Balandžio 3–6 d. muzikologės Rima Povilionienė ir Rūta Stanevičiūtė lankėsi Niujorke, Niujorko miesto universitete įsikūrusio Barry S. Brooko muzikos tyrimų ir dokumentacijos centro 50-mečiui skirtoje konferencijoje „Musicology in the age of (post)globalization“. Šis centras yra pagrindinė institucija, administruojanti tarptautinę ir svarbiausią muzikologų tekstų duomenų bazę RILM.

Rima Povilionienė, žurnalo „Lietuvos muzikologija“ vyr. redaktorės asistentė ir redakcinės kolegijos narė, į Niujorką nuskraidino visus iki šiol išleistus 18-a žurnalo „Lietuvos muzikologija“ tomų ir įteikė RILM atstovams. RILM prezidentė Barbara Dobbs Mackenzie ir redaktorė Tina Fruhauf, išvydusios šią solidžią kolekciją ir susipažinusios su jos turiniu, iškart pasiūlė žurnalo visatekstį dokumentą (t. y., visus straipsnius) skelbti RILM sistemoje. Viešnagės Niujorke metu R. Povilionienė suderino ir žurnalo vardu pasirašė su RILM sutartį.

Artimiausiu metu RILM atliks visų tekstų skaitmenizavimą ir juos su detalia informacija bei sugeneruota paieška įkels į savo internetinę bazę. Nuo tada visi žurnalo „Lietuvos muzikologija“ tekstai bus plačiai prieinami RILM prenumeratoriams visame pasaulyje bei visiems susijusių bazių, pavyzdžiui, EBSCO vartotojams. 

Iki šiol RILM apie „Lietuvos muzikologijos“ tomus ir straipsnius kaupė ir skelbė tik trumpas anotacijas. Tad ši sutartis yra puiki Lietuvos muzikologų darbų tarptautinės sklaidos ir matomumo galimybė. RILM iki šiol yra plačiausia muzikologinė sistema, kuri renka ir kataloguoja vienoje vietoje muzikologinių tekstų informaciją iš viso pasaulio. Be to, RILM šiuo metu administruoja internetinę vokiškosios enciklopedijos MGG sistemą. 

Daugiau apie RILM: www.rilm.org

Daugiau apie Barry S. Brooko muzikos tyrimų ir dokumentacijos centrą: brookcenter.gc.cuny.edu

Visi žurnalo „Lietuvos muzikologija“ tomai patalpinti internete: zurnalai.lmta.lt

2018 04 20

42-oji LMTA metinė konferencija skirta žvilgsniui į artimą ateitį, siekiant aptarti ateities meno ir menininkų, jų pedagogų iššūkius, šiandienos meno pasaulio aktualijas, naujausius tyrimus, jų metodikas ir perspektyvas, kūrybines strategijas. Į konferencijos programą įtraukta speciali sekcija mokytojams, kurios metu bus aptariamos muzikos mokymo, muzikologijos brandos egzamino aktualijos.

Konferencijos PROGRAMA

LMTA Karjeros ir kompetencijų centras už dalyvavimą konferencijoje išrašo pažymėjimus, kurių kaina 5,5€.

Norintiems gauti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimus gali registruotis ČIA.

Visą smulkesnę informaciją rasite ČIA.

Kviečiame dalyvauti!

2018 m. forume taip pat numatyta intensyvi seminarų programa (www.visegradfilmforum). Pagrindinis VFF‘2018 svečias – kino operatorius Slavomiras Idziakas, jis kartu su K. Zanussi kūrė 14 filmų, o taip pat kartu su K. Kieslowskiu – filmus „Dvigubas Veronikos gyvenimas“, „Trys spalvos. Mėlyna“ ir „Trumpas filmas apie nužudymą“.  Slavomiras Idziakas pastaraisias metais daugiau dirba JAV. 2012 m. už geriausią operatoriaus darbą nominuotas Akademijos ir BAFTA apdovanojimais (Ridley Scotto filmas „Black Hawk Down“). Jis taip pat žinomas ir kaip filmo „Haris Poteris“ operatorius.

