Stojantiesiems Studentams Darbuotojams Psichologo pagalba | sielovada

naujienos

2019.04.25

Pirmą kartą LMTA Centriniai rūmai atveria duris ekskursijoms

Balandžio 27-28 d. sostinėje vyks jau penktasis atviros architektūros savaitgalis „Open House Vilnius“. Pirmą kartą jame dalyvauja Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Visi besidomintys kviečiami apsilankyti Gedimino prospekte esančiuose LMTA Centriniuose rūmuose: ne tik pasivaikščioti po skambančias auditorijas, sales, pasigrožėti Lukiškių aikšte iš pastato balkono, bet ir susipažinti su intriguojančia rūmų istorija.

Nuo 10 val. ryto kas pusvalandį bus rengiamos LMTA darbuotojų, savanorių ir festivalio mentorių vedamos ekskursijos, kurioms medžiagos ieškota archyvuose, prisiminimais, pasakojimais dalijosi ir Akademijos bendruomenės nariai. Šeštadienį, balandžio 27 d., ekskursijos vyks iki 20 val. (paskutinė ekskursija prasideda 19 val.). Sekmadienį, balandžio 28 d., ekskursijos rengiamos iki 18 val. (paskutinė ekskursija prasideda 17 val.). Pasivaikščiojimo trukmė apie 45 min., grupės formuojamos gyvos eilės principu.

Gedmino pr. 42 adresu pažymėti šviesaus mūro rūmai neatskiriamai susiję su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Šis pastatas – LMTA, buvusios Lietuvos konservatorijos, tapatybės dalis. Tačiau menininkai, muzikai jame „apsigyveno“ palyginti ne taip seniai. 1903 m. iškilęs pastatas tik 1945 m. tapo Vilniaus konservatorijos namais. Vis dėlto, nuo pat XX a. pradžios čia veikė švietimo institucijos, išskyrus trumpas, bet dramatiškas dviejų pasaulinių karų pauzes, kai pastatas turėjo įsileisti visai kitokius „gyventojus“.

1903 m. dabartiniuose LMTA Centriniuose rūmuose įsikūrė pirmoji rusiškoji Vilniaus mergaičių gimnazija (įsteigta dar 1860 m., visas pavadinimas – Jos Didenybės Imperatorienės Marijos Vilniaus mergaičių gimnazija). Tačiau prasidėjus I pasauliniam karui kilmingų mergaičių pastate nebeliko. 1914-1918 m. čia veikė vokiečių karo ligoninė.

1918-ųjų pabaigoje neseniai įsikūrusi Lietuvos švietimo ministerija paskyrė pastatą pirmajai lietuviškajai Vilniaus berniukų gimnazijai (direktorius Vaclovas Biržiška, pedagogai – Antanas Smetona, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, Jonas Basanavičius, Mykolas Biržiška). 1921 m., jau lenkmečiu, mokykla pasivadino Vytauto Didžiojo gimnazija, tačiau po mėnesio buvo valdžios uždaryta, o mokytojai ir mokiniai išvaikyti. Vietoje lietuviškos gimnazijos į rūmus įkeltos dvi lenkiškos mokyklos: Joachimo Lelevelio vyrų gimnazija ir kiek vėliau – Elizos Ožeškienės mergaičių gimnazija. Per Antrąjį pasaulinį karą pastato paskirtis vėl drastiškai keitėsi: liudininkų teigimu, čia veikė kalėjimas.

1945 m. rūmuose įkurta Vilniaus konservatorija, kurią 1949 m. sujungus su Kauno konservatorija, suformuota Lietuvos valstybinė konservatorija. Nuo 1952 m. greta būsimų muzikos profesionalų, rūmuose pradėjo studijuoti ir būsimieji aktoriai bei režisieriai.

Po nepriklausomybės atkūrimo, 1992-aisiais, nutarta konservatoriją pervadinti į Lietuvos muzikos akademiją, o 2004 m. – į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

Trijų aukštų pastatas, prieš daugiau kaip šimtą metų iškilęs greta panašaus stiliaus Teismo rūmų (užbaigtų 1897 m.), pasižymi reprezentatyvumu. Vidaus patalpos buvo įrengtos ištaigingai: koridoriai dengti plačiais cilindriniais skliautais, trys aukštai sujungti erdviomis laiptinėmis. Trečiajame aukšte yra visą pastato plotį užimanti dabartinė LMTA Didžioji salė, kurią apšviečia aukšti arkiniai langai, o lubos puoštos geometrinio ornamento lipdinių juosta. Pastatas buvo ne kartą rekonstruotas, pritaikant patalpas prie besikeičiančių studijų reikmių, jas modernizuojant. Tačiau šimtametė orios, akademiškos architektūros dvasia nekinta ir kiekvienam, užėjusiam į LMTA Centrinius rūmus, suteikia ramaus stabilumo pojūtį. 

