Monografijos

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidiniai parduodami Centrinių rūmų (Gedimino pr. 42) skaitykloje, prašom kreiptis LMTA darbo metu (I-IV 9-17 val., V 9-15.45 val., pietų pertrauka 12-13 val., mokėti kasoje). Skaityklos tel. pasiteiravimui (8 5) 262 8447. Norėdami įsigyti didesnį kiekį LMTA leidinių ar gauti sąskaitą faktūrą, rašykite leidyboscentras@lmta.lt arba leidiniai@lmta.lt.


Gražina Daunoravičienė-Žuklytė. Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas. Exploration of the Modernistic Identity of Lithuanian Music. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 668 p.
ISBN 978-609-8071-33-7
Kaina 12 € 

Kas yra XX a. muzikos modernizmo paradigma ir kaip ji išsilydo konkrečios tautos muzikinės kūrybos istorijose? Ką apie modernizmą gali byloti tos nacionalinės kultūros, kurios plėtojosi tarsi kompozicinių inovacijų pakraščiuose ir neturėjo įtakos svarbiausioms XX a. modernizmo bei avangardo patirtims? Kita vertus, ar tokios nacionalinės kultūros tėra pasyvios aktyvių „naujumo“ idėjų vartotojos, istorinėms aplinkybėms susikryžiavus tapusios stebėtojomis, kaip manė didžiųjų modernizmo istorijų pasakotojai. Pasirodė, kad į tokias klausimų sekas įmanoma atsakyti tik užmezgus platų tarpdalykinį dialogą su daugeliu teorijų, archyvų dokumentais, muzikinėmis tradicijomis bei inovacijomis, įvairių autorių kūryba ir jais pačiais.

The search for answers to a long string of uncertainties prompted the writing of this monograph. The initial question centred on what is the paradigm of 20th century Modernism in music and how it disseminates in the stories of musical works of a specific nation. What can national cultures that seemingly developed on the periphery of compositional innovations and did not have an impact on the major experiences of 20th century Modernism and the avant-garde testify about Modernism? On the other hand, are these national cultures merely passive consumers of active ‘novel’ ideas and found themselves to be observers in the throng of historical circumstances, according to the ‘grand’ storytellers of Modernism? It turned out to be impossible to answer these sequences of questions without a broad inter-disciplinary interface with a number of theories, archival documents, musical traditions and innovations, the works of various authors, and the composers themselves.

Turinys
Pratarmė
Preface


Tamara Vainauskienė. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: pagrindai, ištakos, tradicijų sąveika. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016. 270 p.
ISBN 978-609-8071-37-5
Kaina 8 €

Profesorius Virgilijus Noreika yra išskirtinio likimo menininkas – jo sceninė veikla trunka beveik šešis dešimtmečius. Retas dainininkas gali pasidžiaugti tokiu profesiniu ilgaamžiškumu. Ypač stebina tai, kad jo balsas nepaklūsta laiko tėkmei – tebėra gražus, skambus, išraiškingas. Mėginant paaiškinti V. Noreikos unikalumo prigimtį reikėtų pabrėžti du dalykus – asmenines savybes ir išskirtinę vokalo kultūrą. Talentas, darbštumas (anot profesoriaus, talentą sudaro šimtas procentų darbo ir tiek pat procentų gabumų), energingumas, valingumas, drausmingumas („tenoras be režimo balso neišsaugos“, – teigia solistas), taip pat puikus savo balso pažinimas, gebėjimas meistriškai jį valdyti, pagarba profesijai – visa tai sukūrė V. Noreikos fenomeną.

Monografijoje pirmą kartą nagrinėjama Lietuvos nacionalinės premijos laureato prof. V. Noreikos dainavimo mokykla. Aptariama įžymaus operos solisto ir prityrusio pedagogo veikla, apibūdinami ją grindžiantys principai, jų esmė, raiška ir kilmė. Gilinamasi į V. Noreikos vokalinę kultūrą, jos susiformavimo prielaidas, ryškiausias solisto specializacijos sritis. Šiuolaikinio mokslo požiūriu analizuojama pedagogo dainavimo mokymo sistema, atskleidžiami mokymo metodai, pateikiamos originalios sąvokos ir jas apibrėžiantys terminai; schemose pavaizduojamos dainavimo mokyklos ištakos, tradicijos ir jų sąveika, kartu parodoma ir lietuvių akademinės vokalinės kultūros prigimtis. V. Noreikos dainavimo mokyklos genealogijos žinynas patvirtina gilias tradicijas (ištakos siekia XVII a. vidurio Neapolio mokyklą) ir ryšius su iškiliausiais Europos dainininkais ir pedagogais.


