Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Senatas, posėdžio vykusio gruodžio 18 dieną metu, patvirtino dviejų LMTA fakultetų vadovų skyrimą.

Teatro ir šokio fakulteto dekane 5-erių metų kadencijai patvirtinta dabar dekanės pareigas einanti Ilona Balsytė. Ji pareigas pradės eiti 2025 m. vasario 5 dieną.

LMTA Senatas patvirtino, kad Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) vadovu 5-erių metų kadencijai skiriamas dabar pareigas einantis doc. Vytautas Dambrauskas. Jis pareigas pradėjo eiti nuo 2024 m. gruodžio 19 d.

Senatas nepatvirtino Muzikos fakulteto dekano prof. Deivido Staponkaus kandidatūros naujai kadencijai. Prof. D. Staponkus dekano pareigas eis iki 2025 m. vasario 20 dienos.

Dėl tolimesnės procedūros skiriant Muzikos fakulteto dekaną bus vadovaujamasi Akademijos nuostatais ir bendruomenė bus informuota 2025-ųjų metų pradžioje.

Sveikiname naujai patvirtintus Teatro ir šokio fakulteto bei Nacionalinės kino mokyklos vadovus!

2024 12 20

2024 m. gruodžio 18 d., Vilniaus miesto savivaldybė suteikė Vilniaus garbės piliečio vardą profesoriui Vytautui Miškiniui – ilgamečiam LMTA Choro dirigavimo katedros dėstytojui ir berniukų bei jaunuolių choro „Ąžuoliukas“ meno vadovui.

Profesorius Vytautas Miškinis yra žinomas choro dirigentas, pedagogas ir kompozitorius, sukūręs per 800 kūrinių vaikų, jaunimo bei suaugusiųjų chorams. Jo kūryba ir pedagoginė veikla reikšmingai prisidėjo prie Lietuvos chorinės muzikos puoselėjimo ir sklaidos tiek šalyje, tiek užsienyje. Beveik penkis dešimtmečius vadovaudamas chorui „Ąžuoliukas“, profesorius Miškinis ugdė jaunuosius talentus ir garsino Lietuvos vardą tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose. Jo vadovaujamas choras pelnė daugybę apdovanojimų ir pripažinimą užsienyje. Sveikiname profesorių Vytautą Miškinį su šiuo garbingu apdovanojimu ir didžiuojamės jo indėliu į Lietuvos muzikinę kultūrą bei LMTA bendruomenės gyvenimą.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinėje kino mokykloje (KIMO) meistriškumo kursus vedė garsūs kino industrijos profesionalai iš Holivudo: garso režisierius Markas Ulano ir jo ilgametė partnerė, garso operatorė Patrushkha Mierzwa.

Ši pora jau daugiau nei keturis dešimtmečius tandemu dirba garso departamente su tokiais režisieriais kaip Quentinas Tarantino, Martinas Scorsese, Jamesas Cameronas, Paulas Thomas Andersonas, J.J. Abramsas ir t.t. M.Ulano ir P.Mierzwa už darbą filme „Titanikas“ (rež.J.Cameronas) pelnė prestižinį Oskaro apdovanojimą.

Penkių dienų meistriškumo kursai ir vieši seminarai kino bendruomenei

Gruodžio pradžioje Vilniuje viešėję svečiai surengė intensyvius penkių dienų meistriškumo kursus KIMO garso dizaino 1 ir 3 kurso studentams. Užsiėmimai sujungė teoriją su praktika, leidžiant studentams ne tik pažinti kino garso kūrimo subtilybes, bet ir praktiškai taikyti naujas žinias dirbant su moderniomis technologijomis. Diskusijos dažnai tęsdavosi ilgiau nei numatytos aštuonios valandos – įkvėpti svečių atsidavimo, studentai gilinosi į garso režisūros ir pasakojimo dermę bei analizavo realius kino projektus.

Be intensyvių kursų, Markas ir Patrushkha surengė du atvirus meistrystės seminarus, kurie sulaukė didelio susidomėjimo. Naujojo LMTA studijų miestelio kino salė buvo pilnutėlė – pirmasis seminaras buvo skirtas KIMO ir LMTA studentams bei dėstytojams, antrasis – kino industrijos profesionalams bei Nacionalinės kino mokyklos alumnams. Seminaruose svečiai dalinosi savo filosofiniu požiūriu į garsą kine ir jo įtaką kinematografiškos istorijos pasakojime, pristatė kino garso evoliuciją bei analizavo garsiausius savo projektus. Dalyviai taip pat turėjo progą užduoti klausimus ir išgirsti atsakymus iš ilgametės praktinės patirties.

