Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Stojantiesiems Studentams Darbuotojams

Naujienos

2022.08.11

Laimėtas svarbus mokslo projektas

Lietuvos mokslo taryba planuoja finansuoti trijų šalies tyrėjų grupių dalyvavimą tarptautiniuose humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimo projektuose CHANSE. Vienai iš šių grupių vadovauja Lietuvos muzikos ir teatro akademijos mokslininkė, Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja doc. dr. Lina Kaminskaitė-Jančorienė.

Kaip rašoma Lietuvos mokslo tarybos paskelbtoje informacijoje, šiais metais bus pradėti 26 Europos humanitarinių ir socialinių mokslų bendradarbiavimo CHANSE projektai, skirti socialinės ir kultūrinės dinamikos skaitmeniniame amžiuje tyrimams (angl. Transformations: Social and Cultural Dynamics in The Digital Age). Trijuose iš jų numatytas Lietuvos tyrėjų dalyvavimas, Lietuvos mokslo taryba rengiasi su jais pasirašyti sutartis.

CHANSE projektai turėtų prasidėti šių metų pabaigoje, jų trukmė – 2–3 metai. Lietuvos mokslo taryba finansuotų Vytauto Didžiojo universiteto profesoriaus dr. Egdūno Račiaus vadovaujamos grupės darbą projekte DIGITSLAM, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentės dr. Linos Kaminskaitės grupės darbą projekte DIGISCREENS ir Vilniaus universiteto profesoriaus dr. Rimvydo Laužiko grupės dalyvavimą projekte TETRARCHS. Šalies tyrėjų dalyvavimo projektuose lėšų suma – beveik 300 tūkst. eurų.

Skelbiant CHANSE konkursą buvo siekiama finansuoti aukštos kokybės mokslinius tyrimus, padėsiančius spręsti aktualius socialinius ir kultūrinius iššūkius, ir paskatinti mokslininkus bendradarbiauti su įvairiomis suinteresuotųjų šalių grupėmis – nevyriausybinėmis organizacijomis, kultūros įstaigomis, mokyklomis ir kitomis. Konkursui paraiškas pateikė tyrėjų grupės iš mažiausiai 4 pagrindinių tyrėjų iš mažiausiai 4 šalių. Konkursui gautos 366 paraiškos, iš kurių 90 pateko į antrąjį vertinimo etapą. 

Su Europos Komisijos parama į CHANSE projektus, kuriuose nagrinėjamos temos nuo sąmokslo teorijų, visuomenės informavimo priemonių ir visuomenės sveikatos XX ir XXI a. iki skaitmeninės mirties, bus investuota 36 mln. eurų.

CHANSE (angl. Collaboration of Humanities and Social Sciences in Europe) yra ERA-NET programa, vienijanti 27 mokslinių tyrimų finansavimo organizacijas iš 24 šalių. Programa remiasi Humanitarinių mokslų Europos mokslinių tyrimų erdvėje tinklo HERA ir tarptautinių socialinių mokslų tyrimų Europoje finansavimo programos NORFACE patirtimi. Lietuvos mokslo taryba administruoja HERA ir NORFACE programų kvietimus ir finansuoja Lietuvos tyrėjų veiklas konkursus laimėjusiuose tarptautiniuose projektuose.

Pagal Lietuvos mokslo tarybos informaciją 
2022 08 11

2022.08.09

LMTA ieško Meno centro vadovo (-ės)!

Lietuvos muzikos ir teatro akademija ieško Meno centro vadovo (-ės) !

Darbo pobūdis susijęs su LMTA meno veiklos inicijavimu, planavimu ir įgyvendinimu, idėjų meno veiklos plėtrai teikimu bei Meno centro veiklos organizavimu.

Visos sąlygos yra surašytos ČIA.

