Pagrindinis investicinio projektas tikslas – vartų į skaitmeninį kultūros paveldą plėtra. Projekto metu bus modernizuotas Virtualios elektroninio paveldo informacinės sistemos funkcionalumas ir sukurtos 9 naujos elektroninės paslaugos, palengvinančios skaitmeninto kultūrinio turinio paiešką, kaupimą, tvarkymą ir naudojimą švietimo, mokslinių tyrimų ir kitais portalo ePaveldas paslaugų gavėjams aktualiais tikslais. Taip pat Projekto metu numatoma aktualizuoti skaitmeninį turinį, sukuriant 3 elektronines priemones: „Mokykis apie Lietuvą“, „Vasario 16-iosios virtualus muziejus“ bei „Sugrįžusi Lietuva“.

Įgyvendinto projekto dėka bus galima efektyviau ir tiksliau vykdyti kultūros objektų paiešką, interaktyviai teikti informaciją apie kultūros turinį; užtikrinti didesnę kultūrinio turinio sklaidą, gausesnį skaitmenintų kultūros paveldo objektų fondą bei aktualizuoti suskaitmenintos kultūros turinį.  LMTA sukauptas muzikinis folkloras taps pasiekiamas ir efektyviau panaudojamas bei integruosis į bendrą atminties institucijų sukaupto kultūros paveldo kontekstą.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija turi sukaupusi vieną didžiausių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje specializuotą muzikinio folkloro archyvą, kuris nuolat papildomas nauja medžiaga. Šios medžiagos naudotojai – įvairių etninės kultūros sričių Lietuvos bei užsienio tyrėjai, folkloro ansamblių vadovai ir nariai, pedagogai, kultūros darbuotojai, profesionalaus meno kūrėjai (kompozitoriai, dainininkai, aktoriai, režisieriai, choreografai, instrumentinės muzikos atlikėjai, poetai ir kt.), kiti etninės kultūros propaguotojai ir asmenys, besidomintys šalies tradicijomis ir kultūros savitumu. Pastaraisiais metais ypač išaugo užklausų skaičius dėl susipažinimo su muzikinio folkloro archyvine medžiaga. Atsižvelgiant į augantį susidomėjimą archyvine medžiaga, siekiama, kad Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje sukauptas muzikinis folkloras, taptų pasiekiamu ir efektyviau panaudojamu bei patektų į bendrą atminties institucijų sukaupto kultūros paveldo kontekstą.

Projekto metu, per 30 mėnesių, LMTA numato suskaitmeninti apie 60 000 vienetų archyvinės medžiagos:
– 1956-1973 m. įrašyti liaudies dainininkų ir muzikantų atliktų kūrinių garso įrašai su aprašais,
– 1950-1990 m. užrašyto vokalinio, instrumentinio ir choreografinio folkloro transkripcijos su aprašais,
– 1947-2012 m. folkloro ekspedicijų ir pateikėjų fotonuotraukos su aprašais,
– 1992-2008 m. folkloro ekspedicijose ir kituose renginiuose nufilmuotų liaudies dainininkų, muzikantų ir šokėjų vaizdo įrašai su aprašais,
– 1972-2003 m. ekspedicijų sąsiuviniai.

2018 09 19 

Dvi savaites apsistoję Neringoje, dalyviai gilinosi į kino dramaturgijos meną, dalyvavo paskaitose, individualiose konsultacijose. Nuo 1998 m. rengiamos dirbtuvės šiais metais žymėjo 20-mečio jubiliejų. Šiai progai paminėti, rugsėjo 3-14 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro amfiteatre, vyko festivalis „Vasaros MEDIA Studija: dvidešimtmetis“, kuriame kas vakarą prisiminti geriausi projekte sukurti filmai. Paskutinįjį festivalio vakarą buvo pristatyti šių metų „vaisiai“ – šeši vaidybiniai filmai, vienas šokio ir vienas dokumentinis filmas apie dirbtuvių užkulisius.

Per dvidešimtį metų šiose jaunųjų kino kūrėjų dirbtuvėse dalyvavo daugybė šiandien gerai žinomų kino kūrėjų: Lina Lužytė, Jūratė Samulionytė, Kristina Buožytė, Andrius Blaževičius, Tomas Smulkis, Kęstutis Gudavičius ir kt. Šiais metais paskaitas skaitė ir profesine patirtimi su projekto dalyviais dalinosi taip pat buvusi „Vasaros MEDIA Studijos“ dalyvė, Auksinio scenos kryžiaus laureatė, dramaturgė Birutė Kapustinskaitė, o taip pat – Nacionalinės Londono kino ir televizijos mokyklos dėstytojas Jonathanas Houriganas bei tarptautiniuose festivaliuose sėkmingai savo filmus pristatantis prodiuseris Paulas Nethercottas.

