Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Stojantiesiems Studentams Darbuotojams

Naujienos

2021.07.22

LMTA bendruomenei – laisva prieiga prie knygų platformos „JSTOR books“

Puiki žinia! Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomenės nariams suteikta prieiga prie elektroninių knygų platformos „JSTOR books“.

Ši duomenų bazė siūlo daugiau nei 54000 žinomų mokslo leidėjų elektroninių knygų muzikos teorijos, teatro, kino ir kitomis temomis. „JSTOR books“ turinys integruotas kartu su JSTOR eleketroniniais žurnalais.

El. knygų sąrašą galima rasti ČIA.

Prie duomenų bazių prisijungiama per nuotolinę prieigą EZproxy (spausti „JSTOR Arts & Sciences III“). Prisijungimo duomenys: jūsų LMTA el. paštas. 

Norint naudotis duomenų bazėmis iš LMTA kompiuterių tinklo prisijungimas nereikalingas! 

LMTA bibliotekos informacija 
2021 07 22 

2021.07.20

Lietuvių kamerinės muzikos klasika – LMTA absolvenčių įrašuose ir koncertuose

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, tęsdama lietuvių muzikos sklaidos tradiciją, džiaugiasi galėdama pranešti apie garsių XX amžiaus lietuvių kompozitorių sonatų smuikui ir fortepijonui įrašus ir pakviesti į du išskirtinius koncertus. Rugpjūčio 1 d. Paliesiaus dvare ir rugpjūčio 7 d. LMTA Didžiojoje salėje akademijos absolventės, Lietuvoje ir užsienyje aktyviai koncertuojančios solistės Simona Venslovaitė (smuikas) ir Veronika Kopjova (fortepijonas) atliks Juozo Gruodžio, Kazimiero Viktoro Banaičio, Stasio Vainiūno, Povilo Dikčiaus, Juliaus Juzeliūno ir Justino Bašinsko kamerinius opusus. O rugpjūčio 2–6 d. vyks šių kūrinių įrašų sesija su ne kartą „Grammy“ nominuotais garso režisieriais Aleksandra ir Viliumi Kerais.

XX a. lietuvių kamerinės muzikos aukso fondui priskiriamos Juozo Gruodžio Sonata smuikui ir fortepijonui d-moll (1922), Kazimiero Viktoro Banaičio Sonata smuikui ir fortepijonui d-moll (1935), Stasio Vainiūno Sonata smuikui ir fortepijonui, Op. 38 (1971), Povilo Dikčiaus Mažoji sonata smuikui ir fortepijonui (1971), Juliaus Juzeliūno Sonata smuikui ir fortepijonui (1972), Justino Bašinsko Sonata smuikui ir fortepijonui (1977) paskutinį kartą buvo įrašytos daugiau nei prieš 30 metų, kai kurios jų iki šiol nėra išleistos kompaktinėse plokštelėse. Tai lėmė menką šių lietuvių kamerinės muzikos šedevrų žinomumą ir prieinamumą platesnei publikai Lietuvoje ir užsienyje.

Kita vertus, šiandien dar neišdilę ankstesnių šių kūrinių atlikėjų, kolegų prisiminimai apie to meto laiko dvasią, muzikinį gyvenimą: jų pastebėjimai ypač vertingi, norint kuo tiksliau parengti kompozitorių intencijas atitinkančią kūrinių interpretaciją. Taip kilo mintis ne tik atlikti ir įrašyti kūrinius, bet ir įsitraukti į gyvą diskusiją su šio repertuaro žinovais – iškiliais Lietuvos kamerinės scenos menininkais, LMTA profesoriais pianiste Irena Uss-Armoniene, violončelininku Rimantu Armonu, smuikininku Petru Kunca, altininku, dirigentu ir muzikologu Donatu Katkumi bei naująjį atlikimą rengiančiomis LMTA absolventėmis smuikininke S. Venslovaite ir pianiste V. Kopjova (kalbino Gerūta Griniūtė).