Penktojo „Open House Vilnius“ atviros architektūros savaitgalio metu duris atvers 70 Vilniaus pastatų, kurie dažnai yra visiškai arba iš dalies neprieinami visuomenei. Renginys yra nemokamas ir atviras visiems. Daugiau informacijos: https://www.openhousevilnius.lt/pastatai/lietuvos-muzikos-ir-teatro-akademijos-centriniai-rumai/.

2019 04 25 
(c) LMTA

2019.04.24

Pedagogikos katedros dėstytojos – Belgrado menų universitete

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pedagogikos katedros docentės dr. Giedrė Gabnytė ir dr. Lolita Navickienė balandžio 15-19 dienomis viešėjo Belgrado (Serbija) menų universitete, kur savo pedagogine patirtimi dalijosi su Muzikos fakulteto Solfedžio ir muzikos pedagogikos katedros bakalauro ir magistro programų studentais.

Paskaitų metu studentai buvo supažindinti su šiuolaikinio mokymo ypatumais, ugdymo turinio konstravimo principais, įvairiomis metodų klasifikacijomis bendrosios ir muzikos didaktikos kontekstuose. Paskaitose pristatytas Emocinio imitavimo metodas (EIM, autorė dr. L. Navickienė), pateikti jo praktinio taikymo pavyzdžiai instrumento dalyko mokymo kontekste. Siekiant praktiškai iliustruoti jaunojo pianisto interpretacinių gebėjimų lavinimo strategijas ir būdus, studentų ir dėstytojų auditorijai parodyta atvira fortepijono pamoka, kurioje skambėjo lietuvių autorių Ramintos Šerkšnytės, Vidmanto Bartulio, Valentino Bagdono, Vytauto V. Barkausko kūriniai fortepijonui. Paskaitose demonstruota video medžiaga „Pamoka, taikant EIM“, kurioje užfiksuotos LMTA muzikos mokyklos-studijos moksleivių (dr. G. Gabnytės fortepijono klasė) atliekamų kūrinių interpretavimo pratybos bei interviu pamokai pasibaigus.

Solfedžio ir muzikos pedagogikos katedros profesorė dr. Gordana Karan pabrėžė, kad pažintis su Lietuvos muzikinio ugdymo aktualijomis bei inovatyviais ugdymo metodais – trumpas, bet reikšmingas ekskursas, siekiant geriau pažinti įvairialypį ir sudėtingą Europos muzikos edukologijos diskursą. 

LMTA Pedagogikos katedra
2019 04 24 

2019.04.17

Karjeros ir kompetencijų centras kviečia mokytis nuotoliniu būdu

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Karjeros ir kompetencijų centras kviečia mokytis nuotoliniu būdu. Balandžio 29–birželio 28 d. virtualiojoje mokymosi aplinkoje vyks kursai „Muzikinių gabumų lavinimas“, jų autorė ir vadovė doc. dr. Vida Umbrasienė.


„Muzikinių gabumų lavinimas“ 
(akredituota programa)

Autorė ir vadovė: doc. dr. Vida Umbrasienė.
Programos tikslinė grupė: formaliojo ir neformaliojo muzikinio ugdymo pedagogai.
Kurso trukmė: 9 savaitės, nuo balandžio 29 d. iki birželio 28 d.
Akademinės valandos: 80.
Kurso kaina (vienam dalyviui): 140,00 Eur.
Išankstiniai reikalavimai: kompiuterinis raštingumas, gebėjimas naudotis virtualiomis mokymosi erdvėmis.

– Nuotolinių kvalifikacijos tobulinimo kursų studijos vyksta virtualiojoje mokymosi aplinkoje https://moodle.lmta.lt/
– Dalyviams bus išduodami kvalifikacijos tobulinimo PAŽYMĖJIMAI (LMTA Karjeros ir kompetencijų centro akreditacijos Nr. KT3-2).

REGISTRACIJA – iki balandžio 28 d.


