Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Senato posėdyje buvo įteikti LMTA Garbės medaliai pianistei Aušrai Motuzienei bei profesoriui Juozapui Domarkui. 

LMTA Bendrojo fortepijono katedros profesorei, buvusiai Muzikos fakulteto dekanei, pianistei Aušrai Motuzienei Garbės medalis įteiktas už aktyvią kūrybinę, pedagoginę veiklą, ilgametį ir nuoširdų vadovavimą

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakultetui.

LMTA Dirigavimo katedros profesoriui Juozapui Domarkui LMTA Garbės medalis įteiktas už simfoninio dirigavimo mokyklos formavimą ir nuopelnus Lietuvos kultūrai.

Fortepijoninės muzikos maratonas „Juodais Baltais“ grįžta į „Kultūros naktį“. Šį penktadienį, Birželio 13 d. Vilniaus Lukiškių aikštė vėl virs gyvos muzikos scena. Jau tradiciniu tapusio projekto kulminacija  – vidurnakčio rečitalis, kurį pristatys vienas ryškiausių Lietuvos pianistų, Nacionalinės premijos laureatas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Petras Geniušas.

Fortepijoninės muzikos mylėtojai kviečiami į Lukiškių aikštę nuo 21 val., kur pasirodys Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) studentai – talentingiausi jaunieji pianistai, tarptautinių konkursų laureatai, būsimieji muzikos scenos profesionalai. Skambės romantizmo ir impresionizmo šedevrai.

24 val. prie klaviatūros sės pianistas Petras Geniušas ir atliks programą „Jausmai ir juslės“. Joje susijungs klasikos giluma, modernizmo skambesys ir gyva improvizacija.

Koncertas iš Lukiškių aikštės bus transliuojamas į visą Lietuvą. „Juodais Baltais“ projektas taps tiesioginės transliacijos dalimi „Kultūros naktis – Tavo mieste“, kurią šiemet transliuos net šeši Lietuvos miestai ir miesteliai: Jurbarkas, Kazlų Rūda, Marijampolė, Skuodas, Smalininkai ir Rudamina.

„Vidurnaktį Lukiškių aikštėje skambanti fortepijono muzika sukuria nepakartojamą nuotaiką, o matyti skirtingų kartų pianistus pasirodančius scenoje kuria gyvą ryšį su muzika. Taip pat džiaugiamės, kad „Juodais baltais“ įkūnija ir kultūrą be sienų – transliacijos dėka koncertą išgirs ir mažesni miestai, kuriuose profesionalūs klasikinės muzikos koncertai vis dar retenybė,“ – sako LMTA Meno centro vadovė Eglė Kasteckaitė.

Iškilmingoje ceremonijoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) lenkų kino ir teatro režisieriui, scenaristui Krzysztofui Zanussi suteiktas Garbės daktaro (Doctor Honoris Causa) titulas. Pirmą kartą LMTA Garbės daktaro vardas suteiktas kino srities profesionalui. Garbingas titulas K. Zanussiui suteikiamas už reikšmingą indėlį į Lietuvos kino kūrėjų ugdymą ir kultūrinių ryšių plėtrą.

Iškilmingoje Garbės daktaro vardo suteikimo ceremonijoje dalyvavo LMTA Rektorė doc. dr. Judita Žukienė, Senato pirmininkė prof. dr. Lina Navickaitė – Martinelli, LMTA Tarybos pirmininkė, Nacionalinės filharmonijos generalinė direktorė Rūta Prusevičienė, Nacionalinės kino mokyklos vadovas Vytautas Dambrauskas, Lietuvos kino centro direktorius Laimonas Ubavičius, aktorius Juozas Budraitis, režisieriai Giedrė Beinoriūtė, Sergej Loznica, Kristijonas Vildžiūnas, Ignas Miškinis, festivalio „Kino pavasaris“ įkūrėja Vida Ramaškienė, festivalio „Scanorama“ vadovė dr. Gražina Arlickaitė, LMTA KIMO dėstytojai bei studentai, kino bendruomenė. Ceremonijos metu naują LMTA Garbės daktarą sveikino profesorius, Nacionalinės premijos laureatas, pianistas Petras Geniušas.

Dieną prieš ceremoniją, prof. K. Zanussi taip pat skaitė meistriškumo paskaitą LMTA Nacionalinėje kino mokykloje kino studentams ir kino industrijos atstovams. Prieš tai buvo parodytas jo 1973-aisiais sukurtas jo filmas „Iliuminacija“.

K. Zanussi – vienas ryškiausių moralinio nerimo kino krypties kūrėjų. Tokie filmai kaip „Iliuminacija“(1973), „Konstanta“(1980), „Apsauginės spalvos“(1977) ar „Spiralė“(1978) analizuoja intelektualo vietą pasaulyje, kovoja su neteisybe, kelia esminius etinius klausimus. O vėlesniuose filmuose „Iš tolimo krašto“(1981), „Ramios saulės metai“ (1984) ar„Eteris“ (2008) dar labiau išryškėja metafizinė, dvasinė žmogaus egzistencijos dimensija.