Įkvepiantis svečių palikimas

„Tokie įkvepiantys svečiai kaip Markas ir Patrushkha suteikė mūsų studentams ir bendruomenei ne tik techninių žinių, bet ir tikėjimo savo kūrybinėmis galiomis. Jų atvirumas, nuoširdumas, profesionalumas ir aistra kinui parodė, kad smalsumas ir nuolatinis tobulėjimas yra pagrindas sėkmingai karjerai kine“, – sako KIMO vadovas Vytautas Dambrauskas.

Šis meistriškumo kursų ciklas tapo neįkainojama patirtimi būsimiems kino profesionalams ir visai Lietuvos kino bendruomenei. Marko Ulano ir Patrushkhos Mierzwa vizitas dar kartą patvirtino, kad garsas kine – tai ne tik techninė užduotis, bet ir labai svarbi pasakojimo dalis, kuri geba sukurti emocinį ryšį su žiūrovu.

Šį unikalų meistrų vizitą finansavo Švietimo mainų paramos fondas (ŠMPF).

^{Karinos Mečkovskos ir Luko Baranausko nuotr.}

2024 12 18

Šiandien Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė doc. dr. Judita Žukienė pratęsė bendradarbiavimo sutartį, kurios tikslas – sudaryti sąlygas kino krypties studentams realizuoti savo kūrybines idėjas finansuojant jų baigiamuosius darbus.

Lietuvos kino centras kino krypties studentų baigiamuosius darbus finansuoja jau nuo 2020 metų, vienam filmui skiriant iki 5 tūkst. eurų. Pratęsta sutartimi buvo atnaujintas šalių įsipareigojimas padėti studentams pasirengti savarankiškam darbui kino industrijoje ir suteikti postūmį visavertiškai dalyvauti kino kultūros procesuose.

„Savo karjerą pradedantiems kino kūrėjams finansinis palaikymas yra labai reikšmingas, todėl stengiamės suteikti sąlygas studentams kokybiškai įgyvendinti savo baigiamųjų filmų sumanymus. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos absolventų tarpe yra tokie nusipelnę kūrėjai kaip Saulė Bliuvaitė, Laurynas Bareiša, Marija Kavtaradze, Vytautas Katkus ir kiti, todėl su nekantrumu laukiame pamatyti, kaip Lietuvos ir Europos kino lauke įsitvirtins jaunieji mūsų industrijos atstovai“, – sako Laimonas Ubavičius.

Šių metų rugsėjį Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai mokslus pradėjo naujame studijų miestelyje, o Teatro ir kino fakulteto Kino ir televizijos katedra oficialiai tapo Nacionaline kino mokykla (KIMO).

„Pratęstas LMTA bendradarbiavimas su Lietuvos kino centru yra ryškus įrodymas, kaip svarbu investuoti į jaunųjų kūrėjų talentus. Šio finansavimo dėka kino mokyklos studentų diplominiai darbai tampa konkurencingi ir pastebimi nacionaliniuose bei tarptautiniuose festivaliuose. Tai atveria jiems duris drąsiau žengti į profesionalaus kino pasaulį“, – teigia Vytautas Dambrauskas, KIMO vadovas.

Absolventų pasiekimai, aukšta studijų kokybė ir vieninga bendruomenė lemia kino studijų populiarumą. Paskutiniais metais kino srities studijų specializacijų pasiūla išaugo nuo keturių iki septynių, o studentų skaičius padidėjo apie 40 procentų.

KIMO dėsto garsūs įvairių kartų kino kūrėjai ir tyrėjai, tarp jų – Nacionalinės premijos laureatai ir tarptautiniais apdovanojimais įvertinti menininkai, tokie kaip Laurynas Bareiša, Audrius Stonys, Marija Kavtaradze, Giedrė Beinoriūtė, Ramūnas Greičius, Vytis Puronas, Birutė Kapustinskaitė, Titas Laucius ir kiti.

Lietuvos kino centro ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendradarbiavimo sutartis įsigalios 2025 m. sausio 1 d.

