Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Stojantiesiems Studentams Darbuotojams Mokymasis visą gyvenimą

Naujienos

2023.05.29

Kviečiame studijuoti Meno teorijos magistrantūroje!

Domina teatro, kino, muzikos procesai? Norėtum pažvelgti į juos giliau – išmokti tirti, analizuoti? Tuomet Meno teorijos magistrantūra – kaip tik Tau!

Meno teorija – tai vienintelė antrosios pakopos (magistrantūros) studijų programa Lietuvoje, kuri sujungia teatrologijos ir kinotyros, muzikologijos ir etnomuzikologijos studijas. Glaudus ryšys tarp disciplinų bei teorijos ir praktikos atveria studentams platesnes profesinės ir kūrybinės veiklos galimybes, praktinė veikla čia derinama su meno tyrimais. Pabaigus magistrantūrą įgyjamas menotyros magistro laipsnis, kuris leidžia toliau stoti į doktorantūrą ir imtis akademinės veiklos.

Stojamasis egzaminas

  • (I) Rašto darbas. Stojantieji, kurie pirmosios pakopos studijas yra baigę LMTA anksčiau nei 2023 m. arba šias studijas baigę kitose Lietuvos ar užsienio aukštosiose mokyklose, turi atsiųsti rašto darbą būsimojo magistrinio darbo tema ne vėliau kaip 24 val. iki stojamojo egzamino pradžios. Kviečiame visų universitetų bakalaurus! Daugiau informacijos 
  • (II) Motyvacinis pokalbis vyks 2023 m. birželio 27 d., adresu: LMTA I rūmai, 1217 auditorija (Gedimino pr. 42, Vilnius).
    Stojamųjų egzaminų tvarkaraštis

Konsultacija (visoms specializacijoms):

Kontaktai pasiteiravimui:

  • etnomuzikologija – prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė, LMTA Etnomuzikologijos katedros vedėja, el. paštas daiva.vyciniene@lmta.lt
  • muzikologija – doc. dr. Laima Budzinauskienė, LMTA Muzikologijos katedros vedėja, el. paštas laima.budzinauskiene@lmta.lt
  • teatrologija ir kinotyra – doc. dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė, LMTA Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja, el. paštas lina.jancoriene@lmta.lt

Papildomas priėmimas gali būti skelbiamas nuo rugpjūčio 14 d.

Priėmimas į LMTA

LMTA informacija 
2023 05 29 

2023.05.29

Tarp „Sidabrinės gervės“ nominantų – drąsūs studentų pareiškimai

Artėja nacionalinių kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė 2023“ ceremonija, šiais metais pasitinkanti šūkiu „Drąsa kurti nugali“. Metų geriausiems birželio 4 d. bus įteikti 22 apdovanojimai, tarp kurių – „Sidabrinės gervės kiaušinis“ už geriausią studento darbą. Jauniesiems kūrėjams skirtoje nominacijoje – 5 drąsūs trumpametražio kino pareiškimai.

Metų geriausias studento darbas – nominacija, skiriama už filmą, sukurtą aukštojoje ugdymo įstaigoje. Nominantus „Sidabrinės gervės kiaušinio“ nominacijai atrankos komisija rinko iš 12 pateiktų filmų. 2023-siais ši nominacija įgyja ypatingą reikšmę – nominantų darbai sukurti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kuri šiais metais mini 90 metų jubiliejų. LMTA Kino ir televizijos katedra šiemet taip pat švenčia 30-ies metų gimtadienį.

„Per 30 metų katedra išaugo kaip pagrindinė nacionalinė kino mokykla, ruošianti didžiąją dalį Lietuvos kino kūrėjų. Baigusių studijas kino bendruomenės narių šiandien yra gerokai virš 700. Džiaugiamės, konkursinėje programoje matydami net 4 LMTA kino krypties studijų programos metu sukurtus darbus. Jau kurį laiką studentiškuose darbuose pastebima tendencija – kalbėti temomis, kurias patys supranta, pasitelkiant audiovizualinę kalbą, nuoširdžiai atspindėti savo požiūrį ir patirtis į supantį pasaulį. Studentų filmai jautrūs, asmeniški, išjausti. Jie nebando patikti atkartodami jau matytus filmus, jie drąsiai dalinasi savitu pasaulio matymu,“ – teigia Kino ir televizijos katedros vedėjas doc. Vytautas Dambrauskas.

Nominantų sąraše – režisierės Eglės Razumaitės filmas „Krytis“. Juosta atveria duris į Kultūros, sporto ir pramogų rūmus, kuriuose verda gyvenimiška kasdienybė. Ją nutraukia ūkvedį sutrikdantis žmonos skambutis ir iš kovos menų treniruotės pabėgę berniukai. Filme pagrindinį vaidmenį atlieka aktorius Vaidotas Martinaitis.

„Kurdama stengiuosi palikti kiek įmanoma atviresnę žinutę, nesukonkretinti jos į vieną teiginį. Šiame filme man buvo svarbu prisiliesti prie smurto temos, terpės, kurioje tai gimsta, aplinkybių, kuriomis auga, žmonių, kurie palaiko galbūt net patys to nesuvokdami. Šiuo atveju „Krytis“ yra panirimas į tamsesnius, keistus būties kampus, kuriuose bandau aiškintis, kas mus priverčia daryti vieną ar kitą sprendimą. Daug galvoju apie smurto rūšis ir tai, kad jos dažnai būna paslėptos. Smurtas gali būti subjektyvus, nukreiptas į konkretų asmenį, kaltininkas tokiu atveju yra aiškus, bet egzistuoja ir sociokultūrinės, struktūrinės, mažiau matomos prievartos formos,“ – pasakoja režisierė E. Razumaitė.

Kalbėdama apie jaunosios kartos kūrėjų filmus, ji pastebi norą gilintis į tarpasmeninius santykius, jauno žmogaus akistatą su dabartiniu pasauliu. „Tikriausiai, dažniausiai dar renkamės analizuoti save, manau vis laisviau žiūrime į formą, išbandome hibridinę kino kalbą“. 

Tarp jaunųjų nominantų – režisierė Laura Udra ir jos filmas „Juoda juoda naktis“. Filmo centre – vidutinio amžiaus vyras, bandantis pabėgti nuo žmonos išdavystės keliamo skausmo ir septyniolikmetė mergina, ieškanti tėvo, kurio niekada neturėjo, meilės. Netikėtas jųdviejų susitikimas naktiniame miesto šurmulyje įvykius pasuka kita linkme. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka aktoriai Dainius Gavenonis ir Viktorija Zobielaitė.

Naktis pasitinka ir režisieriaus Arno Balčiūno filme „Blausos“. Lyriškumu dvelkiančioje kelio juostoje susitinka tuščiomis gatvėmis važinėjantis „Bolt“ vairuotojas ir jo dėmesį patraukianti apatiška keleivė, ketinanti kai kam atkeršyti. Filme pagrindinius vaidmenis įkūnija aktoriai Arvydas Dapšys ir Ieva Kaniušaitė.

„Nominacija ir apdovanojimai nėra svarbiausia motyvacija, tačiau filmai yra skirti žiūrovams, todėl žinojimas, kad jie surezonavo su istorija yra didelė paskata kurti toliau,“ – apie nominacijos svarbą pasakoja režisierius A. Balčiūnas. Anot jo, kuriant filmą sudėtingiausia proceso dalis yra scenarijaus rašymas. „Kliūtys, kylančios filmuojant, pasiruošimo metu, postprodukcijoje gali būti „išdirbtos“ rezultatui skiriant daugiau laiko. Tuo tarpu rašant susiduriama su didžiule pasirinkimo baime, nežinomybe, kur scenarijus nuves“. 

Režisieriaus Viktoro Gineičio filmas „Nuosėdos“ nukelia į ankštą daugiabutį, kuriame gyvena dvidešimt penkerių metų Mantas ir jo senyvo amžiaus močiutė. Sudėtingą, kartais varginančią jų kasdienybę nutraukia pablogėjusi močiutės sveikata. Juostoje – jaunosios ir senosios kartos susidūrimas, prisirišimas ir akistata su neišvengiamybe. Pagrindinius vaidmenis filme vaidina aktoriai Donatas Želvys ir Nijolė Ona Lepeškaitė.

„Noriu būti žmogum“ – vienintelė šiais metais studentų darbų nominacijų sąraše esanti dokumentinė juosta. Režisieriaus Rinaldo Tomaševičiaus filmas seka kalėjime dėl sunkių nusikaltimų atsidūrusių ir iš jo išvykstančių žmonių gyvenimus. 

Anot režisieriaus, kurti paskatino ir procese padėjo sudėtingos asmeninės patirtys – teistumas, gyvenimas gatvėje, kiti paklydimai. „Nors reikėjo šiek tiek laiko, filmavimo metu tapau kalinčiųjų draugu, su manimi jie galėjo būti atviri, todėl ir aš galėjau parodyti jų žmogiškumą. Tai buvo ir savotiška galimybė pasidalinti gerąja patirtimi, suteikti kalintiems žmonėms motyvacijos. Svarbu parodyti, kad jie nėra „nurašyti“ – mane patį stojantis ant kojų žmonės padrąsindavo, neturėjau baimės, kad nesusirasiu darbo. Tos sienos visuomenėje, mano manymu, po truputį lūžta“, – pasakoja R. Tomaševičius. 

 „Sidabrinės gervės“ apdovanojimų ceremonija vyks birželio 4 d. Kauno valstybiniame muzikiniame teatre, renginį tiesiogiai transliuos Lrt.lt, LRT Plius ir LRT. Renginio transliacija prasidės 20 val. per LRT Plius ir lrt.lt, o nuo 21 val. ceremonija tęsis LRT eteryje. Raudono kilimo transliacijas – nuo 19 val. per lrt.lt. Nacionalinius kino apdovanojimus organizuoja asociacija AVAKA kartu su Lietuvos kino centru. Lietuvišką kiną palaiko „Telia Play“. „Sidabrinės gervės“ filmų atrankos ir balsavimo komisijų darbą prižiūri tarptautinė audito kompanija „Grant Thornton Baltic“. 

Organizatorių informacija 
2023 05 29 

2023.05.27

In memoriam Zita Kelmickaitė (1951–2023)

Dalijamės liūdna žinia. Eidama 72-uosius metus mirė muzikologė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė Zita Kelmickaitė (1951 10 19–2023 05 27). 

Muzikologė, LRT laidų vedėja, etnografinių ansamblių vadovė ir festivalių organizatorė doc. Zita Kelmickaitė su Lietuvos muzikos ir teatro akademija buvo susiejusi visą savo profesinį gyvenimą. 1975 m. baigė anuometinę Lietuvos konservatoriją (prof. Juozo Gaudrimo klasę) ir iš karto po studijų pradėjo dėstyti gimtosios Klaipėdos Lietuvos konservatorijos fakultetuose. Nuo 1978 m. nepertraukiamai dėstė Vilniuje, LMTA Muzikos fakultete.  1983 m. baigė Teatro, muzikos ir kinematografijos instituto Leningrade aspirantūrą (prof. Izalijaus Zemcovskio klasę). Nuo 1992 m. buvo LMTA docentė. 

1976–1978 m. dirbo savaitraščio „Literatūra ir menas“ Muzikos skyriaus redaktore. 1973–1975 m. buvo Lietuvos radijo muzikos laidų, 1995–2000 m. katalikų radijo programos „Mažoji studija“ laidos „Muzikos menas“ rengėja. Z. Kelmickaitė buvo Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcijos narė, 2003–2004 m. – LKS Muzikos fondo pirmininkė. Nuo 1980 m. dirbo Lietuvos televizijoje (dabartinėje LRT), kūrė laidas, scenarijus televizijos filmams. Z. Kelmickaitės vedamos laidos: Lietuvos radijuje – „Neišjunk televizoriaus“, „Toks gyvenimas su Zita Kelmickaite“, LRT Kultūros kanale – „Gyvenimo ratu su Zita Kelmickaite“ (2007–2009), LRT TV – „Ryto suktinis su Zita Kelmickaite“. 

Zita Kelmickaitė 1977–2007 metais buvo Vilniaus universiteto folkloro ansamblio „Ratilio“ vadovė, su juo parengė daugybę koncertinių programų. Ji buvo festivalių „Skamba skamba kankliai“, „Baltica“, „Smithsonian folklife festival“ Vašingtone, Baltijos kultūros dienos (Švedija) Lietuvos programos meno vadovė. Parašė straipsnių apie muzikinės kultūros palikimą, šiuolaikinę lietuvių muziką. 

Zitos Kelmickaitės nuopelnai buvo įvertinti apdovanojimais: 1995 m. ji pelnė Jono Basanavičiaus premiją, 1999 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės meno premiją. 2000 m. Zitai Kelmickaitei buvo įsegtas Gedimino ordino Riterio kryžius, 2018 m. – ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžius. 2021 m. Zitos Kelmickaitės 70-mečio proga jai buvo dedikuota LMTA Jaunųjų tyrėjų konferencija. 

Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius. 

Lietuvos muzikos ir teatro akademija 
2023 05 27 


Zita Kelmickaitė bus pašarvota Šv. Jonų bažnyčioje (šv. Jonų g. 12, Vilnius). Lankyti bus galima gegužės 29 d., pirmadienį, nuo 16 val. iki 21 val. ir gegužės 30 d., antradienį, nuo 9 iki 10.30 val. Gegužės 29 d. 18 val. šv. Jonų bažnyčioje už Z. Kelmickaitę bus aukojamos mišios. Urna išnešama gegužės 30 d. 10.30 val. Laidotuvės vyks Antakalnio kapinėse, Menininkų kalnelyje.

2023.05.26

Dabarties ir ateities scenos žvaigždės – LMTA gimtadienyje „Menų aikštė“

Ieva Prudnikovaitė, Rafailas Karpis, Ilona Balsytė, Aidas Giniotis, Asta Krikščiūnaitė ir kitos žinomos muzikos, teatro, šokio ir kino pasaulio pavardės puošia Lietuvos muzikos ir teatro akademijos gimtadienio šventės „Menų aikštė“ programą. Birželio 3 d. Lukiškių aikštėje savo talentą buvusiai ir esamai alma mater dovanos garsieji LMTA alumnai ir dabartiniai studentai bei dėstytojai. Nuo 16 val. skambės kolektyvų, grupių, solistų pasirodymai, vaidinimai, kino seansai. Renginį ves žymi Lietuvos teatro ir kino aktorė, LMTA alumnė Toma Vaškevičiūtė.

Lukiškių aikštė ir jos prieigos pavirs skambančia, šokančia, vaidinančia „Menų aikšte“. Priešais LMTA Centrinius rūmus bus įrengtos dvi scenos muzikos ir teatro pasirodymams bei erdvė šokio spektakliui. Didžiojoje scenoje šventę užkurs su žymiuoju tenoru Rafailu Karpiu pasirodysiantys LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų orkestras ir Varinių pučiamųjų orkestras „Brass LT“ (vad. prof. Robertas Beinaris, doc. Egidijus Ališauskas, doc. Rimvydas Savickas, Remigijus Vilys, Linas Rupšlaukis). Publikos abejinga niekuomet nepaliekanti Ieva Prudnikovaitė dainuos su LMTA akordeonų orkestru (vad. prof. Raimondas Sviackevičius, Tadas Motiečius), akordeonų trio „UnSeen“ ir tango šokėjais doc. Brigita Rodriguez ir Carlosu Rodriguezu. Su LMTA liaudies instrumentų orkestru (vad. doc. Aistė Bružaitė, E. Ališauskas) pasirodys Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, profesorė Asta Krikščiūnaitė. Vieno ryškiausių Lietuvos violončelininkų ir violončelės pedagogų prof. Rimanto Armono suburtas Violončelių orkestras suvienys scenoje 42 violončelininkus – dėstytojus, studentus ir net 23 alumnus!

