1965–2015 m. ji griežė I smuiku Valstybiniame Vilniaus kvartete. 1972 m. Vilniaus kvartetas (Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca, Donatas Katkus, Augustinas Vasiliauskas) laimėjo I premiją Lježo styginių kvartetų konkurse. 1979 m. kolektyvui paskirta valstybinė premija, 2002 m. – Lietuvių fondo (JAV) kultūrinė muzikinė dr. Antano Razmos premija. 2004 m. drauge su kitais Vilniaus kvarteto nariais (Artūru Šilale, Girdučiu Jakaičiu, Augustinu Vasiliausku) Audronė Vainiūnaitė pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2005 m. – Baltijos Asamblėjos premiją, 2012 m. už nuopelnus kultūrai kvartetas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. 1999 m. Audronė Vainiūnaitė apdovanota Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Su Vilniaus kvartetu Audronė Vainiūnaitė koncertavo daugiau kaip 30 valstybių, dalyvavo tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose. Koncertavo kaip solistė, surengė meistriškumo kursų Europos valstybėse.

Audronės Vainiūnaitės vedamas Vilniaus kvartetas grojo itin daug lietuvių muzikos, Lietuvoje ir užsienyje atliko daugybę premjerinių lietuvių autorių kūrinių, pavyzdžiui, garsųjį Broniaus Kutavičiaus styginių kvartetą „Anno cum tettigonia“ pirmą kartą griežė Elżbietos ir Krzysztofo Pendereckių festivalyje Luslavicuose 1980 m.

Audronės Vainiūnaitės smuiko ir kamerinės muzikos klasių absolventai aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime kaip solistai, kamerinių ansamblių, orkestrų nariai, pedagogai: Angelė Litvaitytė, Almina Murinaitė-Statkuvienė, Rūta Lipinaitytė, Indrė Baikštytė, Ieva Pranskutė, Elena Daunytė, Augusta Jusionytė, Gabrielė Žarėnaitė, Jurgis Juozapaitis ir daugelis kitų Lietuvos atlikėjų. Savo buvusiai mokinei Daliai Kuznecovaitei 2015 m. Audronė Vainiūnaitė perdavė Vilniaus kvarteto pirmojo smuiko pareigas.

Ilgiausių metų, gerbiama profesore!

LMTA informacija
2022 07 28

LMTA archyvo nuotraukos:

Ramunė Marcinkevičiūtė dėsto LMTA nuo 1990 m. 2000 m. jai buvo suteiktas Humanitarinių mokslų menotyros krypties (teatrologija) daktarės laipsnis, nuo 2010 m. R. Marcinkevičiūtė yra LMTA profesorė. 2002–2011 m. ji buvo Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja, 2011–2021 m. LMTA meno prorektorė.

Ramunė Marcinkevičiūtė gimė 1957 m. liepos 24 d. Vilniuje, poeto Justino Marcinkevičiaus šeimoje. 1980 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1980–1983 m. dirbo Teatro draugijoje Vilniuje, 1983–1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriuje, 1990–1994 m. – Kultūros ir meno institute, nuo 1997 m. – žurnalo „Kultūros barai“ redakcijoje.

Svarbiausios R. Marcinkevičiūtės mokslinių interesų kryptys – šiuolaikiniai scenos menai ir XX–XXI a. Europos bei Lietuvos teatras. Tarp gausybės profesorės straipsnių ir publikacijų išsiskiria monografijos „Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių“ (2002), „Patirčių realizmas. Dalios Tamulevičiūtės kūrybinės biografijos studija“ (2011), straipsnių rinkinys „Vsevolod Mejerhold. Apie teatrą“ (2008) ir su Ramune Balevičiūte sudaryta knyga „Contemporary Lithuanian Theatre. Names and Performances“ (2019).

Nuoširdžiai sveikiname mielą profesorę!