2024 12 13

Režisierė ir scenaristė Marija Kavtaradzė, žinoma dėl išskirtinio jautrumo kūrinių, šiandien pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją už reikšmingą indėlį į Lietuvos kultūros ir meno lauką. Kavtaradzė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos (KIMO) alumnė, šiuo metu dirbanti studentų praktinio mokymo specialiste. Jos kūryba išsiskiria subtiliu žmogaus emocijų perteikimu ir autentiška kino kalba.

Marija Kavtaradzė plačiajai auditorijai geriausiai žinoma kaip filmo „Išgyventi vasarą“ režisierė. Šis filmas pelnė ne tik „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už geriausią metų filmą, bet ir tarptautinį pripažinimą įvairiuose kino festivaliuose. Savo darbuose režisierė meistriškai tyrinėja sudėtingas socialines ir psichologines temas, per paprastas, tačiau paveikias istorijas kalbėdama apie žmogaus pažeidžiamumą ir tvirtybę.

Premijos įteikimas liudija apie ne tik jos profesinį meistriškumą, bet ir Lietuvos kino industrijos brendimą. Kaip Nacionalinės kino mokyklos bendruomenės narė, Marija aktyviai dalijasi savo patirtimi su jaunąja karta, skatindama profesionalų ir drąsų požiūrį į kūrybą. Tokia veikla padeda formuoti stiprią nacionalinio kino tradiciją ir atveria Lietuvos kino menui naujas galimybes tarptautinėje erdvėje.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija didžiuojasi, kad tokia iškili kūrėja yra jos bendruomenės dalis. Marijos Kavtaradzės laimėjimas – ne tik asmeninis įvertinimas, bet ir Lietuvos kultūros lauko triumfas, įkvepiantis tiek esamus, tiek būsimus menininkus siekti savo tikslų kūrybos srityje.

2024 12 10

2024 m. lapkričio 30 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko XXIII tarptautinis Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas, skirtas altininko, profesoriaus JURGIO FLEDŽINSKO (1924-1988) 100-osioms gimimo metinėms.

Nuoširdžiausi sveikinimai laureatams, diplomantams ir jų dėstytojams!

GRAND PRIX
Jonas Benjaminas Balsys (fortepijonas)
Saulė Buikaitė (smuikas)
Liudvikas Silickas (violončelė)
Prof. dr. Indrė Baikštytės klasė

I vieta
Saulė Buikaitė
Monika Dargytė
Rūta Buišaitė
Vaiva Sodaitytė
Doc. Ingridos Rupaitės klasė

II vieta
Greta Zamyckaja
Aleksas Filipenkovas
Barbora Gailiūtė
Prof. dr. Indrės Baikštytės klasė

II vieta
Vaida Mikalajūnaitė
Jonas Benjaminas Balsys
Prof. Dalios Balsytės klasė

III vieta
Povilas Stonkus
Gintarė Rudaitytė
Prof. Dalios Balsytės klasė

Diplomai:
Aleksas Filipenkovas (smuikas)
Rūta Klungevičiūtė (smuikas)
Asta Jankauskienė (altas)
Barbora Gailiūtė (violončelė)
Doc. Ingridos Rupaitės klasė

Ugnė Lamsaitytė (fortepijonas)
Paulina Banaitytė (smuikas)
Lukrecija Kalinauskaitė (violončelė)
Doc. Ingridos Rupaitės klasė

Laisvyda Leckutė (smuikas)
Aistė Bernotavičiūtė (fortepijonas)
Doc. Ingridos Rupaitės klasė

Viltė Bagdžiūtė (fleita)
Ricardo Ibafiez Sanchez (fortepijonas)
Doc. Mari Poll-Novakovic  klasė
(Estijos muzikos ir teatro akademija)

Konkurso dalyvius vertino patyrę kamerinės muzikos žinovai– atlikėjai ir kompozitoriai.

Komisijos pirmininkas– kompozitorius, dr. Vytautas Germanavičius

Nariai:
Altininkas, lektorius, dr. Jurgis Juozapaitis
Pianistė Eglė Kasteckaitė
Fagotininkas, docentas Andrius Puplauskis
Smuikininkas Kostas Tumosa
Komisijos sekretorė, pianistė, prof. dr. Indrė Baikštytė.

Konkursą rengia LMTA Kamerinio ansamblio katedra su neįkainuojama nepakartojamo LMTA Meno centro pagalba.

