Atlikėjai specialiai šiam vakarui ruošia net 14 premjerų. Birželio 8 d. 19 val. ši programa skambės Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje, kaip festivalio „Kaunas Cantat“ baigiamasis koncertas. Klausytojų laukia išties spalvinga, jaunatviška programa bei profesionalus ir įkvepiantis atlikimas.

„Repetuodami kūrinius šių metų konkursui matome, jog vienuolikos metų įdirbis duoda vaisių. Vienas iš pagrindinių „Vox juventutis“ tikslų – priartinti jaunuosius kompozitorius prie choro, kaip reiškinio ir proceso – yra pasiektas. Daugelyje kūrinių harmoningai dera gaivios muzikinės idėjos su jautriu choro prigimties pajautimu. Tikiu, kad geriausi šių metų darbai neliks tik vienkartine jaunųjų kūrėjų saviraiškos realizacija, bet patenkins ir chorų vadovų, besidominčių naujausiais lietuviškais kūriniais, smalsumą ir lūkesčius“ – sako konkurso iniciatorius, dirigentas ir kompozitorius Vaclovas Augustinas.

2018-ieji paskelbti Vydūno metais. Šia proga konkurso dalyviams buvo pasiūlyta rašyti kūrinius, susietus su Vydūno filosofija, kūryba, gyvenimu. Kai kurie ėmėsi šio iššūkio, kiti pasirinko sakralinius tekstus, lietuvių autorių poeziją, Rabindranato Tagorės eiles.

Šių metų konkurse varžosi daugiausiai Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentai, yra dalyvių iš Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos, Aalborgo universiteto (Danija), Luivilio universiteto (Kentukis, JAV). Konkurso baigiamuosiuose koncertuose skambės Patriko Balsio, Jolantos Grinevič, Beatos Juchnevič, Aleksejaus Kalinino, Vyginto Kisevičiaus, Julijos Kostinos, Jurgio Kubiliaus, Agnės Mažulienės, Adomo Morkūno-Budrio, Ievos Parnarauskaitės, Mato Šablauskio, Mykolo Treščenkino, Danieliaus Tuitos ir Blake‘o Wilsono kūriniai. Dalyvių laukia piniginės premijos, choro dainininkų ir publikos simpatijų prizai.

Koncerto Vilniuje metu kūrinius vertins muzikologė Lina Navickaitė-Martinelli, kompozitorės Vaida Striaupaitė-Beinarienė, Jurgita Mieželytė, Naujų idėjų kamerinio orkestro (NIKO) vadovas Gediminas Gelgotas ir dirigentas Egidijus Kaveckas. Konkurso nugalėtojai paaiškės ir bus paskelbti tą patį vakarą.

Pirmą kartą konkurso istorijoje du premijuoti kūriniai bus išleisti natų serijoje „Vox juventutis“. 2017 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos iniciatyva pradėta leisti natų serija skirta dabarties jaunųjų Lietuvos kompozitorių chorinei kūrybai. Joje spausdinami konkursuose apdovanojimus pelnę sakraliniai ir pasaulietiniai kūriniai mišriam chorui. Pirmieji leidiniai šiemet buvo pristatyti „Vilniaus knygų mugėje“, įvairiuose Europos chorų festivaliuose ir konkursuose.

Konkurso „Vox juventutis“ baigiamieji koncertai vyks birželio 6 d. 19 val. Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčioje (Vilniaus g. 30), birželio 8 d. 19 val. Kauno Šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje (Papilio g. 7). Įėjimas į renginius nemokamas!

Konkursą „Vox juventutis“ rengia Vilniaus miesto savivaldybės choras „Jauna muzika“, Lietuvos kompozitorių sąjunga.
Partneriai – „Lituania Cantat“ festivaliai. Remia LR Kultūros ministerija, Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.

Pagal Lietuvos kompozitorių sąjungos informaciją

Atsisiųskite informaciją, spėkite užpildyti paraišką ir dalyvaukite pasirinktame konkurse ar stovykloje!

Taip puiki galimybė ne tik praturtinti savo turimas žinias, įgyti patirties, bet ir pakeliauti – taip pamatant dar truputį pasaulio!

Daugiau informacijos rasite ČIA.

LMTA Karjeros ir kompetencijų centro informacija
2018 05 16

Žymaus lietuvių kompozitoriaus, dirigento, pianisto, pedagogo Balio Dvariono (1904–1972) rankraščius LMTA Mokslo centro Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyvui perdavė kompozitoriaus sūnus profesorius Jurgis Dvarionas. Rankraščiuose – lietuvių liaudies dainos, užrašytos beveik visoje Lietuvos teritorijoje: Zarasų, Kretingos, Raseinių, Utenos, Kauno, Šakių apskrityse. Dėl istorinių aplinkybių rinkinyje tėra tik viena daina iš Dzūkijos. Datos (tikėtina užrašymo) nurodytos nuo 1932 iki 1933 metų.

