Paieška : COVID
Dėl Covid-19 prevencijos ir ekstremalių situacijų
Nuo gegužės 1 d. atšaukus ekstremaliąją situaciją dėl COVID-19 ligos, sergantiems asmenis privaloma izoliacija nebetaikoma.
Rekomendacijos dėvėti kaukes susibūrimų vietose, dezinfekuoti rankas, vėdinti patalpas, pajutus peršalimo ligos simptomus likti namie, išlieka.
2022 05 02
Balandžio 4 d. įsigalioja tam tikri pakeitimai dėl Covid-19 valdymo:
Atsisakoma privalomų veido kaukių dėvėjimo viešose vietose. Veido kaukių dėvėjimas išlieka tik rekomendacinio pobūdžio. Tad esant susibūrimams, renginiuose, jeigu nėra galimybės išlaikyti 2 m atstumo, rekomenduojama dėvėti veido kaukes ar respiratorius.- Iki penkių dienų trumpinama COVID-19 liga sergančių asmenų izoliacija. Dėl ilgesnės izoliacijos poreikio sprendžia gydytojas, įvertinęs paciento sveikatos būklę.
- Išlieka rekomendacijos dezinfekuoti rankas, vėdinti patalpas, pajutus peršalimo ligos simptomus likti namie.
2022 04 01
Vasario 24–kovo 10 d. Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį, kviečiame susipažinti su pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms gairėmis svetainėje www.lt72.lt.
Čia rasite visą aktualią informaciją bei patarimus, kaip elgtis kilus gamtinės, techninės ar socialinės kilmės pavojams, kaip būtų galima jiems pasiruošti ir kokių veiksmų reikėtų imtis jų metu.
2022 02 28
Nuo vasario 23 d. izoliuotis turės tik tie asmenys, kurie gaus teigiamą PGR tyrimo arba antigeno testo atsakymą ar asmenys, įtariami, kad serga COVID-19 liga, kol laukiama patvirtinamojo COVID tyrimo rezultato.
Žmonėms, turėjusiems sąlytį su COVID-19 sergančiu asmeniu izoliuotis nereikės, tačiau ir toliau išlieka rekomendacijos, esant galimybei, dirbti nuotoliniu būdu, stebėti savo sveikatos būklę, atlikti savikontrolės greituosius antigeno testus, vengti fizinio kontakto su kitais asmenimis ir dėvėti respiratorius ar medicinines kaukes.
2022 02 22
Vyriausybės sprendimu nuo 2022 m. vasario 5 d. stabdomas galimybių paso reikalavimas ir periodinis darbuotojų testavimas.
Ir toliau lieka galioti pagrindinės infekcijų kontrolės ir asmenų apsaugos priemonės:
- Rankų dezinfekcija;
- Uždarose patalpose privaloma dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius ir laikytis 2 metrų atstumo, jei tai leidžia veiklos ypatumai;
- Renginiuose privaloma dėvėti respiratorius;
- Patalpos turi būti vėdinamos ir dezinfekuojamos. Jei užsiėmimams naudojamas inventorius, jis turi būti išvalomas ir dezinfekuojamas po kiekvieno panaudojimo;
- Patalpose draudžiama dirbti / lankytis pasireiškus ūmiems viršutinių kvėpavimo takų infekcijų požymiams (pvz., karščiavimas, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.).
Primename izoliacijos tvarką:
- Nustačius COVID-19 atvejį, asmuo, kuriam patvirtinta koronaviruso infekcija, privalo izoliuotis. Izoliacijos laikotarpį skiria ir nutraukia šeimos gydytojas.
- Kartu gyvenantys asmenys (nepaisant jų imunizacijos statuso, t. y. ir paskiepyti žmonės) arba asmenys, turėję artimą kontaktą darbe mažesniu nei 1 m atstumu, ilgiau nei 4 val., privalo izoliuotis 7 d.
Jeigu gyventojas turėjo sąlytį su kartu gyvenančiu asmeniu, izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo atlikimo dienos. Turėjusiems sąlytį darbo vietoje ar ugdymo įstaigoje izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo paskutinio kontakto dienos.
- Izoliacija netaikoma, jei turėjote mažesnės trukmės arba per didesnį atstumą kontaktą su sergančiu asmeniu. Tačiau rekomenduojama pereiti prie nuotolinio darbo ir tris kartus atlikti savikontrolės tyrimą arba greitąjį antigeno testą: iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą, po 48–72 valandų ir dar po 48 valandų.
- Izoliuotis ir testuotis nereikia COVID-19 persirgusiems prieš mažiau nei 90 dienų.
Visiems sąlytį turėjusiems asmenims pasibaigus izoliacijos terminui ar tais atvejais, kai izoliacija netaikoma, kol praeis 10 dienų nuo paskutinės sąlyčio su sergančiuoju dienos bendraujant su kitais asmenimis privaloma dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius, tokie asmenys neturi dalyvauti renginiuose, masinio susibūrimo vietose.
2022 02 07
Nuo 2022 m. sausio 17 d. įsigaliojus naujiems teisės aktams, skelbiame aktualias naujoves.
Izoliacija
- Nustačius COVID-19 atvejį, asmuo, kuriam patvirtinta koronaviruso infekcija, privalo izoliuotis. Izoliacijos laikotarpį skiria ir nutraukia šeimos gydytojas.
- Kartu gyvenantys asmenys (nepaisant jų imunizacijos statuso, t. y. ir paskiepyti žmonės) arba asmenys, turėję artimą kontaktą darbe mažesniu nei 1 m atstumu, ilgiau nei 4 val., privalo izoliuotis 7 d. Jeigu gyventojas turėjo sąlytį su kartu gyvenančiu asmeniu, izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo asmens, kuriam patvirtinta COVID-19 liga, teigiamo PGR tyrimo atlikimo dienos. Turėjusiems sąlytį darbo vietoje ar ugdymo įstaigoje izoliacijos laikas bus skaičiuojamas nuo paskutinio kontakto dienos.
- Izoliacija netaikoma, jei turėjote mažesnės trukmės arba per didesnį atstumą kontaktą su sergančiu asmeniu. Tačiau rekomenduojama pereiti prie nuotolinio darbo ir tris kartus atlikti savikontrolės tyrimą arba greitąjį antigeno testą: iš karto sužinojus apie turėtą kontaktą, po 48–72 valandų ir dar po 48 valandų.
- Izoliuotis ir testuotis nereikia COVID-19 persirgusiems prieš mažiau nei 90 dienų.
Visiems sąlytį turėjusiems asmenims pasibaigus izoliacijos terminui ar tais atvejais, kai izoliacija netaikoma, kol praeis 10 dienų nuo paskutinės sąlyčio su sergančiuoju dienos bendraujant su kitais asmenimis privaloma dėvėti medicinines kaukes ar respiratorius, tokie asmenys neturi dalyvauti renginiuose, masinio susibūrimo vietose.
Respiratoriai
- Dar vienas labai svarbus pakeitimas – respiratorių dėvėjimas uždaruose renginiuose (egzaminuose). Visi vyresni nei 6 metų amžiaus žiūrovai ir dalyviai bei renginį aptarnaujantis personalas privalo viso renginio uždarose erdvėse metu dėvėti ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorius, priglundančius prie veido ir visiškai dengiančius nosį ir burną.
2022 01 18
Gerbiamieji Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomenės nariai, vadovaujantis nuo 2021 m. lapkričio 15 d. įsigaliojančiu Sveikatos apsaugos ministro, valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimu visi LMTA darbuotojai, studentai, į LMTA ateinantys vyresni nei 6 metų vaikai darbo vietose ir bendrose uždarose patalpose (koridoriuose, laiptinėse ir pan.), taip pat gyvai organizuojamų posėdžių, pasitarimų ar susirinkimų metu privalo Akademijoje dėvėti medicinines veido kaukes arba respiratorius, kurie priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną.
Reikalavimas dėvėti medicinines veido kaukes netaikomas:
- neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį);
- uždarose erdvėse esančiose darbo vietose, kai darbo vietoje (kabinete, patalpoje) dirba vienas darbuotojas arba kai tarp darbo vietų įrengiamos ne žemesnės nei 140 cm aukščio pertvaros.
Reikalavimas dėvėti medicinines veido kaukes gali būti netaikomas, jei dėstytojų ir studentų kontaktinio užsiėmimo metu yra užtikrinamas saugus bent 2 metrų atstumas tarp asmenų arba veikla kontaktinio užsiėmimo metu yra neįmanoma asmeniui būnant su kauke.
2021 11 15
Studijos Akademijos patalpose vykdomos kontaktiniu ir mišriuoju būdu, neribojant kontaktinio darbo laiko, tačiau laikantis saugumo reikalavimų.
Vadovaujantis 2021 m. spalio 4 d. LMTA rektoriaus įsakymu Nr. 90-VĮ bei 2020 m. vasario 26 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu studijų veiklos organizuojamos taip:
- praktiniai individualūs užsiėmimai ir praktiniai užsiėmimai su mažomis studentų grupėmis vykdomi kontaktiniu būdu;
- LMTA patalpose leidžiama studentų praktinių individualių studijų dalykų saviruoša ir studentų saviruoša mažomis grupėmis;
- asmenys kontaktinių užsiėmimų vykdymo vietose uždarose patalpose yra įpareigoti dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (medicinines veido kaukes), kurio priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną*;
- teorinių grupinių užsiėmimų organizavimas bei studentų ir dėstytojų saugumo užtikrinimas pavestas fakultetų dekanams;
- kontaktinėje veikloje gali dalyvauti tik tie asmenys, kurie atitinka Galimybių paso kriterijus, arba kuriems profilaktinis tyrimas Covid-19 ligai (koronaviruso infekcijai) diagnozuoti atliekamas ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų nuo paskutinio tyrimo atlikimo.
* Kaukių leidžiama nedėvėti veiklų, kurių negalima atlikti būnant su kauke, vykdymo metu. Taip pat neįgalumą turintiems asmenims, kurie dėl savo sveikatos būklės kaukių dėvėti negali ar jų dėvėjimas gali pakenkti asmens sveikatos būklei (rekomenduojama dėvėti veido skydelį).
Informacija apie vakcinavimą Vilniuje: https://vakcina.vilnius.lt/.
Informacija apie vakcinavimą Klaipėdoje: http://www.vakcinavimasklaipedoje.lt/.
LMTA infrastruktūros direktorius įpareigotas užtikrinti LMTA darbuotojų ir studentų, dirbančių ar besimokančių LMTA patalpose, asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, jų priežiūrą ir kontrolę.
STUDENTAI RAGINAMI PASITIKTI NAUJUS STUDIJŲ METUS PASISKIEPIJUS
Lietuvos universitetų rektorių konferencija, Lietuvos kolegijų direktorių konferencija ir Lietuvos studentų sąjunga, suprasdamos Lietuvos aukštųjų mokyklų bendruomenių imunizacijos būtinybę ir siekdamos užtikrinti aukštą studijų kokybės lygį nemažinant studijoms ir tyrimams būtinų kontaktinių veiklų, kviečia esamus ir būsimus studentus artėjančius studijų metus pasitikti pasiskiepijus nuo Covid-19 infekcijos.
Šiuolaikinis mokslas sukūrė efektyvias vakcinas, pasinaudokime jomis ir grįžkime į įprastą akademinį gyvenimą. Tik pasiskiepiję užtikrinsime visavertį bendravimą ir kokybiškas studijas.
Informacijos apie artimiausią vakcinavimo punktą ieškokite savo savivaldybių tinklalapiuose. Mobilūs skiepijimo punktai budės ir prie aukštųjų mokyklų. Stebėkite informaciją aukštųjų mokyklų internetinėse svetainėse.
Pasaulio kovoje su pandemija svarbus kiekvieno žmogaus apsisprendimas: įveikime abejones ir baimes, skiepykimės visaverčio gyvenimo vardan!
Lietuvos universitetų rektorių konferencija
Lietuvos kolegijų direktorių konferencija
Lietuvos studentų sąjunga
2021 08 01
Pokalbis su „Erasmus+“ programą išbandžiusiais studentais
Jūsų dėmesiui – pokalbis su trimis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais – kino dramaturgiją studijuojančia Deimante Vilkelyte, pianistu Jonu Šopa ir šiuolaikinį šokį studijuojančiu Povilu Jurgaičiu – apie jų studijas svetur, išvykus pagal Erasmus+ studijų mainų programą.
Audrius Dabrovolskas
2020 metais prasidėjusi COVID-19 pandemija vis dar tęsiasi ir ji neabejotinai paveikė studentų judumą: tiek atvykstančių studijuoti pagal Erasmus+ programą į Lietuvos muzikos teatro akademiją, tiek išvykstančių studijuoti svetur studentų skaičius sumažėjo. Pandemijos metu pasiryžę išvykti studentai teigiamai atsiliepia apie Erasmus+ programą ir vertina įgytą patirtį. Kalbamės su trimis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais – Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos katedros Kino dramaturgijos bakalauro II kurso studente Deimante Vilkelyte, studijuojančia Kijevo I. K. Karpenko-Karyi nacionaliname teatro, kino ir televizijos universitete Ukrainoje, Muzikos fakulteto Fortepijono katedros Muzikos atlikimo bakalauro III kurso studentu Jonu Šopa, studijuojančiu Vokietijos Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro medijų mokykloje ir Teatro ir kino fakulteto Šokio ir judesio katedros Šiuolaikinio šokio bakalauro II kurso studentu Povilu Jurgaičiu, kuris buvo išvykęs pagal Erasmus+ studijų mainų programą į Islandijos menų universitetą 2020 m. rudens semestre.
Kodėl pasirinkote šias šalis Erasmus studijoms? Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Deimantė Vilkelytė: Pasirodė įdomu, nes prieš tai nebuvau mačiusi, jog Ukraina būtų įtraukta į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos partnerių sąrašą. Taip pat Ukraina yra posovietinė šalis ir man buvo įdomus posovietinis mentalitetas, kuris gal kažkiek panašus į mūsų, taip pat įdomi kultūra ir mokslai. Studijuoti pagal mainų programą Ukrainoje atrodė didesnė egzotika nei tokiose šalyse kaip Ispanija ar Portugalija.
Jonas Šopa: Hanoverio aukštoji muzikos teatro ir medijų mokykla Europoje tarp pianistų vertinama kaip meka, nes yra viena stipriausių fortepijono mokyklų Vakarų Europoje. Taip pat traukė vokiška kultūra, vokiečių mentalitetas.
Povilas Jurgaitis: Labai paprasta. Islandija buvo viena iš tų šalių, kurią norėjau aplankyti ir tai sutapo su Erasmus studijų mainais.
Kokie buvo jūsų lūkesčiai prieš išvykstant Erasmus studijoms ir kiek jie pasiteisino ar nepasiteisino?
Deimantė: Aš tikėjausi griežtesnės disciplinos, tačiau viskas buvo atvirkščiai: didelė laisvė, dėstytojai nesikiša į kūrybinius procesus, suteikia reikalingą informaciją, nėra privalomų atsiskaitymų terminų ir tai nustebino. Turėjau lūkesčių, jog dalis paskaitų vyks angliškai, bet vis dėlto didžioji dalis paskaitų vyksta ukrainiečių ir rusų kalba.
Jonas: Tikėjausi griežtumo, jog bus vokiška tvarka („Ordnung“), terminai dėl atsiskaitymų, bet nieko panašaus, labai netgi jauku buvo, jog dėstytojai, profesūra ir organizacinė komanda priėmė šiltai ir maloniai ir į studentus žiūri kaip į kolegas. Dar turėjau lūkestį, jog bus daugiau pabuvimo su kolegomis, studentais, įsiliejimo į bendruomenę, bet dėl globalinės pandemijos tai nelabai vyksta. Kita vertus, jau su nemažai kolegų teko dirbti ir bendrauti.
Povilas: Turėjau du esminius lūkesčius. Pirmas buvo susijęs su studijų procesu, su mano paties tobulėjimu: vienas tikslų buvo užsidaryti akademinėje aplinkoje, skirti laiką mokymuisi, taip pat ir sau, savęs nagrinėjimui. Kitas lūkestis – išvykstant į kitą šalį, kitą kultūrą būti atviram pačiai aplinkai, nebijoti susipažinti su vietiniais žmonėmis, užmegzti ryšį su studentais. Vertinant iš studijų pusės pati pandemija vyko bangomis, situacija greitai keitėsi. Atvykus pradžioje apribojimų beveik nebuvo, netgi įvyko pora renginių, ėjome į spektaklius. Po dviejų mėnesių apribojimai pradėjo didėti ir kai jų buvo daugiau – paskaitos vyko nuotoliniu būdu, neturėjome kontaktų.
Ar buvote patenkinti gyvenimo sąlygomis?
Deimantė: Ukrainoje yra viskas žymiai pigiau, bet atitinkamai darbo užmokestis yra mažesnis. Nustebino, jog ukrainiečiai šiltai žiūri į tai, jog esu iš Lietuvos. Jie daug žino apie Lietuvą, aktorius ir režisierius. Jiems patinka mūsų kultūra.
Jonas: Man dienpinigių užtenka mėnesiui, tiek pat kaip ir gyvenant Vilniuje.