Intensyvi įrašų sesija rugpjūčio 2–6 d. vyks Paliesiaus dvaro „Pasagos“ koncertų salėje, kurią savo įrašams vis dažniau renkasi pasaulinio lygio muzikantai. Kūrinių atlikimą rengiančios LMTA alumnės yra Austrijoje ir Vokietijoje karjerą kuriančios lietuvių atlikėjos. Simona Venslovaitė griežia Vienos šiuolaikinės muzikos ansamblyje „Ensemble XX. Jahrhundert“ (meno vadovas Peter Burwik) ir Miuncheno kamerinio orkestro (meno vadovas Clemens Schuldt) pirmųjų smuikų grupėje. Pianistė Veronika Kopjova yra Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto lektorė, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Platypus“ narė. Įrašuose skambės išskirtiniai instrumentai: nuostabus „Steinway & Sons“ koncertinis fortepijonas bei ypač vertingas florentietiškas XVIII a. vidurio Giovanni Battistos Gabrielli smuikas. Garso režisieriai – prestižiniam „Grammy“ apdovanojimui ne kartą nominuoti Aleksandra ir Vilius Kerai, kurių įrašyti albumai puikuojasi tarptautiniuose plokštelių kataloguose (tarp jų – ir Mirgos Gražinytės-Tylos įrašai „Deutsche Grammophon“).

Rengiamą programą galima bus išgirsti ir gyvai: rugpjūčio 1 d. 14 val. – Paliesiaus dvare (skambės K. V. Banaičio, J. Juzeliūno, J. Bašinsko ir J. Gruodžio sonatos), rugpjūčio 7 d. 17 val. – pačiame Vilniaus centre esančioje LMTA Didžiojoje salėje (programoje – J. Gruodžio, P. Dikčiaus, S. Vainiūno sonatos). Renginiai nemokami.

Įrašai ir koncertai yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vykdomo projekto „J. Gruodis, K. V. Banaitis, S. Vainiūnas, P. Dikčius, J. Juzeliūnas, J. Bašinskas: svarbiausios XX amžiaus lietuvių kompozitorių sonatos smuikui ir fortepijonui“, skatinančio reikšmingiausio XX a. lietuvių kamerinės muzikos repertuaro studijas, atlikimą ir sklaidą Lietuvoje ir pasaulyje, dalis. Projekto partneris – Paliesiaus dvaras. Rėmėja – Lietuvos kultūros taryba.

LMTA informacija
2021 07 20 

2021.07.19

SKELBIAMAS VIEŠAS KONKURSAS REKTORIAUS PAREIGOMS EITI

Vadovaudamasi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos statuto 16 straipsnio 6 dalimi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos taryba skelbia viešą konkursą (toliau – Konkursas) LMTA rektoriaus pareigoms eiti. Rektoriaus kadencijos trukmė – 5 metai.

Rektoriaus funkcijos nurodytos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme ir LMTA statute.

Konkurse gali dalyvauti nepriekaištingos reputacijos pedagoginės ir vadybinės patirties turintys asmenys, kurie turi mokslo ir/ar meno daktaro laipsnį arba yra pripažinti menininkai.

Asmenys, norintys dalyvauti Konkurse, Akademijos Personalo ir teisės skyriui privalo pateikti šiuos dokumentus lietuvių kalba arba pridedant teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintus vertimus į lietuvių kalbą: 

1. 1. prašymą dalyvauti viešame konkurse rektoriaus pareigoms užimti
1. 2. aukštąjį išsilavinimą patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro arba Akademijos įgalioto darbuotojo; 
1. 3. gyvenimo ir profesinės veiklos aprašymą (CV); 
1. 4. suteikto mokslo (meno) laipsnį patvirtinančio dokumento kopiją, patvirtintą notaro arba Akademijos įgalioto darbuotojo; 
1. 5. pedagoginę ir vadybinę patirtį patvirtinančius dokumentus arba jų kopijas, patvirtintas notaro arba Akademijos įgalioto darbuotojo; 
1. 6. meno ir/arba mokslo veiklos darbų sąrašą ir kitus pripažinimą liudijančius dokumentus; 
1. 7. LMTA vizijos ir veiklos, einant rektoriaus pareigas, gaires (iki 20 000 spaudos ženklų); 
1. 8. nepriekaištingos reputacijos deklaraciją.

Dokumentai iki 2021 m. liepos 30 d. 15.45 val. turi būti pateikti užklijuotame voke, ant jo nurodžius „Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektoriaus rinkimų konkursui“.

Dokumentai gali būti pateikti asmeniškai arba siunčiant registruotu paštu. Paštu siųstų dokumentų gavimo data turi būti ne vėlesnė kaip 2021 m. liepos 30 d.

Dokumentai pateikiami adresu: Gedimino pr. 42, 01110 Vilnius (119 kab.)

