vainiūno gimimo metinės

Lietuvos Respublikos ambasadoje Maskvoje spalio 18 d.  surengtas koncertas, skirtas žymaus lietuvių kompozitoriaus, pianisto ir pedagogo Stasio Vainiūno 110-osioms gimimo metinėms pažymėti.

Atminimo vakarą pradėjęs ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas pažymėjo, kad Stasys Vainiūnas iki šiol tebėra garsus muzikos atlikėjo ir kūrybos darbais. Reikšminga kompozitoriaus kūrybos dalis atsirado dramatiškų istorinių permainų laikotarpiu. „Stasio Vainiūno gyvenimas ir kūryba gali būti pavyzdžiu, kaip talentas ir kūryba suartina skirtingų tautų žmones. Į tradicinius tarptautinius S. Vainiūno pianistų konkursus į Lietuvą jaunieji talentai suvažiuoja iš viso pasaulio. Ir šio vakaro viena iš koncertinės programos atlikėjų, Rusijos Gnesinų muzikos akademijos aspirantė Anastasija Milovanova gins disertaciją iš S. Vainiūno kūrybos“ – sakė ambasadorius.           

Renginyje dalyvavusi kompozitoriaus dukra, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė Birutė Vainiūnaitė taip pat pasidžiaugė, kad Rusijoje susiformavo S. Vainiūno kūrybą populiarinančių muzikos atlikėjų grupė. Be to, profesorė pasidalijo asmeniniais prisiminimais: kaip išryškėjo S. Vainiūno talentas, kaip menininkas vis ieškojo naujų raiškos būdų ir meninių sprendimų bei siekė išugdyti naujas atlikėjų kartas.

Vakaro svečiai ir dalyviai turėjo galimybę išklausyti paties Vainiūno atliekamo kūrinio įrašą, susipažinti su jo muzikinėmis kompozicijomis fortepijonui, smuikui, violončelei. Koncerto metu taip pat skambėjo Rusijos atlikėjų lietuvių kalba atliekami S. Vainiūno romansai Alekso Churgino, Vinco Mykolaičio-Putino, Jono Aisčio poezijos motyvais. 

Lietuvos Respublikos ambasados Rusijos federacijoje informacija
2019 10 23 

Koncerto nuotraukos: 

2019.10.23

Nuotoliniai kursai „Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras“

Kviečiame mokytis nuotoliniu būdu. Programa Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras: rudens ir žiemos laikotarpiai“. Autorius ir vadovas – LMTA doc. dr. Rimantas Astrauskas. Registracija iki lapkričio 17 d.

Nuotoliniai kursai suteikia galimybę mokytis namuose, patogiu tempu, patogioje vietoje ir patogiu laiku, gauti interaktyvią, praturtintą garso ir vaizdo įrašais, nuolat atnaujinamą mokymosi medžiagą, sutaupyti šiek tiek laiko bei kelionės lėšų. Tai turėtų būti aktualu tiek Vilniaus mieste, tiek regionuose gyvenantiems pedagogams. Nuotolinių kvalifikacijos tobulinimo kursų studijos vyksta virtualioje mokymosi aplinkoje https://moodle.lmta.lt/

Kalendorinė kūryba yra viena esmingiausių, pamatinių tradicinės kultūros formų. Joje atsiskleidžia egzistenciniai bendruomenės lūkesčiai, savižina, savimonė, tapatybės aspektai. Kalendoriniame folklore itin gausu simbolių, perteikiančių ir atskleidžiančių lietuvių kultūros savitumą ir originalumą. Gebėjimas skaityti kultūros ženklus, užkoduotus kalendorinėse apeigose bei jų melodijose, duoda slėpinių, gilios išminties, lakios fantazijos ir subtilios jausenos kupino tradicinės kultūros pasaulio raktą, ugdo kūrybiškumą ir meninę raišką. Visas kursas parengtas atsižvelgiant į tyrimų rezultatus, aktualias sunkiai pasiekiamos archyvinės medžiagos, garso ir vaizdo įrašų publikacijas, literatūrą. Besimokantysis susipažins su liaudies kalendoriaus ypatybėmis, metų švenčių ir apeigų ciklais, formomis, tipiškais išlikusio kalendorinių švenčių ir apeigų folkloro pavyzdžiais iš senųjų istorinių dokumentų. Pateikiamos tarptautinės apeigų, papročių bei melodijų paralelės, analizuojamos šiuolaikinės senųjų švenčių, apeigų ir muzikos adaptacijos bei rekonstrukcijos. Tikslas – plačiau aptarti kalendorinių švenčių ir apeigų, darbų cikliškumą, atskleisti apeigų, simbolių, motyvų, melodijų tipų ir būdingų elementų, dėsningai pasikartojančių atskirais metų laikais, regionines muzikinio kalendorinio folkloro ypatybes kultūriniame kontekste bei skatinti besimokančiuosius praktiškai pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus. Plėtojamos kompetencijos – kalendorinės kūrybos pažinimas, gebėjimas praktiškai pasinaudoti kalendorinės išminties lobynu plėtos pedagogo bendrąją kultūrinę ir dalykinę kompetenciją – gebėjimą integruoti etninės kultūros paveldo elementus į mokomojo dalyko turinį, gebėjimą perteikti tradicinės kultūros paveldo ypatybes savo ugdytiniams, gebėjimą bendrauti, vadovauti mokinių užklasinei veiklai, jų kolektyvams, rengto šventes, koncertus, vakarones. Tikslinga aukštos bendrosios ir dalykinės kompetencijos pedagogo veikla regionuose padeda išsaugoti kultūros paveldą ir regioninį tapatumą.

