Garbės daktarai

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Smuikininkas, dirigentas, orkestro „Kremerata Baltica“ įkūrėjas.

Doctor Honoris Causa vardas Gidonui Kremeriui suteiktas 2016 m. balandžio 11 d.

Gidonas Kremeris gimė 1947 m. vasario 27 d. Rygoje. Nuo 4 metų griežti mokė tėvas, kuris buvo profesionalūs smuikininkas. 1971 m. baigė Maskvos konservatorijos Davido Oistracho smuiko klasę, 1973 m. – aspirantūrą. Tarptautinių konkursų laureatas: III premija Belgijos karalienės Elžbietos konkurse Briuselyje 1967 m., II premija smuikininkų konkurse Monrealyje ir I premija Niccolo Paganini konkurse Genujoje 1969 m., Piotro Čaikovskio konkurso I premija ir aukso medalis 1970 m. 1974–1981 m. buvo Maskvos filharmonijos solistas.

1975 m. Gidonas Kremeris pirmą kartą gastroliavo su Lietuvos kameriniu orkestru Vokietijoje, 1976 m. dalyvavo Zalcburgo festivalyje, 1977 m. debiutavo Niujorke. 1981 m. emigravo į Vakarų Europą. Įkūrė kamerinės muzikos festivalį Lokenhause (1981, Austrija).

1996 m. įkūrė kamerinį orkestrą „Kremerata Baltica“, kuriame griežia Baltijos šalių jaunieji atlikėjai, tarp jų – nemažai lietuvių. Orkestro repertuarą sudaro įvairių epochų kompozitorių kūriniai. Ypač propaguojama šiuolaikinių kompozitorių kūryba – Alfredo Schnittke’s, Arvo Pärto, Sofijos Gubaidulinos, Edisono Denisovo, taip pat – latvių ir lietuvių kompozitorių muzika. Orkestras yra griežęs Balio Dvariono, Ramintos Šerkšnytės ir kitų įvairių laikotarpių lietuvių autorių opusų. Nemažai naujų kompozicijų autoriai dedikuoja „Kremeratai Balticai“ ir jos vadovui.

Gidonas Kremeris koncertavo su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, tokiais kaip Claudio Abbado, Leonardas Bernsteinas, Herbertas von Karajanas, Riccardo Muti, Nicolausas Harnoncourt’as, Christianas Eschenbachas, James’as Levine’as, Lorinas Maazeliu, Zubinas Mehta ir kt. Su pianistais – Valerijumi Afanesjevu, Olegu Maisenbergu, Marta Argerich, Vadimu Sacharovu. Lietuvoje koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru, Nacionaliniu simfoniniu orkestru, Valstybiniu simfoniniu orkestru. Įrašė daugiau kaip 100 plokštelių, už kurias pelnė prestižinių tarptautinių apdovanojimų. Gidonas Kremeris parašė tris autobiografines knygas (išleistos Vokietijoje). Pelnė įvairių šalių apdovanojimų.

Gidonui Kreneriui suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas (2000), Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2017).

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Doctor Honoris Causa vardas Vytautui Landsbergiui suteiktas 2013 m. balandžio 25 d. už itin platų, aktualumo neprarandantį, originalų lietuvių kultūros tyrimų diskursą, nacionalinių vertybių iškėlimą ir propagavimą tarptautiniu lygiu, įtaigią meninę, mokslinę, kultūrinę, visuomeninę ir švietėjišką raišką, neeilinius nuopelnus Akademijai, valstybei ir pasauliui.

Muzikologas, autoritetingas M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas ir atlikėjas, ilgametis LMTA profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, vadovavęs parlamento sesijai, kurioje 1990 m. kovo 11 d. balsuota ir paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė.

Vytauto Landsbergio biografija.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Doctor Honoris Causa vardas Eimuntui Nekrošiui suteiktas 2013 m. balandžio 25 d. už išskirtinį režisieriaus talentą, neeilinius nuopelnus Lietuvos teatro raidai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.

Eimuntas Nekrošius (1952–2018) – pirmasis lietuvių teatro menininkas, kuriam buvo suteiktas akademinis Garbės daktaro vardas.

Eimuntas Nekrošius gimė 1952 m. lapkričio 21 d. Pažobrio kaime (Raseinių raj.) 1978 m. baigė teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje (Andrejaus Gončiarovo kursas). 1978–1979 m. režisavo Kauno dramos teatre, 1979–1991 m. Lietuvos valstybiniame jaunimo teatre. 1993–1997 m. Lietuvos tarptautinio teatro festivalio LIFE režisierius. 1998 m. Vilniuje įsteigė teatrą studiją „Meno fortas“, buvo jos meno vadovas. Mirė 2018 m. lapkričio 20 d. Vilniuje (palaidotas Šiluvoje).

