Stojantiesiems Studentams Darbuotojams

naujienos

2019.09.18

PARENGIAMIEJI MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO KURSAI

Kviečiame į LMTA organizuojamus parengiamuosius muzikologijos kursus. Kursų trukmė nuo 2019 m. spalio 12 d. iki 2020 m. gegužės 9 d. Registracija iki spalio 10 d.

Kursų metu bus gilinamos muzikos teorijos, muzikos istorijos, harmonijos, muzikos kūrinių analizės ir solfedžio žinios. Kursai bus vykdomi mišriuoju būdu: vyks auditorinės paskaitos ir nuotolinis mokymas(is).

Paskaitos numatomos kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį 10.00–17.00 val. Pirma paskaita numatoma spalio 12 d.

Visa mokymuisi reikalinga medžiaga bus siunčiama dalyvio nurodytu el. pašto adresu, kur kiekvienas kursų dalyvis galės ja naudotis, atlikti žinių pasitikrinimo užduotis, elektroniniu būdu susisiekti su dėstytoju. Kursai yra mokami.

REGISTRACIJA (iki spalio 11 d.)

Išlaikytas Muzikologijos brandos egzaminas atveria platesnes galimybes stojant į Muzikos atlikimo, Muzikos teorijos ir kritikos, Kompozicijos, Muzikinio folkloro, Garso režisūros ir kt. programų studijas.

Prašome šia informacija pasidalinti su 11-12 klasių moksleiviais bei jų pedagogais.

Kursų lektorė:
Vitalija Mockutė
El. paštas: mockute.v@gmail.com

Kursų koordinatorė:
LMTA KKC vyresn. specialistė Vaiva Šatkutė-Marozienė 
Tel.: (8 5) 261 11 42; +370 686 72012
El. paštas: vaiva.maroziene@lmta.lt

Kursų tvarkaraštis.

LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Daugiau informacijos: 8 (5) 261 1142 | www.kkc.lmta.lt | Draugaukime Facebook‘e

2019.09.16

Lektoriaus dr. Eirimo Veličkos seminaras „Aktyvi muzikos pamoka“

Kviečiame į pirmąjį šių metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektoriaus dr. Eirimo Veličkos seminarą „Aktyvi muzikos pamoka“. Seminaras vyks 2019 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 13.30-18.15 val. LMTA II (Kongresų) rūmų 2158 auditorijoje. Registracija – iki rugsėjo 24 d.

  Šiuolaikinė pedagogika pabrėžia mokinio aktyvaus dalyvavimo ugdymo(si) procese svarbą ir laiko tai vienu svarbiausiu sėkmingo pedagoginio proceso veiksniu. Akcentuojama, kad įgūdis – žinojimas „kaip“ – ugdymo požiūriu yra aukštesnė žinojimo apraiška, negu sausos žinios – žinojimas „kad“ ir „apie“. Šia pamatine nuostata yra vadovaujamasi Émile’io Jaques’o-Dalcroese’o, Carlo Orffo, Zoltáno Kodály muzikinio ugdymo sistemose; ji nuosekliai plėtojama Davido J. Elliotto „Naujojoje muzikinio ugdymo filosofijoje“. Tenka pripažinti, kad į Lietuvos bendrąjį muzikinį ugdymą šios metodinės inovacijos vėluoja, o muzikos pamokose lig šiol vyrauja „mokymas APIE muziką“, o ne „muzikos mokymas – KAIP“.

Seminaras „Aktyvi muzikos pamoka“ naudingas muzikos ir pradinių klasių mokytojams, kurie norėtų praturtinti savo metodinį arsenalą aktyviais, inovatyviais ir kūrybiškais muzikinio ugdymo metodais, pereiti nuo pasyvaus „mokymo APIE muziką“ prie aktyvaus „muzikos mokymo“. Bus mokomasi aktyvių muzikavimo, komponavimo, improvizavimo, muzikos klausymosi metodų, supažindinama su komplektų „Mano muzika“ ir „Septynios gaidos“ kūrybinėmis idėjomis. Seminaro dalyviai turės galimybę pavartyti japoniškus, vokiškus, amerikietiškus muzikos vadovėlius. Seminaro metu bus plėtojamos mokytojų muzikinės, pedagoginės ir bendrakultūrinės kompetencijos.

Programos tikslas – supažindinti mokytojus su aktyvaus muzikinio ugdymo principais ir aktyviaisiais muzikos mokymosi (muzikavimo, komponavimo ir improvizavimo, muzikos klausymosi ir jos interpretavimo) metodais; tobulinti mokytojų muzikines ir bendrąsias kompetencijas, praktinius muzikinės pedagoginės veiklos įgūdžius.

REGISTRACIJA (iki rugsėjo 24 d.)

Data: 2019 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienis 
Laikas: 13.30–18.15 val. (6 akad. val.) 
Vieta: LMTA II (Kongresų) rūmai, 158 auditorija (Vilniaus g. 6-2/Tilto g. 16, Vilnius) 
Kaina: 20.00 Eur (6 akad. val.) 
Tikslinė grupė: Dalykų mokytojai (muzikos mokytojai); priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo institucijų pedagogai; pradinio ugdymo mokytojai.

