Our site uses cookies to ensure you quality of service. By continuing browsing you agree with our Cookie policy , Privacy policy

Got it

Nacionaliniai projektai

← Įgyvendinti projektai

Tyrimo ir leidybos projektas „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Visa muzika“: III tomo ir IV tomo kritinė redakcija
Projekto trukmė: 2024 05 – 2024 12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: dr. Audra Versekėnaitė-Efthymiou
Akademinis M. K. Čiurlionio muzikos kūrybos leidimas – tai moksliniais tyrimais pagrįstas, autentišką̨ Čiurlionio muzikinį tekstą plačiam muzikų ir tyrėjų ratui atveriantis projektas, kurio tikslas – daugiatomis, visą kompozitoriaus muzikinę kūrybą̨ eksponuojantis natų leidinys. Visų kūrinių teksto kanoną įtvirtinantis akademinis Čiurlionio kūrinių leidimas yra sudėtingas ir ilgalaikis projektas, reikalaujantis tarptautiniu mastu aukščiausio lygio muzikinės mokslinės kompetencijos muzikos leidybos srityje.
Projektas įgyvendinamas etapais nuo 2021 metų. Šiame, jau ketvirtajame, projekto etape tiriama:
1. Čiurlionio muzika pučiamųjų orkestrui („Polonezas“) ir kamerinė muzika. Šio, trečiojo „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Visa muzika“ leidinio tomo kūrinių kritinę redakciją atliks kritinio redagavimo srityje daug patirties turintis muzikologas, dirigentas, violončelininkas, Huddersfieldo ir Leedso universitetų mokslo darbuotojas George‘as Kennaway‘us.
2. Ankstyvieji Čiurlionio kūriniai fortepijonui (1894–1899 m.). Šio, ketvirtojo „Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Visa muzika“ tomo kūrinių kritinę redakciją atliks pianistas, Čiurlionio fortepijoninės muzikos žinovas, tyrėjas ir atlikėjas Rokas Zubovas ir graikų kilmės muzikologas ir kompozitorius dr. Charalampos Efthymiou.
M. K. Čiurlionio visos muzikos kritinis leidimas sukuria aukščiausią meninę-mokslinę vertę ir atveria iki šiol neišnaudotą M. K. Čiurlionio kūrybos viešinimo tarptautiniu mastu potencialą: didžiausių šiuolaikinio pasaulio universitetų bibliotekų strateginis interesas yra nedelsiant įsigyti redaguotus tokių fundamentalių leidybinių projektų tomus (nelaukiant, kol bus publikuoti visi tomai). Išleisti Čiurlionio kūrybos tomai bus pristatyti daugeliui žinomų visame pasaulyje akademinių institucijų, tokių kaip Niujorko viešoji biblioteka, Kongreso biblioteka, Britų biblioteka, Prancūzijos nacionalinė biblioteka ir Humboldto biblioteka. Projekto dėka žymiausios tarptautinės kultūros institucijos pirmą kartą užmegs intensyvų mokslinį kontaktą su muzikine Čiurlionio kūryba.
Finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

Studentų vasaros praktika „Japonijos išplėstinio kino ir avangardinių eksperimentų tyrinėjimas“
Projekto trukmė: 2024 07 01 – 2024 08 31
LMTA statusas: vykdytoja
Tyrėjas: Dominykas Andriuškevičius
Praktikos vadovas: dr. Narius Kairys
Japonų kinas yra populiarus visame pasaulyje. Tačiau šios šalies kino laukas Lietuvoje yra sąlygiškai mažai tyrinėtas. Ypatingai išplėstinis kinas – šio tyrimo objektas. Todėl šiuo tyrimu bus gilinamasi į japoniško kino avangardinius ir eksperimentinius aspektus, daugiausia dėmesio skiriant naujoviškoms praktikoms išplėstinio kino srityje. Novatoriški filmų kūrėjai, tokie kaip Takahiko Iimura, Toshio Matsumoto ir Ko Nakajima, atliko svarbų vaidmenį formuojant Japonijos išplėstinį kiną. Jų darbai, pasižymintys nelinijiniais pasakojimais, netradicinėmis technikomis ir įvairių meno formų integracija, padėjo pamatus naujai kino tyrinėjimų bangai. Šiame tyrime nagrinėjami teminiai ir techniniai aspektai leis apibrėžti Japonijos išplėstinį kiną, taip pat bus siekiama ištirti Japonijos išplėstinio kino poveikį ir ilgalaikį palikimą šiuolaikiniams filmams ir vaizduojamiesiems menams, įskaitant Lietuvos kino lauką.
Tyrimą finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

Podoktorantūros stažuotė „Etnografiniai Manto Kvedaravičiaus filmai: nuo dokumentikos iki sensorinės etnografijos“
Projekto trukmė: 2022 11 – 2024 11
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovas: Narius Kairys
Etnografiniai filmai buvo statomi nuo tada, kai XIX a. technologiniai išradimai vakariečiams leido užfiksuoti susidūrimus – ir kartais susitikimus – su kitomis kultūromis. Vis dėlto dauguma etnografinių filmų ilgą laiką tebuvo tyrinėjamų kultūrų iliustracijos arba didaktinę funkciją atliekanti filmuota medžiaga. Ši tendencija ėmė keistis XX a. antroje pusėje tarp antropolog(i)ų įsitvirtinus stebėjimo kinui kaip vienam iš pagrindinių etnografinio kino gamybos būdui. Nors dalis antropolog(i)ų tebesipriešina etnografinio kino, kuris yra pirmiausia asocijuojamas su dokumentiniu kinu, fikcionalizacijai ir estetizacijai, paskutinius kelis dešimtmečius daugėja antropologių ir antropologų, kurie, siekdami plėsti žmogaus žinojimo, matymo ir suvokimo būdus, bando reformuoti etnografinį kiną pasitelkdami fikciją ir sensorinę etnografiją savo kuriamuose filmuose. Vienas iš ryškiausių antropologų-tapusių-režisieriumi, kuris naudoja tiek dokumentinio, tiek ir vaidybinio kino strategijas savo etnografiškumo režimu pasižyminčiuose filmuose, yra Mantas Kvedaravičius. Išryškindami tarpdisciplininių mainų tarp antropologijos kaip mokslo ir kino kaip meno svarbą, Kvedaravičiaus filmai – nuo pirmojo „Barzakh“ (2011) iki paskutiniojo „Prologos“ (2022) bei nebaigtų tragiškai žuvus Mariupolyje kinematografinių projektų – skatina permąstyti etnografinio kino apibrėžtį bei pagrindines tokio kino kūrimo prielaidas. Be kita ko, galima teigti, kad Kvedaravičius yra vienas iš kino kūrėjų, lėmusių Lietuvos kino lauke etnografinį posūkį – procesą, apie kurį liudija vis daugiau šiuo metu sukuriamų filmų, – nuo vaidybinių iki video meno, – kuriuose etnografiškumas ir jo skirtingos apraiškos tampa svarbiu dėmeniu. Taigi, podoktorantūros stažuotės metu atliekamas tyrimas sieks ne tik deramai išanalizuoti Kvedaravičiaus filmus kinotyriniu pagrindu, lokalizuoti juos globaliame bei lietuviškame etnografinio kino lauke, kas anksčiau nebuvo Lietuvoje atlikta, bet ir leis aktyviai įsilieti į tebevykstančią diskusiją tarp antropologų-kino kūrėjų, kas yra etnografinis kinas ir kaip jis turėtų būti kuriamas.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

Muzikos filosofijos etiudai
Projekto trukmė: 2024 02 – 2024 12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: dr. Jūratė Marija Trilupaitienė
„Nedažnas muzikas kartu yra ir filosofas, o nedažnas filosofas – kartu ir muzikas. Juozas Rimas yra filosofuojantis muzikas arba muzikuojantis filosofas. Tai apskritai retenybė,“ – pažymi prozininkas ir poetas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys dr. Augustinas Dainys Juozo Rimo monografijos „Muzikos filosofijos etiudai“, 2020 m. išleistos leidykloje „Margi raštai“, pratarmėje.
Juozo Rimo, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus, žinomo Lietuvos kultūros veikėjo monografija – unikalus tarpdisciplininės literatūros pavyzdys. Vienas žymiausių lietuvių obojaus atlikėjų savo ilgametę muziko-praktiko patirtį sujungė su detalia ir atsakinga filosofijos klausimų analize, greta pasauliniu mastu žinomų autorių remdamasis daugelio lietuvių filosofų, rašytojų ir muzikologų kūryba. Jau atlikto monografijos vertimo į anglų kalbą leidyba tarptautinėje leidykloje „Springer“ (su leidybos logotipu „Palgrave Macmillan“) atviros prieigos formatu leis pasiekti pagrindinį autoriaus ir vertėjo tikslą – lituanistinio paveldo sklaidą ir saugojimą specifinėje – muzikos filosofijos – srityje, tuo pat metu vykdant muzikos teoretikų ir praktikų edukaciją įvairiose pasaulio šalyse.
Projekto idėja – atviros prieigos formatu pasauliniu mastu padaryti prieinamą Juozo Rimo monografijos „Muzikos filosofijos etiudai“ vertimą į anglų kalbą. Esminis projekto tikslas – suteikti mokslinį pagrindą Lietuvos pilietinės ir kultūrinės savimonės ugdymui bei lituanistinio paveldo saugojimui specifinėje – muzikos filosofijos – srityje. Monografijoje reikšmingą vietą užima daugelio lietuvių filosofų, rašytojų ir muzikologų kūrybos analizė ir plačios apimties citatų vertimai, taip pat priedas – šešių lietuvių liaudies dainų tekstų, kurie lydi autoriaus įdainuotus įrašus, inkorporuotus atitinkamuose knygos skyriuose, vertimai. Monografija pasižymi lakonišku, itin koncentruotu pagrindinių muzikos filosofijos koncepcijų dėstymu greta įvairių temų, susijusių su muzikos atlikimu – nuo baroko estetikos iki A. Webern‘o ir A. Schoenbergo minčių apibendrinimų, nuo specifinių muzikinių temų (tokių kaip artikuliacija ir ritmas) iki semiotikos ir fenomenologijos muzikoje analizės.
Monografijos vertimas yra puikus atspirties taškas tyrinėtojui ir skaitytojui, kuris gali iš autoriaus kruopščiai atrinktų ir apibendrintų citatų pereiti prie pradinių šaltinių daugeliu muzikos ir filosofijos temų. Išleistas knygos vertimas į anglų kalbą leis padaryti šią vertingą ir unikalią analizę prieinamą platesnei auditorijai: tiek tarp muzikos teoretikų ir praktikų, tiek tarp filosofijos mėgėjų įvairiose pasaulio šalyse.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

M. K. Čiurlionis. Visi kūriniai. Simfoninė poema „Miške“
Projekto trukmė: 2024 02 – 2024-12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai: dr. Charalampos Efthymiou, Živilė Tamaševičienė.
Dar XX a. viduryje autentiškų kompozitoriaus visų kūrinių publikavimo tradicijoje susiformavo nauja redagavimo praktika – akademinis kritinis leidimas (angl. scholarly / critical editions; vok. Gesamtausgabe). Šios redakcijos tikslas buvo nuodugniai išanalizavus visus kūrinio šaltinių duomenis, pateikti geriausią, autentiškiausią kūrinio teksto variantą. J. S. Bacho, W. A. Mozarto, F. Chopino, J. Sibeliaus ir daugelio kitų kompozitorių kūryba buvo publikuota kaip visuma, su kritiniais komentarais. Lietuvos muzikologijos tradicijoje nėra nei vieno kompozitoriaus, kurio visi kūriniai būtų publikuoti natų rinktinėje. Akademinis Mikalojaus Konstantino Čiurlionio muzikos kūrybos leidimas – tai moksliniais tyrimais pagrįstas, autentišką Čiurlionio muzikinį tekstą plačiam muzikų ir tyrėjų ratui atveriantis projektas, kurio tikslas – daugiatomis, visą kompozitoriaus muzikinę kūrybą eksponuojantis natų leidinys. 2021 m. įgyvendintas pirmasis projekto etapas. Mokslininkų grupei revizavus visą Čiurlionio muzikinę kūrybą, buvo sudarytas būsimo 14 tomų apimties leidinio turinys, parengtos metodologinės rinkinio nuostatos ir parengtas pirmasis rinkinio tomas „Visa Čiurlionio muzika. Simfoninė poema „Miške“.
Šis projekto etapas skirtas publikuoti pirmąjį̨ rinkinio „Visa Čiurlionio muzika“ tomą – simfoninę poemą „Miške“. Simfoninės poemos „Miške“ rankraštyje gausu neautorinių įrašų – redaktorių, dirigentų nuorodų, kurios įsitvirtino „Miške“ atlikimo tradicijoje ir iki šiol publikuotose „Miške“ versijose. Šiame Čiurlionio „Miške“ kritiniame leidime buvo atliekamas tyrimas, kuriuo siekta rekonstruoti originalų Čiurlionio simfoninės poemos muzikos tekstą. Ši muzikos teksto rekonstrukcija atvers naują simfoninės poemos „Miške“ atlikimo istorijos puslapį.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

