Apie / Etnomuzikologijos skyrius

ETNOMUZIKOLOGIJOS SKYRIUS. MUZIKINIO FOLKLORO ARCHYVAS

Adresas:
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos II rūmai
Vilniaus g. 6-2, LT-01110 Vilnius, 150–157 aud.
Tel.: (8 5) 249 74 87 

Vyriausieji mokslo darbuotojai:
Gaila Kirdienė, gaila.kirdiene@lmta.lt
Daiva Vyčinienė, daiva.vyciniene@lmta.lt

Mokslo darbuotoja:
Jūratė Petrikaitė, jurate.petrikaite@lmta.lt

Jaunesnioji mokslo darbuotoja:
Žaneta Svobonaitė, zaneta.svobonaite@lmta.lt

Vyresnieji redaktoriai:
Virginija Baranauskienė, virginija.baranauskiene@lmta.lt
Toma Grašytė, toma.grašyte@lmta.lt
Varsa Liutkutė Zakarienė, varsa.zakariene@lmta.lt
Birutė Seniut, birute.seniut@lmta.lt

Etnomuzikologijos skyrius yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos struktūrinis padalinys, įkurtas 1948 m. Jadvygos Čiurlionytės iniciatyva perkėlus dalį bibliotekos etnomuzikologinius leidinius ir Garso įrašų laboratorijos (Fonotekos) etnomuzikos garso įrašus bei surinkus liaudies instrumentų fondą. 1948-1984 m. skyrius vadinosi Liaudies muzikos kabinetu, 1984–1993 m. – Liaudies muzikos laboratorija, 1993–2015 m. – Muzikologijos instituto Etnomuzikologijos skyriumi, nuo 2015 m. – Mokslo centro Etnomuzikologijos skyrius (MCES), kuriame saugomas muzikinio folkloro archyvas (MFA – registruotas archyvo kodas). 

Skyriuje yra specializuota fonoteka ir audioteka, videoteka. Kiekvienas LMTA bendruomenės narys turi teisę nemokamai naudotis skyriaus garso bei vaizdo aparatūra, įrašų fondais, katalogais, duomenų bazėmis ir gauti apie juos išsamią informaciją. Skyriaus fondais taip pat gali naudotis LMTA svečiai.

LANKYTOJAMS

Lankytojus aptarnaujame:
Pirmadieniais 14.00–17.00 val.
Antradieniais 10.00–14.00 val.
Trečiadieniais 10.00–17.00 val.
Ketvirtadieniais 10.00–14.00 val.

Kontaktai:
Tel.: +370 68614392
El. paštas: varsa.zakariene@lmta.lt

TAISYKLĖS

  1. BENDROJI DALIS

1.1. LMTA Garso-vaizdo ir informacinių technologijų centre yra specializuota muzikos įrašų bei interneto skaitykla.
1.2. Naudotis paslaugomis gali visi lankytojai, mokantys dirbti kompiuteriu ir garso bei vaizdo aparatūra.

  1. LANKYTOJŲ APTARNAVIMO TVARKA

2.1. Lankytojai, pirmą kartą apsilankę, supažindinami su šiomis taisyklėmis. Dirbti centre leidžiama tik tiems lankytojams, kurie pasižada laikytis taisyklių.
2.2. Lankytojas gali gauti konsultaciją apie skyriaus fondus ir griežtai privalo laikytis nurodytų skyriaus darbuotojo nurodymų.
2.2. MFA fonduose esantys garso ir vaizdo įrašai išduodami juos naudoti skyriaus patalpose.

  1. LANKYTOJŲ TEISĖS IR PAREIGOS

3.1. Lankytojams leidžiama:
       3.1.1. Naudotis katalogais, biblioteka, garso ir vaizdo fondais, skaityklos kompiuteriu ir jame įdiegta programine įranga;
       3.1.2. Naudotis elektroninio pašto programomis;
       3.1.3. Įsirašyti reikalingą informaciją į savo laikmeną.
3.2. Lankytojams draudžiama:
       3.2.1. keisti katalogo kortelių vietą, kopijuoti ar fotografuoti be darbuotojo priežiūros;
       3.2.2. naudoti kompiuterį su akademine veikla nesusijusiems poreikiams; Įdiegti atsisiųstą programinę įrangą; Žaisti kompiuterinius žaidimus;
3.3. Baigę darbą, lankytojai privalo sutvarkyti darbo vietą, grąžinti garso ir vaizdo įrašus, išjungti aparatūrą, uždaryti visas kompiuterines programas, atsijungti iš savo paskyros.
3.4. Lankytojai privalo laikytis šių taisyklių. Pažeidusiems taisykles sustabdoma galimybė naudotis archyvu.