Rankraščiuose 124 daina sunumeruota su pilna melodija ir tekstu, 15 melodijų be tekstų (tik pirma eilutė po natomis), keletas dainų tekstų fragmentų. Dainos tvarkingai sunumeruotos greičiausiai vėliau, jau darant sąrašą, bet jo numeracija (iš viso 128 dainų pavadinimai) neatitinka skaičių, pažymėtų prie atskirų dainų.

Galima manyti, kad buvo planuojama sudaryti rinkinį, bet planams nebuvo lemta išsipildyti. Taip pat rankraštyje galime perskaityti užuominų, kad dainos rinktos, planuojant kūrybines idėjas: šalia dainų keletoje vietų papildomai perrašyta keletas taktų ir pastaba „geriau be to“; yra nuorodų, kuriose tonacijose daina skambėtų geriau.

Fiksuoti pilni tekstai. Yra dainų užrašymų su pastabomis „žodžiai bus“. Lieka neaišku, kokiomis aplinkybėmis kompozitorius tikėjosi jį atsirasiant. Gal tuo metu tai buvo pakankamai populiarios melodijos ir tekstai gerai žinomi, todėl neskubėta jų užrašyti. Yra dainų labai retai sutinkamais tekstais ar net, tikėtina, kompozitorių patraukusių originaliais siužetais autorinės kūrybos tekstų.

Dauguma užrašytų dainų tradicinės, atspindinčios regioninės tradicijos bruožus. Melodijos užrašytos ranka. Visos absoliučiame aukštyje. Kai kurie rankraščiai su pastabomis. Yra sunkiai išaiškinamų pažymėjimų: sunku atspėti, ką galėtų reikšti dažnai sutinkama pabraukta raidė P. Yra dainų, užrašytų dviem balsais, bet nurodyta tik viena dainininkė. Lieka neaišku, ar antrą balsą padainavo ta pati pateikėja, ar B. Dvarionas jausdamas dainos prigimtį iš karto prirašė antrą balsą. Taip pat sunku spręsti, ar vienbalsėje melodijoje žyminas retsykiais pasirodantis antras balsas, ar natos po melodija reiškia variantus posmuose.

Rinkinyje yra ne viena įdomi dermė sena melodine struktūra. Yra dainų, kuriose galima įžvelgti dar neįsivyravusį regione daugiabalsumą. Užrašytojas, tikėtina, nekreipė dėmesio į intonavimo netolygumus. Folkloro dainininkai dažnai sistemingai nukrypsta nuo Vakarų Europos klasikinėje muzikos kultūroje įprasto derinimo, intonuoja žemiau, ar aukščiau dermių laipsnius. Dvarionas derminės kaitos nežymi. Pastebėtą nuokrypį nuo temperuoto derinimo sistemos randame labai retai. Jis pažymėtas kaip moduliacija.

Užrašymuose atsispindi ypatingas jautrumas tradicinei metroritmikai. Kruopščiai įvertinta melodijos artikuliacija ir pasirinkta užrašymo schema. Fiksuojamas kintamas metras, tiksliai sužymėta metroritminės kaitos sistema kiekviename dainų posme. Tai sunku būtu padaryti vėliau, todėl tikėtina, kad B. Dvarionas užrašymo metu iš karto  analizuodavo melodijas ir žymėjosi esmines melodijų savybes. Kai kur užrašuose išskirti melodijų variantai, užrašyti atskiroje penklinėje. Yra užrašymų, mirgančių variantų fragmentais.

Ypatingai įdomūs dainų vertinimai: „Pavyzdys niekam tikęs“ – apie Jaunimo meilės dainą „Auga kieme pušelė“ (Žemaičių Kalvarija). Šiandien etnomuzikologams ši daina – tikra vertybė. Melodija gan tipinė šiam regionui (Mažorinio atspalvio A-B/A1-B1 forma), bet originalus, gražiai išplėtotas tekstas sutinkamas retai,  labiau paplitę kiti teksto variantai tuo pačiu siužetu.