Moralinė vaizduotė XX-XXI a. lietuvių muzikoje
Projekto trukmė: 2022 09 01–2024 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojas: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.
Baigiantis XX a., tarptautinėje šiuolaikinės muzikos scenoje išryškėjo etinis posūkis, muzikos kritikoje ir muzikologijoje reflektuotas kaip moralinio jautrumo nuspalvintas atsakas į užmuzikinius – politinius, socioekonominius ir technologinius – šiuolaikybės iššūkius. Konceptualizuodama dabarties patirtį aktualioji muzika savitai apmąsto modernybės meninę raišką ir pasitelkia ją moralinio turinio plėtotei. XX–XXI a. lietuvių muzikoje moralinės vaizduotės apraiškos ypač dažnai persipina su politiškai ir socialiai angažuotos muzikos srove, kurioje rado atgarsį paskutinių amžių politiniai įvykiai ir istorinės transformacijos. Inicijuojamas tyrimas grindžiamas nuostata, kad Lietuvoje ir emigracijoje kurta muzika reikšmingai praturtina nacionalinį moralinės vaizduotės diskursą. Aprėpiant daugiau nei šimtmečio lietuvių muzikinę kūrybą, tyrime siekiama pagilinti muzikos ir moralinio jausmo ryšio supratimą ir įtraukti nacionalinėje muzikologijoje menkai išnagrinėtus reiškinius į tarptautinę meno tyrimų aplinką. Analizei pasirinktos konceptualios potemės (niekšybė, trauma, atmintis, nostalgija, ekokritika ir kt.) ir originalus tarpdalykinis tyrimo modelis leidžia keliais probleminiais rakursais išnagrinėti muzikos moralinio turinio ir semantinio universumo sąveiką. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti monografijoje, moksliškai aprobuoti tarptautinėse publikacijose ir konferencijų pranešimuose. Tyrimas aktualus kaip pirmas iš pasirinktos probleminės perspektyvos Lietuvos ir lietuvių emigracijos muzikinę kultūrą nagrinėjantis darbas, rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingomis užsienio institucijomis ir įtraukiantis nacionalinės muzikos procesų kritinę peržvalgą į bendresnę kultūros ir mokslo erdvę.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

Kritinis Čiurlionio fortepijoninės muzikos tekstas ir interaktyvi duomenų bazė
Projekto trukmė: 2022 07 01–2024 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: dr. Darius Kučinskas (vadovas), dr. Rima Povilionienė, dr. Jūratė Bogdanienė, Laimonas Janutėnas.
Šis tarpdisciplininis projektas inicijuoja MusicXML pagrindu paremtą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio (1875-1911) fortepijoninio repertuaro kritinę reviziją ir analizę, atliepiant itin sparčiai tarptautinėje erdvėje vykstančiai skaitmeninės humanitarikos plėtrai. Čiurlionio muzikos kūrinių redagavimo ir leidybos laikotarpis apima daugiau nei 100 metų. Tačiau iki šiol nėra parengtas šiuolaikinės muzikų bendruomenės poreikiams atliepiantis kūrinių kritinis tekstas ir kanoninis jo variantas, naudotinas tiek moksliniams tyrimams, tiek edukacijai ir praktiniam kūrinių atlikimui/interpretacijai (nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu). Šiuo projektu bus revizuota ir parengta virš 200 Čiurlionio fortepijoninių kūrinių, ir pirmą kartą tai bus pateikta kaip vientisa skaitmeninė sistema (interaktyvi duomenų bazė), įtraukianti pirminius šaltinius (autografus bei gretutinius dokumentus/laiškus/eskizus) ir visas esamas redakcijas, susiejanti juos tarpusavyje per suprojektuotą interaktyvią duomenų bazę ir pritaikanti unikalų paieškos algoritmą, leidžiantį atpažinti ir lyginti tekstus tiek ištisai, tiek ir segmentuotai vieno takto ar atskiro tekstinio elemento/kodo masteliu. Čiurlionio kūrinių skaitmeninis kritinis tekstas su muzikologiniais komentarais bus parengtas lietuvių ir anglų kalbomis ir publikuotas specialiai sukurtoje interneto svetainėje/bazėje, inicijuojant jos aktyvią sklaidą ir viešinimą tarptautinėse MEI platformose. Tarptautinės perspektyvos požiūriu šiuo projektu inicijuojama atvira muzikos kūrinių duomenų bazė atvers plačias tyrimo rezultatų naudojimo galimybes, sudarys prielaidas tolesniems Čiurlionio muzikos tekstų tyrimams, sustiprins šio kompozitoriaus kaip centrinės modernios lietuvių muzikos figūros palikimo tarptautinį įkontekstinimą.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

Lietuvių polifoninės sutartinės: praeitis ir dabartis
Projekto trukmė: 2022 02–2023 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: habil. dr. Daiva Vyčinienė.
Projekto tikslas – publikuoti anglų kalba mokslinę monografiją, skirtą nuosekliai, giluminei pažinčiai su išskirtiniu lietuvių paveldo ir šiandieninės kultūros reiškiniu – sutartinėmis. Knygoje „Lietuvių polifoninės dainos sutartinės: praeitis ir dabartis“ pateikiamas holistinis požiūris į archajišką lietuvių polifoninę muziką (sutartines), šiandien tapusią vienu iš reikšmingų lietuviškos kultūrinės tapatybės simbolių. Todėl labai svarbu su sutartinėmis – savitu lietuvių kultūros fenomenu – supažindinti mokslo pasaulį. Monografijoje detaliai pristatomi skirtingi atlikimo būdai (38) ir sinkretinė raiška, atspindintys sutartinių tradicijos turtingumą ir gyvybingumą nuo senovės iki šių laikų. Atkreipiamas dėmesys į semiotinius lyčių vaidmenų sutartinių atlikimo tradicijoje skirtumus. Sutartinės analizuojamos kaip lokalus ir universalus reiškinys, atskleidžiantis plačias lyginamųjų tyrimų galimybes tarptautiniu mastu.
Sutartines 2010 m. įtraukus į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, Lietuvos miestuose prasidėjo naujas jų atgimimo etapas. Tai skatina naujus išsamius sutartinių tyrimus, aprėpiant ne tik vis dar aktualius jų genezės, paplitimo ir analogijų pasaulyje klausimus, bet ir atspindint sutartinių ryšį su šiandieninių sociokultūrinių bendruomenių gyvenimu, aptariant alternatyvias jų raiškos formas tarpdisciplininiuose ir tarpkultūriniuose projektuose. Taigi sutartinės knygoje pristatomos ne kaip reliktas ar net ne kaip unikalus paveldas, bet kaip spiritus movens, veikiantis labai skirtingus kultūrinius procesus.
Autorė imasi visuminės sutartinių rekonstrukcijos, iš dalies, taikydama semiotiko A. J. Greimo struktūrinės semantikos tyrinėjimo būdus. Siekiant išryškinti visuminį sutartinių vaizdą, bandoma sudaryti semantinį lauką, atkurti tam tikrą kultūrinę aplinką, o ne atstatyti konkretų istorijos laikotarpį. Kompleksinis sutartinių tyrimo būdas – praktinės patirties ir teorijos derinimas – nulėmė naują prieigą sutartinių tyrimo istorijoje, leido „iš vidaus“ pažvelgti į gyvosios sutartinių tradicijos plėtojimąsi. Sprendžiant „amžinuosius“ sutartinių klausimus, pasitelkiama hermeneutinė žiūra.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

Valstybės muzikos mokykla (1920-1933): Lietuvos konservatorija „de facto“
Projekto trukmė: 2021 04 01–2023 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: dr. Eglė Šeduikytė-Korienė (vadovė), dr. Judita Žukienė, dokt. Gabrielius Simas Sapiega
Valstybės muzikos mokykla, veikusi 1920–1933 m. Kaune, buvo pirmoji valstybinė tokio tipo institucija, kurioje pradėtos formuoti Lietuvos muzikinio ugdymo strateginės kryptys ir profesionalių muzikų rengimo gairės. Minint mokyklos įkūrimo šimtmetį inicijuojamas projektas – tai siekis fundamentaliai ištirti šios institucijos atsiradimo prielaidas, išryškinant atkurtos Lietuvos valstybės dėmesį kultūrai ir švietimui, nustatyti ugdymo programos formavimo principus, identifikuoti sąsajas su Europos muzikinio ugdymo tradicijomis, išanalizuoti veiklos apimtis ir raidą, nagrinėjant platesniame Lietuvos sociokultūriniame kontekste.
Lietuvos archyvų, muziejų, bibliotekų fonduose saugoma gausi dokumentinė medžiaga sudaro prielaidas vykdyti tyrimą keliomis kryptimis: 1) mokyklos susikūrimo sąlygos ir istorinis kontekstas; 2) veiklos vertinimas (mokymo programos, mokytojai, moksleiviai) Lietuvos ir tarptautiniame kontekste; 3) įtaka Lietuvos kultūros ir muzikinio ugdymo raidai. Įvairiuose mokyklos dokumentuose tarsi raktažodis figūruojantis žodis „konservatorija“ sudaro prielaidą mokyklą vertinti kaip to meto Europoje paplitusio aukštosios mokyklos modelio provaizdį, kurio įtvirtinimo ir įteisinimo pasiekta tik po 13 kryptingo darbo metų. Projekto tyrėjų tikslas – parengti išsamią kolektyvinę monografiją, pristatančią Valstybės muzikos mokyklos veiklos faktus ir kritinį vertinimą, istorinį ir kultūrinį kontekstą, gausiai iliustruojant vaizdine medžiaga bei tyrimą papildančiais priedais (mokinių sąrašo rekonstrukcija, mokymo programos ir pan.).
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

Lietuvos istorija ir mitologija operos scenoje
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto trukmė: 2021 04 01–2024 03 31.
Projekto vykdytojai: dr. Helmutas Šabasevičius (vadovas), dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, dokt. Jūratė Katinaitė.
Lituanistiniame pavelde unikalią vietą užima opera: ne vien lietuvių kompozitoriai, bet ir užsienio operos kūrėjai nuolat įgarsindavo Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetus, įtraukdami juos į universalios (Barokas), nacionalinės (romantizmas) ir globalios ((post)(meta)modernizmas) istorijos kontekstus. Lituanistiniai siužetai vyrauja nacionalinėje tradicijoje, o Lietuvos istorija ir mitologija yra sudominusi nemaža iškilių užsienio kompozitorių (nuo A. Scarlatti ir A. Ponchielli iki A. Skriabino, N. Rimskio-Korsakovo, K.Pendereckio ir kt.). Inicijuojamas tyrimas grindžiamas nuostata, kad ir Lietuvoje ar lietuvių autorių sukurtos istorinės ir mitologinės temakos operos, ir užsienio kompozitorių operinė kūryba Lietuvos istorijos ir mitologijos siužetais yra integrali visuma, savitu būdu atskleidžianti lietuvių kultūrinės tapatybės raišką ir refleksiją pasaulyje. Remiantis netyrinėtais šaltiniais ir plėtojant originalias tarpdalykines prieigas, siekiama pagilinti lituanistinės operos supratimą ir įtraukti nacionalinėje mokslo erdvėje nepakankamai išnagrinėtus reiškinius į tarptautinę meno tyrimų aplinką. Pasirinktos tyrimo plėtotės kryptys ir tarpdalykinis analizės modelis, jungiantis meno filosofiją, muzikologiją, dailėtyrą, semiotiką, atlikimo studijas ir kt., leidžia kompleksiškai išnagrinėti lituanistinio operų korpuso formavimąsi, šių operų sklaidos (sceninės realizacijos, atlikimo tradicijos) ir recepcijos (kanonai, komercinė sėkmė, populiarumas ir kt.) istorinę ir kultūrinę dinamiką. Tyrimo rezultatai bus apibendrinti kolektyvinėje monografijoje (aut. H. Šabasevičius, R. Stanevičiūtė-Kelmickienė, J. Katinaitė), moksliškai aprobuoti tarptautinėse publikacijose ir konferencijų pranešimuose, pristatyti kultūrinės sklaidos programose. Tyrimas aktualus kaip pirmas iš probleminės perspektyvos Lietuvos istorijos ir mitologijos reprezentaciją operos mene žvalgantis darbas, rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingomis tarptautinėmis operos ir/ar muzikos dokumentacijos bei tyrimų institucijomis ir įtraukiantis lituanistinės operos kritinę peržvalgą į Europos kultūros istoriją ir mokslinę, edukacinę, kultūrinę vartoseną.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