Giedrė Kabašinskienė
2018 04 19

Projektą finansuoja Nordplus aukštojo mokslo programa.

Šioje kūrybinėje laboratorijoje dalyvauja 24 kompozicijos studentai, 12 šiuolaikinės muzikos atlikėjų ir 2 profesionalūs muzikantai. 13 dėstytojų – elektroninės ir elektroakustinės kompozicijos, garso meno, improvizacijos ir muzikos technologijų žinovų, dalinsis patirtimi su studentais ir padės jiems įgyvendinti kūrybinius sumanymus. Studentai mokysis kurti muziką garso sferai, kuri skirta plėtoti neribotas erdvinio skambesio galimybes (360 laipsnių garsas).

Pagrindinė NORD+MIX tema – ambisoninis garso formatas ir garso imersija. Imersijos sąvoka naudojama ne tik eksperimentinės elektroninės muzikos erdvinio garso savybėms atskleisti. Kūrybinių industrijų kontekste tai pripažintas garso (ir 360 laipsnių sferinio vaizdo) virtualios realybės standartas.

Kūrybiniai eksperimentai ir koncertų repeticijos vyks Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje LMTA Muzikos inovacijų studijų centre (MiSC). Norėdami projekto rezultatus pristatyti platesniam klausytojų ratui, projekto rengėjai garso sferą instaliuos didesnėje koncertinėje erdvėje – kultūros bare „Kablys“.

Atsižvelgiant į studentų lūkesčius ir individualius pageidavimus, dalyviai suskirstyti į tris grupes: pirma grupė kurs instrumentinę muziką (elektroninę ir akustinę), antra grupė – kompozitoriai kartu su šiuolaikinės muzikos atlikėjais-improvizuotojais kurs improvizacinius garsinius projektus, trečia grupė garso sferoje miksuos elektroakustinius/akusmatinius kūrinius.

NORD+MIX projekto metu sukurti kūriniai auditorijai bus pristatyti Kultūros bare „Kablyje“ (Kauno g. 5).  Pirmame NORD+MIX koncerte balandžio 28 d., šeštadienį, 22 val. skambės elektroniniai kūriniai. Antrame NORD+MIX koncerte balandžio 29 d., sekmadienį, 18 val. pristatysime elektroninės muzikos kūrinius su atlikėjais ir improvizacinius kūrinius.

Projekto koordinatorius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Partneriai: Danijos karališkoji muzikos akademija, Estijos muzikos ir teatro akademija, Geteborgo universiteto muzikos ir teatro akademija, Islandijos menų akademija, Jāzeps Vītols Latvijos muzikos akademija, Karališkasis muzikos koledžas Stokholme, Lundo universiteto Malmės muzikos akademija, Norvegijos muzikos akademija, Sibelijaus akademija.

Dėstytojai:
Alejandro Olarte, Andrew Bentley / Sibelijaus akademija
Anders Tveit / Norvegijos muzikos akademija
Hans Gunter Lock, Theodor Parker / Estijos muzikos ir teatro akademija
Hans Peter Stubbe Teglbjærg / Danijos karališkoji muzikos akademija
Henrik Frisk / Karališkasis muzikos koledžas Stokholme
Kent Oloffson / Lundo universiteto Malmės muzikos akademija
Mantautas Krukauskas, Jonas Jurkūnas  / Lietuvos muzikos ir teatro akademija
Ríkharður Friðriksson / Islandijos menų akademija
Staffan Mossenmark / Geteborgo universiteto muzikos ir teatro akademija
Voldemārs Johansons / Jāzeps Vītols Latvijos muzikos akademija