LMTA inf.
2024 12 03

Lapkričio 21–25 dienomis Prancūzijoje vykusiame 39-ajame Belforo kino festivalyje „Entrevues“ dalyvavo penkios LMTA KIMO trečiakursės Eglė Navickaitė, Gabrielė Česevičiūtė, Samanta Molevičiūtė ir Urtė-Marija Praniauskaitė ir ketvirto kurso studentas Simas Narušis. Kino dramaturgijos ir kino istorijos ir kritikos studentus (-es) lydėjo kino industrijos profesionalės, dėstytojos Rasa Paukštytė ir Aistė Račaitytė.

Viešnagės metu studentai festivalio žiūrovams pristatė režisieriaus Arūno Žebriūno kūrybą ir tris Lietuvos kino centre restauruotus jo filmus – „Gražuolę“, „Paskutinę atostogų dieną“ ir „Naktibaldą“. Šie seansai buvo Lietuvos sezono Prancūzijoje 2024 dalimi. A. Žebriūno kūriniai įvertinti už unikalų poetinio kino stilių bei jautrius pasakojimus, įkvėpusius kelias kino kūrėjų kartas. Pristatymo metu studentai dalijosi savo įžvalgomis apie A. Žebriūno kūrybą, atskleisdami filmų reikšmę šiandienos kontekste bei užmegzdami dialogą su jauna festivalio auditorija. Būtent jaunieji žiūrovai iš vietinės Belforo bendruomenės sudarė didžiausią šių filmų publikos dalį.

Kartu su filmais delegacija pristatė festivalio auditorijai LMTA Nacionalinę kino mokyklą – KIMO. Buvo pabrėžtos išskirtinės naujoviškos studijų programos, orientuotos į šiuolaikinio kino ir medijų industrijos profesionalų rengimą, teikiamos galimybės kūrybiškai tobulėti ir integruotis į tarptautinę kino bendruomenę. KIMO pristatymas tapo svarbia platforma reklamuoti šią inovatyvią instituciją, kuri yra reikšmingas žingsnis Baltijos regiono kino vystymuisi.

Be oficialių filmų ir mokyklos pristatymų, studentai turėjo progą aktyviai dalyvauti festivalio veiklose: gilinosi į repertuarą, diskusijas ir kino tendencijas, stebėjo festivalio uždarymo ceremoniją bei apdovanojimų įteikimą.

Ši patirtis tapo vertingu profesiniu žingsniu studijuojantiems kino kritiką ir dramaturgiją studentams, taip pat įrodymu, kad Lietuvos kinas bei LMTA KIMO yra tarptautinės kino bendruomenės dalimi. Festivalis suteikė puikią platformą parodyti Lietuvos kino paveldą, stiprinti šalies kino kūrėjų ryšius su užsienio auditorija ir įkvėpti naujas kūrybines iniciatyvas.

Parengė LMTA KIMO IV k. studentas Simas Narušis
2024 12 02

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) bendruomenė nuoširdžiai sveikina Vaidybos ir režisūros katedros docentę, dr. Elzę Gudavičiūtę-Puskunigę, su garbingu 40-ies metų jubiliejumi!

Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė yra ne tik talentinga pedagogė, bet ir ilgametė teatro, kino bei televizijos aktorė. 2011 metais ji įgijo teatro magistro laipsnį LMTA, o 2017-aisiais sėkmingai apgynė menų daktaro disertaciją. Nuo 2015 metų ji dėsto LMTA Vaidybos ir režisūros katedroje, kur ugdo naująją scenos menų kūrėjų kartą.

Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė yra ne tik akademinio pasaulio dalyvė – nuo 2013 metų ji taip pat dirba Lietuvos nacionalinio dramos teatro aktore. Be to, ji aktyviai dalyvauja tarptautinėse teatro iniciatyvose, būdama prestižinės „Ecole des Ecoles“ asociacijos valdybos nare. Jos kūrybinė ir mokslinė veikla buvo įvertinta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.

2022 metais Elzė Gudavičiūtė-Puskunigė tapo Lietuvos kultūros tarybos nare, prisidėdama prie kultūros politikos sprendimų kūrimo ir įgyvendinimo. Jos darbai liudija gilų atsidavimą scenos menams ir šiuolaikinės teatro kultūros puoselėjimui.

Sveikiname docentę su jubiliejumi ir linkime neišsenkančio kūrybinio įkvėpimo bei naujų sėkmingų projektų!