Povilas: Pragyvenimas lyginant su kitomis šalimis yra sudėtingesnis, nes yra žymiai brangesnis. Islandijos menų universitetas nesiūlo bendrabučių, kurie būtų pigūs. Atvykęs studentas pats ieško gyvenamosios vietos per Facebook grupes. Vienas iššūkių – surasti tokią gyvenamąją vietą, kuri būtų ne per brangi, pasiekiama ir tokiu būdu Erasmus stipendija nebūtų išnaudojama tik nuomai. Aš to tikėjausi ir žinojau, kad ši šalis yra brangesnė, todėl buvau tam pasiruošęs. Didžiąją dalį laiko skyriau paskaitoms, bet man pavyko surasti ir papildomą darbą privačioje šokių studijoje, kur vakarais du kartus per savaitę vedžiau šokių pamokas. Tai buvo nebloga pagalba dėl patiriamų finansinių išlaidų, nes visą savo Erasmus stipendiją skyriau gyvenamojo ploto nuomai.
Su kokiais iššūkiais teko susidurti Erasmus studijų metu?
Deimantė: Mano studijų kryptis – dramaturgija, rašymas yra pagrindas, todėl didžiausias iššūkis – kalba. Pačiam universitete yra kalbančių angliškai, bendrakursiai taip pat kalba. Tačiau užduotis reikia rašyti rusiškai, o tai yra didelis iššūkis. Ukrainietiškai net nesvajoju rašyti. Susitinkančiųjų žmonių kiekis nėra ribojamas, susipažinau su daug žmonių tiek iš Ukrainos, tiek kitų šalių. Bendrakursiai pasikvietė žiūrėti prancūziškus filmus su rusiškais subtitrais. Mes Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje turime Šoblės kino klubą, jie turi irgi savo kino klubą.
Jonas: Kalba (vokiečių kalba. – Red. past.). Vos tik atvažiavus buvo labai sunku, kai reikia parduotuvėje, ar su dėstytojais, ar klasę užsirašyti mokykloje, kai atsako kažką ne tai, ko tikėjaisi. Tarp kitų iššūkių – ribojimai, negali groti tiek, kiek nori, skirtas tam tikras valandų skaičius, išankstinės rezervacijos dėl auditorijų. Daug sunkiau susitikti su žmonėmis ir pažinti kultūrą iš arčiau. Kita vertus, vyko maisto gaminimo vakarai, stalo žaidimai per „Zoom“. Prieš Kalėdas mus pavaišino karštu vynu ir padovanojo advento kalendorių.
Povilas: Socializacijos iššūkis buvo beveik visų Erasmus studijų metu, bet tai buvo dėl pandemijos. Kiti iššūkiai – Erasmus mainų pobūdis, nes išvyksti vienas į nežinomą šalį, kultūrą. Reikia atsakomybės, reikia suvokti, kad daug sprendimų reikia pasverti, nes jie gali paveikti tolimesnę savaitės eigą. Jeigu kalbėti pozityviau – aš grįžęs namo paskui pagalvojau, kad man netgi atrodo naudingiau išvažiuoti į Erasmus studijas tokiu sudėtingu metu, nes pačiam studentui tuomet reikia išmokti adaptuotis ir prisitaikyti prie naujovių, ir ta patirtis gali praturtinti.
Ar paskaitos, užsiėmimai Erasmus studijų metu vyko mišriu būdu?
Deimantė: Atvykus paskaitos vyko gyvai, bet, pradėjus augti COVID-19 atvejų skaičiui, šiuo metu viskas vyksta tik nuotoliniu būdu.
Jonas: Kai tik atvykau, paskaitos vyko gyvai, gruodžio gale viskas užsidarė. Dabar viskas vyksta mišriu būdu, dar nėra nustatyta aiškių ribų. Pavyzdžiui, specialybės užsiėmimai, visi grojimo užsiėmimai gali vykti gyvai, bet visos teorinės paskaitos, jeigu nėra didelės būtinybės, vykdomos nuotoliniu būdu. Gyvai leido dirbti tik tiems, kurie turi baigiamuosius egzaminus.
Povilas: Nuo rugsėjo mėnesio augo atvejų skaičius, todėl pats universitetas turėjo priimti sprendimus. Teorinės paskaitos vyko nuotoliniu būdu, kai kontaktas nėra būtinas. Praktiniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės buvo organizuojamos gyvai. Paskaitos buvo neblogai sukoordinuotos, grupės nesikirto.
Ar skiriasi ir kaip skiriasi mokymo metodika universitete, kuriame dabar studijuojate, palyginus su LMTA?
Deimantė: Daugiau laisvės, nes čia paskaitos yra daugiau teorinės, nors Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Dramaturgijos specialybėje turime daug praktikos, daug rašome, o čia yra atvirkščiai: per paskaitas dėstytojas rodo filmus ir apie juos pasakoja ir tada savo noru tu gali rašyti scenarijus, kuriuos paskui dėstytojas pakomentuoja.
Jonas: Bendrai mokymo kultūra Vokietijoje pasižymi tuo, jog mokinys turi jausti malonumą, nebūtinai spaudžiama iš kiekvieno padaryti superžvaigždę, bet su rimtai nusiteikusiais dirbama labai rimtai ir atkakliai. Atlikėjiški dalykai priklauso nuo dėstytojų. Pačiam reikia registruotis į visus dalykus, pačiam viską susirasti, pavyzdžiui, pasirinkau improvizacijos kursą, tad reikia užsiregistruoti pas dėstytoją parašant jam elektroninį laišką. Parašiau angliškai, praėjus trims dienoms dar nebuvo atrašyta. Parašius laišką vokiečių kalba, dėstytojas atrašė per pusantros valandos. Buto ieškant, kiek rašinėjau visiems angliškai, niekas neatrašė, bet kai pradėjau siųsti laišką, per Google translate išverstą į vokiečų kalbą, visi pradėjo atrašinėti.
Povilas: Grįžtamasis ryšys yra sumažinamas iki minimumo, tik kurso pabaigoje gauname jį iš kiekvieno dėstytojo. Studijų procesui duodama daug laisvės, pats studentas gali pasirinkti, kaip jis nori tą procesą patirti ir turi nemažą žodį proceso kūrimui. Tikslas gana platus ir derinamas prie studento lūkesčių ir norų, visas procesas tampa tarsi žaidimo dalis. Tai nėra atsiskaitymo laukimas, tai labiau orientacija į procesą. Mes galime nueiti į visiškas lankas, bet tai yra naudinga, nes esame susidomėję, įsitraukę.
Kokių turėtumėte patarimų studentams, mąstantiems išvykti Erasmus studijoms?
Deimantė: Reikia labai žiūrėti, ar studijos yra angliškai, dėl kalbos, kad nepakliūtum į tokią šalį, kurios kalbos tu nemoki. Reiktų pasižiūrėti ir dėstytojus, kurie būtų aktyvūs profesiniu atžvilgiu.
Jonas: Galiu tik paantrinti, muzikų disciplinose reikia žiūrėti, kas dėsto. Raudona vėliava – jeigu niekas nenori kontaktuoti ar neatrašo iš jokio skyriaus.
Povilas: Kai pakalbu su savo bendramečiais, kurie turi tokią idėją, pastebiu ypač meno srityje, kad studentai galvoja apie grupės dinamikos svarbą. Studentams tampa svarbu išlaikyti ryšį su kolegomis visų studijų metu ir jie galvoja, kad jeigu išvyks metams – ryšys nutrūks, sugrįžę jie jausis atitolę ir nebegalės grįžti į grupės dinamiką. Pabuvęs pusę metų Erasmus mainuose aš kaip tik atsivežiau žymiai daugiau patirties, kurią galėjau pritaikyti grupės dinamikai. Išvykęs bendravau su savo bendrakursiais, ryšys nenutrūko ir grįžęs jaučiuosi taip, lyg nebūčiau niekur išvykęs. Tos patirtys, kurias parsivežiau, nuostabiai pritaikomos grupei. Reikia tiesiog neišsigąsti nuomonės, teigiančios, kad iškrisi iš studijų proceso ir nebus įmanoma sugrįžti, reikia pažiūrėti laisviau. Visais atvejais, jei yra galimybė išvykti, kad ir kokia tai šalis bebūtų, tikrai rekomenduoju.
Kaip vertinate šią Erasmus patirtį? Kokia jos įtaka kaip asmenybei ir profesine prasme?
Deimantė: Pridėjo savarankiškumo, nes nėra jokių tavo pažįstamų ar šeimos, kurie gali padėti. Turi kapstytis pats ir tai prideda pasitikėjimo savimi. Taip pat gavau naujos informacijos apie žanrinį kiną ir tai atrodo labai naudinga.
Jonas: Labai džiaugiuosi, kad pavyko išvažiuoti, net ir tokiais laikais. Tiek pačiam, kaip asmenybei, pažinti naujų žmonių, atrasti jų pasaulėžiūras, pabūti atmosferoje, kur studentai yra labai aktyvūs ir groja apie 8-10 valandų per parą. Profesiškai Erasmus studijos man naudingos dėl ryškių suvokimų, perspektyvų ir informacijos, kaip galima daugiau ir efektyviau padaryti. Nors gan sudėtingas ir keistas laikas, bet vis tiek įkvepiantis.
Povilas: Vertinu teigiamai. Grįžęs vis dar džiaugiuosi, kad pavyko ten išvykti. Visos patirtys vienais ar kitais būdais rezonuoja. Aš galiu susieti Lietuvos muzikos teatro akademijos paskaitas su tuo, ką turėjau Islandijoje. Jei būtų galimybė, vėl vykčiau. Net nesvarbu, kad tai buvo sunkesnis pandemijos laikotarpis, aš žiūriu kaip į naudingesnį laikotarpį. Prisitaikymo aspektas yra labai naudingas jaunam studentui, kuris bando atrasti savo kelią.
Pokalbį parengė Tarptautinių ryšių skyriaus Programų ir projektų koordinatorius Audrius Dabrovolskas
2021 04 30
GERA ŽINIA DĖL PROFILAKTINIŲ TESTŲ STUDENTAMS IR DĖSTYTOJAMS
Informuojame, kad LR Sveikatos apsaugos ministro sprendimu (Nr. V-1336), pagal galiojančios suvestinės redakcijos 6.1.1.5. punktą, švietimo įstaigų, vykdančių aukštojo mokslo studijas, darbuotojams ir studentams, dalyvaujantiems praktiniuose mokymuose, kurių neįmanoma atlikti (vykdyti) nuotoliniu būdu, gali būti atliekami profilaktiniai tyrimai.
Profilaktiniai tyrimai mūsų studentams ir dėstytojams yra nemokami. Jie atliekami ne dažniau kaip kas 7 dienas ir ne rečiau kaip kas 10 dienų. Testas atliekamas mažesnį diskomfortą keliančiu būdu – imant ėminį iš nosies landos, o ne nosiaryklės. Testą atlikęs asmuo testo rezultato sulauks trumpąja SMS žinute. Greitieji tyrimai atliekami mobiliajame punkte, V.Gerulaičio g. 1, Vilniuje. Tyrimas atliekamas tik užsiregistravusiems asmenims, užpildžius elektroninę registracijos formą, pasirenkant registracijos tipą „Serologiniai testai dalyvaujantiems periodiniame testavime“.
Registracija tyrimui vyksta per internetinę svetainę 1808.lt: spausti „Elektroninė registracija tyrimui dėl COVID-19“). Toliau – pasirinkti grafą „Profilaktiniai tyrimai tikslinėms grupėms“.
Užsiregistravusieji gaus SMS žinutę su individualiu kodu, kurioje bus tiksliai nurodyta, kada ir kur atvykti. Į tyrimo vietą šalia mobiliojo punkto darbuotojai turi ateiti pėsčiomis, automobilius galima palikti šalia esančioje automobilių stovėjimo stotelėje. Su savimi būtina turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir parodyti gautą žinutę su nurodytu kodu.
Svarbu:
tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims:
-
kuriems prieš mažiau nei 180 dienų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) buvo patvirtinta SARS-CoV-2 (2019-nCoV) tyrimų metodais;
-
kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą serologinio tyrimo atsakymą;
-
kurie prieš mažiau nei 180 dienų buvo paskiepyti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina pagal pilną skiepijimo schemą.
Kviečiame visus dėstytojus ir studentus, vykdantiems studijas kontaktiniu būdu, pasinaudoti suteikta galimybe ir periodiškai atlikti profilaktinį tyrimą.
Būkime saugūs ir sveiki!
2021 03 17 / Atnaujinta 2021 04 14
DĖL KONTAKTINIO DARBO ATNAUJINIMO PAVASARIO SEMESTRO METU
LR Sveikatos apsaugos ministro sprendimu (Nr. V-1336), pagal galiojančios suvestinės redakcijos 6.1.1.5. punktą, švietimo įstaigų, vykdančių aukštojo mokslo studijas, darbuotojams ir studentams, dalyvaujantiems praktiniuose mokymuose, kurių neįmanoma vykdyti nuotoliniu būdu, gali būti atliekami profilaktiniai tyrimai. Plačiau
Dėstytojai, dirbantys su studentais kontaktiniu būdu, privalo nuolat tikrintis profilaktiškai. Asmenys, kurie nesitikrins profilaktiškai, turėtų dirbti nuotoliniu būdu.
Tačiau tyrimai nėra tikslingi ir nevykdomi asmenims:
- turintiems galimybių pasą;
-
kuriems prieš mažiau nei 180 dienų COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) buvo patvirtinta SARS-CoV-2 (2019-nCoV) tyrimų metodais;
-
kurie prieš mažiau nei 60 dienų yra gavę teigiamą serologinio tyrimo atsakymą;
-
kurie prieš mažiau nei 180 dienų buvo paskiepyti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina pagal pilną skiepijimo schemą.
Kontaktinis darbas praktiniuose užsiėmimuose LMTA studijų procese Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos leidimu atnaujintas nuo 2021 m. vasario 12 d.

Siekiant užtikrinti maksimaliai saugias sąlygas studijuoti ir pasiruošti pavasario sesijai, nustatyta tokia kontaktinio darbo akademijos patalpose tvarka:
- Visų individualių (praktinių ir teorinių) studijų dalykų dėstymą leisti vykdyti kontaktiniu arba mišriuoju būdu (derinant kontaktinį darbą su nuotoliniu), maksimaliai ribojant dėstytojo ir studentų fizinio kontakto laiką. Rekomenduojama: specialybės dalykų – ne daugiau kaip vieną kartą per savaitę, kitų dalykų – ne dažniau kaip kas antrą savaitę.
- Grupinių praktinių dalykų kontaktinį darbą organizuoti mažinant studentų grupes iki 5 asmenų ir užtikrinant saugų atstumą.
- Visų teorinių studijų dalykų paskaitas didelėse grupėse ir seminarus vykdyti nuotoliniu būdu iki semestro pabaigos.
Įvertinus galimybes užtikrinti kontaktinio darbo praktiniuose užsiėmimuose saugumą studentams, dekanų sprendimu leidžiama:
- Individuali dėstytojų ir koncertmeisterių saviruoša iš anksto suderinus auditoriją ir laiką su dekanu.
- Praktinių dalykų saviruoša mažose studentų grupėse (pvz. Kamerinis ansamblis), neviršijant nustatyto studentų skaičiaus kiekvienoje auditorijoje ir ribojant kontaktinį laiką iki 45 min.
- Atsižvelgiant į studijų specifiką, katedrose suderintą kontaktinio darbo laiką tvirtina fakulteto dekanai.
Primename būtinas saugumo taisykles, nustatytas karantino metu:
- viešose vietose galima būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, laikantis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių;
- vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų, dezinfekuoti rankas ir liečiamus paviršius, vėdinti patalpas;
- viešose vietose privaloma dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), kurios priglunda prie veido ir visiškai dengia nosį ir burną;
- dėstytojus ir studentus, kuriems nustatyta Covid-19 infekcija ir privaloma saviizoliacija, prašome nedelsiant informuoti dekanatus.
Informacija apie studijų tvarkos pakeitimus bus nuolat atnaujinama.
Elkimės atsakingai, būkime saugūs ir sveiki!
Primename 2020 m. gruodžio 8 d. rektoriaus įsakymu (Nr. 158-VĮ) nustatytą tvarką administracijos, ūkio ir kitų padalinių darbui karantino laikotarpiu:
ADMINISTRACIJOS IR INFRASTRUKTŪROS DARBUOTOJAMS
1. Administracijos, infrastruktūros ir ūkio padalinių darbas organizuojamas nuotoliniu būdu, išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje.
2. Darbuotojų funkcijų atlikimo priežiūra pavedama administracijos, infrastruktūros ir ūkio padalinių vadovams.
3. LMTA darbuotojų, dirbančių LMTA patalpose, sveikatos apsaugos sąlygos, jų priežiūra ir kontrolė pavedama LMTA infrastruktūros direktoriui.
NEFORMALUSIS VAIKŲ IR SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMAS
Visas vaikų ir suaugusiųjų neformalusis švietimas organizuojamas nuotoliniu būdu.