Programoje „Muzikinių gabumų lavinimas“ nagrinėjami muzikos pedagogikai aktualūs psichologiniai, filosofiniai ir praktiniai formaliojo ir neformaliojo muzikinio ugdymo klausimai, susiję su muzikinių gabumų lavinimu. Pagrindiniu muzikos pedagogikos objektu laikomi muzikiniai gabumai, tampriai susieti su muzikos pažinimo ir ugdymo filosofijomis klausimais. Muzikos pedagogika šioje programoje nagrinėjama kaip taikomoji muzikos pažinimo sritis, besiremianti specialiaisiais gabumais ir formuojanti specialias kompetencijas bendrojoje žmogaus pažinimo struktūroje. Kurso turinys suteikia galimybę susipažinti su naujausiais mokslo atradimais, padarytais muzikinių gabumų srityje, siejant juos su aktualiomis šių atradimų taikymo asmeninėje pedagoginėje praktikoje, klausimais. 

Programos tikslas: supažindinti su naujausiais moksliniais muzikinių gabumų tyrimais ir jų taikymu praktikoje, sprendžiant muzikinio ugdymo problemas. 

Programos uždaviniai: išnagrinėti ryškiausias muzikinio ugdymo problemas ir jų priežastis; išsiaiškinti muzikinio ugdymo vaidmenį ir reikšmę šiuolaikinio žmogaus pažinimo sistemoje; susipažinti su svarbiausiais mokslo atradimais, susijusiais su muzikiniais gabumais, aktualiais muzikos pedagogikai; išsiaiškinti ir įvertinti mokslo atradimų praktinę naudą ir taikymo muzikos pedagogikoje galimybes; išnagrinėti ir išsiaiškinti muzikinių gabumų struktūrą, jų lavinimo ypatumus ir svarbiausius dėsnius; kritiškai įvertinti turimą mokymo(si) patirtį ir pasiūlyti individualius sprendimus; surasti ir sukurti sau praktiškai naudingus veiklos modelius, atitinkančius muzikinių gabumų prigimtį. 

Programos autorė ir vadovė doc. dr. Vida Umbrasienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos teorijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė. Mokslinių interesų sritys – Muzikinis ugdymas, muzikos suvokimas, muzikos pedagogika, klausos lavinimas. Turi muzikos mokymo programų ekspertavimo, darbo muzikos (meno) mokyklų (gimnazijų) atestacinėse komisijose patirties. Dalyvavo apie 20 konferencijų pagal mokslinių interesų sritis Lietuvoje. Publikavo apie 20 mokslo straipsnių pagal mokslinių interesų sritis. Veda kvalifikacijos kursus, seminarus, recenzuoja rengiamus spaudai leidinius, susijusius su solfedžio, muzikos istorija, teorija, spausdina straipsnius „Lietuvos muzikologijoje“, „Menotyroje“, „Pedagogikoje“, „Ars&Praxis”, vykdo projektinę, ekspertinę veiklą ir kt. Parengė ir išleido muzikos literatūros ir solfedžio vadovėlius (su kasetėmis) vaikams: „Muzikos literatūra“ (I dalis, 1989; II dalis, 1990), „Į muzikos šalį“ (I dalis, 1993; II dalis ir knyga mokytojui „Keliaukim į muzikos šalį“, 1994; III dalis, 1995; I dalies 2 leidimas, 1995), garso kasetes solfedžio vadovėliams (1996). V. Umbrasienė turi 36 metų pedagoginio ir administracinio darbo patirtį. Šiuo metu eina LMTA Studijų prorektorės pareigas, dalyvauja Aukštojo mokslo reformos procesuose, tarptautiniuose projektuose, susijusiuose su galimybėmis atnaujinti ir modernizuoti meno studijas bei stiprinti skirtingo muzikinio ugdymo grandžių sąsajas.

Bendraukime:

Organizaciniai klausimai: Vaiva Šatkutė-Marozienė, tel. (8 5) 261 11 42, el. paštas: vaiva.maroziene@lmta.lt 
Techniniai klausimai: Roberto Becerra, el. paštas: roberto.becerra@lmta.lt 

2019.04.16

Recenzija. Baigėsi XX V. Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas

Siūlome paskaityti muzikos kritikės Živilės Ramoškaitės recenziją apie balandžio 10-11 d. vykusį XX Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursą. 

Živilė Ramoškaitė

Ko jau ko, bet konkursų Lietuvoje tikrai netrūksta. Platesniems visuomenės sluoksniams geriausiai žinomi populiariosios muzikos konkursai, kurių eigą transliuoja televizijos kanalai, aktyviai reklamuoja ir komentuoja žiniasklaida. Tačiau greta populiariosios muzikos konkursų ir festivalių vyksta kitokie renginiai, priklausantys aukštajai arba elitinei kultūrai. Tokių koncertų tiesiog neišgirstum atsipūtęs, gerdamas kokakolą, šokinėdamas ir mosikuodamas rankomis, jie reikalauja pastangų, susikaupimo, išmanymo. Tačiau juk tokių renginių dėka kuriasi Lietuvos kultūros tapatybė, formuojasi protinga ir jautri visuomenė.

