Meno vadovas – doc. Māris Kupčs, muzikos vadovė – lekt. dr. Rūta Vosyliūtė (Rūta Vox), režisierė ir choreogeafė – lekt. Jūratė Širvytė-Rukštelė. 

Atlikėjai: Karolina Parmionova – Euridikė, Ansis Bētiņš – Orfėjas, Justina Kaminskaitė – Venera ir Prozerpina, Arūnas Maliukas – Plutonas, Fausta Balčaitytė – Tragedija ir Nimfa, Ieva Sumeja – Arčetras, Emma Alessi Innocenti – Aminta, Simona Jocevičiūtė – Dafnė, Anete Viļuma – Nimfa, Nora Kalniņa – Nimfa, Ignas Ščesnulevičius – Piemuo. 

Instrumentinis asnamblis: basso continuo grupė – Māris Kupčs (klavesinas), Eglė Rudokaitė (klavesinas, vargonėliai) ir Carlo Cresci (archiliutnė); Laura Šarova ir Marianna Puriņa (barokinis smuikas), Māra Botmane ir Elīza Čaša (barokinė violončelė). 

Giulio Caccini (1551–1618) opera „Euridikė“ buvo sukurta ir atlikta 1602 m. Florencijoje. Greta Jacopo Peri (1561–1633) operos „Euridikė“ (1600) ir Claudio Monteverdi (1567–1643) operos „Orfėjas (1607), Caccini „Euridikė“ yra viena pirmųjų išlikusių operų muzikos istorijoje. Ši opera parašyta ankstyvajai baroko operai būdingu deklamaciniu stiliumi – recitar cantare, kuris atskleidžia ne tik dainininko vokalines technines galimybes, bet ir vaidybos principų išmanymą.

Nuo 2020 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje pradėta dėstyti nauja magistratūros studijų specializacija – Baroko opera. Muzikos studentai turi galimybę gilintis į senąją muziką studijuodami baroko operos žanrą.

Gegužės 28 d. Valdovų rūmuose operą atliks jungtinis Lietuvos ir Latvijos studentų ir profesionalių senosios muzikos atlikėjų kolektyvas. Prisiliesti prie vienos pirmųjų baroko operų faksimilinių natų, libreto, barokinio šokio ir judesio bei muzikos atlikimo galimybių studentams padeda latvių dirigentas doc. Maris Kupčs, baroko muzikos dainininkės lekt. dr. Rūta Vox, lekt. Monta Martinsone ir choreografė, režisierė, šokėja lekt. Jūratė Širvytė. Operos pastatymas – tai modernių režisūrinių sprendimų ir istorinės atlikimo technikos derinys.

Renginys nemokamas, tačiau būtina išankstinė registracija.

Kūrybinės grupės informacija 
2022 05 27

Esate LMTA Liaudies instrumentų katedros vedėja, dėstote studentams, dirbate muzikos mokyklose. Ar pedagogikos kelią pasirinkote sąmoningai?

Neturėjau tikslo būti mokytoja. Sakiau, kad tik grosiu ir grosiu, nes labai patiko pats muzikavimo procesas. Galvojau, kad būti pedagoge nesugebėčiau, o ir atrodė, jog visai nepatinka. Laikas bėgo, pats žmogus keitiesi, augi ir natūraliai įsitrauki į tuos procesus neplanuodamas ir nieko niekam nesiūlydamas. Taip ir atsitiko. 

Visgi esu pastebėjusi, kad mane visada turėdavo ir turi kas nors truputį pastūmėti. Esu labai dėkinga sutiktiems žmonėms. Žinoma, pedagogikoje būna visokių momentų, ypač kai slegia atsakomybė, sulauki kritikos ar pasipriešinimo. Todėl savęs dažnai klausiu – ar man to reikia? Ar aš to norėjau?.. (juokiasi)

Pakalbėkime apie studentavimo laikus. Kokie išlikę ryškiausi prisiminimai?

Tuos metus prisimenu labai nostalgiškai: liaudininkai studentauti tikrai mokėjo, kaip ir pūtikai. Mes visada buvome geriausi draugai, ši bendrystė nuo pat konservatorijos laikų. Jie buvo pašėlę, atsipalaidavę. Tam įtakos turėjo mažesnė profesinė konkurencija, kuomet nėra nuolatinio poreikio stengtis aplenkti, pralenkti. Žinoma, sveika konkurencija yra, kaip ir visur, bet mūsų katedroje nuolatos jautėsi bendrystė. Suspėdavome ir pasimokyti, ir pašvęsti. Smagu iš tų laikų prisiminti ir konkursus, keliones, koncertus, kurie skatino nuolatinį tobulėjimą.

Koncertuojate ir užsienyje, kaip ten žmonės žiūri į kankles?