K. Zanussi formavo Europos nepriklausimą kiną ir devintojo dešimtmečio pabaigoje kartu su režisieriumi Ingmaru Bergmanu ir 40 europiečių kino profesionalų įkūrė Europos kino akademiją. K. Zanussi buvo Europos audiovizualinių atlikėjų federacijos prezidentu, Eurovizijos asociacijos prezidentu, Lenkijos PEN klubo ir Rašytojų asociacijos nariu, Lenkijos visuomeninės televizijos (TVP) viceprezidentu, Silezijos universiteto Katovicuose profesoriumi. K. Zanussi taip pat yra popiežiškos kultūros reikalų komisijos prie Vatikano konsultantas ir Europos kino akademijos narys. K. Zanussi 2006-aisiais buvo apdovanotas Ordinu Už nuopelnus Lietuvai Komandoro kryžiumi.

Režisieriaus saitai su Lietuvos muzikos ir teatro akademija taip pat yra tvirti ir ilgalaikiai. Jau daugiau nei tris dešimtmečius LMTA kino studentai turi galimybę mokytis iš maestro ir keletą kartų K.Zanussi namuose buvo surengtos kino mokyklos studentams ir dėstytojams, apie kuriuos studentai dalinasi pačiais geriausiais prisiminimais iki šiol. 2018 m. LMTA K. Zanussi vedė įkvepiančių paskaitų ir seminarų ciklą, formavusį ne vieną kino profesionalų kartą.

Garbės daktaro vardas – aukščiausias Lietuvos muzikos ir teatro akademijos titulas, kuris suteikiamas už ypatingus nuopelnus muzikos, teatro, šokio ar kino srityse. K. Zanussi bus pirmasis kino srities garbės daktaras LMTA.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos garbės daktaro titulas taip yra suteiktas smuikininkui ir dirigentui lordui Yehudi Menuhinui (1916–1999), dainininkui Stasiui Barui-Baranauskui (1920–2006), dirigentui Sauliui Sondeckiui (1928–2016), teatro režisieriui Eimuntui Nekrošiui (1952–2018), marimbininkei Lindai Maxey, dirigentui Josefui Wallningui, operos solistei Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai, violončelininkui ir dirigentui Davidui Geringui, muzikologui Vytautui Landsbergiui, smuikininkui Gidonui Kremeriui.

2025 m. gegužės 24 d. – birželio 1 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Šiuolaikinio šokio studijų programos, Klaipėdos fakulteto Šokio katedros dėstytojai bei LMTA administracijos darbuotojai lankėsi Dakare (Senegalas) pagal „Erasmus+“ tarptautinio mobilumo programą (KA171).

Specialioji „Erasmus+“ programa KA171 jau daugiau nei penkerius metus skatina bendradarbiavimą su aukštojo mokslo institucijomis už Europos Sąjungos ribų. LMTA šios iniciatyvos dėka užmezgė glaudžius ryšius su Senegalo aukštąja nacionaline menų mokykla (École Nationale Superiore des Arts) ir privačiomis šokio srities edukacinėmis įstaigomis, įskaitant garsiosios šiuolaikinio šokio atlikėjos Germaine Acogny įkurtą mokyklą École des Sables („Smėlio mokykla“) bei šiuolaikinio šokio bienalę-festivalį Kaay Fecc.

Tai jau antrasis LMTA vizitas Senegale. Delegaciją sudarė 11 asmenų – LMTA Muzikos fakulteto (MF), Teatro ir šokio fakulteto (TŠFa), Klaipėdos fakulteto (KF) dėstytojai bei administracijos darbuotojai:

• prof. Aira Naginevičiūtė-Adomaitienė (TŠF Šokio ir judesio katedra),
• koncertmeisteris Vladas Dieninis  (TŠF Šokio ir judesio katedra),
• doc. Inga Kuznecova ir doc. Darius Berulis (KF Šokio katedra),
• Giedrė Kabašinskienė (Tarptautinių ryšių skyriaus vyriausioji specialistė),
• Edvinas Sėliūnas (MISC koordinatorius),
• Ignas Šoliūnas (Meno centro Muzikos projektų vadybininkas),
• Loreta Mockevičienė (Finansų direktorė),
• Kristina Kazilionienė (TŠF administratorė),
• doc. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė (Meno istorija ir teorija),
• lekt. Andrius Maslekovas (MF).

