Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Bendrojo fortepijono katedra

Katedros specializacija – fortepijono dėstymas studentams ne pianistams. Šis dalykas yra labai svarbus formuojant muziko profesinius įgūdžius, žinias ir kompetencijas. Dalykas dėstomas visų Muzikos krypties bakalauro lygmens programų studentams. Trukmė – nuo 2 iki 6 semestrų, apimtis – nuo 6 iki 18 kreditų.

Vedėjas
Prof. habil. dr. Leonidas Melnikas
El. paštas leonidas.melnikas@lmta.lt

Koordinatorius 
Deividas Bartkus 
El. paštas d.bartkus@lmta.lt  
Tel. 8 618 39831
LMTA II rūmai, Vilniaus g. 6-2, 01110 Vilnius, 2220 kab. 

Katedros adresas:
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos VI rūmai
Pamėnkalnio g. 15, 01114 Vilnius
6208 auditorija


VEIKLA IR ISTORIJA

Katedros istorija

Bendrasis fortepijonas dėstomas akademijoje nuo pat LMTA pirmtakės – Kauno konservatorijos – įsteigimo 1933 m. Tuomet dalykas buvo vadintas „privalomu fortepijonu“ ir dėstomas stygininkams, pūtikams, chorvedžiams, vargonininkams, dainininkams. Beje, bendrojo fortepijono istorija Lietuvos muzikos mokymo įstaigose siekia dar ankstesnius laikus: jau XIX a. bendrojo fortepijono dalyko atitikmuo buvo didžiosiose Lietuvos muzikos mokyklose, o XX a. pradžioje rengiant J. Naujalio inicijuotus vargonininkų kursus bei nustatant vargonininkų profesinį lygį buvo tikrinami jų fortepijono įgūdžiai.

Naujas bendrojo fortepijono dėstymo lygmuo akademijoje susijęs su 1962 m. įsteigta Bendrojo fortepijono katedra. Iki to laiko jau buvo sukaupta didelė pedagoginė patirtis, liudijanti, kad fortepijono dėstymas tiek savo tikslais, tiek metodika iš esmės skiriasi dirbant su fortepijono specialybės ir kitų muzikos meno pakraipų studentais. Mintį steigti Bendrojo fortepijono katedrą karštai parėmė iškilūs to meto akademijos (tuomet konservatorijos) profesoriai pianistai – J. Karnavičius, B. Dvarionas, S. Vainiūnas, J. Ginzburgas, O. Šteinberg, M. Azizbekova. Pirmąja Bendrojo fortepijono katedros vedėja tapo doc. Sofija Didenkienė-Naujalytė, nutiesusi savotišką istorinę jungtį su savo tėvo Juozo Naujalio idėjomis muzikantų ugdymo srityje. Katedros vedėjais vėliau buvo doc. Jonas Jakštys, prof. Erdvilas Sodeika, šiuo metu katedrai vadovauja prof. habil dr. Leonidas Melnikas.

Bendrojo fortepijono katedroje dėstė ir tebedėsto aukštos kvalifikacijos kompetentingi dėstytojai, turintys didelę pedagoginę patirtį ir pasižymėję įvairiuose atlikimo meno baruose –solinio ir kamerinio muzikavimo, akompanimento srityse. Šiuo metu katedroje dirba 9 dėstytojai, yra apie 110 įvairių specializacijų studentų. Katedroje sukaupta specializuota dėstymo patirtis, suformuotos vertingos tradicijos.

Dalyko specifika

Pedagoginio darbo specifika susijusi su dalyko tarpine padėtimi Muzikos krypties studijų programose: viena vertus, darbo pobūdis ir siekiniai lemia dalyko orientaciją į studento specialybinių kompetencijų, žinių ir įgūdžių ugdymą, kita vertus – jo funkcija atspindi bendros meninės bei profesinės kvalifikacijos formavimo siekį (katedra neturi savo profiliuojamo studentų kontingento, o dėstomas dalykas nėra susijęs su siaurai suprantamais specialybiniais apribojimais). Tokiu būdu bendrasis fortepijonas realizuoja dvi pagrindines meno studijų intencijas – orientacijas į universalumą ir specializaciją.

Profiliavimo principas

Dirbant su Muzikos krypties įvairių specializacijų studentais yra siekiama patenkinti kiekvienos jų specifinius poreikius, atsižvelgti į skirtingą studentų kontingentą. Katedroje yra penkios sekcijos, kurių tikslas užtikrinti profiliavimo poreikį: 1. Kompozicijos, vargonų, muzikologijos ir bendrosios didaktikos; 2. Dirigavimo ir choro dirigavimo; 3. Styginių, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų; 4. Akordeono ir liaudies instrumentų; 5. Dainavimo.

Katedros veikla

Pedagoginiame darbe katedra siekia maksimaliai atsižvelgti į individualias kiekvieno studento galimybes, atliepti jo poreikius. Didelis dėmesys yra skiriamas pedagoginės veiklos tobulinimui: atnaujinamos studijų programos, rengiami seminarai, konsultuojamasi su profiliuojančiomis katedromis, palaikomi ryšiai su žemesnės grandies mokymo įstaigomis, tampriai bendradarbiaujama su M. K. Čiurlionio meno mokyklos ir Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijos bendrojo fortepijono skyriais.

Katedra rengia studentų koncertus, su kolegomis iš Klaipėdos universiteto, Latvijos J. Vitolio muzikos akademijos ir Talino muzikos akademijos organizuoja kas dvejus metus vykstančius Tarptautinius Baltijos šalių aukštųjų muzikos mokyklų Bendrojo fortepijono studentų festivalius, kurių istorija jau siekia du dešimtmečius.

Graži katedros tradicija – dėstytojų koncertai Lietuvos universitetuose. Koncertų metu ne tik muzikuojama, bet ir bendraujama su kolegomis iš kitų aukštųjų mokyklų, dalinamasi patirtimi. Tai katedros indėlis į LMTA vykdomą meno sklaidos programą.

Katedra yra parengusi ir išleidusi nemažai metodinių leidinių, organizavusi konferencijų bei seminarų.

Atnaujinta 2018 m. sausį