2022 07 25

Kaip pirmosios monografijos „Muzikos genotipo teorinis modelis“ (I knyga, 221 p.) įvade rašo autorė, paskatą tirti muzikos žanro reiškinius tapo „šiuolaikybės garsų meno būklė, kuriai atspindėti neužtenka kalbėti apie atskirus fragmentuotus jos parametrus. Jaučiamus „seisminius smūgius“ į patį muzikos meno fundamentą sugeria ir universalūs, ilgametės tradicijos patikrinti menotyros fenomenai.“ Profesorės teigimu, žanro fenomenas šiandien gyvuoja dvejopu statusu – viena vertus, kaip istorijos atmintin pasitraukusi kategorija, kita vertus, naujai atgimstantis šiuolaikinės muzikos scenos procesams aktualizuoti. Atlikusi istorinių ir dabarties teorinių koncepcijų tyrimus ir kritinę peržvalgą, autorė užsibrėžė suformuoti muzikos genotipo teorinį modelį. Kaip tyrimų rezultatas monografijoje „Muzikos genotipo teorinis modelis“ išryškintos muzikos genotipo kaičių statusų sistemos (senosios tradicijos monožanras, poližanras, „laisvasis“ žanras ir naujosios tradicijos monožanras).

Antrojoje monografijoje „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ (II knyga, 447 p.) siekta kompleksiškai ištirti XX a. 8 deš.–XXI a. pirmųjų dešimtmečių Lietuvos profesionaliosios muzikos raidą, siūlant naują teorinę prieigą, specifinį požiūrį ir kompleksinius tyrimo metodus. Autorė siekė į lietuvių kompozitorių kūrybą pažvelgti nekonvencionalios tipologijos požiūriu, atskleisti muzikos modernėjimo procesus ir tyrimo rezultatais paliudyti nacionalinės muzikos kultūros tapatybę. Pasirinktas analitinis diskursas leido Lietuvos muzikoje vykstančius procesus vertinti kaip sisteminę slinktį nuo tradicinių muzikos žanrų deformacijos ir jų sąveikų, per išplitusį „laisvųjų genotipų“ kūrybos lauką dėsningai artėjant prie naujosios makrosistemos genotipų (hepeningo, akcijos, instaliacijos, audiovizualinio meno, jų miksų ir pan.), ir tai nuo 9 deš. pabaigos įsigalėjo jaunosios kompozitorių kartos mene.

Monografijas recenzavo prof. dr. Rūta Gaidamavičiūtė, prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, doc. dr. Danutė Palionytė-Banevičienė; redaktorė Ilona Čiužauskaitė, dailininkas Rokas Gelažius.

Gražina Daunoravičienė (g. 1955) – humanitarinių mokslų daktarė (1990), nuo 2008 m. habilituota, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos mokslo tarybos narė, Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narė (2008–2013). Nuo 1979 m. dėsto LMTA, 1998–2003 m. – Muzikos teorijos katedros vedėja. Stažavosi Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje (Rusija), Zalcburgo Mozarteume (Austrija). Apdovanota Saksonijos žemių kultūros ir mokslo ministerijos stipendija moksliniam darbui Vokietijoje, gavo DAAD stipendiją, buvo pakviesta į Oksfordo universitetą pagal programą „Oxford Colleges Hospitality“. Skaitė pranešimų ir publikavo darbų Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Serbijoje, Suomijoje, JAV, Kinijoje, Austrijoje, Italijoje ir kt. Iki šiol buvo išleidusi keturias sudarytas monografijas (2002, 2007, 2013, 2019) ir mokslo monografiją „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“ (2016), už šią jai paskirta prof. V. Landsbergio fondo premija. Muzikologė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. Įsteigė ir 20 metų rengė tęstinį mokslo žurnalą „Lietuvos muzikologija“, rengia ir leidžia 5 tomų studijų vadovą „Muzikos kalba“ (1–2 tomai išleisti 2003 ir 2006). Moksliniai interesai: muzikos žanro ir muzikos formos problematika, istoriniai kompozicinių technikų modeliai, XX  a. lietuvių muzikos kompozicinės tendencijos.

Knygas galima įsigyti LMTA Centrinių rūmų bibliotekoje (III aukštas, Gedimino pr. 42), internetiniuose knygynuose. Dvitomio kaina LMTA – 30 Eur.