Seminaro dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro KVALIFIKACIJOS TOBULINIMO PAŽYMĖJIMAI (akreditavimo pažymėjimas Nr. KT3-2).

Programos uždaviniai: supažindinti mokytojus su praktiniu patyrimu grįsto muzikinio ugdymo koncepcijos metodologiniais pagrindais; praktiškai išbandyti aktyviuosius muzikos mokymo metodus: muzikuoti (vokaliniai metodai, žaidimai ir karaoke, ritmavimas ir kūno perkusija, Mokykliniai instrumentai), kurti ir improvizuoti (kūrybinės užduotys), klausytis muzikos ją kūrybiškai interpretuoti (panaudojant grafines partitūras, raiškų judesį, piešiant, nusakant žodžiu); suteikti mokytojams praktinių darbo įgūdžių; pristatyti mokytojams pradinukų vadovėlius „Mano muzika“ ir juos lydinčių muzikos mokymo priemonių komplektus (pratybų sąsiuvinius, mokytojo knygas, garso įrašų komplektus), pratybų ir kūrybos sąsiuvinius „Septynios gaidos“, aptarti jų paskirtį, funkcijas; supažindinti su Pasaulio muzikinio ugdymo tendencijomis ir užsienio (Japonijos, Vokietijos ir JAV) muzikos vadovėliais.

Turinys:

  • Teorinė dalis (1,5 val.): praktiniu patyrimu grįsto muzikinio ugdymo filosofiniai ir metodologiniai pagrindai (D. Elliott’o „Naujoji muzikinio ugdymo filosofija“); Muzikinių veiksenų įvairovė ir jų tarpusavio sąsajos: dainavimas ir grojimas muzikos instrumentu, solfedžiavimas ir ritmavimas, natų skaitymas ir užrašymas, muzikos klausymas ir muzikinės kultūros pažinimas, improvizavimas ir kūrybiniai žaidimai; Mokymosi komplektų „Mano muzika“ ir „Septynios gaidos“ pristatymas: jų sudedamosios dalys, paskirtis ir funkcijos; dermė su bendrosiomis programomis; Pažintis su užsienio šalių (Japonijos, JAV, Vokietijos) muzikos vadovėlių pavyzdžiais; jų užduočių sistemų peržvalga. 
  • Praktinė dalis (4 val.): dainavimo mokymo metodika (vokalo pratimai; karaoke; dainavimo, solfedžiavimo, grojimo metodinės sąsajos); kitų tautų dainos (latviai, estai, japonai, N. Zelandijos maoriai, Afrika); Mokymo groti metodikos principai (dūdelė, skudučiai, kanklės, klaviatūra); Ritmavimo metodika (garsas–ženklas–judesys; kalbos ir judesio ritmika; kūno perkusijos panaudojimas); Solfedžiavimo ir natų skaitymo metodika (realiatyvusis solfedžiavimas ir „pirštų penklinė“); Aktyviosios muzikos klausymosi užduotys (grafinės partitūros, judesio panaudojimas); muzikos stilių ir formų pažinimas; Pasirinktų pavyzdinių pamokų nagrinėjimas. 
  • Baigiamoji diskusija, apibendrinimas (0,5 val.)

Dr. Eirimas Velička – Lietuvos etnomuzikologas, muzikos pedagogas, muzikas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojas, Šeškinės pradinės mokyklos muzikos mokytojas metodininkas, Vilniaus kolegijos lektorius, įvairių muzikos vadovėlių autorius. Dirbdamas Lietuvos pedagoginiame institute, aktyviai prisidėjo rengiant pradinių klasių moksleivių muzikos pedagogikos programą, daug dėmesio skyrė pradinių klasių moksleivių muzikalumo tyrimui ir naujų būdų jam lavinti sklaidai. Tarptautinių konferencijų dalyvis, daugelio muzikos vadovėlių autorius, yra paskelbęs mokslinių straipsnių muzikos pedagogikos tema.
2018 m. birželio 4 d. kompozitorių namuose vykusiose geriausių praėjusių metų muzikologijos darbų autorių apdovanojimo iškilmėse, Eirimas Velička buvo apdovanotas O. Narbutienės premija už inovatyvią ir atvirą pedagogiką bei autentiškumą ir metodikos dermę monografijoje „Lietuvių etninė muzika pradinio muzikinio ugdymo sistemoje“.