KONTAKTAI
(skambinti darbo valandomis)
Muzikos fakultetas:
deividas.staponkus@lmta.lt +370 680 26585
rasa.dzimidaite@lmta.lt, asta.vaitkeviciute@lmta.lt +370 5 262 8537
Teatro ir kino fakultetas:
elona.bajoriniene@lmta.lt +370 612 20240
migle.levickiene@lmta.lt +370 684 20276
kristina.kazilionienė@lmta.lt +370 611 55165
Klaipėdos fakultetas:
loreta.jonaviciene@lmta.lt +370 694 83 523
jolanta.brazdeikyte@lmta.lt +370 648 20604
Doktorantūros skyrius:
daiva.buivydiene@lmta.lt, +370 687 94630
Studijų informacija:
studijos@lmta.lt +370 698 04783
Personalo skyrius:
personalas@lmta.lt
Biblioteka:
daiva.mateikiene@lmta.lt, +370 683 51953
Infrastruktūros direkcija:
aldona.girdziusaite@lmta.lt +370 618 52056
ritas.vaiginas@lmta.lt +370 615 55712
Studentų atstovybė:
lmtasa@lmta.lt
Bendra informacija:
+370 5 261 2691, mob. +370 696 98411.
TECHNOLOGINĖ PAGALBA DĖSTYTOJAMS IR STUDENTAMS:
- visais klausimais susijusiais su Moodle platforma ir jos techniniais aspektais bei funkcionalumu, galite kreiptis į Roberto Becerra: roberto.becerra@lmta.lt
- dėl vaizdo konferencijų naudojimo (tiek teorinėms, tiek praktinėms paskaitoms), kreipkitės į Vytenį Gadliauską: vytenis.gadliauskas@lmta.lt
- dėl nuotolinio ir mišraus metodologijos konsultacijų ir technologijų naudojimo kreipkitės į Mantautą Krukauską: mantautas.krukauskas@lmta.lt
- taip pat galite rašyti bendru adresu – emokymas@lmta.lt
- bibliotekos informacija kaip naudotis elektroniniais bibliotekų ištekliais – julija.vilniskaityte@lmta.lt, +370 674 87092
Psichologė Nijolė Goštautaitė-Midttun: nijole.gostautaite@lmta.lt
LMTA kapelionas kun. Dovydas Grigaliūnas: +370 680 80078
Aktualią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie koronavirusą ir apsisaugojimo būdus rasite Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje, taip pat LR Vyriausybės svetainėje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svetainėje.
Konsultuotis galima ir karštąja linija telefono numeriu +370 618 79984 (visą parą konsultuoja NVSC specialistai).
2021 01 28 / Atnaujinta 2021 05 31
Aktorinio meistriškumo nuotoliniai kursai su prof. Barry Primusu (JAV)
Gruodžio 2 d. baigėsi intensyvūs trijų savaičių aktorinio meistriškumo kursai Kino režisūros ir Vaidybos programų studentams, kuriuos nuotoliniu būdų vedė profesorius Barry Primus iš Los Andželo (JAV).
Dėstytojas seminaro metu dalyvius supažindino su tokių meistrų, kaip Lee Strasberg, Sandy Maisner, Stella Adler technikomis. Seminaro dalyviai buvo mokomi įsigilinti ir pažinti save bei filmo scenų dialogų partnerį. Mokymų metu didžiulis dėmesys buvo skiriamas aktoriaus emociniam pasirengimui atskirai kino scenai, o taip pat ekrane išgyvenamai, o ne vaidinamai emocijai.
Seminare dalyvavę kino režisūros studentai ne tik įprastai režisavo trumpas filmų scenas, bet patys jas vaidino. Tokiu būdu jie buvo mokomi pažinti aktoriaus profesiją, išplėsti aktoriaus galimybes scenoje, įvertinti aktoriaus ir režisieriaus santykio svarbą kūrybiniam rezultatui.
Seminaras tapo iššūkiu ne tik dėstytojui, kuriam dėl COVID situacijos teko pereiti prie dėstymo nuotoliniu būdu, bet ir LMTA Muzikos inovacijų studijų centro darbuotojams, Vaidybos ir režisūros bei Kino ir televizijos katedrų administracijai, šių katedrų studentams, dirbusiems vienu metu trijose skirtingose auditorijose arba kartais – saugumo sumetimais – iš namų. Surengti nuotoliniai tarptautiniai mokymai pateisino dalyvių lūkesčius labiau, nei tikėtasi. Po seminaro įvykusios apklausos dalyviai dalijosi mokymų metu įgytomis patirtimis, negailėjo padėkų, komplimentų Barry Primusui ir vienbalsiai įvertino aukščiausią jo mokymų kokybę.
Aktorius, režisierius ir mokytojas (coacher) Barry Primus – gyva Holivudo legenda. Aktoriaus karjerą pradėjo su tokiais garsiais JAV režisieriais kaip Elia Kazan ir Harold Clurman. Per 50 metų Barry suvaidino apie 50 filmų ir dirbo su žymiausiais pasaulio kino režisieriais – Martinu Scorsese, Sydney’u Pollacku, Marku Rydellu, Jamesu Tobacku ir Roger Vadimu. Barry yra filmo „Meilužė“, kuriame vaidino Robert De Niro, režisierius ir scenarijaus bendraautorius. Barry Primus dažnai minimas kaip aktoriaus, Oskarų laimėtojo Roberto De Niro vaidybos mokytojas (coacher). B. Primus kino pasaulyje žinomas ir kaip daugybės scenarijų autorius, teatro ir kino režisierius.
Būdamas garsiosios „Amerikos aktorių studijos“ nariu (Actors Studio) B. Primus nuolat kviečiamas dėstyti režisūrą ir vaidybą Amerikos filmų institute, Lee Strasbergo teatro institute, UCLA, o taip pat Loyola Marymount University ir Columbia University.
Projektą iš dalies finansavo Švietimo mainų paramos fondo programa, skirta užsienio šalių dėstytojų vizitams remti. Dėstymo vizitą iš dalies finansavo LMTA.
LMTA Tarptautinių ryšių skyrius
2020 12 02
KORONAVIRUSO PREVENCIJOS PRIEMONĖS IR VEIKSMAI LMTA bendruomenės nariams
Koronaviruso prevencijos priemonės ir veiksmai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytojams, studentams, administracijos darbuotojams.
Siekiant apsaugoti LMTA bendruomenę ir užkirsti kelią galimam COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui Lietuvoje, Akademija ragina savo darbuotojus ir studentus būti pilietiškais ir socialiai atsakingais, laikytis visų nurodymų, kuriuos skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos, ir sekti informaciją apie virusą bei jo prevenciją.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo 2020 m. rugpjūčio 17 d. sprendimu Nr. V-1837 „Dėl aukštojo mokslo studijų, profesinio mokymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo vykdymo būtinų sąlygų“ LMTA darbuotojams ir studentams būtina laikytis asmeninių prevencijos priemonių:
- Prieš patekdami į LMTA patalpas naudokitės prie įėjimų esančiomis rankų dezinfekavimo priemonėmis.
- Patenkant į LMTA patalpas jūs galite pasimatuoti kūno temperatūrą – termometrą gausite iš budinčio darbuotojo.
- LMTA patalpose dėvėkite nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones (veido kaukes, respiratorius ar kitas priemones), ypač jei bendrose uždarose erdvėse (pvz., koridoriuose, valgyklose ir pan.), darbo kabinetuose, auditorijose tarp asmenų neišlaikomas 2 metrų atstumas.
- Bendraudami laikykitės saugaus ne mažesnio kaip 1 m atstumo vienas nuo kito.
- Laikykitės bendrųjų higienos reikalavimų, nelieskite rankomis akių, nosies ir burnos, kosėdami ar čiaudėdami uždenkite burną ir nosį servetėle arba alkūnės vidine puse.
- Dėstytojai privalo pasirūpinti, kad prieš paskaitą ir po jos būtų gerai išvėdinta auditorija. Administracijos darbuotojai turi vėdinti savo darbo kabinetų patalpas, dažnai liečiamus paviršius (durų rankenos, durų rėmai, stalų paviršiai, kėdžių atramos, elektros jungikliai ir kt.) valyti paviršiams valyti skirtu valikliu ne rečiau kaip 2 kartus per dieną.
- Jei jums pasireiškia karščiavimas (37,3° C ir daugiau) ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (pvz., sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) – likite namuose. Administracijos darbuotojai turi informuoti apie tai savo tiesioginį vadovą, dėstytojai – savo fakulteto dekaną ir katedros vedėją, studentai – savo fakulteto dekaną.
- Jei jums karščiavimas (37,3° C ir daugiau) ar ūmių viršutinių kvėpavimo takų ligų, kitų užkrečiamųjų ligų požymiai (pvz., karščiavimas, sloga, kosulys, pasunkėjęs kvėpavimas ir pan.) pasireiškia LMTA patalpose, nedelsiant apleiskite patalpas ir kreipkitės konsultacijai Karštąja koronaviruso linija tel. 1808 arba susisiekite su savo šeimos gydytoju.
- Jei jums nustatyta COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), apie tai nedelsiant informuokite savo tiesioginį vadovą. Dėstytojai turi informuoti savo fakulteto dekaną ir katedros vedėją, studentai – fakulteto dekaną.
- Jei jums privaloma izoliacija, izoliacijos laikotarpiu jums draudžiama atvykti į LMTA patalpas.
- Venkite nebūtinų kelionių, būkite budrūs ir atsakingi, saugokite savo ir aplinkinių sveikatą.
Saugokime vieni kitus ir būkime sveiki!
2020 08 26
Pradedama registracija į nemokamas kūno derinimo mankštas
Lietuvos muzikos ir teatro akademijai bendradarbiaujant su Paramos fondu TATZ, kurio įkūrėjas – žymus kineziterapeutas Samuelis Tacas, skelbiama registracija į kūno derinimo mankštas LMTA studentams.
Mankštos bus pritaikytos atskirų specialybių atlikėjų poreikiams. Nemokamą pagalbą Akademijos bendruomenei teiks TATZ paramos fondo kineziterapeutai.
„Norint būti geru muzikantu ar menininku, reikia talento ir daug sunkaus darbo, o norint išlikti tokiu ilgai, reikia profesionalios kineziterapeuto pagalbos“, – sako TATZ fondo partneris Sergejus Konovalovas, kuris dirbs su LMTA bendruomene.
Užsiėmimai vyks labai mažomis grupėmis laikantis visų saugumo reikalavimų dėl Covid-19. Galimos ir individualios konsultacijos.
Pradžia – po spalio 5 dienos LMTA VI rūmuose. Tiksliau laikas bus derinamas su užsiregistravusiais dalyviais pagal jų galimybes.
Registracijos anketą rasite TATZ paramos fondo svetainėje tatz.lt arba paspaudę šią nuorodą: https://bit.ly/3mim08x.
TATZ fondo informacija
2020 09 28
Registracija studentams ir dėstytojams atvykstant ir išvykstant iš LMTA rūmų
Mieli Akademijos studentai ir dėstytojai,
siekdami suvaldyti užsikrėtimo COVID-19 riziką ir žmonių srautus įvairiuose LMTA rūmuose, prašome registruotis paspaudus žemiau esančią nuorodą, kai atvykstate į Akademiją ir kai išeinate.
Šia priemone užsitikriname galimybę lokalizuoti židinį, jei kuriame nors LMTA pastate iškiltų pavojus sveikatai.
Būkime sąmoningi ir saugokime savo ir aplinkinių sveikatą.
2020 09 09
Informacinė diena 2020
Kviečiame pirmo kurso Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentus į „Informacinę dieną 2020“, kuri šiais metais dėl COVID-19 bus organizuojama trimis studentų srautais ir vyks rugsėjo 7 ir 8 dienomis LMTA Centrinių rūmų Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius).
Rugsėjo 7 d. (pirmadienį), 11 val. – Muzikos atlikimo bakalauro ir magistrantūros studijų programos visų specializacijų, išskyrus dainavimo, pirmo kurso studentams.
Rugsėjo 7 d. (pirmadienį), 15 val. – Muzikos atlikimo bakalauro ir magistrantūros studijų programų dainavimo specializacijos, Muzikos studijų (specializacijos – elektroninė muzika, kompozicija, muzikinis folkloras, muzikos tyrimai, muzikos industrija ir prodiusavimas) bakalauro, Kompozicijos (specializacijos – akademinė kūryba, skaitmeninės technologijos) magistrantūros, Meno teorijos (specializacijos – etnomuzikologija, muzikologija, teatrologija ir kinotyra) magistrantūros studijų programų pirmo kurso studentams.
Rugsėjo 8 d. (antradienį), 11 val. – Kino meno (specializacijos – dramaturgija, garso dizainas, montažas, prodiusavimas, vaizdo režisūra, vaizdo operatorius) bakalauro ir Kino meno (specializacijos – garso dizainas, prodiusavimas, vaizdo režisūra, vaizdo operatorius) magistrantūros, Teatro meno (specializacija – vaidyba) bakalauro ir magistrantūros, Scenos ir kino menų istorijos ir kritikos bakalauro, Meno vadybos magistrantūros studijų programų pirmo kurso studentams.
Rugsėjo 8 d. informacinis renginys bus tiesiogiai transliuojamas Klaipėdos fakulteto vykdomų Muzikos atlikimo (specializacijos – džiazo ir populiarioji muzika, styginiai instrumentai (gitara) bakalauro, Muzikos atlikimo (specializacijos – džiazo ir populiarioji muzika, liaudies instrumentai, orkestro muzika) magistrantūros, Muzikos studijų (specializacija – muzika ir edukacija) bakalauro, Šokio subkultūrų bakalauro, Teatro meno (specializacija – teatro ir renginių režisūra) bakalauro, Teatro meno (specializacija – taikomasis teatras) magistrantūros studijų programų pirmo kurso studentams.
INFORMACINĖS DIENOS PROGRAMA:
- Sveikinimo žodis. COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) prevencija LMTA
- Studijų administravimas
- Studijų sistema ir studijų programų struktūra
- Studentų karjeros valdymas
- Tarptautinių mainų galimybės LMTA studentams
- E’Akademija
- LMTA biblioteka
- Studijų finansavimas
- LMTA studentų atstovybė
- Atsakymai į klausimus
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
2020 09 02
LMTA dalyvaus „Intermusic“ konferencijoje Melburne
Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA) gegužės 14-15 d. dalyvaus tarptautinėje mokslinėje konferencijoje Teaching Music Online in Higher Education (Muzikos mokymas internetu aukštajame moksle), kur kartu su tarptautiniais partneriais – Karališkąja Danijos muzikos akademija, Milano Giuseppe Verdi muzikos konservatorija, Milano politechnikos institutu ir Europos aukštųjų muzikos mokyklų, konservatorijų ir akademijų asociacija (AEC) pristatys projekto INTERMUSIC rezultatus.
Konferencija, organizuojama Melburno konservatorijos, dėl COVID-19 karantino vyks gyvai, nuotoliniu būdu.
Erasmus+ strateginės partnerystės projektas INTERMUSIC siekia plėtoti skaitmenines kompetencijas aukštojo muzikos mokslo srityje, kuriant internetinę nuotolinio ir mišraus mokymo platformą muzikai, atsižvelgiant į įvairius muzikos mokymo ir mokymosi aspektus (atlikimas, tyrimai, kūryba ir t. t.) bei skirtingų Europos šalių ir regionų ypatumus. Prezentacijoje bus pateikti esminiai besibaigiančio projekto rezultatai, mišraus ir nuotolinio mokymo patirtys, įgyvendintos penkių projekto partnerių iš trijų šalių.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija projekte buvo atsakinga už internetinės platformos vystymą ir skaitmeninių kompetencijų mokymus partnerių institucijų dėstytojams. LMTA dėstytojai bendradarbiavo rengiant nuotolinius ir mišrius studijų modulius: doc. dr. Indrė Baikštytė – Kamerinės muzikos, prof. Algirdas Janutas – Vokalinės fonetikos užsienio kalbomis, lekt. dr. Jonas Jurkūnas ir lekt. Mantautas Krukauskas – Kompozicijos, doc. dr. Audra Versekėnaitė-Eftymiou – Muzikos teorijos. Prezentacijoje Melburne LMTA atstovaus Muzikos inovacijų studijų centro vedėjas Mantautas Krukauskas.
Daugiau apie projektą: http://intermusicproject.eu/
Daugiau apie konferenciją: http://www.teachingmusiconlineinhighered.com/
LMTA vystoma Intermusic projekto platforma: http://intermusic.lmta.lt/
2020 05 06
LMTA karantino metu
Atsižvelgiant į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Senato posėdyje, vykusiame 2020 m. balandžio 30 d., patvirtinti LMTA Akademinio kalendoriaus pavasario semestro pakeitimai. Senato nutarimu patvirtintos tokios 2019-2020 s.m. bakalauro ir magistrantūros studijų datos:
|
Balandžio 20 d. – birželio 23 d. |
Pavasario semestro egzaminų sesija bakalauro ir magistrantūros studijų studentams. Sesiją pagal galimybes rekomenduojama vykdyti nuotoliniu būdu. |
|
Gegužės 11 d. – birželio 30 d. |
Akademinių skolų likvidavimo laikotarpis. |
|
Likus 3 savaitėms iki numatytos baigiamojo vertinimo egzamino datos |
Diplomantų baigiamųjų meno projektų programų, baigiamųjų darbų temų pavadinimų pateikimo pabaiga. |
|
Gegužės 4 d. – rugpjūčio 21 d. |
Diplomantų (išskyrus magistrantūros studijų programos Teatro menas režisūros specializacijos diplomantus) baigiamoji sesija (repeticijos ir egzaminai). |
|
Birželio 1 d. – rugsėjo 11* d. |
Magistrantūros studijų programos Teatro menas režisūros specializacijos diplomantų baigiamoji sesija. |
|
Rugsėjo 11* d. |
Diplomantų studijų pabaigos data, fiksuojama Studentų registre. |
* ši data gali keistis priklausomai nuo to, kada Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskelbs 2020-2021 studijų metų pradžią.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektoriui savo įsakymu leista tvirtinti papildomus pakeitimus LMTA 2019-2020 s. m. bakalauro ir magistrantūros studijų akademiniame kalendoriuje, susijusius su nepalankia epidemine COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situacija.
Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbus karantiną, laikantis LR Vyriausybės nustatytų reikalavimų, visi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rūmai, išskyrus centrinius rūmus Vilniuje (Gedimino pr. 42), yra uždaryti. Studentų bei dėstytojų saviruoša Akademijos patalpose Vilniuje ir Klaipėdoje nevyksta.
Siekiant užtikrinti nenutrūkstamą studijų procesą, karantino laikotarpiu visos studijos perkeliamos į virtualią erdvę ir vykdomos nuotoliniu būdu:
- Visos teorinių dalykų studijos, turinčios prieigą virtualioje LMTA Moodle aplinkoje, vykdomos nuotoliniu būdu, rekomenduojamas dalyko studijų terminas – gegužės 1 savaitė. Dėstytojai, dirbantys su mažomis studentų grupėmis, gali pasirinkti ir kitas nuotolinio darbo formas, užtikrinančias studijų rezultatų įgyvendinimą.
- Kūrybinių / praktinių dalykų studijos nuotoliniu būdu organizuojamos pasitelkiant visas kitas įmanomas nuotolinio komunikavimo galimybes, kurias kiekvienas dėstytojas pasirenka individualiai.
- Už sklandžią komunikaciją tarp dėstytojų ir IT specialistų, studijų procesą perkeliant į virtualią erdvę, atsakingi fakultetų dekanai, už komunikaciją su studentais ir dėstytojais – katedrų vedėjai ir koordinatoriai.
- LMTA akademiniame kalendoriuje numatyti tarpinių atsiskaitymų terminai ir egzaminų sesija, atsižvelgiant į konkrečią situaciją ir aplinkybes, bus koreguojama dekano potvarkiais, suderintais su studijų prorektoriumi.
- Visa su akademinio studijų kalendoriaus pakeitimais susijusi informacija pateikiama dėstytojams ir studentams asmeniškai akademijos suteiktu elektroniniu paštu.
- Visų akademijos administracinių padalinių darbuotojai, esant galimybei, dirba nuotoliniu būdu ir yra pasiekiami darbo valandomis LMTA tinklalapyje nurodytais elektroninio pašto adresais ar telefonu.
- Už vidinę komunikaciją ir visų akademijos darbuotojų informavimą darbo ir kitais būtinais klausimais atsakingi padalinių vadovai.
Kontaktai

Muzikos fakultetas:
deividas.staponkus@lmta.lt +370 680 26585
rasa.dzimidaite@lmta.lt +370 698 12572
darius.stoskeliunas@lmta.lt +370 600 65826
Teatro ir kino fakultetas:
elona.bajoriniene@lmta.lt +370 612 20240
migle.levickiene@lmta.lt +370 684 20276
justina.sirvelyte@lmta.lt +370 612 61053
kristina.kazilionienė@lmta.lt +370 611 55165
Klaipėdos fakultetas:
vytautas.tetenskas@lmta.lt +370 694 83 523
jolanta.brazdeikyte@lmta.lt +370 648 20604
Doktorantūros skyrius:
daiva.buivydiene@lmta.lt, +370 687 94630
Studijų informacija:
studijos@lmta.lt +370 698 04783
Personalo skyrius:
personalas@lmta.lt
Biblioteka:
daiva.mateikiene@lmta.lt, +370 683 51953
Infrastruktūros direkcija:
aldona.girdziusaite@lmta.lt +370 618 52056
ritas.vaiginas@lmta.lt +370 615 55712
Studentų atstovybė:
lmtasa@lmta.lt
Bendra informacija:
+370 5 261 2691, mob. +370 696 98411.
Pagalba dėstytojams ir studentams:
- visais klausimais susijusiais su Moodle platforma ir jos techniniais aspektais bei funkcionalumu, galite kreiptis į Roberto Becerra: roberto.becerra@lmta.lt
- dėl vaizdo konferencijų naudojimo (tiek teorinėms, tiek praktinėms paskaitoms), kreipkitės į Vytenį Gadliauską: vytenis.gadliauskas@lmta.lt
- dėl nuotolinio ir mišraus metodologijos konsultacijų ir technologijų naudojimo kreipkitės į Mantautą Krukauską: mantautas.krukauskas@lmta.lt
- taip pat galite rašyti bendru adresu – emokymas@lmta.lt
- bibliotekos informacija kaip naudotis elektroniniais bibliotekų ištekliais – julija.vilniskaityte@lmta.lt, +370 674 87092
Psichologė Inesa Kraujutienė: +370 640 12502
LMTA kapelionas kun. Dovydas Grigaliūnas: +370 680 80078
Aktualią ir nuolat atnaujinamą informaciją apie koronavirusą ir apsisaugojimo būdus rasite Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje, taip pat LR Vyriausybės svetainėje, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos svetainėje.
Konsultuotis galima ir karštąja linija telefono numeriu +370 618 79984 (visą parą konsultuoja NVSC specialistai).
ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTERIJOS INFORMACIJA
DĖL SITUACIJOS, SUSIJUSIOS SU KORONAVIRUSU, VALDYMO PRIEMONIŲ
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 m. kovo 12 d. pasitarime pritarė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos sprendimui dėl antro lygio civilinės saugos sistemos parengties paskelbimo (Vyriausybės 2020 m. kovo 12 d. pasitarimo protokolo Nr. 12 1 punktas).
Atsižvelgdama į nepalankią epideminę COVID-19 (koronavirusinės infekcijos) situaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2020 kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 ,,Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ nusprendė paskelbti trečią (visiškos parengties) civilinės saugos sistemos parengties lygį, taip pat paskelbė karantiną visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras 2020 m. kovo 13 d. įsakymu Nr. V-366 „Dėl situacijos, susijusios su koronavirusu“, nustatė, kad nuo 2020 m. kovo 16 d. iki 2020 m. kovo 27 d.:
3) mokslo ir studijų institucijos neorganizuoja studentams aukštojo mokslo studijų, išskyrus šio rašto 6 punkte numatytu atveju;
6) mokyklų
Rekomenduojama sudaryti galimybes darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu. Jeigu dėl veiklos specifikos dirbti nuotoliniu būdu neįmanoma, nes pareigybės aprašyme numatytas funkcijas būtina vykdyti darbo vietoje, tokiu atveju dirbama įprastu režimu, sudarant darbuotojams saugias ir sveikas darbo sąlygas darbovietėje. Priimdama sprendimą dėl darbo įprastu režimu, administracija turėtų vadovautis protingumo principu ir organizuoti darbą taip, kad darbuotojams būtų sudarytos saugios sąlygos dirbti, t. y. privalo būti užtikrinamas sanitarijos ir higienos reikalavimų, koronaviruso prevencinių priemonių vykdymas, sumažinamas iki būtino vienu metu įstaigos patalpose dirbančių žmonių skaičius, paskirstant darbo laiką ir pan.
Mokyklų
Pedagoginiai darbuotojai turi planuoti darbus, rengti dokumentus, atlikti užduotis, susijusias su ugdymo programos įgyvendinimu, nuotoliniu būdu bendrauti su mokiniais (studentais) , įgyvendinti pirmiausia nekontaktinių valandų turinį, numatytą darbo apmokėjimo sistemoje, laikantis joje numatytų darbo organizavimo, kontrolės, atsakomybės nuostatų.
Administracijai galioja tokios pat darbo organizavimo ir apmokėjimo sąlygos, kaip ir kitiems darbuotojams.
Dėl informacijos sklaidos
ŠMSM nuolat vertina situaciją ir analizuoja kylančius klausimus, nedelsdama priima reikalingus sprendimus. Tikimės operatyvaus bendradarbiavimo, dažniausiai elektroninio klausimyno pagalba, atnaujinant aktualią informaciją, reikalingą sprendimams priimti.
Informacija Koronaviruso grėsmės tema nuolat talpinama ŠMSM svetainėje (adresu https://www.smvm.lt/w eb/lt/del-koronaviruso).
Perengta pagal ŠMSM raštą „Dėl situacijos, susijusios su koronavirusu, valdymo priemonių“ (2020-03-16 Nr. SR-1284)
LMTA
2020 03 17
ATŠAUKIAMA! COVARNIS LIVE: ELEKTRONINĖS MUZIKOS KONCERTAS „COVID-19“
2020 March 19, Thursday, 19:00
LMTA Spatial Sound Sphere (Gedimino Ave. 42, Vilnius)
ATŠAUKIAMA
COVARNIS LIVE: E-MUSIC CONCERT „COVID-19“
Tickets: Free, no tickets required.
DIGISCREENS | TAPATYBĖ IR DEMOKRATINĖS VERTYBĖS SKAITMENINIAME AMŽIUJE
2025 m. spalio 23-24 d.,
Menos Avilio sinematekoje A. Goštauto g.. 2, Vilnius
Konferencija DIGISCREENS | Tapatybė ir demokratinės vertybės skaitmeniniame amžiuje
DIGISCREENS konferencija kviečia svarstyti, kaip keičiasi TV ir kino industrijos skaitmeninių audiovizualinių platformų laikmetyje, kaip platformos daro įtaką Europos socialinei ir kultūrinei dinamikai. Ši konferencija – 3 metus trukusio tarptautinio tyrimo, lyginusio Lietuvos (Kino ir medijų tyrimų centras KIMO, Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Švedijos (Örebro universitetas), Ispanijos (Granados universitetas), Prancūzijos ir Norvegijos (Bergeno universitetas) kino ir TV industrijų procesus, renginys. Konferencijoje dalyvauja 22 mokslininkės iš 15 skirtingų pasaulio universitetų, pagrindinius pranešimus skaitys reikšmingiausi šiuolaikinių audiovizualinių medijų tyrėjai 𝗖𝗮𝘁𝗵𝗿𝗶𝗻 𝗕𝗲𝗻𝗴𝗲𝘀𝘀𝗲𝗿 (Aarhus universitetas, Danija) ir 𝗥𝗮𝗺𝗼𝗻 𝗟𝗼𝗯𝗮𝘁𝗼 (Karališkasis Melburno technologijų institutas, Australija).
Konferencijos programa
Ketvirtadienis, spalio 23 d.:
09:00–09:30 Registracija
09:30–09:45 Sveikinimo žodis (Maud Ceuterick, Bergeno universitetas, Norvegija; Lina Kaminskaitė-Jančorienė, KIMO Kino ir medijų tyrimų centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija; Ángela Rivera-Izquierdo, Granados universitetas, Ispanija)
09:45–10:45 Pagrindinis pranešimas: Kas ką atranda? Nelygybės Europos kelyje į konkurencingą Europos audiovizualinę industriją ir įvairialypę kultūrinę viešąją sferą, Cathrin Bengesser (Aarhus universitetas, Danija). Moderatorė: Marine Malet (Bergeno universitetas, Norvegija)
10:45–11:00 Kavos pertraukėlė
11:00–12:30 1-oji sesija: Medijų reguliavimas ir demokratija. Moderatorė: Maria Jansson (Örebro universitetas, Švedija)
Olandiškos investicijų prievolės kontekstas: medijų politika ir kultūrinės įvairovės skatinimas vietinėje užsakomųjų vaizdo programų (Video-on-Demand) produkcijoje (2013–2023)
Dalyvės: Sabri Derinöz (Leuveno katalikiškasis universitetas, Belgija) „Įvairovės“ demokratinių aspektų derinimas prancūzakalbės Belgijos (audiovizualinių) medijų viešojoje politikoje ir politiniuose diskursuose, Sandra Becker (Utrechto universitetas, Nyderlandai) ir Berber Hagedoorn (Groningeno universitetas, Nyderlandai).
ES audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos įgyvendinimo Lietuvoje, Švedijoje, Ispanijoje ir Prancūzijoje palyginimas: įtampos ir sąsajos tarp medijų bei kultūros politikos
Dalyvės: Maria Jansson (Örebro universitetas, Švedija), Orianna Calderón-Sandoval (Granados universitetas, Ispanija), Marine Malet (Bergeno universitetas, Norvegija) ir Lina Kaminskaitė-Jančorienė (Nacionalinės kino mokyklos Kino ir medijų tyrimų centras, Lietuva).
12:30–14:00 Pietūs
14:00–15:30 2-oji sesija: Tapatybių reprezentacija. Moderatorė: Adelina Sánchez Espinosa (Granados universitetas, Ispanija)
Heteronormatyvumas ir nematomumas: lesbietėmis ir biseksualiomis+ identifikuojančios moterys ir jų požiūris į LB+ vaizdavimą serialuose
Lucile Coenen (Laisvasis Briuselio universitetas, Belgija)
„Taip, idiote. Štai kaip veikia sutikimas!“ Kaip „Netflix“ paauglių dramos skatina feministines seksualines normas
Hélène Breda (Šiaurės Paryžiaus Sorbonos universitetas, Prancūzija)
Utopinis šiaurietiškas tėvystės modelis? Įlytintas rūpestis Norvegijos ir Ispanijos serialuose
Ángela Rivera-Izquierdo ir Adelina Sánchez Espinosa (Granados universitetas, Ispanija), Maud Ceuterick (Bergeno universitetas, Norvegija)
15:30–16:30 3-oji sesija: Skaitmeninis vartojimas ir auditorijos. Moderatorė: Maud Ceuterick, Bergeno universitetas, Norvegija.
Gėda, ironija ir tapatybė: „hatewatching“ vaidmuo šiuolaikinėse srautinio transliavimo kultūrose
Vendula Kadlecová (Olomouc Palacky universitetas, Čekija)
Žiūrint Lupin – globalios auditorijos apie nelygybės reprezentacijas ir „prancūziškumą“ „Netflix“ seriale
Maria Jansson (Örebro universitetas, Švedija), Marine Malet (Bergeno universitetas, Norvegija), Ugnė Rakauskaitė (KIMO Nacionalinės kino mokyklos Kino ir medijų tyrimų centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
19:30 Konferencijos vakarienė
Penktadienis, spalio 24 d.:
09:30–10:30
Pagrindinis pranešimas Užsakomųjų vaizdo programų (Video-on-Demand) tyrimo metodai: praeitis, dabartis ir ateitis, Ramon Lobato (Karališkasis Melburno technologijų institutas, Australija). Moderatorė: Maud Ceuterick (Bergeno universitetas, Norvegija)
10:30–12:00 4-oji sesija: Įvairovė ir įtrauktis. Moderatorė: Ángela Rivera-Izquierdo
Transliavimo metodai tarp algoritminės personalizacijos ir žmogiškosios kuravimo praktikos
Fatma Ozen (Jorko universitetas, Kanada)
Įvairovė ir įtrauktis Belgijos vaidybinėje produkcijoje: statistinė apžvalga
Cassandre Burnier, Lucile Coenen ir Louis Wiart (Laisvasis Briuselio universitetas, Belgija)
Transliacijos tarp kultūrų: subtitrų ir įgarsinimo poveikis studentų kultūrinei tapatybei
Emre Dinçer (Aydın Adnan Menderes universitetas, Turkija)
12:00–13:30 Pietūs
13:30–15:00 5-oji sesija: Industrija ir demokratija. Moderatorė: Orianna Calderón-Sandoval (Granados universitetas, Ispanija)
Etiniai svarstymai skaitmeninių platformų amžiuje: realybės šou, metatelevizija ir industrijos savirefleksija
Georgia Aitaki (Karlstado universitetas, Švedija)
Nykstantis švedų ne-kinas: tapatybės ir demokratijos išsisklaidymas skaitmeninio vartojimo srautuose
Aurore Berger Bjursell (nepriklausoma tyrėja)
Lietuvos medijų auditorijos po COVID-19 pandemijos: segmentacija ir mėgstamiausios skaitmeninio vartojimo platformos
Renata Šukaitytė, Giedrė Plepytė-Davidavičienė, Daiva Siudikienė (Vilniaus universitetas, Lietuva)
15:00–16:30 Baigiamoji diskusija: Tapatybė ir demokratinės vertybės skaitmeninių platformų amžiuje
Dalyviai: Anna Serner (buvusi Švedijos kino instituto generalinė direktorė), Dagnė Vildžiūnaitė (nepriklausoma kino prodiuserė, Lietuva), Marie-Lou Dulac (įvairovės ir įtraukties konsultantė, DIRE & Dire agentūros įkūrėja), Klara Nilsson Grunning (Vakarų Norvegijos kino fondo filmų komisarė), Giovanna Ribes (kino kūrėja, viena iš asociacijos „Dona i Cinema“ direktorių), Kristina Zorita (Moterų kino kūrėjų asociacija, Baskija).
Moderatorė: Maud Ceuterick (Bergeno universitetas, Norvegija)
16:30 Atsisveikinimo gėrimai
__
Konferencijos bendraorganizatoriai: Medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“
Konferencijos organizatoriai: DIGISCREENS komanda (KIMO Kino ir medijų tyrimų centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija; Bergeno universitetas, Norvegija; Örebro universitetas, Švedija, Granados universitetas, Ispanija).