Modernumo lygtys
Projekto trukmė: 2021 04 01–2023 03 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.
Aktualios mokslinės diskusijos apie globalią muzikos istoriografiją skatina peržiūrėti nacionalinės muzikos istorijos rašymo prieitis ir metodologijas kintančiuose politiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tuo pat metu šiuolaikinė kultūrinė muzikologijos paradigma inspiruoja tarpkultūrinių ir transnacionalinių objektų aktyvesnes studijas. Tokiai tematinei grupei, kuri pastaruoju metu dėl įvairių priežasčių (konceptualūs lūžiai, archyvų revoliucija etc.) kelia skirtingų kraštų muzikologų susidomėjimą, priskirtina Tarptautinės šiuolaikinės muzikos draugijos (International Society for Contemporary Music/ISCM) istorija. 1922 m. Zalcburge įkurta pirmoji tarptautinė šiuolaikinės muzikos organizacija dar iki Antrojo pasaulinio karo peraugo į globalų kultūrinių mainų forumą. Inicijuojamas projektas susitelkia į ISCM Lietuvos sekcijos veiklas, priešistorę ir recepciją, nagrinėjamas kaip Lietuvos ir tarptautinės muzikinės kultūros modernėjimo integrali dalis.
Siekiant įtraukti Lietuvos muzikos modernėjimo sąjūdį į tarptautinį kontekstą, šis projektas kritiškai analizuoja ISCM ideologiją, veiklos strategijas ir festivalių istoriją tarpukariu ir ankstyvaisiais Šaltojo karo metais. Rūtos Stanevičiūtės-Kelmickienės monografija Modernumo lygtys. Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija ir muzikinio modernizmo sklaida Lietuvoje (lietuvių kalba, 2015) apibendrina marginalizuotų ISCM istorijos epizodų rekonstrukcijos patirtis, atlikus archyvinės medžiagos tyrimus 8 Europos valstybių bibliotekose, muzikos muziejuose, medijų archyvuose. Šio projekto tikslas – parengti atnaujintos ir papildytos monografijos vertimą anglų kalba, įkontekstinantį naujus šaltinius ir įtraukiantį Lietuvos muzikos procesų kritinę peržvalgą į bendresnę kultūros istoriją bei mokslo erdvę.
Projektas rengiamas bendradarbiaujant su kompetentingais tarptautiniais partneriais – leidykla Hollitzer Verlag (Austrija).
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.

Juozas Žilevičius ir jo epocha. Tyrimas ir leidyba
Projekto trukmė: 2020 06 01–2023 05 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: dr. Danutė Petrauskaitė.
Juozo Žilevičiaus (1891–1985) darbai, atlikti Lietuvoje ir egzilyje, paveikė visas lietuvių muzikinės kultūros sritis – kūrybą, atlikimo meną, muzikologiją, pedagogiką, tautinio paveldo apsaugą, tarptautinę sklaidą. Įgyvendintas projektas buvo skirtas ištirti šio užmiršto muziko gyvenimo kelią ir įvertinti jo veiklą socialinių, politinių ir kultūrinių procesų kontekste, kartu atskleidžiant XX a. lietuvių muzikinės kultūros ir tautinio sąmoningumo raidą – nuo etninės tapatybės iki mąstymo valstybinėmis kategorijomis. Tyrimo pagrindu buvo pasirinkti nežinomi arba paviršutiniškai analizuoti muzikinio paveldo telkiniai, saugomi valstybiniuose ir/ar privačiuose įvairių šalių archyvuose. Tai lėmė susikoncentravimą ties keturiomis geokultūrinėmis ašimis: Lietuva, Rusija, Baltarusija ir JAV . Remiantis muzikos istorijos studijomis ir muzikologijoje išplėtotomis metodologijomis, norėta atskleisti J. Žilevičiaus indėlį į lietuvių kultūrą, o per jo santykius su amžininkais bei institucijomis, atverti jo gyvenamosios epochos panoramą.
Pasirinktos tyrimo plėtotės kryptys leido keliais probleminiais pjūviais pateikti J. Žilevičiaus kaip kompozitoriaus, vargonininko, chorvedžio, muzikos istorijos tyrinėtojo, mokytojo, nacionalinių tradicijų kūrėjo charakteristiką ir įkontekstinti jį į lietuvių muzikos istorijos procesus, taip pat parodyti tų procesų kaitą XX a. įvairiasluoksnių reiškinių fone. Atlikus naujai atvertų šaltinių analizę, tyrimo rezultatai paskelbti mokslo straipsniuose, išspausdintuose tarptautiniuose leidiniuose, mokslo populiarinimo straipsniuose, konferencijose ir 35 autorinių lankų monografijoje. Tyrimas aktualus kaip pirmas J. Žilevičiaus veiklą įvertinantis darbas, kartu apibendrinantis ir jo laikmetį.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba.

Balsai iš Lietuvos: daugiabalsis dainavimas vietinių dainininkų gyvenime
Projekto trukmė: 2022 01 03 – 2023 12 11.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: dr. Daiva Vyčinienė.
Apie lietuvių etninę muziką pasaulyje vis dar žinoma nedaug (išskyrus sutartines, 2010 m. įrašytas į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą). Lyginant su gausiomis kitų Europos šalių garso įrašų publikacijomis, Lietuva yra beveik „terra incognita“. Šio projekto įgyvendinimas – tai proveržis skleidžiant pasauliui žinią apie tradicinę lietuvių muziką. Net gana atsitiktinės lietuvių autentiškos muzikos publikacijos (pvz., skleidžiamos per YouTube kanalą) patraukia jaunų žmonių dėmesį, kartais tapdamos viena iš svarių priežasčių pasirinkti studijas Lietuvoje. Autentiškas dainavimas pasaulyje vis dažniau suvokiamas ne tik kaip vertinga tautos nematerialaus kultūros paveldo sritis, bet ir kaip reikšminga jos tapatybės dalis, pasaulėgirdos raiškos būdas. Projekto vadovė naudojasi Europos daugiabalsės muzikos tyrimų centro kvietimu publikuoti archyvinius savo šalies etninės muzikos įrašus, sudarant galimybes tarptautinei jų sklaidai. Projekto metu parengtas ir išleistas lietuvių daugiabalsės etninės muzikos tradicijas reprezentuojantis leidinys „Balsai iš Lietuvos: visos dainos yra iš gyvenimo“ priklausys Vienos muzikos ir vizualiųjų menų universiteto Muzikinės folkloristikos ir etnomuzikologijos skyriaus inicijuotai garso ir vaizdo įrašų serijai European Voices: Audiovisuals („Europos balsai: audiovizualika“ EVA); https://www.mdw.ac.at/ive/emm/?PageId=177).

Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Tarptautinis simpoziumas „Kalbėjimo fenomenas“
Projekto trukmė: 2023 03 01 – 2023 12 15
LMTA statusas vykdytoja
Projekto vadovas Rita Juodelienė
Projekto įgyvendinimo metu 2023 m. lapkričio 6-8 dienomis Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko tarptautinė mokslinė konferencija/simpoziumas ,,Kalbėjimo fenomenas“. Per tris dienas plenariniuose posėdžiuose buvo perskaitytas 21 pranešimas ir pravestos 4 kūrybinės dirbtuvės. Plenariniai posėdžiai ir kūrybinės dirbtuvės pilnai nufilmuotos. Kiekvieną dieną renginys sulaukdavo apie 80 klausytojų ir kūrybinių dirbtuvių dalyvių. Simpoziumas susilaukė didelio susidomėjimo dėl itin aktualios temos tiek praktikams, tiek teoretikams, nagrinėjantiems scenos kalbos įgūdžius ir kalbėjimo gebėjimus. Tema nagrinėta įvairiais aspektais: tiek iš scenos menų, tiek iš medicinos, psichologijos ar lietuvių kalbos požiūrių. Mokslininkai pasidalino savo įžvalgomis, įvardijo šių dienų suprastėjusios sceninės ir viešosios kalbos priežastis, rišlios ir paveikios kalbos trūkumus ir pasiūlė sprendimo būdus. Buvo sutarta toliau bendradarbiauti tęsiant projekto idėją, toliau gilintis į šios dienos raiškios ir paveikios sceninės ir viešosios kalbos aktualizaciją, dalintis tarpusavyje mokslinių tyrimų įžvalgomis ir bendradarbiaujant išleisti mokslinių pranešimų publikacijas sudedant į vieną leidinį.

Projektą finansavo:

Rūtos Gaidamavičiūtės knygos „Su lietuviškos muzikos tėkme“ leidyba
Projekto trukmė: 2023 01 10–2023 12 20.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Laima Budzinauskienė.
Projekto metu ir išleista jau devinta R. Gaidamavičiūtės parengtų ar sudarytų straipsnių rinktinė. Ši knyga tęsia 2021 m. LMTA ir Lietuvos kompozitorių sąjungos akademinės bendruomenės inicijuotą leidinių seriją „Lietuvos muzikologijos šaltiniai“, kurioje jau pasirodė Vytauto Landsbergio ir Danutės Palionytės muzikologijos tekstai. Leidinys naujais aspektais papildė autorės muzikologinių tyrinėjimų lentyną ir paskatino visuomenės domėjimąsi įvairiomis Lietuvos kultūrinio ir muzikinio gyvenimo pusėmis. Knygoje sutelkiami R. Gaidamavičiūtės publicistiniai ir moksliniai straipsniai, publikuoti per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvos spaudoje ir rinkiniuose. Juose skaitytojas ras įžvalgų, pagrįstų viso gyvenimo tyrinėjimais, čia pateikiama daugybė pirminių šaltinių, kurie kartu su ryškia autorės pozicija yra įdomūs kaip dabartinio, fiksuojamo laikotarpio dokumentas.

Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Lietuvių kompozitorių muzikos natų leidyba
Projekto trukmė: 2023 01 10–2023 12 20.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Laima Budzinauskienė.
Lietuvių kompozitorių muzikos natų leidiniai – vienas svarbiausių lietuvių muzikos sklaidos būdų, padedantys atlikėjui tinkamai kūrinius interpretuoti ir juos parengti koncertams, naudoti mokymosi procese. Profesionaliai suredaguoti, parengti su anotacijomis ir metodinėmis atlikimo nuorodomis, natų leidiniai skleidžia žinią apie lietuvių muziką Lietuvoje ir svetur, aktualizuoja lietuvių kompozitorių kūrybą.

Projektu kelti tikslai:

pirmą kartą Lietuvoje išleisti ryškius lietuvių kompozitorių klasikų ir šiuolaikinių kūrėjų muzikos kūrinius;
natų pavidalu skleisti lietuvių muziką Lietuvoje ir svetur;
praplėsti lietuvių ir užsienio atlikėjų koncertinį repertuarą;
natų leidiniais palengvinti studijuojančiųjų atlikėjų mokymosi procesą.

Įgyvendinant projektą atrinkti kūriniai surinkti notografijos programomis, natų tekstas suredaguotas, suvestos korektūros; tas pats procesas atliktas ir su teksto anotacijomis: kūrinių redaktoriai jas parengė, vėliau anotacijos suredaguotos ir išverstos į anglų kalbą, leidinys sumaketuotas ir parengtas spaudai ir atspausdintas.

Projekto apimtyje išleisti J. Jurkūno, D. Digimo, Ž. Martinaitytės, M. Urbaičio ir G. Kuprevičiaus, J. Andrejevo ir V. Laurušo kūriniai.

Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Folkloro skaitmeninių išteklių gausinimas ir prieigos vartojimui atvėrimas
Projekto trukmė: 2022 02 01–2023 12 08
LMTA statusas: vykdytoja
Vadovas: Varsa Liutkutė Zakarienė.
Projektas skirtas aktualizuoti, populiarinti nematerialų kultūros paveldą, užtikrinant patogią, lengvai pasiekiamą ir suprantamą prieigą prie archyvinės informacijos tiek profesionaliam vartotojui, tiek mėgėjui. Projekto metu buvo atrinkta, parengta ir paskelbta viešam naudojimui folkloro leidiniai, apimantys į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašus įtrauktas sutartines, Dainų švenčių įrašus, taip pat į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo sąvadą įtrauktas Užgavėnes, lopšines, atskirų Lietuvos kraštų sutartines bei dainavimo tradicijas ir kt. Sukurtoje interneto prieigoje https://metu-ratas.lmta.lt paviešinta daugiau nei 500 objektų. Medžiaga paskelbta su atnaujintais tekstais bei papildyta nauja aktualia archyvine medžiaga, taip pat anksčiau neskelbtomis sutartinėmis. Ši medžiaga itin aktuali jaunimo muzikos grupėms, savo kūryboje naudojančioms folkloro šaltinius, studentų ir regionų moksleivių folkloro ansambliams, tyrėjams ir specialistams. Įgyvendinus šį projektą LMTA reikšmingai prisideda prie nematerialaus paveldo patrauklumo, populiarumo didinimo bei paveldo išsaugojimas.
Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

IV Tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas
Projekto trukmė: 2023 01 02 – 2023 11 30
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovas: Gintautas Venislovas

Lietuvos chorinė kultūra yra plačiai žinoma ir vertinama. Šalyje yra nemažai profesionalių choro kolektyvų, gilios chorinio dainavimo tradicijos, stipri dirigavimo mokykla. Lietuva vis dažniau yra įvardinama tarptautiniu mastu kaip jaunų dirigavimo talentų kalvė. Įvertinus dabartinę Lietuvos choro dirigavimo kultūros situaciją, jos svorį tarptautiniame kontekste, galimybes ir perspektyvas, po 6 metų pertraukos – 2023 m. lapkričio 3-5 d. – ketvirtąjį kartą surengtas tarptautinis Juozo Naujalio choro dirigentų konkursas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje, kuriame varžėsi jaunieji dirigentai iš įvairių pasaulio šalių. Pirmus tris kartus konkursas surengtas 1990 ir 1991 metais, bei trečią kartą sugrąžintas į Lietuvos kultūrinį žemėlapį 2017 metais. Šių metų konkursas iš viso sulaukė 36 kandidatų paraiškų iš 21-nos pasaulio šalies: Lietuvos, Latvijos, Italijos, Izraelio, Austrijos, Belgijos, Brazilijos, Didžiosios Britanijos, Portugalijos, Singapūro, Estijos, Sakartvelo, Vengrijos, Kinijos, Norvegijos, Lenkijos, Korėjos Respublikos, Slovėnijos, Šveicarijos, Ukrainos ir Vokietijos.

Projekto tikslas – Choro dirigavimo kultūros puoselėjimas Lietuvoje, jaunųjų choro dirigavimo talentų paieška, jų kūrybiškumo ir savarankiškumo skatinimas, tarptautinių ryšių choro dirigavimo kultūros srityje plėtojimas. Projektui vadovauja dirigentas, kompozitorius ir muzikos aranžuotojas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, choro dirigavimo katedros vedėjas Gintautas Venislovas. Nuo 1993 m. kamerinio choro „Brevis“ meno vadovas ir dirigentas, nuo 2018 m. LMTA mišraus choro vadovas.

Dirigentai varžėsi trijuose turuose: I-as vyko lapkričio 3 d., II-as – lapkričio 4 d., III-čias – lapkričio 5 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje. Turų metu konkurso dalyviai repetavo su trimis skirtingais kolektyvais: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mišriu choru (vadovas prof. Gintautas Venislovas), valstybiniu choru „Vilnius“ (vyr. dirigentas prof. Artūras Dambrauskas), Vilniaus miesto savivaldybės choru „Jauna muzika“ (meno vadovas ir dirigentas prof. Vaclovas Augustinas). I vietą laimėjo N. Sidaugaitė, II – G. Tsintsadze, III – K. Solovjovs. Dar 4 diplomai nukeliavo į N. Sidaugaitės, K. Solovjovs ir G. Tsintsadze rankas. Diplomas už įtaigiausią J. Naujalio moteto kūrinio interpretaciją buvo skirtas N. Sidaugaitei, diplomas už geriausią Vakarų Europos kompozitoriaus kūrinio – G. Tsintsadzei, publikos simpatijos prizas nukeliavo N. Sidaugaitei ir LMTA choro simpatijos prizas – K. Solovjovs.

Projektą finansavo: Lietuvos kultūros taryba

„Visa M. K. Čiurlionio muzika: kritinis leidimas“: simfoninės poemos „Jūra“ kritinė redakcija. Istorinio šaltinio leidybos parengiamasis etapas
Projekto trukmė: 2022 10 17–2022 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: dr. Audra Versekenaitė-Efthmiou, dr. Charralampos Efthmiou, prof. habil. dr.Gražina Daunoravičienė.
M. K. Čiurlionio muzikos kritinis leidimas – tai pirmasis Lietuvoje vykdomas moksliniais tyrimais grindžiamas projektas, kurio tikslas – reprezentuoti autentišką kompozitoriaus muzikos kūrinių palikimą. Tai sudėtingas ir ilgalaikis projektas, reikalaujantis aukščiausio lygio tyrėjų muzikinės-mokslinės kompetencijos, gilaus M. K. Čiurlionio muzikos subtilybių išmanymo, dalykinių žinių apie kritinio leidimo kanonus.
Pirmajame projekto etape, įvykdytame 2021 m., buvo sudarytas mokslo bendruomenės daugiatomio leidinio turinys, suformuluoti kritinio muzikos teksto parengimo principai ir metodika, nustatytais principais parengta M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Miške“ kritinė redakcija lietuvių, vokiečių ir anglų kalbomis. Autentiškas M. K. Čiurlionio „Miške“ atlikimas pagal šią redakciją pirmą kartą įvyko 2022 m. balandžio 30 d. Antverpene (Belgija), atliekant simfoniniam orkestrui d’Academie Sint-Niklaas (dirigentas – Pieteris Matthynssens).
Šiame – antrajame projekto etape – buvo tiriama M. K. Čiurlionio simfoninės poemos „Jūra“ autentiškumo problematika. Remiantis istoriniais šaltiniais, manytina, kad M. K. Čiurlionio simfoninė poema „Jūra“ dar niekada neskambėjo savo originaliu, paties kompozitoriaus užrašytu pavidalu. Simfoninės poemos „Jūra“ premjeroje (1936 m.) skambėjo V. Bacevičiaus atlikta redakcija (vargonų partija aranžuota pučiamiesiems instrumentams), vėliau savo redakciją atliko E. Balsys. Joje gausu ne kompozitoriaus rankai priskiriamų tempo nuorodų, štrichų, dinamikos, instrumentuotės, net kūrinio formos pakeitimų. Būtent ši poemos versija sovietiniu periodu įsitvirtino Lietuvos koncertų salėse ir simfoninės poemos įrašų tradicijoje tapo etalonine. 2000 m. J. Petronio leidykloje publikuotoje M. K. Čiurlionio „Jūroje“ atsisakyta kai kurių E. Balsio pakeitimų, palikti V. Bacevičiaus redakciniai pakeitimai. Šiame projekte vykdomame M. K. Čiurlionio „Jūros“ kritiniame leidime atliktas tyrimas, kuriuo siekta rekonstruoti originalų M. K. Čiurlionio simfoninės poemos muzikos tekstą. Ši muzikos teksto rekonstrukcija atvers naują simfoninės poemos „Jūra“ atlikimo istorijos puslapį.
Finansavo: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Teisingo atlygio autoriams ir atlikėjams užtikrinimo sąlygos
Projekto trukmė: 2022 09 01–2022 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: dr. Andrius Juškys.
Teisingo atlygio autoriams ir atlikėjams užtikrinimas yra ne tik viena iš sėkmingos jų veiklos, tačiau taip pat ir kultūros ir kūrybinių industrijų plėtros sąlygų. Mažą autorių ir atlikėjų atlygį gali lemti ne tik nepakankamas autorių teisių ir gretutinių teisių išmanymas, tačiau ir vadybinių gebėjimų tinkamai administruoti savo kūrybinės ar atlikėjo veiklos rezultatus stoka, teisinės ir ekonominės aplinkos pokyčiai. Naujų skaitmeninių platformų plėtra ir veiklos formų įvairovė, naujausi teisinio reglamentavimo pokyčiai atveria naujas galimybes autorių ir atlikėjų veiklos plėtrai, tačiau taip pat kelia ir naujus iššūkius, susijusius su turtinių teisių apsaugos ir teisingo atlygio užtikrinimu. Šiuo projektu siekiama ne tik įvertinti autorių ir atlikėjų atlygį lemiančius veiksnius Lietuvoje, tačiau taip pat, išanalizavus gerosios praktikos pavyzdžius, pateikti tobulinimo gaires ir konkrečias priemones (mokymo programas ir medžiagą), kurios padėtų spręsti šias problemas. Projekte pagrindinis dėmesys bus skiriamas autoriams ir atlikėjams scenos meno ir audiovizualiniame sektoriuose. Projekto rezultatai taip pat bus reikšmingi ir kitų meno sričių autoriams.
2022 metais įgyvendintas 1-as projekto etapas – tiriamosios veiklos, kurių metu vertinami autorių ir atlikėjų (scenos meno ir audiovizualiniame sektoriuose) atlygį lemiantys veiksniai, taikomos atlygio sistemos, tobulinimo kryptys, analizuojamos tam poveikį darančios teisinės, ekonominės ir politinės prielaidos, vertinami esamos sistemos privalumai ir trūkumai bei gerosios praktikos pavyzdžiai. Tyrimo metu buvo vertinamas atlikėjų ir kūrėjų teisinių žinių ir vadybinių įgūdžių poreikis, kurie sudaro kliūtis didesniam atlygiui už jų kūrybos ir atlikimo rezultatus gauti.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir vizualinė kultūra: nuo notacijos ligi scenos“
Projekto trukmė: 2022 02–2022 11.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: dr. Rima Povilionienė.
Baltijos muzikologų konferencija – svarbiausias muzikologijos forumas Lietuvoje, skatinantis mokslines diskusijas aktualiais klausimais ir įtraukiantis Lietuvos muzikologų tyrimus į tarptautinius mokslo tinklus. 2022 m. rengiamoje konferencijoje siekta kritiškai pažvelgti į muzikos ir vizualinės kultūros ryšiuose kintančių menų sąveikos ir intermedialumo paradigmų aplinkoje. Į diskusijas įtrauktas platus Baltijos regiono ir kitų šalių dalyvių ratas, konferencijos organizatoriai siekė atnaujinti lietuvių muzikologijos diskursą įsisavinant šiuolaikines tarpdalykinių tyrimų prieigas bei instrumentus.
Renginio tikslas – paskatinti gilesnį muzikos ir vizualinės kultūros ryšių supratimą, sudarant sąlygas tarptautiniam muzikologų ir kitų sričių tyrėjų bendradarbiavimui ir aktyviai diskusijai aktualiais muzikos kultūros tyrimų klausimais.
Konferencijoje skaityta 50 pranešimų: kviestinės paskaitos, žodiniai pranešimai, diskusijos. Konferencijos tematiką ir tikslą paskatino tiek mokslinės, tiek ir kultūrinės intencijos. Pasirinktos tematikos nagrinėjimo atsinaujinimo poreikį išryškina dviejų žymiausių lietuvių kompozitorių jubiliejai ir sukaktys – M. K. Čiurlionio gimimo 150-metis (bus pažymimas 2025 m.) ir Broniaus Kutavičiaus gimimo 90-etis (bus minimas 2022 m.).
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba.