 

Akimirkos iš seminaro vykusio Vilniuje: Nuotraukos | Video

BENDRAUKIME:
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Tel. nr. +370 686 72012; (8 5) 26 111 42
kkcrenginiai@lmta.lt
www.kkc.lmta.lt
Draugaukime Facebooke

2019 09 16 

2019.09.12

Festivalis „Sirenos“ kviečia į Baltijos dramos forumą ir tarptautinę konferenciją

Šių metų festivalio išvakarėse, rugsėjo 24 d., Vilniaus tarptautinis teatro festivalis „Sirenos“ teatro profesionalus iš Lietuvos, Latvijos ir Estijos sukvies į beveik savaitę vyksiantį Baltijos dramos forumą, kurio metu rengiama ir tarptautinė konferencija „Mind the Gap“. Renginių tikslas – aptarti šiandienos teatro aktualijas bei kintantį teatro veidą, pristatyti Baltijos šalių teatralams Lietuvos teatro panoramą bei aptarti trijų šalių bendradarbiavimo galimybes scenos meno srityje.

Baltijos dramos forumas – tai kasmet vienoje iš trijų Baltijos šalių vykstantis, teatro profesionalus suburiantis tarptautinis renginys. Tarpkultūriniais Lietuvos, Latvijos ir Estijos mainais siekiama ne tik pristatyti kviečiančios šalies teatro ir dramaturgijos sritis kolegoms iš kaimyninių šalių, bet ir skatinti naujų partnerysčių atsiradimą, aktyvinti vis dar gana vangų bendradarbiavimą tarp Baltijos šalių teatro institucijų, kūrėjų, tyrinėtojų, akademikų. 

2019 m. Baltijos dramos forumą pasiūlyta rengti Vilniaus tarptautiniam teatro festivaliui „Sirenos“. Siekdami, kad programą sudarytų ne tik spektakliai, bet ir refleksijos apie Lietuvos ir Baltijos šalių teatro nūdieną bei aktualijas, festivalio organizatoriai pakvietė prisijungti kelias organizacijas, kurios padėjo išplėsti ir praturtinti forumo programą, – tai Lietuvos kultūros institutas, Scenos meno kritikų asociacija bei Lietuvos muzikos ir teatro akademija. 

„Man regis, labai svarbu ne tik dairytis į Vakarų Europą ir tolimus pasaulio kraštus ir ten ieškoti galimų sąlyčio ar bendradarbiavimo taškų, bet ir plačiau pasižvalgyti po savo regioną, pamatyti jo išskirtinumą, atskleisti tai kitų šalių ekspertams. Vis dėlto scenos meno srityje mainai tarp Baltijos šalių gana vangūs, todėl palaikyti Baltijos dramos forumo tradiciją mums, kaip festivalio rengėjams, pasirodė svarbu ir reikalinga. Džiaugiuosi, kad per šį gana trumpą forumui surengti skirtą laiką subūrėme puikius partnerius, išvengėme kritinių ryšio klaidų ir, tikiu, parengėme įdomią programą, apjungiančią akademinę, meninę ir vadybinę sritis“ – sako Forumo koordinatorė Agnė Pulokaitė.

Rugsėjo 24–29 d. vyksiančiame Forume rengiama ir tarptautinė konferencija „Mind the Gap“, kurioje dalyvaus 14 pranešėjų iš trijų Baltijos šalių. Atsispyrus nuo idėjos diskutuoti apie kartų santykį, (ne)susikalbėjimą, bendradarbiavimą ar, priešingai, maištą susidūrus skirtingų socialinių, istorinių, kultūrinių aplinkybių suformuotoms patirtims, konferencijos pavadinimui pasirinkta „plyšio“ metafora, raginanti į egzistuojančius kartų skirtumus pažvelgti įvairiais kampais.

„Paprastai Baltijos dramos forumo programą lydi dramaturgų ir teatrologų pasidalijimai apie šiuolaikinę nacionalinę dramaturgiją. Šiais metais pokalbio temą nusprendėme praplėsti ir įprastines diskusijas paversti tarptautine konferencija „Mind the Gap“. Rugsėjo  24–25 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pranešėjai iš trijų Baltijos šalių nagrinės, kokie procesai vyksta keičiantis teatro kartoms, kaip kinta teatro estetika, kritika, mąstymo apie teatrą kryptys. Bus kalbama apie pokyčius teatre vaikams, operoje, šokio teatre bei dramaturgijos interpretacijose, apie kintančias teatro režisierių kartas, bei galimybes skirtingoms kartoms sėkmingai bendradarbiauti. Pranešimą tema „Uždarant plyšį tarp rytų ir vakarų“ skaitys režisierė, dėstytoja Yana Ross, profesorė iš Tartu universiteto Anneli Saro kalbės apie „Demiurgus ir amatininkaus šiuolaikiniame Estijos teatre“, o akademikė iš Latvijos Ieva Rodiņa pasakos apie „Kartų pasikeitimus šiuolaikiniame Latvijos teatre,“ – sako konferencijos koordinatorė teatrologė Kristina Steiblytė.

Šia konferencija taip pat siekiama tęsti šviesaus atminimo teatrologės, rašytojos Viktorijos Ivanovos kartu su bendraminčiais ir kolegomis inicijuotą nuo 2010 iki 2017 m. kasmet vykdavusią Tarptautinę jaunųjų teatro kritikų konferenciją.