Konferencijos partneriai: Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos kino centras, Vilniaus miesto savivaldybė
Projektą DIGISCREENS remia Norvegijos mokslinių tyrimų taryba, Lietuvos mokslo taryba, FORTE: Švedijos taryba sveikatos, darbo gyvenimo ir gerovės klausimais, Ispanijos mokslo ir inovacijų ministerijos nacionalinė tyrimų agentūra, pagal CHANSE ERA-NET bendrai finansuojamą programą, kuri gavo finansavimą iš Europos Sąjungos programos „Horizontas 2020“ mokslinių tyrimų ir inovacijų programos, pagal dotacijos sutartį Nr. 101004509.
Plačiau apie DGISCREENS projektą:
NPAPW24 | 3 DAYS OF PERFORMING ARTS TECHNOLOGIES
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
NPAPW24 (angl. The 2024 Network Performing Arts Production Workshop) – seminaras, skirtas tinklų kūrimui scenos menų prodiusavimo srityje. Šis renginys – vienas iš seminarų ciklo, kasmet rengiamo viename iš Europos arba JAV miestų. NPAPW – specifinio pobūdžio dirbtuvės: čia dalyviai sužino apie pažangius tinklus naudojančias technologijas, prisidedančias prie meno mokymo ir atlikimo bei suteikiančias galimybę dalyvauti meistriškumo kursuose ir gyvuose pasirodymuose. Seminaro metu pristatomi pažangių technologijų efektyvumą matuojantys moksliniai tyrimai, o dalyviai turi galimybę susitikti su institucijų, dirbančiu šių technologijų srityje, atstovais.METODINĖ – PRAKTINĖ MUZIKOS PEDAGOGŲ KONFERENCIJA
2021 m. rugsėjo 22 d., trečiadienį, 10.00–15.30 val.
LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) / Nuotolinių konferencijų platforma „Zoom“
METODINĖ – PRAKTINĖ MUZIKOS PEDAGOGŲ KONFERENCIJA „MUZIKINIS UGDYMAS. IDĖJOS IR PATIRTYS“
Dalyvavimas konferencijoje NEMOKAMAS, bet būtina išankstinė registracija
Norintiems gauti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus (veiklos vertinimo ir akreditavimo pažyma Nr. KT3-2.) taikomas 5 Eur mokestis.
Sparti socialinio bei kultūrinio gyvenimo kaita bei globalizacija kelia naujus iššūkius Lietuvos muzikiniam švietimui. Kinta mokymosi kultūra, mokymasis visą gyvenimą tampa pagrindine atsinaujinančio švietimo paradigma. Dauguma mokslininkų pripažįsta, kad labai svarbu rengti mokytoją, gebantį reflektuoti savo praktinę veiklą ir jos rezultatus. Ne išimtis ir muzikos pedagogai. Karantinas, socialinių kontaktų ribojimai ir kiti COVID-19 pandemijos keliami iššūkiai palietė profesinę ir asmeninę veiklas. Kritinėse situacijose svarbiausia tapo gebėjimas adaptuotis kintančioje aplinkoje, kurioje esminis faktorius asmens kompetencija ir motyvacijos potencialas.
Konferencijoje dalyviai susipažins su naujausiais ugdymo planais, kūrybiškais ir inovatyviais muzikinio ugdymo metodais. Taip pat bus kviečiama aptarti aktualias muzikinio ugdymo problemas, skatinti muzikos pedagogų bendradarbiavimą per pozityvią gerosios patirties sklaidą bei profesinės patirties refleksiją, keliant bendrąsias ir profesines kompetencijas.
Konferencijos pranešėjai – žinomi muzikos pasaulio žmonės. Pranešimus skaitys prof. dr. Rūta Girdzijauskienė, prof. dr. Rytis Ambrazevičius, prof. doc. Rolandas Aidukas, dr. Asta Kriščiūnaitė-Volbikienė, Kėdainių muzikos mokyklos direktorė Rūta Kutraitė, mokytoja – metodininkė Violeta Česaitienė, vyr. mokytojas Veslav Sobieski. Konferencijoje dalyvaus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Pagrindinio ir vidurinio ugdymo skyriaus vyr. specialistė Laima Rutkauskienė. Konferenciją moderuos doc. dr. Giedrė Gabnytė-Bizevičienė.
Tikslinė auditorija – muzikos pedagogai, švietimo įstaigų vadovai ir pavaduotojai.
Tikslas – suburti muzikos pedagogus ir sudaryti jiems sąlygas pagilinti ne tik profesines, bet ir pedagogines žinias, atkreipti dėmesį į muzikinio ugdymo problemas.
Maloniai kviečiame dalyvauti konferencijoje!
Svarbu: neturintys galimybės dalyvauti konferencijoje, galės stebėti nuotoliniu būdu.
Konferencija vyks laikantis galiojančių LR Vyriausybės reikalavimų renginių organizavimui uždarose patalpose.
Kontaktai:
LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
El. p.: kkcrenginiai@lmta.lt
Tel.: (8 5) 261 1142
INFORMACINĖ DIENA 2020
2020 m. rugsėjo 7–8 d.
LMTA Centrinių rūmų Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
INFORMACINĖ DIENA 2020
11 val.
Muzikos atlikimo bakalauro ir magistrantūros studijų programos visų specializacijų, išskyrus dainavimo, pirmo kurso studentams.
15 val.
Muzikos atlikimo bakalauro ir magistrantūros dainavimo specializacijos pirmakursiams,
Muzikos studijų bakalauro pirmakursiams: specializacijos – elektroninė muzika, kompozicija, muzikinis folkloras, muzikos tyrimai, muzikos industrija ir prodiusavimas,
Kompozicijos magistrantūros pirmakursiams: specializacijos – akademinė kūryba, skaitmeninės technologijos,
Meno teorijos magistrantūros pirmakursiams: specializacijos – etnomuzikologija, muzikologija, teatrologija ir kinotyra.
Rugsėjo 8 d., antradienį
11 val.
Kino meno bakalauro: specializacijos – dramaturgija, garso dizainas, montažas, prodiusavimas, vaizdo režisūra, vaizdo operatorius,
Kino meno magistrantūros: specializacijos – garso dizainas, prodiusavimas, vaizdo režisūra, vaizdo operatorius,
Teatro meno bakalauro ir magistrantūros: specializacija – vaidyba,
Scenos ir kino menų istorijos ir kritikos bakalauro,
Meno vadybos magistrantūros studijų programų pirmo kurso studentams.
Rugsėjo 8 d. informacinis renginys bus tiesiogiai transliuojamas Klaipėdos fakultete.
Muzikos atlikimo bakalauro pirmakursiams: specializacijos – džiazo ir populiarioji muzika, styginiai instrumentai (gitara),
Muzikos atlikimo magistrantūros pirmakursiams: specializacijos – džiazo ir populiarioji muzika, liaudies instrumentai, orkestro muzika,
Muzikos studijų bakalauro pirmakursiams: specializacija – muzika ir edukacija,
Šokio subkultūrų bakalauro pirmakursiams,
Teatro meno bakalauro pirmakursiams: specializacija – teatro ir renginių režisūra,
Teatro meno magistrantūros pirmakursiams: specializacija – taikomasis teatras.
INFORMACINĖS DIENOS PROGRAMA:
- Sveikinimo žodis. COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) prevencija LMTA
- Studijų administravimas
- Studijų sistema ir studijų programų struktūra
- Studentų karjeros valdymas
- Tarptautinių mainų galimybės LMTA studentams
- E’Akademija
- LMTA biblioteka
- Studijų finansavimas
- LMTA studentų atstovybė
- Atsakymai į klausimus
Tarptautiniai ryšiai
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti į Erasmus praktiką 2026 m. pavasario semestro metu. Paraiškas galima teikti iki spalio 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
2024 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos fakultete įvyko Erasmus+ studentų koncertas
Koncertą kartu su Erasmus+ studentais užsieniečiais organizavo Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas.
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti į Erasmus praktiką 2025 m. pavasario ir rudens semestrų metu. Paraiškas galima teikti iki sausio 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
2023 m. gruodžio 19 d. Balkono teatre įvyko Erasmus+ studentų koncertas.
Koncertą kartu su Erasmus+ studentais užsieniečiais organizavo Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas.
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti į Erasmus praktiką 2024 m. vasarą ir rudens semestre. Paraiškas galima teikti iki sausio 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
2023 m. gegužės 30 d. J. Karoso salėje įvyko Erasmus+ studentų koncertas.
Koncertą kartu su Erasmus+ studentais užsieniečiais organizavo Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas.
Papildomas konkursas magistrantūros I kurso studentams, kurie neturėjo galimybės pateikti paraišką pernai. Studentai gali pasirinkti 1-3 užsienio mokyklas iš partnerinių mokyklų sąrašo.
Paraiškos priimamos iki 2023.09.30. Paraiškos forma pildoma čia: Paraiška Erasmus studijoms
Išvykti M2 kurse pavasario semestre pagal LMTA nuostatus neleidžiama.
Gautos kandidatų paraiškos bus perduotos katedrai apsvarstyti ir patvirtinti.
Pasirašyta Erasmus+ bendradarbiavimo sutartis su Karališkaja Briuselio menų akademija, www.arba-esa.be
Informacija apie Vokietijos akademinių mainų tarnybą (DAAD) ir jos stipendijas
Apie galimybes gauti Vokietijos akademinių mainų tarnybos (DAAD) stipendijas daugiau informacijos rasite čia.
AKIMIRKOS IŠ ŠVENTINIO LMTA „ERASMUS+“ STUDENTŲ KONCERTO
2022 m. gruodžio 14 d. Balkono teatre įvyko Erasmus+ studentų koncertas.
Koncertą kartu su Erasmus+ studentais užsieniečiais organizavo Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas, renginys buvo skirtas artėjančioms šventėms ir rudens semestro pabaigai.
POKALBIS SU „ERASMUS+“ ALUMNE MILDA PAKAMANYTE
Erasmus+ alumnė Milda Pakamanytė: „Elnyne atlikinėjome ritualus, pažindinau suomius, graikus, islandus su lietuvių ritualine kultūra ir projektą tikiuosi pratęsti ir ateityje su viltimi įnešti į Lietuvos teatrą šiek tiek daugiau rituališkumo, gaivališkumo.“

LMTA Teatro ir kino fakulteto Vaidybos ir režisūros katedros Teatro meno bakalauro studijų IV kurso studentė Milda Pakamanytė III bakalauro studijų kurse buvo išvykusi į Helsinkio teatro akademiją. Erasmus+ alumnė sutiko pasidalinti savo patirtimi.
Audrius Dabrovolskas
Kodėl pasirinkote Suomiją Erasmus studijoms? Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Helsinkio teatro akademiją pasirinkau neatsitiktinai. Vos įstojusi į teatro režisūrą, kreipiausi į režisierę, profesorę Yaną Ross – paprasčiausiai parašiau jai žinutę socialiniuose tinkluose. Žinojau, kad šiai kūrėjai teko dirbti ir mokyti ne vienoje Europos šalyje, todėl pasiklioviau jos rekomendacijomis. Buvo paminėta viena Danijos akademija ir Helsinkio teatro akademija, kurios studijų programa man pasirodė įdomesnė. Žinoma, pasirinkimą lėmė ir kalbos barjeras. Studijuojant režisūrą, be galo svarbu suvokti kalbą, tad rinkausi tik tuos universitetus, kurie siūlė programas anglų kalba.
Kokie buvo jūsų lūkesčiai prieš išvykstant Erasmus studijoms ir kiek jie pasiteisino ar nepasiteisino?

Jei kalbėčiau atvirai, lūkesčių neturėjau. Pirmaisiais studijų metais laimėjau Erasmus konkursą, bet pasaulį užgriuvo pandemija. Vėliau, po metų, mano paraiška pasimetė, ilgą laiką maniau, jog paprasčiausiai neatitikau reikalavimų. Atėjo balandis, užgriuvo režisūriniai darbai, paskaitos, be to, lygiagrečiai baiginėjau medicininės kosmetologijos bakalaurą… Ir laiškas: „Jūsų paraiška pasimetė. Ar norite vykti?“ Žinoma, noriu! Kuo toliau ir kuo greičiau. Dėl to ypač skubiai užpildžiau dokumentus, pernelyg nesigilindama į Helsinkio studijų programą. Nors neturėjau didelių lūkesčių, galiu pasakyti, kad studijos pranoko viską, ko galėjau tikėtis. Tai – neįtikėtinai skirtinga mokykla (palyginti su LMTA. – Red. past.). Paskaitos vykdavo ciklais, dėstytojai buvo kviečiami iš įvairiausių Europos valstybių bei Jungtinių Amerikos valstijų. Viskas nukreipta į tave kaip būsimą menininką, dirbama su tavo idėjomis ir padedama jas išpildyti, tobulinti. Iš esmės ten netramdomas kūrybiškumas, galbūt todėl visi režisūros studentai be galo skyrėsi savo braižu, režisūrine kalba ir tematika. Manau, jog tai – protingas pasirinkimas, norint išugdyti kuo skirtingesnius individus, o ne vienodą menininkų masę.
Su kokiais iššūkiais teko susidurti Erasmus studijų metu?
Pagrindinis iššūkis buvo suvokti, kad mano vidinis homo sovieticus dar egzistuoja. Būdama progreso, inovacijų ir bandymo nekartoti istorinių klaidų gerbėja, susidūriau su suomiais menininkais, kurie nuo mano pasisakymų ne kartą nuoširdžiai pakraupo ir susidomėję klausinėjo, ar Lietuvoje mes tikrai taip mąstome. Buvo sunku pripažinti, jog ir mano mentalitetas yra paveiktas, teko daug reflektuoti apie leftizmą, vertybes. Taip pat sudėtinga aiškinti kolegoms, kodėl komunizmas nėra gerai – ši situacija atskleidžia, kaip lengva įtikėti gražiomis idėjomis, kol jos yra tik teoriniame lygmenyje.
Ar skiriasi ir kaip skiriasi mokymo metodika Suomijoje?
Skiriasi. Visi menininkai Helsinkio akademijoje mokosi ciklais. Tai reiškia, kad turėdamas šešis dalykus studentas savaitę lanko socialinio teatro teoriją, mėnesį – ritualinį teatrą ir t. t. Paskaitų trukmė priklauso nuo kreditų skaičiaus. Asmeniškai man ciklais mokytis ypač veiksminga, nes galima koncentruotis į vieną konkretų dalyką, todėl geriau įsisavinama informacija. Taip pat svarbu, jog pusmetį ten studijuoja, o kitą pusmetį kuria. Režisierių atveju, nuo vasario prasidėjo bendros komandos dirbtuvės su to paties kurso dramaturgu, scenografu, vaizdo, šviesų ir garso dizaineriais bei kostiumų dizainere. Tokioje komandoje kasmet dirbama, vyksta užstalės spektaklio ruošimo procesas (ko pas mus nėra – neturime oficialių susijungimų su VDA ir pan.). Tokiu metodu studentai iškart paruošiami darbui po studijų. Tik tuomet, po mėnesio, ėmėme repetuoti su aktoriais (kuriems irgi suteikta galimybė atvykti iš kitur – iš Tamperės akademijos atvažiavo trys aktorės, o viena studijavo Helsinkio teatro akademijoje), visas procesas truko keturis mėnesius. Itin naudinga ir tai, kad po premjeros spektaklis dar ne kartą buvo rodomas, kitaip nei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur tik egzaminas ir viskas. Buvo suplanuota dešimt spektaklių per dvi savaites, kas ypač padėjo aktoriams: nušlifuoti vaidmenį, pajusti, ką reiškia vaidinti skirtingoms auditorijoms.
Ar pritaikėte (ir kaip?) naujas metodikas savo kūryboje Lietuvoje? Galbūt organizuojant kūrybines dirbtuves ar bendradarbiaujant su užsienio kolegomis?
Tiesą pasakius, taikau, tik dar nesu tikra, kaip tai paveiks rezultatą. Visų pirma, orientuojuosi į metodiką „neišvaryk iš proto nei savęs, nei savo komandos“ – emocinė sveikata mano darbe dabar yra pati svarbiausia. Daug kalbuosi su aktoriais, stengiuosi, kad jie jaustųsi išgirsti. Apskritai tapau atviresnė pasiūlymams. Iki Suomijos neabejojau, kad kiekvienas ne mano sugalvotas sumanymas negali būti rodomas, nes juk ne aš jį sumąsčiau. Dabar nusimečiau šią keistą naštą. Taip pat sąmoningai susirinkau man reikalingą komandą – kostiumų dizainerį, kompozitorių, o su šviesų daile padeda nuostabus dėstytojas Vilius Vilutis. Prieš tai viską būčiau bandžiusi daryti pati. Gal tai ir svarbiausia – supratau, kiek daug čia kolektyvinio darbo, kuriam Lietuvos muzikos ir teatro akademija kol kas dar nesudaro sąlygų, bet tikiu, kad viskas pamažu keičiasi.