Tik teigiamai. Net nėra apie ką diskutuoti: ten kanklės yra tai, kas visiems nauja, unikalu, nematyta, profesionaliai skamba, dera, ko įdomu klausytis ir kas gali atlikti įvairų repertuarą. Nėra buvę blogo atsiliepimo. Sulaukiame labai didelio susidomėjimo, todėl daug kanklininkų veržiasi į užsienį.

Kanklėms artima birbynė – abu liaudies instrumentai. Balandžio 9 d. organizavote konferenciją „Birbynės galia“. Kaip gimė ši idėja?

Tiek kanklės, tiek birbynė yra labai unikalūs instrumentai visame pasaulyje. Ištobulinti, profesionalūs ir, kaip viename interviu esu sakiusi, visiškai neišnaudojami. Mes juos išnaudojame gal tik 10 proc. Praktikoje jie gali būti naudojami nuo simfoninio orkestro iki populiariosios muzikos atlikimo. Liūdna, tačiau nei valstybinėse šventėse, nei Lietuvos oficialiuose pristatymuose jie nėra įtraukiami. Šie instrumentai vis dar yra kūdikystės stadijoje.

Birbynė, sakyčiau, yra dar labiau užribyje nei kanklės. Ką jau kalbėti apie baisų birbynės atlikėjų trūkumą! Kai LMTA buvo įsteigta birbynės specialybė, iš birbynininkų juokdavosi, studentai eidami koridoriumi birbynę užsikišdavo už švarko, kad tik niekas nepamatytų!.. Buvo įdėta daug pastangų, kad birbynė tobulėtų ir skambėtų taip, kaip skamba dabar. Žinoma, tai yra skonio reikalas, tačiau birbynės tembras yra nepakartojamas, skaidrus, gražus ir neturintis analogų pasaulyje.

Kokia pagrindinė rengtos konferencijos mintis?

Jau keletą metų brandinau mintį, kad reikia vienyti birbynininkus, suteikti jiems progą išsisakyti ir, galbūt, tai suteiktų naujų idėjų ir duotų stimulą judėti pirmyn. Tad suorganizavome konferenciją ir koncertą. Susirinko nemažai dalyvių, kuriuos skatinome „pabusti“ ir veikti. Nors yra sakoma, kad lauke vienas – ne karys, bet nuo vieno žmogaus labai daug priklauso. Mes, muzikai, turime išsijudinti patys: jei patys aktyviai negrojame, turime tai daryti mokyti jaunąją kartą bei stengtis, kad instrumentas būtų kuo plačiau matomas. Taigi ši konferencija ir ją vainikavęs profesionalių birbynininkų koncertas buvo puiki proga išsisakyti, pabendrauti, pasidalinti metodais, pasiūlyti idėjas, kurios lems naujus projektus ir judėjimus.

Birželio 8 d. LMTA vesite kanklininkų kvalifikacijos kėlimo seminarą „Kurkime kanklių „veidą“ kartu“. Ko dalyviai gali tikėtis ir laukti šiuose mokymuose?

Šiame seminare aptarsime kanklių kaip lietuvių nacionalinio instrumento perspektyvą ir aktualijas, turėsime galimybę pasidalinti gerąja muzikine patirtimi, analizuojant profesionalaus kankliavimo ugdymą. Papasakosiu, kokiais principais vadovaujuosi šiame darbe, į ką visuomet atkreipiu dėmesį. Labai noriu, kad ir kiti šio žanro atstovai, mokytojai ateitų ir dalyvautų. Esu pastebėjusi, kad pedagogai neretai nepasitiki savimi, nors yra profesionalūs, kūrybingi ir įdomūs. Tai vis besivelkantis kanklininkų ir birbynininkų nevertinimo šleifas, kuris tam daro įtaką. Todėl kviečiu visus norinčius ateiti ir kartu ieškoti kanklių „veido“.

Kankles sieja ne vienas stereotipas – vienas iš jų, kad groti šiuo instrumentu turi mergaitės. Ar Lietuvoje keičiasi šis požiūris bei randasi šiuo instrumentu grojančių berniukų?

Daugėja! Kiek važiuojame per Lietuvą, po truputėlį tarytum atsisakoma tos baimės netilpti į rėmus. Čia viskas siejasi su tuo, kad jaunimas dabar yra drąsesnis, nelabai kreipia dėmesį į tai, kas ką pasakys, nebijo eksperimentuoti. Ankščiau būdavo: ai, čia berniukas, tai juoksis. Dabar ne, yra labai gerai grojančių kanklininkų.

2021 m. sausio mėnesį išleidote kompaktinę plokštelę „Kanklių įkvėpta“. Karantinas, atšaukti renginiai lėmė, kad iki šiol taip ir neįvyko plokštelės pristatymas.