Baltijos dramos forumo renginių programoje svečiams iš užsienio šalių pristatoma Lietuvos teatro vitrina – įdomiausi pastarojo sezono lietuviški spektakliai. Taip pat vyks tinklaveikos renginiai ir susitikimai, supažindinsiantys svečius iš Latvijos ir Estijos su lietuvių teatro kūrėjais, teatrų atstovais, nepriklausomais prodiuseriais ir, tikėtina, padėsiantys užsimegzti ryšiams tarp scenos menų profesionalų Baltijos šalyse.

Festivalį „Sirenos“, Baltijos dramos forumą ir konferenciją finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Išsami informacija apie Baltijos dramos forumą ir konferenciją – festivalio svetainėje: http://www.sirenos.lt/programa/baltijos-dramos-forumas-ir-konferencija-mind-the-gap/
Bilietus į festivalio programos spektaklius galima įsigyti „Tiketos“ kasose ir internetu www.tiketa.lt

Organizatorių informacija 
2019 09 12

2019.09.12

Artėja VIII Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas

Pasaulio talentai renkasi Lietuvoje: artėja VIII Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. Neseniai pasibaigus registracijai paaiškėjo, kad į Vilnių lapkritį atvyks daugiau nei 60 talentingiausių jaunosios kartos atlikėjų iš 22 pasaulio šalių – nuo Pietų Korėjos iki JAV.

 Kompozitoriaus ir dailininko M. K. Čiurlionio vardu pavadintas konkursas – vienas laukiamiausių muzikinių įvykių Lietuvoje. Savo istoriją konkursas skaičiuoja nuo 1965 m., o tarptautiniu tapo iškart po Nepriklausomybės atgavimo – 1991 m. Konkursą ilgus metus globojo ir puoselėjo tokios iškilios asmenybės kaip M. K. Čiurlionio sesuo Jadvyga Čiurlionytė, prof. Vytautas Landsbergis, daugelis žymių pianistų ir vargonininkų.

Šiemet į renginį atvyks atlikėjai iš 22 valstybių. Tarptautinis M. K. Čiurlionio konkursas priims svečius iš Austrijos, Belgijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Estijos, Honkongo, Italijos, Izraelio, JAV, Kanados, Kinijos, Latvijos, Lenkijos, Norvegijos, Pietų Korėjos, Rusijos, Suomijos, Švedijos, Ukrainos, Vengrijos, Vokietijos. Savo jėgas jame, žinoma, išbandys ir talentingiausi jaunosios kartos lietuvių pianistai.

Daugelis Tarptautinio Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso laureatų šiandien – žymūs atlikėjai, koncertuojantys visame pasaulyje. Pianistų konkurso laurais buvo pasidabinę Birutė Vainiūnaitė, Sergejus Okruško, Jurgis Karnavičius, Zbignevas Ibelgauptas, Aleksandra Žvirblytė, Rokas Zubovas, Guoda Gedvilaitė, Gabrielius Alekna, Janas Krzysztofas Broja, Gintaras Januševičius, Jevgenijus Starodubcevas ir kiti. Vargonų sekcijos laureatais yra tapę Bernardas Vasiliauskas, Giedrė Lukšaitė-Mrazkova, Renata Marcinkutė-Lesieur, Balys Vaitkus, Karolina Juodelytė. Praėjusio pianistų konkurso I vieta atiteko sėkmingai tarptautinės karjeros siekiančiam lietuvių pianistui Robertui Lozinskiui, o tarp vargonininkų geriausia buvo pripažinta Mona Roždestvenskytė.

Konkurso organizatoriai tvirtina, kad lapkričio mėnesį vyksiantis VIII konkursas nors ir tęs ilgametes tradicijas, tačiau pristatys ir keletą naujienų. Viena jų – vargonininkų finalininkų kelionė į uostamiestį.

„Tęsime jau tradicija tapusias tiesiogines konkurso transliacijas. Kaip rodo penkerių metų patirtis, organizuojant profesionaliosios muzikos konkursus, tiesioginės transliacijos socialiniuose tinkluose ir interneto portaluose yra efektyviausias būdas plėsti auditoriją. Tačiau pirmą kartą istorijoje vargonininkų finalas išsikels iš Vilniaus – šešių talentingiausių vargonininkų pasirodymo konkurso finalą stebėti kviesime iš Šv. Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčios Klaipėdoje. Labiausiai džiaugiamės, kad pianistų ir vargonininkų susidomėjimas konkursu, tvirta partnerystė su Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionaline filharmonija, Nacionaliniu radiju ir televizija mus dar tvirčiau telkia siekti pagrindinių konkurso tikslų – puoselėti bei populiarinti Lietuvos atlikimo meno tradicijas, garsinti Lietuvos muzikos genijaus kūrybą visame pasaulyje“, – pasakoja konkurso vadovas, VšĮ „Natų knygynas“ direktorius Vygintas Gasparavičius.

