„Erasmus+“ programa suteikia galimybę vykti stažuotis į partnerines Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokyklas Europoje ne tik dėstytojams, bet ir neakademiniams darbuotojams. Spalio 25–29 d. LMTA Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Beata Baublinskienė stažavosi Fryderyko Chopino muzikos universitete (UMFC) Varšuvoje. Jūsų dėmesiui – įspūdžiai iš viešnagės.
Beata Baublinskienė
Varšuvos Fryderyko Chopino muzikos universitetas yra didžiausia ir seniausia Lenkijos aukštoji muzikos mokykla (įkurta 1810 m.), veikianti šalies sostinėje bei padalinyje Baltstogėje. Pagal studentų ir darbuotojų skaičių šis universitetas yra panašaus dydžio kaip ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija, jame greta muzikos vykdomos ir šokio studijos. Abi institucijas vienija ir tai, jog jos yra svarbiausios savo srities aukštosios mokyklos kiekvienoje iš šalių.
UMFC didžiuojasi išskirtinumu, kurį suteikia Fryderyko Chopino vardas (žymusis romantikas čia mokėsi 1826–1829 m.) bei ne taip seniai (2008) įgytas universiteto pavadinimas, mat Lenkijoje veikia dar septynios muzikos akademijos, kiekviena su savo stipriomis tradicijomis. Tai – Krokuvos, Lodzės Kęstučio ir Gražinos Bacevičių, Poznanės Ignacy Jano Paderewskio, Katovicų Karolio Szymanowskio, Gdansko Stanisławo Moniuszko, Vroclavo Karolio Lipińskio, Bydgoščiaus Felikso Nowowiejskio muzikos akademijos, bei Menų akademija Ščecine, kurioje greta muzikos dėstoma dailė.
Mano stažuotė vyko UMFC Viešųjų ryšių ir karjerų biure (Biuro Promocji i Karier). Čia dirba 8 darbuotojai. Už universiteto komunikaciją arba viešuosius ryšius, pasidalinę funkcijomis, tiesiogiai yra atsakingi trys žmonės (kartu su biuro vadovu); biure taip pat dirba dailininkas maketuotojas ir fotografas (darantis visų renginių nuotraukas ir keliantis jas į tinklalapį ir socialinius tinklus).
Vienas darbuotojas atsakingas už absolventų karjeros stebėseną (jis vykdo apklausas, bendrauja su absolventais, koordinuoja jų anketų skiltį UMFC tinklalapyje); kitas specialistas užsiima specialių projektų organizavimu, tokių kaip tinklalaidė studentams (ir visiems, kam įdomu) aktualiais atlikėjiškos karjeros klausimais (#UMFCast), garsių UMFC absolventų meistriškumo kursai (ši serija pavadinta „Reach the Stars“). Taip pat šiedu darbuotojai tarpininkauja, kai kreipiamasi dėl studentų koncertų ne universitete (šventėms ir pan.). Biure įdarbintas ir karjeros konsultantas, padedantis paskutinių kursų studentams karjeros vadyboje (jis pataria, kaip parengti gerą CV, susikurti profilį, kaip geriau pateikti savo privalumus ir pan.). Studentų konsultavimas ir absolventų karjeros stebėsena vykdoma ilgalaikio projekto rėmuose, laimėjus konkursinę ES paramą per nacionalinę agentūrą POWER (tai lenkiškų žodžių trumpinys, kurių paskutiniai trys „wiedza, edukacja, rozwój“ reiškia „žinios, švietimas, plėtra“). Pagal šį projektą universiteto tinklalapyje sukurta ir įdiegta absolvento anketa, kurią užpildžius suformuojamas atlikėjo – UMFC absolvento – profilis, o profesionalią nuotrauką nemokamai padaro universiteto fotografas.
Kaip formuojamas UMFC įvaizdis ir vykdoma komunikacija? Prieš metus antrajai kadencijai perrinkus UMFC rektorių (prof. Klaudiusz Baran), buvo nuspręsta atnaujinti universiteto vaizdinį identitetą: nuo logotipo, spalvų iki tinklalapio ir socialinių kanalų stiliaus. Pastarųjų yra 6: šiuo metu UMFC greta oficialaus tinklalapio chopin.edu.pl („edu.pl“ yra visų Lenkijos aukštųjų mokyklų internetinio adreso galūnė) savo žinutes platina per Facebook, Instagram, Twitter, Linkedin, Youtube ir kinų WeChat paskyras. Pastaroji naudojama pasiekti Kinijos (kur kiti soc. tinklai blokuojami) auditoriją, nes ten (ir bendai Azijoje) mėgstamas Chopinas ir yra domimasi galimybėmis studijuoti Varšuvoje.