Planuose jau turiu datą. Plokštelė man labai svarbi, traktuoju ją kaip dokumentą. Ji simbolizuoja padėtą tašką ant kūrinių, kurie gimė bendradarbiaujant su kompozitoriais, buvo sukurti specialiai man ir kurie neša naują žinią kanklių istorijoje. Tai mano pačios pasididžiavimas ir darbo įsivertinimas.

Įprastai kiekvieną pokalbį užbaigiame mintimi arba palinkėjimu. Koks būtų Jūsiškis?

Man gyvenime yra svarbūs du dalykai – džiaugtis kiekviena diena ir nekenkti kitiems. Reikia to kipšiuko turėti, tačiau jokiais būdais „nelipant per kitų galvas“. Būkite savimi, atraskite dalykus, kurie Jums patinka, jei nors truputį sekasi – eikite tuo keliu.

Dėkoju už pokalbį! Linkiu sėkmės, kad jaunųjų muzikų vardai vis garsiau skambėtų mūsų šalies ir pasaulio muzikos salėse.

Deimantė Kavaliauskaitė, 
LMTA Karjeros ir kompetencijų centro vyresnioji specialistė 
Nuotraukos – iš asmeninio Aistės Bružaitės archyvo
2022 05 26 

Bakalaurų grupė

Laureatai

I vieta 
Gabrielė Agilė Bajoraitė
Arminas Suchovas
Anastasija Šumskaitė

II vieta 
Jonas Benjaminas Balsys
Kamilė Kaučikaitė
Greta Zamyckaja
Svajonė Zelkevičiūtė

III vieta 
Viltė Kanaporytė
Aleksandr Mokrikovski
Saulė Pukinskaitė

Diplomantai 
Marija Guščiūtė 
Justina Klevinskaitė 
Evelina Maknytė

Dalyvio diplomas 
Mažena Šalkevič

Magistrantų grupėje

Laureatai

II vieta 
Vladas Augustinas Šopaga

III vieta 
Larina Anpilova

Sveikiname konkurso dalyvių pedagogus doc. Ireną Markauskienę, prof. Ireną Armonienę, prof. Audronę Kisieliūtę, lekt. Jonę Punytę-Svigarienę!

Koncertmeisterio katedros informacija 
2022 05 26

„Mano draugas – fortepijonas“, – yra sakęs Stasys Vainiūnas (1909–1982), žymus lietuvių pianistas, kompozitorius ir pedagogas. S. Vainiūnas, kaip ir jo amžininkai Balys Dvarionas bei Vytautas Bacevičius, XX a. trečiajame dešimtmetyje pradėjo pianisto karjerą, bet netrukus ėmė reikštis ir kaip kompozitorius. S. Vainiūno kūryba persmelkta pianisto virtuozo patirties. Keturi koncertai fortepijonui ir orkestrui, du fortepijoniniai kvintetai, „Mažoji vabzdžių siuita“, fortepijoninis ciklas „Gimtinės pievos“, „Rauda“ ir kiti kūriniai tapo svaria lietuvių fortepijoninės muzikos dalimi.

Leidinio „Stasys Vainiūnas. Kūriniai fortepijonui“ pirmajame tome „Ankstyvoji kūryba“ publikuoti ankstyvieji, iki tol neskelbti, studijų Rygos konservatorijoje metais ir netrukus po jų sukurti opusai. Šių kompozicijų formų įvairovė sutvirtina prielaidą, kad jie rašyti, norint įvaldyti skirtingas muzikos komponavimo formas. Nemažai kūrinių grindžiama lietuvių liaudies dainų ir šokių melodijomis. Šiame tome spausdinamos Variacijos lietuvių liaudies dainos tema, Scherzo, Noktiurnas, pjesė „Vakaras miške“, „Lietuviškas šokis“ („Suktinis“), kiti šokiai. Jie parengti iš kompozitoriaus autografų, dabar saugomų Lietuvos literatūros ir meno archyve.

Antrasis tomas aprėpia 1940–1964 m. S. Vainiūno fortepijoninę kūrybą. Čia pristatomi peržiūrėti, patikslinti ir komentarų lydimi muzikos kūriniai; atnaujintas leidimas sudaro galimybę nagrinėti ir naujai interpretuoti kompozitoriui pripažinimą pelniusias kompozicijas. Šie kūriniai – tai lietuvių fortepijoninės muzikos aukso fondas: „Mažoji vabzdžių siuita“, siuita „Gimtinės pievos“, Etiudas, Noktiurnas, Baladė, pjesės „Bėkit, bareliai“, „Polėkis“ ir kt.