Kino ištakos Lietuvoje: tautiniai, imperiniai ir globalūs ryšiai
Projekto trukmė: 2019 07 01–2022 04 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė.
Projekte „Kino ištakos Lietuvoje: tautiniai, imperiniai ir globalūs ryšiai“ tirta ankstyvojo kino ar nebylaus kino (1896–1922) pradžia, raida ir kaita Lietuvoje. Tyrime taikytas tarpdalykinis, šiuolaikinei kinotyrai būdingas žvilgsnis, atstovaujantis kino kaip sociokultūrinio reiškinio sampratą.
Tyrime identifikuoti pirmieji kino rodymai, pirmieji kino filmai ir kino teatrai, kino eksperimentai, kino kaip meninės raiškos formavimasis, vaidybinio, garsinio kino atsiradimas ir t. t. Šie aspektai nagrinėti atsižvelgiant į tautinius, imperinius ir globalius aspektus: lietuvių nacijos gimimą, Lietuvos valstybės sukūrimą, Rusijos imperijos valdymą ir pabaigą, kaizerinės Vokietijos valdymą, I pasaulinį karą, socialinių grupių formavimąsi, sociokultūrinių praktikų kaitą. Tokio pobūdžio mokslinis tyrimas atliktas pirmą kartą, todėl į tyrimo akiratį patenka iki šiol išsamiai Lietuvos mokslininkų nenagrinėti šaltiniai, archyvai, bibliotekos ir duomenų bazės, esančios užsienio šalyse. Siekiant mokslo populiarinimo ir gautų tyrimo rezultatų atvirumo, unikalūs atradimai paviešinti specialiai projektui sukurtoje duomenų bazėje.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba.

Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) tipologijos požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų
Projekto trukmė: 2019 05 01–2022 04 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė.
Projekto idėją suponavo sisteminė skirtis tarp XX a. pradžios ir XXI a. pradžios Lietuvos muzikinės kultūros būklės. XX a. pirmieji dešimtmečiai lietuvių muzikoje buvo akademinių muzikos žanrų debiutų metas, XXI a. pradžioje Lietuvos muzikos scenas užvaldė profesionaliosios bei eksperimentinės elektroninės muzikos, skaitmeninio garso ir vaizdo meno integrali raiška. Tyrime atskleista unikali nacionalinės muzikos kultūros patirtis ir modernizavimo mechanizmai, juos iškeliant į teorinio diskurso aplinką ir viešinant tarptautiniu mastu. Optimalaus teorinės interpretacijos įrankio teisės šiame projekte priskiriamos tipologinio pobūdžio fenomenams.
Moderniai suvokiamų muzikos tipologijos standartų raiškos tyrimas leido reflektuoti kompleksinių 1970-2020 m. pokyčių visumą skirtingose Lietuvos muzikos meno ir sociokultūrinės komunikacijos dimensijose. Tyrimo rezultatai apibendrinti dviguboje mokslinėje monografijoje, moksliniuose straipsniuose, buvo paskelbti pranešimuose tarptautiniuose kongresuose ir konferencijose.
Projektas aktualus kaip pirmas Lietuvos muzikos kultūros reikšmingą pokyčių etapą apibendrinantis darbas, paremtas tarpdalykiniu analizės modeliu ir projekte aktualizuojama nauja tipologizuojančių fenomenų samprata.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba.

Muzikos atlikimo raiškos suvokimas. Tarpkultūriniai aspektai ir lietuviškasis atvejis
Projekto trukmė: 2019 07 01–2022 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, Lietuvoje šios srities tyrinėjimų dar nėra gausu. Projektu siekta užpildyti egzistuojančią muzikos atlikimo raiškos tyrimų spragą ir išanalizuoti pagrindinius muzikos atlikimo ir jo suvokimo reiškinius šiuolaikinės lietuvių muzikinės kultūros atveju. Projektas originalus ir aktualus tuo, jog ligi šiol neatlikta beveik jokių siūlomam darbui aktualių tyrimų įtraukiant lietuvių respondentus; juntamas tokių tyrimų stygius Rytų Europos kultūrose apskritai.
Projekte ištirti įvairūs muzikos atlikimo suvokimo aspektai, tokie kaip muzikos atlikimo emocijų, atliekamos muzikos sudėtingumo, atlikėjo virtuoziškumo, gestinės raiškos percepcijos niuansai. Ypatingai vertingi tyrimai įtraukiant su tradicine muzika susijusius respondentus ir atliekant palyginamąjį, tarpkultūrinį muzikos atlikimo ir suvokimo tyrimą. Tikimasi, kad šis projektas skatins muzikos atlikimo tyrimus ir šiuolaikinės pasaulinės muzikos atlikimo žinijos sklaidą Lietuvoje.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba.

Garsinės utopijos: lietuvių muzikos (trans)avangardo kultūriniai impulsai ir instituciniai kontekstai
Projekto trukmė: 2018 07 01–2021 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. dr. Rima Povilionienė.
Šiame projekte telkiamasi į fragmentiškai nagrinėtas ar visai neanalizuotas (trans)avangardinės lietuvių muzikos srovės sritis, išskiriant kelias konceptualias potemes. Pirmajai davė postūmį J. Kačinsko ankstyvoji mikrotoninė kūryba, inspiruota jo studijų Prahos konservatorijoje pas vieną šios krypties pradininkų Aloisą Hábą. J. Kačinsko kūrybos įkontekstinimas suponuoja ir mikrotonalumo kaip vienos įtakingiausių naujos garsinio pasaulio utopijų sklaidos aptarimą vėlesnių dešimtmečių Lietuvos kompozitorių kūryboje (R. Mažulis, M. Vilums, J. Repečkaitė ir kt.).
J. Kačinsko pradėtos modernios lietuvių muzikos institucionalizavimo pastangos nubrėžė antrąją tyrimui svarbią potemę – nacionalinės šiuolaikinės muzikos scenos ryšiai su tarptautinėmis institucijomis (Čekijos šiuolaikinės muzikos draugijos, Tarptautinė šiuolaikinės muzikos draugija, Darmštato vasaros kursų aplinka, IRCAM ir kt.) ir jų paskatinta šiuolaikinės muzikos interpretavimo kultūra. Lygiai taip pat dauguma tyrimui pasirinktų figūrų – aktyvūs kritinio diskurso kūrėjai ir dalyviai, paskatinę fundamentalius lietuvių muzikinės kultūros savivokos poslinkius. Bendradarbiaujant su įtakingomis muzikos atminties ir modernių tyrimų institucijomis (Čekijos muzikos muziejus, Prahos konservatorijos archyvas, Paulio Sacherio fondas, Darmštato naujosios muzikos institutas, IRCAM) ir remiantis privačiais archyvais ir kolekcijomis tyrime bus išnagrinėta ir aktualizuota lietuvių muzikos (trans)avangardinė praktika. Tyrimo naujumas ir originalumas papildomai sietinas su siekiu atskleisti marginalizuotą srovę kaip platesnės istorinės aprėpties tendenciją ir įkontekstinti lietuvių muzikos reiškinius tarptautinėje mokslo tyrimų erdvėje.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba.

Vilniaus baroko vargondirbystės mokyklos registrų Vox humana ir Unda maris genezė ir lyginamoji studija: Caspari(ni) ir italų tradicijos adaptacijos
Projekto trukmė: 2018 07 01–2021 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: lekt. dr. Girėnas Povilionis.
Projektu siekiama ištirti barokinių vargonų unikalių registrų Vox humana ir Unda maris genezę ir adaptaciją Lietuvos nekilnojamame kultūros pavelde – Vilniaus vėlyvojo baroko vargondirbystės mokyklai (VVBVM) priskiriamuose barokiniuose vargonuose (XVIII a.II p.–XIX a. I p.). Ypatingas dėmesys telkiamas į registrų palyginamąją studiją – Lietuvos vargonų registrų techniniai duomenys bus tiriami pagrečiui su vienalaikiais meistrų Caspari(ni) šeimos ir jos aplinkos meistrų registrų modeliais, įgyvendintais Italijos, Vokietijos vargonuose, bei tipologiškai susijusiais Lenkijos, Baltarusijos, Latvijos, Švedijos barokinių vargonų registrais. Projekto tikslas – nustatyti ir apibrėžti VVBVM vargonų registrų Vox humana ir Unda maris autentiškumo ir unikalumo lygmenį. Tikslo įgyvendinimui bus pasitelkiamos skirtingos menotyros šakos, istorijos tyrimai, komparatyvinė analizė (Lietuvos ir kitų Europos šalių vargonų paveldo problematikos palyginimas) bei technologinė prieiga (t.y. bus integruotas praktinis tyrimo pobūdis – registrų vamzdžių medžiagotyra, matavimai, vamzdžių kopijų pagal autentiškus matmenis gamyba ir analizė). Projektu siekiama pateikti išsamų istorinį ir teorinį pagrindimą ir metodologinius įrankius kompleksiniam barokinių vargonų registrų Vox humana ir Unda maris tyrimui.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba.

Vasaros mokykla meno ir menotyros krypčių doktorantams
Projekto trukmė: 2021 04 01–2021 09 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: dr. Ramunė Balevičiūtė (vadovė), dr. Lina Navickaitė-Martinelli, Daiva Buivydienė.
Vasaros mokykla meno ir menotyros krypčių doktorantams yra meninių tyrimų sklaidos renginys, visų pirma skirtas gilintis į meninių tyrimų specifiką, plėsti jų sampratą, stiprinti doktorantų gebėjimus rengti aukštesnės kokybės meno ir mokslo projektus bei juos pristatyti. Renginio metu suplanuoti seminarai, pranešimai, diskusijos, dalinimasis patirtimi ir kitos veiklos leis doktorantams pagilinti žinias meninių tyrimų srityje, įgyvendinti savo vykdomų tyrimų sklaidą tiek juos pristatanti Vasaros stovykloje, tiek patalpinant pranešimus renginiui skirtose interneto svetainėse. Be kita ko, renginio veiklos prisidės gerinant jaunųjų tyrėjų kompetencijas, mokantis, bendraujant ir dalinantis patirtimi ne akademinėje aplinkoje.
Keturių dienų Klaipėdoje vyksiančioje Vasaros mokykloje doktorantai vieni kitiems pristatys savo vykdomus tyrimus, turės galimybę individualiai pasikonsultuoti su patyrusiais mokslininkais, susipažinti su meno doktorantūros absolventų patirtimi bei su kviestinių užsienio pranešėjų vykdomais meniniais tyrimais bei įžvalgomis šių tyrimų problematikoje. Taip pat pranešimus skaitys aktyviai meniniuose tyrimuose dalyvaujantys Lietuvos mokslininkai, o siekiant gerinti tiriamųjų darbų kokybę, renginyje bus nagrinėjami kūrybinio rašymo ir akademinės etikos aspektai.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba.

Meninės praktikos ir edukacija šokyje: kryptys, požiūriai ir ateities perspektyvos
Projekto trukmė: 2020 06 01–2021 09 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: Andrius Katinas.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Šokio ir judesio katedros inicijuojamas simpoziumas „Meninės praktikos ir edukacija šokyje: kryptys, požiūriai ir ateities perspektyvos“ yra pirmasis siekis Lietuvoje organizuoti diskusiją apie reiškinius šiuolaikinio šokio lauke ir šokio edukacijoje. Klausimai apie egzistuojančias jungtis ir takoskyras tarp naujųjų paradigmų meninėje praktikoje bei meno edukacijoje sudaro šio organizuojamo simpoziumo ašį. Šokio edukacija, visomis galimomis savo formomis, yra tampriai susisiejusi su šokio meno lauko padėtimi.
Projekto metu planuojamas dviejų dienų simpoziumas „Meninės praktikos ir edukacija šokyje: kryptys, požiūriai ir ateities perspektyvos“, apimantis viešus pranešimus, diskusijas – paneles ir individualius menininkų veiklos pristatymus. Renginyje bus orientuojamasi į Baltijos šalių, Šiaurės ir Vakarų Europos šiuolaikinio šokio atstovus. Simpoziumo temų laukas remiasi klausimais „Kaip radikalios meninės praktikos atsispindi šokio edukacijos procesuose“ ir „Kaip egzistuojančios šokio edukacijos programos skatina naujų meninių praktikų atsiradimą“. Šiais atraminiais simpoziumo klausimais norime aiškiau įvardinti simbiotinio ryšio svarbą tarp šokio edukacijos ir šokio lauko.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Lietuvių kompozitorių muzikos natų leidyba
Projekto trukmė: 2020 02 04–2021 12 21.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Projektas aprėpia pagrindinius lietuvių šiuolaikinės muzikos sklaidos dėmenis – atlikėjams, grojantiems iš spausdintų natų, palengvinamas teksto įskaitymas ir kūrinio rengimo darbas (dauguma šių kūrinių egzistuoja kompozitorių rankraščių pavidalu), tokiu būdu jie tokius kūrinius mieliau renkasi savo koncertiniam repertuarui.
Projekto įgyvendinimo metu vykdomos šios veiklos:
• Sudaromos su šiuolaikinių kūrinių autoriais licencinės sutartys dėl autorių teisių;
• Profesionalia natų rinkimo programa „Sibelius“ surenkami kūrinių rankraščiai;
• Sukuriami originalūs tekstai leidinių įžangoms ir anotacijoms.
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.