Šiems renginiams priklauso ir Lietuvoje vykstantys muzikos profesiją pasirinkusių jaunuolių konkursai – pianistų, stygininkų, pūtikų, dainininkų. Vienas iš tokių yra Vincės Jonuškaitės-Zaunienės dainininkių konkursas, kuriame dalyvauja vokalo meną studijuojančios jaunuolės. Konkursas gyvuoja jau dvidešimtį metų, jo laureatėmis tapo daug šiandien žinomų dainininkių, sėkmingai reprezentuojančių mūsų šalies kultūrą tėvynėje ir už jos ribų.

Dvidešimtąjį konkursą, balandžio 10-11 d. vykusį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, sveikinimo žodžiu pradėjo vertinimo komisijos pirmininkė Birutė Vizgirdienė. Išklausiusi visus konkursus nuo paties pirmojo, ji džiaugėsi buvusių laureačių sėkmingomis karjeromis, o dabartinėms dalyvėms linkėjo ištvermės ir drąsos. Šį konkursą yra inicijavęs Vydūno jaunimo fondas, kurio dėka laureatės laimi piniginius prizus. Šiųmetis premijų fondas 2000 eurų.

Vydūno jaunimo fondo įgaliotinė ir vertinimo komisijos narė Jolita Buzaitytė-Kašalynienė atkreipė dėmesį į tai, kad tarpukario operos žvaigždės, turėjusios bėgti iš tėvynės ir kurti gyvenimą svetur, konkursas svarbus kaip renginys, jungiantis dvi Lietuvas. Tą, kuriamą čia, savoje žemėje ir tą, kuri kūrėsi ir gyvavo už Atlanto. Kita svarbi jungtis – su skautų pasauliu. Kaip ir Jonuškaitė-Zaunienė, dabartiniai skautai ne vien stovyklauja, jie dalyvauja kultūros gyvenime. Tuo tikrai įsitikinome: jaunuoliai su uniforminėmis kepuraitėmis klausėsi konkursančių, talkino apdovanojimų ceremonijoje.

Konkurse dalyvavo dvylika Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bakalauro ir magistro kursų studenčių. Išvardysiu visas, pasirodymų eilės tvarka: Kamilė Balabonaitė, Viktorija Bedalytė, Viktorija Dunauskaitė, Emilija Finagėjevaitė, Rita Kasnauskaitė, Gabrielė Kiršaitė, Vera Pavlovskaja, Lorijana Laurinskaitė, Vismantė Vasaitytė, Skaistė Vaserytė, Austėja Zinkevičiūtė ir Erika Kviatkovskaja. Jas vertino gausi garbinga komisija, sudaryta iš akademijos pedagogų ir operos žinovų (B. Vizgirdienė, Aušra Liutkutė, Julija Stupnianek, Irena Zelenkauskaitė, Giedrius Žalys, J. Buzinaitė-Kašalynienė, Beata Baublinskienė, komisijo sekretorė – Rasa Dzimidaitė. Red.).

Konkursinė programa atlikėjoms kėlė didelius reikalavimus. Ją sudarė penki skirtingų epochų kūriniai bei arijos ir būtinai – lietuvių liaudies daina. Ji privaloma dėl to, kad Jonuškaitė-Zaunienė mėgo dainuoti liaudies dainas. (Internete galima susirasti šių įrašų.) Vienoms dalyvėms geriau sekėsi arijos, kitoms – paprastesni kūrinėliai, bet reikia pabrėži, kad visų dalyvių klausytis buvo įdomu. Kai kurių atlikėjų balsai dar „žaloki“, jautei dideles pastangas ir įtampą, dėmesį vokalinėms užduotims, bet ne muzikos turiniui, komunikavimui su publika. Sveikintina, kad jos nepabijojo dalyvauti. Kiekvienas konkursinis pasirodymas mobilizuoja, verčia dirbti ir tobulėti. 

Trys šio konkurso laureatės tikrai ryškiai išsiskyrė iš likusių dalyvių. Pirmoji vieta atiteko Austėjai Zinkevičiūtei (prof. Irenos Milkevičiūtės 2 bakalauro kurso stud.), antroji vieta – Kamilei Balabonaitei (prof. Vladimiro Prudnikovo 1 magistro kurso stud.), trečioji – Erikai Kviatkovskajai (doc. Jolantos Čiurilaitės 2 magistro kurso stud.). Specialųjį prizą už lietuvių liaudies dainos atlikimą pelnė Lorijana Laurinskaitė (doc. Aušros Stasiūnaitės 2 bakalauro kurso stud.) Paskirtas diplomas geriausiai konkurso koncertmeisterei, kurį laimėjo Lina Giedraitytė.