Kompozicijos studentai:
Hermod Ringset Bentsen, Michael McCormick / Norvegijos muzikos akademija
Kirsten Milenko, Robert Durnin / Danijos karališkoji muzikos akademija 
Maria Horn, Mattias Erik Hållsten / Karališkasis muzikos koledžas Stokholme
Martino Torquati, Daniel Möllås / Lundo universiteto Malmės muzikos akademija 
Olesja Kozlovska, Alise Rancāne / Jāzeps Vītols Latvijos muzikos akademija 
Paul Klooren, Markus Robam / Estijos muzikos ir teatro akademija  
Paola Livorsi, Matilda Seppälä, Tornike Karchkhadze, Ani Zakareishvili, Viktor Toikkanen / Sibelijaus akademija 
Stefán Ólafur Ólafsson, Saevar Helgi Johannsson / Islandijos menų akadmeija
Kompozicijos studentai Jūra Elena Šedytė, Marija Paškevičiūtė, Monika Zenkevičiūtė, Aleksej Kalinin, Dainora Aleksaitė ir muzikos atlikėjai Dalia Krapavickaitė, Kristupas Gikas, Simonas Kaupinis, Monika Kiknadzė, Deimantas Jurevičius, Kazimieras Jušinskas, Greta Garmašaitė, Mėta Pelegrimaitė, Domantas Razmus, Kristupas Kmitas / Lietuvos muzikos ir teatro akademija

Profesionalūs muzikantai:
Marta Finkelštein (fortepijonas), Artūras Kažimėkas (klarnetas)

Daugiau informacijos apie 2016  m. ir 2017 m. NORD+MIX projektus – paskaitų įrašai, projekto dokumentiniai filmai, koncertų įrašai puslapyje: http://nordplusmusic.net/index.php?id=234

Kontaktai:
Mantautas Krukauskas, MiSC vedėjas, mantautas.krukauskas@lmta.lt 
Rima Rimšaitė, Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja, rima.rimsaite@lmta.lt

Konkurse gali dalyvauti LMTA dėstytojai tyrėjai, turintys mokslo laipsnį. Vienas pareiškėjas gali teikti konkursui tik vieną paraišką. Paraiškos ir jų priedai teikiami e-paštu mokslas@lmta.lt iki 2018 m. gegužės 1 d. (imtinai).

Konkursas skelbiamas vieną kartą per metus. Maksimalus veiklų įvykdymo terminas – iki š.m. gruodžio 15 dienos, maksimali galima vienos paraiškos finansavimo suma – 3 000 Eur (neatskaičius mokesčių).

Konkurso vykdomas vadovaujantis  „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslinės veiklos plėtros konkurso aprašu“ (patvirtina LMTA rektoriaus, 2016 m. vasario 1 d., Nr. 4 VĮ).

KAS TAI?
Tai savaitės trukmės intensyvus kūrybinis forumas. Jo metu 100 įvairių sričių jaunųjų scenos ir performatyvių menų kūrėjų iš Šiaurės ir Baltijos šalių aukštųjų mokyklų kartu generuos idėjas bei viešai jas pristatys visuomenei baigiamajame renginyje 2018 m. rugsėjo 1 d. ir inovatyviose medijose.

KADA, KUR?
2018 m. rugpjūčio 26 d. – rugsėjo 2 d. Vilniuje.
Projekto vyks LMTA Teatro ir kino fakultete, Sluškų rūmuose.

KAS GALI REGISTRUOTIS?
Visi LMTA studentai, kuriems įdomu dirbti tarptautinėse kūrybinėse komandose ir rūpi meno prasmės, menininko pašaukimo, atsakomybės žmogui, visuomenei, planetai klausimai.
Projekto dalyviai, globojami patyrusių mentorių, bus skatinami meno priemonėmis kalbėti apie ekoscenografiją, hortikultūros ir bendruomenės įtraukties veiklas, apie minčių ekologiją, aptarti #metoo bangas bei kitas socialines ir politines aktualijas.

VISI ESATE SVARBŪS IR LABAI REIKALINGI, tačiau vietų skaičius ribotas. Registruojantis prašome:
– prisistatyti (vardas, pavardė; specialybė ir kursas, kuriame studijuojate; kontaktai – el. paštas, mob. telefonas);
– 5 sakiniais apibūdinti, kas Jus sudomino šiame projekte;
– pažymėti kurį nors iš variantų:
        a) noriu dalyvauti vienoje iš 10-ties kūrybinių grupių;
        b) noriu būti su 100 dalyvių ir padėti įgyvendinti projektą (organizavimas, savanorystė);
        c) noriu, kad apie tai žinotų kiti (projekto viešinimas, filmavimas, FB, Twitter ir kt.).
– įsipareigoti dalyvauti 2018 m. rugpjūčio 26–rugsėjo 2 d. Vilniuje vyksiančiame projekte.