Dėl realių metodų, tai iš penkias savaites trukusio „Art and Conciousness“ kurso, skirto magistrantams režisieriams, išsinešiau labai daug metodų, kaip dirbti su savimi ir aktoriumi, gavau įdomių įrankių, kuriuos galbūt net pritaikysiu viename iš savo spektaklių. Dar buvo įdomios dirbtuvės, kuriose dalyvavo visų kursų režisieriai. Turėjome tris primityvias scenas ir kasdien reikėjo sugalvoti jas vis kitam žanrui. Šį metodą panaudoju, kai nesuprantu, kodėl scena neveikia.
Kūrybinės dirbtuvės Lietuvoje jau įvyko. Helsinkyje turėjau Ritualinio teatro kursą, kurio paskutinę savaitę gyvenome miškuose. Šiemet, rugsėjo viduryje, šis kursas atvyko į mano gimtuosius namus Mažeikiuose, kur mano šeima turi elnių fermą. Elnyne atlikinėjome ritualus, pažindinau suomius, graikus, islandus su lietuvių ritualine kultūra. Projektą tikiuosi pratęsti ir ateityje su viltimi įnešti į Lietuvos teatrą šiek tiek daugiau rituališkumo, gaivališkumo.
Kokių turėtumėte patarimų studentams, mąstantiems išvykti Erasmus studijoms?
Mano patarimas toks: vykit. Gal kas nors nepasiseks, gal nebus lengva, bet tai yra patirtis, kuri iš tiesų nieko nekainuoja. Kada dar būčiau galėjusi metus nemokamai studijuoti vienoje geriausių Europos akademijų ir gauti stipendiją bendrabučiui? Pasakiusi tai, pridėsiu ir paskutinį saldų sakinį. Važiuokit, nes pasaulis – didelis ir įdomus. Nebijokite, neužsidarykite burbule. Pamatykite meną visur. Galbūt save atrasite visai kitur, nei galvojate. Tad linkiu šokti: kaip aš šokau į eketę Suomijos ežere, tekinom iš saunos, visa garuojanti ir gyva. Tai buvo tikra kelionė.
Parengė Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas
2023 01 30
„ERASMUS+“ STUDENTAI: AKYS – BAISININKĖS, RANKOS – DARBININKĖS
2022–2023 metais padaugėjo tiek atvykstančių, tiek ir išvykstančių į Erasmus+ studijų mainus Lietuvos muzikos teatro akademijos studentų. Kalbamės su trimis iš jų – Džiazo katedros III kurso studentu, saksofonininku Martynu Šerpyčiu, studijuojančiu Pietų Danijos muzikos ir teatro akademijoje Odensėje, Helsinkio universiteto Sibelijaus akademijoje studijuojančia Fortepijono ir vargonų katedros III kurso studente, pianiste Gabriele Agile Bajoraite ir Meno vadybos skyriaus Muzikos studijų programos bakalauro III kurso studente Elena Gabija Čapskyte, studijuojančia Pulos universitete Kroatijoje.

Kodėl pasirinkote šias šalis Erasmus studijoms? Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Martynas Šerpytis: Girdėjau gerų atsiliepimų apie džiazo studijas Odensėje. 2021 m. rudens semestro metu pas mus studijavo Erasmus+ studentas iš Danijos Jens Abel Ozmec, mes susibendravome ir jis daug papasakojo apie savo mokyklą, žmones, buvo atvykę jo draugai, su kuriais teko pabendrauti. Mano specialybės dėstytojas taip pat žinojo šią mokyklą. Apskritai Danijoje yra trys miestai, kur galima studijuoti muzikos dalykus – Odensė, Kopenhaga ir Arhus. Jeigu kalbėtume apie džiazą ir ritminę muziką, Arhuse daugiau propaguojamas „Funk“ ir „RnB“ stilius, Kopenhagoje – dainavimo, dainų rašymo dalykai, labiau leidžiantys atsiskleisti atlikėjams, o Odensė yra kryptinga tuo, jog turi daug tradicinio džiazo. Ją ir pasirinkau.

Elena Gabija Čapskytė: Rinkausi iš mokyklų, su kuriomis bendradarbiauja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, sąrašo. Kodėl Kroatija ir Pulos miestas patraukė mano dėmesį? Pulos universitetas nėra muzikos krypties, nors turi ir menų fakultetų. Norėjau pagilinti vadybos ir prodiusavimo žinias. Be to, universitetas yra modernus, šiuolaikiškas, gerą įspūdį sudarė internete pateikta informacija. Kita vertus, rinkausi miestą, kuris nebūtų per didelis, kaip, pavyzdžiui, Londonas ar Paryžius. Puloje – apie 50 tūkst. gyventojų, mieste yra senovės romėnų palikimo, tai mane labai domina. Universitetas organizuoja daug veiklų, pavyzdžiui, kelis kartus buvau išvykusi į aplinkines šalis – Bulgariją, Serbiją.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Sibelijaus akademija yra užsitarnavusi gerą vardą tarp muzikos universitetų, be to, žinojau profesorių, nes su juo turėjau nuotolinius meistriškumo kursus, kuriuos organizavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Tad nedvejojau ir Sibelijaus akademiją pasirinkau pirmuoju numeriu.
Kokie buvo jūsų lūkesčiai prieš išvykstant Erasmus studijoms ir kiek jie pasiteisino?

Martynas Šerpytis: Jeigu palygintume džiazo tradicijas, Lietuvoje yra daug avangardinio džiazo ir improvizacinės muzikos, todėl norėjau daugiau susipažinti su tradicine džiazo muzika. Visos paskaitos yra labai kryptingos ir mano lūkesčius išpildė.
Elena Gabija Čapskytė: Paskaitose tikėjausi išplėsti savo vadybines ir ekonomines žinias, kurias vėliau pritaikyčiau Lietuvos muzikos rinkoje. Dėl anglų kalbos turėjau lūkestį dar geriau ją pramokti, tai ir pavyksta, nes kalbu daug. Mokausi ir kroatų kalbos, nes tai padeda geriau pažinti kitą kultūrą. Nepasiteisinęs lūkestis – užimtumas, nes tikėjausi, jog bus daugiau paskaitų.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Kai pasiryžti išvažiuoti į kitą šalį studijuoti, visada turi lūkesčių, juk dėl to ir važiuoji. Prieš išvykdama labai domėjausi mokyklomis, kurias buvau įtraukusi į savo sąrašą. Tad žinojau, kad Sibelijaus akademija yra labai profesionali mokykla, su geromis sąlygomis studijuoti. Atvažiavus tai pasitvirtirtino ir pateisino mano lūkesčius.
Kokios studijų sąlygos nustebino?
Martynas Šerpytis: Danijoje mane nustebino tai, kaip jie moka pagirti ir kaip jie šiltai bendrauja.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Kiekvienoje auditorijoje yra labai geri „Steinway“ arba „Yamaha“ instrumentai, kurie laisvai prieinami, nerakinami.

Ar esate patenkinti gyvenimo sąlygomis?
Elena Gabija Čapskytė: Aš nuomojuosi butą su savo draugu, nes nuoma čia pigesnė nei Lietuvoje. Viskas yra komfortiška, gal tik dėl viešojo transporto buvo problemų, nes jis čia važiuoja retai ir nebūtinai pagal tvarkaraštį, todėl nusipirkau dviratį.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Apsistojau per Housing sistemą, nes yra du variantai: Sibelijaus akademijos bendrabutis, bet ten Erasmus studentams nebūna daug vietų, ir Housing sistema, kur tau gali pasiūlyti studiją, kambarį ir šiuo būdu gyvenamąją vietą rasti lengviau.
Su kokiais iššūkiais tenka susidurti Erasmus studijų metu?

Gabrielė Agilė Bajoraitė: Iššūkių kaip ir nėra, žmonės labai panašūs į lietuvius. Suomiai niekur neskuba, bet yra organizuoti, nevėluoja ir patys labai nemėgsta vėluojančių žmonių. Be to, atvykus pirmomis dienomis tikrai pasijuto, kad Helsinkis yra didelis miestas, nes labai daug skirtingų tautų ir to nepamatysi Lietuvoje.
Martynas Šerpytis: Odensėje bakalauro studijos trunka tik 3 metus, tad kai atėjau į aranžuotės paskaitą, buvau „apšalęs“, kiek daug nesuprantu. Tikrai gan stipri mokykla ir paskaitų lygis aukštas. Jeigu nebūčiau buvęs aktyvus ir norėjęs pasisemti žinių ir tobulėti, tai aš būčiau ir sėdėjęs toje trečio kurso aranžuotės paskaitoje išsižiojęs.
Ar skiriasi ir kaip skiriasi mokymo metodika universitete, kuriame dabar studijuojate?
Martynas Šerpytis: Ženkliai skiriasi mokymo programa, nes LMTA turime daug papildomų paskaitų – klasikinės muzikos teorijos. Danijoje netgi teorinės paskaitos yra susijusios su aranžavimu: susirinkę klasėje pristatome savo aranžuotes ir reharmonizacijas, jas aptariame ir aiškinamės, kodėl pasirinkome taip aranžuoti, komentuojame kolegų aranžuotes, jas grojame. Dėstytojai labai šilti ir draugiški, o paskaitose studentai traktuojami kaip dėstytojų kolegos.

Elena Gabija Čapskytė: Kai kurie dalykai skiriasi, kai kurie ne, tai priklauso nuo dėstytojų. Paskaitų gal mažiau, trukmė skiriasi, gali būti paskaitos po 3 ar 4 valandas, bet jos interaktyvios ir neprailgsta, nes nagrinėjame hipotetines situacijas, nors visos yra teorinės. Bendravimas su dėstytojais nėra griežtai formalus. Kadangi dėstytojai dirba tose srityse, jie daug perteikia savo praktinės patirties.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Tikrai skiriasi, nes nėra hierarchijos, į profesorius kreipiamasi vardu, jie net nemėgsta, kai į juos kreipiamasi laipsniais ar pavardėmis. Tai labai padeda, nes studentas yra matomas kaip lygus ir iš dalies tai netgi labiau motyvuoja. Jie labiau kreipia dėmesį ne į teorinius dalykus, bet į tavo psichologinę būseną, kad ji būtų gera. Mes turime paskaitas, kur šnekame apie psichologinę sveikatą, apie stresą, susijusį su muzika. Lietuvoje labai didelis dėmesys yra skiriamas smulkmenoms, kartais net per daug. Čia daugiau dėmesio skiriama bendram kūrinio vaizdui, bendram stiliaus pajautimui ir garsui bei jo spalvų ieškojimui. Dabar ir pati labiau priprantu prie tokios mokymo metodikos ir, manau, technikos detalės su laiku ir taip yra išsprendžiamos, kai jas atidirbi. Kita vertus, jeigu nebūčiau gavusi žinių Lietuvoje, galbūt toks mokymas ir būtų sunkiau suvokiamas.
Kokių turėtumėte patarimų studentams, svarstantiems išvykti Erasmus studijoms?
Martynas Šerpytis: Aš tikrai siūlyčiau kaip įmanoma daugiau visko pasisemti ir pasinaudoti Erasmus+ suteikiamomis galimybėmis.
Elena Gabija Čapskytė: Kai kurie studentai klausia – kodėl aš turėčiau važiuoti į studijų mainus, bet aš užduočiau klausimą: kodėl aš neturėčiau vykti? Man tai Erasmus+ yra kaip svajonė ir nuostabi galimybė išvykti. Aš tik išvykusi supratau, kiek aš daug nepažįstu žmonių ir kultūrų. Kitas aspektas – nebijoti kalbėti su žmonėmis, nebijoti klausti tiek dėstytojų, tiek studentų. Mano senelė sakydavo: akys – baisininkės, rankos – darbininkės, todėl tiesiog reikia imti ir daryti.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Manau, kad nereikia nurašyti pasiruošimo, jog parašysiu bet kaip motyvacinį laišką, nusiųsiu bet kokius įrašus. Reikia ruoštis taip, lyg stotum į tą instituciją mokytis kaip nuolatinis studentas. Reikia atsakingai pateikti dokumentus, įrašus ir nepraleisti terminų tiek teikiant juos, tiek ieškant gyvenamosios vietos.

Kaip ši patirtis prisideda prie jūsų asmeninio ir profesinio tobulėjimo? Kuo ji gali būti naudinga ateityje?
Martynas Šerpytis: Studentai, kurie studijuoja akademijoje Odensėje, yra motyvuoti, šiltai bendrauja tarpusavyje, koridoriuje tiesiog prieina ir siūlo kartu pagroti. Lietuvoje bendro grojimo kultūra yra šiek tiek nuvertinama, studentai galvoja, kad labiau tobulėjama grojant vienam klasėje. Danijoje vertinamas grojimas kartu su kitais, todėl ši patirtis jau dabar labai praverčia.
Elena Gabija Čapskytė: Svarbu pažinti ir kitų šalių mokymosi kultūrą, nes tai skatina kūrybiškumą. Kroatijoje studijuojami dalykai suteikia didesnes galimybes rinktis ir kitas studijų programas Lietuvoje vėliau magistro studijų pakopoje. Tai prideda pasitikėjimo savimi, savarankiškumo, ateityje nebijočiau naujų panašių projektų, pavyzdžiui, Erasmus+ praktika ir panašiai.
Gabrielė Agilė Bajoraitė: Pats mokiniesi ir vėliau kitus galėsi mokinti. Jeigu dirbsiu pedagoginį darbą, tai labai padės, nes jau žinosiu įvairius priėjimo būdus prie mokinių bei studentų. Galėsiu padėti ne tik techniškai, bet ir psichologiškai. Taip pat, manau, jog pati pradedu kreipti dėmesį į kitokius grojimo aspektus negu anksčiau. Jeigu kažkas neišeina fiziškai, suprantu, kad tai nėra esmė ir turėčiau eiti „per muziką“. Taip pat būdama Helsinkyje matau, jog profesoriai čia yra tarsi „vaikščiojančios enciklopedijos“ ir tai tik dar labiau skatina pačiai labai daug domėtis savo profesija. Neužtenka vien tik groti, reikia turėti ir laisvalaikį, be to, skaityti profesines knygas, straipsnius. Labai džiaugiuosi, būdama čia. Tikiuosi, tobulėju profesiniu ir psichologiniu atžvilgiu.
Parengė Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas
2023 01 20
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti į Erasmus praktiką 2023 m. pavasario semestre. Paraiškas galima teikti iki sausio 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
Lietuvos muzikos ir teatro akademija sudarė naują dvišalę bendradarbiavimo sutartį su NUTN – Tainano nacionaliniu universitetu Taivanyje. Sutartis galios nuo 2022-2023 iki 2028-2029 s. m. Bus keičiamasi dėstytojais, studentais, organizuojami koncertai Vilniuje ir Tainanyje.
Stipendijų galimybės Vokietijoje
Vokietijos akademinių mainų tarnyba DAAD (Deutscher Akademischer Austauschdienst) kviečia jungtis Zoom platformoje spalio 18 d. 15:00 val. adresu: https://zoom.us/j/97429408617?pwd=NzZQRmhwNHNhczFTazN6dDU2WlBPdz09 (anglų k.).

Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti Erasmus praktikos 2022 m. rudens semestre. Paraiškas galima teikti iki šių metų gegužės 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
LMTA ABSOLVENTĖ UGNĖ JURKONYTĖ – APIE LITUANISTINĘ PRAKTIKĄ BARSELONOJE
Lituanistinio švietimo įstaigos yra aktyvios įvairiose Europos, Šiaurės ir Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos ir net Australijos žemynų šalyse. Jų tikslas yra padėti išmokti lietuvių kalbą ir ją išlaikyti. Siekiant šio tikslo yra skatinama susipažinti su Lietuvos valstybės istorija, kultūra, paveldu ir tokiu būdu išsaugoti tautinį tapatumą bei skatinti saviraišką lietuvių kalba.
Kalbina Audrius Dabrovolskas
Šiuo metu į tokio pobūdžio praktiką Ispanijoje esančioje Barselonos LT mokyklėlėje yra išvykusi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Muzikos atlikimo magistro studijų absolventė Ugnė Jurkonytė, kurią ir nusprendėme pakalbinti bei daugiau sužinoti apie jos lituanistinės praktikos metu atliekamą veiklą.
Kaip susidomėjote galimybe vykti atlikti praktiką lituanistinio švietimo įstaigose?
Kadangi dirbu švietimo srityje, man ši praktika pasirodė naudinga ir įdomi dėl profesinių priežasčių ir ne tik. Tai puiki galimybė atvykti į kitą šalį, joje pagyventi, pažinti ten gyvenančių lietuvių bendruomenę, prisidėti prie neformalaus ugdymo, renginių ir tradicijų plėtojimo. Labai palaikau tautiškų tradicijų ir lietuvybės puoselėjimą, todėl man tai pasirodė puiki galimybė.
Kodėl pasirinkote būtent Barselonos LT mokyklėlę?
Pasirinkimų kur važiuoti yra daug. Kadangi Barselonoje jau esu buvus ir šis miestas man paliko įspūdį, todėl norėjau sugrįžti ir jį pažinti dar geriau. Kita vertus, pasirinkau Barselonos mokyklėlę ir dėl finansinių aspektų. Skirta stipendija leidžia gyventi pakankamai gerai. Išvykus, pavyzdžiui, į San Franciską nepavyktų net išsinuomoti kambario.
Kokių lūkesčių turėjote prieš prasidedant praktikai ir ar jie pasikeitė praktikos atlikimo metu?
