Pirmajame šių mokslo metų LMTA Senato posėdyje LMTA Alumnų draugijos prezidentas prof. Petras Kunca įteikė vienkartinę Alumnų draugijos stipendiją Atlikimo meno programos styginių specialybės  4B kurso studentei Kornelijai Morkevičiūtei. Studentę pasveikino LMTA rektorė doc. dr. Judita Žukienė, senato nariai, kolegos studentai.

Kornelija Morkevičiūtė  nuo 2020 m. studijuoja  Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje,  prof. Rimanto Armono violončelės klasėje. Aktyviai koncertuoja kaip solistė bei studentų  trio ir kvarteto  kolektyvuose. Kornelija dukart tapo  Šiaulių  miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ edukacinio koncertų ciklo ,,Muzikiniai rudenys“ dalyve ir koncertavo  su Šiaulių kameriniu orkestru kaip solistė:  atliko A. Arutiuniano ,,Impromptu“ ir P. Čaikovskio „Noktiurną“.

2022 metais ji  tapo projekto ,,Muzika visiems“ stipendininke ir su kameriniu ansambliu koncertavo įvairiose Lietuvos  saocialinės globos įstaigose: Markučių dienos veiklos centre, Josvainių senelių namuose, Gudkaimio globos namuose, Kukarskio globos namuose, ,,Senelių darželyje“ Alytuje ir kitur.

Pastaraisiais metais Kornelija  dalyvavo  kamerinio ansamblio meistriškumo kursuose, kuriems  vadovavo profesoriai Erik Kiršfeld (Latvija),  Petr Prause (Didžioji Britanija), Massimo Coticca, Anna  Prabucka – Firlej (Lenkija), Krzystof Sperski (Lenkija), Patrick Juedt (Šveicarija) ir kt.

Šiuo metu  kartu su Alexandru Mokrikovskiu (fortepijonas) ir Dina Novikova (smuikas) ji ruošia  naują programą  kamerinio ansamblio konkursams.

Prasidėjus karui Ukrainoje, savo palaikymą  šiai šaliai Kornelija atskleidė  koncerte LMTA Didžiojoje salėje su styginių kvartetu (Adriana Černiukaitė, Dina Novikova, Skirmantas Latvaitis, Kornelija Morkevičiūtė),  pirmieji atlikdami Ukrainos kompozitoriaus M. Skoryk ,,Melodiją“. Taip pat  Kornelija džiaugiasi galėdama būti LMTA studentų orkestro nare. Studijų metais nuolatos koncertuoja kartu su LMTA simfoniniu orkestru. Šiais mokslo metais ji jau  laimėjo  konkursą griežti solo su  šiuo  orkestru. Taip pat ji grojo prof. Rimanto Armono suburtame 45 violončelių orkestre Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje LMTA 90-ečio minėjimo koncerte bei  LMTA jubiliejiniame  koncerte  Vilniaus Lukiškių aikštėje. Vilniaus Rotušėje Kornelija  koncertavo su Lietuvos ir Lenkijos jaunimo orkestru. 2023 m. ji  tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro violončelės grupės nare. 

Kornelija Morkevičiūtė – pažangi studentė,  jos bendras pažangumo balas baigus  3-čią kursą – 9,75.

LMTA Alumnų draugijos informacija
2023 09 28

Rugsėjo 28 d. minima Tuskulėnų aukų atminimo diena, primenanti mums apie Vilniuje, buvusio Tuskulėnų dvaro teritorijoje amžino poilsio atgulusias sovietų aukas.  Čia masinėse kapavietėse buvo užkasti 1944–1947 metais sovietų saugumo vidaus kalėjime Vilniuje sušaudytų asmenų palaikai – pagal SSSR karo tribunolų nuosprendžius mirties bausmė buvo įvykdyta 767 asmenims. Šioje vietoje Tuskulėnų aukų minėjimo dienos kontekste koplyčioje – kolumbariume 14:40 suskambės unikali premjera kūrinys – „Stalo teatro“ garso objektų spektaklis „Vanduo ir vėjas“. Šio muzikinio veiksmo bendrakūrėjai ir atlikėjai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikos terapijos magistrantai, o sumanytoja – LMTA doktorantė, kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė .

Kūrinio sumanytoja ir kuratorė Snieguolė Dikčiūtė teigia, kad šio ir kitų „Stalo teatro“ projektų misija – kalbėti su jaunu žmogumi: „Atminties įprasminimą labai svarbu perteikti labai modernia, jaunam žmogui suprantama forma. Tai vaikų teatras, kuriame atsisakėme pliušinių meškučių ir norime kalbėti jauniems žmonėms aktualiomis, rimtomis temomis – apie ekologiją, etnokultūrą, istorinį paveldą“.

Pasak jos, „Vanduo ir vėjas“ idėja kilo norint apjungti karo plėšomos Ukrainos ir Lietuvos bendros atminties gijas. Snieguolė šiuo metu meniniu ir atminties atžvilgiu labai intensyviai nagrinėja erdves, todėl, kaip pati teigia, kad ir kokią temą paliestų, erdvė pasirodo esanti nepaprastai svarbi. Pasak jos, egzistuoja skirtingos formos, kuriomis galima patirti erdvę: „ją galima ir perkelti, ir patirti, ir įvietinti“. Šįkart erdvė taip pat neatsitiktinė – Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse esančios koplyčios – kolumbariumo aplinka ne tik reikšminga atminties prasme, bet ir, pasak Snieguolės, „labai nuostabi, įspūdinga savo akustika ir erdve“.

„Vanduo ir vėjas“ komandoje susibūrė plataus spektro menininkai. Vaizdo projekcija – ukrainiečių režisieriaus ir vaizdo menininko Aleksandro Dirdovskio dokumentinio filmo ,,Pusiausvyra ir siaubas“ šiai erdvei perkurti kadrai. Vaizdiniuose dvi tautos susitinka bendrų istorinių išgyvenimo sankirtoje – filme regimi liudijimai apie Kijivo pakraštyje esančio Bykivnios miško masines stalinizmo represijų dalyvių egzekucijas. Abiem tautoms bendri atminimai nusėda kolektyvinėje atmintyje tarsi vandenyje, kuriai įprasminti šiame performanse pasitelkiama Dano ir Vilmos Aleksų suprojektuota žmogaus tūrio vandens talpykla. Čia vyksta muzikinis patyriminis veiksmas: įvairūs garsiniai objektai – batai, sagos, skaitliukai aukoms skaičiuoti – tampa instrumentais juos nardinant į vandenį. Pasak Snieguolės, daiktai universalūs, bendri abiem vietoms, todėl tampa jų simboliais ir atveria vaizduotę. Kartu su objektais groja ir tradiciniai instrumentai, kaip smuikas, altas, fleita ir kiti.  Šio muzikinio veiksmo bendrakūrėjai ir atlikėjai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos muzikos terapijos magistrantai, prie kurių prisijungs ir LMTA alumnas, perkusininkas Dominykas Snarskis, apjungsiantis dalis solisto partijomis.

„Vanduo ir vėjas“ – tai atminties dvelksmas, vėjo iš praeities atnešami atminties intarpai, šešėliai. Viskas, tarsi vandenyje, nusėda visuomeninėje pasąmonėje. Snieguolę šiame kūrinyje domina būtent visuomeninė, kolektyvinė patirtis. Keturių, labai skirtingų dalių simultaniniame pasirodyme kūrybinio proceso metu klausytojas kartu su atlikėjais galės pasinerti į bendrą kolektyvinį ir meninį patyrimą, apjungiantį tarpdisciplinius menus, skirtingus žmones, kartas, laiką ir vietą.

Tomo Tereko nuotraukos

Kotryna Lukšytė
2023 09 26

Iškilminga apdovanojimų ceremonija Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje baigėsi vienas įspūdingiausių ir reikšmingiausių muzikos pasaulio įvykių – IX Tarptautinis M. K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas. Kelias į Didžiąją sceną čia prasidėjo talentingiausiems atlikėjams iš Vokietijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Latvijos, Čekijos ir Lietuvos.

Lietuvos nacionalinė filharmonija net du vakarus iš eilės talentingiausiems jauniesiems pianistams tapo keliu į didžiąsias pasaulio scenas. Į prestižinio jau devintojo Tarptautinio M.K.Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkurso pirmuosius turus pateko beveik 60 atlikėjų iš 22 pasaulio valstybių. Po tarptautinės komisijos vertinimų liko patys stipriausi.