Liucija Drąsutienė. Lietuvos fortepijono pedagogikos puslapiai. XX amžius. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2015. 622 p.
ISBN 978-609-8071-31-3
Kaina 12 €

Mokant skambinti fortepijonu, pedagogo ir mokinio santykiai primena duetą, kai gerų rezultatų pasiekiama tik esant abipusiam supratimui ir susiklausymui. Fortepijono pedagogas turi puikią galimybę visapusiškai pažinti savo auklėtinį ir nė kiek nemažesnę progą tapti jam sektinu autoritetu bei ilgam palikti jo atmintyje pėdsaką. Ilgus dešimtmečius knygos autorė bendravo su Lietuvos pianizmo autoritetais, gilinosi į jų, kaip atlikėjų bei pedagogų, veiklą, užsirašinėjo jų samprotavimus apie pianisto profesiją. Su jais įrašyti pokalbiai tapo svarbia šios knygos dalimi, jie padeda geriau pajusti muzikus supusią atmosferą ir to meto pedagogikos nuostatas.
Pirmoje knygos dalyje nemažai vietos skirta fortepijono kultūros plėtrai ir raiškai mūsų šalies muzikos mokyklose, antroje dėmesys sutelktas į 35-ių pedagogų pianistų personalijas. Knygoje pateikta ir schemų, kuriomis mėginama atspindėti lietuvių pianizmo ištakas ir jo ryšius su Europos pianizmo centrais.

Turinys


Donatas Katkus. Apie muzikos būtį. Sudarytoja Rūta Gaidamavičiūtė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2015. 686 p.

ISBN 978-609-8071-30-6
Kaina 12 €

Donato Katkaus asmenybę galėtume apibūdinti labiau kaip menininką nei mokslininką, labiau artistą, bet ne statistą. Veiklų kaita – nuolatinė jo būsena. Jam lengviau sekasi kibirkščiuoti ir svaidyti idėjas, nei nuobodžiai siekti jas įkūnyti.

Pusę amžiaus trunkantis D. Katkaus veikimas muzikos meno labui nėra vienalytis, jis pilnas įvairių atsišakojimų. Į šią jo straipsnių rinktinę sudėti daugiau kaip penkis dešimtmečius rašyti įvairių žanrų ir gana plačią interesų amplitudę aprėpiantys tekstai. Kai kurie jų labiau susiję su bendra muzikos kultūros būkle, kiti – skirti konkretaus įvykio aptarimui, taip tarsi kompensuojant atlikimo meno trumpalaikiškumą. Ilgametė kvartetininko, dirigento, pedagogo patirtis suteikia šiai jo veiklos sričiai autentiškumo. Muzikos prasmės, natų teksto įprasminimo būdų ir galimybių klausimai sieja daugelį rašinių.


Variacijos vieno profesoriaus tema. Eugenijus Ignatonis. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2015. 199 p.
ISBN 978-609-8071-25-2
Kaina 5,20 € 

„Tai tikras aristokratas ir džentelmenas, iš kurio kišenės nekyšo nei žagrės kraštas, nei partiniai bilietai, ir kuris tiesiog savo kasdienybe, bendravimu su žmonėmis, plačiu akiračiu, šviežiu mąstymu, šmaikštumu, pagarba moteriai, meile menui įrodo esąs toks, kokių dabar, deja, retai besutiksime“ – tai citata iš vieno tekstų, publikuojamų leidinyje, skirtame pianistui, menotyros mokslų daktarui, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriui,Eugenijui Ignatoniui (1935–2013). Knygą pradeda R. Kryžauskienės mokslo studija, aptarianti E. Ignatonio asmenybės ir veiklos bruožus, jo indėlį į Lietuvos kultūrinį, ypač profesinį muzikinį gyvenimą. Toliau pateikiami periodikoje publikuoti straipsniai apie profesorių E. Ignatonį bei su juo parengti ir spausdinti interviu. Galiausiai skaitytojas rinkinyje ras šiltus sūnaus, kitų artimųjų, bendradarbių atsiminimus. Knyga skirta Eugenijaus Ignatonio 80-mečiui paminėti. 