Trečiajame tome pateikiamos vėlyvojo periodo S. Vainiūno fortepijoninės kompozicijos. Jau ir anksčiau spausdinti kūriniai čia pateikiami papildyti, patikslinti iš kompozitoriaus rankraščių. Tai – 1972–1979 m. sukurta „Rauda“, Sonata fantazija, Op. 41, ir miniatiūrų ciklas „Aštuonios nuotaikos“.

Paskutinis S. Vainiūno fortepijoninis kūrinys buvo skirtas vaikams – siuita „Vaikų kampelis“ (1982). Jį ir kitas tokio pobūdžio pjeses planuojama išleisti atskiru tomu „Muzika vaikams“.

Šie trys Stasio Vainiūno fortepijoninės muzikos tomai – tai mokslo šaltinių publikacija, pateikianti kompozitoriaus kūrinius peržiūrėtus, patikslintus ir naujai sutikrintus su jo rankraščiais Lietuvos literatūros ir meno archyve. Rinkinio sudarytoja – prof. Birutė Vainiūnaitė; sudarytoja, redaktorė, įžangos straipsnių ir komentarų autorė – doc. dr. Judita Žukienė. Tekstai pateikiami lietuvių ir anglų kalbomis. Natų leidybą parėmė Lietuvos kultūros taryba.

Leidinius galima įsigyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centrinių rūmų bibliotekoje. Kaina: I t. – 9 Eur, II t. – 10 Eur, III t. – 9 Eur.

LMTA Leidybos centro informacija 
2022 05 25

Gegužės 12 d. CILECT asociacija išplatino pareiškimą, kuriame „smerkia Rusijos karo veiksmus Ukrainoje ir reiškia gilų susirūpinimą“ dėl Rusijos mokyklų rektorių reiškiamos paramos karui. Asociacijos taryba pabrėžė, kad visos CILECT mokyklos-narės privalo laikytis bendrų asociacijos tikslų ir vertybinių principų, nepriklausomai nuo šalyje vykdomos nedemokratiškos politikos.

Dar kovo mėnesį Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kino ir televizijos katedros ir Tarptautinių ryšių skyriaus iniciatyva buvo išsiųstas kreipimasis į Pasaulio kino mokyklų asociaciją CILECT dėl Rusijos Federacijos kino mokyklų VGIK ir GIKIT rektorių išreikšto oficialaus palaikymo Rusijos vykdomam karui Ukrainoje.

Laišką, reikalaujantį pašalinti šias mokyklas iš CILECT tinklo, pasirašė penkių šalių nacionalinių kino mokyklų vadovai: Talino universiteto Baltijos kino, medijų ir menų mokyklos; Bratislavos performatyvių menų akademijos Kino ir televizijos fakulteto; Prahos scenos menų akademijos Kino ir televizijos mokyklos (FAMU); Lenkijos nacionalinės kino, televizijos ir teatro mokyklos Lodzėje; Lietuvos muzikos ir teatro akademijos.

Laiške, adresuotame CILECT prezidentui prof. Bruce‘ui Sheridanui, buvo prašoma atkreipti dėmesį į Valstybinio Rusijos S. A. Gerasimovo kinematografijos universiteto VGIK Maskvoje ir Valstybinio Sankt-Peterburgo kino ir televizijos instituto GIKIT rektorių išreikštą oficialią paramą Rusijos vykdomam karui Ukrainoje bei Donecko ir Luhansko respublikų pripažinimą.

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, palaikydama teisėtą Ukrainos kovą už nepriklausomybę ir remdama šios šalies suverenumo ir taikos siekį, į Kino ir televizijos katedrą priėmė aštuoniolika Ukrainos studentų: vaizdo režisūros, dramaturgijos, vaizdo operatoriaus, montažo ir garso dizaino specialybių. Dauguma jų atvyko iš LMTA Erasmus partnerinės mokyklos, Kijevo Nacionalinė I. K. Karpenko-Kary universiteto. Akademija suteikė galimybę Ukrainos studentams gyventi Lietuvoje ir gauti visavertes studijas Kino ir televizijos katedroje. 

2022 05 23

Kviesime pasivaikščioti po LMTA Centrinių rūmų pastatą, esantį Gedimino pr. 42: išgirsti įdomius savanorių-gidų pasakojimus ir pažinti pastato architektūrą. LMTA Centrinių rūmų pastatas prie Lukiškių aikštės buvo statomas 1900–1903 m. Daugiau informacijos

TVARKARAŠTIS

Gegužės 28 d., šeštadienį, 10–20 val. / Paskutinė ekskursija – 19 val. 
Gegužės 29 d., sekmadienį, 10–18 val. / Paskutinė ekskursija – 17 val.
Ekskursijos vyksta kas 30 min. Trukmė – 45 min. Lankymas gyvos eilės principu. Ekskursijos nemokamos. 