UMFC komunikacijoje laikomasi nuostatos, kad universitetas naudoja tik vieną bendrą Facebook, vieną Instagram ir kitų soc. kanalų paskyras (padaliniai gali turėti savo FB grupes, bet ne puslapius), nes jei kiekvienas padalinys bendrauja per savo paskyrą, auditorija išsibarsto ir konkrečios žinutės sklaida susilpnėja.
Taigi prieš metus universitetui nutarus atnaujinti savo įvaizdį, buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo portugalų dizaino firma. Ji pradėjo nuo universiteto bendruomenės apklausos: pavyzdžiui, vienas iš klausimų buvo, ar logotipe turėtų likti Chopino galva (ji buvo senajame logotipe). Didesnei daliai tai nepasirodė būtina, tad naujojo logotipo pagrindas – raidės UMFC, kurios gali būti išdėstytos nuosekliai arba žaismingai „šokinėti“ kaip natos penklinėje. Pagrindinė spalva yra tamsiai mėlyna, jos reversas – šviesiai sidabrinė. Tad buvo sukurtas logotipas, parinktas spalvynas, šriftas, paruoštas tinklalapio dizainas ir vieningas socialinės medijos kanalų stilius, kanceliarinis blokas – oficialūs blankų ir vizitinių kortelių šablonai, elektroninių laiškų forma. Stiliaus knygoje tiksliai apibūdinta ir atributika: marškinėlių, džemperių, maišų ir t. t. ne tik modeliai, bet ir medžiagos, pvz., nurodyta konkreti vizitinių kortelių popieriaus rūšis.
Tiek dėl pandemijos, tiek dėl darbo pobūdžio Viešųjų ryšių ir karjerų biuro darbuotojai nėra pririšti prie savo darbo vietų, tačiau kartą per savaitę visi susirenka darbiniam posėdžiui, skirtam numatyti savaitės užduotis ir „smegenų šturmui“. Mano vizito metu viena iš aktualijų buvo naujas UMFC knygynas. Kaip apie tai pranešti bendruomenei ir visuomenei? Naujasis knygynas veikė jau nuo mokslo metų pradžios (Lenkijoje akademiniai metai prasideda spalio 1 d.), tačiau dar nebuvo apie tai garsiai paskelbta. Susirinkime buvo svarstoma, kaip įdomiau pateikti naujieną: vienas iš pasiūlymų – per FB paleisti trumpus filmukus „Ponia Mažena rekomenduoja“. Visi suklustų, kas yra ponia Mažena? Tuomet sužinotų, kad ji – naujo knygyno darbuotoja, o ponia Mažena, savo ruožtu, kaskart filmuke trumpai pristatytų kurį nors leidinį (pažiūrėję filmuką ateinantieji į universitetą tikrai atkreiptų dėmesį į UFMC hole įrengtą naują patalpą – knygynėlį, kuriame atpažintų ponią Maženą iš FB!).
Knygynas atidarytas pastaraisais metais suaktyvinus UMFC leidyklos „Chopin University Press“ veiklą: leidykla, kaip ir mūsų Leidybos centras, leidžia knygas, natas, o taip pat ypač daug garso įrašų – universiteto dėstytojų ir meno kolektyvų CD. Knygyne parduodama ši produkcija, o taip pat – Viešųjų ryšių skyriaus užsakymu gaminama atributika (skėčiai, medžiaginiai maišai, rašikliai, užrašinės ir t. t.) bei bilietai į UMFC koncertus (bilietus ir leidinius galima įsigyti ir internetu).
Mat universitetas rengia seriją mokamų koncertų „Środa na Okólniku“ („Trečiadieniai Okólniko gatvėje“, UMFC įsikūręs šioje gatvėje), bilietai – už simbolinę kainą (nuo 16 zlotų, t. y. apie 3,5 euro). Šiuose koncertuose pasirodo ir universiteto dėstytojai, neretai – kviestiniai atlikėjai (pvz., garsus kviestinis dirigentas diriguoja studentų orkestrui). Anot UMFC Koncertų biuro darbuotojų, tai – filharmonijos lygio koncertai, tik už gerokai mažesnę kainą.
Pribloškianti koncertų organizavimo aplinkybė yra ta, kad vasarą yra parengiama ateinančių akademinių metų viso koncertų sezono knyga! Ji išleidžiama studijų metų pradžiai (kitaip tariant, fakultetai ir katedros jau vasarą suplanuoja visus koncertus).
Šiose ir kitose universiteto veiklos detalėse juntama tvarka ir planavimas kuria labai pozityvų UMFC įvaizdį.