Norintys dalyvauti konkurse kandidatai turėtų turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (meno vadybos krypties arba meno srities), ne mažesnės nei 5 metų vadovaujamo darbo kultūros įstaigai ar meno projektams patirties, išmanyti Lietuvos meno rinką ir turėti platų kontaktų ratą muzikos, teatro, šokio, kino srityje. Taip pat – gebėti organizuoti komandos darbą, motyvuoti kolegas, deleguoti užduotis, sklandžiai spręsti kritines situacijas. Ne mažiau svarbi būtų sėkminga paraiškų Lietuvos ir užsienio fondams rašymo bei darbo su rėmėjais ir socialiniais partneriais patirtis. Tikimės, kad kandidato anglų kalbos žinios bus ne žemesnis nei B1 lygio, geri darbo kompiuteriu įgūdžiai. Laukiame žmonių, darbinėje aplinkoje orientuotų į tikslą, rezultatą, operatyvių ir atsakingų.

Kokių galimybių teikia Meno centro vadovo (-ės) pareigos? Tai – nacionalinių ir tarptautinių meno (muzikos, teatro, šokio, kino, tarpdisciplininių) projektų, įtraukiančių įvairius LMTA kolektyvus, kūrėjus ir atlikėjus inicijavimas; įvairių vadybinių-kūrybinių sumanymų realizavimas; LMTA Studijų miestelio Olandų g. renginių erdvių komplekso koncepcijos vystymas ir įgyvendinimas; kontaktų rato meno lauke praplėtimas.

Norėdami dalyvauti konkurse savo gyvenimo aprašymą ir motyvacinį laišką su nuoroda „Meno centro vadovas (-ė)“ siųskite el. pašto adresu personalas@lmta.lt iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 23:59 val.

LMTA informacija
2022 08 09 

2022.08.09

LMTA ieško komunikacijos specialisto (-ės)!

Ar norėtumėte prisidėti formuojant svarbiausios Lietuvoje muzikos, teatro, kino ir šokio aukštosios mokyklos įvaizdį? Viešinti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vardą, kurti ir įgyvendinti LMTA rinkodarą? 

Jei taip, turime Jums puikų pasiūlymą!

Ieškome LMTA Komunikacijos skyriaus specialisto (-ės)

Norint dalyvauti konkurse šioms pareigoms eiti, reikia turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą (socialinių arba humanitarinių mokslų srities), būti susipažinusiam su LR Konstitucija ir įstatymais bei kitais su būsimomis pareigomis susijusiais teisės aktais, gebėti sklandžiai dėstyti mintis lietuvių kalba raštu ir žodžiu, o anglų kalbos žinios turėtų būti ne žemesnio nei C1 lygio, mokėti kaupti ir sisteminti informaciją, turėti darbo kompiuteriu įgūdžių, pageidautina – ir socialinių tinklų („Facebook“, „Instagram“, „YouTube“, „Vimeo“ ir kt.) administravimo patirties, būti smalsiam (-iai), operatyviam (-iai), atsakingam (-ai). Visas salygas rasite ČIA.

Jei susidomėjote pasiūlymu, gyvenimo aprašymo ir motyvacinio laiško su nuoroda „Komunikacijos skyriaus specialistas (-ė)“ laukiame iki 2022 m. rugpjūčio 31 d. 23:59 val. elektroniniu paštu personalas@lmta.lt

LMTA informacija 
2022 08 09                            

2022.07.28

Sveikiname ilgametę LMTA profesorę Audronę Vainiūnaitę 80-mečio proga!

Sveikiname smuikininkę, ilgametę Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorę, vieną kertinių Lietuvos kamerinės muzikos asmenybių Audronę Vainiūnaitę jubiliejaus proga! Liepos 17 d. žinoma Lietuvos muzikė, ilgametė Valstybinio Vilniaus kvarteto primarijė šventė 80-metį. Ilgiausių metų!