Atvirai kalbant daug lūkesčių neturėjau. Dar prieš aplikuojant buvau susipažinusi su pasaulyje veikiančių lituanistinių mokyklų konceptu, aišku, kiekviena mokykla veikia skirtingu principu. Žinoma, prieš prasidedant praktikai susisiekėme su praktikos vadove, ji pasidalino savais lūkesčiais, papasakojo kaip vyksta veiklos ir ko maždaug tikėtis. Taip pat susipažinau su kita studente, kuri taip pat su manimi atlieka praktiką Barselonos lituanistinėje mokyklėlėje. Važiavau atvira širdimi, pasiruošusi būti bendruomenės dalimi. Vienas dalykas, kuris vyksta kitaip nei įsivaizdavau, tai – pamokėlės, kuriose turime daug laisvės kalbėti, apie ką norime, arba kuo užsiimti. Svarbiausias mokyklėlės tikslas – palaikyti gyvą lietuvių kalbą, nes daugeliui vaikų kalbėti lietuviškai nėra lengva.
Papasakokite daugiau apie praktikos metu atliekamas užduotis, veiklas.
Barselonos lituanistinėje mokyklėlėje bendri užsiėmimai vyksta kartą per tris savaites. Tad šiems užsiėmimams turime pasiruošti iš anksto. Temą pasirenkame pačios ir visą pamokos struktūrą deliojame, kaip norime. Pavyzdžiui, kai šventėme Vasario 16-ąją, pamokėlės tema buvo – knygnešiai. Papasakojome vaikams, ką reiškia šis žodis, kokiame kontekste knygnešiai veikė Lietuvoje, žaidėme, gaminome savo „senovines“ knygeles iš sendinto popieriaus ir panašiai. Taip pat kiekvieną dieną lankome vaikus jų namuose, čia jau dirbame privačiai su kiekvienu vaiku, pagal jo kalbos lygį, pomėgius.
Kuo šios veiklos naudingos tobulinant pedagogikos žinias ir kompetencijas?
Dirbant ar planuojant dirbti švietimo sektoriuje kiekviena patirtis su vaikais yra naudinga. Šioje mokyklėlėje išmokau daug dalykų – prisitaikyti prie skirtingo vaikų kalbos lygio; kad kalba nebūtų barjeras, bendraujant reikia pasitelkti kūrybiškumą. Taip pat labai naudinga tai, kad vedame tiek privačias, tiek grupines pamokas – skirtingos patirtys padeda tobulėti. Kita vertus, įdomu pažinti kitokioje kultūroje augančius vaikus, kas juos domina, kokius žaidimus jie mėgsta, kaip jie mokosi ir panašiai. Vėliau kai kuriuos dalykus bus galima pritaikyti pedagoginėje veikloje Lietuvoje.
Kokių turėtumėte patarimų studentams, kurie svarsto galimybes atlikti praktiką užsienyje?
Visų pirma, patariu nedvejoti ir pildyti paraiškas. Tikrai verta. Net negalėčiau sugalvoti priežasčių, kodėl nevertėtų bent pabandyti. Net jei ir neturite pedagoginės patirties, ar nesate lituanistinių studijų studentai, mokyklėlės mielai priima įvairių krypčių studentus, svarbiausia entuziazmas, o visa kita ateis savaime. Keli praktiniai patarimai – nedelskite ieškoti kambario ar buto kur gyventi, atsivežkite lietuviškos atributikos, labai praverčia ir vaikams labai patinka. Nebijokite – išvykę nesijausite vieniši, gerai praleisite laiką, įgysite patirties ir atsivešite naujų įspūdžių. Sėkmės!
Ačiū Jums už atsakymus!
Daugiau informacijos apie Barselonos LT mokyklėlę
Parengė Tarptautinių ryšių skyriaus vyresnysis specialistas Audrius Dabrovolskas
Nuotraukos – iš Ugnės Jurkonytės asmeninio archyvo
2022 03 22
Paskelbtas kvietimas teikti paraiškas tarptautinėms praktikoms lituanistinio švietimo įstaigose 2022–2023 m. m.
Praktikos 2022–2023 m. m. galimos tik šiose lituanistinio švietimo įstaigose ir gali vykti nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. gegužės 31 d.
Užpildyta paraiška kartu su prisegtais reikalaujamais dokumentais turi būti pateikta per el. sistemą apply.scholarships.lt iki 2022 m. balandžio 1 dienos įskaitytinai.

Daugiau informacijos – https://stipendijos.lt/galimybes/kvieciame-teikti-paraiskas-tarptautinems-praktikoms-lituanistinio-svietimo-istaigose-2022-2023-m-m/
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas studentus, norinčius išvykti Erasmus praktikos 2022 m. pavasario, vasaros semestre. Paraiškas galima teikti iki šių metų sausio 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
Interviu su išvykusiais ir šiuo metu studijuojančiais Erasmus+ programoje
2020 metais prasidėjusi COVID-19 pandemija vis dar tęsiasi ir ji neabejotinai paveikė studentų judumą – tiek atvykstančių studijuoti pagal Erasmus+ programą į Lietuvos muzikos teatro akademiją, tiek išvykstančių studijuoti svetur studentų skaičius sumažėjo. Pandemijos metu pasiryžę išvykti studentai teigiamai atsiliepia apie Erasmus+ programą ir vertina įgytą patirtį. Kalbamės su trimis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentais – Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos katedros Kino dramaturgijos bakalauro II kurso studente Deimante Vilkelyte, studijuojančia Kijevo I. K. Karpenko-Karyi nacionaliname teatro, kino ir televizijos universitete Ukrainoje, Muzikos fakulteto Fortepijono katedros Muzikos atlikimo bakalauro III kurso studentu Jonu Šopa, studijuojančiu Vokietijos Hanoverio aukštojoje muzikos ir teatro medijų mokykloje ir Teatro ir kino fakulteto Šokio ir judesio katedros Šiuolaikinio šokio bakalauro II kurso studentu Povilu Jurgaičiu, kuris buvo išvykęs pagal Erasmus+ studijų mainų programąį Islandijos menų universitetą 2020 m. rudens semestre.
Kodėl pasirinkote šias šalis Erasmus studijoms? Kas lėmė tokį pasirinkimą?
Deimantė: Pasirodė įdomu, nes prieš tai nebuvau mačiusi, jog Ukraina būtų įtraukta į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos partnerių sąrašą. Taip pat Ukraina yra posovietinė šalis ir man buvo įdomus posovietinis mentalitetas, kuris gal kažkiek panašus į mūsų, taip pat įdomi kultūra ir mokslai. Studijuoti pagal mainų programą Ukrainoje atrodė didesnė egzotika nei tokiose šalyse kaip Ispanija, Portugalija.
Jonas: Hanoverio aukštoji muzikos teatro ir medijų mokykla Europoje tarp pianistų vertinama kaip meka, nes yra viena stipriausių fortepijono mokyklų Vakarų Europoje. Taip pat traukė vokiška kultūra, vokiečių mentalitetas.
Povilas: Labai paprastai. Islandija buvo viena iš tų šalių, kurią norėjau aplankyti ir tai sutapo su Erasmus studijų mainais.
Kokie buvo jūsų lūkesčiai prieš išvykstant Erasmus studijoms ir kiek jie pasiteisino ar nepasiteisino?
Deimantė: Aš tikėjausi griežtesnės disciplinos, tačiau viskas buvo atvirkščiai: didelė laisvė, dėstytojai nesikiša į kūrybinius procesus, suteikia reikalingą informaciją, nėra privalomų atsiskaitymų terminų ir tai nustebino. Turėjau lūkesčių, jog dalis paskaitų vyks angliškai, bet vis dėlto didžioji dalis paskaitų vyksta ukrainiečių ir rusų kalba.
Jonas: Tikėjausi griežtumo, jog bus vokiška tvarka (“ordnung”), terminai dėl atsiskaitymų, bet nieko panašaus, labai netgi jauku buvo, jog dėstytojai, profesūra ir organizacinė komanda priėmė šiltai ir maloniai ir į studentus žiūri kaip į kolegas. Dar turėjau lūkestį, jog bus daugiau pabuvimo su kolegomis, studentais, įsiliejimo į bendruomenę, bet dėl globalinės pandemijos situacijos tai nelabai vyksta. Kita vertus, jau su nemažai kolegų teko dirbti ir bendrauti.
Povilas: Turėjau du esminius lūkesčius. Pirmas buvo susijęs su studijų procesu, su mano paties tobulėjimu: vienas tikslų buvo užsidaryti akademinėje aplinkoje, skirti laiką mokymosi procesui, taip pat ir sau, savęs nagrinėjimui. Kitas lūkestis – išvykstant į kitą šalį, kitą kultūrą būti atviram pačiai aplinkai, nebijoti susipažinti su vietiniais žmonėmis, užmegzti ryšį su studentais. Vertinant iš studijų pusės pati pandemija vyko bangomis, situacija greitai keitėsi. Atvykus pradžioje apribojimų beveik nebuvo, netgi įvyko pora renginių, ėjome į spektaklius. Po dviejų mėnesių apribojimai pradėjo didėti ir kai jų buvo daugiau – paskaitos vyko nuotoliniu būdu, neturėjome kontaktų.
Ar buvote ir esate patenkinti gyvenimo sąlygomis?
Deimantė: Ukrainoje yra viskas žymiai pigiau, bet atitinkamai darbo užmokestis yra mažesnis. Nustebino, jog ukrainiečiai šiltai žiūri į tai, jog esu iš Lietuvos. Jie daug žino apie Lietuvą, aktorius ir režisierius. Jiems patinka mūsų kultūra.
Jonas: Man dienpinigių užtenka mėnesiui, tiek pat kaip ir gyvenant Vilniuje.
Povilas: Pragyvenimas, lyginant su kitomis šalimis, yra sudėtingesnis, nes yra žymiai brangesnis. Islandijos menų universitetas nesiūlo bendrabučių, kurie būtų pigūs. Atvykęs studentas pats ieško gyvenamosios vietos per Facebook grupes. Vienas iššūkių – surasti tokią gyvenamąją vietą, kuri būtų ne per brangi ir pasiekiama ir tokiu būdu Erasmus stipendija nebūtų išnaudojama tik nuomai. Aš to tikėjausi ir žinojau, kad ši šalis yra brangesnė, todėl buvau tam pasiruošęs. Didžiąją dalį laiko skyriau paskaitoms, bet man pavyko surasti ir papildomą darbą privačioje šokių studijoje, kur vakarais du kartus per savaitę vedžiau šokių pamokas. Tai buvo nebloga pagalba dėl patiriamų finansinių išlaidų, nes visą savo Erasmus stipendiją skyriau gyvenamojo ploto nuomai.
Su kokiais iššūkiais teko susidurti Erasmus studijų metu?
Deimantė: Mano studijų kryptis – dramaturgija, rašymas yra pagrindas, todėl didžiausias iššūkis – kalba. Pačiam universitete yra kalbančių angliškai, bendrakursiai taip pat kalba. Tačiau užduotis reikia rašyti rusiškai, ir tai taip pat yra didelis iššūkis. Ukrainietiškai net nesvajoju rašyti. Susitinkančiųjų žmonių kiekis nėra ribojamas, susipažinau su daug žmonių tiek iš Ukrainos, tiek kitų šalių. Bendrakursiai pasikvietė žiūrėti prancūziškus filmus su rusiškais subtitrais. Mes Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje turime Šoblės kino klubą, jie turi irgi savo kino klubą.
Jonas: Kalba. Vos tik atvažiavus buvo labai sunku, kai reikia parduotuvėje, ar su dėstytojais, ar klasę užsirašyti mokykloje, kai atsako kažką ne tai, ko tikėjaisi. Tarp kitų iššūkių – ribojimai, negali groti tiek, kiek nori, skirtas tam tikras valandų skaičius, išankstinės rezervacijos dėl auditorijų. Daug sunkiau susitikti su žmonėmis ir pažinti kultūrą iš arčiau. Kita vertus, vyko maisto gaminimo vakarai, stalo žaidimai per „Zoom“. Prieš Kalėdas mus pavaišino karštu vynu ir padovanojo advento kalendorių.
Povilas: Socializacijos iššūkis buvo beveik visų Erasmus studijų metu, bet tai buvo dėl pandemijos. Kiti iššūkiai – Erasmus mainų pobūdis, nes išvyksti vienas į nežinomą šalį, kultūrą. Reikia atsakomybės, reikia suvokti, kad daug sprendimų reikia pasverti, nes jie gali paveikti tolimesnę savaitės eigą. Jeigu kalbant pozityviau – aš grįžęs namo paskui pagalvojau, kad man netgi atrodo naudingiau išvažiuoti į Erasmus studijas tokiu sudėtingu metu, nes pačiam studentui tuomet reikia išmokti adaptuotis ir prisitaikyti prie naujovių ir ta patirtis gali praturtinti.
Ar paskaitos/užsiėmimai Erasmus studijų metu vyko mišriu būdu?
Deimantė: Atvykus paskaitos vyko gyvai, bet pradėjus augti COVID-19 atvejų skaičiui šiuo metu viskas vyksta tik nuotoliniu būdu.
Jonas: Kai tik atvykau, paskaitos vyko gyvai, gruodžio gale viskas užsidarė. Dabar viskas vyksta mišriu būdu, dar nėra nustatyta aiškių ribų. Pavyzdžiui, specialybės užsiėmimai, visi grojimo užsiėmimai gali vykti gyvai, bet visos teorinės paskaitos, jeigu nėra didelės būtinybės, vykdomos nuotoliniu būdu. Gyvai leido dirbti tik tiems, kurie turi baigiamuosius egzaminus.
Povilas: Nuo rugsėjo mėnesio augo atvejų skaičius, todėl pats universitetas turėjo priimti sprendimus. Teorinės paskaitos vyko nuotoliniu būdu, kai kontaktas nėra būtinas. Praktiniai užsiėmimai, kūrybinės dirbtuvės buvo organizuojamos gyvai. Paskaitos buvo neblogai sukordinuotos, grupės nesikirto.
Ar skiriasi ir kaip mokymo metodika universitete, kuriame dabar studijuojate?
Deimantė: Daugiau laisvės, nes čia paskaitos yra daugiau teorinės, nors Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Dramaturgijos specialybėje turime daug praktikos, daug rašome, o čia yra atvirkščiai: per paskaitas dėstytojas rodo filmus ir apie juos pasakoja ir tada savo noru tu gali rašyti scenarijus, kuriuos paskui dėstytojas pakomentuoja.
Jonas: Bendrai mokymo kultūra Vokietijoje pasižymi tuo, jog mokinys turi jausti malonumą, nebūtinai spaudžiama iš kiekvieno padaryti superžvaigždę, bet su rimtai nusiteikusiais dirbama labai rimtai ir atkakliai. Atlikėjiški dalykai priklauso nuo dėstytojų. Pačiam reikia registruotis į visus dalykus, pačiam viską susirasti, pavyzdžiui, pasirinkau tokį improvizacijos kursą, reikia užsiregistruoti pas dėstytoją parašant jam elektroninį laišką. Parašiau angliškai, praėjus trims dienoms dar nebuvo atrašyta. Parašius laišką vokiečių kalba, dėstytojas atrašė per pusantros valandos. Buto ieškant, kiek rašinėjau visiems angliškai, niekas neatrašė, bet kai pradėjau siųsti laišką, per Google translate išverstą į vokiečų kalbą, visi pradėjo atrašinėti.
Povilas: Grįžtamasis ryšys yra sumažinamas iki minimumo, tik kurso pabaigoje gauname jį iš kiekvieno dėstytojo. Tam studijų procesui duodama daug laisvės, pats studentas gali pasirinkti, kaip jis nori tą procesą patirti ir turi nemažą žodį proceso kūrimui. Tikslas gana platus ir derinamas prie studento lūkesčių ir norų, visas procesas tampa tarsi žaidimo dalis. Tai nėra atsiskaitymo laukimas, tai labiau orientacija į procesą. Mes galime nueiti į visiškas lankas, bet tai yra naudinga, mes susidomėję, įsitraukę.
Kokių turėtumėte patarimų studentams, mąstantiems išvykti Erasmus studijoms?
Deimantė: Reikia labai žiūrėti, ar studijos yra angliškai, dėl kalbos, kad nepakliūti į tokią šalį, kurios kalbos tu nemoki. Reiktų pasižiūrėti ir dėstytojus, kurie būtų aktyvūs profesiniu atžvilgiu.
Jonas: Galiu tik paantrinti, muzikų disciplinose reikia žiūrėti kas dėsto. Raudona vėliava – jeigu niekas nenori kontaktuoti ar neatrašo iš jokio skyriaus.
Povilas: Kai pakalbu su savo bendramečiais, kurie turi tokią idėją, pastebėjau ypač meno srityje, kad studentai galvoja apie grupės dinamikos svarbą. Tiems studentams tampa svarbu išlaikyti ryšį su kolegomis visų studijų metu ir jie galvoja, kad jeigu išvyks metams – ryšys nutrūks ir sugrįžus jie jausis atitolę ir nebegalės grįžti į grupės dinamiką. Pabuvus pusę metų Erasmus mainuose aš kaip tik atsivežiau žymiai daugiau patirties, kurią galėjau pritaikyti grupės dinamikai. Išvykęs bendravau su savo bendrakursiais, ryšys nenutrūko ir man grįžus, aš jaučiu, kad lyg nebūčiau niekur išvykęs. Tos patirtys, kurias parsivežiau – nuostabiai pritaikomos grupei. Reikia tiesiog nebijoti tos nuomonės, kad aš iškrisiu iš studijų proceso ir nebus įmanoma sugrįžti, reikia pažiūrėti laisviau. Visais atvejais, jei yra galimybė išvykti, kad ir kokia tai šalis bebūtų, tikrai rekomenduoju.