Garbė rungtis dėl pagrindinio pianistų konkurso prizo atiteko Japonijos, Pietų Korėjos, Vokietijos ir Lietuvos atlikėjams. Kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kuriam dirigavo Modestas Barkauskas, jie atliko Roberto Schumanno, Fryderyko Chopino, Ludwigo van Beethoveno ir Johanneso Brahmso koncertus fortepijonui ir orkestrui.

Pianistų konkurso komisijos pirmininkas prof. Rolandas Krügeris (Vokietija) savo sveikinimo žodyje pabrėžė, kad nepaisant konkurencijos, šio konkurso atmosfera leido visiems jaustis kaip viena didelė šeima. Vargonininkų konkurso dalies pirmininkas prof. Andrzejus Chorosińkis (Lenkija) akcentavo M. K. Čiurlionio konkurso svarbą ieškant talentų visame pasaulyje.

Jau po pirmųjų vargonininkų konkurso atrankų paaiškėjo, kad stipriausius konkursantus atsiuntė Čekija. Iš trylikos patekusių į antrąjį turą – jų buvo net keturi. Tad nenuostabu, kad ir prizinės vietos atiteko būtent čekams: nugalėtoju tapo Jan Kopřiva (10 000 eurų piniginis prizas), antrąją vietą užėmė Tatiana Pernetova (5 000 eurų). Trečiosios vietos nugalėtojais tapo Laura Schlappa ir Aaron Voderholzer iš Vokietijos (po 2 000 eurų prizas). Lietuvis Benas Jonušas buvo apdovanotas koncertiniais prizais kaip pats jauniausias vargonininkų konkurso atlikėjas.

Didžiosios scenos jaudulį, įrodant tarptautinei žiuri, kad esi stipriausias, teko įveikti net šešiems pianistų konkurso finalininkams. Čia neprilygstamas buvo atlikėjas iš Pietų Korėjos Jinhyung Park. Jis ir išsiveža pagrindinį – 10 000 eurų apdovanojimą. Antrosios vietos nugalėtoju tarptautiniame M. K. Čiurlionio konkurse tapo Simonas Poška (5 000 eurų). Trečioji vieta ir 3 000 eurų prizas irgi atiteko Lietuvos atstovui – Kasparui Mikužiui.

IX Tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas išsiskiria ne tik dosniu piniginiu fondu. Jaunieji pianistai ir vargonininkai apdovanojami ir gausybe specialiųjų bei koncertinių prizų.

„Šis konkursas ypač prisideda ne tik garsinant M. K. Čiurlionio vardą pasaulyje, bet ir propaguojant šiuolaikinių lietuvių kompozitorių kūrinius,“ – sako konkurso direktorius Eugenijus Butvydas. Pagal konkurso reikalavimus jaunieji atlikėjai į savo repertuarą privalomąja tvarka turėjo įtraukti ir M. K. Čiurlionio, ir kitų Lietuvos kompozitorių kūrinius.

IX tarptautinis M. K. Čiurlionio pianistų ir vargonininkų konkursas tapo gražia Vilniaus 700-ojo gimtadienio programos dalimi. Šį tarptautinį konkursą parėmė ir partneriais tapo ne tik Lietuvos kultūros taryba, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionalinė filharmonija, bet ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Mindaugo Mikulėno nuotraukos

Organizatorių informacija
2023 09 25

Lietuvos muzikos ir teatro akademija tęsia kartų dialogų ciklą „Susikalbėjimai Didžiojoje“, skirtą akademijos 90-ties metų jubiliejui. Jau ateinantį ketvirtadienį, rugsėjo 28 d., vyks susitikimas su prof. Valentinu Masalskiu bei aktoriumi Matu Dirginčiumi. Pokalbį moderuos teatrologė, LMTA Meno ir mokslo prorektorė Ramunė Balevičiūtė.

Nuo metų pradžios besitęsiantis renginių ciklas pristato po du skirtingų kartų menininkus, muzikos, teatro, kino ir šokio profesionalus. Atsakydami į tuos pačius klausimus, kūrėjai atskleidžia savo požiūrį į svarbiausius profesijos aspektus, dalijasi asmeninėmis patirtimis ir įžvalgomis. Diskusiją pagyvina kūrybos įrašų fragmentai arba net gyvas atlikimas.