Aukštosios mokyklos komunikacija turi įvairių tikslų ir skirta įvairioms auditorijoms (svarbu gerai atrodyti tiek steigėjų, tiek visuomenės, tiek kolegų akyse), tačiau bene svarbiausia kiekvienos aukštosios mokyklos užduotis – pritraukti stojančiuosius. UMFC pažvelgė į ją labai kūrybiškai šį pavasarį surengiant nuotolinių atvirų durų dienų seriją. Ji buvo įtraukta į visus renginių kalendorius ir gerai išviešinta. O kas gi vyko šių dienų (tiksliau, vakarų) metu? Kas vakarą prisistadydavo atskiras UMFC fakultetas (mūsų atveju tai galėtų būti keletas giminingų katedrų). Prisistatymo programa buvo tokia. Pradžioje – 30 minučių trukmės iš anksto įrašyta įžanginė dalis „Labas vakaras UMFC“, kurioje – susitikimas su rektoriumi ir dekanu. Pirmiausia rektorius pasisveikina su būsimais studentais, keletą žodžių pasako apie universitetą ir nuveda visus (kamerą ir žiūrovus) į dekanatą, kur asmeniškai pristato dekaną (arba katedros vedėją). Tuomet apie 15-20 min pokalbių laidos formatu kalbinamas dekanas apie studijų programas, ko studentai čia išmoks, kokių stojančiųjų laukiama ir kokios laukia absolventų perspektyvos. Po šio pokalbio gyvai transliuojama parodomoji pamoka (arba lygiagrečiai keletas pamokų), po kurių – klausimų atsakymų pusvalandis su dekanu, katedros vedėju arba dėstytojais per Zoom platformą.
Galima būtų dar daugiau papasakoti apie UMFC viešinimo ir komunikavimo iniciatyvas (pvz., planuojama skelbti universiteto bendruomenėje „UMFC asmenybės“ rinkimus), tačiau apibendrinsiu pastebėjimu, kad UMFC ir LMTA turi ir panašumų, ir skirtumų. Antai Chopino universitetas veikia viename dideliame pastate (jis baigtas statyti 1966 m., nes lygtolinis pastatas per II pasaulinį karą buvo sugriautas), tačiau jame jau darosi ankštoka (juk studentų bene tiek, kiek ir šešiuose rūmuose veikiančioje LMTA). Tad ir UMFC galvoja apie plėtrą. Išvykdama pakviečiau kolegas atvykti į Vilnių, o bendraujant ir pažindinantis teko išgirsti, kad mūsų akademija ir profesūra lenkų kolegoms nėra „nežinoma žemė“, kontaktai plėtojami asmeniniu profesiniu lygiu. „Erasmus+“ stažuotė man buvo išties naudinga, suteikusi daug inspiracijų ir paskatinusi susimąstyti, ką iš to, ką pamačiau Varšuvoje, būtų pravartu pritaikyti savo darbe LMTA.
Beatos Baublinskienės tekstas ir nuotraukos
2021 11 21
Universitete ir šalia jo:
Šiemetinėje „Balkono okupacijos“ programoje bus parodyti 6 skirtingų temų, žanrų bei raiškos priemonių darbai, kuriuose dalyvaus ne tik įvairių scenos meno specialybių studentai, tačiau ir eilė jaunų nepriklausomų menininkų. Pasirodymų trukmė – 20 minučių. Konkurso nugalėtojus turės išrinkti renginio žiūrovai ir kompetentinga komisija, sudaryta iš scenos menų praktikų ir teoretikų. „Balkono okupacijos“ metu įsimintiniausiems, ambicingiausiems ir daugiausiai kūrybinio potencialo pademonstravusiems darbams LMTA suteiks visą reikiamą vadybinę, techninę, finansinę ir moralinę pagalbą meninių sumanymų įgyvendinimui.
Renginyje išvysite lietuvių absurdo dramos vieno iš pradininkų Arvydo Ambraso pjesės „Maratonas“ ir vienos talentingiausių šiuolaikinių lietuvių dramaturgių Birutės Kapustinskaitės jautriai ironiško teksto „Niekada nežinai“ eskizus, klasikinius tekstus. Chrestomatines temas nagrinėjančius tekstus savaip interpretuos bei šiuolaikinės, dinamiškos sceninės formos jiems ieškos eskizo „The End of Bluebeard“ kūrėjų komanda, o profesionalioje scenoje kojas jau apšilę prof. Gintaro Varno vadovaujamo vaidybos kurso studentai naujai pažvelgs į Edgaro Allano Poe kūrybą pasirodyme „Profesoriaus Plunksnos ir Daktaro Dervos sistema“. Dramos teatro kūrėjų gretas kokybiškai papildys dainavimo katedros studentų ir absolventų komanda, pristatysianti spektaklį-paskaitą „Operos repeticija“, bei jaunieji šiuolaikinio šokio menininkai, žaismingai pasakojantys apie stebėjimo fenomeną bei kūno kalba kuriantys pasikartojimų kupino, tačiau kiekvieną kartą neišvengiamai kintančio, šiandieninio pasaulio absurdiškumą.
