Praeitą savaitę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įvyko konkursas M. K. Čiurlionio stipendijai-paskatai jauniesiems kūrėjams gauti. Stipendiją įsteigė ir antrus metus skiria M. K. Čiurlionio draugija. Paraiškas LMTA gali teikti Kompozicijos katedros studentai. Stipendiją-paskatą 2021 metams laimėjo kompozicijos bakalauro studijų antro kurso studentas Lukas Butkus sinkretinio koncerto fortepijonui „Auto-da-fé“ sukūrimui.
Vilniaus dailės akademijos laureatas paskelbtas vasario 12 d. Tai – skulptūros bakalauro studijų ketvirto kurso studentas, aktorius, tarpdisciplininio meno kūrėjas Denisas Kolomyckis, kuriam stipendija skirta spektaklio „Lucid Dream“ kūrimui (plačiau).
Iškilmingas įteikimas nuotoliniu būdu vyks vasario 15 d. 12 val. Lietuvos valstybės atkūrimo šventės išvakarėse LMTA TV platformoje.
Pasak LMTA rektoriaus prof. Zbignevo Ibelgaupto: „M. K. Čiurlionio paskata-stipendija jauniesiems kūrėjams yra nepaprastai reikšminga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos kūrybiniam jaunimui tiek realios paskatos, tiek simboliniu lygmeniu. Ji ne tik padeda ir drąsina pradedančius talentingus muzikus imtis ambicingų sumanymų, bet ir sudabartina idealistinius Čiurlionio siekius, susiedama juos su mūsų laikų jaunųjų idealistų kūrybinėmis aspiracijomis. Vizionieriška Čiurlionio dvasia tarsi atgimsta jaunųjų kūryboje.“
Pagal nuostatus kasmet skiriamos dvi paskatos-stipendijos: po vieną Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir Vilniaus dailės akademijos studentams. Stipendijos dydis kiekvienam – 5000 Eur.
M. K. Čiurlionio draugijos atstovas Rokas Zubovas džiaugiasi, kad šiemet paraiškų buvo dar daugiau negu pernai: „Visos šiais metais Čiurlionio vardo stipendijai gauti pateiktos idėjos buvo intriguojančios, o paraiškos parengtos labai detaliai ir atsakingai. Nuo Čiurlionio vardo paskatos sukūrimo, Čiurlionio draugija vylėsi, kad šis konkursas skatins talentingus jaunus kūrėjus imtis drąsių sumanymų. Atrodo, mūsų siekiai randa atgarsį jaunose širdyse ir tuo labai džiaugiamės.“
Konkursui Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo pateiktos penkios jaunųjų kompozitorių paraiškos: magistrančių Beatos Juchnevič muzikinė monodrama „Sofija“ ir Godos Marijos Gužauskaitės audiovizualinė instaliacija „Kosminė erdvė“, bakalauro trečiakursio Domanto Pūro kūrinys „Tremtinio istorija“ styginių kvartetui, balsui ir elektronikai, ketvirto kurso studentės Liepos Užusienytės opera pagal meno ir mokslo teorijas bei antrakursio Luko Butkaus sinkretinis koncertas fortepijonui „Auto-da-fé“.
Komisija, kurią sudarė M. K. Čiurlionio draugijos atstovas Rokas Zubovas, LMTA Kompozicijos katedros vedėjas prof. Vaclovas Augustinas, LMTA Kompozicijos katedros dėstytojas dr. Jonas Jurkūnas, Lietuvos kompozitorių sąjungos pirmininkas, LMTA Kompozicijos katedros dėstytojas dr. Mykolas Natalevičius ir LMTA Meno centro vadovė Ana Ablamonova, vienbalsiai atrinkto Luko Butkaus sumanymą.
L. Butkaus sinkretinis koncertas „Auto-da-fé“ fortepijonui, instrumentiniam ansambliui ir keturiems dainininkams išsiskiria tuo, jog čia bus naudojamas ir literatūrinis sluoksnis, kurį perteiks dainininkai. Tačiau, pasak autoriaus, jie bus ne veikėjais, kaip operoje ar oratorijoje, bet kūrinio idėjas ir siužetą įkūnijančiais trečiašaliais personažais. „Pianistas – centrinė kūrinio ašis – yra tarpininkas tarp literatūrinio-muzikinio dainininkų ir muzikinio instrumentalistų „pasaulių“: jis savo atliekama partija reaguos į dainininkų žodžius ir elgesį, dėl ko atsivers ir ketvirtasis sluoksnis, kuris ištirpdys neperformatyvaus koncertinio muzikos kūrinio ir teatro ribas.“
Kūrinio siužetinė inspiracija yra paties L. Butkaus rašomas eilėraščių ciklas „Auto-da-fé“: „Pažodžiui išvertus pavadinimas reiškia „tikėjimo aktą“… Tai pasakojimas apie idealistinės meilės formą, kuri peržengia laiko, mirties ir baimės ribas; apie žmogaus amžiną laikinumą.“
Lukas Butkus yra ne tik kompozitorius, bet ir koncertuojantis pianistas, aranžuotojas, ansamblio „Artisans“ narys. Šis ansamblis ir rengs kūrinio „Auto-da-fé“ premjerą. Jaunasis muzikas yra daugelio konkursų laureatas, tokių kaip „Jaunieji fortepijono lyderiai“ (Grand Prix, 2015), „Mano nata“ (I vieta, 2019), „Vox Juventutis“ (I premija, 2020) ir t. t. Taip pat rašo prozos kūrinius, 2019 m. išleido pirmąjį romaną „Alisa žino“, kuris „Apple Books“ ir „Google Books“ internetinėse parduotuvėse buvo parsisiųstas apie 700 kartų. Yra apdovanotas už savo gimtojo miesto Marijampolės garsinimą.
Pasak L. Butkaus, jis nuo mažumės žavėjosi M. K. Čiurlionio gyvenimu ir kūryba, kurie jį padrąsinę iškilus dvejonėms „tiek savimi, tiek savo gebėjimais“: „Kai turėjau atsakyti į klausimą, kokį kelią rinktis, muzikinį ar literatūrinį, supratau, kad galima, kaip Čiurlionis, bandyti rasti inspiracijų tiek viename, tiek kitame.“
Pirmąją M. K. Čiurlionio paskatą-stipendiją 2020 m. LMTA pelnė kompozitorius ir atlikėjas Mantvydas Leonas Pranulis etnokosmologiniam garsiniam veiksmui „S’Anatomia / Ženklai“, kurio premjera jau rengiama Kauno miesto kameriniame teatre, prodiusuojant organizacijai „Kosmos Theatre“.
2021 metų M. K. Čiurlionio paskata-stipendija bus teikiama vasario 15 d. 12 val. LMTA TV platformoje.
LMTA informacija
Parengė Beata Baublinskienė
2021 02 10 / 2021 02 14
Knygoje analizuojama Veronikos Vitaitės – ryškios šių dienų fortepijono pedagogės, pianistės, lietuvių fortepijono kultūros puoselėtojos – veikla. Profesorės asmenybės raiška įvairiuose muzikos baruose turėjo įtakos pastarųjų dešimtmečių lietuvių fortepijoninės kultūros raidai. V. Vitaitės pedagoginis darbas, auklėtinių rengimas tarptautiniams konkursams subrandino kelias jaunųjų pianistų kartas. Rusų fortepijono dėstymo tradiciją papildžiusi savo kaip atlikėjos asmenine patirtimi, ji sukūrė individualią fortepijono dėstymo metodiką, padedančią ugdyti aukšto profesinio lygio pianistus.