Audronė Vainiūnaitė gimė 1942 m. liepos 17 d. Šiauliuose, žymaus lietuvių kompozitoriaus ir pianisto Stasio Vainiūno šeimoje. Jaunesnioji Audronės Vainiūnaitės sesuo yra Birutė Vainiūnaitė – žinoma Lietuvos pianistė ir LMTA profesorė.

1960 m. Audronė Vainiūnaitė baigė Vilniaus dešimtmetę muzikos mokyklą (dabar – Nacionalinė M. K. Čiurlionio menų mokykla), prof. Viktoro Radovičiaus klasę. Mokėsi Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1965 m. baigė Maskvos P. Čaikovskio konservatoriją, 1969 m. – jos aspirantūrą Davido Oistracho klasėje, 1970 m. stažavo kvarteto klasėje.

Nuo 1965 m. dėstė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, 1994–2012 m. Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų monykloje. 1989 m. Audronei Vainiūnaitei suteiktas LMTA profesoriaus vardas.

1965–2015 m. ji griežė I smuiku Valstybiniame Vilniaus kvartete. 1972 m. Vilniaus kvartetas (Audronė Vainiūnaitė, Petras Kunca, Donatas Katkus, Augustinas Vasiliauskas) laimėjo I premiją Lježo styginių kvartetų konkurse. 1979 m. kolektyvui paskirta valstybinė premija, 2002 m. – Lietuvių fondo (JAV) kultūrinė muzikinė dr. Antano Razmos premija. 2004 m. drauge su kitais Vilniaus kvarteto nariais (Artūru Šilale, Girdučiu Jakaičiu, Augustinu Vasiliausku) Audronė Vainiūnaitė pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją, 2005 m. – Baltijos Asamblėjos premiją, 2012 m. už nuopelnus kultūrai kvartetas apdovanotas Šv. Kristoforo statulėle. 1999 m. Audronė Vainiūnaitė apdovanota Gedimino ordino Karininko kryžiumi.

Su Vilniaus kvartetu Audronė Vainiūnaitė koncertavo daugiau kaip 30 valstybių, dalyvavo tarptautiniuose konkursuose ir festivaliuose. Koncertavo kaip solistė, surengė meistriškumo kursų Europos valstybėse.

Audronės Vainiūnaitės vedamas Vilniaus kvartetas grojo itin daug lietuvių muzikos, Lietuvoje ir užsienyje atliko daugybę premjerinių lietuvių autorių kūrinių, pavyzdžiui, garsųjį Broniaus Kutavičiaus styginių kvartetą „Anno cum tettigonia“ pirmą kartą griežė Elżbietos ir Krzysztofo Pendereckių festivalyje Luslavicuose 1980 m.

Audronės Vainiūnaitės smuiko ir kamerinės muzikos klasių absolventai aktyviai dalyvauja Lietuvos kultūriniame gyvenime kaip solistai, kamerinių ansamblių, orkestrų nariai, pedagogai: Angelė Litvaitytė, Almina Murinaitė-Statkuvienė, Rūta Lipinaitytė, Indrė Baikštytė, Ieva Pranskutė, Elena Daunytė, Augusta Jusionytė, Gabrielė Žarėnaitė, Jurgis Juozapaitis ir daugelis kitų Lietuvos atlikėjų. Savo buvusiai mokinei Daliai Kuznecovaitei 2015 m. Audronė Vainiūnaitė perdavė Vilniaus kvarteto pirmojo smuiko pareigas.

Ilgiausių metų, gerbiama profesore!

LMTA informacija
2022 07 28

LMTA archyvo nuotraukos:

2022.07.27

In memoriam Vytautui Paukštei, Vytautui Tomkui ir Agnei Gregorauskaitei

Pastarąją savaitę Lietuvos teatro benduomenė neteko trijų iškilių aktorių, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (anuometinės Valstybinės konservatorijos) alumnų – Vytauto Paukštės (1932–2022), Vytauto Tomkaus (1940–2022) ir Agnės Gregorauskaitės (1938–2022). Nuoširdžiai užjaučiame artimuosius.