Baltijos muzikologų konferencija „Permainų muzika / Music and Change“
Projekto trukmė: 2020 01 01–2021 12 21.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.
Projektu siekiama paskatinti gilesnį muzikos vaidmens bei sąveikos su visuomene ir kultūros pokyčiais supratimą, sudarant sąlygas tarptautiniam muzikologų ir kitų sričių tyrėjų bei meno praktikų bendradarbiavimui ir aktyviai diskusijai aktualiais muzikos kultūros klausimais.
Projekto įgyvendinimo metu numatoma:
1) nuosekliai plėtoti ir atnaujinti Baltijos muzikologų bendradarbiavimo ir kultūrinių mainų tradiciją, įtvirtinant ją tarptautinėje mokslo ir kultūros erdvėje;
2) įtraukti Lietuvos muziką į tarptautinį kontekstą, analizuojant muzikos kultūros teoriją, istoriją, aktualią praktiką ir apmąstant jos funkcijas globaliame kontekste;
3) bendradarbiauti su svarbiausiomis tarptautinėmis muzikologų organizacijomis, Baltijos šalių muzikologų bendruomenėmis, Lietuvos ir užsienio specializuotos muzikos žiniasklaidos priemonėmis surengiant 47 Baltijos muzikologų konferenciją;
4) sudaryti galimybes jaunųjų muzikologų kūrybinei raiškai ir profesinių kompetencijų stiprinimui;
5) didinti muzikos tyrimų ir kultūrinės refleksijos prestižą ir prieinamumą, pasitelkiant naująsias medijas projekto rezultatų sklaidai.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

31-ASIS ICTM Etnochoreologijos studijų grupės simpoziumas
Projekto trukmė: 2020 06 01–2021 10 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: Dalia Urbanavičienė.
Projektu siekiama plėtoti tradicinių šokių tyrimus bei jų sklaidą skatinant tarptautinį bendradarbiavimą ir dalinimąsi gerąja patirtimi.
Projekto įgyvendinimo metu numatoma:
1) atlikti pateiktų paraiškų atranką užtikrinant aukštą simpoziumo mokslinį lygmenį bei atitiktį pasirinktoms temoms;
2) sudaryti simpoziumo programą ir pranešimų tezių bukletą;
3) užtikrinti tinkamas sąlygas simpoziumo mokslinei veiklai Klaipėdos universitete;
4) parengti kultūrinę programą simpoziumo dalyviams supažindinant su Lietuvos etnine kultūra;
5) užtikrinti informacijos apie simpoziumą sklaidą;
6) profesionaliai užfiksuoti simpoziumo prezentacijas ir kitas veiklas parengiant jas archyviniam saugojimui LMTA Etnomuzikologijos katedros Muzikinio folkloro archyve.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Kitapus interpretacijos: virtuali meninių tyrimų rinktinė ir rečitalių platforma
Projekto trukmė: 2019 03 01–2021 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.
2018 m. rugsėjo 4-6 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko III tarptautinis muzikos atlikimo meninių tyrimų festivalis konferencija „Doctors in Performance“ (DIP). Šis unikalus akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimo praktika grįsti mokslo ir meno tyrimai, sutraukė dalyvius iš 22 pasaulio šalių. Renginio sėkmė skatina siekti tolesnių tikslų ir jo prezentacijų pagrindu publikuoti elektroninę meninių tyrimų straipsnių rinktinę, menininkų tyrėjų tekstus virtualioje erdvėje susiejant su filmuotais jų rečitaliais ir paskaitomis-koncertais.
Projekto vykdymo metu bus sukurta ir plačiai meno kūrėjų ir vartotojų auditorijai pristatyta inovatyvi lietuvių bei užsienio autorių muzikos srities meninių tyrimų straipsnių ir rečitalių platforma. Projektu siekiama plėtoti tarptautinį muzikų bendradarbiavimą, skatinti naujas meninės raiškos ir jos reflektavimo galimybes bei įvairiapusišką jų sklaidą, įtvirtinti Lietuvoje vykdomus meninius tyrimus ir jų plėtrą tarp lyderiaujančių šios srities veikėjų.
Projektas reikšmingas ir išskirtinis tuo, kad šalia tiriamojo konteksto ir pagrindinių tyrimo postulatų išdėstymo bus išsyk galima išklausyti ir peržiūrėti gyvą atlikimą, pranešėjui muzikos garsais iliustruojant ir argumentuojant savo įžvalgas. Svarbu tai, jog LMTA meno doktorantų ir menininkų tyrėjų straipsniai čia bus integraliai siejami su užsienio kūrėjų prezentacijomis, o ryškiausi tarptautiniai pavyzdžiai neabejotinai suteiks naujų stimulų ir įžvalgų Lietuvos mokslo ir meno tyrimų plėtrai ateityje.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

J. Gruodis, K. V. Banaitis, S. Vainiūnas, P. Dikčius, J. Juzeliūnas, J. Bašinskas: svarbiausios XX amžiaus lietuvių kompozitorių sonatos smuikui ir fortepijonui
Projekto trukmė: 2020 01 06–2021 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: Beatričė Blotnytė.
Projekto tikslas – stiprinant tyrimais paremto atlikimo tradiciją skatinti reikšmingiausio XX amžiaus lietuvių kamerinės muzikos repertuaro studijas, atlikimą ir sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje.
Vykdant projektą po daugiau nei 30 metų pertraukos buvo įrašyti šeši svarbiausi XX amžiaus lietuvių kompozitorių kūriniai smuikui ir fortepijonui. Ruošdamiesi įrašams projekto dalyviai tyrinėjo išlikusius kūrinių rankraščius, įvairias jų redakcijas, muzikologų įžvalgas, dalijosi pastebėjimais su garsiausiais lietuvių kamerinės muzikos atlikėjais, rėmėsi dar neišdilusiais šių kūrinių kompozitorių draugų, kolegų, artimųjų, tuo metu muzikos pasaulyje besisukusių, to meto visuomenę pažinojusių ir laiko dvasią jautusių prisiminimais, taip ne tik siekdami kiek įmanoma tiksliau išpildyti kompozitorių valią jų kūrinius atliekant, bet ir skatindami intensyvesnes diskusijas apie XX amžiaus lietuvių kamerinę muziką, muzikologų ir atlikėjų bendradarbiavimą, muzikos atlikimo meno ir meninių bei mokslinių tyrimų integraciją.
Viešai prieinamas pokalbio apie lietuvių kamerinę muziką vaizdo įrašas ir šešių XX amžiaus lietuvių kompozitorių sonatų smuikui ir fortepijonui pristatymai koncerto-pasakojimo forma Ignalinos rajone, Paliesiaus dvare ir Vilniuje, LMTA Didžiojoje salėje, pritraukę ne tik sostinės, bet ir atokesnių Lietuvos vietovių klausytojus, sudarė puikias sąlygas XX amžiaus lietuvių kamerinės muzikos repertuaro žinomumui augti; kūrinių garso įrašų paruošimas leidybai užtikrino projekto tęstinumą, daugiau ir lengviau prieinamų aukštos meninės ir garso kokybės XX amžiaus lietuvių kamerinės muzikos įrašų radimąsi, padėjo tvirtus pamatus efektyviai lietuvių kamerinės muzikos sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

L. Budzinauskienės monografijos „XIX a. Vilniaus katedros kapela“ leidyba
Projekto trukmė: 2021 05 03–2021 12 22.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Monografijoje autorė L. Budzinauskienė į visumą sutelkė ir apibendrino faktus apie XIX a. Vilniaus ir jo apylinkių bažnytinę muziką, išanalizavo pirminius muzikos šaltinius. Kaip ir buvo numatyta, monografiją papildo XIX a. Vilniaus katedros kapelos muzikinių rankraščių teminis katalogas, kuriame pirmą kartą pateikiami Vilniaus katedros kapitulai (ir jai buvusiai pavaldžiai kapelai) priklausę muzikos rankraščiai. Šis katalogas sudarytas remiantis RISM muzikinių rakraščių aprašymo metodu, pritaikytu Lietuvos rankraščių specifikai. Monografiją taip pat papildo išsami bibliografija, asmenvardžių ir vietovardžių rodyklės, santrauka anglų k.
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.

M. K. Čiurlionio muzikinės kūrybos kritinis leidimas. Istorinio šaltinio leidybos parengiamasis etapas
Projekto trukmė: 2021 08 01–2021 12 20.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vykdytojai: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė, prof. dr. Darius Kučinskas, doc. dr. Audra Versekėnaitė, dr. mag. art. Charris Efthimiou, Živilė Tamaševičienė.
Akademinis M. K. Čiurlionio muzikinės kūrybos leidimas – tai moksliniais tyrimais pagrįstas, autentišką M. K. Čiurlionio muzikinį tekstą plačiam muzikų ir tyrėjų ratui atveriantis projektas, kurio tikslas – daugiatomis, visą kompozitoriaus muzikinę kūrybą eksponuojantis natų leidinys, įtvirtinantis visų kūrinių teksto kanoną. Akademinis M. K. Čiurlionio kūrinių leidimas yra sudėtingas ir ilgalaikis projektas, reikalaujantis tarptautiniu mastu aukščiausio lygio muzikinės-mokslinės kompetencijos muzikos leidybos srityje. Prižiūrint žymiausiems Čiurlionio muzikos ekspertams, tarptautinė muzikologų komanda pirmą kartą parengs ir suredaguos nacionalinį Lietuvos kultūros identitetą reprezentuojančio kompozitoriaus kūrybą. Leidinys bus pristatytas ir tarptautinei mokslo bendruomenei dviem skirtingais formatais: elektronine ir spausdinta versija.
Pilnos apimties projektą numatoma įgyvendinti iki 2025 metų. 2021 metais vykdomas pirmasis projekto etapas. Šiame etape peržiūrima visa M. K. Čiurlionio muzikinė kūryba, sudaromas bei mokslininkų aprobuojamas būsimo 15 tomų apimties leidinio turinys, rengiamos metodologinės rinkinio nuostatos. Jomis remiantis leidybai bus parengtas pirmasis rinkinio tomas „M. K. Čiurlionis“. Simfoninė poema „Miške“ ir pristatytas akademinei bendruomenei. Pažymėtina, kad iki šių metų galo numatoma parengti leidinį, tačiau patys leidybos darbai (korektūrų skaitymas, maketavimas, dizainas, spauda ir kt.) bus vykdomi jau 2022 metais.
Pirmojo etapo numatomi rezultatai: sudarytas, mokslo bendruomenės aprobuotas daugiatomio leidinio turinys, parengtas pirmasis rinkinio tomas.
Finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Lietuviško fakyro žydinti nostalgija. Vytautas Landsbergis apie Bronių Kutavičių
Projekto trukmė: 2021 02 01–2021 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: Dr. Zita Abramavičiūtė-Mučinienė.
Broniaus Kutavičiaus muzikinė kūryba užima išskirtinę vietą Lietuvos kultūroje – ji formavo kelių kartų meninę pasaulėvoką, inspiravo lietuvių muzikos modernėjimo ir visuomenės laisvėjimo procesus. Reflektuojant Broniaus Kutavičiaus muzikinio pasaulio idėjas, prasmes ir vertybes reikšmingai prisidėjo muzikologas Vytautas Landsbergis, suformavęs kertinius nacionalinio ir tarptautinio diskurso apie šio kompozitoriaus kūrybą teiginius. Šio projekto tikslas – parengti ir išleisti Vytauto Landsbergio rinktinių tekstų apie Broniaus Kutavičiaus kūrybą rinktinę, kartu pažymint kompozitoriaus 90-metį. Numatoma įtraukti tokius etapinius tekstus kaip „Skambesio grožis“ (1976), „Variacijos lietuviškos ir dzūkiškos“ (1977), „Žiogas ir ąžuolas saulės rate“ (1978), „Lietuviško fakyro žydinti nostalgija“ (1979), „Apie lietuvių muziką ir Dzūkiškas variacijas“ (1980), „Muzika paprasta ir stipri“ (1982), „Opera per dramma?” (1985), „Kutavičiaus muzikos podirvis“ (1988) ir kt.
Savo pobūdžiu leidinys skirtas plačiai Lietuvos kultūra besidominčiai auditorijai, kartu naudingas ir kultūros tyrimams bei aktualizavimui. Rašytinio muzikinio paveldo gaivinimas ir sugrąžinimas į kultūrinę apyvartą prisideda prie nacionalinių tradicijų puoselėjimo, ypač atsižvelgiant į unikalų Broniaus Kutavičiaus indėlį ir poveikį paskutiniųjų 50 metų nacionalinei savimonei.
Finansuoja: Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.

