Apie LMTA – misija, vizija ir vertybės

MISIJA

Užtikrinti tvarią meno ir meno tyrimų plėtrą, dalyvauti formuojant šalies meninio švietimo ir kultūros politiką, puoselėti dvasinę visuomenės darną ir nacionalinį tapatumą, ugdyti talentingiausią menui jaunimą – kūrybišką, iniciatyvų, verslų, atvirą Lietuvai ir pasauliui.

VIZIJA

„Akademija’2030“ – atvira ir kūrybiška akademinė meno ir mokslo bendruomenė, inspiruojanti kultūros proveržius ir kurianti vertes.

VERTYBĖS

Atvirumas ir tvarumas,
Kūrybiškumas,
Tapatumas,
Akademinė laisvė,
Atsakomybė ir tolerancija,
Lygios galimybės visiems,
Bendruomenės santalka.

Strateginiai prioritetai

Veiklos tvarumas

Tradicijų, aukšto meistriškumo ir tapatumo išsaugojimas, Akademijos veiklos stabilumas ir užtikrintas pasirengimas naujiems iššūkiams.

TARPTAUTINĖ MOKYKLA

Pritraukianti užsienio studentus ir dėstytojus; konkurencinga ir atitinkanti aukštus tarptautinius ir kokybės standartus.

SKVARBI KULTŪRA

Skleidžianti meno vertybes plačiajai visuomenei, aktyviai dalyvaujanti meninio ugdymo ir kultūros politikos procesuose.

Principai

AUKŠTA KOKYBĖ

Meistriškumo, profesionalumo ir kūrybinio brandumo puoselėjimas, užtikrinantis tarptautiškai pripažintą studijų ir meninės veiklos lygį.

INOVATYVUMAS

Atvirumas naujoms idėjoms ir tarpdisciplininiams sprendimams, skatinantis nuolatinį studijų, mokslo bei meno procesų atsinaujinimą ir augimą.

DARNI APLINKA

Pagarbios ir įtraukios bendruomenės kūrimas, atsakingas požiūris į žmogų bei aplinką, puoselėjant tvarią Akademijos ateitį.

LMTA ŠIANDIEN

LMTA – vienintelė Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse universitetinė aukštoji mokykla, ruošianti muzikos, teatro, šokio ir kino profesionalus.

Stipri bendruomenė

Virš 1000 studentų, beveik 600 administracijos darbuotojų ir dėstytojų. LMTA dėsto 288 pripažinti menininkai, 115 meno ir mokslo daktarai, 29 nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatai.

Plačiau

Kokybiškos studijos

Šiuo metu LMTA siūlo 14 pirmosios ir antrosios pakopos studijų programų bei 4 doktorantūros studijų kryptis. Studijų kokybę nuolat teigiamai įvertina tarptautiniai ekspertai.

Plačiau

Tarptautiškumas

LMTA yra 18-os tarptautinių tinklų ir aljansų narė, koordinuoja 44 tarptautinius projektus, Lietuvos universitetų reitinge pirmauja pagal tarptautiškumą.

Plačiau

Menas ir mokslas

Kasmet vyksta virš 400 kultūros ir meno renginių, beveik pusšimtis mokslo renginių ir projektų. Kasmet LMTA renginiuose apsilanko virš 50 tūkst. žiūrovų.

Plačiau

Svarbiausi įvykiai

Metai

1933-1940

Ištakos ir Kauno konservatorija

1933 m. kompozitoriaus Juozo Gruodžio iniciatyva įkurta Kauno konservatorija;
Konservatorijos šaknys – Juozo Naujalio 1919 m. įsteigta muzikos mokykla.

Kauno konservatorija veikė 1933-1943, 1944-1949 metais. Pirmasis konservatorijos direktorius – kompozitorius Juozas Gruodis. Vėliau jai vadovavo kompozitorius, muzikologas Kazimieras Viktoras Banaitis (1937-1940, 1941-1943), smuikininkas Kazimieras Matiukas (1940-1941, 1944-1948), kompozitorius, dirigentas Juozas Tallat-Kelpša (1944), fagotininkas Kazys Paulauskas (1948-1949).
Konservatorijoje veikė Kompozicijos, Fortepijono, Vargonų, Dainavimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų skyriai, 1940-1943 m. – Pedagoginis bei Dirigavimo skyriai, 1945-1949 m. – Teorijos-kompozicijos, Fortepijono-vargonų, Solinio dainavimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų, Marksizmo-leninizmo, Violončelės (1945), Simfoninio dirigavimo (1945-1946), Chorinio dirigavimo (1946-1949) katedros.

1933-1940

1941-1950

Lietuvos valstybinės konservatorijos įkūrimas

1945 m. įkurta Vilniaus valstybinė konservatorija;
1949 m. sujungus Kauno ir Vilniaus konservatorijas įkurta Lietuvos TSR valstybinė konservatorija.