Didžiojoje scenoje vyks ir teatro pasirodymai. Čia išvysime garsiuosius LMTA alumnus – aktorius Saulių Bareikį ir Kristiną Kazlauskaitę , „Keistuolių teatro“ aktorius Iloną Balsytę, Darių Auželį ir LMTA profesorių Aidą Giniotį. Scenoje pasirodys Vaidybos ir režisūros katedros studentai (vad. prof. Viktorija Kuodytė, prof. Darius Meškauskas) bei Klaipėdos fakulteto vaidybos studijų diplomantai (vad. prof. Valentinas Masalskis, doc. Nijolė Sinkevičiūtė-Kriūnienė). Operos gerbėjai čia išvys LMTA Dainavimo katedros Operos studijos solistus (dirigentas doc. Martynas Staškus, režisierė doc. Jūratė Sodytė-Bradauskienė).

Lukiškių aikštėje įrengtoje šokio erdvėje bus rodomas spektaklis „Wreck – list of extinct species“ („Nuolaužos – išnykusių rūšių sąrašas“, chor. Pietro Marullo), kuris jau spėjo apkeliauti ne vieną Lietuvos sceną. Vakarop didžiojoje scenoje tikrą vakarėlį užkurs džiazo grupės „Quark Effect“ ir „SynthEtika“!

Elektroninės muzikos gerbėjai laukiami prie Centrinių rūmų balkono, iš kurio savo kūrybą skleis „Robotic Folk“ (doc. Jonas Jurkūnas), trio „El Chico Fuendre“, Migluma & Vecera ir Maria Paskevic. Mažojoje scenoje muzikuos DJ Iggy Shaolin, perkusininkas Lukas Budzinauskas, o Kino erdvėje (Aukų g. greta LMTA Centrinių rūmų) bus rodomi LMTA studentų įvairiais metais sukurti trumpametražiai filmai. Gedimino prospekte – nuo J. Tumo-Vaižganto iki Vasario 16-osios gatvių – vyks LMTA alumnų garso ir vaizdo instaliacijos.

Savo 90-ojo gimtadienio proga Lietuvos muzikos ir teatro akademija dovanoja vilniečiams ir sostinės svečiams tikrą šventę po atviru dangumi, kurioje susivienys įvairių kartų Akademijos studentai, dėstytojai ir alumnai – Lietuvos muzikos, teatro, šokio ir kino dabartis ir ateitis.

LMTA „Menų aikštė“ – birželio 3 d., šeštadienį, nuo 16 iki 23 val. Lukiškių aikštėje, Vilniuje. Renginio programa

LMTA informacija
2023 05 26

 

 

 

 

 

2023.05.24

Sveikiname Lietuvos kompozitorių Metų kūrinių rinkimų laureatus!

Gegužės 23 d. Kompozitorių namuose buvo paskelbti Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamų Metų kūrinių rinkimų rezultatai. Sveikiname laureatus – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos alumnus bei studentą Jurgį Kubilių, pelniusį Jaunojo kompozitoriaus premiją! 

Laureatamas buvo įteiktos premijos penkiose kategorijose ir papildomi prizai.

Premija Orkestrinių kūrinių kategorijoje atiteko kompozitoriui, atlikėjui, radijo laidų kūrėjui Šarūnui Nakui už seansą dviem orkestrams „Moters žvilgsnis“, kurio premjera įvyko 2022 m. spalio 8 d., Vilniaus Rotušėje, festivalyje „Muzikos ruduo“. Premjerą atliko Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, dirigentai Mantvydas Drūlia ir Karolis Variakojis. Šarūnas Nakas 1986 m. baigė prof. Juliaus Juzeliūno kompozicijos klasę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. 

Sceninių kūrinių kategorijoje premija atiteko dviem kompozitoriams – Albertui Navickui ir Jūrai Elenai Šedytei – už muziką tarpdisciplininiam šiuolaikinio baleto spektakliui „Orfėjas, Euridikė“, kurio premjera įvyko lapkričio pabaigoje, Dūmų fabrike. Kiti kūrybinės grupės nariai: choreografas Martynas Rimeikis, libreto autorius Rimantas Ribačiauskas, scenografas ir šviesų dailininkas Arvydas Buinauskas, duetas „Twenty Fingers Duo“ (smuikininkė Lora Kmieliauskaitė ir violončelininkas Arnas Kmieliauskas), šokėjai Jeronimas Krivickas ir Julija Stankevičiūtė, kostiumų dailininkas Juozas Valenta. Albertas Navickas 2009 m. baigė LMTA prof. Osvaldo Balakausko kompozicijos klasę, Jūra Elena Šedytė – 2018 m. kompozicijos bakalauro studijas pas prof. dr. Mārtiņšą Viļumsą. 

Premija Kamerinių kūrinių kategorijoje atiteko Raimondai Žiūkaitei už kompoziciją „WWW“, kurios premjera įvyko Liucernoje, Šveicarijoje, 2022 m. rugsėjo 3 d. Kūrinį, parašytą Liucernos festivalio akademijos užsakymu, atliko ansamblis IEMA (International Ensemble Modern Academy), dirigentas Hankyeol Yoon. Jaunosios kartos kompozitorė, meno daktarė R. Žiūkaitė šalia solidžios akademinės muzikos rašymo pasirodo ir kaip atlikėja performansuose balsui ir elektronikai, yra grojusi roko grupėse ar pasirodžiusi kaip solo dainų autorė bei atlikėja. Raimonda Žiūkaitė 2020 m. LMTA apgynė meno daktaro darbą, vadovas – prof. dr. Mārtiņš Viļums, 2012 m. baigė LMTA magistrantūros studijas pas prof. Rytį Kabelį. 

Paryžiuje gyvenantis kompozitorius ir biochemikas Albertas Navickas pelnė premiją ir Vokalinių kūrinių kategorijoje už kūrinį „Out of Rolling Ocean the Crowd“. Jo premjera nuskambėjo Nacionalinėje dailės galerijoje, gruodžio 10 d., Naujosios muzikos renginių serijos „Kontaktas“ koncerte. Kūrinio atlikėjai – šiuolaikinės muzikos ansambliai „Melos“ ir „Cello Club“. Šis kūrinys taip pat sulaukė sėkmės ir ką tik įvykusioje 69-ojoje Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje („Rostrum“) Hagoje – pateko tarp 11 rekomenduojamų kūrinių, kurie bus transliuojami mažiausiai 24-iose Europos (ir ne tik) radijo stotyse.

Kompozitorė Egidija Medekšaitė pelnė du apdovanojimus. Elektroakustinių kūrinių kategorijoje geriausiu kūriniu pripažinta jos kompozicija smuikui ir elektronikai „Mishra Pilu“. Kūrinio premjera įvyko Edinburge, 2022 m. balandžio 4 d., atliekant smuikininkei Emmai Jane Lloyd. Šis kūrinys taip pat sulaukė daugiausiai klausytojų balsų (1403) interneto svetainėje adresu www.muzikosantena.lt/2022metukuriniai vykusiame balsavime už geriausių 2022 metų kūrinių penkioliktuką ir pelnė Lietuvos muzikos informacijos centro įsteigtą Publikos simpatijų prizą. Anglijoje gyvenanti kompozitorė aktyviai reiškiasi įvairiuose tarpdisciplininiuose projektuose, rašo muziką šokio spektakliams, filmams, jos kūryba nuolat skamba šiuolaikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje bei užsienyje, o autorės pavardė dažnai nuskamba tarp geriausių kompozitorių įvairiuose tarptautiniuose konkursuose. Egidija Medekšaitė taip pat yra LMTA alumnė – 2007 m. baigė prof. Ryčio Mažulio kompozicijos klasę. 

Siekiant pastebėti ir paskatinti talentingus jaunuosius Lietuvos kūrėjus, ekspertų sprendimu gali būti skiriama Jaunojo kompozitoriaus premija. Šiemet ji atiteko kompozitoriui, muzikos kritikui, renginių organizatoriui ir vedėjui Jurgiui Kubiliui. Jis studijuoja LMTA, yra prof. dr. Mārtiņšo Viļumso kompozicijos klasės studentas. 

LKS Metų kūrinių rinkimams buvo pateikta 70 kūrinių, kurių premjeros įvyko 2022 metais. Juos vertino muzikologė, komisijos pirmininkė Beata Baublinskienė, altininkas ir dirigentas prof. Robertas Bliškevičius, kanklininkė doc. dr. Aistė Bružaitė, muzikologė Eglė Gudžinskaitė, smuikininkė prof. dr. Rūta Lipinaitytė, muzikologai Linas Paulauskis ir prof. dr. Rima Povilionienė, kompozitoriai Kristupas Bubnelis ir prof. dr. Mārtiņš Viļums, dirigentas Karolis Variakojis.

Konkursą organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjunga, kurios veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba. Partneris – Lietuvos muzikos informacijos centras, informacinis rėmėjas LRT KLASIKA. Konkurso premijų steigėja – Asociacija LATGA.

Pagal Lietuvos kompozitorių sąjungos informaciją 
2023 05 24 

2023.05.23

Sveikiname akordeonistus, dalyvavusius „Klingenthal“ konkurse Vokietijoje!

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Akordeono katedra dalyvavo 60-ajame tarptautiniame akordeonistų konkurse „Klingenthal“, vykusiame gegužės 7–13 d. Vokietijoje. Tai vienas seniausių pasaulio akordeono konkursų, keliantis iššūkių visų kategorijų akordeonistams!

Prof. Raimondas Sviackevičius jau trečią kartą buvo pakviestas dirbti žiuri komisijoje drauge su prestižinių Europos aukštųjų mokyklos profesoriais: Stefanu Hussongu (Voketija), Mie Miki (Japonija), Veli Kujala (Suomija), Iñaki Alberdi (Ispanija), Claudia Buder (Vokietija), Grzegorzu Stopa (Austrija/Lenkija), Vladimiru Blagojevićiumi (Serbija), Andreasu Nebliu (Vokietija), Djordje Gajiciumi (Škotija), Na Songu (Kinija), Jacques’u Mornet (Prancūzija) ir kitais. 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijai atstovavo Akordeono katedros vedėjo prof. R. Sviackevičiaus klasės studentas Edgaras Dičpinigaitis, kuris dalyvavo koncertinių atlikėjų trijų turų kategorijoje. Sėkmingai pasirodęs pirmame ir antrame ture, atlikėjas sulaukė puikių įvertinimų.

Kamerinių ansamblių kategorijoje dalyvavo jau kelis konkursus šį pavasarį laimėjęs LMTA akordeonistų trio „UnSeen“. R. Sviackevičiaus paruoštas „UnSeen“ buvo apdovanotas trečios vietos diplomu, statulėle ir pinigine premija.

Taip pat Lietuvai atstovavo Jonas Vozbutas, kurį galima pasveikinti I prizu trečioje amžiaus kategorijoje iki 18 metų!

Džiaugiamės, kad LMTA akordeonistai garbingai pasirodo Europos renginiuose. Didžiuojamės jų pasiekimais!

LMTA Akordeono katedros informacija
2023 05 23

2023.05.23

„NordBaltic Incubator: Dokumentinė Klaipėda’23“ kviečia registruotis!

Rugsėjo 10–19 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakultete vyks Audiovizualinių menų industrijos inkubatoriaus (AMII) organizuojamos tęstinės kūrybinės dirbtuvės „NordBaltic Incubator: Dokumentinė Klaipėda“. Save išbandyti kino kūrėjo vaidmenyje kviečiamos entuziastingos ir kūrybiškos asmenybės, o dalyvavimas šeštą kartą Klaipėdoje ir 11 kartą Lietuvoje vykdomame projekte yra nemokamas.

Kiekvienais metais projektą lydi įvairios temos – šiemet dalyvių kūriniuose bus siekiama pristatyti Klaipėdos spalvingumą. Minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-ąsias metines, dalyviai raginami užfiksuoti ryškias Klaipėdos spalvas, kuriose atsispindi įvairūs daugiakultūrio miesto veidai. Tam, kad kūrybinių dirbtuvių dalyviai galėtų realizuoti savo kino sumanymus, projekto metu suteikiama profesionali filmavimo technika, kurios dėka įvairūs Klaipėdos krašto veidai ir atspalviai perkeliami į didįjį ekraną. 

Kūrybinių dirbtuvių pradžioje jaunieji kino kūrėjai klausys viešų paskaitų apie dokumentinio kino kūrimo procesą ir jo pagrindus, o vėliau dalyvaus praktiniuose seminaruose. Tam, kad kūrybiškos mintys ir sumanymai būtų įgyvendinti kuo geriau, projekto komanda dalyviams talkins visuose proceso etapuose: tai – idėjų generavimas, scenarijaus rašymas, filmavimas, vaizdo ir garso montažas bei post-produkcija. Kūrybinių dirbtuvių metu sukurti trumpametražiai dokumentiniai filmai vainikuoja projekto pabaigą – audiovizualiniai dalyvių sumanymai viešai pristatomi nemokamoje filmų peržiūroje „Klaipėdos kultūros fabrike“, „Arlekino“ kino salėje.

Jau antrą kartą projekte dalyvaujanti dokumentinio kino režisierė Marija Stonytė viešų paskaitų metu pristatys dokumentinio kino specifiką, o teorinius proceso pagrindus papildys žymi Lietuvos režisierė ir prodiuserė Inesa Kurklietytė. Klaipėdos krašte slypi neatrastos ir ypatingos kinematografiškos vietos, kurias gerai pažįstantis Klaipėdos kino biuro vadovas Tomas Jašinskas pristatys ieškantiems įkvėpimo dalyviams. Praktinio proceso sklandumą užtikrins konsultantų komanda, sudaryta iš patyrusių kino industrijos profesionalų: tai – vaizdo operatorius Paulius Orlovskis, fotografas ir montažo režisierius Modestas Endriuška, garso režisierius ir kompozitorius Ramūnas Jasutis. Projektą koordinuos Emil Borovik.

Kviečiame visus kinu besidominčius klaipėdiečius dalyvauti projekte ir išbandyti save dokumentinio kino kūrimo procese bei kūrybiškai užfiksuoti Klaipėdos krašto spalvas. Registruotis galima išsiuntus savo kontaktinius duomenis el. paštu: borovik.emil@gmail.com.

Projekto rėmėjai ir partneriai: Klaipėdos miesto savivaldybė, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, VšĮ Culture Bridge, Klaipėdos kino biuras, Klaipėdos kultūros fabrikas.

Kontaktinis asmuo: 
Emil Borovik 
Tel. +370 699 76740 
El. p. borovik.emil@gmail.com

2023 05 23

2023.05.22

LMTA studentai dalyvavo mokomojoje stovykloje ,,ActinArt“ Islandijoje!

Gegužės 12-18 d. LMTA studentai Kotryna Lukšytė (meno teorija – muzikologija, magistrantrūros studijos), Laurynas Jakutis (muzikos industrija ir prodiusavimas, bakalauro studijos), Viktorija Brazaitė (muzikos atlikimas, fortepijonas, bakalauro studijos) ir LMTA Meno vadybos skyriaus dėstytoja Inga Uus dalyvavo „ActinArt“ Estijos akademijos organizuojamoje mokomojoje stovykloje Islandijoje.