„Pavyzdys niekam tikęs“ – pastaba prie tipinės, gražios žemaitiškos dainos iš Naumiesčio apylinkių. Ką tuo norėjo pažymėti kompozitorius, lieka mįslė. Iš neišbaigto užrašymo galima spėti buvus itin sudėtingos metroritminės struktūros, melizmų gausa pasižyminčią tradicinę žemaitišką dainą, kuriai, rodos, taip ir nepavyko rasti rakto skambesiui fiksuoti natomis.

Rinkinyje yra įrašų, atskleidžiančių ne tik muziko profesionalo talentą, bet ir paryškinančių pačios asmenybės bruožus. Bene žaviausia pastaba apie dainą Nr. 18  iš Zarasų (Ežerėnų) apylinkių: dainos siužetas pasakoja, kaip mergelė neįsileidžia bernelio į klėtelę. Šalia pieštuku rašyta pastaba: „tai yra brudas“.

Archyvo darbuotojai konsultuojasi su rankraščių restauravimo specialistais, siekdami užtikrinti kuo geresnes vertingo rinkinio išsaugojimo sąlygas. Rinkinį galima peržiūrėti Muzikinio folkloro archyve. Etnomuzikologijos studijoms tai neįkainojama vertybė.

Muzikinio folkloto archyvo darbuotojos Varsa Zakarienė, Virginija Baranauskienė, Žaneta Svobonaitė
2018 05 15

Uršulės Gabrielės Bartoševičiūtės paraiškoje pristatytas sumanymas, paremtas Eduardo Limonovo pjesės „Mirtis policijos sunkvežimyje“ idėja. Jis taptų savotiškos trilogijos, tiriančios jėgos ir smurto temas, dalimi. Šią temą režisierė kūrybiškai plėtoja pirmuosiuose jos darbuose pagal Alfredo Jarry pjesę „Karalius Ūbas“ ir Klaipėdos dramos teatre pristatomame diplominiame spektaklyje – Antano Škėmos „Pabudimas“. 

Mato Dirginčiaus kūrybinė vaizduotė nukreipta į nesaugumo jausmo tyrinėjimus, kuris kyla iš kasdienių patirčių ir jausenų, benamių žmonių ir jų aplinkos stebėjimų. Aktorius planuoja tyrinėti visuomenės atstumtųjų temą, rinkti dokumentinę medžiagą, jos pagrindu kurti pjesę ir/arba viešą pasirodymą.   

Lietuvių kilmės kino ir teatro aktorius George Mikell (Jurgis Mikelaitis), kūręs Australijoje, JAV ir Didžiojoje Britanijoje, siekdamas paremti LMTA studentus praėjusių metų pabaigoje įsteigė savo vardo stipendijas.  Kiekvienais metais jas gali gauti du studentai – mergina ir vaikinas. 2018 m. buvo gauta iš viso 21 paraiška, 9 kūrybinius projektus pateikė merginos, 12 – vaikinai. 

George‘o Mikellio stipendijos bus įteiktos per 2018-2019 mokslo metų atidarymo iškilmes. Kūrybinių projektų įgyvendinimui skiriami metai. Tikimasi, kad jų rezultatai bus pristatyti per 2019-2020 mokslo metų atidarymo iškilmes. Tuo pat metu stipendijos bus įteiktos kitiems dviem – kino meno srities studentams. 2020 m. stipendijos bus skiriamos muzikos srities studentams.  

2018 05 11

Johno Chowningo paskaita „FM sintezė: 50 metų ir muzikos komponavimas išvirkščiai“ („FM Synthesis: 50 Years and Composing Music From the Inside-Out“) bei koncertas vyks LMTA Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje – vienintelėje Lietuvoje tokio tipo erdviniam garsui pritaikytoje studijoje. Pradžia 17 ir 19 val.

Johnas Chowningas (g. 1934) yra kompozitorius, išradėjas, Stanfordo universiteto (JAV) profesorius emeritas. 1967 m. jis atrado dažnių moduliacijos sintezės (FM synthesis) algoritmus muzikai. Šis reikšmingas atradimas suteikė galimybę sukurti sintezatorius, kurie būtų prieinami platesniems muzikos kūrėjų ir atlikėjų sluoksniams. Tai paskatino ne tik eksperimentinės muzikos plėtotę, bet padarė įtaką ir kūrybinėms industrijoms – taip pat ir populiariajai muzikai.

1983 m. J. Chowningo atradimo pagrindu sukurtas sintezatorius „Yamaha DX7“. Jo skambesį galima atpažinti tokiuose to laikotarpio muzikos „topuose“ kaip grupių „Kraftwerk“, „Underworld“, „Talking Heads“, „Queen“, „Depeche Mode“, „U2“, „A-Ha“ ir daugelio kitų dainose. „Yamaha DX7“ buvo naudojama ir Briano Eno, Philo Collinso, Stevie Wonderio, Jeano Michelio Jarre’o, Herbie Hancocko kompozicijose.