1940 m., sujungus Vilniuje veikusias muzikos mokyklas ir privačius kursus, buvo įsteigta Vilniaus muzikos mokykla, kuri 1944 m. pertvarkyta į Vilniaus konservatoriją. Direktorius – muzikologas ir kompozitorius Jonas Bendorius (1945-1949).
1947-1948 Vilniaus konservatoriją įsikūrė dabartiniuose LMTA Pirmuosiuose rūmuose Gedimino pr. 42.
1948 m. muzikologės Jadvygos Čiurlionytės iniciatyva Vilniaus konservatorijoje įsteigtas Liaudies muzikos kabinetas (nuo 2015 m. – LMTA Mokslo centro Etnomuzikologijos skyrius).
1949 m. pirmuoju Lietuvos TSR valstybinės konservatorijos direktoriumi (1949-1961), vėliau rektoriumi (1961-1983) tapo pianistas prof. Jurgis Karnavičius. Veikė Kompozicijos, Muzikos istorijos, Muzikos teorijos, Specialaus fortepijono, Chorinio dirigavimo, Solinio dainavimo, Operinio parengimo, Styginių instrumentų, Pučiamųjų instrumentų, Liaudies instrumentų, Marksizmo-leninizmo, Kalbų katedros, Fizinio lavinimo kursas. Biblioteka natų ir knygų fondą perėmė iš Kauno ir Vilniaus konservatorijų. Įkurtas Konservatorijos studentų choras (choro studija), studentų mokslinė draugija (SMKD).

1941-1950

1951-1970

Teatras, mokslas, konkursai

1952 m. įsteigta Aktoriaus meistriškumo katedra, 1960 m. įkurtas Mokomasis teatras;
1965 m. surengtas pirmasis respublikinis M. K. Čiurlionio pianistų ir
1961–1970 m. sparčiai steigėsi naujos katedros, laboratorijos, orkestrai ir chorai.

1953 m. suburti studentų Liaudies instrumentų ir Simfoninis orkestrai.
1954 m. įsteigtas Neakivaizdinis skyrius (veikė iki 1991 m.).
1956 m. įkurtas Konservatorijos liaudies instrumentų ansamblis „Sutartinė“ (nuo 2000 m. – Lietuvos mokslų akademijos ansamblis). 1961 m. – įsteigta Pučiamųjų instrumentų orkestras-studija;
1962 m. – įsteigta Bendrojo fortepijono katedra;
1964 m. – įsteigta Kamerinio ansamblio katedra, Muzikos teorijos laboratorija (nuo 1993 m. – LMTA Muzikologijos instituto Muzikos teorijos ir istorijos skyrius), Fizinio auklėjimo katedra (nuo 1993 m. – Kūno kultūros centras);
1968 m. – pirmasis Respublikinis jaunųjų atlikėjų festivalis;
1970 m. – įsteigta Eksperimentinė-mokslinė liaudies muzikos instrumentų laboratorija prie Liaudies instrumentų katedros;

1951-1970

1971-1990

1975 m. prisijungė Klaipėdos muzikos fakultetai (Šiaulių pedagoginio universiteto padalinys), rengę muzikos pedagogus, choreografus ir mėgėjiško teatro vadovus.
1989 m. įsteigtas Konservatorijos Kauno fakultetas ir Tarptautinių ryšių skyrius;
1990 m. Klaipėdoje surengta pirmoji tarptautinė akademinio jaunimo kūrybinė stovykla „Baltijos akademija“.

1974 m. – įsteigta Pedagogikos katedra.
1976 m. – pradedamos rengti kasmetinės pedagogų mokslinės konferencijos, įsteigta Vaikų muzikos mokykla-studija.
1977 m. – įsteigta Muzikos terminijos komisija, Džiazo studija prie Pučiamųjų instrumentų katedros.
1980 m. Konservatorijai suteikta Tarybų Sąjungos aukštųjų mokyklų pirmoji kategorija. Įsteigta Specializuota taryba menotyros mokslų kandidato laipsniui teikti (veikė iki 1991 m.)
1982 m. pradeda veikti aspirantūra ir asistentūra-stažuotė.
1983 m. rektoriumi tampa kompozitorius prof. Vytautas Laurušas.
1987 m. – įsteigta Koncertmeisterio katedra.
1989 m. – įsteigtas Konservatorijos Kauno fakultetas, Tarptautinių ryšių skyrius, Etnomuzikologijos katedra.
1990 m. – įsteigta Dirigavimo katedra, Vargonų katedra (nuo 1997 m. – Vargonų ir klavesino katedra), Lietuvos valstybinei konservatorijai paskirtas pastatas T. Kosciuškos gatvėje.

