Nuo 10 val. ryto kas pusvalandį bus rengiamos LMTA darbuotojų, savanorių ir festivalio mentorių vedamos ekskursijos, kurioms medžiagos ieškota archyvuose, prisiminimais, pasakojimais dalijosi ir Akademijos bendruomenės nariai. Šeštadienį, balandžio 27 d., ekskursijos vyks iki 20 val. (paskutinė ekskursija prasideda 19 val.). Sekmadienį, balandžio 28 d., ekskursijos rengiamos iki 18 val. (paskutinė ekskursija prasideda 17 val.). Pasivaikščiojimo trukmė apie 45 min., grupės formuojamos gyvos eilės principu.

Gedmino pr. 42 adresu pažymėti šviesaus mūro rūmai neatskiriamai susiję su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Šis pastatas – LMTA, buvusios Lietuvos konservatorijos, tapatybės dalis. Tačiau menininkai, muzikai jame „apsigyveno“ palyginti ne taip seniai. 1903 m. iškilęs pastatas tik 1945 m. tapo Vilniaus konservatorijos namais. Vis dėlto, nuo pat XX a. pradžios čia veikė švietimo institucijos, išskyrus trumpas, bet dramatiškas dviejų pasaulinių karų pauzes, kai pastatas turėjo įsileisti visai kitokius „gyventojus“.

1903 m. dabartiniuose LMTA Centriniuose rūmuose įsikūrė pirmoji rusiškoji Vilniaus mergaičių gimnazija (įsteigta dar 1860 m., visas pavadinimas – Jos Didenybės Imperatorienės Marijos Vilniaus mergaičių gimnazija). Tačiau prasidėjus I pasauliniam karui kilmingų mergaičių pastate nebeliko. 1914-1918 m. čia veikė vokiečių karo ligoninė.

1918-ųjų pabaigoje neseniai įsikūrusi Lietuvos švietimo ministerija paskyrė pastatą pirmajai lietuviškajai Vilniaus berniukų gimnazijai (direktorius Vaclovas Biržiška, pedagogai – Antanas Smetona, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška). 1921 m., jau lenkmečiu, mokykla pasivadino Vytauto Didžiojo gimnazija, tačiau po mėnesio buvo valdžios uždaryta, o mokytojai ir mokiniai išvaikyti. Vietoje lietuviškos gimnazijos į rūmus įkeltos dvi lenkiškos mokyklos: Joachimo Lelevelio vyrų gimnazija ir kiek vėliau – Elizos Ožeškienės mergaičių gimnazija. Per Antrąjį pasaulinį karą pastato paskirtis vėl drastiškai keitėsi: liudininkų teigimu, čia veikė kalėjimas.

1945 m. rūmuose įkurta Vilniaus konservatorija, kurią 1949 m. sujungus su Kauno konservatorija, suformuota Lietuvos valstybinė konservatorija. Nuo 1952 m. greta būsimų muzikos profesionalų, rūmuose pradėjo studijuoti ir būsimieji aktoriai bei režisieriai.

Po nepriklausomybės atkūrimo, 1992-aisiais, nutarta konservatoriją pervadinti į Lietuvos muzikos akademiją, o 2004 m. – į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

Trijų aukštų pastatas, prieš daugiau kaip šimtą metų iškilęs greta panašaus stiliaus Teismo rūmų (užbaigtų 1897 m.), pasižymi reprezentatyvumu. Vidaus patalpos buvo įrengtos ištaigingai: koridoriai dengti plačiais cilindriniais skliautais, trys aukštai sujungti erdviomis laiptinėmis. Trečiajame aukšte yra visą pastato plotį užimanti dabartinė LMTA Didžioji salė, kurią apšviečia aukšti arkiniai langai, o lubos puoštos geometrinio ornamento lipdinių juosta. Pastatas buvo ne kartą rekonstruotas, pritaikant patalpas prie besikeičiančių studijų reikmių, jas modernizuojant. Tačiau šimtametė orios, akademiškos architektūros dvasia nekinta ir kiekvienam, užėjusiam į LMTA Centrinius rūmus, suteikia ramaus stabilumo pojūtį. 

Penktojo „Open House Vilnius“ atviros architektūros savaitgalio metu duris atvers 70 Vilniaus pastatų, kurie dažnai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei. Renginys yra nemokamas ir atviras visiems. Daugiau informacijos: https://www.openhousevilnius.lt/pastatai/lietuvos-muzikos-ir-teatro-akademijos-centriniai-rumai/.