Vizito Senegale metu vyko susitikimai su École des Sables ir ENA vadovais ir dėstytojais. LMTA atstovai turėjo unikalią galimybę susitikti su šiuolaikinio Afrikos šokio pradininke Germaine Acogny, kurią, beje, tą pačią dieną po pravesto intensyvių dviejų valandų afrikietiško šokio seminaro, pasveikino aštuoniasdešimt pirmojo gimtadienio proga Ecoles des Sable studentai ir administracija. Susitikimų su administracija metu aptartos bendradarbiavimo perspektyvos, įskaitant galimybę kviesti tradicinio ir šiuolaikinio Afrikos šokio dėstytojus dirbti su Vilniaus ir Klaipėdos fakultetų studentais.

Vienas iš jau konkrečių bendradarbiavimo rezultatų – šiuolaikinio šokio dėstytojos ir École des Sables vadovės Omilade Davis Smith vizitas į Vilnių jau šių metų birželį.

LMTA Klaipėdos fakulteto dėstytojai Inga Kuznecova ir Darius Berulis tris dienas dalyvavo École des Sables organizuotuose intensyviuose Afrikos šokio kursuose. Įgytos metodinės ir praktinės žinios bus integruojamos į šokio srities studijų programas Klaipėdos fakultete.

Vizitas Senegale taip pat apėmė darbo susitikimus, kurių metu buvo aptarti finansavimo, reglamentavimo, dokumentacijos ir procesų derinimo klausimai rengiant tarptautinę jungtinę magistro studijų programą International Master in Performance Art and Choreographic Technologies. Ši programa kuriama bendradarbiaujant su penkiomis partnerinėmis aukštosiomis mokyklomis, kurių puokštėje yra LMTA ir Ecole des Sable (Senegalas).

• Nacionaline Liono aukštąja muzikos ir šokio konservatorija (Prancūzija),
• Karališkąja Antverpeno konservatorija (Belgija),
• Taipėjaus menų universitetu (Taivanas),
• LMTA
• École des Sables (Senegalas).

Šis vizitas – tai svarbus žingsnis plėtojant LMTA tarptautinį bendradarbiavimą ir stiprinant akademinius ryšius Afrikos žemyne, ypač šiuolaikinio šokio ir scenos menų, muzikos srityse.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Nacionalinėje kino mokykloje įvyko studijų mainų koordinatorių mokymai „Studentų palaikymas mobilumo metu ir po jo“. Renginį organizavo Švietimo mainų paramos fondas kartu su LMTA Tarptautinių ryšių skyriumi.

Mokymuose dalyvavo aukštųjų mokyklų atstovai iš visos Lietuvos – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Alytaus. Diena prasidėjo netradiciškai – LMTA dėstytoja Ieva Labanauskaitė vedė energingą juoko jogos užsiėmimą, padėjusį sukurti jaukią atmosferą bendravimui ir bendradarbiavimui.

Po įžanginės dalies Nacionalinės kino mokyklos kino salėje vyko turiningi pranešimai ir diskusijos apie „Erasmus+“ programos aktualijas. Apie programos viešinimo svarbą kalbėjo Švietimo mainų paramos fondo direktoriaus pavaduotoja Gražina Kaklauskienė ir komunikacijos specialistė Vaiva Ružaitė. Europos Sąjungos vertybes, pilietiškumą bei „Erasmus“ aukštojo mokslo chartiją aptarti kvietė fondo Aukštojo mokslo mobilumo projektų skyriaus vadovė Monika Skaringaitė ir projektų vadovė Inesa Lacuk.

Savo praktine patirtimi dalijosi ir aukštųjų mokyklų atstovai: Kristina Laurinčiukaitė (ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas), Rita Kmitė (Kauno kolegija) bei prof. dr. Linas Selmistraitis (Mykolo Romerio universitetas). Jie pristatė aktualias temas – nuo „Erasmus“ praktikų mobilumo organizavimo iki trumpalaikių mobilumo formų bei studentų įtraukties didinimo.

Mokymų dalyviai turėjo progą susipažinti su unikaliomis Nacionalinės kino mokyklos erdvėmis – ekskursiją vedė Mokomosios studijos administratorė Jurga Mačionytė.

Šie mokymai – tai svarbus žingsnis siekiant stiprinti tarptautinį bendradarbiavimą ir užtikrinti, kad kiekvienas studentas, išvykdamas į mainus, jaustųsi palaikomas viso proceso metu ir po jo.

Parengė LMTA Tarptautinių ryšių skyriaus vyr. specialistas Audrius Dabrovolskas
2025 06 09

Birželio 5 d. Sapiegų rūmuose Vilniuje vyko tradiciniai kasmetiniai Geriausių muzikologijos darbų konkurso apdovanojimai, kuriuos organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjunga. Renginio metu pagerbti ryškiausių 2024 m. muzikologijos darbų autoriai, jiems įteiktos Vytauto Landsbergio, Onos Narbutienės ir Lietuvos kompozitorių sąjungos premijos. Džiugu pažymėti, kad tarp šiųmetinių laureatų – ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) išleista mokslinė publikacija.