Jau 7-ame susiklabėjimų ciklo renginyje dalyvaus Valentinas Masalskis – vienas garsiausių Lietuvos teatro ir kino aktorių bei režisierių, LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros profesorius. Už savo kūrybinę meninę veiklą aktorius yra pelnęs svarbiausius apdovanojimus – Nacionalinę kultūros ir meno premiją, Kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk”, „Auksinį scenos kryžių“. Su Valentinu Masalskiu diskutuos LMTA Vaidybos ir režisūros katedros absolventas Matas Dirginčius – Valstybinio jaunimo teatro aktorius, vaidinantis ne tik teatruose, bet ir įvairiuose kino projektuose. M. Dirginčius yra pelnęs „Auksinio scenos kryžiaus“ nominaciją už geriausią vyro vaidmenį ir Kultūros ministerijos Jaunojo kūrėjo premiją.

Artėjant renginiui kalbiname Valentiną Masalskį (V.M.) ir Matą Dirginčių (M.D.):

Kaip sekasi susikalbėti su skirtingomis kartomis jūsų profesinėje karjeroje?

V.M.: Man atrodo, kad kartų problemos nėra. Viskas teka, juda, o jeigu keliaujame kartu ir pripažįstame kismą, tuomet viskas vyksta natūraliai. Vienintelis dalykas, kurio jaunajai kartai reikia, – nuoširdumas. Kiekviena diena atneša naujų „žinojimų“, taigi jaunajai kartai svarbu nuoširdžiai nebijoti klysti, neigti ir klausti. Taip pat svarbu jauną žmogų sudominti tuo, ko jis negali rasti internete – savomis išgyventomis istorijomis.

M.D.: Dabar sekasi gerai. Mokykloje jausdavau didelį atotrūkį nuo suaugusiųjų pasaulio. Vidinis įsivaizdavimas atnešdavo daug nesusišnekėjimų, atrodydavo, kad kartos gyvena skirtinguose pasauliuose. Kai atėjau į teatrą, pradėjau dirbti su įvairiais žmonėmis, pamačiau, kad mes visi esame „apie tą patį“, visi išgyvename panašius jausmus – tada man šie abu pasauliai suartėjo. Dabar susikalbėjimo su kartomis nedėčiau į amžiaus amplitudės stalčių. Daug priklauso nuo paties žmogaus, kiek jis yra atviras pasauliui.

Ar turite ryškų prisiminimą iš Akademijos?

V.M.: Buvimas Akademijoje yra džiaugsmas, ir čia mokytis man buvo taip pat didelis džiaugsmas, norėjau tik kurti. Taip, kaip ir dabar. Kas kartą atvykstu vesti paskaitos anksčiau ir tiesiog laukiu. Per šį laukimą pajuntu, kad paskaita yra reikalinga. Tiesiog būnu Akademijoje, jaučiu tą būvį, ruošiuosi susitikimui – o laukimas ir yra gyvenimas.

M.D.: Su Akademija yra įdomus dalykas. Praeitais metais, po trijų metų pertraukos, grįžau į Akademiją padirbėti. Kai pradėjau vaikščioti ten kelis kartus per savaitę, supratau, kad labai daug prisiminimų man yra išsitrynę, visos sienos ir koridoriai neiškelia iš atminties konkrečių prisiminimų. Galvojau, kodėl taip yra, nes viskas įvyko ką tik. Galbūt dėl to, kad tuo laiku buvo labai daug streso, buvau susikoncentravęs į savo profesiją, vaikščiojau tarsi rūke.

Ar galėtumėte apibūdinti Akademiją trimis žodžiais?

V.M.: Apibūdinčiau viena V. E. Franklio fraze, kuri yra mano gyvenimo dekalogas: „Aš tampu Aš, tik susitikdamas su Tu.“ Akademijoje prasidėjo mano keliai, čia vyksta broliavimasis, minčių pasidalinimas. Kai įstojau, kiekvienas iš mūsų tapo „Aš”, tik susitikdamas su „Tu“. Tai itin svarbu, nes „Tu“ gali būti ir dėstytojas, ir studentas. Save atrasti gali tik per kitą, veidrodyje savęs neatpažinsi. Supratimą apie save gauni tik per kitą žmogų.

M.D.: Intensyvu, tiršta ir aistringa.

Dėkui už pokalbį.