  • Tikslinė grupė: etninės kultūros, muzikos mokytojai, dirbantys formaliojo ir neformaliojo muzikinio ugdymo įstaigose, kultūros renginių organizatoriai , dirbantys formaliojo ir neformaliojo muzikinio ugdymo įstaigose, kultūros renginių organizatoriai, folkloro kolektyvų vadovai.
  • Reikalavimai ketinantiems tobulintis: pageidautinas vidurinės mokyklos lygmens muzikinis raštingumas, elementariosios muzikos teorijos žinios, kompiuterinis raštingumas, gebėjimas naudotis virtualiomis mokymosi erdvėmis.

Seminaro dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PAŽYMĖJIMAI (akreditavimo pažymėjimas Nr. KT3-2). 


RUDENS LAIKOTARPIS
Kaina: 51,00 Eur (20 akad. val., 7 savaitės)

REGISTRACIJA

Kvalifikacijos tobulinimo programa „Kalendorinių švenčių muzikinis folkloras: rudens laikotarpis“ supažindina su rudens laikotarpio kalendorine kūryba, kurioje atsiskleidžia egzistenciniai bendruomenės lūkesčiai, savižina, savimonė, tapatybės aspektai. Programa supažindins su rudens šventėmis ir darbų pabaigtuvių apeigomis, tipiškais išlikusio kalendorinio folkloro pavyzdžiais. Ji parengta atsiliepiant į mokytojų siūlymus ir pageidavimus, išsakytus mokytojų ir kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose, susitikimuose su pedagogais ir mokyklose dirbančiais studentais, rengiant Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą (LR Seime priimtas 1999 m.), darbo Etninės kultūros globos taryboje patirtį bei sociologinių tyrimų duomenis. Temos socialinį aktualumą taip pat liudija visuotinis valstybinis svarbiausių kalendorinių švenčių (Kalėdų, Velykų, Vėlinių, Joninių, Žolinės) šventimas ir įteisinimas, netylanti diskusija žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose apie Helovino, Šv. Valentino, Šv. Patriko dienas ir Užgavėnių, Mildos, Joninių (Rasų, Kupolių) šventes.  

Išklausę šią programą, klausytojai gebės aptarti rudens kalendorinių švenčių – Šilinių, Mykolinių, Sambarių, Visų šventųjų, Vėlinių ir darbų pabaigtuvių apeigų sandarą (sintaksę) ir prasmę (semantiką), muzikinio folkloro bruožus, atpažinti muzikos regioninį savitumą, atskleisti vokalinio ir instrumentinio folkloro poetines, muzikines, choreografines ypatybes plačiame kultūriniame kontekste, išmokti ir atlikti vertingus kūrinius, įgytą patyrimą kūrybiškai pritaikyti pamokose ir užklasinėje veikloje. 


ŽIEMOS LAIKOTARPIS
Kaina: 51,00 Eur (20 akad. val., savaitės)

REGISTRACIJA

Kvalifikacijos tobulinimo programa „Kalendorinių švenčių muzikinis folkloras: žiemos laikotarpis“ supažindina su žiemos laikotarpio kalendorine kūryba, kurioje atsiskleidžia egzistenciniai bendruomenės lūkesčiai, savižina, savimonė, tapatybės aspektai. Šio laikotarpio folklore itin gausu simbolių, perteikiančių ir atskleidžiančių lietuvių kultūros savitumą ir originalumą. Programos autorius supažindins su liaudies kalendoriaus ypatybėmis, metų švenčių ir apeigų ciklais, formomis, tipiškais išlikusio kalendorinio folkloro pavyzdžiais iš senųjų istorinių dokumentų, tautosakos leidinių ir įrašų. Ji parengta atsiliepiant į mokytojų siūlymus ir pageidavimus, išsakytus mokytojų ir kultūros darbuotojų kvalifikacijos kėlimo kursuose, susitikimuose su pedagogais ir mokyklose dirbančiais studentais, rengiant Etninės kultūros globos pagrindų įstatymą (LR Seime priimtas 1999 m.), darbo Etninės kultūros globos taryboje patirtį bei sociologinių tyrimų duomeknis. Temos socialinį aktualumą taip pat liudija visuotinis valstybinis svarbiausių kalendorinių švenčių (Kalėdų, Velykų, Vėlinių, Joninių, Žolinės) šventimas ir įteisinimas, netylanti diskusija žiniasklaidoje ir socialiniuose tinkluose apie Helovino, Šv. Valentino, Šv. Patriko dienas ir Užgavėnių, Mildos, Joninių (Rasų, Kupolių) šventes. 

Išklausę šią programą, klausytojai gebės apibūdinti liaudies kalendoriaus ypatybes, aptarti žiemos laikotarpio kalendorinių švenčių ir šventinių laikotarpių – advento, Kūčių, Kalėdų, Naujųjų metų, Trijų karalių, Krikštų, Vidužiemio, Užgavėnių apeigų sandarą (sintaksę) ir prasmę (semantiką), dainų, giesmių ir žaidimų muzikines ypatybes, atpažinti muzikinio folkloro regioninius bruožus, atskleisti vokalinio ir instrumentinio kalendorinio folkloro poetines, muzikines, choreografines ypatybes plačiame kultūriniame kontekste, išmokti ir atlikti vertingus kalendorinio folkloro kūrinius, įgytą patyrimą kūrybiškai pritaikyti pamokose ir užklasinėje veikloje.

Tikslas: kvalifikacijos tobulinimo programoje siekiama susisteminti svarbiausias žinias apie rudens ir žiemos laikotarpio kalendorinių švenčių ir apeigų mitinio konteksto, kalendorinio folkloro poetinių motyvų, melodijų, muzikos instrumentų, choreografijos regionines ypatybes bei skatinti besimokančiuosius praktiškai pritaikyti įgytas žinias ir gebėjimus.