Į Tarptautinius M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso žiuri visuomet kviečiami tarptautinės scenos specialistai. Šiais metais pianistus vertins žiuri nariai Pieras Francesco Forlenza (Italija), Ianas Fountainas (Didžioji Britanija), Ilja Ivari (Estija), Petras Geniušas (Lietuva), Juris Kalnciems (Latvija), Jurgis Karnavičius (Lietuva) ir Rolandas Krügeris (Vokietija). Vargonininkų komisijai pirmininkaus Andrzejus Chorosinskis (Lenkija), žiuri dirbs Leopoldas Digrys (Lietuva), Christophe’as Mantoux (Prancūzija), Renata Marcinkutė-Lesieur (Lietuva), Leonidas Melnikas (Lietuva), Martinas Sanderis (Vokietija) ir Juanas Paradellis-Solé (Italija).

Tarptautinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas – lapkričio 6–17 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, Klaipėdos Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, Vilniaus Šv. Kazimiero bažnyčioje, Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Įėjimas į konkurso perklausas – laisvas.

VIII Tarptautinį Mikalojaus Konstantino Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursą organizuoja VšĮ „Natų knygynas“, Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Pagrindinis konkurso rėmėjas – Lietuvos kultūros taryba, konkursą remia LR Kultūros ministerija.

Daugiau informacijos – www.ciurlionis.link.

Organizatorių informacija 
2019 09 12

2019.09.06

KONFERENCIJA „MUZIKA IR GARSO DIZAINAS KINE IR NAUJOSIOSE MEDIJOSE“

2019 m. rugsėjo 12-14 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama III Tarptautinė konferencija „Muzika ir garso dizainas kine ir naujosiose medijose. Garsovaizdžiai ir imersinis garsas“.

Muzikai ir garso dizainui kine bei naujosiose medijose skirtą konferenciją LMTA rengia jau trečiąjį kartą. 2015 m. konferencijos potemė buvo „Istorija ir iššūkiai“, 2017 m. – „Teorijos ir praktikos sankirtos“. Šiais metais susitelkta ties „Garsovaizdžių ir imersinio garso“ tema, kuri leidžia sukurti erdvę tyrėjams, kompozitoriams, garso menininkams ir dėstytojams dalintis žiniomis ir patirtimi. 

Konferencijos temos bus aptariamos iš įvairių perspektyvų. Paskaitas skaitys kviestiniai lektoriai Kathryn Kalinak (JAV), Clovis Gouaillier (Kanada), Henrik Frisk (Švedija) ir kiti pranešėjai, tarp kurių – GEECT/CILECT atstovai. 

Konferencijos programą papildys ir koncertų bei filmų peržiūrų programa. 

Plačiau apie konferenciją rasite ČIA

LMTA informacija
2019 09 06 

2019.09.03

Akademija skelbia 2019-2020 studijų metų pradžią

2019 m. rugsėjo 2 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademija pradėjo 87-uosius studijų metus. LMTA Didžiojoje salėje vykusiose iškilmėse pirmakursius sveikino LMTA rektorius prof. Zbignevas Ibelgauptas, Lietuvos kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas bei LMTA studentų atstovybės prezidentė Magdalena Kozlovskaja.

Šventėje dalyvavo LMTA prorektorės doc. dr. Vida Umbrasienė ir prof. dr. Ramunė Marcinkevičiūtė, LMTA Senato pirmininkas prof. habil. dr. Leonidas Melnikas, Muzikos fakulteto dekanas prof. Deividas Staponkus, Teatro ir kino fakulteto dekanė lekt. Elona Bajorinienė, LMTA Tarybos nariai – prof. Vaclovas Augustinas, prof. Dainius Puišys, prof. dr. Robertas Beinaris ir kompozitorė, Klaipėdos savivaldybės koncertinės įstaigos „Klaipėdos koncertų salė“ direktoriaus pavaduotoja kultūrinei veiklai Loreta Narvilaitė, LMTA pedagogai.

Iškilmių metu buvo įteiktos vardinės George’o Mikellio (Jurgio Mikelaičio) stipendijos Kino meno programos vaizdo režisūros specializacijos studentei Laurai Udrienei ir vaizdo režisūros specializacijos studentui Danieliui Minkevičiui.

Koncertavo pirmakursiai: tenoras Giedrius Gečys (prof. Vladimiro Prudnikovo kl.), jam akompanavo Vaida Balčiūnienė (fortepijonas); trombonininkė Kamilė Makarevičiūtė (doc. Mariaus Balčyčio kl.), akompanavo Laima Kvasytė (fortepijonas); smuikininkė Paulina Jankovskytė (prof. Ingridos Armonaitės-Galinienės kl.), akompanavo Elžbieta Liepa Dvarionaitė (fortepijonas). Renginį vedė Justė Jankauskaitė. 

LMTA informacija 
2019 09 03 

Visą nuotraukų galeriją rasite ČIA

2019.09.03

Dokumentinio kino kūrybinės dirbtuvės „NordBalticIncubator 2019. Dokumentinė Klaipėda“

Rugsėjo 5–18 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete rengiamos dokumentinio kino dirbtuvės „NordBalticIncubator 2019: dokumentinė Klaipėda“. Registracija vykdoma iki rugsėjo 5 d. imtinai.