2024 11 18

2024 m. lapkričio 23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Centriniuose rūmuose (Gedimino pr. 42, Vilnius) duris atvers unikali paroda „Vytautas Tomkus – aktorius, fotografas, dailininkas“, skirta šio legendinio lietuvių aktoriaus artėjančiam 85 metų jubiliejui paminėti. Ši paroda ne tik atskleis giliai įsimintinus V. Tomkaus kūrybos momentus, bet ir suteiks galimybę pažvelgti į jo fotografijų ir piešinių pasaulį, dažnai nežinomą platesnei visuomenei.

Vytautas Tomkus (1940–2023), Lietuvos teatro ir kino istorijoje išgarsėjęs įkūnytu Tados Blindos vaidmeniu, buvo ne tik aktorius, bet ir gabus menininkas, ilgus dešimtmečius puoselėjęs fotografijos bei dailės gebėjimus. Parodoje bus eksponuojami aktoriaus sukurti portretai, iškalbingai fiksuojantys Lietuvos teatro, kino ir kultūros asmenybių jaunystę, ir įsimintinos akimirkos iš aktoriaus gyvenimo. Fotografija Tomkui buvo svarbus gyvenimo palydovas nuo jaunystės – dar būdamas paaugliu, jis įsigijo fotoaparatą „Zorkij“ ir užfiksavo daugelį svarbių akimirkų.

Parodos lankytojai turės progą susipažinti ir su V. Tomkaus piešiniais, kurie atspindi jo humoro jausmą bei meninį talentą. Savo aplinkos žmonių portretai, studentiškų aktualijų vaizdavimas bei kūrybiškas požiūris į gyvenimą Tomkų pavertė savotišku teatro pasaulio kronikininku.

Parodos atidarymo proga LMTA Balkono teatre vyks prisiminimų vakaras, kurio metu su V. Tomkaus kūryba ir asmenybe susiję žmonės dalinsis savo mintimis. Tarp jų – žinomos aktorės Nijolė Narmontaitė, Vaiva Mainelytė, Ilona Balsytė, taip pat artimi V. Tomkaus bendražygiai: aktorės Lilija Mulevičiūtė-Tomkienė, Lilija Žadeikytė, režisieriai Saulius Vosylius, Romualdas Jarašauskas, Lionginas Aleksandravičius, pedagogė Alvyda Čepaitytė ir kiti kolegos. Prisiminimų vakarą ves dailininkė Dovilė Tomkutė, o renginio pradžia – 19:00 val.

Ši paroda taps išskirtine proga Lietuvos žiūrovams iš naujo pažinti Vytauto Tomkaus kūrybą ir jo asmenybės gilumą. Be žymių teatro ir kino vaidmenų, paroda atskleis menininką, kuris gyveno laikydamasis drąsos ir tiesos principų, būdamas itin jautrus bei pilietiškas.

Parodos „Vytautas Tomkus – aktorius, fotografas, dailininkas“ atidarymo renginys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centrinių rūmų (Gedimino pr. 42, Vilnius) II aukšto fojė prasidės 18:30 val. V. Tomkaus prisiminimų vakaras LMTA Balkono teatre vyks nuo 19:00 val.

Renginio organizatorius – Radviliškio miesto kultūros centras, parodos sudarytoja – aktoriaus dukra Dovilė Tomkutė, renginio partneris – Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Paroda LMTA veiks iki 2025 m. kovo 23 d.

2024 11 18

Lietuvos muzikos ir teatro akademija nuoširdžiai sveikina Teatro ir šokio fakulteto tarybos pirmininką, Vaidybos ir režisūros katedros profesorių Aidą Giniotį su gražia sukaktimi — 60 metų jubiliejumi.

Aidas Giniotis yra vienas iškiliausių Lietuvos teatro kūrėjų, ne tik savo talentu, bet ir ryžtingu atsidavimu formuojantis mūsų šalies teatro meną. Jo kūrybinis kelias prasidėjo įstojus į Lietuvos konservatorijos (dabar – LMTA) aktorinio meistriškumo studijas, vėliau studijavus režisūros magistrą. Studijuodamas LMTA su draugais sukūrė akustinės muzikos grupę „Užsitęsusios vaikystės ruduo“, kurioje dainavo ir grojo įvairiais akustiniais instrumentais. 1987–1988 m. Vilniaus sporto rūmuose ir Kauno sporto halėje organizavo ir režisavo renginius „Dainuoja aktoriai“.