Rimantas Astrauskas baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniosios muzikos mokyklos Muzikos teorijos ir kompozicijos skyrių. 1973 m. įstojo į Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Muzikos istorijos katedrą. 1978 m. apgynė magistro darbą apie lietuvių liaudies kalendorines giesmes (darbo vadovė prof. J. Čiurlionytė) ir buvo paskirtas į Valstybinį TVR komitetą televizijos muzikos laidų redaktoriumi. Parengė per 500 televizijos ir radijo muzikinių laidų bei koncertų. 1982 m. tarptautiniame televizijos muzikos laidų konkurse Kišiniove pelnė specialų prizą. 1993 m. savarankiškai parengė ir apgynė humanitarinių mokslų (muzikologija) daktaro disertaciją „Lietuvių kalendorinių melodijų tipologija ir paralelės kaimyninių tautų folklore. Žiemos saulėgrąžos švenčių laikotarpis”.
Nuo 1988 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Buvo vienas iš LMTA Etnomuzikologijos katedros kūrimo iniciatorių. 1995-1999 m. LMTA Senato narys, 1995-2000 m. – LMTA Etnomuzikologijos katedros vedėjas. Nuo 2004 m. dalyvauja respublikiniame folkloro archyvų kompiuterizavimo projekte, 2007-2009 m. vadovavo tarpinstituciniam LMTA, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Klaipėdos universiteto projektui „Folkloro archyvai ateičiai: skaitmeninimas, kaupimas, sisteminimas”.
Nuo 1990 m. skaito paskaitų kursus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje:  „Etnomuzikologijos įvadas”, „Etnomuzikologijos pagrindai”, „Europos tradicinės muzikinės kultūros”, „Etnomuzikologijos kryptys ir metodai”,  „Pasaulio tautų muzikinės kultūros”, „Liaudies muzikos pagrindai”, „Liaudies muzikos ir folkloro praktika”. Yra parengęs nuotolinio mokymo kursą ir CD „Kalendorinių švenčių ir apeigų muzikinis folkloras” (2008), DVD  Metų ratas” (2008 m. su kitais; 2009 m. pelnė Švietimo ir mokslo ministerijos mokslo populiarinimo darbų II premiją).
1995 m. stažavo Oksfordo universitete, Danų liaudies muzikos archyve Kopenhagoje, Bergeno universitete ir Arnes Bjorndalio liaudies dainos archyve Bergene, skaitė paskaitas Kopenhagos universiteto Muzikologijos institute (1995), Bergeno universitete (1995), Čikagos lietuvių bendruomenei (2000), Dartingtono menų koledže (2001), Tamperės universitete (2002, 2004), Londono universitete (SOAS, 2008), Helsinkio universitete (2006), Kasteljono Jaume I universitete (2007, 2010). Danijos radijui DR-2 yra parengęs radijo laidų apie lietuvių kompozitorių kūrybą (1996).
Skaitė pranešimus daugiau nei 40 tarptautinių muzikologų, etnomuzikologų, etnologų, antropologų bei semiotikų konferencijų įvairiuose Europos miestuose, inicijavo penkias tarptautines etnomuzikologų konferencijas Lietuvoje, buvo jų organizacinio komiteto pirmininkas.
Drauge su autorių kolektyvu parengė Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymą (1999 m. priimtas Lietuvos Respublikos Seime).
2000-2002 m. – Etninės kultūros globos tarybos prie LR Seimo pirmininkas. 2001 m. LR Seime surengė Unesco remiamą Vidurio ir Rytų Europos šalių parlamentarų ir liaudies kultūros specialistų konferenciją. Nuo 2003 m. bendradarbiauja su Lietuvos muzikų rėmimo fondu, yra Menų festivalio „Druskininkų vasara su Mikalojumi Konstantinu Čiurlioniu” programos koordinatorius, nuo 2005 m. kasmet rengia Tarptautinę M. K. Čiurlionio studijų savaitę Druskininkuose ir mokslinę konferenciją „M. K. Čiurlionis ir pasaulis”.
Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos narys, Europos etnomuzikologų seminaro (ESEM) tarybos narys, Tarptautinės liaudies meno organizacijos (IOV) Prezidiumo narys, Tarptautinės tradicinės muzikos tarybos (ICTM) Lietuvos skyriaus pirmininko pavaduotojas. Moksliniai interesai: lietuvių ir kaimyninių šalių apeiginis folkloras, kalendorinių švenčių apeigos ir muzika, etninė kultūra ir perspektyvos, etnomuzikologijos istorija ir teorija, muzikos semiotika, etnomuzikologijos metodologija (informaciją apie programos autorių parengė V. Česnulevičiūtė).

2019 10 23

BENDRAUKIME:
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Tel. nr. +370 686 72012; (8 5) 26 111 42
kkcrenginiai@lmta.lt
www.kkc.lmta.lt
Draugaukime Facebooke

 

Renginiai

2019/11/14

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO KONKURSAS: PIANISTAI. 2 TURAS

2019 m. lapkričio 13–14 d.

LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO PIANISTŲ IR VARGONININKŲ KONKURSAS

II turo pianistų perklausos:

Lapkričio 13 d., trečiadienį 
Perklausos: 11.00–22.00 val.

Lapkričio 14 d., ketvirtadienį 
Perklausos: 10.30–18.50 val. 
Rezultatai – apie 20.30 val.

Daugiau informacijos www.ciurlionis.link

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/11/14

ŠIUOLAIKINĖS DRAMATURGIJOS FESTIVALIS „VERSMĖ 2019“

2019 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 19 val.

LMTA Balkono teatre (Gedimino pr. 42, Vilnius)

ŠIUOLAIKINĖS DRAMATURGIJOS FESTIVALIS „VERSMĖ 2019“

Pjesės „Aus anstand – la siesta“ skaitymas

Autorė Tamara Matevc

Iš slovėnų kalbos vertė Laima Masytė

Režisierius Motiejus Ivanauskas 

Organizatorius Lietuvos nacionalinis dramos teatras

Bendraorganizatorius Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Vietų skaičius ribotas, būtina išankstinė registracija

Daugiau informacijos www.teatras.lt

2019/11/14

SEMINARAS „KORUPCIJA IR JOS PREVENCIJA“

2019 m. lapkričio 14 d., ketvirtadienį, 9–12 val. 