Į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją J. Chowningas atvyksta akademijoje dėstančio kompozitoriaus, skaitmenine muzikos produkcija besidominčio Jono Jurkūno kvietimu. Vizitą organizuoja LMTA Muzikos inovacijų studijų centras (MISC). Pasak J. Jurkūno: „Pernai rudenį Šanchanuje vykusioje Tarptautinėje kompiuterinės muzikos konferencijoje (ICMC) sutikau poną Chowningą. Jis buvo vienas iš pagrindinių pranešėjų. Apsikeitėme kontaktais, vėliau susirašėme ir aptarėme jo vizito galimybes. Su didele MISC vadovo Mantauto Krukausko pagalba šis vizitas tampa realybe.“

J. Jurkūnas teigia, kad tai yra neabejotinai didžiausia akademinės garso sintezės ir kūrybos srities žvaigždė, kada nors viešėjusi Lietuvoje.

Renginio partneris – festivalis „Jauna muzika“.

Johno Chowningo paskaita „FM sintezė: 50 metų ir muzikos komponavimas išvirkščiai“ („FM Synthesis: 50 Years and Composing Music From the Inside-Out“) ir kūrinių koncertas – gegužės 18 d., penktadienį, 17.00 ir 19.00 val. LMTA Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sferoje (Gedimino per. 42). Įėjimas laisvas.

Bakalaurų grupėje
Laureatai
I vieta
LINA  ŽUTAUTAITĖ
GABIJA  MAKNAVIČIŪTĖ
UGNĖ KAUŠIŪTĖ
ORESTAS  VOGUSEVIČIUS

II vieta
EMILIJA TOPICHAITĖ

III vieta
BENEDIKTAS  BARTULIS
ANTANĖ GURSKAITĖ
KLIMENT JAREMČUK
LIUDMILA  MEŠENINA

Diplomantai
SKAISTĖ KAŠĖTAITĖ
TADAS RUBYS
MARTYNAS  SEREIKA

Dalyvio diplomas
HELLEN YUNJI ZHENG
AUSTĖJA ŠEŠELGYTĖ

Magistrantų grupėje
II vieta
AGNĖ ZAVISTANAVIČIŪTĖ
III vieta
SOLVEIGA MILIŪTĖ

Diplomantai
XIAOYU LIU
BRIGITA ČEPANAUSKAITĖ

Sveikiname konkursui studentus parengusius pedagogus prof. Ireną Armonienę, doc. Ireną Markauskienę, lekt. Jonę Punytę-Svigarienę, doc. Audronę Kisieliūtę,  prof.  Ramutę Vaitkevičiūtę.

LMTA Koncertmeisterio katedra

Lietuvos mokslo tarybos interneto svetainėje paskelbtas 2018 m. kvietimas teikti paraiškas konkurso būdu skirstomoms doktorantūros vietoms gauti: https://www.lmt.lt/lt/mokslo-finansavimas/kalendorinis-kvietimu-planas/2287/kvietimas-433.

Paraiškos priimamos iki 2018 m. gegužės 17 d. 24 val.

Prisijungimas vykdomas per http://kondok.lmt.lt/.

Prašymas teikiamas elektroninėje sistemoje. Prašymo formą galima rasti prisijungus su Tarybos suteiktais prisijungimo duomenimis (dėl jų kreiptis į LMTA doktorantūros skyrių).

2018 05 11

Kadenciją pradėjusi LMTA Taryba: prof. Dainius Puišys, doc. Vytautas Ališauskas, Loreta Narvilaitė, dr. Gražina Arlickaitė, Robertas Dargis, Magdalena Kozlovskaja, doc. Ramūnas Greičius, prof. Vaclovas Augustinas, prof. dr. Robertas Beinaris (c) LMTA

NUOTRAUKŲ GALERIJA

2018 05 03

Konferencijos organizatoriai: VDA Dailės istorijos ir teorijos katedra, LMTA Muzikos istorijos katedra, Meno istorijos ir teorijos katedra.

Pranešimus vertins doc. dr. Laima Budzinauskienė (LMTA), doc. dr. Rasa Butvilaitė (VDA), prof. dr. Rasa Vasinauskaitė (LMTA).

Konferencija vyks VDA Felikso Daukanto auditorijoje (Maironio g. 6, Titanikas, Nr. 112). Renginio pradžia – 10 val.

KONFERENCIJOS PROGRAMA

Maloniai kviečiame!