Gedimino pr. 42 adresu pažymėti šviesaus mūro rūmai neatskiriamai susiję su Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Šis pastatas – LMTA, buvusios Lietuvos konservatorijos, tapatybės dalis. Tačiau menininkai, muzikai jame įsikūrė palyginti ne taip seniai. 1903 m. iškilęs pastatas tik 1947 m. tapo Vilniaus konservatorijos namais. Vis dėlto, nuo pat XX a. pradžios čia veikė švietimo institucijos, išskyrus trumpas, bet dramatiškas dviejų pasaulinių karų pauzes, kai pastato paskirtis buvo kita.

1903 m. dabartiniuose LMTA Centriniuose rūmuose įsikūrė pirmoji rusiškoji Vilniaus mergaičių gimnazija (įsteigta dar 1860 m.), tačiau prasidėjus I pasauliniam karui kilmingų mergaičių pastate nebeliko. 1914–1918 m. čia veikė vokiečių karo ligoninė. 1918-ųjų pabaigoje čia pradėjo veikti pirmoji lietuviška Vilniaus berniukų gimnazija. 1921 m., jau lenkmečiu, ji pavadinta Vytauto Didžiojo gimnazija, tačiau netrukus buvo valdžios uždaryta. Į rūmus įkeltos dvi lenkiškos mokyklos, veikusios iki II pasaulinio karo pradžios: Joachimo Lelevelio vyrų gimnazija ir kiek vėliau – Elizos Ožeškienės mergaičių gimnazija. 

Po karo, 1947 m. pabaigoje, rūmai atiduoti Jono Bendoriaus vadovaujamai Vilniaus konservatorijai (įkurtai 1945 m.). Vienas iš flygelių paskirtas Dešimtmetei muzikos mokyklai, kuri čia veikė iki 1960 m. (vėliau ji tapo M. K. Čiurlionio menų mokykla). 1949 m. Vilniaus konservatoriją sujungus su Kauno konservatorija, suformuota Lietuvos valstybinė konservatorija. Nuo 1952 m. greta būsimų muzikos profesionalų, rūmuose pradėjo studijuoti ir būsimieji aktoriai. Įdomu, kad konservatorijos kieme buvo įrengta sporto aikštelė, kurioje vyko kūno kultūros pamokos. Po Nepriklausomybės atkūrimo, 1992-aisiais, nutarta Konservatoriją pervadinti į Lietuvos muzikos akademiją, o 2004 m. – į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją.

Trijų aukštų pastatas, prieš daugiau kaip šimtą metų iškilęs greta panašaus stiliaus Teismo rūmų (užbaigtų 1897 m.), pasižymi reprezentatyvumu. Vidaus patalpos buvo įrengtos ištaigingai: koridoriai dengti plačiais cilindriniais skliautais, trys aukštai sujungti erdviomis laiptinėmis. Trečiajame aukšte yra visą pastato plotį užimanti dabartinė LMTA Didžioji salė, kurią apšviečia aukšti arkiniai langai, o lubos puoštos geometrinio ornamento lipdinių juosta. Pastatas buvo ne kartą rekonstruotas, pritaikant patalpas prie besikeičiančių studijų reikmių, jas modernizuojant. Tačiau šimtametė orios, akademiškos architektūros dvasia nekinta ir kiekvienam, užėjusiam į LMTA Centrinius rūmus, suteikia ramaus stabilumo pojūtį. 

2022 05 23

Lietuvos kompozitorių sąjunga 
Lietuvos muzikos ir teatro akademija

22-oji tarptautinė muzikos teorijos konferencija 
Muzikos komponavimo principai: komunikacijos aspektai

2022 m. lapkričio 16–18 d., Vilnius

Kompozicijos principų individualizavimasis ir pliuralistinių koncepcinių ekosistemų įsigalėjimas pasaulinėje šiuolaikinės muzikos scenoje, neišvengiamai sukelia komunikacinius iššūkius. Atrodo, jog dabar, labiau nei bet kada, muzikinis diskursas yra atskirtas į daugybę skirtingų komunikacinių erdvių – sociokultūrinių „burbulų“, kuriuose internalizuoti intelektualiniai įrankiai lemia tam tikrą kolektyvinį supratimo būdą. Įvairios komunikacinės intencijos lemia įvairių techninių išraiškos priemonių įvairovę ir atvirkščiai – techninių ir išraiškos priemonių įvairovė įkvepia skirtingus komunikavimo būdus ir objektus.