Kaip vertinate šią Erasmus patirtį? Kokia jos įtaka kaip asmenybei ir profesine prasme?
Deimantė: Pridėjo savarankiškumo, nes nėra jokių tavo pažįstamų ar šeimos, kurie gali padėti. Turi kapstytis ir tai prideda pasitikėjimo savimi. Taip pat gavau naujos informacijos apie žanrinį kiną ir tai atrodo labai naudinga.
Jonas: Labai džiaugiuosi, kad pavyko išvažiuoti, kad ir tokiais laikais. Tiek pačiam kaip asmenybei pažinti naujų žmonių, atrasti jų pasaulėžiūras, pabūti atmosferoje, kur studentai yra labai aktyvūs ir groja apie 8-10 valandų per parą. Profesiškai Erasmus studijos man naudingos dėl ryškių suvokimų, perspektyvų ir informacijos kaip galima daugiau ir efektyviau padaryti. Nors gan sudėtingas ir keistas laikas, bet vis tiek įkvepiantis.
Povilas: Vertinu teigiamai. Grįžęs vis dar džiaugiuosi, kad pavyko ten išvykti. Visos patirtys vienais ar kitais būdais rezonuoja. Aš galiu susieti Lietuvos muzikos teatro akademijos paskaitas su tuo, ką turėjau Islandijoje. Jei būtų galimybė vėl vykčiau. Net nesvarbu, kad tai buvo sunkesnis pandemijos laikotarpis, aš žiūriu kaip į naudingesnį laikotarpį. Prisitaikymo aspektas yra labai naudingas jaunam studentui, kuris bando atrasti savo kelią.
Parengė Tarptautinių ryšių skyriaus Programų ir projektų koordinatorius Audrius Dabrovolskas
Europos Komisija priėmė pirmąją 2021-2027 m. programos Erasmus+ metinę darbo programą
Pagal peržiūrėtą ir atnaujintą programą, kurios biudžetas – 26,2 mlrd. EUR (palyginti su 14,7 mlrd. EUR 2014–2020 m.) ir maždaug 2,2 mlrd. EUR pagal ES išorės finansavimo priemones, bus finansuojami mobilumo mokymosi tikslais ir tarpvalstybinio bendradarbiavimo projektai, kuriuose galės dalyvauti 10 mln. įvairaus amžiaus ir visų socialinių grupių europiečių. Programa bus dar įtraukesnė ir rems žaliąją ir skaitmeninę pertvarką, kaip numatyta Europos švietimo erdvėje. „Erasmus+“ taip pat stiprins švietimo ir mokymo sistemų atsparumą pandemijai.
Svarbiausi 2021–2027 m. „Erasmus+“ aspektai:
- Įtraukioji programa „Erasmus+“. Bus siekiama įtraukti mažiau galimybių turinčius asmenis, įskaitant įvairios kultūrinės, socialinės ir ekonominės padėties žmones, taip pat gyvenančius kaimo ir atokiose vietovėse. Tarp numatytų naujovių – pavienių mokinių ir klasių mainai bei besimokančių suaugusiųjų mobilumas. Nedidelio masto partnerystė ir supaprastinta dotacijų tvarka mažesnėms organizacijoms, kaip antai mokykloms, jaunimo asociacijoms ir sporto klubams, sudarys palankesnes sąlygas teikti paraiškas. Be to, programa bus tarptautiškesnė – remiantis sėkmingais ankstesnės programos mainų ir bendradarbiavimo projektais visame pasaulyje, bus aktyviau bendradarbiaujama su trečiosiomis šalimis. Dabar tokie bendradarbiavimo projektai bus galimi ir sporto bei profesinio mokymo srityse.
- Skaitmeninė programa „Erasmus+“. Pandemija išryškino poreikį spartinti skaitmeninę švietimo ir mokymo sistemų pertvarką. Vadovaujantis Skaitmeninio švietimo veiksmų planu, pagal „Erasmus+“ bus remiamas skaitmeninių įgūdžių ugdymas. Per tokias platformas kaip „eTwinning“, „School Education Gateway“ ir Europos jaunimo portalas bus teikiama informacija apie kokybišką skaitmeninį mokymą ir mainų galimybes, skatinamos stažuotės skaitmeniniame sektoriuje. Nauji formatai, pavyzdžiui, mišriosios intensyvios programos, teiks galimybių vykti į užsienį pagal trumpalaikio fizinio mobilumo programą, kurią papildys e. mokymasis ir kolektyvinis darbas. Programa bus toliau skaitmenizuojama ir paprastinama. Pavyzdžiui, bus įgyvendinta skaitmeninio Europos studento kortelės iniciatyva.
- Žalioji programa „Erasmus+“. Vadovaujantis Europos žaliuoju kursu, pagal „Erasmus+“ dalyviams bus teikiama finansinė parama, kad jie naudotųsi aplinką tausojančiu transportu. Taip pat bus investuojama į projektus, kuriais siekiama skatinti informuotumą aplinkosaugos klausimais, ir skatinami mainai, susiję su klimato krizės švelninimu.
- „Erasmus+“ jaunimui. Nuo šiol į Programą integruota iniciatyva „DiscoverEU“ suteiks galimybę aštuoniolikmečiams gauti traukinio bilietą ir išvykti į kelionę po Europą, pažinti kitų šalių kultūras ir žmones. Pagal „Erasmus+“ taip pat bus remiama nauja jaunimo dalyvavimo veikla – mainai ir bendradarbiavimas, padėsiantys jaunimui įsitraukti ir dalyvauti demokratiniame gyvenime, sužinoti daugiau apie Europos vertybes ir pagrindines teises, taip pat – suburti jaunimą ir sprendimus priimančius asmenis vietos, nacionaliniu ir Europos lygmeniu.
„Erasmus+“ atsparumo pandemijai didinimo pastangos padės sutelkti tūkstančius mokyklų, aukštojo mokslo ir studijų institucijų, profesinio mokymo paslaugų teikėjų, mokytojų, jaunuolių, jaunimo ir sporto organizacijų, pilietinės visuomenės atstovų ir kitų suinteresuotųjų subjektų. Programa paspartins naujos praktikos įgyvendinimą, kad pagerėtų visos Europos švietimo, mokymo ir jaunimo veiklos sistemų kokybė ir aktualumas nacionaliniu, regioniniu ir vietos lygmeniu.
Švietimo mainų paramos fondo informacija
Skelbiamas konkursas magistro ir pomagistrinių studijų stipendijoms Izraelyje gauti
Izraelio užsienio reikalų ministerija skelbia konkursą magistro ir pomagistrinių studijų studentams gauti valstybinę stipendiją 2021-2022 studijų metams. Stipendijų konkursas rengiamas atsižvelgiant į kultūrines sutartis tarp Izraelio ir šių šalių: Argentinos, Austrijos, Baltarusijos, Bulgarijos, Kanados (Kvebeko provincijos), Kinijos, Kolumbijos, Kroatijos, Kipro, Čekijos Respublikos, Estijos, Sakartvelo, Graikijos, Vengrijos, Italijos, Korėjos, Lietuvos, Latvijos, Meksikos, Paragvajaus, Lenkijos, Portugalijos, Rumunijos, Serbijos Respublikos, Slovakijos Respublikos, Slovėnijos, Ispanijos, Taivano ir Turkijos.
Belgija, Danija, Vokietija, Indija, D. Britanija, Suomija, Prancūzija, Japonija, Norvegija, Nyderlandai, Šveicarija ir Rusija turi specialų stipendijų susitarimą. Pagal jį skirtingos stipendijos yra siūlomos:
- Vasaros kalbų kursams (Ulpan);
- Akademiniams metams (nuo spalio iki birželio mėn.) – maksimaliai 8 mėnesiams (Magistro, doktorantūros ir podoktorantūros studijoms bei mokslinėms stažuotėms).
Pagrindiniai reikalavimai pretendentams:
- Pretendentas turi būti baigęs bakalauro studijas ir turėti gerus akademinius rezultatus;
- Pretendentas turi būti šalies pilietis, kurioje teikia paraišką, ir būti ne vyresnis nei 35 metų (prieš prasidedant akademiniams metams). Izraelio piliečiai negali teikti paraiškos. Stipendijos gavėjai turi gauti studento vizą (A2), kurią išduoda Izraelio ambasada;
- Privaloma pateikti anglų arba hebrajų kalbos mokėjimo įrodymą (dokumentą/sertifikatą);
- Pretendentas turi atitikti Izraelio universiteto reikalavimus, kuriam teikiama paraiška. Stipendija bus paskirta tik tuomet, kai atitinkama institucija patvirtins kandidato priėmimą.
Terminai ir sąlygos:
- Stipendijos terminai ir sąlygos gali keistis priklausomai nuo metinio biudžeto;
- Stipendija gali būti paskirta tik kartą (nepriklausomai nuo pasirinktų Vasaros kalbų kursų ar visų akademinių metų).
Stipendija, skirta akademiniams metams, sudaro:
- Dalinį studijų mokestį – jei taikoma (50 proc., pavyzdžiui, jeigu studijų mokestis 12000 JAV dolerių, tai tuomet padengiama 6000 JAV dolerių);
- Mėnesinę išmoką studijų laikotarpiu (8 mėnesiams, nuo spalio iki birželio mėnesio);
- Sveikatos draudimą.
Apgyvendinimas, kelionės išlaidos į Izraelį ir atgal bei Izraelyje papildomai nėra apmokamos. Stipendijos bus suteikiamos tik studijoms universitetuose ir studijų programose, kurios patvirtintos Izraelio aukštojo mokslo tarybos.
Norėdami pateikti paraišką, iš pradžių susisiekite su Izraelio ambasada Lietuvoje. Tuomet bus patvirtinti tikslūs paraiškų pateikimo terminai ir suteikta išsamesnė informacija apie pretendentų atranką stipendijai gauti.
Paraiškos pateikimas
Paraišką sudaro:
- Užpildyta paraiškos forma – atsisiųsti;
- Detalus laiškas, kuriame pretendentas aprašo savo studijų sritį, išskirdamas Universitetą, kuriame planuoja studijuoti;
- CV;
- Susirašinėjimo su Izraelio universitetais laiškų kopijos, mokslinės stažuotės arba podoktorantūros studijų atveju – susirašinėjimo su atitinkamo universiteto Izraelyje vadovu;
- Baigtų studijų diplomai ir oficialiai patvirtinta akademinių rezultatų pažyma (notarų patvirtintos kopijos);
- Bent dvi dėstytojų, kurie dėstė pretendentui, rekomendacijos;
- Trys nuotraukos;
- Sveikatos pažyma.
Visi prašomi dokumentai turi būti atspausdinti ir pateikti Izraelio ambasadai šalyje, kurioje gyvena pretendentas (turi būti pateiktos trys dokumentų kopijos anglų kalba). Galutinė paraiškų formų pateikimo data yra ne vėliau kaip 2021 m. kovo 19 d. Sprendimas dėl stipendijos suteikimo kiekvienais metais bus pateiktas liepos mėnesį. Izraelio Užsienio reikalų ministerija informuos pretendentus apie stipendijos suteikimą.
Daugiau informacijos el. paštu scholarship@mfa.gov.il ir puslapyje – https://mfa.gov.il/MFA/MFAArchive/2003/Pages/Scholarships%20offered%20by%20the%20Israeli%20government%20to.aspx
Skelbiama atranka Erasmus+ praktikai
Kviečiame teikti paraiškas, studentus, norinčius išvykti Erasmus praktikai 2021 m. pavasario, vasaros, rudens bei 2022 m. pavasario semestre. Paraiškas galima teikti iki šių metų kovo 31 dienos užpildant Paraišką.
Daugiau informacijos – https://lmta.lt/lt/tarptautiniai-rysiai/erasmus-plus/erasmus-studentu-mobilumas/erasmus-praktika/
2021 m. sausio 28 d. pristatyta Erasmus+ aplikacija, kurios iniciatoriai yra Europos Komisija, Erasmus studentų tinklas (Erasmus Student Network) ir EUF (European University Foundation).
Ši aplikacija yra vienas pagrindinių Europos studento pažymėjimo iniciatyvos elementų, kuriuo siekiama skaitmenizuoti ir supaprastinti studentų mobilumo administracines procedūras. Tokiu būdu bus galima sklandžiai keistis mobilumo duomenimis tarp studento, siunčiančiosios ir priimančiosios institucijos.
Aplikacija leis studentams ne tik lengviau surasti informaciją apie Erasmus+ studijas, aukštąsias mokyklas, galimus Erasmus studijų pasirinkimus, bet ir įsivertinti savo sugebėjimus bei kompetencijas dar prieš mobilumo laikotarpį. Planuojama, jog iki 2021 m. pabaigos aplikacija bus pasiekiama ne tik anglų, bet ir kitomis Europos Sąjungos šalių kalbomis.
Aplikacija jau pasiekiama ir veikia naudojant mobiliuosius, planšetinius įrenginius bei nešiojamus ir stacionarius kompiuterius. Daugiau apie Erasmus+ aplikaciją – https://erasmusapp.eu/
Visą pristatymą galima peržiūrėti čia:
Skelbiamas konkursas Erasmus studijoms ne ES šalyse (Sakartvelas ir Izraelis)
Studijos ir moksliniai tyrimai Vokietijoje galimi vokiečių ir anglų kalbomis.
Daugiau informacijos internet. adresu: www.daad.lv;
Vokietijos studijų programų ir universitetų sąrašas internet. adresu: www.hochschulkompass.de.
Menų vadybos studijos „Performing Arts Management“ Milano La Scalos teatro akademijoje
Italijos vyriausybė kviečia teikti paraiškas Meno vadybos studentus, norinčius išvykti studijoms 2020-2021 s.m. pavasario semestre į Milano La Scala teatro akademiją.
Bus atrinkti 9 užsienio studentai, kurie gaus finansavimą pavasario semestrui magistrantūros studijoms (stipendija 900 EUR/mėn.).
Paraiškos priimamos iki 2020.09.28 d. čia: https://www.accademialascala.it/en/management-courses/master-performing-arts/
Daugiau informacijos: https://www.esteri.it/mae/it/servizi/stranieri/opportunita/progetti-speciali/accademia_teatro_alla_scala.html
Italų kultūros instituto sekretoriatas: Jurgita Sviderskienė, tel. +370 5 2611076 www.iicvilnius.esteri.it – iicvilnius@esteri.it
Konkurse gali dalyvauti paskutinio kurso bakalauro programos studentai, magistrantai ir doktorantai. Paraiškos priimamos iki gegužės 31 d.
Profesinės stažuotės programa suteikia galimybę atlikti profesinius interesus atitinkančias stažuotes įvairose JAV įmonėse, kompanijose ar organizacijose. Programos dalyviams skiriama stipendija apgyvendinimo, draudimo, maisto bei transporto išlaidoms padengti (iki 30,000 JAV dolerių per metus).
Norinčius dalyvauti šiame konkurse, kviečiame daugiau sužinoti apie profesinę praktiką ir atrankos sąlygas informaciniame vebinare gegužės 12 d. 14:00 val. (prisijungimo nuoroda – https://ciee.zoom.us/j/98633435277)
Daugiau informacijos ir paraiškos forma: https://balticamericanfreedomfoundation.org/programs-awards-internship/
Vadovaujantis LR Vyriausybės rekomendacijomis ir 2020 m. kovo 19 d. gautu Europos Komisijos raštu dėl COVID-19 plitimo, Švietimo mainų paramos fondas pateikė atnaujintą informaciją institucijoms, įgyvendinančioms programos „Erasmus+“ švietimo ir mokymo srities projektus, programos interneto svetainėje adresu https://esmusra-plius.lt/naujienos/svietimas/del-erasmus-svietimo-srities-projektu-igyvendinimo-karantino-metu/
Atsidarę šią nuorodą, rasite atnaujintus „Dažniausiai užduodamus klausimusׅ“ (DUK’us) dėl dotacijos sutarčių pratęsimo galimybių, force majeure taikymo, studijų nuotoliniu būdu užskaitymo, absolventų praktikos trukmės po studijų pabaigos pratęsimo, nuorodą į Europos Komisijos dokumentą dėl „Mobility Tool+“ pildymo ir kt.
Taip pat sekite parengtą informaciją dėl draudimo koronaviruso pandemijos atveju: https://erasmus-plius.lt/naujienos/svietimas/informacija-del-draudimo-koronaviruso-pandemijos-atveju/
Ei, studente! Pasiruošęs(-usi) išvykimui į studijas ar stažuotę ES šalyje?
Susipažink su 11 patarėjų, kurie tau paprastai ir aiškiai pristatys kiekvieno iš Europos Komisijos projektų ar iniciatyvų naudą prieš/per/po tarptautinio mobilumo. Spausk ant Patarėjo ir sužinok, kokioje situacijoje jis gali Tau pagelbėti.