KAS IR KADA? 
„Nordbaltic Incubator 2019: dokumentinė Klaipėda“ – tai septintus metus iš eilės organizuojamos dokumentinio kino kūrybinės dirbtuvės, į kurias Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (AMII) kartu su Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) kviečia kinu besidominčius klaipėdiečius rugsėjo 5-18 d. į LMTA Klaipėdos fakultetą.

KODĖL „NORDBALTIC INCUBATOR: DOKUMENTINĖ KLAIPĖDA“? 
„Nordbaltic Incubator 2019: dokumentinė Klaipėda“ skatina inovatyvius mokymosi būdus, derinant teoriją, praktiką ir komandinį darbą. Jau antrus metus Klaipėdoje bus filmuojami trumpametražiai dokumentiniai filmai. Su patyrusių kino profesionalų pagalba šiemet dalyviai kurs dokumentinius kino portretus. Kūrybinio proceso metu patirtimi dalinsis dokumentinio kino profesionalai Audrius Stonys (kino režisierius, Europos kino akademijos laureatas, LMTA profesorius), Inesa Kurklietytė (kino režisierė, LMTA docentė) ir Ričardas Matačius (montažo režisierius, Lietuva). Filmavimo mokys operatorius Erdvilas Petras Abukevičius, garso įrašymo ir garso postprodukcijos žiniomis dalinsis garso režisierius ir kompozitorius Ramūnas Jasutis. Dalyviai seminaruose įgytas žinias pritaikys kurdami savo trumpametražius dokumentinius filmus.

KAS GALI DALYVAUTI PROJEKTE? 
Kviečiame dalyvauti įvairių specializacijų ir amžiaus klaipėdiečius, besidominčius kinu. Registracija iki rugsėjo 5 d. el. paštu: info@amiincubator.com.

PROJEKTO EIGA 
Pirmame kūrybinių dirbtuvių darbo etape dalyviai klausysis teorinių ir praktinių paskaitų, pristatančių dokumentinio kino mokyklą. Dalyviai galės kritiškai pažvelgti į dokumentinio kino kūrimo metodus, naujas filmo kūrimo technologijas ir aptarti dokumentinių filmų pavyzdžius. Praktinių seminarų metu dalyviai dirbs kūrybinėse komandose, turėdami galimybes konsultuotis su dėstytojais ir techniniais konsultantais. Projekto dalyviams bus suteikta visa reikalinga filmavimo ir garso įrašymo bei vaizdo ir garso montažo technika, technikos konsultantų paslaugos.

PARTNERIAI 
Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, VšĮ Medijų uostas, Všį Culture Bridge.

TVARKARAŠTIS

Rugsėjo 5 d., ketvirtadienis 
10.00 – Kūrybinių dirbtuvių pristatymas LMTA Klaipėdos fakulteto Mokomajame teatre 
10.30–12.00 – Paskaita „Dokumentinis kino portretas lietuviškame kine. Klasika ir nauji veidai“. Pristato Inesa Kurklietytė 
Pertrauka 
13.00–14.45 – Paskaita „Montažo magija kino dokumentikoje“. Pristato kino režisierius ir montažo režisierius Ričardas Matačius 
15.00 – Dokumentinių filmų „Artėjimo keliu“ (rež. Inesa Kurklietytė) ir „Lizdas. Filmas apie du žmones ir du paukščius“ (rež. Ričardas Matačius) peržiūra 
Pertrauka 
17.00 – Dalyvių prisistatymas. Idėjų aptarimas 
18.00 – Herojų paieška Klaipėdoje

Rugsėjo 6 d., penktadienis 
10.00–12.00 – Praktinis filmavimo seminaras. Seminarą veda operatorius Erdvilas Petras Abukevičius 
Pertrauka 
13.00–15.00 – Filmų idėjų pristatymas (Pičingas) 
16.00–17.00 – Filmavimo grupių sudarymas 
17.00–19.00 – Individualios konsultacijos/filmavimo technikos paruošimas 
19.00 – Bendravimas su Herojais įvairiose lokacijose

Rugsėjo 7 d., šeštadienis 
Filmavimo ekspedicijos Klaipėdoje

Rugsėjo 8 d., sekmadienis 
Filmavimo ekspedicijos Klaipėdoje

Rugsėjo 9 d., pirmadienis 
9.00 – Filmuotos medžiagos ind. peržiūros montažinėse 
13.00–15.00 – Kino režisieriaus Audriaus Stonio paskaita ir jo filmų peržiūra Mokomajame Teatre 
Pertrauka 
17.00–22.00 Vaizdo montažas grupėse

Rugsėjo 10 d., antradienis 
Vaizdo ir garso montažas grupėse

Rugsėjo 11 d., trečiadienis 
Filmų postprodukcijos darbai grupėse 
19.00 – Sukurtų filmų peržiūra Mokomajame teatre