Teatro ir kino aktorius Vytautas Paukštė gimė 1932 m. liepos 2 d. Kaune. 1953–1957 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1957–1962 m. vaidino Marijampolės (tuometinio Kapsuko) dramos teatre, nuo 1963 m. – Klaipėdos dramos teatre. 1971–1986 m. dėstė Lietuvos konservatorijos Klaipėdos fakultete. Sukūrė daugybę įsimintinų teatro ir kino vaidmenų. 

Vytautas Paukštė mirė 2022 m. liepos 21 d. Klaipėdoje eidamas 91-us metus.

Teatro ir kino aktorius Vytautas Tomkus gimė 1940 m. liepos 29 d. Radviliškyje. 1961 m. baigė tuometinę Lietuvos konservatoriją, dirbo Šiaulių, Kauno dramos teatruose, tačiau daugiausia savo kūrybinės energijos atidavė Lietuvos valstybinio akademinio (dabar – nacionalinio) dramos teatro scenai, kur paskutinį kartą vaidino 2014-aisiais. Nuo 1962 m. vaidino kine, bene įsimintiniausias vaidmuo – Tadas Blinda to paties pavadinimo televizijos filme „Tadas Blinda“ (1972, režisierius B. Bratkauskas). 

Vytautas Tomkus mirė 2022 m. liepos 24 d. Vilniuje eidamas 82-us metus.

Aktorė Agnė Gregorauskaitė gimė 1938 m. gegužės 20 d. Kaune, režisierės Kazimieros Kymantaitės ir ekonomisto Marijono Gregorausko šeimoje. Mokėsi Vilniaus Salomėjos Nėries vidurinėje mokykloje, 1954–1959 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1959–2005 m. buvo Lietuvos valstybinio akademinio dramos teatro aktorė. Sukūrė per 100 vaidmenų teatre, vaidino kino ir televizijos filmuose, radijo pjesėse. Buvo kompozitoriaus Anatolijaus Šenderovo žmona. Agnė Gregorauskaitė mirė 2022 m. liepos 26 d. eidama 85-us metus. 

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomenė nuoširdžiai užjaučia artimuosius. 

2022 07 27

2022.07.25

Sveikiname prof. dr. Ramunę Marcinkevičiūtę jubiliejaus proga!

Sveikiname Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorę, humanitarinių mokslų daktarę Ramunę Marcinkevičiūtę jubiliejaus proga! Liepos 24 d. jai sukako 65 metai.

Ramunė Marcinkevičiūtė dėsto LMTA nuo 1990 m. 2000 m. jai buvo suteiktas Humanitarinių mokslų menotyros krypties (teatrologija) daktarės laipsnis, nuo 2010 m. R. Marcinkevičiūtė yra LMTA profesorė. 2002–2011 m. ji buvo Meno istorijos ir teorijos katedros vedėja, 2011–2021 m. LMTA meno prorektorė.

Ramunė Marcinkevičiūtė gimė 1957 m. liepos 24 d. Vilniuje, poeto Justino Marcinkevičiaus šeimoje. 1980 m. baigė A. Lunačiarskio teatro meno institutą Maskvoje. 1980–1983 m. dirbo Teatro draugijoje Vilniuje, 1983–1990 m. – Lietuvos mokslų akademijos Istorijos instituto Menotyros sektoriuje, 1990–1994 m. – Kultūros ir meno institute, nuo 1997 m. – žurnalo „Kultūros barai“ redakcijoje.

Svarbiausios R. Marcinkevičiūtės mokslinių interesų kryptys – šiuolaikiniai scenos menai ir XX–XXI a. Europos bei Lietuvos teatras. Tarp gausybės profesorės straipsnių ir publikacijų išsiskiria monografijos „Eimuntas Nekrošius: erdvė už žodžių“ (2002), „Patirčių realizmas. Dalios Tamulevičiūtės kūrybinės biografijos studija“ (2011), straipsnių rinkinys „Vsevolod Mejerhold. Apie teatrą“ (2008) ir su Ramune Balevičiūte sudaryta knyga „Contemporary Lithuanian Theatre. Names and Performances“ (2019).