Iš Baltijos ir Šiaurės šalių aukštųjų mokyklų muzikos atlikimo ir vadybos studijų programų susirinkę studentai dirbo tarptautinėse komandose, dalyvavo paskaitose ir kūrybinėse dirbtuvėse, kurių metu buvo ugdomi meninei praktikai reikalingi įgūdžiai, atsižvelgiant į šių dienų pokyčius ir globalias problemas. Per penkias dienas studentai bendradarbiaudami su dėstytojais išnagrinėjo tokias temas kaip regeneracija, socialinė atsakomybė, bendruomenės kūrimas ir santykių stiprinimas.

Kitas stovyklos tikslas – atkurti/gilinti ryšį su gamtą. Studentai ne tik tyrinėjo Hvammstangi (miestelio, kuriame buvo apsistoję) apylinkes, bet ir nuvyko pasigrožėti Sjónahorn kriokliu, geoterminiais baseinais, stebėjo ruonius, aplankė tekstilės muziejus bei turėjo progą pabendrauti su menininkais, reziduojančiais Islandijoje.

Stúdíó Handbendi ir Lauryno Jakučio nuotraukos

LMTA informacija
2023 05 22

2023.05.18

Kviečiame į „Erasmus+“ studentų koncertą

Džiaugiamės, galėdami pakviesti visus į artėjantį Erasmus+ studentų koncertą, kuriuo siekiama suburti Erasmus studentus ir sukurti unikalią muzikinę patirtį. Koncertas vyks gegužės 30 d. 18.30 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centrinių rūmų Juozo Karoso salėje.

Koncerte pasirodys talentingi atlikėjai, dalyvaujantys Erasmus programoje. Pasiruoškite būti sužavėti darnios skirtingų estetikų sintezės, kai į sceną lipa duetai ir trio! Tarp vakaro atlikėjų – du pianistai, du dainininkai, aktorius ir akordeonistė. Kiekvienas atlikėjas koncertui suteiks savo unikalų stilių ir atlikimo manierą.

Koncertą pradės trumpa įžangos kalba apie renginio reikšmę ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-metį. Rengiamas vakaras liudija LMTA įsipareigojimą puoselėti tarptautinius ryšius, draugystę ir muzikinį augimą.

Programoje susipins įvairūs stiliai ir kultūros. Dainininkė iš Suomijos Justiina Mäkäräinen ir pianistė iš Bulgarijos Sabka Sabeva ​​pristatys žavų Johanneso Brahmso ir suomių autorių kompozicijų derinį. Vėliau ispanų dainininkė ir dirigentė Maria Dominguez, kuriai akomponuos pianistas iš Italijos Bruno Mario Billone, atliks kūrinius iš Maurice‘o Ravelio siuitos bei ispanų kompozitoriaus – dainininkės tėvo – kūrinį.

Serbų akordeonistė Georgina Bognar ir pianistas Bruno Mario Billone su Carloso Gardelio kūriniu nukels mus į aistringą tango pasaulį. Vėliau, lydint teatrališkam rumunų aktoriaus Orso Deli Antalio pasirodymui, pianistas ir akordeonistė pateiks emocingą Astoro Piazzollos kūrinį. Koncertą vainikuos Orso Deli Antalio ir Bruno Mario Billone dueto improvizacija.

Šis koncertas – tai nuostabi galimybė paliudyti muzikos galią jungti kultūras, kurti ryšius ir įkvėpti meniniam augimui. Kviečiame atvykti pasiklausyti pasirodymų!

Marija Židonytė  
2023 05 18 

2023.05.17

Kvietimas konferencijai „Miestas kine ir audiovizualinėse medijose“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Meno istorijos ir teorijos katedra kviečia teikti pranešimų santraukas 8-ajai Baltijos regiono kino konferencijai Miestas kine ir audiovizualinėse medijose.

Pranešimų santrumpų pateikimo terminas – birželio 23 d. 
Konferencijos datos: š. m. spalio 20–21 d. 
Vieta  Meno avilio Sinemateka (Goštauto g. 2, Vilnius).
Dalyvavimo būdas – gyvai.
Konferencijos kalba – anglų.
Organizuojančios institucijos: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos kultūros tyrimų institutas, Medijų edukacijos ir tyrimų centras Meno avilys.
Partneriai: Nacionalinis Estijos kino archyvas, Latvijos kultūros akademija, Vilniaus miesto savivaldybė.

Miestas yra aktyvus globalių procesų, tokių kaip klimato kaita, geopolitiniai veiksmai, militarizavimasis, veikėjas ir fonas jiems reikštis. Tokie filmai kaip Samai (rež. Waad Al-Kateab, 2019) ir Mariupolis 2 (rež. Hanna Bilobrova ir Mantas Kvedaravičius, 2022) fiksuoja miesto patirtis naujais, asmeninės perspektyvos, rakursais. Įvairėjant miesto medijavimo būdams, kviečiame tyrėjus apmąstyti šią kaitą VIII Baltijos regiono kino konferencijoje, kurios tema – Miestas kine ir audiovizualinėse medijose. Konferencijoje gilinsimės į miesto, urbanistinės erdvės vaizdavimo, filmų, audiovizualinių medijų sklaidos, rodymo ir auditorijų sąryšius su miestų kultūra ir erdve. 

Kino ir miesto sąryšiai, vadinti „celiulioidinės kino juostos ir asfalto chemija“, ryškūs nuo pat kino ištakų: klasikinėje kinotyroje įprastai jie buvo tiriami pasitelkiant modernybės prieigas. Pastarąsias palaipsniui keičia skaitmeninių medijų  ir globalizacijos ryšiai, kurie tiriami kinotyrą derinant su šiuolaikine miestotyra, medijų ir  industrijų studijomis.

Atliepdami/os tarptautines tendecijas, šia konferencija siekiame suburti kino, medijų ir transdisciplininių sričių tyrėjus/jas, analizuojančius/ias filmus (judančio vaizdo kūrinius, mėgėjiškus filmus, performatyvius, scenos menų įrašus ir kt.), audiovizualines medijas (televiziją, video žaidimus, virtualę realybę ir kt.) bei miestą (pasitelkiant miestotyrą, architektūrą, geografiją, vizualųjį meną, literatūrą ir kt.). Kviečiame teikti paraiškas iš įvairių akademinių disciplinų perspektyvos: tiek kino, kultūros istorijos, tiek šiuolaikinio meno ar medijų tyrimų.

Konferencijos pranešimų paraiškų laukiame šiomis ir panašiomis kryptimis:  

  • Kinas ir miesto kultūra;
  • Kinematografiniai miesto žanrai; 
  • Miestas audiovizualinėje vaizduotėje;
  • Miestovaizdžiai ir vizualizacijos, miesto architektūra kine;
  • Miesto garsovaizdžiai kine;
  • Miestas kaip vieta ir erdvė kine;
  • Namai mieste – viešų ir neviešų erdvių vaizdavimas kine;
  • Kino rodymo infrastruktūros mieste: viešos ir asmeninės kino auditorijų (rodymo bei žiūrėjimo) praktikos;
  • Miesto kino teatrų architektūra;
  • Kino festivaliai kino ir miestų kultūroje;
  • Skaitmeninis miestas;
  • Miestas kaip globali kinematografinė aikštelė;
  • Urbanistinis kraštovaizdis ir karai bei katastrofos kine;
  • Urbanistinė erdvė ir feminizmo, rasės bei queer klausimai kine;
  • Kūnas ir miesto erdvė kine;
  • Audiovizualiniai archyvai kaip miesto infrastruktūros dalis;
  • Apsaugos kameros viešose ir privačiose erdvėse;
  • Miestas ir ekosistema kine;
  • Miestas ir aplinkos medijavimas;
  • Miestas ir saugumo diskursas kine;
  • Miestas, dizainas ir mada kine;
  • Urbanistinės erdvės dekolonizavimas ir kinas;
  • Dekolonijinės metodologijos kinotyroje.

Kilus klausimų dėl paraiškų teikimo
Doc. dr. Lina Kaminskaitė
lina.jancoriene@lmta.lt, dr. Ilona Jurkonytė conference@balticfilmhistory.org.

Konferencijos komisija ir koordinatoriai: dr. Eva Näripea, dr. Zane Balčus, Mantė Valiūnaitė, Vitalij Binevič, Ona Kotryna Dikavičiūtė, Anna Burdina. 

Konferenciją lydės teminis akademinio žurnalo Studies in Eastern European Cinema numeris.

PARAIŠKŲ TEIKIMO GAIRĖS 
Pranešimo santrumpą anglų k. (250–300 žodžių) ir glaustą biografiją (200 žodžių) pateikite iki birželio 23 d. el. paštu BalticFilmConference2023.

Pareiškėjus informuosime liepos 7 d.

Konferencija nemokama.

LMTA Meno istorijos ir teorijos katedra 
2023 05 17 

2023.05.16

Akademija kviečia į gimtadienio šventę „Menų aikštėje“!

2023-ieji Lietuvos muzikos ir teatro akademijai ypatingi – pagrindinei Lietuvos ir didžiausiai Baltijos kraštuose muzikos, teatro, šokio ir kino mokyklai sukanka 90 metų! Ta proga Akademija birželio 3 d. rengia atvirą visuomenei gimtadienio šventę Lukiškių aikštėje. Priešais LMTA Centrinius rūmus atsiverianti viena pagrindinių Vilniaus viešųjų erdvių pavirs „Menų aikšte“, kurioje nuo 16 val. vyks talentingųjų Akademijos studentų, charizmatiškųjų dėstytojų ir žymių alumnų muzikos, teatro ir šokio pasirodymai bei kino seansai. LMTA kviečia nepraeiti pro šalį: šventės šūkis – ateik, išgirsk, pamatyk!

PROGRAMA

Lukiškių aikštėje ir jos prieigose bus įrengtos dvi scenos muzikos ir teatro pasirodymams, erdvė šokio spektakliui, iš LMTA Centrinių rūmų balkono sklis elektroninė muzika, greta esančioje Aukų g. bus rodomi trumpametražiai filmai, o Gedimino prospekte prie Akademijos – garso ir vaizdo instaliacijos. „Menų aikštėje“ susivienys įvairių kartų LMTA studentų pajėgos! Alumnai prisimins smagius studijų laikus, o šventės svečiai galės tapti ypatingos meno vienijamų žmonių bendrystės dalimi ir patirti jų kibirkščiuojantį kūrybiškumą.

„Menų aikštėje“ išskirtinius pasirodymus surengs visi trys LMTA fakultetai – Muzikos, Teatro ir kino bei Klaipėdos. Šventės pradžią didžiojoje scenoje paskelbs LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų orkestro bei LMTA varinių pučiamųjų orkestro „Brass LT“ pasirodymas (vadovai prof. Robertas Beinaris, doc. Egidijus Ališauskas, doc. Rimvydas Savickas, Remigijus Vilys, Linas Rupšlaukis). Į sceną lips ir žymus tenoras, LMTA alumnas Rafailas Karpis. Su charizmatiškąja operos soliste Ieva Prudnikovaite muzikuos LMTA akordeonų orkestras (vadovai prof. Raimondas Sviackevičius, Tadas Motiečius), gros akordeonų trio „UnSeen“, o pasirodymą papuoš tango šokėjai doc. Brigita Rodriguez ir Carlos Rodriguez. Su LMTA liaudies instrumentų orkestru (vadovai doc. Aistė Bružaitė, doc. E. Ališauskas) dainuos sopranas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė, LMTA profesorė Asta Krikščiūnaitė. Žiūrovams staigmena turėtų tapti LMTA Styginių instrumentų katedros Violončelių orkestras (vad. prof. Rimantas Armonas) – vienoje scenoje susiburs per 30 violončelininkų!

„Menų aikštėje“ publika taip pat išvys LMTA Dainavimo katedros Operos studijos solistus (dirigentas doc. Martynas Staškus, režisierė doc. Jūratė Sodytė-Bradauskienė), Vaidybos ir režisūros katedros studentus (vadovai prof.  Viktorija Kuodytė, prof. Darius Meškauskas), Klaipėdos fakulteto vaidybos studijų diplomantus (vadovai prof. Valentinas Masalskis, doc. Nijolė Sinkevičiūtė-Kriūnienė). Scenoje dainuojamosios poezijos kerus paskleis LMTA alumnai, aktoriai Saulius Bareikis ir Kristina Kazlauskaitė. Su kolegomis, „Keistuolių teatro“ aktoriais Ilona Balsyte ir Dariumi Auželiu, pasirodys LMTA profesorius Aidas Giniotis.

Specialiai įrengtoje šokio erdvėje LMTA Šokio ir judesio katedra rodys spektaklį „Wreck – list of extinct species“ (choreografas Pietro Marullo, kompozitorius Jean Noël Boissé, prodiuseris „Be kompanijos“). Vakarop didžiojoje scenoje tikrą vakarėlį užkurs džiazo grupės „Quark Effect“ ir „SynthEtika“.

Tarp didžiųjų kolektyvų pasirodymų įsiterps mažojoje scenoje muzikuojantys DJ Iggy Shaolin, perkusininkas Lukas Budzinauskas bei iš Centrinių rūmų balkono savo elektroninę kūrybą skleisiantys Migluma & Vecera, Robotic Folk, El Chico Fuendre ir Maria Paskevic. Kino erdvėje (Aukų g. greta LMTA Centrinių rūmų) nuo 16 iki 23 val. LMTA Kino ir televizijos katedra, šiais metais švenčianti savo įkūrimo 30-metį, rodys trumpametražius filmus, o Gedimino prospekte (nuo J. Tumo-Vaižganto iki Vasario 16-osios g.) vyks LMTA alumnų garso ir vaizdo instaliacijos.

LMTA savo istoriją skaičiuoja nuo 1933 m., kai tuometinėje Lietuvos sostinėje buvo įsteigta Kauno konservatorija. Teatras pradėtas dėstyti 1952 m. Vilniuje, kinas – 1993 m., šokis – nuo 1998-ųjų. Šiandien studijos vyksta ne tik sostinėje, bet ir uostamiestyje: 1975–1997 m. veikę Klaipėdos fakultetai į LMTA glėbį sugrįžo 2018 m. kaip Klaipėdos fakultetas. LMTA 90-mečiui skirti šventiniai renginiai vyksta visus metus.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos gimtadienio šventė „Menų aikštė“ – birželio 3 d., šeštadienį, nuo 16 iki 23 val. Lukiškių aikštėje, Vilniuje. 

LMTA informacija
2023 05 16 

2023.05.16

Nomeda Sindaravičienė: pagrindinė prodiuserio savybė – aistra menui

Šiais metais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bus renkamas Teatro prodiusavimo bakalauro kursas. Jūsų dėmesiui – pokalbis su LMTA Meno vadybos skyriaus vedėja Nomeda Sindaravičienė apie teatro prodiusavimo studijų ypatumus.

PRIĖMIMAS Į LMTA

Goda Juodaitytė

Labai smagu, jog Akademijoje turime naują specializaciją. Kodėl yra verta pasidomėti Teatro prodiusavimo studijomis?