Kalbino Goda Juodaitytė

Atėjus į susitikimą su aktoriais, taip pat galima aplankyti LMTA Centrinių rūmų antrajame aukšte veikiančią atnaujintą parodą „90 stabtelėjimų. Sugauk sėkmę!“, skirtą LMTA jubiliejui. Joje eksponuojami LMTA dėstytojų, profesorių, meno kūrėjų, atlikėjų daiktai, atnešę jiems sėkmę scenoje ir akademiniame gyvenime.

„Susikalbėjimai Didžiojoje“ su V. Masalskiu ir M. Dirginčiumi – rugsėjo 28 d., ketvirtadienį, 19 val. LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42). Įėjimas laisvas.

LMTA informacija
2023 09 21

Rugpjūčio 28 – rugsėjo 2 dienomis, Helsinkyje, LMTA studentai ir dėstytojai dalyvavo „Nordplus-Norteas“ tinklo rengiamose dirbtuvėse „Sensitivity – Power – Borders“ (liet. „Jautrumas – Galia – Ribos“).

Dirbtuvių dalyviai iš 8 valstybių bei 10 skirtingų mokyklų diskutavo apie galios santykių mene bei meno edukacijoje problemą. Virš 50 dalyvių iš Šiaurės Europos šalių, mišriose dėstytojų ir studentų grupėse dalinosi patirtimi ir kūrybiškai žvelgė į atvirumo, hierarchijos klausimus bei ieškojo sprendimų, tobulinant šiuolaikinius menininkus ugdančių institucijų darbą.

LMTA Helsinkyje atstovavo 4 Teatro ir kino, Klaipėdos fakultetų studentai bei dėstytojas, režisierius Augustas Gornatkevičius ir Taikomo teatro dėstytoja Raimonda Agnė Medeišienė.

LMTA informacija
2023 09 08

LMTA Dainavimo katedros absolventai ir studentai dalyvavo Tarptautiniame VII-ame Narvos operos festivalyje Estijoje. 2023 m rugpjūčio 19 dieną Krėnholmo saloje esanti, 19 amžiaus viduryje pastatyta tekstilės gamykla Krähnholm Manufaktur, prisipildė gražiausiais operos garsais.

Lietuvių kūrėjų komanda „NB8ART“ publikai pristatė italų verizmo kompozitoriaus Francesco Cilea operą „Adriana Lecouvreur“. Šios operos pastatymui susibūrė kūrėjų ratas: du režisieriai iš Šiaurės Makedonijos Gjorgji Petrushevski ir Dejan Proshev (Makedonijos operos ir baleto teatro meno vadovas), Narvos miesto simfoninio orkestras ir jo dirigentas Anatoly Shchura, scenografė Andrėja Puskunigytė, kostiumus kūrė Halina Ingielewicz ir Anastasia Borisevich, vaizdo sprendimais rūpinosi Ričardas Rickevičius. Operos partijas solistams ruošti padėjo pianistė, Hamburgo aukštosios muzikos ir teatro mokyklos profesorė Raminta Lampsatytė.

Operoje „Adriana Lecouvreur“ Adrianos vaidmenį sukūrė LMTA absolventė Julija Karaliūnaitė (prof. Irenos Milkevičiūtės klasė), Saksonijos grafo Maurizio vaidmenį sukūrė ukrainiečių-italų tenoras Vitaliy Kovalchuk, mecosopranas iš Azerbaidžano Chinara Shirin atliko Princesės de Bouillon partiją, Princo de Bouillon rolę atliko LMTA Dainavimo III kurso studentas Konstantin Aleksandr Toman (prof. Deivido Staponkaus klasė), Abato de Chazeuil rolę atliko LMTA Dainavimo IV kurso studentas Giedrius Gečys (prof. Vladimiro Prudnikovo klasė), Michonnet vaidmenį atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas Steponas Zonys (LMTA absolventas, prof. Eduardo Kaniavos klasė), Jouvenot rolę atliko Eglė Radavičiūtė (LMTA absolventė, prof. Astos Krikščiūnaitės klasė), Dangeville rolę atliko mecosopranas iš Izraelio Anna Orlichuk, Quinault vaidmenį atliko Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro solistas-stažuotojas Alfredas Miniotas (LMTA Dainavimo katedros II kurso magistrantas), Poisson vaidmenį sukūrė LMTA Dainavimo katedros I kurso studentas Nojus Vytis Gutauskas (prof. Irenos Milkevičiūtės klasė).

Nuoširdžiai sveikiname LMTA Dainavimo katedros absolventus ir studentus!