Rugsėjo 18 d., ketvirtadienis 
„Nordbaltic Incubator 2019: dokumentinė Klaipėda“ peržiūra Klaipėdos kultūros fabrike festivalio „GoDebut“ paminėjimo proga 

————————————

AMII informacija
2019 09 03

2019.08.29

„Suaugusiųjų vasaros akademijai 2019“ pasibaigus

Rugpjūčio 23 d. finaliniu dalyvių koncertu Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje baigėsi beveik du mėnesius trukęs projektas – „Suaugusiųjų vasaros akademija 2019“. Jau penktus metus vykstantis vienintelis Lietuvoje tokio pobūdžio projektas, skirtas suaugusiems, tampa vis žinomesnis ir reikalingesnis visuomenei.

Šiais metais savo jėgas išbandė net 39 dalyviai (nuo 18 iki 60 metų) ir 12 lektorių. 2018 metaisbuvo 20 dalyvių (21–55 metų amžiaus) ir 9 lektoriai, 2017 metais – 12 dalyvių (23–62 m.) ir 7 lektoriai, 2016 metais – 9 dalyviai (20–63 m.) ir 8 lektoriai, 2015 m. – 13 dalyvių (23–61 m.) ir 6 lektoriai. Skaičiai rodo, kad šiuolaikinėje, nuolat skubančioje visuomenėje daugelis vis dar ieško būdų, kaip kūrybiškai atsipalaiduoti, realizuojant ar ugdant savo meninę raišką, o muzikavimas – vienas geriausių kūrybinės raiškos būdų. Taigi visuomenės poreikis ir vasaros metu ramios LMTA patalpos lėmė sprendimą ir toliau LMTA Karjeros ir kompetencijų centrui organizuoti šį unikalų projektą.  

Esminiai raktai, atveriantys duris į šį projektą, yra individualios įvairių muzikos instrumentų, dainavimo ir kompozicijos pamokos suaugusiems (nuo 18 metų), skirtos įvairių specialybių bei pomėgių žmonėms, svajojantiems priartėti prie muzikos pasaulio, norintiems išmokti muzikuoti, tobulinti jau turimus gebėjimus ar siekiantiems profesionalumo! Nesvarbu, kas tu ir kokia tavo specialybė. Nesvarbu, pažįsti muzikinį raštą ar ne. Svarbiausia – tikslas ir noras įgyvendinti tai, apie ką ilgai svajojai!

Atsižvelgiant į tai, jog projektas vyksta vasarą, kai visi kruopščiai planuoja poilsiui skirtą laiką, kiekvienas „Suaugusiųjų vasaros akademijos“ dalyvis turėjo galimybę paskaitas derinti individualiai su savo pasirinkto kurso lektoriumi. Paskaitų laiko derinimas suteikė galimybę sutelkti dalyvius ne tik iš Vilniaus, bet ir iš skirtingų Lietuvos miestų bei miestelių.

Atspindėdami projekto šūkį „Svajok garsiau!“, dalyviams suteikėme galimybę muzikuoti bet kuriuo jų pageidaujamu muzikos instrumentu ir mokytis individualiai pas žinomus, jaunus, imlius muzikos srities profesionalus, atlikėjus ir pedagogus. Tai – LMTA alumnai, kuriuos suburti bent trumpam grįžimui į savo Alma mater buvo vienas iš pagrindinių projekto tikslų. Šie žmonės – dar vienas LMTA turtas, itin reikšmingas šiam „Suaugusiųjų vasaros akademijos“ projektui.

Šiais metais projekto dalyviai pasirinko šiuos kursus: klasikinį dainavimą – pas Mildą Baronaitę-Gudeikienę, džiazinį dainavimą – pas Rūtą Švipaitę-Pocę, roko dainavimą – pas Edgarą Davidovičių, violončelę – pas Evaldą Petkų. Klasikinį fortepijoną dalyviai turėjo galimybę rinktis mokytis net pas tris LMTA alumnus – Juliją Demidovą, Indrę Naujikaitę ir Rimantą Vingrą. Pop, jazz, miuziklo dainavimo dalyviai mokėsi pas Aušrą Norvilaitę, smuiką – pas Justę Komskytę-Vaiciekiūtę, džiazinį fortepijoną – pas Justę Kazakevičiūtę, akordeoną – pas Tadą Motiečių, o muzikos kūrimo ir kompozicijos dirbtuves – pas Ramintą Naujanytę-Bjellę, kurios klasėje dalyviai galėjo sukurti kūrinį ir jį pristatyti baigiamojo koncerto metu.

Akademija gali pasiūlyti puikias sąlygas ir kūrybišką aplinką mokytis groti muzikos instrumentais, dainuoti ir kurti. Projektas suvienija tiek jaunesnio, tiek vyresnio amžiaus žmones. Ankstesnių metų patirtis parodė, jog žmonės imliai mokosi muzikos, o besimokančiųjų sudėtis varijuoja nuo jaunų verslininkų iki senjorų, nuo pirmųjų natų besimokančių iki profesionalių muzikantų.