Svarbiausi apdovanojimai: LSSR valstybinė premija (1983). SSRS valstybinė premija (1987, su kitais). „Kristoforas“ (1992, 1994, 1998, 2001). Baltijos Asamblėjos premija (1994). Europos teatro premija „Už naująsias teatro realybes“ (1994). Lietuvos nacionalinė premija (1997). Gedimino ordino Komandoro kryžius (1998). Lietuvos nepriklausomybės medalis (2000). K. Stanislavskio tarptautinio visuomeninio labdaros fondo premija už žymų indėlį į pasaulio teatro meno raidą (2001). Ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didysis kryžius (2003). Komandoro laipsnio Portugalijos ordinas „Už nuopelnus“ (2003). Kultūros ministerijos apdovanojimas (2003). Herderio premija (2005). Tarptautinė premija „Baltijos žvaigždė“ (2006). Nacionalinė pažangos premija (2008). Auksinis scenos kryžius (2010). Italijos žvaigždės Komandoro ordinas (2015).

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Doctor Honoris Causa vardas Davidui Geringui suteiktas 2008 m.

Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas, dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2002).

Davidas Geringas gimė Vilniuje 1946 m. liepos 20 d. Mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Michailo Šenderovo violončelės klasėje. 1968 m. baigė Maskvos konservatorijos Mstislavo Rostropovičiaus klasę. 1970 m. laimėjo I premiją ir aukso medalį Tarptautiniame Piotro Čaikovskio konkurse Maskvoje. 1970–1975 m. buvo Lietuvos filharmonijos solistas. 1975 m. emigravo į Vokietiją. Gyvena Hamburge, yra Liubeko aukštosios muzikos mokyklos profesorius.

Davidas Geringas koncertuoja kaip solistas su žymiais pasaulio dirigentais ir orkestrais: Berlyno, Vienos, Ciuricho, Čikagos, Londono filharmonijos, Monrealio, Tokijo simfoniniais orkestrais, taip pat su Lietuvos nacionaliniu bei Valstybiniu simfoniniais orkestras, Lietuvos kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų orkestru. Dažnai koncertuoja su žmona pianiste Tatjana Schatz-Geringas.

Nuo 1992 m. nuolat koncertuoja Lietuvoje, yra aktyvus šiuolaikinės ir lietuvių muzikos propaguotojas. Davidui Geringui kūrinius yra dedikavę György Ligeti, Krzysztofas Pendereckis, Anatolijus Šenderovas, Mindaugas Urbaitis ir kiti autoriai. Jis yra pirmasis Osvaldo Balakausko, Vytauto Barkausko, Broniaus Kutavičiaus ir kitų Lietuvos autorių kūrinių atlikėjas.

(c) LMTA

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktarė. Visame pasaulyje garsi lietuvių operos primadona.

Doctor Honoris Causa vardas Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai suteiktas 2012 m. kovo 15 d. už neeilinius pasiekimus operos meno srityje.

Violetos Urmanavičiūtės-Urmanos biografija.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Doctor Honoris Causa vardas Josefui Wallnigui suteiktas 2008 m.

Austrų dirigentas, Zalcburgo Mozarteum aukštosios mokyklos emeritas.

Josefas Wallnigas (g. 1946 m.) laikomas Austrijos, Zalcburgo ir W. A. Mozarto muzikos ambasadoriumi pasaulyje. J. Wallnigas studijavo fortepijoną, kompoziciją ir dirigavimą Mozarteume bei Vienos aukštojoje muzikos ir scenos menų mokykloje, Vienos universitete įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį (1968). Buvo Vienos valstybinio operos teatro ir Zalcburgo festivalio dirigentas, dirbo kituose Austrijos ir Vokietijos teatruose. 1980 m. tapo „Mozarteumo“ profesoriumi. Ilgą laiką vadovavo dainavimo ir muzikinės dramos parengimo katedroms, buvo prorektorius.

J. Wallnigas yra Mozarto operos studijų instituto meno vadovas, „Mozart-Chor“ meno vadovas, ansamblio „Vaganten“ vadovas. Diriguoja operos spektakliams ir koncertams įvairiose šalyse, veda interpretacijos meistriškumo kursus.

Profesorius dalyvavo ir inicijavo ne vieną su W. A. Mozarto kūryba susijusį projektą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Doctor Honoris Causa vardas prof. Sauliui Sondeckiui suteiktas 2003 m.

Saulius Sondeckis (1928–2016) buvo garsus Lietuvos dirigentas, smuikininkas, orkestrų vadovas, ilgametis LMTA profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1999).

Biografija.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktarė.

Doctor Honoris Causa vardas Lindai Maxey suteiktas 2002 m.

Lindos Maxey biografija.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras.

Doctor Honoris Causa vardas Stasiui Barui-Baranauskui suteiktas 2000 m.