Muzikos fakulteto informacija
2023 08 23

Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA) pasiekė ilgai laukta žinia: Europos kūrybinių ir kultūrinių  industrijų universitetinių mokyklų aljansui „FilmEU“ skirtas milijoninis finansavimas. LMTA jau anksčiau buvo sulaukusi kvietimo tapti tikrąja aljanso nare, o šis laimėtas konkursas sustiprina visateisį dalyvavimą aljanso veiklose. Europos Komisija skyrė 12,8 mln. eurų finansavimą FilmEU aljanso keturių metų „Erasmus+“ programos projektui „FilmEU+“ ir 4.9 mln. eurų finansavimą penkerių metų plėtros, inovacijų ir tyrimų projektui „WIRE FilmEU“. Tai reikšminga Europos Sąjungos investicija, kuri svariai prisidės prie aukštųjų meno mokyklų veiklos tobulinimo ir mokslinių bei meninių tyrimų plėtros Lietuvoje ir visoje Europoje.

„FilmEUׅ“ aljansas, iš pradžių vienijęs keturias kūrybinių ir kultūrinių industrijų universitetines mokyklas, pernai išaugo dvigubai. Prie senųjų Europos valstybių aukštojo mokslo institucijų prisijungė dar keturios naujosios partnerės. Aljansui vadovauja Lusófonos universitetas Portugalijoje. Dabar „FilmEU+“ priklauso senieji konsorciumo nariai: LUCA menų mokykla Belgijoje, Dún Laoghaire dizaino, menų ir technologijų institutas Airijoje (IADT) ir Talino universitetas Estijoje (TLU), taip pat naujosios narės – Lietuvos muzikos ir teatro akademija (LMTA), Scenos menų akademija Slovakijoje (VŠMU), VIA Universiteto koledžas Danijoje ir Nacionalinė teatro ir kino meno Krastyo Sarafov vardo akademija Bulgarijoje (NATFA).

„FilmEU“ turi ambicingą tikslą – sustiprinti Europos, kaip švietimo, mokslinių tyrimų ir inovacijų kultūros ir kūrybinių industrijų srityse lyderės, pozicijas. „FilmEU“ koordinatorius Manuel José Damásio yra įsitikinęs, kad jungdamas labai įvairaus profilio meno institucijas, vienydamas skirtingų geopolitinių regionų šalis, aljansas „FilmEU“ darys įtaką visam menų srities aukštojo mokslo sektoriui visose Europos valstybėse.

LMTA Kino ir televizijos katedros vedėjas doc. Vytautas Dambrauskas teigia: „Aljanso „FilmEU“ iniciatyva kino, apskritai meno ir kultūros srityje yra išskirtinė. LMTA įsitraukimas į Europos kino mokyklų aljanso projektus ir veiklas yra  revoliucinis žingsnis ne tik jos nacionalinei kino mokyklai, bet ir Lietuvos kinui bendrai. Kinas, kaip neatsiejama mūsų kultūrinės aplinkos dalis, yra galinga audiovizualinės išraiškos priemonė, galinti perteikti jaudinančias istorijas, dalytis idėjomis, emocijomis ir žiniomis. „FilmEU“ aljansas, gausiai finansuojamas Europos Komisijos, sieks įrodyti, kad kūrybinės audiovizualinio meno šakos gali svariai prisidėti prie ekonominės ir socialinės gerovės.“

„Susibūrusios į „FilmEU“ aljansą, kiekviena partnerinė mokykla atneša savo stiprybes. Projektų „FilmEU+“  ir „WIRE FilmEU“ tikslas – paskatinti inovacijas, meninius ir mokslinius tyrimus bei keitimąsi idėjomis tarpdiscipliniškiausioje meno srityje – kino meno srityje.  Greta ir visai akademinei bendruomenei atsiras daugiau bendradarbiavimo galimybių studijų, mokslo ir meno plotmėse, atsivers naujos tarptautinės laboratorijos, infrastruktūriniai ir tyrimų centrai“, – pabrėžia  LMTA Meno ir mokslo prorektorė doc. dr. Ramunė Balevičiūtė.