Žvelgiant į ateitį ir suvokiant šiandienos visuomenės lūkesčius, norėtume atkreipti dėmesį į tuos, kurie nedrįsta prisijungti prie šio unikalaus organizuojamo projekto galvodami, o gal nepatiks, gal nepasiseks, gal pats kaip nors mėginsiu tobulėti, gal visai neverta pradėti? Patikinam – tikrai verta! Tai puiki galimybė mokytis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos patalpose ir mokytis iš LMTA alumnų. Svarbiausias projekto akcentas – koncertas didžiojoje LMTA scenoje. Tokia galimybė suteikiama tik šiame projekte.

Linkime kiekvienam didelio noro išmėginti savo jėgas, pasakyti drąsų TAIP sau ir savo svajonei! Kviečiame pasinaudoti puikia galimybe koncertuoti vienoje iš prestižinių Lietuvos salių. Linkime patirti tą scenos jaudulį, gausius aplodismentus. Tai išties neapsakomas jausmas! Linkime visiems susivienyti ir dalintis puikia šio projekto idėja. Esame dėkingi tiems, kurie palaiko šią idėją ir dirbantiems išvien!

„Šis projektas jau tampa mano gyvenimo dalimi, kuri suteikia galimybę iš arti pamatyti ir pažinti tuos, kurie būdami net ir vyresnio amžiaus tiki, kad gali išmokti kai ko naujo. Tai nepamirštama ir nepakartojama. Tai – tikra. Norisi tik vieno – kad tai niekada nesibaigtų“, – sako projekto vadovė ir iniciatorė Vaiva Šatkutė-Marozienė.

LMTA Karjeros ir kompetencijų centro informacija
2019 08 29

Renginiai

2019/09/26

SEMINARAS „AKTYVI MUZIKOS PAMOKA“

2019 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 13.30–18.15 val. 

LMTA II (Kongresų) rūmai: 2158 auditorija (Vilniaus g. 6-2, Vilnius) 

LEKTORIAUS DR. EIRIMO VELIČKOS SEMINARAS „AKTYVI MUZIKOS PAMOKA“

REGISTRACIJA (iki rugsėjo 24 d.)

Kaina: 20.00 Eur (6 akad. val.) 

Kviečiame į pirmąjį šių metų Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektoriaus dr. Eirimo Veličkos seminarą „Aktyvi muzikos pamoka“. Seminaras vyks 2019 m. rugsėjo 26 d., ketvirtadienį, 13.30-18.15 val. LMTA II (Kongresų) rūmų 2158 auditorijoje. Registracija – iki rugsėjo 24 d.

Šiuolaikinė pedagogika pabrėžia mokinio aktyvaus dalyvavimo ugdymo(si) procese svarbą ir laiko tai vienu svarbiausiu sėkmingo pedagoginio proceso veiksniu. Akcentuojama, kad įgūdis – žinojimas „kaip“ – ugdymo požiūriu yra aukštesnė žinojimo apraiška, negu sausos žinios – žinojimas „kad“ ir „apie“. Šia pamatine nuostata yra vadovaujamasi Émile’io Jaques’o-Dalcroese’o, Carlo Orffo, Zoltáno Kodály muzikinio ugdymo sistemose; ji nuosekliai plėtojama Davido J. Elliotto „Naujojoje muzikinio ugdymo filosofijoje“. Tenka pripažinti, kad į Lietuvos bendrąjį muzikinį ugdymą šios metodinės inovacijos vėluoja, o muzikos pamokose lig šiol vyrauja „mokymas APIE muziką“, o ne „muzikos mokymas – KAIP“.

Seminaras „Aktyvi muzikos pamoka“ naudingas muzikos ir pradinių klasių mokytojams, kurie norėtų praturtinti savo metodinį arsenalą aktyviais, inovatyviais ir kūrybiškais muzikinio ugdymo metodais, pereiti nuo pasyvaus „mokymo APIE muziką“ prie aktyvaus „muzikos mokymo“. Bus mokomasi aktyvių muzikavimo, komponavimo, improvizavimo, muzikos klausymosi metodų, supažindinama su komplektų „Mano muzika“ ir „Septynios gaidos“ kūrybinėmis idėjomis. Seminaro dalyviai turės galimybę pavartyti japoniškus, vokiškus, amerikietiškus muzikos vadovėlius. Seminaro metu bus plėtojamos mokytojų muzikinės, pedagoginės ir bendrakultūrinės kompetencijos.

Programos tikslas – supažindinti mokytojus su aktyvaus muzikinio ugdymo principais ir aktyviaisiais muzikos mokymosi (muzikavimo, komponavimo ir improvizavimo, muzikos klausymosi ir jos interpretavimo) metodais; tobulinti mokytojų muzikines ir bendrąsias kompetencijas, praktinius muzikinės pedagoginės veiklos įgūdžius.

Plačiau