Tarptautiniai projektai

← Vykdomi projektai

Permainų muzika: išlaisvinimo kultūrinė raiška lenkų ir lietuvių muzikoje iki ir po 1989 m.
Projekto trukmė
: 2018 10 01–2021 09 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.
Projektu siekiama įgyti naujų žinių ir gilesnį supratimą apie tai, kaip Lenkijos ir Lietuvos muzikos tinklai ir laisvėjimo kultūrinė raiška prisidėjo prie politinės ir kultūrinės nepriklausomybės prieš ir po šaltojo karo pabaigos. Šaltojo karo pabaigoje Lenkija ir Lietuva gali būti analizuojamos kaip muzikos ir politikos teorizacijos pavyzdys. Nors mes turime šiek tiek žinių apie organizacinius kultūrinius tinklus nedemokratinės šalyse, tarpvalstybinis muzikinių kultūrų poveikio tyrimas Rytų Europoje neegzistuoja. Bendras projekto tikslas yra Lenkijos ir Lietuvos opozicijos muzikos tinklų permainingos galios apibrėžimas ir kontekstualizavimas laikotarpiu nuo nepriklausomybės iki perėjimo į Europos politinę erdvę.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Garsinės utopijos: lietuvių muzikos (trans)avangardo kultūriniai impulsai ir instituciniai kontekstai
Projekto trukmė
: 2018 07 01–2021 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. dr. Rima Povilionienė.
Šiame projekte telkiamasi į fragmentiškai nagrinėtas ar visai neanalizuotas (trans)avangardinės lietuvių muzikos srovės sritis, išskiriant kelias konceptualias potemes. Pirmajai davė postūmį J. Kačinsko ankstyvoji mikrotoninė kūryba, inspiruota jo studijų Prahos konservatorijoje pas vieną šios krypties pradininkų Aloisą Hábą. J. Kačinsko kūrybos įkontekstinimas suponuoja ir mikrotonalumo kaip vienos įtakingiausių naujos garsinio pasaulio utopijų sklaidos aptarimą vėlesnių dešimtmečių Lietuvos kompozitorių kūryboje (R. Mažulis, M. Vilums, J. Repečkaitė ir kt.).
J. Kačinsko pradėtos modernios lietuvių muzikos institucionalizavimo pastangos nubrėžė antrąją tyrimui svarbią potemę – nacionalinės šiuolaikinės muzikos scenos ryšiai su tarptautinėmis institucijomis (Čekijos šiuolaikinės muzikos draugijos, Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija, Darmštato vasaros kursų aplinka, IRCAM ir kt.) ir jų paskatinta šiuolaikinės muzikos interpretavimo kultūra. Lygiai taip pat dauguma tyrimui pasirinktų figūrų – aktyvūs kritinio diskurso kūrėjai ir dalyviai, paskatinę fundamentalius lietuvių muzikinės kultūros savivokos poslinkius. Bendradarbiaujant su įtakingomis muzikos atminties ir modernių tyrimų institucijomis (Čekijos muzikos muziejus, Prahos konservatorijos archyvas, Paulio Sacherio fondas, Darmštato naujosios muzikos institutas, IRCAM) ir remiantis privačiais archyvais ir kolekcijomis tyrime bus išnagrinėta ir aktualizuota lietuvių muzikos (trans)avangardinė praktika. Tyrimo naujumas ir originalumas papildomai sietinas su siekiu atskleisti marginalizuotą srovę kaip platesnės istorinės aprėpties tendenciją ir įkontekstinti lietuvių muzikos reiškinius tarptautinėje mokslo tyrimų erdvėje.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Vilniaus baroko vargondirbystės mokyklos registrų Vox humana ir Unda maris genezė ir lyginamoji studija: Caspari(ni) ir italų tradicijos adaptacijos
Projekto trukmė
: 2018 07 01–2021 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: lekt. dr. Girėnas Povilionis.
Projektu siekiama ištirti barokinių vargonų unikalių registrų Vox humana ir Unda maris genezę ir adaptaciją Lietuvos nekilnojamame kultūros pavelde – Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai (VVBVM) priskiriamuose barokiniuose vargonuose (XVIII a.II p.–XIX a. I p.). Ypatingas dėmesys telkiamas į registrų palyginamąją studiją – Lietuvos vargonų registrų techniniai duomenys bus tiriami pagrečiui su vienalaikiais meistrų Caspari(ni) šeimos ir jos aplinkos meistrų registrų modeliais, įgyvendintais Italijos, Vokietijos vargonuose, bei tipologiškai susijusiais Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Švedijos barokinių vargonų registrais. Projekto tikslas – nustatyti ir apibrėžti VVBVM vargonų registrų Vox humana ir Unda maris autentiškumo ir unikalumo lygmenį. Tikslo įgyvendinimui bus pasitelkiamos skirtingos menotyros šakos, istorijos tyrimai, komparatyvinė analizė (Lietuvos ir kitų Europos šalių vargonų paveldo problematikos palyginimas) bei technologinė prieiga (t.y. bus integruotas praktinis tyrimo pobūdis – registrų vamzdžių medžiagotyra, matavimai, vamzdžių kopijų pagal autentiškus matmenis gamyba ir analizė). Projektu siekiama pateikti išsamų istorinį ir teorinį pagrindimą ir metodologinius įrankius kompleksiniam barokinių vargonų registrų Vox humana ir Unda maris tyrimui.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba. 


Lietuvių ir latvių etninis muzikinis ir kultūrinis bendravimas Sibire. 1950 m. Vorkutos lageryje latvių kompozitoriaus Janio Lycyčio užrašytos lietuvių liaudies dainos
Projekto trukmė
: 2018 02 01–2019 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. dr. Gaila Kirdienė.
Projekte pirmąkart susitelkiama į lietuvių ir latvių etninį muzikinį ir kultūrinį bendravimą, ryšius sudėtingoje, įtemptoje įvairiatautėje situacijoje sovietinio režimo ir teroro sąlygomis Sibire: nuo vienas kito stebėjimo iš šalies iki etnokultūrinių mainų ir konsolidacijos, siekiant išlikimo, dvasinės rezistencijos ir atgaivos. Giminiški latviai – viena iš tų Eurazijos tautų, su kuriomis lietuviai sovietinėje tremtyje ir lageriuose Sibire glaudžiausiai bendravo. Nors skyrėsi dominuojančios lietuvių ir latvių  konfesijos, istorinės ir kultūrinės aplinkybės, tačiau, žinoma, artino gimininga kalba ir bendra skaudi patirtis. Siekiama ištirti, kiek tuo metu juos, kaip ir estus, siejo bendra baltiška savimonė ir tradicinės muzikos panašumai bei apsvarstyti, kiek baltiečių tradicinį muzikavimą ir konsolidavimąsi galima vertinti kaip dainuojančios revoliucijos ištakas.
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.