Pagrindinė priežastis yra ta, jog pats teatras įgyja didesnę reikšmę kaip scenos menų sritis. Profesionalių teatro prodiuserių, kurie baigtų tokio tipo studijas, Lietuvoje nėra, o ši specialybė apima labai daug veiklų – žinių ir įgūdžių. Programa yra svarbi dar ir todėl, kad mes kultūrinėje erdvėje neturime „teatro vadybininko“: administravimo sferą reikėtų atnaujinti, todėl ir verta rinktis studijuoti teatro prodiusavimą. Be to, šiuo metu kuriasi labai daug įvairių scenos menų institucijų, festivalių, pavienių projektų, kur prodiuserių labai reikia.

Ar tai yra pirma tokia specializacija Lietuvoje ir būtent LMTA?

Taip, Teatro prodiusavimo bei Scenos menų prodiusavimo studijų Lietuvoje nėra, todėl Akademijai turėti tokias specialybes yra naudinga.

Kokias kompetencijas įgis studentai, mokydamiesi Teatro prodiusavimo?

Pirmiausia, jie gaus fundamentalias žinias, kurios priklauso universitetiniam išsilavinimui: kultūros, meno istorija, filosofija, estetika, etika. Lygiagrečiai jau nuo pirmo kurso studentai įgis specifinių, praktinių žinių apie teatro prodiusavimą ir scenos menus Lietuvoje. Dėstyti yra kviečiami specialistai, turintys ilgametę specializuotą patirtį teatruose. Tokiu būdu studentai nuo pirmų dienų praktiškai susipažins su darbu teatre.

Taip pat studijų programoje numatyta kūrybiška studentų pažintis su teatro projektų valdymu, vykdymu, sklaida. Vyks ne tik paskaitos, bet bus rengiami ir seminarai, kuriuose studentai galės tyrinėti specializuotas kryptis teatre, galės gilintis, pavyzdžiui, į Shakespeare’o kūrybą (šekspyrologiją), jei įdomu, net į religijotyrą. Žinoma, studijų programoje bus ir būtini žinoti vadybininkui ir prodiuseriui dalykai: auditorijos plėtra, projekto paraiškų rašymas, buhalterija, mokesčiai, ekonomika, autorinės teisės. Studentas gaus tai, ko reikia būsimam teatro vadovui.

Ar studentas, baigęs šias studijas, galės dirbti ne tik teatre? Ar jis galės aprėpti įvairius scenos menus?

Tikrai taip, studijų metu vyks seminarai, skirti įvairiems scenos menams – ne tik dramos teatrui, bet ir šokiui, cirkui ir kt. Ši studijų kryptis yra labai plati. Siekiame studentams suteikti kuo daugiau galimybių.

Kokios reikalingos savybės ir įgūdžiai stojantiesiems į Teatro prodiusavimą?

Viena pagrindinių savybių prodiuseriui yra aistra menui. Taip pat yra svarbus smalsumas, spontaniškumas, labai svarbu, jog studentas domėtųsi sau svarbia meno kryptimi, stebėtų kultūrinį gyvenimą Lietuvoje ir pasaulyje. Tikimės iš studentų suvokimo, jog menas yra svarbus jų gyvenime. 

Goda Juodaitytė
LMTA informacija 

2023 05 16 

STOJAMŲJŲ EGZAMINŲ REIKALAVIMAI

2023.05.16

Kviečiame stoti į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją!

Kviečiame studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje! LMTA skelbia priėmimą į 5 bakalauro ir 4 magistro studijų programas!

Ką jos siūlo? 

I–II – ŠOKIO ir ŠOKIO SUBKULTŪRŲ programos – tai:

  • Klasikinio šokio arba Šiuolaikinio šokio specializacijos Vilniuje,
  • Šokio subkultūrų specializacija Klaipėdoje. 
  • Lygiagrečiai galima rinktis gretutines pedagogines studijas.

II – TEATRO MENO programa siūlo tris specializacijas.

  • Dviejų iš jų, Teatro ir renginių režisūros bei Vaidybos, kursai šiais metais renkami Klaipėdoje.
    Teatro ir renginių režisūros kursą pirmą kartą LMTA ir Lietuvos istorijoje renka pripažintas užsienio režisierius Árpádas Schillingas, vaidybos kursą – žymus Lietuvos teatro ir kino aktorius prof. Valentinas Masalskis.
  • Vilniuje startuoja nauja (!) Teatro prodiusavimo specializacija. Jos absolventai galės būti teatrų direktoriais, nepriklausomų trupių vadybininkais, inicijuoti naujus projektus ir jiems vadovauti.  

III – MUZIKOS STUDIJŲ programa skirta kūrybos, menotyros ir vadybos studijoms muzikos srityje. 

  • Vilniuje siūloma studijuoti Elektroninę muziką, Garso režisūrą, Kompoziciją, Muzikos industriją ir prodiusavimą, Muzikos tyrimus, Muzikinį folklorą.
  • Klaipėdos fakultete dėstoma Muzika ir edukacija
  • Kompozicijos, Muzikinio folkloro ir Muzikos tyrimų specializacijų studentai kaip lygiagrečias gali rinktis gretutines muzikos pedagogikos studijas.

IV – MUZIKOS ATLIKIMO programa siūlo daugiausia specializacijų!

  • Jos aprėpia viso simfoninio orkestro, pučiamųjų, džiazo ir kitokių muzikos kolektyvų instrumentarijų ir atlikimo įgūdžius, dainavimą, dirigavimą, chorą, solo instrumentus, – visą klasikos, džiazo ir populiariosios muzikos sceną!
  • Jei matote save ne tik atlikėjo amplua, galima kaip gretutines studijas rinktis ir muzikos pedagogiką.

Visą bakalauro programų specializacijų sąrašą rasite ČIA.

Pabaigus studijas suteikiamas menų bakalauro laipsnis


Turint rankoje bakalauro diplomą, galima toliau stoti į Magistrantūros studijas! Ką jos siūlo?

I – TEATRO MENO programa – tai:

  • dvi specializacijos Vilniuje – Vaidyba ir Režisūra,
  • dvi specializacijos Klaipėdoje – Taikomasis teatras ir nauja (!) Meno projektų režisūra. Pastarosios labiau orientuotos į jau tam tikrą patirtį turinčius ir savo kompetencijas praplėsti norinčius profesionalus (tačiau studijas gali rinktis ir ką tik baigę bakalauro studijas). Meno projektų režisūros kursą renka doc. Romas Matulis. Studijų metų bendradarbiaujama su Lietuvos kultūros centrų asociacija. Studentai įgyja meno projektų režisūros, organizavimo, viešųjų erdvių įveiklinimo, kultūros politikos, administravimo ir kitus reikalingus įgūdžius. Taikomojo teatro kursas renkamas trečius metus – specializacija orientuota į tarpdisciplininę prieigą, studijuojantieji savo turimas, patirtimi grįstas žinias gali praturtinti menu grįsto tyrimo įžvalgomis. 

II – MENO TEORIJOS programos studijose galima rinktis tris specializacijas: 

  • Etnomuzikologijos, Muzikologijos, Teatrologijos ir kinotyros,
  • gaunamas menotyrinis išsilavinimas leidžia ne tik gilinti žinias pasirinktose kryptyse, bet ir įgyti pranašumą po studijų pretenduojant į įvairias pozicijas kultūros lauke.

III – KOMPOZICIJOS programą sudaro dvi specializacijos – Akademinė kūryba ir Skaitmeninės technologijos.

IV – MUZIKOS ATLIKIMO programa greta kitų siūlo ir į tarptautinį bendradarbiavimą orientuotos specializacijos, viena iš jų – su Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademija įgyvendinamos Baroko operos studijos. Taip pat magistrantūroje galima rinktis Kamerinio ansamblio bei Šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos specializacijas Vilniuje, Orkestro muzikos specializaciją Klaipėdoje, kurių nebuvo bakalauro studijų sąraše.

Pabaigus studijas suteikiamas magistro laipsnis (menų arba menotyros). Jis atveria platesnes karjeros perspektyvas ir leidžia pretenduoti į tolesnę akademinę karjerą, stojant į meno arba mokslo doktorantūrą.

Visą magistrantūros programų ir specializacijų sąrašą rasite ČIA.

Kviečiame studijuoti LMTA! 

Kontaktai pasiteirauti


LMTA informacija
2023 05 09 

2023.05.15

Jaunųjų dainininkų konkursas subūrė dalyvius iš visos Lietuvos

Balandžio 28 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje vyko pirmasis Respublikinis jaunųjų dainininkų konkursas, skirtas Kiprui Petrauskui (1885–1968) atminti. Jame dalyvavo vyresnių klasių atlikėjai iš gimnazijų, meno mokyklų ir konservatorijų.

Jaunuosius solistus vertino kompetentinga komisija: pirmininkė LMTA profesorė Asta Krikščiūnaitė, nariai – LMTA profesorius Dainius Puišys, mokytoja ekspertė, Kauno J. Gruodžio konservatorijos metodinės grupės pirmininkė, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistė Gitana Pečkytė-Vilkelienė, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ mokytoja ekspertė Gintarė Skėrytė, LMTA lektoriai Giedrius Žalys ir Aušra Liutkutė.

Konkursinę jaunesniųjų dainininkų programą sudarė senovinės arijos, harmonizuotos ir a cappella atliekamos liaudies dainos, lietuvių kompozitorių kūriniai. Vyresnieji galėjo atlikti baroko, klasicizmo, romantizmo epochų arijas, originalią lietuvių kompozitoriaus dainą (romansą), harmonizuotą lietuvių liaudies dainą ir užsienio kompozitorių dainą, Lied ar Mélodie.

Konkurse dalyvavo atlikėjai iš Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykos, Vilnaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos, Kauno Juozo Gruodžio  konservatorijos, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos, Rokiškio Rudolfo Lymano muzikos mokyklos, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos, Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos, Kauno sakralinės muzikos mokyklos, Vilniaus Juozo Tallat–Kelpšos konservatorijos, Kauno Miko Petrausko scenos menų muzikos mokyklos, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“, Vilniaus Tuskulėnų gimnazijos ir Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos.

Džiugu, jog jaunųjų solistų įtaigus ir profesionalus dainavimas leidžia tikėtis, kad kitais metais vyksiantis jaunųjų dainininkų konkursas, kuris bus skirtas profesorės Vlados Mikštaitės šimtosioms gimimo metinėms paminėti, pritrauks didelį būrį talentingo jaunimo iš visos Lietuvos.

Konkurso organizatoriai dėkoja konkurso solistams, pedagogams ir partneriams, padėjusiems organizuoti šį neabejotinai reikšmingą renginį.

LMTA Dainavimo katedros informacija 
2023 05 15

Deimantės Kavaliauskaitės nuotraukos:

2023.05.11

Festivalis „Druskomanija“ ir šiuolaikinės muzikos žabangai

Festivalis „Druskomanija 2023“ ir vėl dalinsis šiuolaikine jaunųjų kūrėjų muzika. Vilniuje, Druskininkuose ir Liškiavoje gegužės 18–28 d. vyks XXXIX šiuolaikinės muzikos festivalis „Druskomanija“.

Į šią unikalią muzikos šventę kviečiami visi, norintys susipažinti su jaunųjų kūrėjų, atlikėjų ir rašytojų sau keliamais iššūkiais, ir, žinoma, drąsiomis idėjomis. Šių metų festivalio tema „Verstis per galvą“ skatina kūrėjus ir festivalio svečius įsigilinti į drąsius, didingus ir ekstravagantiškus sprendimus, keliančius įdomius ir intriguojančius klausimus apie šiuolaikinę muziką. Festivalio metu publikai bus pristatytos kūrinių premjeros, garso performansai, muzikinės diskusijos ir kiti renginiai.

Kartu pasirodantis ir festivalio žurnalas pristatys jaunuosius muzikologus ir šiuolaikinės muzikos entuziastus, norinčius kalbėti apie naujausius muzikos reiškinius. Žurnalo straipsnius bus galima skaityti Lietuvos muzikos informacijos centro tinklalapyje. Fizinis žurnalo tiražas bus prieinamas nuo gegužės 11 d. Lietuvos kompozitorių sąjungoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei koncertų vietose.

„Druskomanija“ prasidės koncertu Vilniuje: gegužės 18 d., 18 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje skambės tradicinis „Druskomanijos“ koncertas – Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro (dir. Modestas Barkauskas) atliekamos LMTA kompozicijos absolventų kūrinių orkestrui premjeros.

Šeštadienį, gegužės 20 d., 19 val. LMTA II rūmų Kamerinėje salėje įvyks koncertas, kuriame bus pristatyti premjeriniai, specialiai festivaliui sukurti kūriniai, skirti klavesinui ir elektronikai. Taip pat skambės užsienio kompozitorių kūryba, kurią atliks Lukas Butkus ir Eglė Rudokaitė. Vėliau tą pačią dieną 21 val. Sodas 2123 teritorijoje susirinkusieji galės mėgautis iš Norvegijos atvykusio menininko Sturle’s Dagslando koncertu. Dagslandas žavės publiką savo unikaliu ir laukiniu pasirodymu ir kvies klausytojus į nepakartojamą, siurrealistinę ir jaudinančią nuotykių kelionę.

Sekmadienį, gegužės 21 d., 15 val. Vilniaus universiteto Aula Magna salėje skambės specialiai „Druskomanijos“ festivaliui kurtos premjeros Lietuvos simfoniniam pučiamųjų orkestrui (dir. Karolis Variakojis). Šalia LSPO konkurso laimėtojų bus galima išgirsti Žibuoklės Martinaitytės ir Dominyko Digimo kūrybą.

Antradienį, gegužės 23 d., 18 ir 20 val. Lietuvos kompozitorių sąjungos namuose „Druskomanijos“ lankytojai išvys iš Šveicarijos atvykusio garso ir vaizdo menininko, multiinstrumentalisto, kompozitoriaus ir improvizatoriaus Cano Etterlino garso performansą ABICAN: DRIFTING WOOD.

Ketvirtadienį, gegužės 25 d., 18 val. festivalis kvies į TSEKH galeriją, kurioje prieš vakaro koncertą vyks pokalbis su kompozitoriumi, garso menininku kilusiu iš Slemani regiono (Irakas) Hardi Kurda. Iškart po to, 19 val., vokalinis ansamblis „Melos“ koncerte pristatys programą VOICES & PLACES, kurioje atliks Hardi Kurda kūrinį „Everything is illegal“ ir Arturo Bumšteino dainas iš „Listening Stock“.

Penktadienį, gegužės 26 d., „Druskomanija“ keliasi į Druskininkus. 16 ir 17 val. Druskininkų amatų centre „Menų kalvė“ klausytojai turės galimybę tapti Evaldo Aleknos muzikinio performanso WAGGLE DANCE dalyviais. 19 vl. „Eglės“ sanatorijos koncertų salėje pasirodys fleitų trio Mėta Gabrielė Pelegrimaitė, Salomėja Kalvelytė ir Kristupas Gikas. Taip pat šiame koncerte išgirsime improvizuotą Miko Kurtinaičio kūrinį paruoštai tūbai ir erdvei „Solo keturioms tūboms“.

Šeštadienį, gegužės 27 d. 15 val. pušyne už Druskininkų meno rezidencijos namelių klausytojai kviečiami stebėti austrų kompozitoriaus ir dirigento Ruperto Huberio muzikinį performansą PINE UNPLUGGED.  Tą patį vakarą 18 val. „Eglės“ sanatorijos kavinėje „Žaliasis sodas“ kompozitorių trio „Edgy Palates“ (Jūra Elena Šedytė, Ieva Parnarauskaitė ir Dainora Aleksaitė) pristatys metus brandintą debiutinį albumą „Itchy Throat“, kuriam kiekviena iš kompozitorių sukūrė po du kūrinius. 20 val. kavinėje „Širdelė“ bus pristatyta naujausia kolektyvo „Artisans“ programa „s.Berenio”.