LMTA Didžiojoje salėje po laureačių sveikinimų ir apdovanojimų įvyko šventiškas koncertas. Jame pasirodė visos šių metų prizininkės ir seniau vykusių konkursų pirmosios ir antrosios vietų laureatės.

Eglė Stundžiaitė vaizdingai atliko Felikso Bajoro „Kurčias miškas be genelio“ ir Algimanto Bražinsko „Ugnelę“, L. Laurinskaitė – Despinos ariją iš Wolfgango Amadeus Mozarto „Visos jos tokios“ ir liaudies dainą „Raibi gaideliai giedojo“, už kurią ji laimėjo specialų prizą. Monika Kučinska turi labai gražų didžiulį balsą. Tuo buvo galima įsitikinti, klausantis Miuzetės valso iš Giacomo Puccini „Bohemos“. Viena iš šio vakaro ypač malonių staigmenų man buvo Gabrielės Kupšytės išbaigtai atlikta Oktaviano arija iš Richardo Strausso „Rožės kavalieriaus“. Išraiškingą solistės dainavimą papildė Jurgio Karnavičiaus fortepijonas, skambesio spalvomis ir jėga prilygęs orkestrui.

Žavaus skaidraus balso E. Kviatkovskaja žėrėjo dainuodama sudėtingą Manon ariją „Je marche sur tous les chemins“ iš Jules’io Massenet operos „Manon“. Krištolo varpeliui prilygo labai tiksliai intonuoti aukštojo registro garsai. Ilona Pliavgo artistiškai laisvai ir itin įtaigiai atliko Kunigundos ariją „Glitter and be gay“ iš Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“. Pasijutome beveik tikrame spektaklyje! Linkiu solistei šią partiją padainuoti rudenį numatomame Operos ir baleto teatro pastatyme.

Šventinį koncertą papuošė operos solistė Viktorija Miškūnaitė. Ji pasirinko du gražius Balio Dvariono opusus: Dalios ariją iš operos „Dalia“ ir nuostabiąją „Žvaigždutę“, meniškoje jos interpretacijoje suspindėjusią išties dangiškai. Koncertą užbaigė šių metų pirmos vietos laureatė A. Zinkevičiūtė. Dar labai jauna solistė pagirtinai susitelkusi, susikaupusi ir nuoširdi. Apie tai liudijo subtili Mimi arijos „Donde lieta usci“ iš G. Puccini „Bohemos“ interpretacija. Balsas sklido tarsi be pastangų, iš pačios širdies. Antano Belazaro „Laiškas“ atskleidė solistės gebėjimą perteikti dramatiškas emocijas.

Šventiškai pakilią atmosferą papildė koncerto pradžioje ir pabaigoje skambėjęs V. Jonuškaitės-Zaunienės balsas ir muzikologės B. Baublinskienės pateikti įdomūs faktai iš solistės gyvenimo Lietuvoje ir kelio į operos sceną.

Visoms konkurso dalyvėms belieka palinkėti sėkmės ir nedvejojant dalyvauti po metų vyksiančiame kitame konkurse.  

Živilė Ramoškaitė 
Nuotraukos Kęstučio Kurieniaus

2019 04 15 

 

2019.04.12

Artėja 43-oji LMTA metinė mokslinė konferencija

Balandžio 17 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje rengiama 43-oji LMTA metinė mokslinė konferencija, dedikuota Juozo Naujalio 150-osioms gimimo metinėms. Konferencija vyks LMTA Centriniuose rūmuose (Gedimino pr. 42) 10–16 val.

PROGRAMA

Kompozitoriaus, vargonininko ir chorvedžio, nominuojamo lietuvių muzikos patriarchu, Juozo Naujalio 150-osios gimimo metinės – tai išskirtinė galimybė peržvelgti ir reaktualizuoti šio iškilaus menininko ir visuomenininko veiklos indėlį Lietuvos kultūroje.

Konferencijoje pranešimus skaitys edukologė Rūta Girdzijauskienė, muzikologės Judita Žukienė, Danutė Petrauskaitė, Zita Kelmickaitė, LMTA Pedagogikos katedros dėstytojai, taip pat kiti įvairių mokslo krypčių tyrėjai bei doktorantai.