Registracija vyksta iki balandžio 20 d. adresu viktorija.jonkute@lmta.lt; tel. pasiteirauti: (8 5) 262 6770.

Atsakymas, patvirtinantis dalyvavimo projekte galimybę, bus pateiktas iki gegužės 1 d.

DAUGIAU:
„Teatro menininko tvarumas“ – 2017-2018 m. vykstantis Šiaurės ir Baltijos šalių scenos menų mokyklų tinklo NORTEAS projektas, kuriuo siekiama sustiprinti meninį, profesinį ir socialinį būsimų scenos ir performatyvių menų atlikėjų tvarumą. Projektą įkvėpė klausimai, su kuriais susiduria kiekvienas menininkas: kaip kurti prasmingą meną, įsikomponuojantį į profesinį lauką, rezonuojantį su aplinkiniu pasauliu ir planetos situacija; kaip skirtinguose kultūriniuose kontekstuose išmintingai, išradingai ir atsakingai bendrauti su visuomene.
Projekto veiklas sudaro:
– virtualių paskaitų ciklas (online lecture series);
– praktinių seminarų ciklas tvarumo tema (express courses);
– projekto kulminacija – intensyvių kursų kūrybinė savaitė Vilniuje, kurioje grupėse po 10 žmonių dalyvaus 100 jaunųjų kūrėjų iš Danijos, Estijos, Grenlandijos, Islandijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos ir Lietuvos aukštųjų nacionalinių teatro mokyklų, universitetų bei menų akademijų.
Išsami informacija apie projektą: http://www.norteas.org/about-the-project/.

LMTA Teatro ir kino fakulteto informacija

Man didelė garbė pakviesti Jus į šią paskaitų seriją. Dalyvavimas nemokamas. Susidomėjusiuosius prašome registruotis čia: https://goo.gl/forms/hHDgKmRJ0qbm3ohq2

Nuoširdžiai,
Prof. Toomas Siitan
Muzikologijos katedros vadovas
Estijos muzikos ir teatro akademija

LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros orkestro vadovas – prof. dr. Robertas Beinaris, orkestro dirigentas – doc. Egidijus Ališauskas, grupių vadovai – lekt. Rimvydas Savickas, asist. Linas Rupšlaukis, orkestro inspektorius – Rapolas Šileikis. 

LMTA orkestrui atiteko ir prizas už geriausiai atliktą privalomą kūrinį.

Geriausio dirigento prizą laimėjo doc. Egidijus Ališauskas.

Geriausio solisto prizą laimėjo – lekt. Rimvydas Savickas.

Sveikiname!

LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros informacija

Paskutiniąją didžiojo italų meistro operą nuo A iki Ž rengia LMTA pajėgos. Solistai – paskutiniojo kurso Dainavimo katedros magistrantai, jiems talkina LMTA Mišrus choras (vadovai: prof. Dainius Puišys, doc. Gintautas Venislovas, prof. Jurijus Kalcas) ir LMTA Simfoninis orkestras, kurio meno vadovas Martynas Staškus visomis prasmėmis diriguoja „Falstafo“ muzikiniam parengimui.

Spektaklį stato LMTA Operos studijoje jau ne vienerius metus besidarbuojanti režisierė ir choreografė Jūratė Sodytė. Šviesų dailininkas – daugelio LMTA spektaklių šviesų dizainą kuriantis Giedrius Gurevičius. Ir tik scenografes ir kostiumų dailininkes teko kviestis iš kitur, tačiau – iš artimos akademinės terpės: Guoda Korsakaitė ir Marina Jasinskaja studijuoja Vilniaus dailės akademijoje.