Sekmadienį, gegužės 28 d., vėl džiugins ilgametė „Druskomanijos“ tradicija – paskutinę festivalio dieną klausytojai šilumlaiviu kelsis į Liškiavą, kur 13 val. Liškiavos vienuolyne festivalį užbaigs premjeros, parašytos Vokalinio meno tinklui.

„Druskomanija“ yra puikus pasirinkimas tiems, kurie myli ir nori giliau pažinti šiuolaikinę muziką. Festivalis siūlo galimybę pažvelgti į inovatyvią kūrėjų viziją, kuri neabejotinai praturtins dalyvių patirtį ir suteiks nepakartojamų įspūdžių.

Išsami festivalio programa „Druskomanijos“ internetiniame puslapyje bei facebook platformoje.

Festivalį organizuoja Lietuvos kompozitorių sąjunga. Festivalio rėmėjai: Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Druskininkų miesto savivaldybė. Informaciniai partneriai: Lietuvos muzikos informacijos centras. Partneriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Sodas 2123, Vilniaus universiteto kultūros centras, Lietuvos simfoninis pučiamųjų orkestras, TSEKH galerija, Druskininkų amatų centras „Menų kalvė“, „Eglės“ sanatorija, Druskininkų meno rezidencija.

Festivalio informacija 
2023 05 12

 

2023.05.11

Režisierius Á. Schillingas: „Kūrėjas turi būti laimingas, atviras, nusiteikęs bendrauti su žmonėmis“

Atrodo, kad vengrų režisieriaus Árpádo Schillingo jau niekas nenustebins. Trisdešimties metų darbo patirtį turintis kūrėjas vadovavo teatrui, vedė kūrybines dirbtuves, rašė pjeses, rengė performansus, pelnė laurus tarptautiniuose teatro festivaliuose, statė operos ir cirko pasirodymus, dirbo su profesionalais ir mėgėjais. Galbūt išbandė viską? Vis dėl to ne. Pirmą kartą savo kūrybinėje biografijoje jis renka studentų kursą – ne kur kitur, o pas mus, Lietuvoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Klaipėdos fakultete.

Nuo 2015 m. Á. Schillingo Lietuvoje pastatyti spektakliai sulaukė kritikų ir publikos susidomėjimo („Didis blogis“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre, „Įstrigę“ Klaipėdos jaunimo teatre, „Autonomija“ ir „Barbarai“ Valstybiniame jaunimo teatre). Šį rudenį pripažintas menininkas pradės darbą su teatro ir renginių režisūros kurso studentais Klaipėdoje, jam talkins Klaipėdos jaunimo teatro komanda.

Juta Liutkevičiūtė

Renkate teatro ir renginių režisierių kursą. Kokia bus jūsų dėstymo programa?

Ji šiuolaikiška ir studentams suteiks itin platų įgūdžių spektrą. 21 amžiuje jau nebegalime galvoti, kad teatras tėra institucija, pastatas, kuriame dirba režisieriai ir aktoriai. Keičiantis aplinkybėms, žmonės turi būti pasirengę dirbti pačius įvairiausius darbus. Ne tik kurti spektaklius tradicinėje teatro scenoje, bet ir organizuoti renginius, kurti performansus, dalyvauti pedagoginėje veikloje. Teatras – ypač sociali erdvė, žmonės čia privalo nuolatos bendradarbiauti, susikalbėti, o to irgi reikia mokytis, ši specialybė neatsiejama nuo psichologijos, tai puiki vieta pažinti save ir suprasti savo santykį su kitais. Dėl to teatras tampa politišku, čia veikia skirtingi bendravimo ir socialinio jautrumo dėmenys. Svarbu išmokti klasikinių teatro formų, bet labiausiai noriu suteikti erdvę studentams laisvai mąstyti. Nenoriu pasiūlyti konkretaus režisūros stiliaus, jie patys turi atrasti savo balsą šioje disciplinoje.

Įsivaizduokime, kad keturi dėstymo metai jau praėjo – koks darbo rezultatas jus džiugintų?

Tiesą sakant, man ne taip svarbu, ar studentai taps garsiais kurio nors reikšmingo teatro režisieriais, ar jų darbai sulauks pasisekimo tarptautiniuose festivaliuose. Man daug labiau rūpi, kad jie pasitikėtų savimi ir būtų atviri pasauliui. Svarbu nepamiršti lietuvybės ir savo šaknų, bet noriu, kad jauni žmonės jaustųsi didesnės Europos scenos dalimi. Be abejo, būsiu patenkintas, jei kuris nors iš studentų sulauks sėkmės tradicinio teatro scenoje. Bet ši programa labai moderni, ji atveria duris į teatro pasaulį ir neuždaro siauroje aplinkoje, kur teatralai kartu sėdi juodame kambaryje apsupti dirbtinių šviesų ir vizualiųjų instaliacijų. Privalome būti atviri ir kitoms meno formoms.

Suprantu, kad jūsų, kaip debiutuojančio dėstytojo, raktas bus universalumas.

Neabejoju, kad ateityje bus vis sunkiau vystyti profesinę karjerą tradicine prasme, tarkime, būti pagrindiniu režisieriumi klasikiniame teatre. Iš to, ką kultūros lauke matau dabar, galiu prognozuoti, kad valstybinis palaikymas kultūrai mažės. Kaskart, kai nutinka krizė, pirmiausia apribojama kultūra. O juk Europa yra pilna jaunų, kūrybingų žmonių, jiems reikia rasti savo vietą kultūrinėje erdvėje ir kuo toliau, tuo mažiau bus šansų tai daryti iki šiol įprastais metodais.

Jeigu baigsi studijas pasiruošęs būti tik teatro aktoriumi ar režisieriumi, pakliūsi į spąstus. Tam, kad išvengtume depresijos ir nusivylimo, privalome ruoštis dirbti labai skirtingus darbus. Tikras prakeiksmas yra mokytis ir svajoti apie konkrečią darbovietę, konkrečią specialybę, o baigus studijas suprasti, kad diplomas tų svajonių neišpildys. Ar vien dėl to, kad negali dirbti savo svajonių teatre, jau esi niekam tikęs? Juk yra tiek daug vietų, kur galėtum pritaikyti savo įgūdžius! Šiuo atveju amerikietiška svajonė, kad pakanka tiesiog daug dirbti ir pasieksi tai, ko nori, tėra iliuzija. Aplinkybės nuolatos keičiasi ir mes turime tam ruoštis. Labai svarbu, kad jauni žmonės būtų lankstūs, o susidūrę su kliūtimi išsyk sugalvotų, kur dar galėtų būti naudingi.

Jūsų sukaupta patirtis ir daugybė pažinčių visame pasaulyje leidžia toliau sėkmingai dalyvauti tarptautiniuose festivaliuose, plėtoti asmeninius kūrybinius siekius. Bet štai nusprendėte tapti dėstytoju ir rinkti pirmąjį studentų kursą savo karjeroje. Kodėl?

Nedaug trūko, kad būčiau tapęs dėstytoju Vengrijoje, bet negalėjau priimti to pasiūlymo, nes negavau tiek laisvės, kiek norėjau. Visa laimė, Lietuvoje turiu labai gerų draugų: rinkti teatro ir renginių režisūros studentų kursą Klaipėdoje buvo aktoriaus ir režisieriaus Valentino Masalskio idėja, kuriai negalėjau atsispirti. Galimybė ir toliau dirbti su Valentinu mane žavi, vertinu jį ne tik kaip teatro scenos profesionalą, bet ir kaip pedagogą. Pasitikiu jo talentu ir priimamais sprendimais. Apskritai man patinka dirbti su lietuvių aktoriais, esu užmezgęs gražias draugystes su jūsų teatrais. Jaučiu, kad čia dirbdamas gausiu daug palaikymo, o tai įkvepia.

Pastaraisiais metais tarptautiniuose festivaliuose man tikrai sekėsi, bet festivalinis gyvenimas kuo toliau, tuo mažiau domina. Nemačiau prasmės toliau plėsti kontaktų ratą tarptautinėje arenoje. Man pradėjo kur kas labiau rūpėti socialinis teatro aspektas, gylio paieškos, teatro resursų panaudojimas visuomenės labui. Bandžiau į šias paieškas leistis Vengrijoje, bet dėl politinės atmosferos buvau priverstas pasiduoti. Palikau gimtą šalį ir ten nebekuriu daugiau nei 6 metus.

Tikiu, kad galimybė dėstyti duos man pakankamai laiko panagrinėti socialinius teatro aspektus, tai bus tikra laboratorija. Dėstyti noriu tiek pat, kiek noriu mokytis pats. Tai puikus šansas praturtinti dvasios ir proto resursus, kaip galėjau to atsisakyti? Tiesa, nebus taip paprasta, nes persikraustyti į Lietuvą iš Prancūzijos neplanuoju, reikės keliauti. Prisiimu visišką atsakomybę už šį studentų kursą, o man padės Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai Rugilė Latvėnaitė ir Paulius Pinigis; apskritai visas šio teatro kolektyvas ir Valentinas yra man itin svarbi parama.

Kiek laiko per mokslo metus planuojate praleisti Klaipėdoje, gyvai dirbdamas su studentais?

Pagal šiandienos planą, kiekvienais mokslo metais Lietuvoje praleisiu maždaug po 12 savaičių, taigi tai bus 3 mėnesiai intensyvaus darbo. Atvyksiu dviem savaitėms ir intensyviai dirbsime su studentais – tuo metu jie neturės jokių kitų paskaitų. Po mėnesio pertraukos vėl seks dvi savaitės darbo kartu ir taip visus 4 mokslo metus. Tuo metu, kai nebūsiu Klaipėdoje, su studentais dirbs Paulius ir Rugilė, planuoju su jais palaikyti nuolatinį kontaktą ir stebėti studentų pažangą.

Mano patirtis rodo, kad tokios įtemptos komandinio darbo savaitės pareikalauja tikrai daug jėgų, tačiau dovanoja ypatingas patirtis. Tai visai kas kita, nei pamatyti dėstytoją pora valandų per dieną. Mūsų darbas kaskart atrodys tarsi kūrybinė 2 savaičių trukmės stovykla.

Anksčiau esate sakęs, kad lietuviai yra labai kantrūs teatro žiūrovai, nes niekas kitas neištveria tokios ilgos trukmės spektaklių. O kokį įspūdį paliko darbas su aktoriais, ką galvojate apie režisierių darbą?

Nesu Lietuvos teatro ekspertas, bet dirbant trijuose teatruose sutikau įvairių kartų aktorių. Patirtys vien teigiamos, aktoriai nepaprastai aktyviai įsitraukia į darbą, yra geranoriški ir kūrybingi. Kai paskutinį kartą dirbau Valstybiniame jaunimo teatre, negalėjau atsistebėti, kad visi 23 aktoriai buvo entuziastingi, išlaikė dėmesį, sekė instrukcijas, bet ir drąsiai pasakydavo, jeigu su kuo nors nesutikdavo, turėjome nemažai progų pasikalbėti. Turiu labai įvairios patirties skirtinguose teatruose ir galiu patikinti, kad tokia darbo filosofija Lietuvoje yra unikali. Čia sutikau ne tik kritiškus, bet ir gerą humoro jausmą turinčius aktorius. Mūsų humoro jausmas ir ironijos suvokimas yra labai panašus, tikriausiai tai lemia bendra Lietuvos ir Vengrijos sovietinė praeitis. Jaučiu, kad suprantu lietuvius.

Galbūt dalis Lietuvos teatro pernelyg laikosi tradicijų. Žmonės ateina į salę, susėda tamsoje ir stebi, ką jiems nori pasakyti žymus ir svarbus menininkas. Kyla nemažai grėsmių, kai tokio režisieriaus-guru klausomasi beatodairiškai. Dėl to man taip patinka Klaipėdos jaunimo teatras – čia jaunoji karta gali ieškoti, kas jiems yra teatras. Tai bendruomenės projektas, o ne vieta su režisieriumi, kurio visi turi klausyti. Šiame laike jau nebegalime pasitikėti didžiojo lyderio idėja. Turime mokytis teatre kurti mažiau hierarchines struktūras, ieškoti pusiausvyros tarp režisieriaus, aktorių, scenografų ir kitų kūrėjų.

Diktatoriško režisieriaus problemą teatre supratau. Bet jaunam žmogui, kol jis suras savo autentiškumą scenoje, reikia pavyzdžio, iš kurio galėtų mokytis, autoriteto, kuriuo galėtų bent trumpą laiką sekti. Ar ruošiatės juo būti?

Blogiausias scenarijus pedagogikoje išsipildo tada, kai tavo žodis tampa įsakymu. Jeigu esi dėstytojas, privalai sugebėti dekonstruoti savo galios poziciją. Privalai būti atviras ir rasti būdą, kaip įkvėpti jaunus žmones būti tokiais pat atvirais. Mano darbas – suteikti rėmą, o jo ribose žmogus pats turi ieškoti savo laisvės.

Be to, sunku būti autoritetu, nes negaliu pasakyti, kas bus po 10-ies metų. Negaliu studentams aiškinti – darykite taip ir ateityje pasieksite karjeros aukštumas. Iš kur man žinoti, koks tada bus pasaulis? Mano užduotis yra sukurti saugią erdvę, kurioje nėra spaudimo, o jaunas žmogus gali ieškoti savo balso. Aš esu lyderis, bet esu čia dėl studentų, o ne jie susirinko į akademiją dėl manęs.

Mano pirmas režisūros studentų kursas bus grupė asmenybių, kiekvienas ateis su savo pasaulio matymu. Neplanuoju formuoti komandos, nebent jie patys to norėtų. Nenoriu nė viename iš jų matyti savo atspindžio, juk daug įdomiau stebėti, kaip skleidžiasi kitos asmenybės.

Žmogaus vaizduotė tokia begalinė, o gyvenimas kartais atrodo toks trumpas ir mažytis. Studentams noriu parodyti, kaip nutiesti tiltą tarp šių skirtingų dalykų, kaip tapti laimingais kūryboje. Tiesa, turiu omeny ne amerikietišką laimę, kai viskas nuostabu, bet kitokią, kai jauti, kad rezultatas yra patenkinamas. Nemanau, kad kūrėjas turi kentėti, jausti spaudimą. Jis turi būti laimingas, atviras, nusiteikęs bendrauti su žmonėmis ir kurti visuomenei reikalingas bendruomenes.

Atrodo, jūsų kursas gaus ir laisvę, ir laimę, ir kūrybinio skrydžio džiaugsmą…

Girdžiu, ką sakai, suprantu abejonę – kokia šiuolaikiška programa, kaip viskas modernu, kaip gražiai skamba, kaip madinga – pamirškime pasenusias tradicijas, įgalinkime jaunąją kartą, jaunimas toks šaunus, jums nereikia nieko mokytis, tiesiog išreikškite savo jausmus! Ne, ne. Yra tam tikri rėmai, kuriuos turi priimti, to išmokau pats būdamas studentu.

Kokie buvo tie metai, praleisti Budapešto teatro ir kino universitete? Studijas baigėte 2000-aisiais, ar susidūrėte bent su dalele tos filosofijos, kuria vadovaujatės pats ruošdamasis dėstyti?