Europos universitetinių kūrybinių ir kultūrinių industrijų mokyklų aljansas siekia ugdyti naują jaunų europiečių kartą, kuri dirbtų drauge, bendradarbiautų skirtingose kino meno ir mokslo srityse ir įgytų tarpsritinių, tarpkultūrinių, tarpdisciplininių, skaitmeninių technologijų  ir antreprenerystės įgūdžių.  Vykdomos veiklos yra susijusios su klimato kaitos, tvarumo ir įtraukties problematika, pagarbos žmogaus teisėms klausimais.

„Labai svarbu, kad projektuose numatomas studentų įsitraukimas į įvairių veiklų organizavimą. „FilmEU“ aljanso visa veikla orientuota į ateitį –  tai strategija mažiausiai dešimčiai metų.  O tą ateitį kuria dabarties studentai“, – sako Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė doc. dr. Judita Žukienė.

Šių metų spalio pradžioje Leuvene (Belgijoje) įvyks pirmasis susitikimas su mokyklų vadovais ir EK finansuotų projektų „FilmEU+“ ir „WIRE FilmEU“ koordinatoriais, taip pat bus pasirašytos sutartys tarp Europos Komisijos ir Aljanso „FilmEU“ partnerinių mokyklų. Susitikimo tikslas – numatyti konkrečius veiklos žingsnius artimiausioje ateityje.

LMTA informacija
2023 07 20

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros studentai grįžo iš Hamburge vykusio teatrų festivalio KÖRBER STUDIO JUNGE REGIE, kuriame 2023 m. birželio 6-12 dienomis dalyvavo pristatydami Justino Vinciūno režisuotą spektaklį „Dulkės“, sukurtą pagal Kazimierz Sakowicz „Panerių dienoraštį 1941–1943 m.“. Didžiausi sveikinimai studentams!

Spektaklyje vaidino: Rūta Jonikaitė, Šarūnas Rapolas Meliešius, Matas Sigliukas, Samuelis Sauchatas, Nojus Mikalauskas.

Festivalio organizatorės Barbara Müller-Wesemann sveikinimo kalba po įvykusio spektaklio: „Labai ačiū, kad čia atvykote! Sveikinu jus su itin jautriu pasirodymu. Jūs mums papasakojote apie Lietuvos praeitį, apie 1941-1943 metų įvykius. Aš nieko apie tai nežinojau ir esu labai sužavėta kaip jūs tai atskleidėt, kaip jūs papasakojote apie masines žudynes, kurios šiandieną gali būti užmirštos… Ačiū jums už tai. Mums labai svarbu, kad esate čia. Manau, kad tai buvo nepamirštamas vakaras. Sveikinimai.“

Komisijos narių refleksija apie lietuvių spektaklį festivalio uždarymo metu: „Teatras čia tampa nemirusių vieta, istorinės vizualizacijos galimybių erdve ar bent bandymu kovoti prieš užmaršties vėjo malūnus. Kūrinio pabaigoje tai atspindi stiprus vaizdinys – surištomis rankomis už nugaros vienas žmogus bando išlaikyti plunksną ore. Spektaklyje yra nemažai tokių metaforiškai ir simboliškai „pakrautų“ vaizdinių, kurie savaime yra labai stiprūs, pavyzdžiui, kai per akimirką poros apsikabina ir virsta pieta. Nėra ironiško palengvėjimo, nes ironijai nėra vietos. Trumpos žydų intelektualinio gyvenimo sekos humoras yra pertraukiamas sunaikinimo. Iš kitos pusės, daugybė vaizdų, atmosferų ir iliuzijų kėsinosi užvaldyti ne tik vienas kitą, bet ir mus, žiūrovus, kai niūri muzika, tamsi šviesa, dulkės ir simbolinė choreografija persidengia ir palieka vietos suvokti tai, ką matėme. Taip ir liekame keistai neaktyvūs, nors tai mes, kurie stovime prieš istoriją ir prieš didžiulę užduotį su ja susigyventi. Labai norėtųsi, kad Justinas Vinciūnas ir jo komanda tęstų darbus toliau visu intensyvumu.“