Rektoriaus tarnybinio atlyginimo koeficientas, nustatomas pagal LMTA tarybos patvirtintą LMTA darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos aprašą, yra nuo 12 iki 16,5 (koeficiento ribos yra nustatomos atsižvelgiant į asmens bendrą vadovaujamo darbo patirtį: iki 5 metų – 12,0-15,5, nuo 5 iki 10 metų – 12,5-16,0, daugiau kaip 10 metų – 13,0-16,5). LMTA tarybos sprendimu kadencijos laikotarpiu rektoriui prie gaunamo tarnybinio atlyginimo gali būti mokamos priemokos ir/ar premijos.

Išsamesnės informacijos apie Konkursą prašome teirautis elektroniniu paštu rektoriausrinkimai@lmta.lt arba tel. +370 611 89810. 

2021 05 17 

2021.07.09

DĖL DARBO TVARKOS PASIBAIGUS KARANTINUI

Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2021 m. liepos 1 dienos visoje Lietuvoje atšaukiamas karantino režimas, informuojame, kad 2021–2022 studijų metų rudens semestro studijos planuojamos vykdyti įprastu kontaktiniu būdu, užtikrinant valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas.

Siekiant išlaikyti gerėjančią epidemiologinę situaciją, skatiname Akademijos bendruomenės narius – studentus, dėstytojus, administracijos, infrastruktūros ir ūkio darbuotojus elgtis atsakingai ir aktyviai skiepytis, kad kuo greičiau būtų įgytas kolektyvinis imunitetas ir užtikrintas visų Akademijos bendruomenės narių saugumas.

Vasarą lankantis Akademijos patalpose prašome laikytis įprastos tvarkos – dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugos priemones, dezinfekuoti rankas, bendraujant laikytis saugaus atstumo.

Informuojame studentus, kad remiantis LMTA Auditorijų naudojimosi studentų saviruošai tvarkos aprašu, vasaros atostogų laikotarpiu leidžiama naudotis visomis LMTA rūmų auditorijomis ir Turtu, išskyrus I (centrinių) rūmų auditorijomis ir kitų rūmų specializuotomis auditorijomis, kurių sąrašas pateiktas dokumento priede. Leidimas naudotis šiomis auditorijomis išskirtinai svarbioms saviruošos veikloms suteikiamas pateikus prašymą rektoriui arba jo įgaliotam asmeniui.

Pasikeitus situacijai informacija bus operatyviai atnaujinta.

Linkime šiltų atostogų bei saugaus grįžimo į Akademijos erdves! 

LMTA rektoratas 
2021 07 01

2021.07.08

Išrinkti geriausieji „Vasaros MEDIA studija 2021“ filmų kūrėjai

Baigėsi dvi savaites trukusios kūrybinės kino studentų ir jaunųjų profesionalų dirbtuvės „Vasaros MEDIA studija“ (angl. „Summer MEDIA Studio“) Neringoje. Projekto dalyviai per dvi savaites kūrė 6 trumpametražius filmus nuo idėjos iki ekrano. Liepos 5 d. Juodkrantėje, Liudviko Rėzos kultūros centro kino salėje, vykusios šventiškos peržiūros metu darbai pristatyti plačiajai publikai, o vėliau apdovanoti geriausieji kūrėjai.

Didžiąją dalį nugalėtojų nulėmė pačių žiūrovų balsai, o geriausią prodiuserį ir režisierių išrinko komisija, susidedanti iš dirbtuvių lektorių ir organizatorių. Geriausi kūrėjai tradiciškai apdovanoti skulptoriaus Algirdo Kuzmos kurtomis statulėlėmis „Neringos žuvelė“. 

Šiais metais projekto dalyviai buvo kviečiami siūlyti filmų idėjas, atliepiančias temą „Lokacijos įkvepia!“, neapsiribojant konkrečia kino rūšimi ar žanru. Peržiūroje pristatyti trumpametražiai vaidybiniai filmai „Sąrašas“ (rež. Laurynas Matulionis), „Laura“ (rež. Rita Kernagytė), „Kur ilsisi laivai“ (rež. Manon Voice), „Teptukas“ (rež. Džiuginta Gabrielė Radavičiūtė), „Tarp dviejų draugų“ (rež. Rokas Steponavičius) ir „(Not) Welcome Here“ (rež. Meda Šataitė). Renginio žiūrovai taip pat išvydo ir papildomą dokumentinį filmą apie šių metų dirbtuves, kurį filmavo ir režisavo Paulius Orlovskis. Filmai kurti tarptautinėse Lietuvos, Latvijos ir JAV kūrėjų komandose, o dalyviams teorines paskaitas bei konsultacijas vedė dėstytojai – industrijos profesionalai: režisierius ir prodiuseris Jonathan Tammuz (Kanada/ Jungtinė Karalystė), režisierius Audrius Stonys (Lietuva), dramaturgė Birutė Kapustinskaitė (Lietuva) bei kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). 