LMTA II (Kongresų) rūmai: 219 auditorija (Vilniaus g. 6-2, Vilnius)

SEMINARAS „KORUPCIJA IR JOS PREVENCIJA. PRIVAČIŲ IR VIEŠŲJŲ INTERESŲ DERINIMAS, INTERESŲ KONFLIKTAI“ 

Lektorė – Laima Ragauskienė. Turi daugiau kaip 15 metų praktinės ir tiesioginės patirties kovos su korupcija srityje, dirba su teisės aktais.

Renginys nemokamas, bet būtina REGISTRACIJA


Tikslinė grupė: LMTA studentai, dėstytojai ir darbuotojai. 

Programos uždaviniai: supažindinti viešojo sektoriaus darbuotojus ir aukštųjų mokyklų studentus su korupcijos priežastimis, korupcijos rizikų valdymu, teisingo ir skaidraus valdymo reikalavimais, ugdyti antikorupcinio elgesio įgūdžius, išmokyti atpažinti interesų konfliktus ir juos valdyti. 

Trukmė: 4 akad. val. 


PROGRAMA

8.50–9.00 val. – Dalyvių registracija 

9.00–10.30 val. – Paskaita. 
Korupcijos sąvoka, priežastys, pasireiškimo formos, atsakomybės klausimai. Korupcijos prevencija, (anti) korupcinis elgesys. Dovanų ar paslaugų priėmimo ir teikimo apribojimai, kaip atskirti dovaną nuo kyšio, reprezentacinės dovanos, tarnybinio transporto naudojimas, reikalavimai komandiruotėms, tarnybinės informacijos bei institucijos išteklių naudojimo apribojimai, dažniausiai daromos klaidos.

10.30–10.40 val. – Pertraukėlė 

10.40–12.00 val. – Paskaita. 
Privačių interesų deklaravimas. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo naujos redakcijos nuostatos (įsigalios 2020-01-01). Interesų konfliktai, jų atpažinimas, rizikų valdymas, nusišalinimo/nušalinimo institutas, lobistinė veikla, VTEK ir teismų praktika.


BENDRAUKIME:
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Tel. nr. +370 686 72012; (8 5) 26 111 42
kkcrenginiai@lmta.lt
www.kkc.lmta.lt
Draugaukime Facebooke

 

 

 

2019/11/14

TĘSTINIS SEMINARAS „RITMAS, JUDESYS IR KŪNO PERKUSIJA“

2019 m. lapkričio 14, 21 d., ketvirtadieniais, 13.30–18.15 val. 

LMTA II rūmai (Vilniaus g. 6-2, Vilnius) 

LEKT. DR. EIRIMO VELIČKOS TĘSTINIS SEMINARAS „RITMAS, JUDESYS IR KŪNO PERKUSIJA“

Tikslinė grupė: Dalykų mokytojai (muzikos mokytojai); priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo institucijų pedagogai; pradinio ugdymo mokytojai.

Kaina: 41.00 € (18 akad. val.)

REGISTRACIJA (iki lapkričio 12 d.)

Seminaro dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PAŽYMĖJIMAI (akreditavimo pažymėjimas Nr. KT3-2).


Ritmas – vienas svarbiausių muzikinės kalbos elementų; jis gali tapti raktu kitų epochų, stilių, kultūrų muzikai pažinti. Ritmo reiškinių patyrimas per euritmiją, judesį ir kūno perkusiją turtina mokinių muzikinį žodyną, atveria kelius platesniam ir gilesniam muzikos supratimui. Tęstinis 18 val. dviejų dalių seminaras kviečia muzikos mokytojus leistis į įdomią ir įtraukiančią kelionę po ritmo pasaulį. Dalyviai bus supažindinami su aktualiais ir praktiškais ritmavimo ir ritmo mokymo(si) metodais: silabine mnemonika (ritmo skaitymas sutartiniais skiemenimis), kūno perkusija (ritmo atlikimas panaudojant skambiuosius judesius) bei judesio panaudojimo galimybėmis. Mokysimės ritmo ostinato pritaikymo dainoms, žaisime ugdomuosius ritminius žaidimus, mokysimės kurti savo ritmus pagal tam tikras taisykles, improvizuosime. Susipažinsime ir su kai kuriais sudėtingesniais ritmo reiškiniais: mišriaisiais metrais, svingo ritmika, Braziljos bossa nova, Vakarų Afrikos poliritmija, arabų, persų, indų ritmais.

Seminaras naudingas įvairių institucijų muzikos mokytojams, siekiantiems, kad jų pamokos taptų įdomesnės, turiningesnės ir šiuolaikiškesnės, atitiktų šiuolaikinių mokinių poreikius ir lūkesčius.

Programos tikslas – Supažindinti muzikos mokytojus su moderniais ritmikos mokymo metodais ir praktinio jų panaudojimo muzikos pamokoje galimybėmis, praturtinti jų žinias apie įvairių epochų ir pasaulio kultūrų ritmiką; lavinti mokytojų ritmavimo, improvizavimo, kūrybos, komunikavimo gebėjimus, skatinti pedagogus aktyviai ir kūrybiškai naudoti ritmavimą, judesį ir kūno perkusiją muzikos pamokose. 