Tarptautinė muzikologų konferencija „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“
Projekto trukmė: 2021 02 01–2021 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: prof. habil. dr. Gražina Daunoravičienė.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Lietuvos kompozitorių sąjunga (LKS), 2021 m. spalio 21–23 d. Vilniuje organizavo tarptautinę muzikologų konferenciją „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“. Tarptautinės konferencijos tematika skirta muzikos signifikacijų ir tipologijų sąveikos praktinio bei teorinio diskurso svarstymui. Dalyviai (kūrėjai, tyrėjai, kritikai, atlikėjai ir kt.) kviesti diskutuoti kaip suderinti meno fenomenų tipologizacijos praktiką, kuri remiasi „stabilių“ fenomenų samprata, su šių objektų arba reiškinių procesualumu.
Projektu siekiama paskatinti gilesnę muzikos kūrybos proceso ir jo sąveikos su visuomene, kultūros raida sampratą; suburti platų socialinių mokslų bei humanitarinių mokslų (muzikologų, filosofų) ir kitų sričių tyrėjų ratą, kuris svarstys kūrėjams aktualią kultūros ir meno produktų tipologizavimo problemą; skatinti tarptautinį kūrėjų, kritikų bei tyrėjų bendradarbiavimą bei jų diskusiją aktualiais muzikos kultūros klausimais; atnaujinti požiūrį į muzikos signifikacijos tipologizavimo procese taikomas sąvokas, terminus ar kategorijas, taip pat permąstyti XXI a. garsų meno fenomenų sisteminimo, klasifikavimo praktikas.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.
Partneris: Lietuvos kompozitorių sąjunga.

Lietuvių kompozitorių muzikos natų leidyba
Projekto trukmė: 2019 01 10–2020 12 21.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Projektas skirtas pirmą kartą Lietuvoje išleisti ryškius lietuvių kompozitorių klasikų ir šiuolaikinių kūrėjų muzikos kūrinius; skleisti lietuvių muziką natų pavidalu Lietuvoje ir svetur. Projekto metu išleisti šie leidiniai:
1. Vytautas Germanavičius. Haiku. Sala balsui ir fortepijonui.
2. Juozas Pakalnis. Rudens daina. Imago mortis balsui ir fortepijonui.
3. Vytautas Barkauskas. Koncertinė siuita violončelei ir fortepijonui, Op. 98.
4. Eduardas Balsys. Koncertinė siuita Eglė violončelei ir fortepijonui.
5. Eduardas Balsys. Habanera. Transkripcijų rinkinys violončelei ir fortepijonui, fortepijoniniam trio, styginių kvartetui ir violončelei su styginių kvartetu.
6. Anatolijus Šenderovas. Giesmė ir šokis fortepijoniniam trio.
7. Jurgis Juozapaitis. Trys nuotaikos fortepijoniniam trio.
8. Stasys Vainiūnas. Kūriniai fortepijonui. I. Ankstyvoji kūryba.
9. Lietuvių kompozitorių kūriniai dviem smuikams.
10. Juozas Naujalis. Motetai chorui.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

E. Šeduikytės-Korienės knygos „Jonas Žukas-prancūziškosios vargonų mokyklos ambasadorius Lietuvoje“ leidyba
Projekto trukmė: 2020 01 13–2020 12 16.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Projekto įgyvendinimo metu buvo išleista dr. Eglės Šeduikytės-Korienės mokslo monografija apie vieną ryškiausių XX a. koncertuojančių lietuvių vargonininkų, po karo gyvenusio JAV, – Joną Žuką (1907–2004). Į istoriją jis įėjo kaip vienas žymiausių tarpukaryje veiklą pradėjusių Lietuvos vargonininkų, pedagogas, atlikėjas, pasižymėjęs ypatinga profesine kompetencija ir dvasine inteligencija. Knygoje apžvelgiama Jono Žuko asmenybė, gyvenimas ir veikla, pateikiama iki šiol Lietuvos muzikos istorijoje neskelbta korespondencija. Ši monografija reikšmingai praplečia žinias apie Lietuvos tarpukario muzikinę kultūrą, vargonų mokymą Lietuvoje, Lietuvos aukštosios muzikos mokyklos formavimąsi, atskleidžia sudėtingą tarpukario menininko kelią karo metais, emigruojant per DP stovyklas į JAV.
Knygos pavadinimas: Eglė Šeduikytė-Korienė „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Algirdo Jono Ambrazo „De Musica“ leidyba
Projekto trukmė: 2019 06 01–2019 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė.
Projektas skiriamas išleisti prof. habil. dr. A. J. Ambrazo (1934-2016) užsienyje skaitytų pranešimų, vestų viešų paskaitų, pasisakymų ir publikuotų darbų (tekstai lietuvių, vokiečių, prancūzų, rusų, anglų, lenkų kalbomis) rinktinę „Algirdas Jonas Ambrazas. De Musica“. Knyga turi didelę mokslinę, istorinę, kultūrinę ir reprezentacinę vertę. Rinkinio sudarytoja – prof. dr. habil. Gražina Daunoravičienė, recenzentai – doc. dr. Jūratė Gustaitė ir doc. dr. Rūta Gaidamavičiūtė.
Prof. A. J. Ambrazo mokslinės veikos dokumentai gerai pristato, kaip daugiau nei per 50 metų kito lietuvių muzikologijos tematikos, kaip plėtėsi akiratis, augo pačių muzikologų profesionalumas ir kito teorinis diskursas. Leidybos ciklo metu bus papildyta galimai pilniausia susijusi informacija, parengti nauji komentarai ir bibliografinės nuorodos, papildytas įvadinis analitinis tekstas, asmenvardžių rodyklė. Knyga bus papildyta nuotraukomis bei susijusiomis iliustracijomis. Publikuojami prof. A. J. Ambrazo tekstai 5 kalbomis turės plačią skaitytojų auditoriją ir pasitarnaus lietuvių teorinės muzikologijos diskursui bei Lietuvos kultūros sklaidai.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Vasaros Media Studija 2019
Projekto trukmė: 2019 01 10–2019 12 20.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. Inesa Kurklietytė.
Tradiciškai dvi savaites trunkantis projektas, skirtas jauniesiems kino industrijos profesionalams ir kino mokyklų studentams, prasidės birželio 23 d. ir truks iki liepos 5 d. Preiloje. Į „Vasaros Media Studiją“ bus pakviesta per 50 dalyvių iš skirtingų Europos šalių. Suformavę penkias tarptautines komandas, su dėstytojų profesionalų pagalba dalyviai vystys filmų idėjas, filmuos, montuos trumpametražius filmus mokydamiesi suderinti kūrybines idėjas ir galimybes jas realizuoti. Dalyvių komandas sudarys režisieriai, scenaristai, operatoriai, garso režisieriai, kompozitoriai, montažo režisieriai, prodiuseriai ir, žinoma, aktoriai.
Šių metų tema – „Aktorius kine“. Gilindamiesi į aktoriaus darbo kino aikštelėje aspektus, dalyviai teoriškai ir praktiškai nagrinės jų pritaikomumą įvairių žanrų kine, dalyvaus grupiniuose užsiėmimuose, paskaitose, individualiose konsultacijose. Dalyviams paskaitas skaitys ir savo žiniomis dalinsis aktorius Zachary Spiceris, režisierius, scenaristas Jonathanas Tammuzas ir režisierė Marija Kavtaradzė.
Finansavo: LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos kultūros taryba, Klaipėdos miesto ir Neringos savivaldybės.

7-asis Juozo Naujalio vargonininkų konkursas, meistriškumo kursai, seminarai ir konkurso laureatų koncertų turas
Projekto trukmė: 2018 10 01–2019 12 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. Renata Marcinkutė-Lesieur.
Juozo Naujalio vargonininkų konkursas – tradicinis, kas 3-4 metus organizuojamas renginys, skiriamas akademiniam jaunimui – visiems vargonuoti besimokantiems Lietuvos aukštųjų mokyklų studentams, konservatorijų, muzikos ir meno mokyklų moksleiviams. 2019 m. balandžio 3–7 dienomis konkursas organizuojamas 7-ąjį kartą.
Projektu siekiama puoselėti Lietuvoje vargonų meno kultūrą ir tradicijas, atrasti naujus vargonų muzikos atlikėjų ir kūrėjų vardus, skatinti skirtingų šalies regionų įvairių kartų vargonininkų komunikaciją, lavinti vargonų muzikos atlikėjų interpretacijos įgūdžius, kurti vargonų kaip atraktyvaus muzikinio instrumento įvaizdį visuomenėje.
7-asis Juozo Naujalio vargonininkų konkursas, nepaisant to, kad periodiškai buvo organizuojamas tarptautiniu mastu, 2019 m. orientuotas pirmiausiai į Lietuvos regionus. Projektu siekiama sutelkti šalies vargonininkų bendruomenę, rūpintis skirtingų kartų vargonininkų edukacija ir komunikacija. Ši „regioninės“ sklaidos strategija yra ypač prasminga įžanga prieš 2019 m. rudenį įvyksiantį tarptautinį M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkursą.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

3-ioji tarptautinė konferencija ir kūrybinės dirbtuvės „Muzika ir garso dizainas kine bei naujosiose medijose“
Projekto trukmė: 2019 03 01–2019 12 13.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: prof. dr. Antanas Kučinskas.
LMTA inicijuoja 3-iąją, jau tradicine tampančią, konferenciją skirtą muzikos ir medijų sąveikai ir pritaikomumui praktikoje. Ši aktyviai auganti, perspektyvi, aukštos pridėtinės vertės produktų kūrimo potencialą turini sritis šių konferencijų dėka įgauna pagreitį ir Lietuvoje bei reikalauja tolesnių teorinių refleksijų, partnerystės tinklo plėtros, kvalifikacijos kėlimo darbų.
3-iosios konferencijos tema – garsovaizdžiai ir imersinis garsas (3D sound). Tai mažai tyrinėta, bet naujosiose medijose ir kine sparčiai besiplėtojanti sritis. Projekto tikslas – įvertinti medijų, industrijų sandarą bei numatyti galimybes plėtoti sektoriaus veiklą tinkamai parenkant taktiką ir strategiją Europos ir Lietuvos kontekste; plėtoti kūrybinio verslo bendradarbiavimo galimybes su Aukštojo mokslo institucijomis medijų-muzikos srityje.
Svarbiausi uždaviniai – surengti muzikai naujosiose medijose (internetas, skaitmeninės technologijos) ir kine skirtą konferenciją bei dalyvauti tarptautinėje tinklaveikoje pristatant savo pasiekimus, sutelkti diskusijai pasauliniame kontekste ryškiausias kino ir medijų garso/muzikos asmenybes, kurių bendradarbiavimas sukurs postūmį garsovaizdžio ir imersinio garso sričių vystymui ir sinergijai.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba.