„Dirbtuvių dalyviai į šių metų temą („Scenarijaus įvaldymas“) pažiūrėjo labai kūrybiškai: į scenarijaus kūrimo procesą buvo įtraukti ne tik dramaturgai, bet ir visa kūrybinė komanda, tai ypač padėjo sustiprinti bendradarbiavimą tarp režisieriaus ir dramaturgo filmavimo aikštelėje“ – teigė projekto vadovė Inesa Kurklietytė. „Vasaros MEDIA Studijos“ filmuose Neringoje ir Klaipėdoje vaidino aktoriai iš Klaipėdos jaunimo teatro, Klaipėdos dramos teatro bei patys projekto dalyviai. 

Dvi savaites Juodkrantėje vykusios kino dirbtuvės baigėsi geriausių projekto kūrėjų apdovanojimais. Laureatams tradiciškai įtektos skulptoriaus Algirdo Kuzmos statulėlės, simbolizuojančios žuvelę. Geriausius filmus ir kūrėjus rinko patys dirbtuvių dalyviai, Neringos gyventojai bei svečiai.

Specialus Neringos savivaldybės apdovanojimas filmui už geriausiai atskleistą Kuršių nerijos ir Neringos kurorto kraštovaizdžio unikalumą atiteko latvių režisierės Tinos Zarinos šokio filmui „Raskus“ (liet. „Svoris“). Šio filmo kūrybinės grupės nariai kaip geriausi įvertinti garso režisūros (nugalėtojas – Artūras Jelinas), operatoriaus darbo (nugalėtojas – Kalvis Kulačkovskis) ir geriausio filmo kategorijose.

Visas „Vasaros media studija 2018“ laureatų sąrašas:
Geriausias filmas – „Raskus“ (šokio filmas, rež. Tina Zarina),
Geriausias režisierius – Marta Botere (filmas „Hole“),
Geriausias garso režisierius – Artūras Jelinas (filmas „Raskus“, rež. Tina Zarina),
Geriausias operatorius – Kalvis Kulačkovskis (filmas „Raskus“, rež. Tina Zarina),
Geriausias montažo režisierius – Elizabete Mežule-Gricmane (filmas „Marriage“, rež. Laurynas Banys),
Geriausias scenarijaus autorius – Iveta Volungevičiūtė (filmas „Guardian“, rež. Eglė Sparnaitytė),
Geriausias aktorius – Rimantas Pelakauskas (filmas „Guardian“, rež. Eglė Sparnaitytė),
Geriausia aktorė – Jolanta Puodėnaitė (filmas „At Least We Tried“, rež. Irena Kunevičiūtė).

„Vasaros MEDIA Studijos“ organizatorius – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kino centras, LR kultūros ministerija, LR švietimo ir mokslo ministerija, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „Avaka“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybė, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA paprogramė Lietuvos kino centre prie Kultūros ministerijos. Projekto partneriai – Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius (AMII), Liudviko Rėzos kultūros centras, „Nordplus“ Europos šalių mokyklų tinklas.

Organizatorių informacija
2018 09 18

,,AVAKA bendradarbiavimas su LMTA Kino ir televizijos katedra trunka jau ne pirmus metus ir žinome, jog kino ir televizijos studentai neturi pakankamai įrangos, su kuria galėtų mokintis ir gilintis į kūrybinius procesus. Dėl to labai džiaugiuosi, kad AVAKA taryba priėmė sprendimą ir skyrė reikalingas lėšas naujai kamerai studentų reikmėms“,– teigia asociacijos AVAKA direktorius Darius Vaitiekūnas.

Iki šiol LMTA kino meno studentai filmus filmuodavo dvejomis televizinėmis kameromis bei fotoaparatu – technika, jau neatitinkančia kino studijų programų reikalavimų. 

„Dėkojame AVAKA bei kitiems rėmėjams ir tikimės, kad tai – tik pradžia tvarkant kino mokslų studijas Lietuvoje. 2018–2019 metais planuojama ieškoti papildomo finansavimo dar penkioms panašioms kino kameroms ir jų priedams. Būsimajame LMTA studijų miestelyje Olandų gatvėje suplanuoti du profesionalūs kino paviljonai ir kino gamybos mokslui pritaikytos auditorijos“, – komentavo LMTA Kino ir televizijos katedros vedėjas doc. Ramūnas Greičius.