Nuoširdžiai sveikiname mielą profesorę!

2022 07 25

2022.07.08

Prof. G. Daunoravičienės monografijose – lietuvių naujosios muzikos tyrimai

Lietuvos muzikos ir teatro akademija išleido net dvi profesorės habil. dr. Gražinos Daunoravičienės monografijas, kurios suformuoja nedalomą dvitomį: „Muzikos genotipo teorinis modelis“ (I knyga) ir „Lietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ (II knyga). Tai trejus metus rengtas mokslininkės tyrimas, kuriame pristatoma autorinė muzikos genotipo teorija ir ja grįsta pastarųjų penkių dešimtmečių lietuvių muzikos plėtotė. Mokslo tyrimą ir monografijų leidybą rėmė Lietuvos mokslo taryba.

Kaip pirmosios monografijos „Muzikos genotipo teorinis modelis“ (I knyga, 221 p.) įvade rašo autorė, paskatą tirti muzikos žanro reiškinius tapo „šiuolaikybės garsų meno būklė, kuriai atspindėti neužtenka kalbėti apie atskirus fragmentuotus jos parametrus. Jaučiamus „seisminius smūgius“ į patį muzikos meno fundamentą sugeria ir universalūs, ilgametės tradicijos patikrinti menotyros fenomenai.“ Profesorės teigimu, žanro fenomenas šiandien gyvuoja dvejopu statusu – viena vertus, kaip istorijos atmintin pasitraukusi kategorija, kita vertus, naujai atgimstantis šiuolaikinės muzikos scenos procesams aktualizuoti. Atlikusi istorinių ir dabarties teorinių koncepcijų tyrimus ir kritinę peržvalgą, autorė užsibrėžė suformuoti muzikos genotipo teorinį modelį. Kaip tyrimų rezultatas monografijoje „Muzikos genotipo teorinis modelis“ išryškintos muzikos genotipo kaičių statusų sistemos (senosios tradicijos monožanras, poližanras, „laisvasis“ žanras ir naujosios tradicijos monožanras).

Antrojoje monografijojeLietuvių muzikos kultūros raida (1970–2020) genotipo požiūriu: nuo deformacijos iki naujų fenomenų“ (II knyga, 447 p.) siekta kompleksiškai ištirti XX a. 8 deš.–XXI a. pirmųjų dešimtmečių Lietuvos profesionaliosios muzikos raidą, siūlant naują teorinę prieigą, specifinį požiūrį ir kompleksinius tyrimo metodus. Autorė siekė į lietuvių kompozitorių kūrybą pažvelgti nekonvencionalios tipologijos požiūriu, atskleisti muzikos modernėjimo procesus ir tyrimo rezultatais paliudyti nacionalinės muzikos kultūros tapatybę. Pasirinktas analitinis diskursas leido Lietuvos muzikoje vykstančius procesus vertinti kaip sisteminę slinktį nuo tradicinių muzikos žanrų deformacijos ir jų sąveikų, per išplitusį „laisvųjų genotipų“ kūrybos lauką dėsningai artėjant prie naujosios makrosistemos genotipų (hepeningo, akcijos, instaliacijos, audiovizualinio meno, jų miksų ir pan.), ir tai nuo 9 deš. pabaigos įsigalėjo jaunosios kompozitorių kartos mene.

Monografijas recenzavo prof. dr. Rūta Gaidamavičiūtė, prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė, doc. dr. Danutė Palionytė-Banevičienė; redaktorė Ilona Čiužauskaitė, dailininkas Rokas Gelažius.