Vytauto Landsbergio premija skirta Juditai Žukienei, Gabrieliui Simui Sapiegai ir Eglei Šeduikytei-Korienei už monografiją „Valstybinė muzikos mokykla Kaune (1920–1933)”, išleistą LMTA leidykloje. Šis leidinys reikšmingai prisideda prie Lietuvos muzikinės kultūros istorijos pažinimo ir dokumentavimo. Kaip pažymėjo muzikologė Danutė Petrauskaitė, laudacijoje skirtoje laureatams, ši knyga turėtų „gulėti ant kiekvieno muzikologo darbo stalo“, nes joje išsamiai atskleidžiamos profesionaliosios muzikos ugdymo pradžia Lietuvoje, glaudžiai susijusi su valstybingumo aušra.

Monografijos dizainą ir maketą kūrė grafikos menininkas Vilmantas Žumbys, kurio darbas šiemet taip pat buvo įvertintas – Knygų meno konkurse šis leidinys pripažintas vienu geriausių mokslinių knygų ir vadovėlių kategorijoje.

Renginyje taip pat buvo įteiktos:

• Onos Narbutienės premija – a. a. dr. Rūtai Žarskienei (monografiją užbaigė ir apdovanojimą atsiėmė Austė Nakienė) už knygą „Pučiamųjų instrumentų ansambliai ir orkestrai tradicinėje Lietuvos kultūroje“;
• Lietuvos kompozitorių sąjungos premija – Gintui Kraptavičiui už leidinį „Žaidimai, arba Lietuvos eksperimentinės muzikos fragmentai“.

Konkursą organizuojanti Muzikologų sekcija šiemet vertino net 25 muzikologinius darbus. „Skaitėme, gilinomės, diskutavome – galima sakyti, porai mėnesių buvome įkūrę slaptą muzikologinių knygų skaitymo draugiją“, – apdovanojimų ceremonijoje kalbėjo vertinimo komisijos pirmininkė Eglė Gudžinskaitė.

LMTA bendruomenė didžiuojasi laureatais ir džiaugiasi, kad akademijos leidybinė veikla prisideda prie Lietuvos muzikologijos pažangos, jos dokumentavimo ir viešinimo. Sveikiname kolegas ir linkime naujų kūrybinių pasiekimų!

2025 m. BIRŽELIO mėn. LMTA renginiai 
* Informacija nuolat pildoma

Po įspūdingos, daugiau nei penkis dešimtmečius trukusios veiklos dirigentas prof. Juozas Domarkas baigia pedagoginį darbą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). Ta proga gegužės 15 d., 19 val. Akademijoje rengiamas kūrybos vakaras „Variacijos iš praeities“.

J. Domarkas, dėstyti pradėjęs 1968-aisiais, devyniolika metų (1972–1991) vadovavo studentų simfoniniam orkestrui, 1995 m. įsteigė Dirigavimo katedrą ir jai vadovavo du dešimtmečius. 1972 m. Juozo Domarko iniciatyva Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo įsteigta Mušamųjų instrumentų klasė.

Maestro J. Domarko auklėtiniai – Modestas Pitrėnas, Dainius Pavilionis, Modestas Barkauskas – daugelio tarptautinių konkursų laureatai, taip pat – didžiųjų Lietuvos orkestrų dirigentai: Virgilijus Visockis (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Tomas Ambrozaitis (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras), Egidijus Ališauskas (Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras).

J.Domarkas išugdė puikia garso kokybe pasižymintį ir savitą interpretacijos braižą turintį Lietuvos nacionalinį simfoninį orkestrą, pajėgų atlikti sudėtingiausią visų stilių simfoninę muziką. Maestro parengė ir dirigavo per 100 lietuvių kompozitorių kūrinių (daugelį jų ir įrašė) premjerų. Dabar J. Domarkas yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentas.

1975 m. su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru J. Domarkas pradėjo rengti jaunųjų Lietuvos atlikėjų koncertus, kurie vėliau tapo Lietuvos jaunųjų atlikėjų festivaliu „Atžalynas“. Nuo 2010 m. maestro yra Tarptautinio Mykolo Oginskio festivalio Plungėje meno vadovas.

„Maestro Juozas Domarkas – iškili meno asmenybė, kūrusi istoriją ne tik scenoje, bet ir LMTA auditorijoje. Jo pedagoginiai nuopelnai neįkainojami – tai kelios kartos dirigentų, augusių šalia tikro Meistro. Be to, profesoriaus rūpesčiu suskambo mūsų kompozicijos studentų kūrinių orkestrui premjeros. Nuoširdus ačiū Profesoriui už dešimtmečius trunkantį pasišventimą muzikai ir Akademijai“, – sakė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė doc. dr. Judita Žukienė.