Turinys
Pratarmė


Jonas Vytautas Bruveris. Lietuvių muzikos istoriniai kontekstai. Teorinis sintetinis mokslo darbas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014. 378 p.
ISBN 978-609-8071-18-4
Kaina 8 €

Tai antroji Jono Vytauto Bruverio darbų knyga (pirmoji – „Muzikos žemyno keliais“, 2014); joje muzikologas išsamiai gvildena Lietuvos muzikos istorijos reiškinius, į juos žvelgdamas plačiame istoriniame ir kultūriniame kontekste. Šioje knygoje sutelktos visos temos, kurias ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, įdėmus kultūros reiškinių stebėtojas ir vertintojas, tyrė ne vieną dešimtmetį – tai M. K. Čiurlionio gyvenimas ir kūryba, lietuviškos operos formavimasis ir raida, Vilniaus kultūrinio gyvenimo spalvos, novatoriški muzikinės Lituanikos tyrinėjimai ir kt. 

Turinys


Jonas Vytautas Bruveris. Muzikos žemyno keliais. Sud. Rūta Gaidamavičiūtė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija,  2014. 603 p.
ISBN 978-609-8071-14-6
Kaina 9,27 €

Šia knyga pradedamas muzikologo J. V. Bruverio darbų, skelbtų įvairiuose leidiniuose per 50 metų, pristatymas. Tai straipsniai apie muzikos gyvenimo įvykius, žinomus menininkus, muzikinės kultūros reiškinius, meno pasaulio problemas įvairiu laiku. Žinomo muzikologo darbai atskleidžia jo vertybių skalę, platų užmojį, o ateičiai tampa aprėptųjų laikų liudytojais.


Druskininkų pavasariai ir muzika. 1985–2014. Sudarytoja Vaida Urbietytė-Urmonienė. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2014. 271 p.
ISBN 978-609-8071-16-0
Kaina 5,21 €

Šis leidinys skirtas festivalio „Druskomanija“, šiemet vykusio 30 kartą, istorijai. 1985-aisiais gimęs Druskininkų festivalis, kuris vadinosi Jaunimo kamerinės muzikos dienos, vėliau „Jauna muzika“, dar vėliau (iki šiol) – „Druskomanija“ – ilgiausiai gyvuojantis šiuolaikinės muzikos festivalis Lietuvoje, turintis unikalią istorinę vertę ir leidžiantis jauniesiems kūrėjams skleisti savas idėjas. Per tris dešimtmečius festivalyje aktyvią veiklą pradėjo kelios Lietuvos akademinių muzikų kartos. 

Šiame leidinyje atrinkta ir sudėta įdomiausia 30 metų laikotarpį apimanti archyvinė medžiaga – recenzijos, pokalbiai, mintys, palinkėjimai, visų festivalio metų renginių programos ir nuotraukų archyvas. Čia pirmą kartą skelbiami per atsitiktinumą išlikę 1989-aisiais dailininkių L. Lapienytės ir L. Sprangauskaitės tapyti 46 jaunųjų muzikologų ir kompozitorių portretai.

Turinys


Rima Povilionienė. Musica Mathematica. Tradicijos ir inovacijos šiuolaikinėje muzikoje. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2013. 255 p.
ISBN 978-609-8071-10-8
Kaina 15,35 €

Monografijoje analizuojamas fenomenas Musica mathematica, išreiškiantis dviejų sričių sankirtas ir siejamas su muzikos „sumokslinimu“, priskyrimu matematikos sričiai. Įvairiaaspekčiai muzikos ir matematikos sankirtų atvejai nagrinėjami trijuose skyriuose, pamažu žengiant nuo filosofinių ir estetinių svarstymų apie mathesis kaip universalaus grožio idėją ar muzikos ir kitų menų (architektūros, tapybos, poezijos ar literatūros) sąveikos aptarimo, pasitelkiant bendrą vardiklį – matematiką, iki istoriškai susiformavusių numerologinių muzikos tradicijų retrospektyvos ir praktinio šios sąveikos įgyvendinimo XX–XXI a. muzikos kompozicijose tyrimų.