Buvo kiti laikai, studijų suvokimas Vengrijoje tuo metu buvo labai tradicinis. Dėstytojai aklai sekė vieni kitus, citavo senosios kartos kūrėjus. Kaip studentai patyrėme spaudimą, jog turime paklusti kiekvienam dėstytojo žodžiui, viskas buvo paremta hierarchija ir akla pagarba. Problema ta, kad prasidedant naujam, 21-ajam amžiui, tie dėstytojai nematė realybės. Mums dėstė vien vyrai, jie turėjo labai aiškų suvokimą apie tai, kas yra teatras, bet nežinojo nieko, kas vyksta kitur Europoje ar kitose meno sferose. Tokia dėstymo filosofija puikiai tarnavo aštuntuoju dešimtmečiu, kai po studijų pradėjęs dirbti viename teatre galėjai ten likti ir dirbti iki gyvenimo pabaigos. Tačiau artėjant 2000-iesiems laikai buvo visiškai pasikeitę, o mano dėstytojai nebuvo nieko girdėję apie kūrybos mobilumą, minčių lankstumą.

Nors studijų metu neišgirdau daugybės dalykų, nieko nesužinojau apie įvairiausias teatro formas, tačiau išmokau suvokti tekstą, sužinojau, kaip skaityti klasikinę dramaturgiją: kaip analizuoti scenas, dialogus, veikėjų charakterius, kaip perskaityti tai, kas liko tarp eilučių. Ir dar – mano kurso vadovas buvo labai nuoseklus. Nors daugeliu klausimu – gana siauro mąstymo, bet nuoseklumo iš jo buvo galima pasimokyti, to iš šios pasenusios teatro mokyklos studentai galėtų pasiimti ir šiandien.  

Visa kita pasikeitė kardinaliai. Režisūros studentai šiandien turi išmokti, kaip įtraukti auditoriją, kaip savo kūrybai rasti pinigų, kaip išlikti lankstiems, kaip keliauti ir įgyti naujas patirtis: pasaulis šiandien žymiai platesnis, nei buvo prieš 20 metų. Reikia perprasti naujausias technologijas, net jeigu tau jos nepatinka, net jei nenori su jomis dirbti – suprasti jas reikia. Kitu atveju tiesiog nebegali dalyvauti socialiniame gyvenime, nes lieki žmogumi iš tamsaus teatro kambarėlio.

Šio pokalbio metu labiau sureikšminame dėstytojo vaidmenį, tačiau tai tik viena medalio pusė. Nepamirškime, kad visus ketverius metus studentai bus kartu. Tai ypatinga patirtis: kiek daug atsivers galimybių jiems įkvėpti, mokytis, palaikyti vieniems kitus. Dažniausiai patys svarbiausi dalykai nutinka dėl to, kad sutikai kitą tokį patį kaip tu, studentą, kartu kūrei planus, mąstei apie ateitį ir dirbai išvien.

Kalbino Juta Liutkevičiūtė


LMTA informacija
2023 05 08  

2023.05.08

Doc. dr. Aistė Bružaitė: „Kad mus pažintų iš naujo“

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-mečiui savaitraštis „7 meno dienos“ publikuoja pokalbių ciklą su ryškiomis Akademijos asmenybėmis. Jūsų dėmesiui – pokalbis su Liaudies instrumentų katedros vedėja docente dr. Aiste Bružaite „Kad mus pažintų iš naujo“. 

Milita Lozoraitytė
„7 meno dienos“ 
Nr. 18 (1467), 2023-05-05

Docentė dr. Aistė Bružaitė jau 22 metus savo gyvenimą sieja su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Pokalbis su kanklininke – apie jos ryšį su LMTA, koncertinę ir pedagoginę veiklą bei pasinėrimą į naujausią muziką kanklėms.

Kokio stiliaus muziką atlikdama jaučiatės geriausiai?

Mėgstu įvairią muziką. Mielai atlieku lietuvišką, romantinę, folkdžiazo stiliaus kūrinius. Kanklių muzikos repertuaras gana spalvingas, atlikėjai neretai išbando įvairius muzikos žanrus. Aš asmeniškai labiausiai mėgstu lietuvių autorių kūrinius, taip pat rengiame įvairias programas su kitais atlikėjais, ieškome kūrinių, kurie puikiai skambėtų šiuo lietuvišku instrumentu ir taip galbūt atskleistų negirdėtas kanklių galimybes. Mažiausią mano atliekamo repertuaro dalį sudaro baroko ir klasikinė bei populiarioji muzika. Nesakau, kad ši muzika man nepatinka, tačiau, reikėtų pripažinti, tobulam atlikimui trūksta žinių, laiko, galbūt ir noro.

Papasakokite, kaip susidomėjote šiuolaikinių lietuvių autorių kūryba.

Nuo pat vaikystės groti man buvo didelis malonumas, tad naudojausi kiekviena proga dalintis savo atliekama muzika su publika. Pradėjus studijuoti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, šis noras niekur nedingo. Kartu su kolege Jolita Matkiene, vedamos smalsumo ir trokšdamos naujų iššūkių, visuose Akademijos rūmuose pakabinome skelbimus ir pakvietėme jaunuosius kompozitorius kurti mūsų nacionaliniams instrumentams. Laukti ilgai neteko, susidomėjimas kanklėmis vis stiprėjo, vis dažniau tekdavo atlikti jaunųjų kompozitorių (arba studentų) naujus kūrinius. Akiratis pamažu plėtėsi, „gandas“ pasklido, taigi ir kanklėms kuriančių kompozitorių vis daugėjo.

Daugelį metų bendradarbiaujate su kompozitoriais. Kokią žinutę jiems nusiųstumėte?

Per pastarąjį dvidešimtmetį nemažai lietuvių kompozitorių iš esmės pakeitė nuomonę apie kankles, tarsi atrado jas iš naujo. Norėtųsi jiems už tai padėkoti. Dėl jų kūrybos kanklės atsiskleidė kaip įvairiapusis, profesionalus, nors iki galo dar neatrastas instrumentas. Taip pat noriu jiems priminti, kad turime dar vieną unikalų, pasaulyje analogų neturintį nacionalinį instrumentą – birbynę. Ji taip pat verta skambėti didžiausiose pasaulio koncertų salėse.

Jūsų kanklės yra juodos. Gal galėtumėte daugiau papasakoti apie savo instrumentą, gal jis kuo nors ypatingas?

Mano kanklės nėra išskirtinės. Spalva taip pat neturėtų stebinti – pirmosios penkiastygės kanklės Žemaitijoje irgi buvo juodos. Suomiai, tobulindami savo nacionalinį styginį instrumentą, jau seniai nebijo eksperimentų. Jų kantelės gaminamos juodos, raudonos, baltos, mėlynos ir pan. Tai tiesiog įvaizdžio dalis ir būdas į save atkreipti dėmesį.

Kaip suderinate pedagoginę ir koncertinę veiklas? Ar viena kitai netrukdo?

Ir taip, ir ne. Žinoma, aktyviai koncertuojantis pedagogas daugiau laiko praleidžia prie instrumento ir koncertuose, tad kartais nukenčia pamokos. Tačiau yra ir kitas svarbus dalykas: pedagogas-atlikėjas – tai tas žmogus, kuris įkvepia savo auklėtinius, skatina juos tobulėti, semtis žinių ir į jį lygiuotis. Taigi, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, rengdama būsimus atlikėjus ir siekdama, kad jie gautų patį aukščiausią Lietuvoje muzikinį išsilavinimą, rūpinasi, kad dėstytojai būtų kartu ir aukšto meninio lygio atlikėjai.

Kaip apibūdintumėte savo santykį su mokiniais ir studentais? Ko labiausiai iš jų reikalaujate?

Kiekvienas jaunas žmogus ateina su savo tikslu, charakteriu, ir prie kiekvieno tas meninis prisilietimas yra ypatingas. Man labai smagu stebėti studentus, matyti, kaip jie keičiasi ir muzikaliai bręsta. Manau, kad visiems ugdytiniams labai svarbu geras pavyzdys ir tiesioginis ryšys. Tai esminis dalykas. Emocinis saugumas yra vienas iš prioritetų. Savo pamokose keliu didžiausią tikslą – skatinti studentus ir mokinius mąstyti, suvokti, suprasti ir pajausti. Tik per sąmoningą pažinimą atsivers pažinimo klodai. Man, kaip pedagogei, didžiausias įvertinimas – matyti subrendusius žmones, mylinčius muziką, kankles, net jei jie gyvena ir ne muzikinį gyvenimą.

Ar susiduriate su iššūkiais pritaikant repertuarą kanklėms?

Tai daroma jau ilgus metus. Muzikos akademijoje Liaudies instrumentų katedra įsteigta 1945 metais. Pradžia buvo sudėtinga, profesionalaus repertuaro nebuvo, katedros pedagogai jo paieškoms, sukūrimui ar pritaikymui paskyrė daug laiko. Tad nuolatos plėsti repertuarą mums įprasta.

Ar Liaudies instrumentų katedros studentai turi galimybę semtis patirties iš užsienio pedagogų?

Mūsų katedros pedagogai aktyviai bendradarbiauja su įvairiomis užsienio šalių institucijomis, taip pat palaiko glaudų ryšį su giminingų instrumentų atlikėjais bei pedagogais iš svetur. Neretai pasikviečiame citros, kantelių, kanelių, kuoklių atlikėjus ir pedagogus vesti meistriškumo kursus mūsų katedros studentams. Giminingi instrumentai turi daug bendro, juos sieja panaši istorija, neretai pasitaiko ir vienijančių techninių detalių. 

Papasakokite plačiau apie savo studijas LMTA.

Tik įstojus į LMTA atsivėrė labai įdomus gyvenimas, daug įvairiausių konkursų, koncertų, renginių. Baigusi magistrantūrą įstojau į tuometę meno aspirantūrą. Šiose studijose buvau pirmoji iš Liaudies instrumentų katedros, nors buvo manančių, kad lietuvių liaudies instrumentams čia ne vieta. Bet atsirado ypatingų žmonių, kurie mane skatino eiti pirmyn. Baigusi meno aspirantūros studijas pradėjau dirbti LMTA. Panaikinus meno aspirantūrą, bandžiau stoti į ištęstines meno doktorantūros studijas, tačiau neįstojau. Vėliau buvo kiti gyvenimo pokyčiai. O praėjus keleriems metams viskas susiklostė palankiai ir doktorantūros studijas pabaigiau. Tie metai buvo nelengvi, bet jų nauda nepamatuojama.

Kokios sulaukiate klausytojų reakcijos į kanklių muzikos programas?

Per įvairiausius pasirodymus dažnai sulaukiame labai gerų atsiliepimų ir komentarų apie įdomiai ir profesionaliai skambantį instrumentą. Klausytojai prisipažįsta neįsivaizdavę, kad kanklės gali taip skambėti, kad jomis galima taip groti. Tai akivaizdžiai parodo, kad žmonės menkai pažįsta šį instrumentą. Kanklės vis dar apipintos įvairiais stereotipais. Žinoma, šiais unikaliais, lietuviško kolorito instrumentais atliekame lietuvišką, liaudišką muziką, tačiau taip pat galime būti profesionalūs, įvairiapusiai, lankstūs ir modernūs. Norėčiau padėkoti LMTA už tai, kad galime būti lygiaverčiais atlikėjais, pedagogais, menininkais. Na, o pats didžiausias mūsų tikslas – kad po truputį visuomenė mus pažintų iš naujo.

Nesenai grįžote iš Japonijos. Kaip sekėsi pristatyti kankles tokioje tolimoje šalyje?

Pagalvojau, kad jeigu ne kanklės, nebūčiau ten nuvykusi (juokiasi). Po koncertų Japonijoje supratau, kad kanklės užsieniečiams yra kur kas įdomesnės nei tėvynainiams. Neretai lietuviai žvalgosi po pasaulį ir kopijuoja kitus. O iš tikrųjų reikėtų atsisukti į save ir pasižiūrėti, ką patys unikalaus turime. Į šią kelionę vykome su kompozitoriais Vytautu Germanavičiumi ir Ryčiu Mažuliu, atlikau jų ir Egidijos Medekšaitės kūrinius. Kavasakyje, šalia Tokijo, pristatėme kankles kitiems kompozitoriams, šie labai jomis susidomėjo. Japonijoje labai vertinama tai, kas unikalu, savita. Jautėmės reikšmingi ir reikalingi, ko kartais pasigendame Lietuvoje. Smagu, kad palikome gerą įspūdį ir mus išlydėjo su viltimi, jog dar pas juos sugrįšime.

Dėkoju už pokalbį.

Milita Lozoraitytė
„7 meno dienos“, Nr. 18 (1467)


2023 05 08

2023.05.08

„Open House Vilnius“ vėl atveria miesto erdves

Jau devintus metus organizuojamas atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“ vėl atveria miesto erdves ir kviečia pažinti išskirtinę Vilniaus architektūrą bei sužinoti, kokie elementai ją daro patogią būti. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos centriniai rūmai šiemet taip pat dalyvauja renginyje ir laukia architektūra besidominčių lankytojų gegužės 13–14 d. Ekskursijos metu galėsite aplankyti mūsų įspūdingą Centrinių rūmų pastatą, išgirsti įdomius savanorių-gidų pasakojimus bei pažinti pastato architektūrą.

Savaitgalį vyksiančio renginio metu duris atvers 60 Vilniaus pastatų, kurie įprastai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei. Ekskursijos nemokamos. Daugiau informacijos: https://www.openhousevilnius.lt/


Ekskursijos LMAT Centriniuose rūmuose:

Gegužės 13 d., šeštadienį, 10–20 val. / Paskutinė ekskursija – 19 val. 
Gegužės 14 d., sekmadienį, 10–18 val. / Paskutinė ekskursija – 17 val.
Ekskursijos vyksta kas 30 min. Trukmė – 45 min. Lankymas gyvos eilės principu. 
Ekskursijos nemokamos. 


Gedimino pr. 42 adresu pažymėti šviesaus mūro rūmai neatskiriamai susiję su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Šis pastatas – LMTA, buvusios Lietuvos konservatorijos, tapatybės dalis. Tačiau menininkai, muzikai jame įsikūrė palyginti ne taip seniai. 1903 m. iškilęs pastatas tik 1947 m. tapo Vilniaus konservatorijos namais. Vis dėlto, nuo pat XX a. pradžios čia veikė švietimo institucijos, išskyrus trumpas, bet dramatiškas dviejų pasaulinių karų pauzes, kai pastato paskirtis buvo kita.

1903 m. dabartiniuose LMTA Centriniuose rūmuose įsikūrė pirmoji rusiškoji Vilniaus mergaičių gimnazija (įsteigta dar 1860 m.), tačiau prasidėjus I pasauliniam karui kilmingų mergaičių pastate nebeliko. 1914–1918 m. čia veikė vokiečių karo ligoninė. 1918-ųjų pabaigoje čia pradėjo veikti pirmoji lietuviška Vilniaus berniukų gimnazija. 1921 m., jau lenkmečiu, ji pavadinta Vytauto Didžiojo gimnazija, tačiau netrukus buvo valdžios uždaryta. Į rūmus įkeltos dvi lenkiškos mokyklos, veikusios iki II pasaulinio karo pradžios: Joachimo Lelevelio vyrų gimnazija ir kiek vėliau – Elizos Ožeškienės mergaičių gimnazija. 