Šiai temai natūraliai būdingas daugialypumas verčia ją nagrinėti kruopščiai iš anksto atrinktų perspektyvų, kurios apima, bet neapsiriboja: konceptualia kompozicijos idėja ir (arba) paskirtimi;  numatoma koncertine erdve; technologijų pasitelkimu; atlikėjo interpretacija; publikos recepcija ir kt. Galimų naujų tautinės muzikos plėtotės alternatyvų atskleidimas šioje konferencijoje yra itin laukiamas ir pageidautinas, mat naujos M. K. Čiurlionio muzikos komunikacijos galimybės išlieka viena iš prioritetinių šios kasmetinės konferencijos sričių.

Konferencijos aktualijas glaustai atspindi šios potemės:

1. Komunikacija muzikos srityje (komunikacijos sąvokos platumo problematika; ką muzika gali ir ko negali komunikuoti; ko mes negalime komunikuoti apie muziką ir kodėl, kt). 
2. Muzikos komunikacija – neatsiejama kūrinio / komponavimo principo / komponavimo paradigmos sudedamoji (teorinės, istorinės, tarpdisciplininės įžvalgos).
3. Potencialūs muzikos komunikacijos aspektai jų teorinė ir praktinė problematika (kūrinio pobūdis ir atlikimo erdvė; atlikėjo interpretacijos komunikaciniai ypatumai; publikos įtraukimas , naujųjų technologijų integravimas į komunikacinį procesą, tarpdisciplininiai muzikos komunikacijos sprendimai, kt.). 
4. Kompozitoriaus kūrybinio proceso ir komunikacinių erdvių santykis (kūrybinės kompozitorių autorefleksijos; praktinės komunikacinių strategijų taikymo įžvalgos; sociokultūriniai kūrinių genezės aspektai, kt.). 
5. Skirtingų komunikacinių erdvių sankirtos šiuolaikinėje muzikoje (tradicijų tęstinumas ir priešprieša, koncertiškumo reikšmė, naujos komunikacijos tendencijos ir kt.). 
6. Šiandieniniai komunikavimo galimybių stimulai nacionalinės muzikos raiškai. 
7. Koncertinių erdvių permąstymas muzikine prasme ir už jos ribų (dirbtinės akustikos panaudojimas komunikaciniais tikslais; nestandartinis atlikėjų / publikos išdėstymas; vizualiųjų medijų pasitelkimas, koncertai virtualioje erdvėje, ir kt.).

Paraiškas (pranešimo anotaciją ir trumpą biografiją) siųsti elektroniniu paštu: pmc.lmta@gmail.com. Anotacija turi būti ne ilgesnė nei 500 žodžių. Pranešimo trukmė apie 20–25 minutes.

Konferencija vyksta anglų kalba. Konferencija vyks hibridiniu formatu, todėl pranešimus bus galima skaityti tiek gyvai, tiek nuotoliniu būdu.

Paraiškas galima siųsti iki 2022 m. rugsėjo 9 d. imtinai. Visos paraiškos bus įvertintos konferencijos mokslinio komiteto, o apie rezultatus bus pranešta visiems pateikėjams.

Dalyvio mokestis – 30 €* (tik atrinktiems pranešėjams).

* Jei negalite susimokėti dalyvio mokesčio, susisiekite su mumis elektroniniu paštu.

Kasmet konferencijos pagrindu yra sudaromas recenzuojamas (angl. peer reviewed) leidinys „Muzikos komponavimo principai“, kuriame bus publikuojami atrinkti konferencijos dalyvių straipsniai.

Konferencijos mokslinis komitetas: 

Prof. dr. Pavel PUŞCAŞ (Cluj-Napoca Muzikos akademija, Rumunija) 
Prof. Miloš Zatkalik (Belgrado menų universitetas, Serbija) 
Prof. Roger Redgate (Londono Goldsmiths universitetas, Jungtinė Karalystė) 
Dr. Bert Van Herck (Naujosios Anglijos konservatorija, JAV) 
Dr. Jānis Petraškevičs (Jāzepo Vītuolio Muzikos akademija, Latvija) 
Dr. Martin Vishnick (Jungtinė Karalystė) 
Prof. dr. Rimantas Janeliauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) 
Prof. dr. Antanas Kučinskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija) 
Prof. dr. Mārtiņš Viļums (Lietuvos muzikos ir teatro akademija ) 
Doc. dr. Marius Baranauskas (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Konferencijos koordinatoriai: 

Dr. Andrius Maslekovas 
Doc. dr. Marius Baranauskas 

2022 05 23

Knygą galima nemokamai atsisiųsti: https://taju.uniarts.fi/handle/10024/7536

Erasmus+ projektą koordinavo Ernsto Buscho aukštoji teatro mokykla (Vokietija). Projekto partneriai – Danijos scenos menų mokykla, Helsinkio menų universitetas (Suomija), Islandijos menų universitetas, Stokholmo scenos menų mokykla (Švedija), Oslo aukštoji menų mokykla (Norvegija), Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir San Paulo teatro mokykla (Brazilija; nuotoliniu būdu).