Be tradicinių 10 apdovanojimų už geriausią scenarijų, montažą, garso režisūrą, operatoriaus, aktoriaus ir aktorės darbą, muziką, prodiusavimą, režisūrą ir geriausią filmą, papildomai apdovanoti du filmai. Neringos savivaldybė skyrė apdovanojimą už geriausiai atskleistą Neringos kraštovaizdį, o Kuršių Nerijos nacionalinis parkas – už geriausiai atskleistą sąryšį tarp gamtos ir žmogaus: 

  • Prizas už geriausiai atskleistą kraštovaizdį – „Laura“, rež. Rita Kernagytė 
  • Prizas už geriausiai atskleistą sąryšį tarp gamtos ir žmogaus – „Kur ilsisi laivai“, rež. Manon Voice 
  • Geriausias scenarijus – „(Not) Welcome Here“ (rež. Meda Šataitė) 
  • Geriausias montažas – Emilija Karetnikova („Laura“, rež. Rita Kernagytė) 
  • Geriausia garso režisūra – Gediminas Kulbokas („Tarp dviejų draugų“, rež. Rokas Steponavičius) 
  • Geriausias operatoriaus darbas – Lote Peizuma („Laura“, rež. Rita Kernagytė) 
  • Geriausias aktorius – Adomas Letulis („ (Not) Welcome Here“, rež. Meda Šataitė) 
  • Geriausia aktorė – Vilnė Konstancija Abukevičiūtė („Kur ilsisi laivai“, rež. Manon Voice) 
  • Geriausia filmo muzika – Toma Čepaitė („The Paintbrush“, Dir. Džiuginta Gabrielė Radavičiūtė) 
  • Geriausias prodiuseris – Liga Zunde („The List“, Dir. Laurynas Matulionis) 
  • Geriausias režisierius – Meda Šataitė („(Not) Welcome Here“) 
  • Geriausias filmas – „(Not) Welcome Here“ (Dir. Meda Šataitė) 

„Vasaros MEDIA studija“ organizatoriai – Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius. Projektą remia Valstybinis studijų fondas, Lietuvos kultūros taryba, autorių teisių asociacija „Avaka“, Neringos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA paprogramė. Projekto partneriai: Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Liudviko Rėzos kultūros centras, Neringos kultūros centras „Agila“. 

Organizatorių informacija 
2021 07 08

2021.07.08

Prezidento Antano Smetonos vardinė stipendija – LMTA studentei

Sveikiname Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantę, pianistę Gabiją Maknavičiūtę-Janavičienę (prof. Zbignevo Ibelgaupto kl.), pelniusią 2021 metų Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos vardinę stipendiją.

Stipendijos steigėja – Lietuvos mokslų akademija. Ji kasmet skiriama konkurso būdu talentingiems, ypač pasižymintiems studijose, mokslinėje ir (arba) meninėje veikloje valstybinių ir nevalstybinių aukštųjų mokyklų pirmosios, antrosios studijų pakopų ir vientisųjų studijų studentams. 

LMTA informacija 
2021 07 09

 

2021.07.07

Sveikiname doc. Egidijų Ališauską su garbingu apdovanojimu

Svekiname Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedros docentą Egidijų Ališauską – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiaus kavalierių! 

Liepos 6-osios – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) ir Tautiškos giesmės dienos proga Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda už nuopelnus Lietuvai, už jos vardo garsinimą pasaulyje Lietuvos valstybės ordinais ir medaliais apdovanojo mūsų šaliai nusipelniusius asmenis.

Tarp jų buvo įvairiausių profesijų ir skirtingų biografijų žmonės: iškilūs kultūros, visuomenės veikėjai, mokslininkai, ištikimi Lietuvos draugai užsienyje. 

Svekiname LMTA Liaudies instrumentų katedros docentą, Lietuvos kariuomenės orkestro kapelmeisterį Egidijų Ališauską, kuriam Prezidentas įsegė Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžių! 