Po karo, 1947 m. pabaigoje, rūmai atiduoti Jono Bendoriaus vadovaujamai Vilniaus konservatorijai (įkurtai 1945 m.). Vienas iš flygelių paskirtas Dešimtmetei muzikos mokyklai, kuri čia veikė iki 1960 m. (vėliau ji tapo M. K. Čiurlionio menų mokykla). 1949 m. Vilniaus konservatoriją sujungus su Kauno konservatorija, suformuota Lietuvos valstybinė konservatorija. Nuo 1952 m. greta būsimų muzikos profesionalų, rūmuose pradėjo studijuoti ir būsimieji aktoriai. Įdomu, kad konservatorijos kieme buvo įrengta sporto aikštelė, kurioje vyko kūno kultūros pamokos. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1992-aisiais, nutarta Konservatoriją pervadinti į Lietuvos muzikos akademiją, o 2004 m. – į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

Trijų aukštų pastatas, prieš daugiau kaip šimtą metų iškilęs greta panašaus stiliaus Teismo rūmų (užbaigtų 1897 m.), pasižymi reprezentatyvumu. Vidaus patalpos buvo įrengtos ištaigingai: koridoriai dengti plačiais cilindriniais skliautais, trys aukštai sujungti erdviomis laiptinėmis. Trečiajame aukšte yra visą pastato plotį užimanti dabartinė LMTA Didžioji salė, kurią apšviečia aukšti arkiniai langai, o lubos puoštos geometrinio ornamento lipdinių juosta. Pastatas buvo ne kartą rekonstruotas, pritaikant patalpas prie besikeičiančių studijų reikmių, jas modernizuojant. Tačiau šimtametė orios, akademiškos architektūros dvasia nekinta ir kiekvienam, užėjusiam į LMTA Centrinius rūmus, suteikia ramaus stabilumo pojūtį. 

LMTA / „Open House Vilnius“
2023 05 08

 

 

 

2023.05.05

Kviečiame studijuoti vaidybos ir režisūros magistrantūroje!

Šiais metais LMTA Vaidybos ir režisūros katedra kviečia rinktis II pakopos (magisto) Teatro meno vaidybos ir režisūros studijas Vilniuje! 

Teatro menas, Vaidyba

Stojamasis egzaminas 2023 06 20 d. 11 val. Sluškų rūmų 5002 aud. (T. Kosciuškos g. 10, 01100 Vilnius) 
Studijų trukmė: 2 metai 
Studijų tipas: Valstybės finansuojamos studijos ir valstybės nefinansuojamos studijos 
Paskaitos vyksta: pirmadieniais ir antradieniais. 
Darbų vadovai skiriami pagal planuojamo atlikti meninio tyrimo temą

Pagrindiniai studijų dėstytojai:

  • Doc. dr. Ramunė Balevičiūtė/ meniniai tyrimai
  • Doc. dr. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė/ psichologija, meniniai tyrimai
  • Lekt. Vaidas Jauniškis/ Šiuolaikinio teatro formos
  • Prof. Yana Ross/ Vaidybos žanrai, Klasikos ir prozos adaptacija
  • Lekt. Žilvinas Vingelis/ Objektų teatras, vizualinis teatras
  • Doc. dr. Olga Lapina/ Darbas su vaidmeniu pagal J.Alschitzo metodą
  • Doc. dr. Loreta Vaskova/ Dokumentinis teatras
  • Lekt. Aleksandr Špilevoj/ Storytelling‘as
  • Lekt. Aušra Kaminskaitė/ Aktorių rengimo sistemos ir metodai
  • Lekt. Augustas Gornatkevičius/ Politinis teatras
  • Lekt. Vincentas Klipčius/ Kultūros kontekstų problemos
  • Lekt. Žilvinas Beniušis/ Klounada

Tai tik dalis Vaidybos magistrantūros studijas vykdančių dėstytojų. Kai kurie jų veda paskaitas intensyviu būdu, kūrybinių dirbtuvių principu. 

Studijose siekiama tarptautiškumo, todėl  studijų semestro metu prie pagrindinių dėstytojų prisijungia dar 3-4 iš užsienio kviečiami dėstytojai.

Kaip pasiruošti stojamajam egzaminui

Likus ne mažiau nei 7 dienoms iki egzamino datos stojantysis (stojančioji) atsiunčia Vaidybos ir režisūros katedros el. paštu teatras@lmta.lt:

  • savo pasirinktą meninio tyrimo temą ir jos aprašymą. Aprašymą turi sudaryti temos pagrindimas, aktualumas ir naujumas bei kiti stojančiajam (stojančiajai) svarbūs su tyrimu susiję pasvarstymai. Pristatymo apimtis – 4000-5000 spaudos ženklų;
  • Baigusiems studijas ne LMTA – ne trumpesnės kaip vienerių metų trukmės vaidybinės ir kitos kūrybinės veiklos įrodančius dokumentus (kūrybinės veiklos aplanką);

Stojamojo egzamino metu:

1. stojantysis (stojančioji) pristato save, savo išsilavinimą, kūrybinę patirtį ir sukurtus vaidmenis. Pristatymo trukmė – iki 15 minučių. Rekomenduojama naudotis skaidrėmis ir/arba vaizdo ištraukomis; 
2. stojantysis (stojančioji) pristato savo pasirinktą meninio tyrimo temą, pagrindžia savo temos pasirinkimą naujumo/aktualumo aspektais. Pristatymo trukmė – iki 15 minučių. Rekomenduojama naudotis skaidrėmis.

2023 m. priėmimui yra numatytos šios meninių tyrimų kryptys:

  • vaidybos meno tyrimai;
  • aktorių ugdymo principai;
  • taikomosios teatro kryptys.

Po pristatymo vyksta motyvacinis pokalbis pasirinktos studijų programos klausimais.

Motyvacinis pokalbis

Motyvacinio pokalbio trukmė – iki 15 minučių. Pokalbio metu siekiama:

  • išsiaiškinti ir įvertinti ketinančio studijuoti asmens žinias ir gebėjimus pasirinktoje studijų srityje, norą tobulėti toliau, studijų lūkesčius, profesinės ateities planus;
  • įvertinti stojančiojo (stojančiosios) pasirinktos meninio tyrimo temos aktualumą bei stojančiojo pasirengimą efektyviai ir tikslingai vykdyti meninio tyrimo praktiką;
  • atskleisti stojančiojo (stojančiosios) gebėjimą vesti dialogą profesinės veiklos kontekste, gebėjimą mąstyti bei analizuoti.

Naudingos nuorodos:

Daugiau informacijos apie priėmimą:
https://lmta.lt/lt/magistranturos-studiju-programos/teatro-krypties-programos/teatro-menas/
Jeigu turite klausimų, drąsiai rašykite teatras@lmta.lt


Teatro menas, Režisūra

Kurso kuratoriai: 
Prof. Gintaras Varnas 
Doc. Ieva Stundžytė

Stojamasis egzaminas 2023 06 19 d. 11 val. Sluškų rūmai 5002 aud. T. Kosciuškos g. 10, 01100 Vilnius 
Studijų trukmė: 2 metai 
Studijų tipas: Valstybės finansuojamos studijos ir valstybės nefinansuojamos studijos 
Paskaitos vyksta: pirmadieniais ir antradieniais. 
Darbų vadovai skiriami pagal planuojamo atlikti meninio tyrimo temą.

Pagrindiniai studijų dėstytojai:

  • Prof. Gintaras Varnas/ Lėlių ir objektų teatro režisūra, operos režisūra
  • Prof. Yana Ross/ Klasikos ir prozos adaptacija
  • Lekt. Žilvinas Vingelis/ Vizualusis teatras
  • Lekt. Vaidas Jauniškis/ Šiuolaikinio teatro kryptys
  • Doc. dr. Ramunė Balevičiūtė/ meniniai tyrimai
  • Doc. dr. Agnė Jurgaitytė-Avižinienė/ psichologija, meniniai tyrimai
  • Doc. dr. Olga Lapina/ Pratimas kaip tyrimo metodas
  • Doc. dr. Loreta Vaskova/ Dokumentinis teatras
  • Lekt. Aleksandr Špilevoj/ Storytelling‘as
  • Lekt. Augustas Gornatkevičius/ Politinis teatras
  • Lekt. Vincentas Klipčius/ Kultūros kontekstų problemos

Tai tik dalis Režisūros magistrantūros studijas vykdančių dėstytojų. Kai kurie jų veda paskaitas intensyviu būdu, kūrybinių dirbtuvių principu.

Studijose siekiama tarptautiškumo, todėl  studijų semestro metu prie pagrindinių dėstytojų prisijungia dar 3-4 iš užsienio kviečiami dėstytojai.

Kaip pasiruošti stojamajam egzaminui

Likus ne mažiau nei 7 dienoms iki egzamino datos stojantysis (stojančioji) atsiunčia Vaidybos ir režisūros katedros el. paštu teatras@lmta.lt:

  • savo režisuotų darbų vaizdo įrašus arba nuorodas į juos bet kurioje patogioje internetinėje platformoje. Baigusiems studijas ne LMTA – taip pat ir ne trumpesnės kaip vienerių metų trukmės režisūrinės ir kitos kūrybinės veiklos įrodančius dokumentus (kūrybinės veiklos aplanką);
  • savo pasirinktą meninio tyrimo temą ir jos aprašymą. Aprašymą turi sudaryti temos pagrindimas, aktualumas ir naujumas, tyrimo pagrindinis klausimas bei kiti stojančiajam (stojančiajai) svarbūs su tyrimu susiję pasvarstymai. Pristatymo apimtis – 4000-5000 spaudos ženklų.

Stojamojo egzamino metu:

  1. stojantysis (stojančioji) pristato save, savo išsilavinimą, kūrybinę patirtį ir režisuotus darbus. Pristatymo trukmė – iki 15 minučių. Rekomenduojama naudotis skaidrėmis ir/arba vaizdo ištraukomis.
  2. stojantysis (stojančioji) pristato savo pasirinktą meninio tyrimo temą, pagrindžia savo temos pasirinkimą naujumo/aktualumo aspektais. Pristatymo trukmė – iki 15 minučių. Rekomenduojama naudotis skaidrėmis.

Po pristatymo vyksta motyvacinis pokalbis pasirinktos studijų programos klausimais.

Motyvacinis pokalbis

Motyvacinio pokalbio trukmė – iki 15 minučių. Pokalbio metu siekiama:

  • išsiaiškinti ir įvertinti ketinančio studijuoti asmens žinias ir gebėjimus pasirinktoje studijų srityje, norą tobulėti toliau, studijų lūkesčius, profesinės ateities planus;
  • įvertinti stojančiojo (stojančiosios) pasirinktos meninio tyrimo temos aktualumą bei stojančiojo pasirengimą efektyviai ir tikslingai vykdyti meninio tyrimo praktiką;
  • atskleisti stojančiojo (stojančiosios) gebėjimą vesti dialogą profesinės veiklos kontekste, gebėjimą mąstyti bei analizuoti.

Naudingos nuorodos:

Daugiau informacijos apie priėmimą:
https://lmta.lt/lt/magistranturos-studiju-programos/teatro-krypties-programos/teatro-menas/
Jeigu turite klausimų, drąsiai rašykite teatras@lmta.lt


LMTA Vaidybos ir režisūros katedra 
2023 05 04 

 

 

 

 

 

 

 

2023.05.05

LMTA vyko „Nordplus“ intensyvūs kursai „IMMEDIA“ ir „Vokalinė fonetika“

Balandžio pabaigoje Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo surengti net dveji „Nordplus“ tinklo intensyvūs kursai: 21–30 d. – IMMEDIA garso meno ir erdvinės muzikos kursai, balandžio 23–29 d. – kursai „Vokalinė fonetika“, skirti italų kalbai.

„Vokalinės fonetikos“ kursuose dalyvavo 20 dalyvių iš Šiaurės ir Baltijos šalių partnerių mokyklų – kuruose buvo mokoma italų vokalinės literatūros ir itališko bel canto dainavimo stiliaus. Profesorius Leonardo de Lisi (Luigi Cherubini muzikos konservatorija, Florencija) skaitė 3 val. trukmės paskaitą apie bel canto, paskaita įrašyta.

Penkias dienas trukusių kursų metu buvo vedamos individualias pamokos su vokalo profesoriais ir koncertmeisteriais. Dalyvius mokė dainavimo profesorė Asta Krikščiūnaitė ir koncertmeisteris Justas Čeponis iš Lietuvos, taip pat – Maria Imgemarsson Berg iš Švedijos, Luca de Marchi iš Norvegijos, Zigrida Krigere ir Veronika Rinkule iš Latvijos, Nadežda Kurem ir Siim Selis iš Estijos bei Ketevan Eliava iš V. Saradžišvili Tbilisio valstybinės konservatorijos (Sakartvelas).

Renginį vainikavo kursų dalyvių surengtas itališko repertuaro koncertas balandžio 28 d. LMTA Juozo Karoso salėje. Skambėjo Georgo Friedricho Händelio, Wolfgango Amadeus Mozarto, Vincenzo Bellini, Gaetano Donizetti, Giovanni Battista Pergolesi, Giacomo Puccini, Amilcare Ponchielli ir Giuseppe Verdi vokaliniai kūriniai.

Pasak kursų dalyvio Konstantino Tomano (LMTA), tai buvo vieni geriausių kursų, kuriuose teko dalyvauti. Lakoniški, bet taiklūs dėstytojų patarimai pakeitė požiūrį į dainavimą. Studentai iš partnerinių institucijų kursus įvertino kaip itin gerai organizuotus ir naudingus.    


Beveik lygiagrečiai, balandžio 21–30 d., Vilniuje vyko „Nordplus“ intensyvūs kursai „IMMEDIA“, kuriuos organizavo Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su 11 partnerių aukštųjų meno mokyklų iš Šiaurės ir Baltijos šalių. Kursuose dalyvavo 35 ir studentai ir 14 dėstytojų iš Danijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Norvegijos, Suomijos ir Švedijos.

IMMEDIA dėstytojai pristatė atviras paskaitas: 
Mantautas Krukauskas (Lietuva) Composing (with/in) Space: Technology, Techniques
Palle Dahlstedt (Švedija) Visual music – Roots, Past and Present. Five Paradigms of Video Synthesis
Lauri Huikuri (Suomija) 360 Video
Anders Tveit (Norvegija) Ambisonics and Beyond – Novel Approaches to Transformation
Samuli Homanen (Suomija) Virtual and Augmented Reality
Per Anders Nilsson (Švedija) Creating Spatial Patches for Max4Live Lecture
Hans-Gunter Lock (Estija) A 3D Speaker Array for Both Studio and Concerts
Matthias Kronlachner (Austrija/Lithuania) Spatial Audio: Loudspeakers, Microphones and Tools
Tom Williams (Jungtinė Karalystė, projekto svečias) AuSoundings: Trace, Place, Space.

Balandžio 22 d. ir 23 d. kursų studentai turėjo galimybę pristatyti save ir savo kūrybą specialiai organizuotuose renginiuose Muzikos inovacijų studijų centre. Inspiruoti teorinių paskaitų ir moderuojančių dėstytojų, IMMEDIA dalyviai savaitę kūrė imersinio garso ir vaizdo projektus penkiose grupėse, kurias sudarė skirtingų šalių kompozitoriai, garso režisieriai, garso, vaizdo ir medijų menininkai.