2018 metais LMTA Kino ir televizijos katedroje studijuoja virš 100 kino meno studentų, per mokslo metus vidutiniškai atliekama daugiau nei 300 užduočių – praktinių kino pratimų, kuriami trumpametražiai filmai.

Sekant Europos tendencijomis, šiemet programos sujungtos taip, jog vaizdo režisieriai, vaizdo operatoriai, garso režisieriai, dramaturgai bei prodiuseriai turėtų daugiau bendrų užsiėmimų, geriau perprastų vieni kitų veiklos sritis ir vykdytų daugiau bendrų projektų.

Pasak Ramūno Greičiaus, ypatingas dėmesys nuo šių metų skiriamas ir meno vadybai, ugdant prodiuserių menines kompetencijas ir plečiant bendradarbiavimą su kitomis kino specializacijomis. Jie mokomi valdyti praktiniams studijų pratimams skirtas lėšas ir spręsti kūrybines kino gamybos užduotis. Pasak katedros vedėjo, profesionalios gamybos sąlygos ir technika suteiks galimybę vykdyti kokybiškas, žymiausioms Europos kino mokykloms konkurencingas studijas. Taip pat į studijų programas aktyviai įtraukiami užsienio profesionalai. Šiemet LMTA kino ir televizijos studentams meistriškumo kursus vedė žymus lenkų kino ir teatro režisierius Krzysztofas Zanussi, netrukus interjerinio apšvietimo meistriškumo kursus vaizdo operatoriams ves iš Čekijos atvyksiantis pripažintas operatorius Klausas Fuxjageris. 

LMTA Kino ir televizijos katedra vykdo vaizdo režisierių, vaizdo operatorių, garso režisierių, prodiuserių pirmos ir antros pakopos studijų programas bei kino dramaturgų pirmos pakopos studijų programą. Katedroje dėsto ilgamečiai kino profesionalai – profesoriai Janina Lapinskaitė, Algimantas Puipa, Audrius Stonys, Arūnas Matelis, docentai – Giedrė Beinoriūtė, Saulius Urbanavičius, lektorė Rasa Paukštytė, praktine patirtimi dalinasi įspūdingą patirtį kino aikštelėse sukaupę lektoriai Vytautas Dambrauskas, Mantas Šatkus, Vytis Puronas, Emilis Vėlyvis bei kiti lietuviško kino kūrėjai. Šį, jubiliejinį, sezoną dėstytojų gretas papildė ir jaunosios kartos režisierės Eglė Vertelytė, Marija Kavtaradzė bei dramaturgė Birutė Kapustinskaitė.

LMTA Kino ir televizijos katedros informacija
2018 09 18

Rėmėjas:

„Dramatika“ – pirmoji lietuvių kalba parašyta knyga, glaustai pristatanti dramos raidą ir tyrinėjanti šiuolaikinės dramaturgijos naratyvo konstravimo procesus.

Knygos autorė Gabrielė Labanauskaitė supynė teorinį ir praktinį tyrimo lygmenis, kai dramos teorijos įžvalgos čia pat „tikrinamos“ ar iliustruojamos konkrečiais dramaturginių sprendimų pavyzdžiais.

„Toks teksto konstravimo būdas leidžia priartinti prie skaitytojo konkrečias dramos teorijos sąvokas, aiškiau iliustruoti jų turinį, o kartu atlieka ir svarbią didaktinę funkciją – paaiškina šiuolaikinės dramos meninės raiškos priemones, skaidrina komplikuotas šiuolaikinės dramaturgijos pasakojimo formas, parodo istorinį jų tęstinumą. Antra, itin pagirtina tai, kad autorė ne tik aprėpia platų šiuolaikinės pasaulio dramaturgijos lauką, nagrinėdama gausius tarptautinius atvejus, bet ir šalia jų kaip vienalaikius to paties kalibro pavyzdžius tyrinėja Lietuvos dramaturgų kūrinius“ – apie naują knygą sako teatrologė prof. Jurgita Staniškytė

„Dramatikoje“ pristatoma dramos raida nuo Antikos iki šiuolaikinės dramaturgijos. Pagrindinis dėmesys skiriamas modernizmo ir postmodernizmo dramoms, jose kuriamoms naratyvo formoms.
Monografija bus naudinga studentams, studijuojantiems literatūrą ir teatrą, taip pat ir visiems, besidomintiems šiuolaikiniu menu“ – rašo prof. Aušra Martišiūtė-Linartienė.

Knygos dizaineris – Tadas Karpavičius, redaktorė – Jurgita Radzevičiūtė, maketuotoja ir redaktorė – Rima Bukaveckienė.