2019 04 25 
(c) LMTA

Paskaitų metu studentai buvo supažindinti su šiuolaikinio mokymo ypatumais, ugdymo turinio konstravimo principais, įvairiomis metodų klasifikacijomis bendrosios ir muzikos didaktikos kontekstuose. Paskaitose pristatytas Emocinio imitavimo metodas (EIM, autorė dr. L. Navickienė), pateikti jo praktinio taikymo pavyzdžiai instrumento dalyko mokymo kontekste. Siekiant praktiškai iliustruoti jaunojo pianisto interpretacinių gebėjimų lavinimo strategijas ir būdus, studentų ir dėstytojų auditorijai parodyta atvira fortepijono pamoka, kurioje skambėjo lietuvių autorių Ramintos Šerkšnytės, Vidmanto Bartulio, Valentino Bagdono, Vytauto V. Barkausko kūriniai fortepijonui. Paskaitose demonstruota video medžiaga „Pamoka, taikant EIM“, kurioje užfiksuotos LMTA muzikos mokyklos-studijos moksleivių (dr. G. Gabnytės fortepijono klasė) atliekamų kūrinių interpretavimo pratybos bei interviu pamokai pasibaigus.

Solfedžio ir muzikos pedagogikos katedros profesorė dr. Gordana Karan pabrėžė, kad pažintis su Lietuvos muzikinio ugdymo aktualijomis bei inovatyviais ugdymo metodais – trumpas, bet reikšmingas ekskursas, siekiant geriau pažinti įvairialypį ir sudėtingą Europos muzikos edukologijos diskursą. 

LMTA Pedagogikos katedra
2019 04 24 

– Nuotolinių kvalifikacijos tobulinimo kursų studijos vyksta virtualiojoje mokymosi aplinkoje https://moodle.lmta.lt/
– Dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo PAŽYMĖJIMAI (LMTA Karjeros ir kompetencijų centro akreditacijos Nr. KT3-2).

REGISTRACIJA – iki balandžio 28 d.

Programoje „Muzikinių gabumų lavinimas“ nagrinėjami muzikos pedagogikai aktualūs psichologiniai, filosofiniai ir praktiniai formaliojo ir neformaliojo muzikinio ugdymo klausimai, susiję su muzikinių gabumų lavinimu. Pagrindiniu muzikos pedagogikos objektu laikomi muzikiniai gabumai, tampriai susieti su muzikos pažinimo ir ugdymo filosofijomis klausimais. Muzikos pedagogika šioje programoje nagrinėjama kaip taikomoji muzikos pažinimo sritis, besiremianti specialiaisiais gabumais ir formuojanti specialias kompetencijas bendrojoje žmogaus pažinimo struktūroje. Kurso turinys suteikia galimybę susipažinti su naujausiais mokslo atradimais, padarytais muzikinių gabumų srityje, siejant juos su aktualiomis šių atradimų taikymo asmeninėje pedagoginėje praktikoje, klausimais. 

Programos tikslas: supažindinti su naujausiais moksliniais muzikinių gabumų tyrimais ir jų taikymu praktikoje, sprendžiant muzikinio ugdymo problemas. 

Programos uždaviniai: išnagrinėti ryškiausias muzikinio ugdymo problemas ir jų priežastis; išsiaiškinti muzikinio ugdymo vaidmenį ir reikšmę šiuolaikinio žmogaus pažinimo sistemoje; susipažinti su svarbiausiais mokslo atradimais, susijusiais su muzikiniais gabumais, aktualiais muzikos pedagogikai; išsiaiškinti ir įvertinti mokslo atradimų praktinę naudą ir taikymo muzikos pedagogikoje galimybes; išnagrinėti ir išsiaiškinti muzikinių gabumų struktūrą, jų lavinimo ypatumus ir svarbiausius dėsnius; kritiškai įvertinti turimą mokymo(si) patirtį ir pasiūlyti individualius sprendimus; surasti ir sukurti sau praktiškai naudingus veiklos modelius, atitinkančius muzikinių gabumų prigimtį. 