Algirdo Vyžinto knygos „Povilas Samuitis“ leidyba
Projekto trukmė: 2019 02 15–2019 12 20.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Projekto metu numatoma išleisti prof. dr. Algirdo Vyžinto parengtą knygą apie vieną XX a. Lietuvos instrumentinės muzikos puoselėtojų, kultūros veikėją, pedagogą doc. Povilą Samuitį (1896–1989). Į lietuvių muzikos istoriją jis įėjo kaip aukštosios chromatinės birbynės išradėjas – liaudiškas instrumentas tapo lanksčios muzikavimo technikos instrumentu. Knygoje apžvelgiamas P. Samuičio gyvenimas ir veikla, pateikiami amžininkų ir mokinių atsiminimai, įvairių autorių straipsniai, atspindintys P. Samuičio indėlį į Lietuvos instrumentų istoriją, spausdinama birbynės išradimo ir patentavimo dokumentika.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Faksimilinio leidinio „Liber continens“ leidyba
Projekto trukmė: 2018 01 08–2019 02 28.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Vykdant projektą, parengtas ir išleistas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bibliotekoje saugomas unikalus XVII a. grigališkojo choralo rankraštis „Liber continens…“. Faksimilinį giesmyno leidimą sudaro dvi dalys – tekstinė ir faksimilinė. Tekstinėje dalyje dviem kalbomis (lietuvių ir anglų) pateikiama doc. dr. Jono Vilimo parengta mokslo studija „Liber continens – LDK benediktiniško palikimo paminklas“ bei profesionaliai parengtas kritinis mokslinis aparatas (rodyklės, giesmių sąrašai, šifruoti tekstai). Antroje dalyje spausdinama paties rankraščio spalvota faksimilė.
Profesionaliai ir kokybiškai parengtas faksimilinis giesmyno leidimas su išsamiu giesmyną pristatančiu įžangos straipsniu bei kritiniu moksliniu aparatu (rodyklėmis, giesmių sąrašais, šifruotais tekstais) yra labai svarbus pirmasis žingsnis aktualizuojant tokio pobūdžio Lietuvos muzikinį paveldą, padarant jį labiau prieinamą ir kultūros visuomenei, ir mokslininkams, tyrinėjantiems senąją Lietuvos kultūrą.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Šokis – 20-ies metų retro(per)spektyva
Projekto trukmė: 2018 07 01–2019 07 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: lekt. Andrius Katinas.
Įgyvendintomis projektinėmis veiklomis aktyviai reflektuotas LMTA Šokio ir judesio katedros ryšys su profesionaliu Lietuvos scenos menų lauku, suteikiant dėmesio buvusiems bei esamiems pedagogams, studentams ir absolventams, jų darbams, šokio edukacijos aspektams bei problematikai. Projektu atkreiptas dėmesys į persipynusius bei daugiabriaunius akademinės bendruomenės ryšius su profesionaliu scenos menų lauku Lietuvoje ir už jos ribų, jo istorija, vystymųsi bei ateities perspektyvomis. Pasitelkiant ciklinę meninę veiklą, artikuliuota šio ryšio svarba ir indėlis į meninės ir kultūrinės įvairovės skatinimą, vystymąsi Lietuvoje.
Vykdant šį projektą buvo siekiama konstruoti kuo platesnį šokio meno reprezentacijos spektrą: nuo archyvinės medžiagos ar informacijos pristatymo ir sklaidos iki LMTA Šokio ir judesio katedros absolventų „flash mob“ pasirodymų, įtraukiant skirtingas visuomenės grupes. Buvo publikuojami kritiniai/analitiniai straipsniai ir pokalbiai su buvusiais ir esamais LMTA Šokio ir judesio katedros pedagogais, absolventais: šiais straipsniais atkreiptas dėmesys į skirtingus šokio meno estetikos, jos raiškos ir edukacijos aspektus.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

6-asis tarptautinis studentų šiuolaikinio šokio festivalis „Shock Academia“
Projekto trukmė: 2018 10 01–2019 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: lekt. Andrius Katinas.
„Shock Academia“ – tai bendras LMTA Šokio ir judesio katedros bei Meno vadybos skyriaus studentų projektas, įgyvendinamas bendradarbiaujant su įvairiais Lietuvos scenos menų lauko partneriais ir užsienio aukštosiomis menų mokyklomis. Festivalis startavo 2009 m. ir buvo inicijuotas LMTA meno vadybos magistrantų. Pagrindinis projekto tikslas – aktualizuoti ir viešinti jaunos kartos šokio profesionalų darbus ir šiuolaikinio šokio kūrybinių procesų įvairovę. Festivalis tradiciškai vyksta kas dvejus metus. Per penkias festivalio laidas jame buvo pristatyta daugybė LMTA šokėjų baigiamųjų darbų ir Lietuvos bei užsienio šalių kviestinių svečių pasirodymų.
„Shock Academia“ tapo šiuolaikinio šokio startuolių prisistatymo ir tarptautinio bendradarbiavimo platforma, festivalyje debiutavo ne vienas vėliau didelio publikos susidomėjimo sulaukęs šokio spektaklis.
6-ojo festivalio„Shock Academia“ dėmesio centre – jaunieji lietuvių šokio kūrėjai, studijuojantys ar ką tik baigę užsienio šokio mokyklas; taip pat festivalio programoje susitelkta į eksperimento svarbą meno edukacijos procesuose. Kartu 6-oji „Shock Academia“ dedikuojama LMTA Šokio ir judesio katedros 20-mečiui, tad festivalio programa papildyta įvairiais renginiais – diskusijomis, susitikimais, bendra visų LMTA absolventų – aktyvių Lietuvos šiuolaikinio šokio sektoriaus dalyvių – bendruomenės diskusija.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikos kolektyvų ir koncertinių programų sklaida Lietuvos regionuose
Projekto trukmė: 2017 09 01–2018 12 18.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Ingrida Alonderė.
LMTA ansamblių sklaida ir programų pristatymas – tai tęstinė veikla, kurios poreikis jaučiamas kiekvienais akademiniais metais. Pristatomos tiek mažų, tiek didelių instrumentinių ir vokalinių sudėčių reikalaujančios programos. Projektu siekiama patenkinti profesionaliojo meno sklaidos ir žanrinės įvairovės regionuose trūkumą; pristatyti aušto lygio muzikos kolektyvus ir koncertines programas, sulaukiančias didelio susidomėjimo sostinės kultūros lauke; pristatyti aktualius, naujausias meno pasaulio tendencijas atliepiančius projektus.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

E-paslauga: skaitmeninio turinio naudojimo teisių ženklinimo žinynas ir įrankiai
Projekto trukmė: 2018 02 23–2018 08 08.
Vykdančioji institucija: Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.
LMTA statusas: partnerė. Vykdoma kartu su Baltijos audiovizualinio archyvo taryba (angl. Baltic Audiovisual Archival Council) (Estija, Lietuva), Vilniaus dizaino kolegija.
Vadovė – projekto partnerio dalies vadovė: Gintarė Palkevičienė.
Šiuo projektu tęsiami vykdant Nacionalinės bibliotekos projektą „Kūrybinių bendrijų licencijų taikymas kultūros paveldo objektams“ pradėti darbai. Jo tikslas – skatinti skaitmeninėje erdvėje skelbiamų kūrinių ir objektų ženklinimą, teisėtą pakartotinį naudojimą ir sklaidą, užtikrinant visuomenės ir intelektinės nuosavybės teisių turėtojų interesų pusiausvyrą. Daugiau informacijos rasite ČIA.
Finansavo: Kultūros ministerija.

Arūno Šlausto autorinio muzikos CD „Nepažeidžiamas lengvumas“ leidyba. Džiazo ir šiuolaikinės muzikos albumas
Projekto trukmė: 2018 02 21–2018 07 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Živilė Tamaševičienė.
Projekto tikslas: praturtinti Lietuvos džiazo muziką naujais sąskambiais, naujais kompoziciniais atradimais, taip pat skleisti žinią apie Lietuvos džiazo mokyklą ir užsienyje, išleidžiant kompozitoriaus Arūno Šlausto kūrinių kompaktinę plokštelę. Numatoma leisti kompaktinė plokštelė – jau antrasis Arūno Šlausto autorinis albumas (pirmasis, „Contra jazz – The other territory“, buvo išleistas 2005 m.). Kaip pianistas ir kompozitorius Arūnas Šlaustas gerai žinomas ne tik džiazo (grojo su beveik visais ryškiausiais Lietuvos džiazo muzikantais), bet ir akademinės muzikos sluoksniuose (įkūrė šiuolaikinės muzikos ansamblį „Ex tempore“, jam vadovavo). Šia kompaktinės plokštelės muzika klausytojai galės susipažinti su savito muziko, nuolat derinančio akademinę muziką su džiazu, kūryba.
Finansavo: Asociacija LATGA.

Virtuali platforma „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“
Projekto trukmė: 2018 01 02–2018 12 21.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Ana Ablamonova.
Projekto tikslas – sukurti virtualią platformą (virtualų audiovizualinį viešai prieinamą archyvą) „Viena Lietuva – penki etnopasauliai“ (www.etnomusic.lt), nacionaliniu ir tarptautiniu mastu reprezentuojančią šalies etnografinių regionų muzikinį paveldą (audiovizualinių ekspedicijų metu profesionalios etnomuzikologų ir kino kūrėjų komandos užfiksuotą medžiagą, profesionaliai ir patraukliai pateiktą bei katalogizuotą platformoje pagal penkis Lietuvos etnografinius regionus). Projektas ne tik prisideda prie itin kokybiško etnografinių regionų istorinio ir kultūrinio savitumo išsaugojimo, bet ir vykdo svarbią edukacinę misiją, padeda formuoti viešąją nuomonę, palankią etnografinių regionų tradicijų išsaugojimui. Be to, virtualios platformos pavidalu, su aprašymais lietuvių ir anglų kalba, pateikiama sukaupta medžiaga taps puikia Lietuvos autentiškos muzikinės kultūros reprezentacine priemone tarptautiniu mastu.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Lietuvos kultūros politikos modelio sukūrimas. Lietuvos kultūros politikos formavimo perspektyvų analizė
Projekto trukmė: 2016 01 01–2018 02 28.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: dr. Rasius Makselis.
Kultūros politikos modelio refleksijos nebuvimas iš dalies sąlygoja kultūros politikos fragmentiškumą, apsunkina institucijų galimybes užtikrinti valstybės įsipareigojimų ginti Lietuvos piliečių konstitucines teises į kultūrą vykdymą. Kultūros politikos modeliavimo stoka ypač apsunkina valstybės galimybes adekvačiai reaguoti į iššūkius, susijusius su sparčiai kintančia geopolitine Lietuvos situacija ir demografines tendencijas. Atsižvelgiant į minėtas galimybes, siekiant kokybiškai išplėsti Lietuvos kultūros politikos formavimo galimybes, inicijuojamas tyrimas „Lietuvos kultūros politikos modelio sukūrimas. Lietuvos kultūros politikos formavimo perspektyvų analizė“. Šio tyrimo tikslas – išanalizuoti atkurtos nepriklausomybės laikotarpio ir šiandieninės Lietuvos kultūros politikos situaciją, apibrėžti kultūros kaitos tendencijas ir galimas kultūros politikos formavimo perspektyvas. Daugiau informacijos rasite ČIA.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Virtualus choras: Lietuva
Projekto trukmė: 2018 01 02–2018 10 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Ingrida Alonderė.
2018 metai – šimtosios Lietuvos valstybės atkūrimo metinės, bei puiki galimybė suvienyti po visą pasaulį išsibarsčiusią tautą, kūrybišką ir dainingą kraštą, bendram tikslui. Šiai progai dedikuotas projektas „Virtualus choras: Lietuva “ kviečia visus šalies piliečius bei išeivius sudainuoti du kūrinius – „Tautišką giesmę“ ir Vaclovo Augustino naują opusą „Sanctus“, specialiai sukurtą šiai medijai. Projekto internetinis puslapis.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.

Parama užsienio dėstytojams, atvykstantiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose
Projekto trukmė: 2017 09 01–2018 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto koordinatorė: Valerija Urbanovič.
Parama skiriama Lietuvos aukštosioms mokykloms, į kurias atvyksta kviestiniai dėstytojai iš užsienio šalių pagal aukštosios mokyklos vykdomas studijų programas, dalykus ar modulius, kurie yra sudėtinė vykdomos studijų programos dalis.
Finansavo: Švietimo mainų paramos fondas.

Parama užsienio dėstytojams, atvykstantiems dėstyti Lietuvos aukštosiose mokyklose
Projekto trukmė: 2018 08 31–2018 12 05.
LMTA statusas: vykdytoja.
Projekto koordinatorė: Rūta Strumskienė.
Parama skiriama Lietuvos aukštosioms mokykloms, į kurias atvyksta kviestiniai dėstytojai iš užsienio šalių pagal aukštosios mokyklos vykdomas studijų programas, dalykus ar modulius, kurie yra sudėtinė vykdomos studijų programos dalis.
Finansavo: Švietimo mainų paramos fondas.