2025 m. gegužės 15 d. 19 val. LMTA Didžiojoje salėje vyks vakaras su Juozu Domarku „Variacijos iš praeities“. Bus rodomi vaizdo įrašai, priminsiantys turiningą dirigento ir pedagogo kelią. Vakarą veda Audronė Žigaitytė. Organizatoriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos muzikų sąjunga. Renginys nemokamas.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje teatro, šokio bei kino studentus pasitinka ne tik naujos, šiuolaikiniams kūrėjams pritaikytos erdvės, bet ir nauji vėjai magistrantūros dėstytojų komandoje. Nuo šių metų rugsėjo Vaidybos ir režisūros studijų programoje magistrantų lauks keturi skirtingi, stiprūs ir pripažinimo sulaukę teatro menininkai – Olga Lapina, Aleksandr Špilevoj, Žilvinas Vingelis ir Monika Klimaitė, kurie sako siekiantys demistifikuoti meniniu tyrimu grįstą studijų formatą ir jį paversti patraukliu bei vertingu jaunųjų menininkų kūrybos įrankiu.

„Meninis tyrimas vis dar apipintas mitais, tačiau esame įsitikinę, kad tai yra visiems prieinamas ir potencialiai revoliucinis profesinio augimo instrumentas“, – teigia atnaujintos magistrantūros programos kuratoriai, kurie jauniesiems kūrėjams ketina suteikti visas reikalingas priemones unikalių kelių paieškai.

Siekia keisti požiūrį į magistrantūros studijas

Pirmoji rinkti magistrantų kursą buvo pakviesta teatro režisierė, ilgametė LMTA dėstytoja Olga Lapina, kuri nusprendė žengti kitokiu, nei įprasta, keliu tam, kad realizuotų visą dar neišnaudotą programos potencialą. Ji pabrėžia, kad magistrantūros studijos nėra inertiškas bakalauro pakopos, kurioje istoriškai susiklosčiusi vieno kurso vadovo praktika, tęsinys – čia svarbiausia ašimi tampa studentų individualūs meniniai tyrimai.

Anot režisierės, magistrantūros pakopoje nėra vieno autoriteto: vieną kurso vadovą keičia studijas fasilituojantis, programos kokybę prižiūrintis kuratorius, o nuo šių metų rugsėjo – visa kuratorių komanda.

Ja tapo jėgas suvieniję įvairialypės dėstymo patirties turintys teatro kūrėjai: režisierius, dramaturgas, aktorius Aleksandr Špilevoj, režisierius, nepriklausomo teatro „Kosmos Theatre“ įkūrėjas Žilvinas Vingelis ir Jungtinėje Karalystėje, Danijoje bei JAV patirtį kaupusi režisierė Monika Klimaitė.

„Džiaugiuosi galimybe dirbti komandoje su menininkais, kurių veikla žaviuosi ir vertinu – mūsų bendras komandinis darbas ne tik padeda geriau suprasti horizontalesnio, atviresnio, demokratiškesnio studijų formato skirtumą nuo grįsto vertikaliu vadovavimu, bet ir yra gana retas režisierių bendradarbiavimo pavyzdys”, – sako O.Lapina.

Meninis tyrimas – unikalaus kelio paieška     

Bene svarbiausia motyvacija kursą drauge kuruojantiems režisieriams yra noras pasiūlyti studentams dėmesingesnį požiūrį, platesnes galimybes, o taip pat – visus keturis vienijanti meilė meniniam tyrimui. Tai – metodas, atsiduriantis atsinaujinusios studijų programos centre.

„Meninių tyrimų esmė ir pagrindinis bruožas yra praktikos ir teorijos susijungimas – jų abejų sąveika. Man tai primena laboratorinio darbo principą – atsispyrus nuo teorinių įžvalgų ir klausimų grįžtama į studiją, kur vykdomi praktiniai bandymai ir tyrimai, siekiant patvirtinti, paneigti ar kitaip kvestionuoti teorinę bazę. Taip gimsta autentiškas menininko-tyrėjo kelias ir žvilgsnis, kuriame sudera unikali, ne tik praktinė, bet ir mokslinė perspektyva“, – sako M. Klimaitė.

Ž. Vingelis pastebi, kad teatro lauką stipriai veikia vyraujančios tendencijos ir finansavimo gairės – jos neišvengiamai lemia tai, į ką savo kūryboje koncentruojasi menininkai. Tuo tarpu meninis tyrimas padeda atrasti savo unikalią vietą teatro žemėlapyje.

„Tai – specializavimasis sau aktualioje srityje, būdas susiformuoti menininko vizitinę kortelę. Jo dėka menininkas vysto individualias stiprybes, kurių dėka teatro lauke gali užsirekomenduoti kaip tam tikros temos ekspertas. Pavyzdžiui, jei šiandien man reikėtų daugiau kažką sužinoti apie storytelling‘ą, skambinčiau Aleksandrui, rengiant publikaciją teatro žaidybiškumo tema visi stengiasi pakalbinti Olgą, norėdami pažinti kolektyvinės kūrybos principus dairomės į Monikos kūrybą“, – dalinasi režisierius.

Pasak jo, tai – ypač svarbu šiandien, kuomet daugybė kūrėjų jaučiasi pasimetę ir pasiklydę. Ž. Vingelis įsitikinęs – kūrybinė veikla, nesitaikanti prie vyraujančio standarto, šiuolaikiniam teatralui gyvybiškai būtina.

„Avangardo laikais kiekvienam menininkui buvo normalu vystyti tikrą meninį tyrimą. Jaučiu, kad dabar verta iš naujo artikuliuoti šią idėją, akcentuoti, jog vizionieriška kūrybinė veikla atrandant savo asmeninius darbo būdus, metodus, temas ir sudaro ateities menininko portretą. Teatro kareivukų, kuriančių pagal vieną įsakymą, ateinančiais laikais reikės vis mažiau“, – teigia vienas programos kuratorių.

Erdvė, laisva nuo premjerinio spaudimo

Magistrantūros studijų programos centre atsiduria kiekvieną studentą asmeniškai dominančios temos ir galimybė į jas nerti visa galva. Studijomis siekiama suteikti tiek specialybei, tiek konkretiems studentų tyrimams reikalingų žinių, o nemažame programos dėstytojų sąraše yra daug meninį tyrimą iš savo patirties pažįstančių teoretikų bei praktikų. Po du tokius savo meninio tyrimo vadovus turės kiekvienas šios programos studentas.

Pasak kuratorių, magistrantūros studijos leis aktoriams ir režisieriams atsitraukti nuo konvejerį primenančių kasdienių kūrybinių procesų, saugioje akademinėje aplinkoje kelti aktualius su profesija susijusius klausimus. Be jų, pastebi magistrantūros studijų programos kuratoriai, daugelis menininkų neįsivaizduoja savo ateities, tačiau šiems klausimams nebūtinai pakanka laiko ir erdvės teatro kūrybinėje kasdienybėje.

„Kalbant pedagoginės etikos ir estetikos atžvilgiu, dabartinis teatro ir mokyklos santykis neatliepia svarbios šiuolaikinės tendencijos menininkui būti laisvai mąstančiu tyrėju. Režisierių ir aktorių mokykla orientuota į teatro, kaip kūrinių gamyklos, diktuojamo poreikio patenkinimą, o turėtų būti atvirkščiai – svarbiausi teatro kaip kūrybinio mąstymo evoliucijos etapai dažniausiai vyksta erdvėje, laisvoje nuo premjerinio spaudimo, kultūros politikos, repertuaro, meninio vadovavimo. Teatro evoliucija – tai, visų pirma, teatro mokyklos, mąstymo, tyrimo evoliucija“, – teigia O. Lapina.

Pokyčiai – ne per griovimą, o tyrimą

Kas jaunus, už profesionalumą pripažinimo sulaukusius, aktyviai kuriančius menininkus motyvuoja padėti pradedantiesiems kūrėjams? A.Špilevoj atviras – pedagoginė veikla turi didžiulę svarbą paties tobulėjimui.

„Kadangi meninis tyrimas kaip reiškinys akademijoje yra gana naujas, patys studijuodami galėjome vieni pirmųjų jį patirti, pasisemti įžvalgų, ką galima daryti kitaip, geriau. Aiškiai suprasdami, kas veikė mums patiems, norime tuo dalintis ir leisti patirti jaunesniems kūrėjams. Be to, dialogas su kitais menininkais – nesvarbu, kokios kartos – yra labai vertingas, svarbu ne tik perduoti savo žinias, bet pačiam jas gilinti, gauti iš kitų. Darbas su studentais to suteikia labai daug“, – teigia režisierius.

Anot M. Klimaitės, tokioje studijų programoje dėstytojai auga lygiagrečiai su studentais ir plečia savo perspektyvą. Visgi svarbiausia – galimybė palaikyti jaunųjų menininkų smalsumą ir žingeidumą, suteikti erdvę drąsiai eksperimentuoti. Jai pritaria ir O. Lapina – ji pastebi, jog meno laukas nuolat vystosi, kinta ir įvairėja, o eksperimentavimas nebūtinai turi radikaliai paneigti ankstesnes praktikas.

Pasak studijų kuratorių komandos, skirtingai, negu anksčiau, šiandien naujai atsirandančios technologijos, formos ir metodai nepanaikina prieš tai buvusių. Šiuolaikinio teatro grožis bei iššūkis slypi galimybėje skirtingiems kūrybos būdams egzistuoti kartu, tame pačiame kontekste.

„Profesinis judėjimas pirmyn neprivalo būti agresyvus, atmetantis, griaunantis – teatro kūrėjas gali reflektuoti save ir savo kūrybinį lauką kritiškai, bet su smalsumu, siekiant gilinti, o ne supriešinti skirtingus žinojimus. Meninis tyrimas būtent toks ir yra, dėl to juo pagrįstos magistrantūros studijos gali tapti puikia pažintine kelione tiek jaunesniems, tiek labiau patyrusiems teatro profesionalams”, – teigia O. Lapina.

Gegužės 9 ir 10 dienomis kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė bei rašytojas, chirurgas Gasparas Aleksa kviečia į socialiai angažuotą ir meniškai daugiasluoksnę postmodernistinę intraOperą „Ėriukėlis stiklo ragais“, kurios metu bus tiriama, kaip keičiasi atlikėjų sveikatos būsena. 

IntraOpera sukurs tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Socialiai įtraukus muzikinis operos veiksmas sukurtas, remiantis biopsichosocialiniu muzikos komponavimo modeliu, žiūrovą pakvies tapti šio kūrinio dalyviu, keliaujančiu į žmogaus kūno vidų – per fizinę, emocinę, mąstymo-kognityvinę ir socialinę erdves. Tuo pat metu bus tiriama, kaip keičiasi atlikėjų biologiniai širdies, kraujotakos ir mąstymo parametrai.

IntraOpera sukurta pagal chirurgo ir rašytojo Gasparo Aleksos romaną „Eriukėlis stiklo ragais“, kuriame iškeliama idėja apie kelionę į žmogaus kūno vidų. Romano herojai, ateities laikų chirurgai, operoje tampa homonautais, galinčiais keliauti ligoto žmogaus arterijų ir venų upėmis, prasibrauti į organų ląstelių, tarkime, neuronų, vidų ir tuo būdu gali atkurti pažeistas funkcijas.

Veiksmo scena taps keturių aukštų pastatas (Senjorų avilys, J. Kubiliaus g. 2, Vilnius), į kurį patekę žiūrovai pasijus lyg žmogaus kūne. Čia jie keliaus per įvairius kūno ir psichikos aspektus atkuriančias muzikos erdves, vadovaudamiesi žemėlapiu-instrukcija. Dalyviai išgirs, pamatys ir patirs žmogaus kūną per fizinę, emocinę, mąstymo-kognityvinę ir socialinę prizmę. Pasak kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės, meninį operos veiksmą kurs trys vokalinės linijos: Fagandras – senasis žmogus (aktorius Saulius Čėpla), Adomė – moteris roplė (aktorė Inga Filipovič) ir Adomės suskilusį pasaulį atskleidžiančios moterys-atspindžiai – Ofelija bei Ugnė (dainininkė Giedrė Genutaitytė, aktorė Rasa Kulytė). Pastarosios menininkės įkūnys moters grožio, seksualumo bei emocinio intelekto įvairiapusiškumą. Belytės mokslininkės Ra (Rafaelės) vaidmenį atliks žinoma muzikos atlikėja Jausmė Stonkutė. Visur esantis herojus Ėriukėlis atspindės žmogaus sąžinės gyvybingumą (atlikėjas Kornelijus Pukinskis). Visas scenas į vientisą veiksmą apjungs režisierius Saulius Čėpla.

Žmogaus anatominiu kraujotakos modeliu taps pastato koridorius. Kraujotakos scenografiją sukūrė tarpdisciplininio meno kūrėjai Danas ir Vilma Aleksai. Jau minėtiems operos veikėjams Fagandrui, Adomei, Ofelijai, Ugnei, Fa ir Ra bei muzikantams (homofonu gros Glazgo Karališkos konservatorijos absolventai Kornelijus Pukinskis, Dominykas Snarskis, tromb(on)ais Jovaras Šiekštelė, Paulius Balčytis, arfa – Viktorija Smailytė) ir kitiems, atliekantiems įvairius vaidmenis, garso takelio pagrindu taps širdies ritmo grafiniai piešiniai ir jų kismas. Meno poveikio sveikatai tyrimą atliks LMTA doktorantė Snieguolė Dikčiūtė (tiriamojo darbo vadovai – dr. Vilmantė Aleksienė ir dr. Antanas Kučinskas).

Tyrime dalyvaus Santaros klinikų intervencinis kardiologas Petras Navickas, medicinės įrangos įmonės vadovas Žilvinas Jančoras, tarpdisciplininio meno kūrėjas Gintaras Šeputis, dr. Dovilė Lisauskienė.