1991-2000

Lietuvos muzikos akademija, kino studijos ir tarptautiškumas

1991 m. įsteigtas Teatro ir kino fakultetas;
1992 m. Valstybinė konservatorija tapo Lietuvos muzikos akademija (LMA);
1993 m. įkurta Kino ir TV katedra bei Mokomoji Kino ir TV studija;
1998 m. įtvirtintas 3-jų pakopų studentų ugdymas;

1991 m. Aktoriaus meistriškumo katedra reorganizuota į Teatro ir kino fakultetą.
1993 m. išrenkamas Senatas, suteikta teisė teikti humanitarinių mokslų srities menotyros krypties daktaro ir habilituoto daktaro mokslo laipsnius bei docento ir profesoriaus pedagoginius mokslo vardus.
1994 m. rektoriumi išrinktas muzikologas prof. dr. Juozas Antanavičius.
1995 m. LR Seimas patvirtino LMA Statutą.
1995 ir 1997 m. – Baltijos ir Šiaurės šalių jaunimo kamerinių orkestrų sesijos.
1996 m. įsteigta Elektroninės muzikos studija.
1999 m. Vyriausybės nutarimu LMA paskirtas pastatas Kosciuškos g. (Sluškų rūmai), LMA pradėjo dalyvauti „Socrates/Erasmus“ programoje.
2000 m. – Lietuvos muzikos enciklopedijos I tomas, pirmasis mokslinių straipsnių žurnalo „Lietuvos muzikologija“ numeris.

1991-2000

2001-2010

Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir integracija į Europos studijų erdvę

2004 m. Lietuvos muzikos akademija pervadinta į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA);
2007-2009 m. stiprėjo LMTA dalyvavimas Europos ir Šiaurės šalių akademiniuose tinkluose.

2002 m. įkurtas Džiazo skyrius;
2003 m. LR Vyriausybės nutarimu LMA paskirtas Kongresų rūmų mokomasis korpusas (II rūmai).
2004 m. pradedama rengti „Vasaros MEDIA studija“ (EK „Media Training“ programos projektas), startuoja kasmetinės nacionalinės atrankos į Europos sąjungos jaunimo orkestrą (EUYO).
2005 m. LMTA rektoriumi išrenkamas prof. Eduardas Gabnys, įkurtas LMTA Muzikos mokymo studijų centras, diplomantams pradėti išduoti europiniai diplomo priedėliai (DS).
2007 m. LMTA suteikta išplėstinė Europos universiteto chartija (EUC), suteikianti teisę dalyvauti EK „Mokymosi visą gyvenimą“ (LLP) programoje.
2008-2009 m. LMTA aktyviai įsijungia į „Nordplus“ programos partnerystės tinklus.

2001-2010

2011-2020

Reorganizacija, nauja infrastruktūra ir Klaipėdos fakulteto sugrįžimas

2011 m. įvyko LMTA reorganizacija; Kauno fakultetas prijungtas prie Vytauto Didžiojo universiteto (VDU);
2014 m. atidarytas Muzikos inovacijų ir studijų centras (MISC); 2016 m. centrui suteiktas kompozitoriaus Juliaus Juzeliūno vardas.
2018 m. integravus Klaipėdos universiteto (KU) Menų akademiją pradėjo veikti LMTA Klaipėdos fakultetas;

2011 m. – LMTA reorganizacija, po kurios veiklą tęsia du fakultetai: Muzikos fakultetas ir Teatro ir kino fakultetas; LMTA rektoriumi išrinktas pianistas prof. Zbignevas Ibelhauptas.
2015 m. – Tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso perklausos pirmą kartą transliuotos tiesiogiai internetu.
2017 m. Baltijos valstybių šimtmečio išvakarėse LMTA studentai su kolegomis iš Latvijos ir Estijos susibūrė į Baltijos akademijų orkestrą (BAO); V tarptautinis Jaschos Heifetzo smuikininkų konkursas; pirmasis Tarptautinis Virgilijaus Noreikos dainininkų konkursas; atgaivintas Tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas;
2017 m. – Klaipėdos universiteto Taryba balsavo už KU Menų akademijos sugrįžimą į LMTA.

2011-2020

2024-2026

Nacionalinė kino mokykla, FilmEU ir Studijų miestelis

2021 m. – LMTA rektore išrinkta muzikologė doc. dr. Judita Žukienė;
2023 m. – LMTA prisijungė prie FilmEU aljanso;
2024 m. Atidaryti pirmieji du Studijų miestelio pastatai;
2024 m. Įkurta Nacionalinė kino mokykla – KIMO.

Šie pokyčiai žymi naują Akademijos infrastruktūros, tarptautiškumo ir kino studijų plėtros etapą.

2024-2026

FilmEU

LMTA priklauso Europos universitetų aljansui FilmEU. Tai aljansas, kuriantis tiltus tarp institucijų ir šalių ir skatinantis bendradarbiavimą tarp institucijų, tobulėjimą bei patirties apsikeitimą. Tai pozityviausia ir labiausiai transformuojanti aukštojo mokslo iniciatyva, kuri iki šiol buvo sukurta šiam sektoriui Europoje.

Pagrindiniai FilmEU tikslai – transformuoti, auginti ir augti, susijungti, įgalinti, palaikyti, kurti, mokytis, tyrinėti, diegti naujoves.

PLAČIAU

Studijų miestelis

Statomas studijų miestelis Olandų gatvėje – tai ambicingas projektas, kuriuo siekiama konsoliduoti Akademijos veiklą vienoje vietoje. Iki šiol išsibarstę po skirtingus Vilniaus pastatus, fakultetai ir padaliniai susiburs moderniame komplekse, sukurdami vieningą meno ir mokslo branduolį.