Režisūros studentas Justinas Vinciūnas: „Mūsų pasirodymas išsiskyrė savo teatrine kalba, estetika ir problematika. Pačiam įvertinti pasirodymą yra sunku, bet manau, kad jis buvo ganėtinai jautrus. Pagrindinė spektaklio jautrumo esmė – užmaršties ir holokausto tema. Diskusijoje su kitais dalyviais paklausiau, koks yra jų santykis su holokaustu. Drąsiai išsakė savo mintį tik du žmonės. Vieno iš jų mintis buvo: „Ar tikrai norime tai žinoti? Juk gąsdina tyrinėti šią temą, nes nežinai, ką gali rasti.“. Kitaip tariant, iki šiandien jaučiama įtampa žvelgti ten, iš kur esi kilęs. Diskusijos metu dėmesį patraukė ne tik tie, kurie uždavė klausimus, bet ir tie, kurie tylėjo. Tarp klausytojų buvo vienas senyvo amžiaus vyras, kuris labai dėmesingai stebėjo visą diskusiją iš pirmos eilės, tačiau pats nieko neprabilo. Atrodė, kad jo tyla nebuvo tylėjimas.“

Vaidybos studentė Rūta Jonikaitė: „Vežti spektaklį apie holokaustą į Vokietiją ir liudyti, kaip tai buvo žiauru… O ką jie pagalvos? Kaip priims? Vertins, kad rengiam istorijos pamokėlę jiems iš naujo? Ne, priešingai. Dar, ko gero, nebuvo tekę viešėti tokiame profesionaliame, komandiškame ir jautriai priimančiame festivalyje. Labai jaudinausi rodydama šį darbą būtent šiai publikai. Buvo neįtikėtinai svarbu likti išgirstiems ir paliesti bent vieno žmogaus širdį ir jaučiau, kad publika mus seka ir jiems tai svarbu. Buvo išties emocionalus ir jautrus pasirodymas. Įdomu stebėti ir pačių vokiečių jaunimo spektaklius, sekti kokios temos jiems aktualios, skaudžios: lytiškumas, tėvų ir vaikų santykiai… Buvo keista sužinoti, kiek jie yra finansiškai nepriklausomi: režisieriams tereikia turėti idėją ir lėšų kurti jie gauna tiek, kiek reikia. Keista pasirodė tai, kad vokiečių studentai patys sau rašosi pjesių medžiagas arba jiems iškart sukuria dramaturgai, jie beveik nebestato klasikos, sako, dėl „konkurencijos“ arba tai, kad klasika jau „susenusi“. Tai buvo mums sunkiai suvokiama, galbūt todėl, kad konkurencijos savo teatre ir mokykloje nejaučiame, o klasika juk yra įveikusi išbandymą laiku.“

Vaidybos ir režisūros katedra džiaugiasi, kad po šių gastrolių ketvirtakursio režisieriaus diplominio darbo „Dulkės“ premjera įvyko ir Valstybiniame Jaunimo teatre, kuriame nuo rudens šis spektaklis taps teatro repertuaro dalimi.

Vaidybos ir režisūros katedra nuoširdžiai dėkoja už suteiktą galimybę išvykti į šį festivalį: Vilniaus miesto savivaldybei, Danguolei ir Viktorui Butkams, Kultūros atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje Rasai Balčikonytei ir Lietuvos kultūros institutui.

Studentų išvyką organizavo LMTA

Studentų išvyką prodiusavo Všį „Judesio ir minties teatras“

Rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros institutas, Danguolė ir Viktoras Butkai         

LMTA Vaidybos ir režisūros katedros informacija 
2023 07 07

Kultūros ministerijos teikimu Vyriausybė įteisino 35,1 tūkst. eurų vertės kompiuterinės, foto ir programinės įrangos perdavimą Lietuvos muzikos ir teatro akademijai (LMTA).

Ši įranga naudojama akademijos folkloro archyvo plėtrai: skaitmeninant akademijos folkloro archyve sukauptus kultūros paveldo ir garso išteklius, taip pat pastaraisiais metais vykdomų mokslinių tiriamųjų ekspedicijų metu surenkamiems garso ir vaizdo įrašams apdoroti, metaduomenims sukurti ir juos paskelbti akademijos folkloro archyve, naujiems duomenims kaupti ir skaitmeninti.

LMTA Mokslo centro muzikinio folkloro archyvas dėl sukauptų fondų yra vienas didžiausių muzikinio folkloro archyvų Lietuvoje. Vertingiausi pavyzdžiai atrenkami ir viešinami įvairiuose transkripcijų ir garso įrašų leidiniuose. Archyvo fondus nuolat papildo kasmet vykstančios 2–3 folklorinės ekspedicijos ir trumpalaikės išvykos, taip pat sulaukiama dovanų iš pavienių asmenų.