Programos uždaviniai:  

  • Supažindinti mokytojus su judesio panaudojimo muz. pamokoje galimybėmis taikant šiuos ritmo mokymo metodus: silabinę mnemoniką (skandavimas sutartiniais skiemenimis), kūno perskusiją (ritmo atlikimas skambiaisiais judesiais), ritminį improvizavimą, komponavimą, pritaikymą didaktinėmis galimybėmis;
  • Analizuoti ritmo reiškinius įvairių stilių, epochų, kultūrų muzikoje (Afrikos, Brazilijos, Indijos ritmai, svingo ritmika);
  • Lavinti pedagogų ritmavimo, improvizavimo, komponavimo, judesio raiškos įgūdžius;
  • Pristatyti žymiausių muzikinio ugdymo sistemų kūrėjų (E. Jaques-Dalcrose’o, C. Orffo, E. Gordono) ritmo mokymo idėjas;

Skatinti pedagogus apie rimtą įgytas žinias kūrybiškai taikyti pedagoginiame darbe; aptarti ritmavimo, judesio, kūno perskusijos praktinio panaudojimo muzikos pamokose galimybes; dalytis gerąja metodine patirtimi. 


TURINYS

PIRMOJI SESIJA – 6 akad. val.

Teorinė dalis (1,5 val.)

  • Ritmo fenomenologija ir tipologija; pagrindiniai ritmo mokymo principai (garsas-judesys-ženklas; kinestezinė ir silabinė mnemonika);
  • Muzikinių veiksenų įvairovė ir jų tarpusavio sąsajos: dainavimas ir grojimas muzikos instrumentu, solfedžiavimas ir ritmavimas, natų skaitymas ir užrašymas, muzikos klausymas ir muzikinės kultūros pažinimas, improvizavimas ir kūrybiniai žaidimai;
  • Įv. kultūrų ir žemynų ritmo reiškinių pristatymas (džiazo ir svingo ritmika, Brazilijos Bossa nova, Vakarų Afrikos poliritmija, Indijos tala).

Praktinė dalis (4 val.)

  • Kūno perkusijos pratimai ir silabinė ritmo mnemonika, judesio pritaikymas skambančios muzikos pobūdžiui perteikti;
  • Didaktiniai ugdomieji ritmo žaidimai;
  • Rimo struktūrų improvizavimas pagal duotą sąlygą; ritmo etiudų, kanonų, ostinato komponavimas; ritmo pritaikymas dainoms;
  • tradicinių skudučių ansamblių grojimas;
  • Kūrybinių ritmikos užduočių iš pratybų sąsiuvinių komplekto „Septynios gaidos“ (5–8 kl.) nagrinėjimas.

Savarankiškos užduoties formulavimas ir pateikimas (0,5 val.).

SAVARANKIŠKO DARBO PARENGIMAS  – 6 akad. val.

A variantas: Parengti savo sukurto ir su mokiniais išmėginto ritmo mokymo ar judesio panaudojimo metodo pristatymą;

B variantas: Parengti ir pristatyti įdomų muzikos kūrinio įrašą (būdingas mišrus ar kintamas metras, įdomi kūrinio forma, kt.), pademonstruoti aktyvų muzikos klausymosi metodą (su judesiais, kūno perkusija, judėjimu erdvėje), padedantį tą kūrinį išklausyti ir jį suprasti.

C variantas: Sukurti ritmo kompoziciją ar aranžuotę (ne mažiau 5-ių balsų), pristatyti ir su kolegomis atlikti ją auditorijoje.

ANTROJI SESIJA – 6 akad. val.

  • Seminaro dalyvių parengtų savarankiškų užduočių pristatymas (3 val.)
  • Videofilmų peržiūra ir aptarimas (2,5 val.)

Baigiamoji diskusija (0,5 val.)


Dr. Eirimas Velička – Lietuvos etnomuzikologas, muzikos pedagogas, muzikas.  Šeškinės pradinės mokyklos muzikos mokytojas metodininkas, Vilniaus kolegijos lektorius, įvairių muzikos vadovėlių autorius. Dirbdamas Lietuvos pedagoginiame institute, aktyviai prisidėjo rengiant pradinių klasių moksleivių muzikos pedagogikos programą, daug dėmesio skyrė pradinių klasių moksleivių muzikalumo tyrimui ir naujų būdų jam lavinti sklaidai. Tarptautinių konferencijų dalyvis, daugelio muzikos vadovėlių autorius, yra paskelbęs mokslinių straipsnių muzikos pedagogikos tema.
2018 m. birželio 4 d. kompozitorių namuose vykusiose geriausių praėjusių metų muzikologijos darbų autorių apdovanojimo iškilmėse, Eirimas Velička buvo apdovanotas O. Narbutienės premija už inovatyvią ir atvirą pedagogiką bei autentiškumą ir metodikos dermę monografijoje „Lietuvių etninė muzika pradinio muzikinio ugdymo sistemoje“. 


BENDRAUKIME:
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Tel. nr. +370 686 72012; (8 5) 26 111 42
kkcrenginiai@lmta.lt
www.kkc.lmta.lt
Draugaukime Facebooke

 

 

2019/11/15

PROF. INGRIDOS ARMONAITĖS-GALINIENĖS KLASĖS KONCERTAS

2019 m. lapkričio 15 d., penktadienį, 18 val.

LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PROF. INGRIDOS ARMONAITĖS-GALINIENĖS STUDENTŲ IR NACIONALINĖS M. K. ČIURLIONIO MENŲ MOKYKLOS MOKINIŲ KONCERTAS

Dalyviai:

Paulina Jankovskytė 
Iveta Janulytė 
Pijus Česaitis (Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla) 
Valerija Kycia (Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla) 
Greta Maknickaitė (Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla) 
Kipras Paškevičius 
Rapolas Venckus (Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla)

Koncertmeisterės :

Ugnė Antanavičiūtė 
Emilija Budžemaitė

PROGRAMA

Niccolo Paganini (1782-1840) 
Fantazija Gioachino Rossini operos „Mozė Egipte“ tema 
Atl.: Rapolas Venckus, 8 kl. (Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla) 
Emilija Budžemaitė (fortepijonas) 