LMTA dėstytojų ir studentų įspūdžiai iš trejus metus trukusio Alexandria Nova projekto uždarymo renginio Berlyno Ernst Busch aukštojoje teatro mokykloje

Režisierius, Vaidybos ir režisūros katedros dėstytojas Augustas Gornatkevičius:

„Simpoziume pristatyti ir projektą Alexandria Nova vainikuojančioje knygoje aptariami teatro režisūros ir jos dėstymo klausimai yra itin aktualūs ir svarbūs lūžiniame laike, kuriame gyvename. Diskusijose aptartos temos įkvepia nenustoti ieškoti naujų būdų režisūros menui suvokti, verčia svarstyti, kaip keisti, naujinti režisierių ugdymą. Režisūros mokyklos turi keistis norėdamos užtikrinti tvarią šios profesijos ateitį, todėl viliuosi, kad Berlyne aptarti klausimai ras ir praktinius atspindžius visose projekto mokyklose.“

LMTA Vaidybos ir režisūros katedros teatro režisūros studentė Milda Pakamanytė:

„Apie projektą sužinojau pirmojo karantino metu. Tuomet dalyvavau virtualiose dirbtuvėse. Net toks skurdus formatas mane įtraukė, nes nuo pirmų diskusijų apie teatrą bei darbą jame pajutau didelę skirtį tarp Lietuvos bei Vakarų Europos menininkų. Požiūrių ir metodų skirtumai buvo akivaizdūs. Taip pat šiam projektui esu dėkinga už Suomiją – jame susipažinau su Helsinkio teatro akademija, kurioje praleidau visus trečiuosius studijų metus. Būtent kaip šios mokyklos studentė šiais mokslo metais buvau išsiųsta į Lietuvoje vykusias dirbtuves, vėliau – į Islandiją bei Berlyną.

Nors Islandijoje vykusio projekto organizaciniai reikalai šiek tiek pašlijo, pažintis su kitų šalių teatro pasaulio žmonėmis, tiek dėstytojais, tiek studentais, yra neįkainojama. Pavyzdžiui, socialinio teatro dirbtuves Islandijoje vedusi britų profesorė, režisierė Sara Woods praleido su manimi ne vieną valandą, kalbėdama apie karo nusikaltimus Ukrainoje bei teatro reikšmę katastrofų metu. Be galo naudinga ir tai, jog artimiau susipažįindamas su užsienio vizualinių menų studijomis kritiškiau imi vertinti savo aplinką, pasveri pliusus bei minusus. Galima atsitraukti ir į viską pažiūrėti iš šalies, palyginti ar net pasilyginti. Turiu pripažinti, jog mūsų akademijai tikrai yra kur tobulėti.

Kalbant būtent apie Berlyne vykusį projekto uždarymą, simpoziumas buvo suorganizuotas be galo sklandžiai, trūko nebent daugiau praktinių užsiėmimų, tačiau turint omenyje, jog visa savaitė buvo skirta Looking for directions knygos pristatymui, diskusinis dirbtuvių formatas atrodo pateisinamas. Žinoma, dvi dienos buvo skirtos būtent praktikai. Itin sužavėjo apie galios poziciją praktinę paskaitą dėstęs brazilų profesorius, reformavęs savo šalies teatro meno studijų programą ir kovojantis už tai, kad scenoje būtų kuo daugiau rasinės, etninės bei identiteto įvairovės.

Apibendrindama pasakysiu tiek: kuo daugiau tokių projektų mūsų akademijai! Jie įneša gaivaus oro, kritinio mąstymo ir, nulinčiuokite mane, suvokimo, kad Sluškai nėra pasaulio centras. Tų centrų daug ir visi jie savitai svarbūs. Aš pamažu mokausi to nepamiršti.“

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentė Aistė Rekašiūtė:

„Alexandria Nova projektas buvo gryno oro gurkšnis, kurio labai reikėjo. Įvairiausių šalių dėstytojų dalinimasis patirtimi su studentais, pačių studentų diskusijos tarpusavyje buvo akiratį plečiantys įvykiai, padedantys pagilinti turimas žinias ir susimąstyti apie dalykus, kurie aktualūs skirtingose pasaulio vietose. Daugybė dėstytojų, režisierių, teatro specialybių studentų vienoje vietoje yra retai pasitaikanti galimybė. Taip pat spektaklių žiūrėjimas užsienyje, vėliau turint galimybę visiems tarpusavyje diskutuoti. Visa tai buvo didžiulės nuostabios patirties laikas. Visiškai „nurovė stogą“. Jei tik būtų įmanoma, kartočiau šitą kelionę kad ir šimtą kartų!“