Nors toks įvairių LMTA specialybių suvienytų pajėgų darbas atrodo logiškas ir natūralus, jį sukoordinuoti nėra visai paprasta. Tačiau dirigentas Martynas Staškus viliasi, jog su pirmą kartą Lietuvoje rodomu „Falstafu“ galbūt pavyks įtvirtinti naują akademinę ir meninę tradiciją – kaip baigiamąjį dainininkų darbą kurti visavertį operos pastatymą vien savomis meninėmis pajėgomis. Juo labiau, jog jauni atlikėjai natūraliu jaunatvišku entuziazmu suteikia nepaprastai daug žavesio ir patrauklumo pačiam veikalui.

Režisierė Jūratė Sodytė kurdama spektaklį orientavosi pirmiausia į tai, jog atlikėjai – jaunimas. Taigi Falstafas negali būti apkūnus pagyvenęs šekspyriškasis girtuoklis. LMTA Falstafas – tai tarsi Holivudo žvaigždė atrodantis jaunuolis, gavęs palikimą ir bebaigiantis jį iššvaistyti. „Veiksmas vyksta prabangiame lofte, kur užsitęsė kalėdinis vakarėlis iki pat Naujųjų metų“, – pasakojo režisierė („7 meno dienos“). Visi veikėjai – tai į teminį „crazy“ vakarėlį atėję svečiai, tarp kurių rezgasi įvairios intrigos.

Filharmonijos scena, kurioje turės tilpti ne tik solistai, bet ir simfoninis orkestras, palieka nedaug erdvės tradiciškai suvokiamam sceniniam vyksmui, todėl balandžio 11 d. solistai įveiksmins visą Filharmonijos salę. Žiūrovai greičiausiai taip pat bent šiek tiek bus įtraukti į pašėlusias veikėjų intrigas, tad publikos aprangos kodas, pasak režisierės, irgi galėtų būti „crazy“ stilius, atskleidžiantis įvairių kartų jaunimo polėkį.

„Personažų kostiumai yra nuoroda į jų charakterius: kai kurių menkas vertybes, kai kurių apsukrumą ir gudrumą“, – sako scenografės Guoda Korsakaitė ir Marina Jasinskaja. – „Vizualioji pusė yra šiuolaikinė, tačiau yra ir tolimas Renesanso prieskonis. Verdi rašė pagal Shakespeare’ą, o to laikotarpio pagrindinė kostiumo detalė buvo masyvios apykaklės. Šioje operoje kiekvienas turi tarsi nereikalingą daiktą ant savo kaklo, kuris atskleidžia jo vidines savybes.“

Kodėl būtent „Falstafas“? Iš tiesų tai buvo sena dirigento Martyno Staškaus svajonė – imtis paskutinės didžiojo muzikinių dramų kūrėjo G. Verdi operos, kuri – paradoksas! – yra komedija ir sykiu muzikinis, o gal net filosofinis kompozitoriaus testamentas. Kita vertus, pasak M. Staškaus, šiais metais LMTA baigia kaip niekad stiprus ir didelis dainininkų kursas. „Vienas geresnis už kitą“, – negaili pagyrų jauniesiems solistams maestro. Tad atsirado visos prielaidos svajonę realizuoti.  

Dainuos baritonas Ignas Melnikas (Falstafas), baritonas Arminas Skirvainis (Fordas), sopranas Gabrielė Kupšytė (Alice), sopranai Lubov Skrebets ir Inesa Brazytė (Naneta), mecosopranas Aurelija Stasiulytė (Meg), mecosopranas Anastasia Lebedyantseva (Mrs. Quickly), tenoras Juozas Janužas (Fentonas), tenoras Edgaras Davidovičius (Dr. Caius), tenoras Dainius Viešūnas (Bardolfas), bosas Paulius Prasauskas (Pistolis), nebylų Tarno vaidmenį atliks Gediminas Paulauskas.

G. Verdi opera „Falstafas“ – balandžio 11 d. 19 val. Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, balandžio 13 d. 18 val. Raudondvario dvaro menų inkubatoriuje. Raudondvaryje įėjimas laisvas.

Pastatymą remia LR Kultūros ministerija ir Lietuvos kultūros taryba.

LMTA informacija