2018 09 18

Kursų metu bus gilinamos muzikos teorijos, muzikos istorijos, harmonijos, muzikos kūrinių analizės ir solfedžio žinios. Kursai bus vykdomi mišriuoju būdu: vyks auditorinės paskaitos bei virtualios mokymosi aplinkos Moodle sistemoje – nuotolinis mokymas(is).

Paskaitos numatomos kiekvieno mėnesio pirmąjį šeštadienį 9.00–16.00 val. Pirma paskaita numatoma spalio 13 d. Visa mokymuisi reikalinga medžiaga bus patalpinta internete, kur kiekvienas kursų dalyvis galės ja naudotis, atlikti žinių pasitikrinimo užduotis, elektroniniu būdu susisiekti su dėstytoju. 

Kursai yra mokami.

REGISTRACIJA (iki rugsėjo 27 d.)

Išlaikytas Muzikologijos brandos egzaminas atveria platesnes galimybes stojant į Muzikos atlikimo, Muzikos teorijos ir kritikos, Kompozicijos, Muzikinio folkloro, Garso režisūros ir kt. programų studijas.

Prašome šia informacija pasidalinti su 11-12 klasių moksleiviais bei jų pedagogais.

LMTA Karjeros ir kompetencijų centro informacija
2018 09 17

Renginių programa

Rugsėjo 20 d. (ketv.) 18.30 val. „Valstybės teatras. Pirmasis dešimtmetis: konsolidacijos metas“. Pranešėjas – Gytis Padegimas. Moderuoja teatrologas dr. Martynas Petrikas. Vilniaus mažojo teatro salė.

Rugsėjo 27 d. (ketv.) 18.30 val. „Stasio Ušinsko fenomenas“. Pranešėjas – Rimas Driežis. Vilniaus mažojo teatro salė.

Spalio 2 d. (antr.) 18.30 val. Birutė Mar. „Lietuviškoji Nora“. Spektaklis Monikos Mironaitės gyvenimo ir kūrybos motyvais. Vilniaus mažojo teatro salė.

Spalio 4 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su dramaturgais. Dalyvauja: Saulius Šaltenis, Sigitas Parulskis, Gintaras Grajauskas, Herkus Kunčius, Mindaugas Nastaravičius. Moderuoja teatrologė dr. Nomeda Šatkauskienė. Vilniaus mažojo teatro salė.

Spalio 9 d. (antr.) 18.00 val. „Juozo Miltinio fenomenas“. Dalyvauja: režisierius Jonas Vaitkus, aktoriai Algirdas Paulavičius, Albinas Kėleris, Rimantas Teresas. Moderuoja teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė. Lietuvos teatro sąjunga.

Spalio 11 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su Justino Marcinkevičiaus amžininkais: režisieriumi Povilu Gaidžiu, aktoriais Vytautu Paukšte, Regimantu Adomaičiu, dramaturgu ir rašytoju Pranu Treiniu. Moderuoja teatrologė dr. Daiva Šabasevičienė. Vilniaus mažojo teatro fojė.

Spalio 23 d. (antr.) 18.30 val. Susitikimas su scenografais. Dalyvauja: Vitalijus Mazūras, Virginija Idzelytė, Jonas Arčikauskas, Gintaras Makarevičius, Renata Valčik. Moderuoja dailėtyrininkas dr. Helmutas Šabasevičius. Vilniaus mažojo teatro salė.

Spalio 25 d. (ketv.) 18.30 val. „Jaunimo teatras: iš praeities į dabartį“. Susitikimas su Jaunimo teatro kūrėjais. Moderuoja teatrologas Audronis Liuga. Jaunimo teatras.

Lapkričio 5 d. (pirm.) 18 val. Bernardinų bažnyčia. Br. kunigas Julius Sasnauskas OFM aukos Šv. Mišias už mirusius teatro kūrėjus. Po mišių toje pačioje erdvėje aktorius Valentinas Masalskis skaitys Atsiskyrėlio-Gustavo-Konrado monologą iš Adomo Mickevičiaus „Vėlinių“ (vertė Justinas Marcinkevičius). 

Lapkričio 6 d. (antr.) 18.30 val. „XX amžiaus devintojo dešimtmečio režisierių įtaka menininko gyvenime“. Aktoriaus Dariaus Meškausko performatyvi paskaita. „Meno fortas“.

Lapkričio 8 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su kompozitoriais. Dalyvauja: Bronius Kutavičius, Feliksas Bajoras, Giedrius Kuprevičius, Algirdas Martinaitis, Vidmantas Bartulis, Faustas Latėnas, Gintaras Sodeika, Antanas Kučinskas, Giedrius Puskunigis. Moderuoja muzikologė Rasa Murauskaitė. Vilniaus mažojo teatro salė.