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentė Akvilė Brazauskaitė:

„Nerealiai gera buvo pažinti studentus iš kitų šalių! Dalintis atradimais, su kokiomis problemomis susiduriam, kaip jas sprendžiam! Diskutuoti su režisieriais, užduodant ir atsakant į rūpimus klausimus! Daug kūrybinės inspiracijos! Pagilintos žinios ir sukurtos draugystės! Neįkainojama patirtis.“

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentas Dominykas Matulionis: 

„Teatro studentai ir dėstytojai iš keleto šalių vienoje vietoje. Kvepia kompromituojančiai ir netgi šiek tiek vulgariai. Visi kvėpuojame vienu ir nusistatymas išsisklaido. Būvis Alexandria nova įkvepia atrasti savąjį kvėpavimo ritmą. „Imti tai, kas duodama, naudoti arba išmesti, o gal perrašyti“, – kaip teigia pristatytos naujos knygos režisieriams įvadas. Norisi veikti.“

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentas Vaidas Jaruševičius: 

„Įdomi tarptautinio bendradarbiavimo patirtis. Susipažinome su žmonėmis iš įvairiausių pasaulio kampelių, pagilinome žinias teatro pasaulyje ir nuostabiai praleidome laiką.“

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentė Ieva Tamoševičiūtė: 

„Projekto metu vykusios paskaitos vienareikšmiškai plečia būsimų teatro režisierių akiratį: susipažįstama su naujomis darbo organizavimo technikomis, metodais, specifika. Ypatingai vertinu organizatorių suteiktą galimybę apsilankyti tuo metu Berlyne vykusiame teatro festivalyje – tai efektyviausias būdas susipažinti ir patirti šalies teatro kultūros ypatybes, raišką.“

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentė Simona Paulauskaitė:

„Šią patirtį vertinu kaip nuostabią progą susipažinti su įvairių Europos Sąjungos šalių teatro mokyklų mokymo metodais. Būtent tai mane labiausiai nustebino, jog visi metodai tokie skirtingi, tačiau viskas grindžiama tuo pačiu: teatro raiškos laisve, svarbių mums klausimų gvildenimu, begaline pagarba kolegoms ir jų kūrybai ir t. t. Projekto metu laiko tikrai nešvaistėme veltui, teko pamatyti ne tik išvaizdžią Berlyno architektūrą, bet ir keletą spektaklių. Vokietijos teatro taip ir nespėjau pamilti: galbūt širdyje teatrui skirtą vietą stipriai yra užėmę Lietuvos scenoje gimstantys spektakliai.“

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro ir renginių režisūros II kurso studentas Mindaugas Minkevičius:

„Visų pirma, ką ir daugelis pasakytų, Alexandria Nova atidarė duris naujoms pažintims ir suteikė galimybę būti tarp žmonių, kurių tikslas buvo tarpusavy dalintis žiniomis. Aišku, kartais užvirdavo aršios diskusijos, kurios peraugdavo į ginčą, bet po tokių pokalbių kildavo galybė klaustukų, skatinančių permąstyti savo požiūrį į teatrą, kas yra labai sveika. Taip pat buvo įdomu išgirsti iš kitų šalių studentų lūpų, kaip jie mokosi, ką mokosi, ir taip lyginti su savomis studijomis, dedant pliusus ir minusus. Taip pat buvo naudinga sužinoti, kokius skirtingi režisieriai taiko metodus ir technikas, dirbdami repeticijose (keletą iš pratimų išbandėme savu kailiu, kas padėjo geriau suprasti teoriją). Reziumuodamas galiu pasakyti, kad į Lietuvą parsivežiau daug klaustukų, daug pamąstymų, naujų pažinčių ir norą kuo greičiau pritaikyti įgytas žinias praktiškai.“

Tarptautinių ryšių skyrius
Vaidybos ir režisūros katedra 
2022 05 20 

Š. m. spalio 6-8 d. Vilniuje vyks tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija „Muzika ir vizualioji kultūra: partitūra, scena, ekranas“ (Music and Visual Culture: Score, Stage & Screen), kurią rengia Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bendradarbiaudama su Tarptautine muzikinės ikonografijos asociacija RIdIM.

Kviečiame teikti pasiūlymus pranešimams. Anotacijų laukiame iki š.m. birželio 24 d.

Pasiūlymus prašome siųsti konferencijos atstovei prof. dr. Rimai Povilionienei, el. p. rima.povilioniene@lmta.lt.

Konferencijos kalba – anglų. 

Daugiau informacijos rasite ČIA.

2022 05 19