LMTA Leidybos centro informacija 
2022 07 08

Jau 65-ąjį kartą vykstantis festivalis garsėja savo ilgametėmis tradicijomis – jis vyksta jau nuo 1958 metų. Šiais metais festivalis rengiamas birželio 24–liepos 10 d. Spoleto festivalis pasižymi muzikos, teatro ir šokio pasirodymų gausa bei naujų, netradicinių vietų ir jaunųjų kūrėjų programa. Per daugelį metų jis išaugo į vieną svarbiausių kultūros fenomenų Italijoje, o daugybė jaunųjų kūrėjų ir atlikėjų, kurie čia pradėjo savo meninę kelionę, bėgant metams tapo žinomi visame pasaulyje.

Įspūdžiais tik grįžęs dalinosi trečiakursis režisūros studentas Karolis Zajauskas:

„Grįžome vakar naktį. Šiandien kėliausi, ausyse vis dar girdėdamas kolegų balsus, o galvoje matydamas itališkus vaizdus. Spoleto miestelis, kaip ir visa Italija, buvo nuostabus. Dalyvavome viename seniausių Italijos Spoleto Festival dei Due Mondi festivalio European Young Theatre 2022 programoje. Labai džiaugiuosi, jog prisitaikėme prie iššūkių ir spektaklis, kuris buvo sukurtas dar antrame kurse, vėl tapo naujas ir gyvas. Labiausiai pasisekė, jog turėjome progą pajusti, ką reiškia tarptautiniai vandenys, pamatėme scenos „grandų“ darbus. Manau, kad tai yra labai svarbu jauniems kūrėjams, nes tai turtina ir įkvepia. O jei dar pavyksta laimėti, tai jau išvis… Pasaka. Jaučiamės dėkingi ir įkvėpti.“

LMTA Vaidybos ir režisūros katedros dėstytoja Virginija Kuklytė–Gedvilienė:

„Buvo didelis džiaugsmas matyti laimingus studentų veidus, kai jie laimėjo pirmąją vietą. Po apdovanojimų ceremonijos dėstytojai iš Nacionalinės Silvio d`Amico akademijos dalinosi įspūdžiais, kad lietuvių aktorių vaidyba išsiskyrė profesionalumu ir gilumu. Taip pat buvo malonu stebėti, kaip profesionaliai aktoriai ir režisierius repetavo scenoje ir atsakingai ruošėsi pasirodymui.“

Vaidybos ir režisūros katedra nuoširdžiai dėkoja Vilniaus miesto savivaldybei už skirtą dalinę paramą, Danguolei ir Viktorui Butkams bei UAB „Cosmica“ servisui, kurių dėka įvyko ši studentų kūrybinė kelionė.

LMTA Vaidybos ir režisūros katedros informacija 
2022 07 07

Vilniaus dailės akademijos (VDA) Fotografijos, animacijos ir medijų meno katedros ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (LMTA) Kino ir televizijos katedros studentų(-čių) įvairių formų ir sričių kūrinius (videomeną, skulptūras, instaliacijas, tekstus, tyrimus, filmus ir kt.) vienija geismas pažinti ir suprasti daugiasluoksnę, kompleksinę realybę, noras reaguoti į intensyvų išorinio pasaulio ritmą.

Kūrinių ekspozicija bus įrengta negyvenamuose apartamentuose, įsikūrusiuose tame pačiame pastate (A. Goštauto g. 2), kaip ir parodą organizuojantis medijų edukacijos ir tyrimų centras „Meno avilys“, jo vystoma Sinemateka ir „Skalvijos“ kino centras.

„Netipinė, lengvai pamišusi patalpų architektūra ir šioje erdvėję išlikę buvusių savininkų vaizduotės elementai, atveriantys netikėtas ekspozicines galimybes, paskatino šias patalpas paversti parodine erdve, taip ne tik suteikiant joms naują funkciją, bet ir toliau plečiant šiame komplekse įsikūrusių kultūros organizacijų veiklos spektrą“, – pasakoja parodos kuratorė, menininkė Gerda Paliušytė.

Šios netradicinės namų erdvės ir parodai atrinktų kūrinių tarpusavio ryšius kuratorė tyrinėjo drauge su parodos architektais – menininkais Gediminu G. Akstinu ir Antanu Gerliku.

Kinematografinių tradicijų sąsajos ir skirtys

Pasak G. Paliušytės, pirminis ir pagrindinis parodos sumanymas buvo inicijuoti dviejų Lietuvos meno mokyklų tarpusavio mainus, kurių metu atsiskleistų skirtingos judančių vaizdų formos ir jų nagrinėjimo kryptys.

„Ne tik akys: geismas“ – tai įtraukianti kinematografinė patirtis, kurioje skleidžiasi dviejų akademijų kinematografinių tradicijų, išryškinamų šiuolaikinėmis priemonėmis, sąsajos ir skirtys. Parodoje keliami klausimai: Kas ir kaip šiandien formuoja kino kanoną? Kaip šiame procese dalyvauja šiuolaikinės medijos? Kaip technologiniai ir vertybiniai pokyčiai bei šiuolaikinio meno tendencijos veikia linijinio pasakojimo tradiciją ir būsimų vaidybinio bei dokumentinio kino režisierių kūrybą? Ir atvirkščiai – kaip šiuolaikinių menininkų kūryboje pasitelkiami judantys vaizdai ir kino kalbos elementai?

Paroda „Ne tik akys: geismas“ buvo kuriama kaip kolektyvinis procesas, kurio tikslas – ne tik nagrinėti judančio vaizdo suvokimo ir patyrimo ribas, bet ir pristatyti naują požiūrį į vietos medijų ir kino kalbos raidą. Parodą įkvėpė „Meno avilio“ sinematekos – visuomenei atviros, vienintelės kinui ir medijoms skirtos specializuotos vietos Lietuvoje – veikla.

Svarbiausi Sinematekos tikslai: lankytojų, kurie domisi judančių vaizdų praktikomis, ugdymas ir pažindinimas su įvairiomis kino formomis ir kontekstu, kuriame buvo kuriami filmai; suskaitmenintų lietuviškų dokumentinių filmų, videomeno ir nekonvencinio kino archyvo kūrimas; kritinio požiūrio puoselėjimas tyrinėjant vietos kino kanoną ir jo sąsajas su šiuolaikinio meno procesais ir kultūriniais bei socialiniais pokyčiais; prisidėjimas prie bendros kultūrinės savasties formavimosi.

Organizatorius – „Meno avilys“ 
Kuratorė – Gerda Paliušytė 
Architektai: Gediminas G. Akstinas ir Antanas Gerlikas

Dalyvės/-iai: VDA studentai Viktorija Balkutė, Violeta Tvorogal, Salvijus Misevičius, Pijus Chraptavičius, Natalija Lokcikaitė, Matas Petkūnas, Margarita Valionytė, Kotryna Mauragytė, Julija Kuprijaškinaitė, Jokūbas Vaicekauskas, Ieva Akelaitytė, Greta Galiauskaitė, Evelina Bernatonytė, Eva Rodz, Diana Nakrevič, Dagnė Petkevičiūtė, Ainė Petkūnaitė, Adas Burkšaitis, Antanas Skridaila; LMTA studentai Arnas Balčiūnas, Augustė Gerikaitė, Eglė Poškevičiūtė, Gantas Bendikas, Jokūbas Lapinskas, Jorūnė Greičiūtė, Laura Aliukonytė, Lina Margaitytė, Lukas Kacinauskas, Marius Krivičius, Matas Galdikas, Miglė Kriaučiūnaitė, Miglė Križinauskaitė-Bernotienė, Paulius Stankevičius, Rinaldas Tamoševičius, Rokas Šydeikis, Saulė Bliuvaitė, Silvestras Polinauskas, Urtė Sabutytė, Vytautas Plukas, Domas Petronis.

Partneriai: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Vilniaus dailės akademija.

Parodos lankymo valandos: pirmadieniais–trečiadieniais 10.00–16.00 val. Prieš ateinant skambinti tel.: +37060476298 arba rašyti el. paštu: gerda.paliusyte@menoavilys.lt

Paroda veiks iki liepos 30 d.

„Meno avilio“ veiklą finansuoja Lietuvos kultūros taryba.

Organizatorių informacija 
2022 06 27

Koncertas nemokamas, tačiau būtina registracija. Pradžia – 18 val.

LMTA informacija
2022 06 27