Programos autorė ir vadovė doc. dr. Vida Umbrasienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė. Mokslinių interesų sritys – Muzikinis ugdymas, muzikos suvokimas, muzikos pedagogika, klausos lavinimas. Turi muzikos mokymo programų ekspertavimo, darbo muzikos (meno) mokyklų (gimnazijų) atestacinėse komisijose patirties. Dalyvavo apie 20 konferencijų pagal mokslinių interesų sritis Lietuvoje. Publikavo apie 20 mokslo straipsnių pagal mokslinių interesų sritis. Veda kvalifikacijos kursus, seminarus, recenzuoja rengiamus spaudai leidinius, susijusius su solfedžio, muzikos istorija, teorija, spausdina straipsnius „Lietuvos muzikologijoje“, „Menotyroje“, „Pedagogikoje“, „Ars&Praxis”, vykdo projektinę, ekspertinę veiklą ir kt. Parengė ir išleido muzikos literatūros ir solfedžio vadovėlius (su kasetėmis) vaikams: „Muzikos literatūra“ (I dalis, 1989; II dalis, 1990), „Į muzikos šalį“ (I dalis, 1993; II dalis ir knyga mokytojui „Keliaukim į muzikos šalį“, 1994; III dalis, 1995; I dalies 2 leidimas, 1995), garso kasetes solfedžio vadovėliams (1996). V. Umbrasienė turi 36 metų pedagoginio ir administracinio darbo patirtį. Šiuo metu eina LMTA Studijų prorektorės pareigas, dalyvauja Aukštojo mokslo reformos procesuose, tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su galimybėmis atnaujinti ir modernizuoti meno studijas bei stiprinti skirtingo muzikinio ugdymo grandžių sąsajas.

Bendraukime:

Organizaciniai klausimai: Vaiva Šatkutė-Marozienė, tel. (8 5) 261 11 42, el. paštas: vaiva.maroziene@lmta.lt 
Techniniai klausimai: Roberto Becerra, el. paštas: roberto.becerra@lmta.lt 

PROGRAMA

Kompozitoriaus, vargonininko ir chorvedžio, nominuojamo lietuvių muzikos patriarchu, Juozo Naujalio 150-osios gimimo metinės – tai išskirtinė galimybė peržvelgti ir reaktualizuoti šio iškilaus menininko ir visuomenininko veiklos indėlį Lietuvos kultūroje.

Konferencijoje pranešimus skaitys edukologė Rūta Girdzijauskienė, muzikologės Judita Žukienė, Danutė Petrauskaitė, Zita Kelmickaitė, LMTA Pedagogikos katedros dėstytojai, taip pat kiti įvairių mokslo krypčių tyrėjai bei doktorantai.

Konferencijos dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai (akreditavimo pažymėjimas Nr. KT3-2). Pažymėjimo kaina – 5.50 Eur

Išankstinė REGISTRACIJA DĖL PAŽYMĖJIMŲ

Registruojasi tik norintys gauti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą.

LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
2019 04 10 

„Gyvenimas karaimų dainose“ yra pirmoji knyga – dainynas, rinkinys, išsamiai pristatantis pasaulietinį Lietuvos karaimų muzikos palikimą. Į leidinį įtrauktos 27 dainos, lydėjusios žmones įvairiais jų gyvenimo tarpsniais. Dainų tekstai paskelbti karaimų, lenkų ir anglų kalbomis. Autorė pateikė ir karaimų muzikinį palikimą apibendrinantį straipsnį (lenkų, anglų ir lietuvių kalbomis), taip pat gimimo, vestuvių ir laidotuvių apeigų aprašymus. Leidinyje skelbiamos ir lenkų šiuolaikinės kompozitorės Katarzynos Dziewiątkowskos šešių dainų aranžuotės balsui ir fortepijonui. Kelios iš jų bus atliktos pristatymo metu.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 200 karaimų. Ši tiurkų kilmės tauta per ilgus gyvenimo Lietuvoje šimtmečius (nuo XIV a.) išlaikė gimtąją karaimų kalbą, religiją, šeimos papročius. Bet jos paveldas sparčiai tirpsta: religinės – paraliturginės – giesmės jau nebedainuojamos, liaudies melodijos užsimiršta. Vienas iš pristatomos knygos uždavinių ir yra užfiksuoti kuo išsamesnes žinias iš praeities, kuriomis ateities kartos naudotųsi, norėdamos išsaugoti savo karaimišką tapatybę.

Jei patiems karaimams ši knyga primins, ką, kaip ir kada galima dainuoti, kitataučiams tai – dar ir unikalus informacijos kompendiumas apie karaimų bendruomenės gyvenimą įvairiais šimtmečiais, jos moralės normas, kasdienius rūpesčius, emocinę išraišką. Visos dainos yra nepaprastai iškalbingos, o seniausi knygoje paskelbti autoriniai dainų tekstai (neminint potencialiai vyresnių anoniminių) yra iš XVII amžiaus.

Knygos „Gyvenimas karaimų dainose“ pristatyme dalyvaus muzikologai prof. dr. Jonas Bruveris, Varsa Liutkutė-Zakarienė, knygos autorė dr. Karina Firkavičiūtė, taip pat Monika Kučinska (sopranas) ir pianistė Vaida Balčiūnienė.

Renginį remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2019 04 11