ISTORIJA

1947 m. Jadvygos Čiurlionytės pastangomis tuometinėje Lietuvos TSR valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) buvo surengta pirmoji lietuvių liaudies instrumentų paroda, kurios sėkmė paskatino konservatorijoje 1948 m. įkurti Liaudies muzikos kabinetą. Jame buvo skaitomos paskaitos apie liaudies muziką, kaupiama tautosakos biblioteka, muzikos instrumentai, liaudies muzikos garso įrašai. Kabineto veikla siekta aprėpti mokymo procesą ir mokslinį tiriamąjį darbą. Nuo 1950 m. pradėta rengti folklorines ekspedicijas, kuriose daugiausia dalyvaudavo studentai muzikologai ir kompozitoriai. Garso įrašų archyvą pradėta kaupti nuo 1951 m., kai liaudies dainininkus imta kviesti įrašams į konservatorijos fonoteką. Ekspedicijose dainos iš pradžių būdavo užrašomos iš klausos, o nuo 1958 m. – nešiojamais magnetofonais.

1959–1984 m. Liaudies muzikos kabinetui vadovavo Genovaitė Četkauskaitė. Šiuo laikotarpiu buvo sudaryta nuosekli archyvinio darbo metodika, pradėti kryptingi etninės muzikos tyrinėjimai, suintensyvėjo liaudies dainų transkribavimas, rankraštinių rinkinių sudarymas, sukauptos medžiagos sisteminimas sudarant melodijų ir tekstų katalogus. 1966 m. pasirodė pirmosios masinės gamybos plokštelės su liaudies dainininkų įrašais ir juos papildančiais priedais, kurias sudarė G. Četkauskaitė.

1973 m. kabinetas buvo pavadintas Liaudies muzikos laboratorija. 1984–1987 m. jai vadovavo Virginija Baranauskienė, 1987–1992 m. – Daiva Račiūnaitė-Vyčinienė, nuo 1994 m. – Dalia Urbanavičienė. Dėstytojai etnomuzikologai ir studentai muzikologai aktyviai dalyvavo laboratorijos veikloje: rinko folklorą, transkribavo, tyrinėjo. Ši veikla ypač suaktyvėjo nuo 1989 m., kai buvo įkurta Etnomuzikologijos katedra.

1993 m. pabaigoje Lietuvos muzikos akademijoje buvo įkurtas Muzikologijos institutas, o Liaudies muzikos laboratorija reorganizuota į šio instituto Etnomuzikologijos skyrių (vedėja – Dalia Urbanavičienė). Panaikinus Muzikologijos institutą, dabartiniu metu tai yra LMTA mokslo centro Etnomuzikologijos skyrius. Dalis skyriaus darbuotojų yra mokslininkai, kiti – redaktoriai, tvarkantys archyvinę medžiagą ir rengiantys leidinius.

Šiuo metu LMTA Etnomuzikologijos skyrius kartu su LMTA Etnomuzikologijos katedra yra tapęs muzikinio folkloro tyrimų ir etnomuzikologų rengimo centru Lietuvoje. Nuolatos skelbiami moksliniai straipsniai, monografijos. Muzikinio folkloro archyve sukauptos vertybės skelbiamos LMTA, LLTI leidiniuose, vadovėliuose, populiariuose folkloro rinkiniuose.