Gražina Daunoravičienė (g. 1955) – humanitarinių mokslų daktarė (1990), nuo 2008 m. habilituota, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos mokslo tarybos narė, Humanitarinių ir socialinių mokslų komiteto narė (2008–2013). Nuo 1979 m. dėsto LMTA, 1998–2003 m. – Muzikos teorijos katedros vedėja. Stažavosi Maskvos valstybinėje P. Čaikovskio konservatorijoje (Rusija), Zalcburgo Mozarteume (Austrija). Apdovanota Saksonijos žemių kultūros ir mokslo ministerijos stipendija moksliniam darbui Vokietijoje, gavo DAAD stipendiją, buvo pakviesta į Oksfordo universitetą pagal programą „Oxford Colleges Hospitality“. Skaitė pranešimų ir publikavo darbų Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Estijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Čekijoje, Serbijoje, Suomijoje, JAV, Kinijoje, Austrijoje, Italijoje ir kt. Iki šiol buvo išleidusi keturias sudarytas monografijas (2002, 2007, 2013, 2019) ir mokslo monografiją „Lietuvių muzikos modernistinės tapatybės žvalgymas“ (2016), už šią jai paskirta prof. V. Landsbergio fondo premija. Muzikologė apdovanota ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija. Įsteigė ir 20 metų rengė tęstinį mokslo žurnalą „Lietuvos muzikologija“, rengia ir leidžia 5 tomų studijų vadovą „Muzikos kalba“ (1–2 tomai išleisti 2003 ir 2006). Moksliniai interesai: muzikos žanro ir muzikos formos problematika, istoriniai kompozicinių technikų modeliai, XX  a. lietuvių muzikos kompozicinės tendencijos.

Knygas galima įsigyti LMTA Centrinių rūmų bibliotekoje (III aukštas, Gedimino pr. 42), internetiniuose knygynuose. Dvitomio kaina LMTA – 30 Eur.

LMTA Leidybos centro informacija 
2022 07 08

2022.07.07

Steigiama Lietuvos specializuoto muzikinio ugdymo asociacija

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos iniciatyva specializuoto muzikinio ugdymo programas vykdančios mokyklos – muzikos, meno gimnazijos ir mokyklos, konservatorijos – ir pati akademija vienija pajėgas ir steigia asociaciją. Birželio 29 d. LMTA įvyko steigiamasis Lietuvos specializuoto muzikinio ugdymo asociacijos (LSMUA) susirinkimas. Jo metu pasirašyta steigimo sutartis, patvirtinti įstatai ir išrinkti valdymo organai. Asociacijos prezidente dviejų metų kadencijai išrinkta LMTA rektorė dr. Judita Žukienė, viceprezidentu vienerių metų kadencijai – Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus.

Lietuvos specializuoto muzikinio ugdymo asociacijos steigimo sutartį pasirašė devynių mokyklų vadovai: Kauno Juozo Gruodžio konservatorijos direktorius Kęstutis Bliujus, Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijos direktorius Raimundas Simanavičius, Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos direktorius Gintautas Misiukevičius, Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos direktorė Renata Krikščiūnaitė-Barcevičienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorė dr. Judita Žukienė, Nacionalinės Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos direktorius Dainius Numgaudis, Panevėžio Vytauto Mikalausko menų gimnazijos direktorė Emilija Kriščiūnaitė, Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos direktorė dr. Regina Marozienė ir Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos direktorė Vita Sasnauskienė.

Naujai steigiamos Lietuvos specializuoto muzikinio ugdymo asociacijos tikslai – plėtoti profesionalių muzikų rengimą Lietuvoje, užtikrinti aukštą specializuoto muzikinio (meninio) ugdymo kokybę, teikti metodinę pagalbą ir skleisti muzikinio ugdymo inovacijas.

Svarbus aspektas – stiprinti mokyklų bendradarbiavimą ir dalinimąsi gerąja patirtimi, palaikyti ryšį su valdžios institucijomis.