Edward Elgar (1857-1934) 
Salut d’amour, Op. 12 
Manuel de Falla (1876-1946) 
Ispanų šokis Nr. 1 iš operos La vida breve 
Atl.: 
Kipras Paškevičius, II k. 
Ugnė Antanavičiūtė (fortepijonas)

Henryk Wieniawski (1835-1880) 
Originali tema ir variacijos, Op. 15 
Atl.: 
Pijus Časaitis, 9 kl. (Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla) 
Emilija Budžemaitė (fortepijonas)

Camille Saint-Saëns (1835-1921) 
Havanezas, Op. 83 
Atl.: 
Valerija Kycia, 12 kl.  (Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla) 
Emilija Budžemaitė (fortepijonas) 

Karol Szymanowski (1883-1937) 
Noktiurnas ir tarantela, Op. 28 
Atl.: 
Iveta Janulytė, IV k. 
Ugnė Antanavičiūtė (fortepijonas)

Niccolo Paganini (1782-1840) – Fritz Kreisler (1875-1962) 
La Campanella – III dalis iš Koncerto Nr. 2 h-moll, Op. 7 
Atl.: 
Greta Maknickaitė, 12 kl. (Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla) 
Emilija Budžemaitė (fortepijonas)

Ernest Chausson (1855-1899) 
Poema, Op. 25 
Atl.: 
Paulina Jankovskytė I k. 
Ugnė Antanavičiūtė (fortepijonas) 

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/11/15

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO KONKURSAS: VARGONAI. FINALAS

2019 m. lapkričio 15 d., penktadienį, 14–20.35 val.

Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčia (Savanorių g. 4, Klaipėda)

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO PIANISTŲ IR VARGONININKŲ KONKURSAS

Vargonininkų finalas

Daugiau informacijos www.ciurlionis.link

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/11/16

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO KONKURSAS: PIANISTAI. FINALAS I

2019 m. lapkričio 16 d., šeštadienį, 19 val.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (Aušros Vartų g. 5, Vilnius)

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO PIANISTŲ IR VARGONININKŲ KONKURSAS

Pianistų finalas (I dalis)

Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Dirigentas Modestas Pitrėnas

Bilietai platinami internetu www.filharmonija.lt ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasoje.

Daugiau informacijos www.ciurlionis.link 

2019/11/16

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO KONKURSAS: VARGONAI. LAUREATŲ KONCERTAS

2019 m. lapkričio 16 d., šeštadienį, 15.30 val.

Šv. Kazimiero bažnyčioje (Didžioji g. 34, Vilnius)

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO PIANISTŲ IR VARGONININKŲ KONKURSAS

Laureatų (vargonininkų) koncertas

Daugiau informacijos www.ciurlionis.link

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/11/17

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO KONKURSAS: PIANISTAI. FINALAS II

2019 m.lapkričio 17 d., sekmadienį, 12 val.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (Aušros Vartų g. 5, Vilnius)

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO PIANISTŲ IR VARGONININKŲ KONKURSAS

Pianistų finalas (II dalis)

Dalyvauja Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras

Dirigentas Modestas Pitrėnas

Bilietai platinami internetu www.filharmonija.lt ir Lietuvos nacionalinės filharmonijos kasoje.

Daugiau informacijos www.ciurlionis.link 

2019/11/17

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO KONKURSAS: APDOVANOJIMAI

2019 m. lapkričio 17 d., sekmadienį, 15.30 val.

Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje (Aušros Vartų g. 5, Vilnius)

VIII TARPTAUTINIS M. K. ČIURLIONIO PIANISTŲ IR VARGONININKŲ KONKURSAS

Pianistų ir vargonininkų apdovanojimų ceremonija

Daugiau informacijos www.ciurlionis.link

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/11/20 - 2019/11/22

TARPTAUTINĖ KONFERENCIJA „MUZIKOS KOMPONAVIMO PRINCIPAI“

2019 m. lapkričio 20–22 d.

LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42)

XIX TARPTAUTINĖ MUZIKOS TEORIJOS KONFERENCIJA „MUZIKOS KOMPONAVIMO PRINCIPAI: ORKESTRAS ŠIUOLAIKINIUOSE KONTEKSTUOSE“


Lapkričio 20 d., trečiadienį
9:50–14 val. 
I sesija – „Teoriniai orkestro sampratos aspektai“ 
Pranešėjai: R. Redgate, M. Salynas, M. Vishnik, A. Zharkov, D. Lentsner, V. Rakochi, R. Janeliauskas

Lapkričio 21 d., ketvirtadienį
10–12 val. 
II sesija – „Technologiniai šiuolaikinio orkestro sprendimai ir jų santykis su tradicija“ 
Pranešėjai: Ch. Efthimiou, M. Baranauskas, M. Panayiotakis, M. Messina

13–17 val. 
III sesija, dedikuota kompozitoriaus Eduardo Balsio kūrybai 
Pranešėjai: G. Daunoravičienė, J. Žukienė, D. Milius, A. Žiūraitytė, A. Žigaitytė-Nekrošienė

Lapkričio 22 d., penktadienį
10–14 val. 
IV sesija – „Orkestro technikų ir kūrybos stiliaus integralumas“ 
Pranešėjai: A. Douglas, M. Krukauskas, M. Vilums, A. Machura, M. Krymska 

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame!

2019/11/21

PERŽIŪRŲ CIKLAS „MEISTRAI KINE“

2019 m. lapkričio 21 d., ketvirtadienį, 17:30 val.

Nacionalinėje dailės galerijoje (Konstitucijos pr. 22, Vilnius)

PERŽIŪRŲ CIKLAS „MEISTRAI KINE“

Filmo „Vienos dienos kronika“ peržiūra

Režisierius Vytautas Žalakevičius

Vaidybinis filmas, 1963 m., trukmė: 84 min.

Filmą pristatys kino kritikė Rasa Paukštytė ir kompozitorius Mindaugas Urbaitis.