Konferencijos dalyviams bus išduodami akredituoto LMTA Karjeros ir kompetencijų centro kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimai (akreditavimo pažymėjimas Nr. KT3-2). Pažymėjimo kaina – 5.50 Eur

Išankstinė REGISTRACIJA DĖL PAŽYMĖJIMŲ

Registruojasi tik norintys gauti kvalifikacijos tobulinimo pažymėjimą.

LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
2019 04 10 

2019.04.12

Pristatoma knyga „Gyvenimas karaimų dainose“

Balandžio 23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42) vyks muzikologės dr. Karinos Firkavičiūtės knygos „Gyvenimas karaimų dainose“ pristatymas. Knygą išleido Lenkijos karaimų sąjungos leidykla „Bitik“ ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Renginio pradžia 15 val.

„Gyvenimas karaimų dainose“ yra pirmoji knyga – dainynas, rinkinys, išsamiai pristatantis pasaulietinį Lietuvos karaimų muzikos palikimą. Į leidinį įtrauktos 27 dainos, lydėjusios žmones įvairiais jų gyvenimo tarpsniais. Dainų tekstai paskelbti karaimų, lenkų ir anglų kalbomis. Autorė pateikė ir karaimų muzikinį palikimą apibendrinantį straipsnį (lenkų, anglų ir lietuvių kalbomis), taip pat gimimo, vestuvių ir laidotuvių apeigų aprašymus. Leidinyje skelbiamos ir lenkų šiuolaikinės kompozitorės Katarzynos Dziewiątkowskos šešių dainų aranžuotės balsui ir fortepijonui. Kelios iš jų bus atliktos pristatymo metu.

Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 200 karaimų. Ši tiurkų kilmės tauta per ilgus gyvenimo Lietuvoje šimtmečius (nuo XIV a.) išlaikė gimtąją karaimų kalbą, religiją, šeimos papročius. Bet jos paveldas sparčiai tirpsta: religinės – paraliturginės – giesmės jau nebedainuojamos, liaudies melodijos užsimiršta. Vienas iš pristatomos knygos uždavinių ir yra užfiksuoti kuo išsamesnes žinias iš praeities, kuriomis ateities kartos naudotųsi, norėdamos išsaugoti savo karaimišką tapatybę.

Jei patiems karaimams ši knyga primins, ką, kaip ir kada galima dainuoti, kitataučiams tai – dar ir unikalus informacijos kompendiumas apie karaimų bendruomenės gyvenimą įvairiais šimtmečiais, jos moralės normas, kasdienius rūpesčius, emocinę išraišką. Visos dainos yra nepaprastai iškalbingos, o seniausi knygoje paskelbti autoriniai dainų tekstai (neminint potencialiai vyresnių anoniminių) yra iš XVII amžiaus.

Knygos „Gyvenimas karaimų dainose“ pristatyme dalyvaus muzikologai prof. dr. Jonas Bruveris, Varsa Liutkutė-Zakarienė, knygos autorė dr. Karina Firkavičiūtė, taip pat Monika Kučinska (sopranas) ir pianistė Vaida Balčiūnienė.

Renginį remia Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

2019 04 11

Renginiai

2019/04/27 - 2019/04/28

„OPEN HOUSE VILNIUS“

2019 m. balandžio 27, 28 d.

LMTA Centriniuose rūmuose (Gedimino pr. 42, Vilnius)

ATVIROS ARCHITEKTŪROS SAVAITGALIO „OPEN HOUSE VILNIUS“ EKSKURSIJOS

Ekskursijos vyksta kas 30 min. Trukmė – 45 min. Lankymas gyvos eilės principu.


Balandžio 27 d., šeštadienį, 10–20 val. 
Paskutinė ekskursija – 19 val.


Balandžio 28 d., sekmadienį, 10–18 val. 
Paskutinė ekskursija – 17 val. 


Ekskursijos nemokamos. Maloniai kviečiame!

2019/04/29

PROF. RIMANTO ARMONO VIOLONČELĖS KLASĖS VAKARAS

2019 m. balandžio 29 d., pirmadienį, 18 val. 

LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PROF. RIMANTO ARMONO VIOLONČELĖS KLASĖS STUDENTŲ KONCERTAS

Dalyvauja violončelininkai:
Elena Daunytė
Tarmo Hiis
Dominykas Markevičius
Šarūnas Pozniakovas
Domantė Ramančiūnienė
Laima Ritikytė
Norbertas Veršulis

Pianistės:
Milda Juciūtė
Inga Vyšniauskaitė

PROGRAMA

Francesco Veracini (1690-1768)
Largo  
Girolamo Frescobaldi (1583-1643) – Gaspar Cassadó (1897-1966)
Toccata  
Atl. Laima Ritikytė, I k.   
Milda Juciūtė