Operos veiksmo metu kardiograma taps muzikine partitūra. Žiūrovai galės išgirsti, kaip skamba įgarsintos įvairių žmonių kūno dalių „partijos“ ir kaip jos kinta operos atlikimo metu. Šioje dalyje solistų balsams pritars ir juos lydės iš medicinoje naudojamos įrangos ir priemonių sukurtu homofonu (instrumento kūrėjas – garso menininkas Valdas Narkevičius) atliekama muzika.

Emocijų erdvėje žiūrovus pasitiks „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuota šokių trupė „Ulna“ (choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė, atlikėjai Indrė Puikšytė-Šidlauskienė, Andrius Stakelė, Akvilė Vaičiukynaitė, Laura Stadalnikaitė, Marijus Tamošiūnas). Į meninį veiksmą įsitrauks akla mergina ir jaunuolis, turintis intelekto negalią. Scenografijai naudojamas įvairių tekstūrų popierius. Šokant šių medžiagų skleidžiami garsai tarytum švelni muzika kurs garsinius emocijų žemėlapius.

Mąstymo-kognityvinėje erdvėje dėmesys skiriamas žmogaus pažintinėms funkcijoms: atminčiai, jos transformacijai ir dalinimuisi. Kognityvinių kortelių žaidime dalyvaus Aplinkos patyrimo ansamblis „APA“ (Mingailė Samėnaitė, Agnė Svilienė, Diana Golubovska, Krzysztov Skoczyk, Jausmė Stonkutė, Larisa Liubomirova) kartu su socialiai pažeidžiamų grupių atstovais ir keliais „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanota režisiere ir dailininke Saule Degutyte („Stalo teatras“). Operuojant skirtingais aukščio, artikuliacijos, dinamikos, tempo-ritmo parametrais bus kuriamos originalios muzikinės struktūros. Atkurti garsiniai modusai – transfomuojami į vizualinį matmenį. Juos išvysime projektoriumi kuriamuose „gyvuose“ paveiksluose. Tuo pačiu metu bus tiriama, kaip tą pačią garsinę struktūrą į vaizdą „perkelia“ skirtingos patirties žmonės.

„Kurdami operą išskirtinį dėmesį sutelkėme į socialinį meno aspektą. Mums svarbu ne tik kaip žmogus priima kitus bendruomenės dalyvius, bet kiek geba pažinti save, savo kūną ir kaip ta pažintis keičia patį asmenį ir kiek jis keisdamasis daro įtaką kitiems“, – pasakoja postmodernistinės operos autorė S. Dikčiūtė. Socialiniams aspektams skirtoje erdvėje dalyviai ir žiūrovai susipažins su manus signa metodu, kurį šiam kūriniui pritaikė perkusijos meistras Dalius Naujokaitis-Naujo iš Niujorko. Pasirodymo metu S. Dikčiūtė atliks meninį tyrimą, kaip šį metodą pritaikyti socialinei įtraukčiai.

Socialinės erdvės dokumentinėse stotelėse operos žiūrovai turės galimybę išklausyti žmones su negalia. Jie papasakos savo gyvenimo istorijas, pasidalins patirtimi apie kūno ir psichikos pokyčius, kuriems įtakos turėjo trauminės patirtys ir muzikinės intervencijos (Irena Žemaitienė, Gintarė Lučinskaitė, Danielius Jurevičius, Laura Stadalnikaitė). Pasak S. Dikčiūtės, taip siekiama vieno svarbiausių tikslų – dokumentinį asmens pasakojimą palydint muzikine kompozicija, palaikyti, emociškai paremti visus, patiriančius panašias situacijas.

Šiuolaikinės muzikos kūrėja, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė S. Dikčiūtė siekia garso, vaizdo ir judesio meninės sintezės. Kurdama šiuolaikinę operą ji naudojo įvairias XX a. komponavimo technikas, kurios yra atviros improvizaciškumui ir įgalina autentišką meninę raišką. Girdėsime įvairius instrumentus: arfą, tromboną, kankles, homofoną, medicinos prietaisų ir įrankių skleidžiamus garsus, įvairių faktūrų popieriaus šiugždesius. Žmonių balsai ir širdies bei kraujagyslių skleidžiami garsai įsilies į įvairių medicinoje naudojamų daiktų skleidžiamą garsinį audinį. Muzikinį tinklelį papildys vaizdai.

IntraOperos „Ėriukėlis stiklo ragais“ premjera vyks 2025 m. gegužės 9 ir 10 dienomis 18 valandą Senjorų avilyje (J. Kubiliaus g. 2, Vilnius).

Projekto organizatoriai – Lietuvos žmonių su negalia sąjunga, Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Stalo teatras. Projektą remia  – Lietuvos kultūros taryba, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, Lietuvos mokslų taryba, medicininės įrangos gamintoja UAB „Zive“, Senjorų Avilys.

2025 m. GEGUŽĖS mėn. LMTA renginiai 
* Informacija nuolat pildoma