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

 

2019/11/22

LMTA SIMFONINIO ORKESTRO KONCERTAS RYGOJE

2019 m. lapkričio 22 d., penktadienį, 18 val.

Latvijos muzikos akademijoje (K. Barona g. 1, Ryga, Latvija)

LMTA SIMFONINIO ORKESTRO KONCERTAS

Vadovas ir dirigentas Martynas Staškus

Solistai: Klementina Venciūtė (smuikas), Agnė Pilkauskaitė (smuikas), Marija Pranskutė (smuikas), Deividas Dumčius (violončelė), David Francisco Salinas Andrade (fortepijonas, Kosta Rika).

PROGRAMA

Eduardas Balsys (1919-1984): 
Poema styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“ 
Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 
Du fragmentai iš baleto „Eglė žalčių karalienė“. Davido Geringo aranžuotė violončelei ir styginių orkestrui 
Z. Bružaitė. „Retro koncertas“ fortepijonui 
Jean Sibelius. Simfonija Nr. 7 C-dur, Op. 105

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/11/22

JOHNO MODENSENO (FORTEPIJONAS, JAV) IMPROVIZACIJŲ KONCERTAS

2019 m. lapkričio 22 d., penktadienį, 18 val. 

LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

JOHNO MODENSENO (FORTEPIJONAS, JAV) IMPROVIZACIJŲ KONCERTAS

„Steinway atlikėjas, Fulbright programos stipendininkas, fortepijono profesorius Dr. Johnas Mortensenas (JAV) pristatys visiškai improvizuotą koncertą. Mortensenas improvizuoja kūrinius istoriniuose muzikos stiliuose, tokius kaip baroko fuga, preliudai ir t. t.

Visą mėnesį jis dirbs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kaip vizituojantis Fulbright programos pedagogas: dėstys istorinės improvizacijos ypatumus, koncertuos ir ves paskaitas bei užsiėmimus apie improvizaciją. Jo knyga  „The Pianist‘s Guide to Historic Improvisation“ netrukus bus išleista Oxford University Press. Artimiausi gastrolių pasirodymai suplanuoti Jungtinėje Karalystėje, Danijoje, Prancūzijoje, Latvijoje ir JAV. Daugiau informacijos rasite puslapyje www.johnmortensen.com.

Koncerto programa:

I dalis – Istorinių stilių improvizacijos 

II dalis – Šiuolaikinių stilių improvizacijos 

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/11/23

LMTA SIMFONINIO ORKESTRO KONCERTAS VILNIUJE

2019 m. lapkričio 23 d., šeštadienį, 18 val.

LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

LMTA SIMFONINIO ORKESTRO KONCERTAS

Vadovas ir dirigentas Martynas Staškus

Solistai: Klementina Venciūtė (smuikas), Agnė Pilkauskaitė (smuikas), Marija Pranskutė (smuikas), Deividas Dumčius (violončelė), David Francisco Salinas Andrade (fortepijonas, Kosta Rika).

PROGRAMA

Eduardas Balsys (1919-1984): 
Poema styginių orkestrui „Jūros atspindžiai“ 
Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 1 
Du fragmentai iš baleto „Eglė žalčių karalienė“. Davido Geringo aranžuotė violončelei ir styginių orkestrui 
Z. Bružaitė. „Retro koncertas“ fortepijonui 
Jean Sibelius. Simfonija Nr. 7 C-dur, Op. 105

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

 

2019/11/28

SEMINARAS „IKIMOKYKLINUKŲ IR PRADINUKŲ PIEŠINIŲ PSICHOLOGINĖ ANALIZĖ“

2019 m. lapkričio 28, gruodžio 5 d., ketvirtadieniais, 10.00–14.30 val.

LMTA II (Kongresų) rūmuose (Vilniaus g. 6-2, Vilnius)

LEKT. LAUROS DUBOSAITĖS TĘSTINIS SEMINARAS „IKIMOKYKLINUKŲ IR PRADINUKŲ PIEŠINIŲ PSICHOLOGINĖ ANALIZĖ“

Kaina: 41.00 Eur. (18 akad. val.)

Tikslinė grupė: Dalykų mokytojai (muzikos mokytojai), ikimokyklinio ugdymo institucijų pedagogai.

REGISTRACIJA ( iki lapkričio 26 d.)

Seminaro dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PAŽYMĖJIMAI (akreditavimo pažymėjimas Nr. KT3-2).

Programos tikslas – Išmokyti pedagogus praktinių vaikų piešinių analizavimo įgūdžių.


Programa skirta pedagogams dirbantiems su ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinių klasių amžiaus vaikais.

Piešinys – tai vienas iš geriausių būdų pažinti tokio amžiaus vaikus, nes tokio amžiaus vaikams yra sunku papasakoti apie savo savijautą, situaciją šeimoje ar iškylančias problemas. Piešinys gali padėti įvertinti vaiko intelektinį, emocinį ir socialinį vystymąsi. Be to, remiantis vaiko piešiniu galima  prognozuoti problemas, su kuriomis susidursime mokydami ar auklėdami vaiką.

Vaiko nupieštas šeimos piešinys atskleidžia šeimoje susiformavusius tarpusavio santykius, vaiko poziciją šeimoje. Panašiais principais remiantis galima įvertinti ir vaiko santykį su mokytoja ar auklėtoja, matyti vieno ar kito auklėjimo metodo poveikį vaikui.

Seminare bus pristatytas ir vaiko kognityvinių gebėjimų įvertinimo testas, naudojant piešinio metodiką, kuris leis geriau įvertinti ikimokyklinukų ar pradinukų pasirengimą mokytis ir priimti atitinkamus ugdomuosius sprendimus.