Joseph Haydn (1732-1809)
Koncertas violončelei D-dur, Hob.VIIb: Nr. 2
I d. Allegro moderato
Atl. Tarmo Hiis, II mag.
Milda Juciūtė

César Cui (1835-1918)
Cantabile  
Karl Davydov (1838-1889)
Humoreska
Atl. Norbertas Veršulis, I k.
Inga Vyšniauskaitė

Igor Stravinskij (1882-1971)
„Itališka siuita“:
Introdukcija
Serenada
Arija
Atl. Elena Daunytė, II mag.
Milda Juciūtė

Robert Schumann (1810-1856)
Phantasiestücke, Op. 73:
Zart und mit Ausdruck
Lebhaft, leicht
Rasch und mit Feuer
Atl. Šarūnas Pozniakovas, II k.
Inga Vyšniauskaitė

Max Bruch (1838-1920)
Kol Nidrei, Op. 47
Atl. Dominykas Markevičius, IV k.
Inga Vyšniauskaitė

Dmitrij Šostakovič (1906-1975)
Koncertas Es-dur Nr. 1, Op. 107
I. Allegretto
II. Moderato
Atl. Domantė Ramančiūnienė, II mag.
Inga Vyšniauskaitė

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame!

2019/04/30

MAŽASIS STYGINIŲ INSTRUMENTŲ KATEDROS KONCERTAS

2019 m. balandžio 30 d., antradienį, 19 val.

LMTA II rūmų Kamerinėje salėje (Vilniaus g. 6-2, Vilnius)

MAŽASIS STYGINIŲ INSTRUMENTŲ KATEDROS STUDENTŲ IR MAGISTRANTŲ KONCERTAS

Dalyvauja: 
Kristina ANUSEVIČIŪTĖ (altas) 
Vilija BOGUŠAITĖ (smuikas) 
Monika ČEPYTĖ (smuikas) 
Aistė DRAKŠAITĖ (smuikas) 
Tarmo HIIS (violončelė) 
Jokūbas ŠVAMBARIS (smuikas) 
Tatjana VAITKIENĖ (gitara)

Pianistės: 
Kotryna Grigienė 
Milda Juciūtė 
Diana Kaziulytė 
Eglė Kižytė-Ramonienė 
Daiva Stulgytė

PROGRAMA

Béla Bartók (1881-1945) 
Rumunų liaudies šokiai, Sz. 56 
Atl. Aistė DRAKŠAITĖ (I k.) 
(Prof. Jono Tankevičiaus smuiko kl.) 
Kotryna Grigienė (fortepijonas)

Johann Sebastian Bach (1685-1750) 
Sonata smuikui solo Nr. 1 g-moll, BWV1001 
Adagio 
Fuga 
Atl. Jokūbas ŠVAMBARIS (I k.) 
(Prof. Ingridos Armonaitės-Galinienės smuiko kl.)

Johann Sebastian Bach (1685-1750) 
Partita smuikui solo Nr. 2 d-moll, BWV 1004 
Allemanda 
Corrente 
Feliksas Bajoras (1934*) 
Pjesės smuikui ir fortepijonui Nr. 6 ir Nr. 2 
Atl. Vilija BOGUŠAITĖ (IV k.) 
(Prof. Rūtos Lipinaitytės smuiko kl.) 
Eglė Kižytė-Ramonienė (fortepijonas)

Bronius Kutavičius (1932*) 
Andata e ritorno II („Ten ir atgal“) smuikui solo 
Johann Sebastian Bach (1685-1750) 
Sonata smuikui solo Nr. 1 g-moll, BWV1001 
Siciliana 
Presto 
Atl. Monika ČEPYTĖ (IV k.) 
(Prof. Rūtos Lipinaitytės smuiko kl.)

Béla Bartók (1881-1945) 
Koncertas altui, Op. posth 
II d. Adagio religioso – Allegretto  
III d. Allegro vivace 
Atl. Kristina ANUSEVIČIŪTĖ (IV k.) 
(Prof. Petro Radzevičiaus alto kl.) 
Daiva Stulgytė (fortepijonas)

Mario Castelnuovo-Tedesco 
Koncertas gitarai D-dur Nr. 1, Op. 99 
III d. Ritmico e cavalleresco 
Atl. Tatjana VAITKIENĖ (II mag.) 
(Doc. Sauliaus Lipčiaus gitaros kl.) 
Diana Kaziulytė (fortepijonas)

Anatolijus Šenderovas (1945*) 
„Keturios miniatiūros“ violončelei ir fortepijonui, Op. 18 
Atl. Tarmo HIIS (II mag.) 
(Prof. Rimanto Armono violončelės kl.) 
Milda Juciūtė (fortepijonas)

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/04/30

KONCERTAS „MUZIKA PO STIKLU. GODO“ 

2019 m. balandžio 30 d., antradienį, 19 val. 

„Miesto laboratorijoje“ (Antakalnio g. 17, Vilnius)

KONCERTAS „MUZIKA PO STIKLU. GODO“ 

LMTA Meno vadybos bakalauro baigiamasis darbas „Sekretas“ 

Autorė, renginio organizatorė Rusnė Baltrūnaitė (darbo vadovė lekt. Laima Vilimienė) 

Koncertuos savo dainų autorė, autentiško judesio kūrėja Godo – Goda Sasnauskaitė. 


Bakalauro baigiamasis darbas „Sekretas“ yra skirtas džiugiems muzikos atradimams atrasti. Sekretas yra gėlių ir augalų kompozicija, tik žemėje ir po stiklu. Turbūt kiekvienas esame tokį kūrinėlį atradę savo kieme. Šiuo mielu prisiminimu, kviečiame klausytojus atrasti muziką po stiklu – muzikos sekretą, kuris gali tapti maloniu muzikiniu atradimu. 


Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/05/02

PASKAITA „VERBALINIO TEKSTO ANALIZĖ AVANGARDO VOKALINĖJE MUZIKOJE“

2019 m. gegužės 2 d., ketvirtadienį, 9 val.

LMTA II (Kongresų) rūmų 2311 aud. (Vilniaus g. 6-2, Vilnius) 

PASKAITA „VERBALINIO TEKSTO ANALIZĖ AVANGARDO VOKALINĖJE MUZIKOJE“
(New Approaches to the Verbal Text Setting in Avantgarde Choral Music)

Paskaitą anglų kalba skaitys Gudega Šmite (Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademija).

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame! 

2019/05/02

PROF. P. RADZEVIČIAUS IR LEKT. J. JUOZAPAIČIO ALTO KLASĖS VAKARAS

2019 m. gegužės 2 d., ketvirtadienį, 18 val.

LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

PROF. PETRO RADZEVIČIAUS IR LEKT. JURGIO JUOZAPAIČIO ALTO KLASĖS VAKARAS

Dalyvauja:
Justas Aleksiūnas
Kristina Anusevičiūtė
Dovydas Bulotas
Martynas Grigas
Birutė Ilčiukaitė
Simonas Laučka
Emilija Minkevičiūtė
Viktė Rimšaitė
Gintaras Stebuliauskas
Gabrielė Zaneuskaitė
Skaistė Žižytė 
Daiva Stulgytė (fortepijonas)

PROGRAMA

Franz Anton Hoffmeister (1754-1812)
Koncertas altui D-dur 
I d. – Allegro 
Atl. Viktė Rimšaitė (I k.)

Krzysztof Penderecki (1933)
Cadenza altui solo
Atl. Justas Aleksiūnas (IV k.)

Georges Enescu (1881-1955)
Koncertinė pjesė
Atl. Martynas Grigas (I k.)

Robert Schumann (1810-1856)
Fantasiestücke, Op. 73 (versija altui ir fortepijonui):
Zart und mit Ausdruck
Lebhaft, leicht
Rasch und mit Feuer

Atl. Skaistė Žižytė (II k.)
Daiva Stulgytė (fortepijonas)

Joseph Schubert (1757-1837)
Koncertas altui C-dur
I d. – Allegro
Atl. Gintaras Stebuliauskas (II k.)

Robert Schumann (1810-1856)
Märchenbilder, Op. 113
I d. – Nicht schnell
II d. – Lebhaft
Atl. Birutė Ilčiukaitė (II k.)

Viktor Kovaliov (1919-1993)
Poema
Atl. Dovydas Bulotas (III k.)

Rebecca Clarke (1886-1979)
Sonata altui ir fortepijonui
I d. – Impetuoso
Atl. Emilija Minkevičiūtė (I k.)
Daiva Stulgytė (fortepijonas)

William Walton (1902-1983)
Koncertas altui
I d. – Andante commodo
II d. – Vivo, con molto precizo
Atl. Gabrielė Zaneuskaitė (II mag.)

Alfred Pochon (1878-1959)
Passacaglia altui solo  
Atl. Simonas Laučka (I mag.)

Béla Bartók (1881-1945)
Koncertas altui, Op. posth.
II d. – Adagio religioso. Allegretto
III d. – Allegro vivace
Atl. Kristina Anusevičiūtė (IV k.)

Įėjimas laisvas. Maloniai kviečiame!