Lietuvių dainininkas, tenoras, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas Stasys Baranauskas-Baras gimė 1920 m. Mierčiuose (Žaliosios valsčius, Vilkaviškio apskritis). Mokėsi dainavimo Kauno konservatorijoje ir J. Būtėno studijoje, 1943 m. Kaune debiutavo scenoje. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos studijavo dainavimą ir dalyvavo koncertuose Vokietijoje, Vienoje, Čikagoje, Romoje. 1948–1949 m. koncertavo Didžiojoje Britanijoje. 1949 m. persikėlė į JAV, koncertavo Europoje ir Australijoje. Daugiausia koncertavo JAV, Čikagos lietuviu operoje sukūrė 13 vaidmenų, įrašė plokštelių.

Nuo 1958 m. dirbo Standard Federal banke Čikagoje, 1983–1998 m. šio banko direktorių tarybos narys. Pakviestas JAV ir Kanados lietuvių bendruomenių, 1991 m. suorganizavo dviejų savaičių trukmės Lietuvių muzikos festivalį Čikagoje, šio festivalio vykdomojo komiteto pirmininkas. Festivalio metu vyko VII JAV ir Kanados Lietuvių dainų šventė.

Nuo 1977 m. buvo Lietuvių fondo narys, direktorių Tarybos narys, šešias kadencijas (1982–1985 m. ir 1988–1991 m.) buvo Lietuvių fondo direktorių Tarybos pirmininkas, 1993–1995 m. ir 2002 m. – Valdybos pirmininkas. 1998 m. Lietuvos prezidento rinkimuose rėmė Valdą Adamkų.

1997 m. įsteigė Stasio Baro fondo premiją jauniems Lietuvos dainininkams. Tenorų konkursai Stasio Baro premijai laimėti LMTA rengiami iki šiol.

Stasys Baras-Baranauskas mirė 2006 m. Oak Brooke prie Čikagos (JAV).

Pagal Wikipedia

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras.

Doctor Honoris Causa vardas lordui Yehudi Menuhinui suteiktas 1998 m.

Lordas Yehudi Menuhinas (1916–1999) laikomas vienu iškiliausių XX a. smuikininkų.

Biografija.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės profesorius.

Doctor Honoris Causa vardas Hermanui Perelšteinui suteiktas 1994 m.

Hermanas Perelšteinas (1923–1998) Lietuvos choro dirigentas ir pedagogas, įkūręs berniukų chorą „Ąžuoliukas“.

Biografija.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Lenkų kino ir teatro režisierius, scenaristas, filosofas.

Doctor Honoris Causa vardas Krzysztofui Zanussi suteiktas 2025 m. birželio 11 d.

Krzysztofas Zanussi gimė 1939 m. birželio 17 d. Varšuvoje. Studijavo fiziką Varšuvos universitete, o vėliau – filosofiją Krokuvoje. 1967 m. baigė Lenkijos kino mokyklą Lodzėje. Dar studijų metais pradėjo kurti dokumentinius ir trumpametražius filmus. Pripažinimą pelnė jau ankstyvaisiais darbais, o 1973 m. su vaidybinio kino filmu „Iliuminacija“ įsitvirtino kaip vienas ryškiausių Rytų Europos kino kūrėjų.

Zanussi kūryboje ypač svarbi moralinio apsisprendimo, etikos, žmogaus dvasinių ieškojimų tematika. Tokie filmai kaip „Apsauginės spalvos“ (1977), „Konstanta“ (1980), „Spiralė“ (1978), „Ramios saulės metai“ (1984) pasižymi intelektualiu naratyvu ir filosofiniu turiniu. Vėlesniuose darbuose, kaip „Eteris“ (2008), dar labiau ryškėja metafizinė žmogaus egzistencijos dimensija.

Devintajame dešimtmetyje kartu su Ingmaru Bergmanu ir kitais Europos režisieriais įkūrė Europos kino akademiją. Buvo Europos audiovizualinių atlikėjų federacijos, Eurovizijos asociacijos prezidentas, Lenkijos PEN klubo narys, Lenkijos visuomeninės televizijos (TVP) viceprezidentas. Dėstė Silezijos universitete Katovicuose, nuolat kviečiamas vesti paskaitas įvairiuose pasaulio universitetuose.

Su Lietuvos muzikos ir teatro akademija bendradarbiauja daugiau nei 30 metų – dėsto kino studentams, veda seminarus, skaito paskaitas. 2018 m. LMTA surengė meistriškumo kursų ciklą, kuris paliko ryškų pėdsaką akademijos bendruomenėje. Kelių kartų Lietuvos kino kūrėjai mokėsi iš Zanussi patirties tiek auditorijose, tiek jo namuose Lenkijoje.

2006 m. apdovanotas Ordinu Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi. 2024 m. Krzysztofui Zanussi suteiktas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaro (Doctor Honoris Causa) vardas – pirmą kartą šis titulas atiteko kino meno atstovui.