Aido Giniočio kūryba dažniausiai siejama su „Keistuolių teatru“, kurį jis kartu su kolegomis, režisieriumi Romualdu Vikšraičiu ir aktoriai Ilona Balsyte bei Sigučiu Jačėnu, įkūrė 1989 m. ir kuriam vadovauja iki šiol. Per kelis dešimtmečius „Keistuolių teatras“ tapo neatsiejama Lietuvos teatro kultūros dalimi, suformavęs ištisas žiūrovų kartas ir nešdamas į sceną šviesą, humorą bei nuoširdumą.

Per savo kūrybinį kelią profesorius Aidas Giniotis režisavo virš pusšimčio spektaklių įvairiuose Lietuvos teatruose, įskaitant Lietuvos nacionalinį operos ir baleto teatrą, Jaunimo teatrą bei Šiaulių dramos teatrą. Jo darbai išsiskiria ypatingu dėmesiu aktorystės ir režisūros sintezei, žmogiškojo artumo ir nuoširdumo paieškomis scenoje. Be režisūros, A. Giniotis taip pat yra kūręs muziką ir dainų tekstus spektakliams, ne vienos kurių melodijos daugumai labai gerai pažįstamos.

LMTA bendruomenei profesorius A. Giniotis yra žinomas kaip įkvepiantis pedagogas ir atsidavęs studentams mentorius. Jis ne tik dalijasi savo ilgamete profesine patirtimi, bet ir ugdo jaunus talentus, perduodamas jiems meilę teatrui, kūrybos drąsą ir atvirumą naujovėms. Jo indėlis į Lietuvos teatro ateitį yra neįkainojamas, o jo dėka daugybė jaunų menininkų atrado savo kūrybos kelią.

Linkime profesoriui Aidui Giniočiui daug kūrybinių įkvėpimų, energijos ir sveikatos, tęsiant prasmingą pedagoginę ir kūrybinę veiklą. Tegul ateinančios kūrybinės idėjos ir toliau džiugina ne tik teatro sceną, bet ir visą Lietuvos kultūros lauką.

Su gražia sukaktimi, mielas Profesoriau!

Lietuvos muzikos ir teatro akademija – ir vėl absoliuti lyderė tarp universitetų, vykdančių scenos ir ekrano menų srities studijas. Tai paaiškėjo, Lietuvos mokslo tarybai paskelbus oficialius formaliojo 2023 m. mokslo (meno) veiklos vertinimo rezultatus.

Akademija ne tik išlaikė ankstesnių metų lygį, bet dar labiau pakėlė kartelę: deklaruoti meno darbai kiekybiškai buvo įvertinti 1297 taškais (pernai – 1227), kokybiškai – 341 balais (pernai – 321). Dar labiau pagerėjo mokslo veiklos vertinimo rezultatai: humanitarinių mokslų srities darbai buvo įvertinti 937 taškais, kai pernai Akademija deklaravo darbų, įvertintų 683 taškais.  

LMTA meno ir mokslo prorektorė doc. dr. Ramunė Balevičiūtė sako, kad tokie puikūs kasmetinio mokslo ir meno veiklos vertinimo rezultatai – nuoseklaus ir kryptingo darbo vaisius: „Į Akademiją stengiamės pritraukti ryškiausius menininkus bei mokslininkus ir sudaryti jiems sąlygas kurti, tyrėti ir savo darbo rezultatais dalintis su studentais ir plačiąja visuomene. Sieksime, kad mūsų kūrėjų ir tyrėjų veikla būtų dar labiau matoma Lietuvos ir tarptautinėje erdvėje, kad kurtų ir tiesiogines, ir netiesiogines vertes šalies kultūrai ir visuomenei.“ Taip pat prorektorė pabrėžė, kad kokybinis, ekspertinis vertinimas tampa vis svarbesnis už kiekybinį, formalųjį vertinimą. „Todėl mūsų tikslas – ne tiesiog didinti darbų skaičių, bet orientuotis į aukšto lygio darbų skelbimo kontekstus – prestižines meno kūrinių atlikimo terpes ir mokslo tyrimų rezultatus publikuojančias leidyklas“ – teigia dr. Ramunė Balevičiūtė.

Primename, kad Lietuvos mokslo taryba kasmet organizuoja universitetų ir mokslinių tyrimų institutų formalųjį mokslo (meno) veiklos vertinimą, o kas penkerius metus – ekspertinį mokslo veiklos vertinimą. Nuo 2028 m. planuojama pradėti vykdyti ir universitetų meno veiklos ekspertinį vertinimą. 

LMTA informacija