Lapkričio 15 d. (ketv.) 18.30 val. Susitikimas su režisieriais. Dalyvauja: Jonas Vaitkus, Eimuntas Nekrošius, Gintaras Varnas, Oskaras Koršunovas. Moderuoja teatrologė dr. Rasa Vasinauskaitė. Vilniaus mažojo teatro salė.

Lapkričio 22 d. (ketv.) 10–17 val. Konferencija „Teatras – Lietuvos istorijos dokumentas“. Vilniaus mažojo teatro salė.

Konferencijos pranešėjai ir temos:

Dr. Daiva Šabasevičienė. „Lietuvos teatro amžius: tradicijos, konfliktai, iššūkiai” ● Dr. Asta Petrikienė, Dr. Martynas Petrikas. „Lietuvos teatro avangardai (tarpukario dvidešimtmetis)” ● Dr. Rūta Mažeikienė. „Iš teorijos į praktiką: Balio Sruogos seminaro įtaka Lietuvos teatro laukui” ● Dr. Ramunė Marcinkevičiūtė. „Shakespeare’o diskursas šimtmečio kelyje ● Dr. Paulius Subačius. „Perrinkus teatro žadintuvą: atlikę spyruoklės” ● Dr. Rasa Vasinauskaitė. „Kritika kaip teatro dokumentas” ● Dr. Helmutas Šabasevičius. „Lietuvos scenografijos kanonas” ● Dr. Lina Klusaitė. „Aktoriaus ir auditorijos santykio kaita: nuo objekto iki patyrimo” ● Kristina Steiblytė. „Tapatybės problema šiuolaikiniame Lietuvos teatre” ● Ingrida Ragelskienė. „Teatro šimtmečio moterys” ● Ieva Tumanovičiūtė. „8-ojo dešimtmečio Lietuvos moterų režisierių spektaklių veikėjos: tarp reprezentacijos ir nematomumo” ● Rasa Murauskaitė. „Muzika dramos teatro kritikos akiratyje. 2008–2018” ● Dr. Edgaras Klivis. „Lietuvos teatro probleminiai aspektai”.

Renginiai nemokami.

Projekto „Lietuvos teatro amžius“ globėja – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Pagal organizatorių informaciją
2018 09 12

Į dvi savaites trunkantį projektą atvykę dalyviai iš penkių Europos šalių ir Jungtinių Amerikos Valstijų atsivežė apie 20 trumpametražių filmų idėjų, atliepiančių šių metų temą – „Scenarijaus įvaldymas“. Projekto lektoriai – Londono nacionalinės kino ir televizijos mokyklos (National Film and Television School) kino dramaturgijos katedros vadovas Jonathanas Houriganas, Amerikos nepriklausomas kino pordiuseris Paulas Nethercottas ir dramaturgė Birutė Kapustinskaitė – kartu su projekto organizatoriais atrinko septynių vaidybinių filmų idėjas. Tradiciškai, aštuntasis kuriamas filmas – dokumentika apie projektą ir jo dalyvius.

Projekto dalyviai, prieš pradėdami filmavimus klausė lektorių vedamų paskaitų apie scenarijaus rašymą, individualių konsultacijų metu tobulino scenarijus. Tris dienas trukę filmavimai vyko ne tik Neringoje, bet ir Klaipėdos mieste. Filmuose vaidino projekto dalyviai, aktoriai iš Klaipėdos dramos teatro, Klaipėdos jaunimo teatro, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto. Šiuo metu komandos jau atlieka montažo, postprodukcijos darbus.

Šį penktadienį, rugsėjo 14 d. 18 val. jaunieji kino kūrėjai kviečia visus į Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro salę (L. Rėzos g. 54, Juodkrantė), kurioje nuo 18 val. bus demonstruojami šių metų kūrybinių dirbtuvių metu sukurti studentų darbai. 21 val. renginys persikels į amfiteatrą, kuriame įvyks geriausių darbų ir kūrėjų apdovanojimo ceremonija.

„Vasaros MEDIA sudijos“ organizatorius – Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Projektą remia Lietuvos kino centras , LR Kultūros ministerija, LR Švietimo ir mokslo ministerija, Audiovizualinių kūrinių autorių teisių asociacija „Avaka“, Klaipėdos miesto savivaldybė, Neringos savivaldybė, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA paprogramė Lietuvos kino centre prie Kultūros ministerijos. Projekto partneriai – Liudviko Rėzos kultūros centras, „Nordplus“ Europos šalių mokyklų tinklas.

Organizatorių informacija
2018 09 12