Pasak išrinktosios LSMUA prezidentės Juditos Žukienės: „Muzikos profesionalus rengiančių institucijų bendradarbiavimas yra senas tradicijas turintis procesas, kurį nutarta dar labiau sustiprinti ir įgalinti. Asociacijos įsteigimas ženklina bendrą norą kryptingai rūpintis specializuoto muzikinio (meninio) ugdymo problemomis, dalintis patirtimi,  rengti bendrus projektus ir teikti siūlymus ugdymo kokybei gerinti.“  

LMTA informacija
2022 07 07

   

2022.07.07

Teatro studentai pelnė pirmąją vietą Spoleto festivalyje

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros B3 ir B4 kursų studentai grįžo iš Italijos Spoleto miesto festivalio Festival dei Due Mondi ir parsivežė ne tik neišdildomus įspūdžius, bet ir pirmąją vietą, kurią laimėjo dalyvaudami konkursinėje programoje su spektakliu Širdis išdavikė pagal Edgaro Alano Po novelę. Režisierius Karolis Zajauskas, vaidino Matas Sigliukas, Povilas Barzdžius, Rokas Pijus Misiūnas, Martynas Berulis, Robertas Petraitis. Didžiausi sveikinimai studentams!

Jau 65-ąjį kartą vykstantis festivalis garsėja savo ilgametėmis tradicijomis – jis vyksta jau nuo 1958 metų. Šiais metais festivalis rengiamas birželio 24–liepos 10 d. Spoleto festivalis pasižymi muzikos, teatro ir šokio pasirodymų gausa bei naujų, netradicinių vietų ir jaunųjų kūrėjų programa. Per daugelį metų jis išaugo į vieną svarbiausių kultūros fenomenų Italijoje, o daugybė jaunųjų kūrėjų ir atlikėjų, kurie čia pradėjo savo meninę kelionę, bėgant metams tapo žinomi visame pasaulyje.

Įspūdžiais tik grįžęs dalinosi trečiakursis režisūros studentas Karolis Zajauskas:

„Grįžome vakar naktį. Šiandien kėliausi, ausyse vis dar girdėdamas kolegų balsus, o galvoje matydamas itališkus vaizdus. Spoleto miestelis, kaip ir visa Italija, buvo nuostabus. Dalyvavome viename seniausių Italijos Spoleto Festival dei Due Mondi festivalio European Young Theatre 2022 programoje. Labai džiaugiuosi, jog prisitaikėme prie iššūkių ir spektaklis, kuris buvo sukurtas dar antrame kurse, vėl tapo naujas ir gyvas. Labiausiai pasisekė, jog turėjome progą pajusti, ką reiškia tarptautiniai vandenys, pamatėme scenos „grandų“ darbus. Manau, kad tai yra labai svarbu jauniems kūrėjams, nes tai turtina ir įkvepia. O jei dar pavyksta laimėti, tai jau išvis… Pasaka. Jaučiamės dėkingi ir įkvėpti.“

LMTA Vaidybos ir režisūros katedros dėstytoja Virginija Kuklytė–Gedvilienė:

„Buvo didelis džiaugsmas matyti laimingus studentų veidus, kai jie laimėjo pirmąją vietą. Po apdovanojimų ceremonijos dėstytojai iš Nacionalinės Silvio d`Amico akademijos dalinosi įspūdžiais, kad lietuvių aktorių vaidyba išsiskyrė profesionalumu ir gilumu. Taip pat buvo malonu stebėti, kaip profesionaliai aktoriai ir režisierius repetavo scenoje ir atsakingai ruošėsi pasirodymui.“

Vaidybos ir režisūros katedra nuoširdžiai dėkoja Vilniaus miesto savivaldybei už skirtą dalinę paramą, Danguolei ir Viktorui Butkams bei UAB „Cosmica“ servisui, kurių dėka įvyko ši studentų kūrybinė kelionė.

LMTA Vaidybos ir režisūros katedros informacija 
2022 07 07

Renginiai

2022/08/21 - 2022/08/23

Šv. Luko klubo stovykla

2022 m. rugpjūčio 21-23 d., nuo sekmadienio vakaro iki antradienio vakaro

VDA Mizarų poilsio bazėje, netoli Druskininkų

ŠV. LUKO KLUBO STOVYKLA

Apsisuko metai ir Šv. Luko klubas vėl kviečia į stovyklą!

Šv. Luko klubas – Vilniaus dailės akademijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje studijuojančių ar neseniai baigusių studijas katalikų bendruomenė, kurioje auginame save kaip menininkus per filosofiją, tikėjimą ir kitų menininkų pavyzdžius. Kviečiame Tave prisijungti prie mūsų smagaus būrio stovykloje, kurioje laukia įspūdžių kupina programa!

KAS? Žaidimai, susitikimai su menininkais, istorinėmis asmenybėmis, vakaronės, aktyvus laikas gamtoje ir kūrybinės dirbtuvės. 

KAM? VDA ir LMTA būsimiems/esamiems studentams ar neseniai baigusiems studijas, o ypač tiems, kurie dar nėra susipažinę su Šv. Luko klubu ir jo veiklomis.

KIEK? Dalyvio mokestis (už nakvynę ir maistą) 25€

KAIP? Transportą į stovyklą organizuojamės savarankiškai, tačiau padėsime tai padaryti, nes užpildžius anketą būsi pakviestas į klubo fb chat’ą, kuriame surašysime detalesnę informaciją (taip pat ir el. paštu).

Dar kylą klausimų? Parašyk mums per FB (Šv. Luko klubas https://www.facebook.com/SV.LUKOklubas/) arba el. paštu (sv.lukoklubas@gmail.com).

Jei klausimų nėra, REGISTRUOKIS

2022/10/08

PARENGIAMIEJI MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO KURSAI

2022 m. spalio 8 d., šeštadienį

Nuotolinio mokymo „Microsoft Teams“ platformoje

PARENGIAMIEJI MUZIKOLOGIJOS BRANDOS EGZAMINO KURSAI

Registracija (iki spalio 3 d.)

Kursų trukmė – nuo 2022 m. spalio 8 d. iki 2023 m. gegužės 6 d.

Paskaitos vyks nuotolinio darbo platformoje „Microsoft Teams“.

Kursų metu bus gilinamos muzikos teorijos, harmonijos, solfedžio, muzikos istorijos ir muzikos kūrinių analizės žinios. 

Paskaitos numatomos kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį, jų trukmė – 9 akademinės valandos. Pirmas susitikimas planuojamas spalio 8 d. Visa mokymuisi reikalinga medžiaga bus siunčiama dalyvio nurodytu elektroninio pašto adresu. Kiekvienas kursų dalyvis galės atlikti žinių pasitikrinimo užduotis, naudotis mokymo(si) medžiaga, elektroniniu būdu susisiekti su dėstytoju. Kursai yra mokami. 

Išlaikytas Muzikologijos brandos egzaminas atveria platesnes galimybes stojant į Muzikos atlikimo, Muzikos teorijos ir kritikos, Kompozicijos, Muzikinio folkloro, Garso režisūros ir kitas specializacijas.

Kursų koordinatorė – LMTA Karjeros ir kompetencijų centro vedėja Rita Tydė. Tel. +370 614 95 428, el. paštas: rita.tyde@lmta.lt

LMTA Karjeros ir kompetencijų centras
Daugiau informacijos: 8 (5) 261 1142, www.kkc.lmta.lt 

2022/11/16 - 2022/11/18

22-oji tarptautinė muzikos teorijos konferencija

2022 m. lapkričio 16–18 d.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

22-oji tarptautinė muzikos teorijos konferencija MUZIKOS KOMPONAVIMO PRINCIPAI: KOMUNIKACIJOS ASPEKTAI

Konferenciją organizuoja LMTA ir Lietuvos kompozitorių sąjunga

Paraiškų laukiama iki rugsėjo 9 d.  

Plačiau