Programoje pateikiama ne tik su vaikų piešiniais susieta teorinė medžiaga, bet bus mokoma ir praktinių piešinio analizavimo įgūdžių, kad kiekvienas pedagogas po seminaro gebėtų savarankiškai analizuoti vaiko piešinį, atskleisdamas jame slypinčią psichologinę informaciją apie vaiką.  

Programos uždaviniai:

  • Pristatyti vaikų piešimo stadijas;
  • Aptarti informatyvius piešinių elementus;
  • supažindinti su pagrindiniais piešinių analizės principais;
  • pritaikyti įgytas žinias praktiškai.

Lekt. Laura Dubosaitė Psichologė, pedagogė, patirtinių mokymų vadovė. Psichologijos magistrė (Vilniaus universitetas, 1996 m.); Karjeros ugdymo konsultantė (baigė tęstinius profesinio tobulėjimo mokymus „Asmeninės karjeros valdymo patirtinė studija“; Vilniaus universitetas, UAB Kitokie projektai“, 2011-2012 m.). Daugiau kaip 20 metų dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Daugiau kaip 10 metų veda kvalifikacijos tobulinimo seminarus psichologijos temomis. Nuo 2011 m. specializuojasi patirtinių mokymų srityje. 


BENDRAUKIME:
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Tel. nr. +370 686 72012; (8 5) 26 111 42
kkcrenginiai@lmta.lt
www.kkc.lmta.lt
Draugaukime Facebooke

 

2019/12/10 - 2019/12/11

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMAS: GIEDRĖ ŽARĖNAITĖ-MOLENAAR

2019 m. gruodžio 10-11 d.

GIEDRĖS ŽARĖNAITĖS-MOLENAAR (SMUIKAS) MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMAS 

Projektas „Smuikininko funkcijų kaita griežiant solo ir ansambliuose: atlikimo ir komunikacijos aspektai“

Kūrybinės dalies vadovė – prof. Ingrida Armonaitė-Galinienė
Tiriamosios dalies vadovė – doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli
Konsultantė prof. dr. Rūta Lipinaitytė.

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 


2019 m. gruodžio 10 d., antradienį, 17 val. 
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA: 
Arvo Pärt – Fratres 
Wolfgang Amadeus Mozart – Styginių kvartetas Nr. 17, K.458   
Sergei Prokofiev – Sonata smuikui ir fortepijonui Nr. 2, Op. 94a 


2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS: 
Prof. Petras Radzevičius 

TARYBOS NARIAI:
Prof. Jonas Tankevičius
Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas
Prof. dr. Rima Povilionienė
Dr. Julian Hellaby

RECENZENTAI: 
Meno projekto kūrybinės dalies – doc. Gediminas Dačinskas 
Meno projekto tiriamosios dalies – prof dr. Audronė Žiūraitytė

2019/12/11 - 2019/12/12

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMAS: UGNĖ ANTANAVIČIŪTĖ-KUBICKIENĖ

2019 m. gruodžio 11-12 d.

UGNĖS ANTANAVIČIŪTĖS-KUBICKIENĖS MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMAS

Projektas „Atlikimo darna mišrios sudėties ansambliuose

Kūrybinės dalies vadovė – doc. dr. Indrė Baikštytė 
Tiriamosios dalies vadovė – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 


2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienį, 17.30 val. 
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA

Carl Reinecke (1824–1910) – Trio klarnetui, altui ir fortepijonui A-dur, op. 264 (1903). Dalys:
Moderato (Allegro)
Intermezzo (Moderato)
Legende (Andante)
Finale (Allegro moderato) 
Ugnė Giedraitytė (g. 1984) – „Au-dessus“ balsui, klarnetui, altui ir fortepijonui (Kūrinio premjera, 2019) 
Leo Smit (1900–1943) – Trio klarnetui, altui ir fortepijonui (1938) 
Sergej Prokofjev (1891–1953) – Uvertiūra Hebrajų temomis klarnetui, styginių kvartetui ir fortepijonui c-moll, Op. 34 (1919) 


2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 10 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKAS:
Prof. Rimantas Armonas 

TARYBOS NARIAI: 
Prof. Jurgis  Karnavičius 
Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas 
Prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė
Dr. Julian Hellaby

RECENZENTAI: 
Meno projekto kūrybinės dalies – prof. Audronė Pšibilskienė 
Meno projekto tiriamosios dalies – doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli 

2019/12/11 - 2019/12/12

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMAS: JURGIS ALEKNAVIČIUS

2019 m. gruodžio 11-12 d.

JURGIO ALEKNAVIČIAUS MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMAS

Projektas Fortepijono mokyklos samprata, raida ir įtaka nūdienos atlikimo meno paradigmoms

Kūrybinės dalies adovas – prof. Jurgis  Karnavičius
Tiriamosios dalies vadovas – prof. habil. dr. Leonidas Melnikas 
Konsultantė – doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli

Su meno projekto tiriamąja dalimi ir jos santrauka galima susipažinti LMTA skaitykloje (Gedimino pr. 42, Vilnius). 


2019 m. gruodžio 11 d., trečiadienį, 19 val. 
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO KŪRYBINĖS DALIES GYNIMAS

PROGRAMA
F. Schubert – Sonata c-moll, D958
M. Ravel – Ciklas „Atspindžiai“
S. Prokofiev – Sonata Nr. 7 B-dur 


2019 m. gruodžio 12 d., ketvirtadienį, 14 val.
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO TIRIAMOSIOS DALIES GYNIMAS

MENO DOKTORANTŪROS PROJEKTO GYNIMO TARYBOS PIRMININKĖ:
Prof. Rūta Rikterė

TARYBOS NARIAI: 
Prof. Birutė Vainiūnaitė 
Prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė 
Prof. dr. Audronė Žiūraitytė
Dr. Julian Hellaby

RECENZENTAI:  
Meno projekto kūrybinės dalies – Prof. Sergej Okruško 
Meno projekto tiriamosios dalies – prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė