Lapkričio 25 d. Plungės kultūros centre įvyko penktasis nacionalinis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesoriaus Petro Vyšniausko saksofonininkų konkursas-festivalis, kurio dėka plėtojamos visų amžiaus grupių asmenų meninio ugdymo galimybės, populiarinama saksofono muzika ypatingai vaikų ir jaunimo tarpe. Šio konkurso idėjos autorius ir projekto vadovas LMTA docentas, Plungės kultūros centro direktorius Romas Matulis. Projektą Plungės kultūros centras organizuoja bendradarbiaudamas su LMTA  Klaipėdos fakultetu ir su Muzikos fakulteto pučiamųjų ir mušamųjų katedra.

Šiais metais konkursantai varžėsi trijose kategorijose. C kategorijoje savo meistriškumą pristatė jaunieji šalies saksofonininkai iki 14 metų amžiaus. B kategorijoje dalyvavo saksofonininkai solistai ir ansambliai nuo 14 iki 18 metų amžiaus. Muzikantai nuo 19 metų ir vyresni varžėsi A kategorijoje.

Konkurso komisijos pirmininkas – LMTA profesorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas Petras Vyšniauskas, komisijos nariai – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius, Pučiamųjų ir mušamųjų katedros vedėjas Dr. Robertas Beinaris, LR Kultūros viceministrė Daina Urbanavičienė, LMTA lektorius Kęstutis Sova ir tos pačios akademijos lektorius, dirigentas Remigijus Vilys.

 Komisijos sprendimu A kategorijoje laimėtojais tapo LMTA studentai, laureato vardas suteiktas ir 1000 Eur piniginė premija įteikta Domui Ziegoraičiui, 2 vieta ir 700 Eur piniginė premija atiteko Emilei Brazytei, o 3 vietos diplomas ir 300 Eur atiteko tos pačios akademijos studentui Davit Avetisyan. B ir C grupių laureatais tapo Klaipėdos Stasio Šimkaus, Kauno Juozo Gruodžio konservatorijų, Birštono meno mokyklos, Kauno A. Kačanausko muzikos mokyklos, Mažeikių Vytauto Klovos muzikos mokyklos, Palangos Stasio Vainiūno meno mokyklos mokiniai.

Konkurso-festivalio veiklos neapsiriboja vien konkursinių programų pristatymu ir saksofonininkų koncertinių programų vertinimu. Projekto rėmuose vyksta įvairios kūrybinės veiklos, laboratorijos ir koncertai.

Išleista knyga Shakespeare’s Reception and Interpretation in the Baltics („Shakespeare‘o recepcija ir interpretacija Baltijos šalyse“) pirmą kartą anglų kalba pristato Shakespeare‘o interpretacijų trijų Baltijos šalių teatruose istoriją!

Per Talino kino festivalį „Juodosios naktys“ pristatytas trijų Baltijos šalių kino mokyklų (tarp jų ir LMTA) vystytas „Baltic Film Skills“ projektas.

Trys Baltijos šalių nacionalinės kino mokyklos kartu su kino pramonės partneriais džiaugiasi galėdamos pristatyti oficialius, dvejus metus trukusio projekto „Baltic Film Skills“ rezultatus. Per Talino kino festivalį „Juodosios naktys“ vyko konferencija, skirta būtent šiam projektui viešinti. Vykstat konferencijai buvo kalbama apie Baltijos šalių kino pramonės ir aukštojo mokslo ryšį, tikslus ateityje. Konferencija vainikavo dvejus metus trukusį penkių partnerių darbą siekiant išgryninti kino aikštelės profesijų aprašus ir pateikti juos plačiajai visuomenei, kuri domisi profesinėmis galimybėmis kino aikštelėje.

„Baltic Film Skills“ projekte, finansuojamame Europos Sąjungos lėšomis, kartu dirbo Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Talino universiteto Baltijos kino, medijų ir menų mokykla, Latvijos kultūros akademija, Estijos kinematografų sąjunga ir lietuviškų trumpametražių filmų agentūra „Lithuanian Shorts“. „Kino industrija – dinamiška, nuolat besivystanti sritis. Projektu „Baltic Film Skills“ siekiame edukaciją sieti su rinkos poreikiais, suteikti galimybę žmonėms aiškiau suprasti, kas ką veikia aikštelėje, o ateityje ir išbandyti save dirbant įvairiuose Lietuvos ar užsienio kino projektuose“, – taip projekto viziją pristato Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros vedėjas Vytautas Dambrauskas.

Atlikdami Baltijos regiono kino industrijos tyrimą, projekto „Baltic Film Skills“ partneriai parengė 30 išsamių kino profesijų aprašų, apibūdinančių konkrečius vaidmenis šiandienos filmavimo aikštelėse. Taip pat, parengė 18 mokymosi kursų aprašų, padėsiančių užtikrinti kinematografijos studijų programų ir kino pramonės tendencijų atitikimą standartams. Sukurta medžiaga naudinga švietimo institucijoms, pedagogams ir kino pramonės atstovams: aprašuose aiškiai aprašyti įgūdžiai, reikalingi mažiau žinomų kino profesijų atstovams, dirbantiems filmavimo aikštelėje. Ši medžiaga padės tiek naujokams, tiek profesionalams suvokti, kokių įgūdžių ir kompetencijų reikalauja kino pramonė, ir juos įgyti. Be to, jau veikia internetinė svetainė, kurioje galima rasti tekstinę medžiagą ir vaizdo įrašus, skirtus pristatyti visuomenei mažiau žinomas kino profesijas. Informacija „Baltic Film Skills“ svetainėje pateikta anglų, estų, latvių ir lietuvių kalbomis.

Atvirai atsakydamas į klausimą apie projekto svarbą, Vytautas Dambrauskas teigia: „Ši iniciatyva skatino ir skatins konstruktyvų dialogą tarp augančios ir stiprėjančios industrijos ir aukštojo mokslo kino srities.“ Projektu siekiama supažindinti su mažiau žinomomis kino profesijomis, populiarinti kino industriją ir pritraukti naujų talentų. Taip pat, projektas skatina organizacijas taikyti skaidrią praktiką ir standartus, pagrįstus vykdant projektą parengtais aprašais, ir paįvairinti karjeros kine galimybes.

Projektas „Baltic Film Skills“ vienija tris Baltijos šalis, jose esančias švietimo institucijas ir bendradarbiaujančias organizacijas, populiarinančias kino edukaciją, įvairių kino profesijų pažinimą. Jo tikslas – plėsti žinomumo ribas, įkvėpti glaudesniam bendradarbiavimui Baltijos ir tarptautinėje kino pramonėje dirbančius žmones. Projektas taip pat pasižymi glaudžiu kino studentų bendradarbiavimu, parengtomis pirmosiomis studijų programomis, padėsiančiomis pradėti karjerą filmavimo aikštelėje be aukštojo išsilavinimo kino srityje.

Kiekvieno mėnesio paskutinį pirmadienį 18 val., Vilniaus Šventųjų apaštalų Petro ir Povilo bažnyčioje (Antakalnio g. 1) – Šv. mišios už LMTA ir VDA dėstytojus, darbuotojus ir studentus.

Šv. Mišias celebruos LMTA ir VDA kapelionas kunigas Dovydas Grigaliūnas.

Maloniai kviečiame dalyvauti!

2023 m. lapkričio 24 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademija kviečia moksleivius, jų tėvus ir mokytojus į atvirų durų dieną „Atvira akademija“, skirtą būsimiems muzikos krypties studentams arba besidomintiems studijomis.

Š. m. spalio 26–29 dienomis Čekijoje, Prahoje, vyko tarptautinis konkursas International Accordion Days in Prague. Įvairiose konkurso solistų, kamerinių ansamblių ir orkestrų kategorijose dalyvavo daugiau nei 300 dalyvių. Čekijos sostinė Praha, esanti itin patogioje Europos vietoje, sukvietė dalyvius iš 15 šalių.

Akordeono katedros M2 studentas Edvinas Cilindz (prof. Raimondo Sviackevičiaus kl.) priklausė koncertinių atlikėjų be amžiaus apribojimų kategorijai ir laimėjo II vietą. Kamerinių ansamblių kategorijoje dalyvavo LMTA akordeonistų trio „Feroce“ (Edvinas Cilindz, Edgaras Volosevič, Rimantas Treigys; lekt. Agnės Dūkštaitės-Malukienės kl.) – jam skirtas Golden Zone (liet. Auksinės zonos) grupės apdovanojimas.

Sveikiname LMTA studentus ir jų pedagogus!

2023 m. lapkričio 3-4 dienomis LMTA Klaipėdos fakultete vyko seminaras muzikos mokytojams ir chorų vadovams „Choro metamorfozės: vaikų ir jaunimo chorų tradicijas papildančios inovacijos“.

Seminaro paskaitos, praktikumai, koncertai beveik šimtą renginio dalyvių įtraukė  į aktyvų svarstymą: Kaip dainavimą padaryti aktyvia, įtraukiančia, patrauklia mokinių gyvenimo dalimi? Kokie yra inovatyvūs darbo su vaikų bei jaunimo chorais būdai? 

Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, bendradarbiaudama su 19 kitų Lietuvos kultūros įstaigų ir institucijų, pradeda bendrus darbus kuriant jungtinę suskaitmeninto ir skaitmeninio kultūros turinio platformą „E-kultūra“. Kultūros išteklius elektroninėje erdvėje sutelksiantį portalą visuomenei planuojama pristatyti 2026 m. balandį.

LMTA Meno centras optimizuoja renginių organizavimo, viešinimo ir sklaidos tvarką. Sukurta renginių anketa, kurią nuo šiol prašome pildyti kievieno, organizuojančio renginį.

Pildyti anketą galite paspaudę ant nuotraukos:

Spalio 5–8 dienomis Ukmergės krašte vyko kasmetinė LMTA etnomuzikologų folkloro ekspedicija. Į muzikinio folkloro paieškas leidosi ne tik Katedros studentai ir dėstytojai, Muzikinio folkloro archyvo darbuotojai, bet ir etnomuzikologijos magistro studijas baigęs, instrumentiniu folkloru besidomintis, Alpas Mulevičius, BI muzikologijos studentė Eglė Malinauskaitė bei lietuviškai kalbantis svečias iš Estijos. Tartu universitete studijuojantis folkloristiką, doktorantas Ilya Maginas domėjosi lietuvių, žydų, gudų prakeiksmais, gyvulių šaukimo garsažodžiais ir kitais etnolingvistikai reikšmingais dalykais.

Ekspedicijos metu aplankytos Lyduokių, Šešuolių, Želvos, Balninkų, Žemaitkiemio ir kt. seniūnijos. Ukmergės r. vietovėms, kaip ir kitiems šiaurės rytų Aukštaitijos rajonams, būdingas daugiabalsis dainavimas – ne tik vėlyvesnis daugiabalsiškumas, bet ir polifonija. Sutartinių, minėtose apylinkėse, jau nebeužrašėme, nors dar prieš septynis metus dėstytoja Lijana Šarkaitė-Viluma kelias jų užfiksavo Želvoje. Dauguma dainininkių dainuoti draugėn nebesueina, tačiau mūsų suvežtos vienon gryčion, dainavo dviem-trim balsais etnomuzikologų vadinamas „klasikines“ (būdingas tam rajonui) dainas: „Užugde mani matute“, „Pūtė vėjelis“, „Ant kalno malūnėlis“, „Nesiženyk, broliukas“ ir kt. Tiriamųjų apylinkių daugiabalsei dainavimo tradicijai anksčiau buvo būdingas ir pritarimas iš viršaus, kurį vadino „cypuku“. Tokio pritarimo būdo nepavyko užrašyti, tačiau pateikėjai mena, jog jų tėvų karta taip dainuodavo, pritarimo iš viršaus balsus vadindavo „spyglėmis“ arba „spygliukėmis“, o žemą pritariantįjį balsą – „burbulėmis“. Dainininkai padainavo daug vestuvinių, vaikų, šeimos (našlaičių), vaišių dainų, taip pat romansų, religinių giesmių.

Ši ekspedicija pasižymėjo ir gausiu instrumentinės muzikos pateikėjų kiekiu. Bene kiekvienai užrašinėtojų grupei teko užrašyti po kelis armonininkus. Dauguma muzikantų polkas, valsus ar kitus kūrinius atsimena iš savo tėvų kartos, iš vyresnių žmonių, su kuriais jaunystėje dar teko muzikuoti, o groti išmoko dar vaikystėje ir nuo mažumės grodavo įvairaus pobūdžio rateliuose mokykloje, vėliau vestuvėse, šokiuose. Vestuvių muzikantas Stanislovas (81 m.) iš Mišniūnų k. pasakojo, kad per savo gyvenimą „atgrojo“ ~1500 vestuvių, o gavėnios, advento laikotarpiu, kai Lietuvoje ir Lenkijoje linksmybės bei vestuvės nevykdavo, tekdavo keliauti net į Baltarusiją, nes ten šiuo laikotarpiu žmonės tuokdavosi.

Ukmergės krašto šnekta priskiriama rytų aukštaičių tarmei, tačiau vos kelis kilometrus besiskiriančiuose Balninkų ir Želvos miesteliuose žmonės kalba skirtingomis patarmėmis ir kartais vieni kitų nesupranta, pvz., vietos gyventojai patys juokiasi, kad nesusikalba su kaimynais:

„– Bolninkų korvi Ž(i)elvos žogar‘s sutuočija!                        Balninkų karvę Želvos vilkas sudraskė.

– Kaip gal vilk‘s?.                                                                           Kaip, gal vilkas?

– Ne nevilka, ant vietas sutuočija!“                                          Ne, nevilko, iš karto sudraskė.

Taip pat užrašėme įdomių vietinės reikšmės pavadinimų, kurie, atrodo, dominavo labai seniai, nes patys gyventojai jau nebeatsimena, kodėl taip vadindavo. Pvz., Liaušių k. tam tikras žemės teritorijas vadindavo „dubelomis“, o kiekvieno kaimyno žemės nuosavybė taip pat turėjo specialius pavadinimus: „kumša“, „purvė“, „lanka“, „pašdegė“ ir t. t. Pagyvenę vietos žmonės savo šnektoje naudoja nemažai įvairių frazeologizmų, posakių, pvz., kai gyvenime patirta daug vargo, netekčių, save įvardija kaip atsparią kartą: „Mes kaip gyvatės geležinės – sukapoja ir vis tiek judam!“ / „Mes kaip šviesos spindulys tamsos karalystėj!“ ir kt.

Ši ekspedicija Ukmergės krašte – nemažas išbandymas jauniesiems etnomuzikologams! Visi dalyviai gyveno Lyduokių sen., Janušiškės k. senoje Smulskių šeimos gryčioje. Šaltas, vėjuotas ir lietingas oras, laikinai gyventi reikėjo neįprastomis sąlygomis: vandenį semti iš šulinio, naudotis lauko tualetu, kūrenti krosnį malkomis. Kaip sakė ekspedicijoje dalyvavusi prof. Daiva Vyčinienė, „Gyvenimas autentiškoje kaimo troboje – dar viena iš įsimintinų, šiandien daugeliui studentų jau labai retų patirčių!“. Tačiau visos šios keturių dienų gyvenimo aplinkybės tik sustiprino ekspedicijos dalyvių įspūdžius, studentams suteikta galimybė iš arčiau pajusti kaimo gyvenimo būdą, ypač suvokti praeities žmogaus patirtis, kurios neretai yra išdainuojamos dainose. Pasak ketvirtakursės Aušrinės Lasytės, „Buvo labai gera kaimo aplinkoje atgaivinti sielą, o vietos žmonės širdį sušildė savo gyvenimais ir kasdienybe!“.

Pabaigai. Kaip įprasta, studentų laukia archyvinės praktikos darbai: sutvarkyti surinktą medžiagą, ją aprašyti ir suarchyvuoti.

Spalio 18 d., trečiadienį, 19 val. koncerte „Senoji ir naujoji Vilniaus muzika“, kuris vyks Lietuvos nacionalinės filharmonijos Didžiojoje salėje, sostinės klausytojams bus pristatyta beveik šimtą metų neatlikto kūrinio – lietuvių kompozitoriaus Juozo Žilevičiaus (1891-1985) geriausio kūrinio „Lietuviškas nonetas“ premjera.

Džiaugiamės ir didžiuojamės, kad LMTA Muzikologijos katedros profesorės dr. habil (hp) Gražinos Daunoravičienės mokslo tyrimų projektas „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) muzikos genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ pretenduoja gauti 2023 metų Lietuvos mokslo premiją humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijoje.

2023 m. LMTA išleistos dvi monografijos „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ ir „Muzikos genotipo teorinis modelis“  atsako į klausimą – ar morfologijos požymiai tebeegzistuoja modernioje garsų meno kūryboje. Kai priešdėliu „post“ puošėsi daugybė tradicinių sąvokų (post-istorizmas, posthumanizmas, etc.), meno situacija buvo apibūdinama sąvoka „po žanro“ (after genre). Monografijų autorė siekia įrodyti, kad toks požiūris neteisingas. Kviesdama įveikti „pasenusio“ fenomeno baimę, peržengti žanrologijos stagnaciją ir nugalėti „po žanro“ pojūtį, autorė universalizuoja kategorijos veikimą. Jai pritaria muzikologijos autoritetas H. Danuseris, tvirtindamas, kad „muzika visada yra daugiau nei žanras, tačiau be žanro nėra ir muzikos“. Tyrėjos sukurtoje dinamiško muzikos genotipo sampratoje žanro sinonimas – „genotipas“ apibendrina bendrų faktorių kūriniuose idėją ir įtvirtina žanro savi-organizacijos bei kaitos faktą. Šiuo pagrindu „tapomas“ Lietuvos profesionaliosios muzikos morfologijos paveikslas. Naujųjų muzikos genotipų (žanrų) įsigalėjimą autorė saisto su XX a. 9 deš.–10 deš. „lūžiu“ – riba, atskyrusia nuosaikų lietuvių muzikos modernėjimą nuo radikalesnio modernėjimo formų.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, bendradarbiaujant su Mosaic kūrybiškumo ir inovacijų centru (HEC Montréal, Kanada), 2023 m. spalio 12-15 d. organizuoja tarptautinį forumą „InMuse Vilnius“, skirtą inovacijoms muzikoje, scenos menuose ir kūrybinėse industrijose.

Keturias dienas truksiantis renginys suteikia galimybę gilintis į inovacijų ir kūrybiškumo klausimus muzikos, scenos menų bei kūrybinių industrijų kontekstuose. Forumo metu ypatingas dėmesys skiriamas galimybėms ir iššūkiams, atsirandantiems dėl dirbtinio intelekto ir virtualios bei išplėstinės realybės (metaverse) technologijų pažangos. Renginys apjungia Baltijos ir Šiaurės bei kitų šalių kūrybiškumo ir inovacijų tyrėjus ir praktikus iš muzikos, ekonomikos, entreprenerystės ir kitų sričių. Programoje dalyvaus bei savo įžvalgomis dalinsis  ir Lietuvos kūrėjai. 

Kviečiame lankytojus dalyvauti forume, pasisemti naujų žinių, idėjų ir įžvalgų. Esame įsitikinę, kad forumas suteiks impulsą naujoms kūrybinėms idėjoms, diskusijoms apie muzikos ir scenos menų ateitį bei inovatyvioms vizijoms. 

VšĮ Lietuvos muzikos ir teatro akademija (toliau – LMTA) skelbia pripažinto nereikalingu arba netinkamu (negalimu) naudoti materialiojo turto ir atsargų pardavimo viešąjį aukcioną.

Džiugi žinia parskriejo iš vieno didžiausių JAV kino festivalių „YES“ Indianos valstijoje – net du LMTA organizuojamų tarptautinių kūrybinių dirbtuvių „Vasaros media studija“ metu šiemet sukurti trumpametražiai filmai – „SMĖLIS TAVO KIŠENĖSE“, rež. Skaitė Bartkutė (LMTA Kino ir televizijos katedros studentė) ir „MY GRANDMOTHER’S STORY“, rež. Kamilė Kareivaitė (VilniusTECH  KIF studentė) pakviesti į konkursinę trumpametražių filmų programą. 

Praeitais metais įvykęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos scenos meno darbų konkursas „Balkono okupacija“ paskatino sukurti naują, unikalų darinį – lingvistinę operą-performansą „FALLOUT OF THE STIMULUS“. Pagyrų sulaukęs pasirodymas buvo įvertintas geriausiai ir užėmė pirmą vietą. Lingvistinė opera-performansas – tai sceninis muzikos ir teatro veikalas, kurio sudėtinės dalys – muzikinė medžiaga, libretas, scenografija ir t.t. – yra kuriamos lingvistinių elementų pagrindu, siekiant daugialypės išraiškos, papildomų poteksčių ar konteksto.

Ši opera – valandos trukmės istorija, pasakojanti apie žmogaus kalbą, jos įsisavinimą bei praradimo dėsnius. Pasak operos režisierės Dainos Adamkevičiūtės: „tai labai niuansuotas, jautrus kūrinys, nesivaikantis išorinių efektų, vedantis link savęs priėmimo“. Istorija apima tris esminius vieno žmogaus tapimo savarankišku gyvenimo etapus ir nagrinėja jo ryšį su tuo metu artimiausia aplinka. Kūrinį charakterizuoja skirtingi personažų bendravimo išraiškos būdai – tyrinėjama, kaip instrumentas, įkūnydamas pagr. veikėją, reaguoja į kitų personažų „komunikacinius stimulus“, mėgdžioja juos skirtingais lygmenimis, po truputį bandydamas formuoti savo nepriklausomą balsą. „Žmogaus vidinės ir lingvistinės sklaidos klaidingas stimuliavimas nuo pat vaikystės, laisvės ir vidinės erdvės nepaliekanti aplinka, jautrios prigimties herojų uždaro, jis tampa nebent mėgdžiotoju. Šalia atsirandančio jautrios sielos herojaus pastangos atsimuša į jau suformuotas sienas, bet vidine prasme, jie sugeba vienas kitą galų gale priimti, įsileisti, ateiti į susitaikymo ir ramybės būseną. Kaip žiūrėjimas kartu į vandenį – kiekvienas mato kitaip, bet jie yra prie to paties vandens vienas šalia kito. Man šio spektaklio pabaiga suteikė beveik meditatyvinę patirtį, kaip lingvistinių ir muzikinių išraiškų pagalba kuriama vidinė taika žmoguje. Vertinga patirtis.“ (režisierė D. Adamkevičiūtė)

Ieva Raubytė ir Karolis Dabulskis yra jaunosios kartos kompozitoriai, abu studijuoja muzikos kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Autorių darbai yra skambėję festivaliuose „Muzikos ruduo“, „ContemPLAY“, „Druskomanija“, chorinės muzikos konkurse „Vox Juventutis“ ir kt. Taip pat užsienyje – Latvijoje, Suomijoje, Švedijoje, Islandijoje. Abu kūrėjus vienija polinkis eksperimentuoti, rašyti elektroakustinę muziką, kurti jiems būdingą savitą menų sintezę.

„Matome, jog vaiko, jauno žmogaus formavimas artimiausioje aplinkoje yra kaip niekada aktualus. Savo kūriniu ieškome pasąmonėje slypinčių atsakymų į besikeičiantį, dažnai per daug reguliuojantį, laisvės ir erdvės nepaliekantį išorinį pasaulį, kuris gniuždo jautresnės prigimties jaunąją kartą, linkusią į pasyvumą, nihilizmą, užsisklendimą.“, – sako operos idėjos autorius, kompozitorius K. Dabulskis ir kompozitorė I. Raubytė.

Svarbu paminėti, jog operoje naudojamos kelios kalbos – anglų, ispanų bei Čilės autochtonų kalba selk’nam, kuri praktiškai yra išnykusi dėl XIX-XX a. vykdyto selk’nam tautos genocido.

Anot kompozitorių, šiais laikais žmonių bendravimui tampant vis kompleksiškesniam – didėjant kartų skirtumams, intensyvėjant kultūrų maišymuisi, sudėtingėjant ryšiams dėl nykstančių kalbų ir tarmių politikos, projektas gali padėti žiūrovams suvokti įvairius komunikacinius, kalbinius procesus: kaip kalba yra įsisavinama, išmokstama arba prarandama, pamirštama, bei skatintų jų nenuvertinti.

„FALLOUT OF THE STIMULUS“ premjera įvyks spalio 13 dieną, 19 val., LMTA Balkono teatre (Gedimino per. 42, Vilnius). Režisierė Daina Adamkevičiūtė, atlikėjai: Liepa Ribokaitė, Elzė Liškauskaitė, Gintarė Valionytė, Rapolas Bartulis, Kristupas Gikas.

Renginio prodiuseriai – LMTA Meno centras

Raimondos Apeikytės vardo stipendijas skiria Vydūno jaunimo fondas. Stipendijos skiriamos trims konkurso būdu atrinktiems Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bakalauro arba magistro studijų pakopų pianistams!

Konkursą inicijuoja ir stipendijas skiria Vydūno jaunimo fondas, kuris siekia skatinti ir materialiai paremti jaunuosius lietuvių pianistus, studijuojančius LMTA. JAV įkurtas ir jau 70-metį gyvuojantis fondas remia vertingų knygų leidimą, skiria stipendijas įvairiuose Lietuvos universitetuose studijuojančiam jaunimui. Nuo 2017 m. VJF taip pat skiria pinigines premijas operos solistės Vincės Jonuškaitės-Zaunienės konkurso laureatams.