FONDAI:

LMTA Mokslo centro Etnomuzikologijos skyriuje sukauptas vienas didžiausių muzikinio folkloro archyvų Lietuvoje. Vertingiausi pavyzdžiai atrenkami ir skelbiami įvairiuose transkripcijų ar (ir) garso įrašų leidiniuose. Archyvo fondus nuolat papildo kasmet vykstančios 2–3 folklorinės ekspedicijos ir trumpalaikės išvykos, taip pat sulaukiame dovanų iš pavienių asmenų (dovanojami šeimos archyvo garso ir vaizdo įrašai), archyvą papildo kopijos iš lokalinių ar kitų institucijų archyvų.

Muzikinio folkloro archyvo fonduose sukaupta:

  • garso įrašų fondas ~ 100 000 vnt. (arba 1420 val.);
  • vaizdo įrašų fondas ~ 600 val. įrašų;
  • sisteminis žanrinis katalogas;
  • sisteminis derminis katalogas (autorė G. Četkauskaitė);
  • transkripcijų fondas: dainų, ratelių, žaidimų ir instrumentinės muzikos 394 rinkiniai ~ 45 000 psl.;
  • foto fonduose apie 2000 nuotraukų;
  • knygų ir leidinių (Vinilinės plokštelės, MC, DVD, CD) fondas ~ 200 vnt.;
  • tradicinių muzikos instrumentų ekspozicija (150-151 a.);
  • unikalių leidinių fondas (XIX a. leidiniai surinkti folkloro ekspedicijose , privačių asmenų dovanos);
  • unikalių rankraščių fondas (J. Čiurlionytės, B. Dvariono, J. Žebrytės rankraščiai);
  • Duomenų bazės: http://folkloras.lmta.lt/.

Mūsų fonduose atskirai saugomos kolekcijos ir rinkiniai, sukaupti olkloro judėjimo asmenybių (J. Trinkūnas, A. Jarmala, A. Bernatonis, J. Žebrytė).

Ilgus metus MFA sukaupti analoginiai garso įrašai neturėjo kopijų, išskyrus nedidelį kiekį (apie 100) dubliuotų magnetinių juostų. Tik nuo 1996 m. pradėta nuosekliai gaminti apsaugines ir darbines archyvinių garso įrašų kopijas LMTA Etnomuzikologijos skyrius, 1996 m. gavęs UNESCO paramą, vienas pirmųjų Lietuvoje pradėjo skaitmeninti archyvinius garso įrašus Skaitmeninių folkloro įrašų kopijų gamyba buvo tęsiama su partneriais (Lietuvių literatūros ir tautosakos institutu (LLTI), Lietuvių kalbos institutu (LKI), Klaipėdos universitetu (KU), Matematikos ir informatikos institutu (MII)) nuo 2003 m. vykdant Valstybinio mokslo ir studijų fondo finansuojamus projektus, kuriuos koordinavo LMTA:

– 2003–2006 m. „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Vakarų Lietuva“ (partneriai LLTI, LKI, KU ir MII);
– 2006 m. „Archyvinių folkloro įrašų ir duomenų apie juos skaitmeninimas“ (partneris LLTI);
– 2007–2008 m. „Regioniniai folkloro ir tarmių tyrimai: Dzūkija“ (partneriai LLTI, LKI ir MII);
– 2007–2009 m. „Folkloro archyvai ateičiai: skaitmeninimas, kaupimas, sisteminimas“ (partneriai LLTI ir KU) Buvo sukurta specializuota Folkloro duomenų bazė. duomenų bazė,  .

2014 m. Europeana Sounds projekto metu suskaitmeninta ir paskelbta 10000 muzikinio folkloro vnt. (vykdytas kartu su UAB „DIZI“, ir 20 partneriių iš 12 Europos šalių nacionalinių bibliotekų, garso įrašų institucijų tyrimų centrų bei universitetų)

Su projektui pateiktais įrašais kviečiame susipažinti šioje svetainėje: http://folkloras.lmta.lt/

Daugiau apie projektą: http://www.europeanasounds.eu/ Šiame projekte renkami ir talpinami į portalą Europos kultūros paveldo garso įrašų metaduomenys: klasikinė muzika ir šiuolaikiniai pasirodymai, tradicinė, folkloro muzika ir istorijos, garso efektai, aplinkos garsai ir triukšmas iš gamtos pasaulio, kalbos, akcentai, tarmės.