Kūrybinių dirbtuvių rezultatą Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su Lietuvos kompozitorių sąjunga bei festivaliu „Jauna muzika“ pristatė žiūrovams išskirtiniame audiovizualiniame koncerte balandžio 29 d. kultūros komplekse Sodas2123:

IMMEDIA 1 grupė. Moderatoriai: Daniel Hjorth, Hans-Gunter Lock 
Audiovizualinis kūrinys „Daze“ 
Autoriai: Sofia Zaiceva (Estija), Juan Alan Iniguez Haksten (Švedija), Tuomas Aleksanteri Gröndahl (Suomija), Valters Vagotins – Vagulis (Latvija), Andreas Hellesøy (Norvegija), Hele-Mai Vettik (Estija).

IMMEDIA 2 grupė. Moderatorius Palle Dahlstedt 
Audiovizualinis kiūrinys „aito“  
Autoriai: Henri Sakari Virtanen (Suomija), Ana Maria Oancea (Norvegija), Kristaps Diura (Latvija), Geo Dusnoki (Danija), Toralf Willy Nørbech (Norvegija), Marleena Maliniemi (Suomija), Matas Samulionis (Lietuva)

IMMEDIA 3 grupė. Moderatoriai Roberto Becerra, Per Anders Nilsson 
Audiovizualinis kūrinys „ABRUPT“ 
Autoriai: Gonçalo Alexandre Soares Rodrigues (Švedija), Antti Aleksanteri Lausuja (Suomija), Emiliano Ortíz Benítez (Norvegija), Ilkka Veikko Ilmari Helo (Suomija), Matteo Ferrante (Suomija), Cornelia Karlsson (Danija)

IMMEDIA 4 grupė. Moderatoriai Rolands Kronlaks, Anders Tveit 
Audiovizualinis kūrinys „Synthetic Skins“ 
Autoriai: Anna Elina Lahti (Suomija), Kerttu Liisa Linnea Mättö (Suomija), Alina Ostrogradskaya (Suomija), Gonzalo Muruaga (Estija), Emil Aleksis Chieusse (Suomija),  Niko Petteri Hakanen (Suomija), Ansels Kaugers (Latvija)

IMMEDIA 5 grupė. Moderatoriiai Alejandro Olarte, Jussi Tuohino 
Audiovizualinis kūrinys „oidar nekorb“ 
Autoriai: Uku Õunapuu (Estija), Sami-Petteri Weber (Suomija), Ernests Valts Circenis (Latvija), Janette Maria Tuomaala (Suomija), Simone Spampinato (Suomija), Lumi Ritari (Suomija), Maisa Ranki (Suomija)

Garso ir video ekspertai, konsultavę visas grupes: Peter Barnow, Samuli Homanen, Lauri Huikuri, Mantautas Krukauskas, Matthias Kronlachner, Petri Kulju.

Balandžio 30 d. Sode įvyko baigiamasis festivalio koncertas, kuriame greta kitų autorių skambėjo kursų dėstytojų Anderso Tveito, Rolando Kronlako, Petri Kulju ir Jussi Tuohino, Hanso Gunterio Locko, Alejandro Olarte, Mantauto Krukausko ir Palle Dahlstedto sferiniai kūriniai.

IMMEDIA partneriai: Bergeno universiteto Griego akademija (Norvegija), Danijos karališkoji muzikos akademijia, Estijos muzikos ir teatro akademija, Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademija, Geteborgo muzikos ir teatro akademija (Švedija), Karališkoji muzikos akademija Orhuse ir Olborge (Danija), Metropolia taikomųjų mokslų universtetas (Suomija), Malmės muzikos akademija (Švedija), Norvegijos muzikos akademija, Oulu taikomųjų mokslų universitetas (Suomija), Sibelijaus akademija (Helsinkio universitetas, Suomija). 

Pagal Tarptautinių ryšių skyriaus informaciją 
2023 05 05

2023.05.05

Pianistai kviečiami dalyvauti 4-jame „Lisztofonijos“ konkurse

Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos Ferenco Liszto asociacija „LiSZtuania“ spalio 19–22 d. rengia jau IV konkursą Lietuvos pianistams „Lisztofonija“ individualiam garso įrašui laimėti. Konkurso globėja – prof. Mūza Rubackytė.

Konkurso tikslas – skatinti Lietuvos pianistus atlikti, įrašyti ir gilinti žinias apie F. Liszto kūrybą.

Šiais metais konkurso dalyvių laukia naujovė – jie varžysis 2 kategorijose. A grupė: jaunieji pianistai iki 15 metų imtinai. B grupė: suaugusieji nuo 16 iki 30 metų. Konkursas ir palydimieji renginiai vyks LMTA Didžiojoje salėje bei Paliesiaus dvare (Ignalinos raj.).

Skelbiama registracijos dalyvauti konkurse pradžia. Paraiškų laukiama iki 2023 m. rugsėjo 22 d. el. paštu lisztuania.emilija@gmail.com. Registracija mokama.

Daugiau informacijos: https://lmta.lt/lt/lisztofonija/

LMTA informacija 
2023 05 05

Renginiai

2023/05/31

W. A. Mocarto opera ,,Figaro vedybos”

2023 m. gegužės 29 d., pirmadienį, 18.00 val.
2023 m. gegužės 30 d., antradienį, 18.00 val.
2023 m. gegužės 31 d., trečiadienį, 18.00 val.
LMTA Balkono teatre (Gedimino pr. 42, Vilnius)

W. A. Mocarto opera ,,Figaro vedybos”

Šį kartą ,,Figaro vedybos” įvyks Sevilijoje esančiame poilsio komplekse ,,SPA D’Almaviva”, kurio savininkai yra grafas Almaviva ir jo žmona Rozina. Čia Figaras užima ūkvedžio pareigas, o jo sužadėtinė Susana dirba masažuotoja. Žaviajam Kerubinui paskirtos pasiuntinuko pareigos. Bazilijus – maestro vadovaujantis nedideliam orkestrėliui ir mokantis dainavimo, bet geriausiai jam sekasi skleisti paskalas. Barbarinai patikėta kambarinės pozicija, o jos tėvas Antonijus, paliktas  tradicinėse sodininko pareigose, nuoširdžiai rūpinasi ne tik jo prižiūrimais augalais, bet ir ypatingą dėmesį (jau nuo ankstaus ryto) skiria vynui. Bartolas – nepopuliarus daktaras, kupinas kompleksų ir trokštantis didelio pripažinimo, kurio charakterio ydomis puikiai manipuliuoja ponia Marcelina (sena daktaro draugužė, pavedėjusi nemenką turtą) gyvenanti netoliese ir kone kasdien besilankanti šiame SPA. Na ir pagaliau Don Kurcijus – teisėjas, užkietėjęs biurokratas, bejausmis funkcionierius (jam pačiam netikėtai) bus įtrauktas į painių įvykių bei intrigų sūkurį. O norintys sužinoti kas nutiks maloniai kviečiami sudalyvauti ,,Figaro vedybų” siautulyje.

Dirigentas Martynas Staškus
Režisierė Jūratė Sodytė
Koncertmeisterė Kristina Siomka
Šviesų dailininkas Kasparas Bujanauskas

Atlikėjai:
Grafas Almaviva – Regimantas Gabšys
Grafienė Rozina Almaviva – Austėja Zinkevičiūtė, Yuliia Konoplickaja, Charlotte Kilsch
Siuzana – Beata Kučinskaitė, Emile Elena Dačinskaitė
Figaras – Jevgenijus Kovalčiukas, Mantas Liekis
Kerubinas – Giedrė Kisieliūtė, Kotryna Platūkytė
Marcelina – Viktorija Jakštienė, Eglė Marija Klimašauskaitė
Bartolas – Alfredas Miniotas
Bazilijus – Dominykas Urba, Marius Balsys
Barbarina –  Giedrė Kisieliūtė, Viktorija Jakštienė
Antonijus – Deividas Bartkus
Don Kurcijus – Dominykas Urba, Marius Balsys

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2023/06/03

„Menų aikštė“. LMTA gimtadienis Lukiškių aikštėje

2023 m. birželio 3 d., šeštadienį, 16–23 val. 

Lukiškių aikštė, Vilnius 

MENŲ AIKŠTĖ – LMTA GIMTADIENIO ŠVENTĖ 


PROGRAMA 

DIDŽIOJI SCENA / Klasikos, džiazo ir teatro erdvė 

16 val. 
LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų orkestras 
LMTA varinių pučiamųjų instrumentų orkestras „Brass LT“ 
Orkestrų vadovai: prof. dr. Robertas Beinaris, doc. Egidijus Ališauskas, doc. Rimvydas Savickas, lekt. Remigijus Vilys, lekt. Linas Rupšlaukis 
Solistas Rafailas Karpis (tenoras) 

16.45 val. 
LMTA akordeonų orkestras 
Vadovai: prof. Raimondas Sviackevičius, lekt. Tadas Motiečius 
Solistė Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) 
Trio „UnSeen“: Edgaras Dičpinigaitis, Ruslanas Grimbovskij, Matas Sabaliauskas 
Šokėjai: doc. dr. Brigita Rodriguez ir Carlos Rodriguez

17.30 val. 
LMTA liaudies instrumentų orkestras 
Vadovai: doc. dr. Aistė Bružaitė, doc. Egidijus Ališauskas 
Solistė prof. Asta Krikščiūnaitė (sopranas)

17.50 val. 
LMTA Styginių instrumentų katedros Violončelių orkestras:
dėstytojai – prof. Rimantas Armonas, doc. Edmundas Kulikauskas, doc. Mindaugas Bačkus, doc. Povilas Jacunskas, lekt. Domas Jakštas, lekt. Gleb Pyšniak, lekt. Rokas Vaitkevičius;
studentai – Gintarė Kaminskaitė, Lukas Cikanavičius, Barbora Gailiūtė, Katrina Emilie Ligeika, Laima Ritikytė, Kornelija Morkevičiūtė, Povilas Paukštė, Monika Tijūnonytė, Vaiva Sodaitytė, Rimantė Jonutytė, Emilija Katiliūtė, Bernardas Kričena, Ieva Enrika Orintaitė;
alumnai – Neringa Augustauskienė, Gabrielė Bajorūnienė, Rūta Balčiūtė, Elena Daunytė, Deividas Dumčius, Vilija Gaižauskaitė, Leoneta Jonutytė, Valentinas Kaplūnas, Jurgis Karbauskas, Gaudas Krištaponis, Kornelija Kupšytė, Povilas Lukaševičius, Arvydas Malcys, Jurga Miakonkich, Snieguolė Mikalauskienė, Evaldas Petkus, Ignė Pikalavičiūtė, Tomas Ramančiūnas, Mykolas Rutkauskas, Regina Rutkauskienė, Lionius Treikauskas, lekt. Tomas Šatas, Onutė Švabauskaitė, Solveiga Vėbraitė.
Vadovas prof. Rimantas Armonas

18.50 val. 
LMTA Dainavimo katedros Operos studijos solistai 
Vadovas doc. Martynas Staškus, režisierė doc. Jūratė Sodytė-Bradauskienė 
Kristina Siomka (fortepijonas)

19.20 val. 
LMTA Vaidybos ir režisūros katedros studentų pasirodymas 
Vadovai: prof.  Viktorija Kuodytė, prof. Darius Meškauskas 
LMTA Klaipėdos fakulteto vaidybos studijų diplomantų pasirodymas 
Vadovai: prof. Valentinas Masalskis, doc. Nijolė Sinkevičiūtė-Kriūnienė 
Saulius Bareikis ir Kristina Kazlauskaitė
„Keistuolių teatro“ aktoriai: Ilona Balsytė, Darius Auželis, Aidas Giniotis

20.45 val. 
Džiazo grupė „Quark Effect“

22.15 val. 
Džiazo grupė „SynthEtika“


MAŽOJI SCENA / Solo erdvė

16.40 / 17.25 / 17.45 / 19.15 / 19.40 val. 
DJ Iggy Shaolin

18.05 val. 
Lukas Budzinauskas (perkusija), dėst. Sigitas Gailius


AIKŠTĖS VEJA / Šokio erdvė

18.15 val. 
LMTA Šokio ir judesio katedros spektaklis „Wreck – list of extinct species“ 
Idėjos ir choreografijos autorius Pietro Marullo, kompozitorius Jean Noël Boissé 
Prodiuseris „Be kompanijos“


LMTA BALKONAS / Elektroninės muzikos erdvė

20.15 val. 
Migluma & Vecera

21.15 val. 
Robotic Folk 
El Chico Fuendre

22.45 val.
Maria Paskevic


LMTA SKVERAS / Kino erdvė

16–23 val.
LMTA Kino ir televizijos katedros 30-mečio studentų darbai: trumpametražiai filmai

16–23 val. Gedimino prospekte (nuo J. Tumo-Vaižganto iki Vasario 16-osios g.) 
LMTA alumnų garso ir vaizdo instaliacijos


Šventės organizatorius Lietuvos muzikos ir teatro akademija 
Informacinis rėmėjas LRT 

Kviečiame!

2023/06/21 - 2023/06/22

Doktorantūros projekto gynimas: Marta Finkelštein (fortepijonas)

2023 m. birželio 21 ir 22 d. 

MARTOS FINKELŠTEIN (FORTEPIJONAS) DOKTORANTŪROS MENO PROJEKTO GYNIMAS

Meno projektas „Muzikos kuratorystė šiuolaikybėje: kontekstai, lietuviškoji scena ir ansamblis Synaesthesis

Meno projekto vadovai: 
prof. dr. Indrė Baikštytė – kūrybinio darbo vadovė 
prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli – tiriamojo darbo vadovė

Meno projekto gynimo taryba: 
pirmininkas – prof. Vykintas Bieliauskas-Baltakas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija, scenos ir ekrano menai, muzika C 001) 
prof. Aleksandra Žvirblytė (LMTA, scenos ir ekrano menai, muzika C 001) 
prof. Emlyn Stam (Fontys School of Fine and Performing Arts, scenos ir ekrano menai, muzika) 
prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė (LMTA, humanitariniai mokslai, menotyra H 003) 
prof. dr. Vytautas Michelkevičius (Vilniaus dailės akademija, humanitariniai mokslai, menotyra H 003)  


Birželio 21 d., trečiadienį, 18.00 val. 
LMTA Didžioji salė (Gedimino pr. 42, Vilnius) 

KŪRYBINĖS DOKTORANTŪROS MENO PROJEKTO DALIES GYNIMAS

Programa: 
Fausto Romitelli – Professor Bad Trip: Lesson I (1998) 
Raphaël Cendo – Tract (2007) 
Brigitta Mutendorf – Shivers on Speed (2013) 
Mirela Ivičević – Case Black (2016)

Atlikėjai: Vytenis Gurstis (fleita), Artūras Kažimėkas (klarnetas), Arminas Bižys (saksofonas), Kamilė Kubiliūtė (smuikas), Monika Kiknadzė (altas), Arnas Kmieliauskas (violončelė), Pranas Kentra (el. gitara), Joana Daunytė (arfa), Marta Finkelštein (fortepijonas), Lukas Budzinauskas (perkusija)

Dirigentas – Toby Thatcher


2023 m. birželio 22 d., ketvirtadienį, 15 val. 
LMTA Juozo Karoso salė (Gedimino pr. 42, Vilnius)

TIRIAMOSIOS DOKTORANTŪROS MENO PROJEKTO DALIES GYNIMAS


Maloniai kviečiame. Įėjimas laisvas!