Pagal lrp.lt informaciją 
2021 07 07

Nuotraukos: iš Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos / fotografas Robertas Dačkus

2021.07.05

LMTA Centriniai rūmai atsivėrė „Open House Vilnius“ lankytojams

Liepos 3–4 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Centrinius rūmus (Gedimino pr. 42, Vilnius) aplankė daugybė vilniečių ir miesto svečių. LMTA dalyvavo atviros architektūros savaitgalyje „Open House Vilnius“.

Ekskursijas po akademijos Centrinius rūmus vedė savanoriai, tarp kurių buvo tik dvi LMTA atstovės – Kino ir TV studijos administratorė Jurga Mačionytė ir Viešųjų ryšių skyriaus vedėja Beata Baublinskienė. Renginį akademijos patalpose kuravo Meno centro darbuotojai Vaiva Šatkutė-Marozienė ir Andrius Jevsejevas.

Tad esame ypač dėkingi visai savanorių komandai, kurios dauguma – su akademija nesusiję žmonės, tapę savotiškais LMTA ambasadoriais. Jie ne tik išmoko nemažai informacijos apie 1903 m. pastatytų LMTA Centrinių rūmų architektūrą (kas yra frizai ir karnizai, fasetės ir lubų rozetės, kuo skiriasi istorizmas nuo moderno ir kaip šie stiliai pasireiškia rūmų puošyboje), bet įsisavimo ir lankytojams pasakojo apie akademijos vargonus, fortepijonus, akustines sieneles ir muzikos garso inovacijas, LMTA Didžiojoje salėje koncertavusias įžymybes ir pastato flygelyje veikusią vaikų muzikos mokyklą (būsimąją M. K. Čiurlionio menų mokyklą)…

Šiek tiek daugiau apie pastato istoriją galima paskaityti ČIA, nors, žinoma, glaustas tekstas neprilygs 45 minučių pasakojimui, lankantis akademijos erdvėse. Ekskursijos buvo pradedamos prie LMTA fasado, toliau sustojama erdviajame pirmo aukšto hole, keliaujama į Rektoriaus kabinetą, pakilus į antrą aukštą buvo siūloma užsukti į Stasio Vainiūno auditoriją kaip tipinę muzikos mokymo klasę, toliau – trumpas sustojimas prie naujojo studijų miestelio Olandų g. maketo ir keliaujama į Balkono teatrą, kur galima buvo išeiti ir į patį balkoną pasigrožėti vaizdu į Lukiškių aikštę. Toliau – trečias aukštas ir Muzikos inovacijų studijų centras su Juliaus Juzeliūno erdvinio garso sfera, kur galima buvo pasinerti į apgaubiantį transliuojamų garso įrašų skambesį. Iš MISC – į Didžiąją salę, „Čiurlionio kryžkelę“, Vargonų salę, Akmenų menę pusrusyje ir rūmų vidinį kiemą. Ir šitaip – 24 ratai kas pusvalandį šeštadienį ir sekmadienį nuo ryto iki vakaro. 

Po metų akademija, tikėtina, vėl dalyvaus „Open House Vilnius“ atviros architektūros savaitgalyje: galbūt su tuo pačiu maršrutu, o gal atsiras galimybių parodyti ir kai ką daugiau… Sekite naujienas!

Nuotraukų galerija

LMTA informacija
2021 07 05 

2021.07.05

„Vasaros MEDIA studija 2021“ pristato šešis trumpametražius filmus 

Jau šį pirmadienį, liepos 5 d., 18 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kino salėje bus pristatomi šeši naujausi trumpametražiai filmai, sukurti kūrybinių kino dirbtuvių „Vasaros MEDIA studija“ (angl. „Summer MEDIA Studio“) metu.

Birželio 23–liepos 6 d. Neringoje reziduojantys kino specialybių studentai ir jaunieji industrijos profesionalai dvi savaites tarptautinėse komandose kūrė filmus, atliepiančius šių metų projekto temą „Lokacijos įkvepia!“. Projektas yra Lietuvos kultūros sostinės „Neringa – kultūros sala“ programos dalis. 

Pirmąsias dirbtuvių dienas dalyviai iš Lietuvos, Latvijos ir JAV turėjo galimybę nuodugniai susipažinti su Neringos ir Klaipėdos vietovėmis. Šių tyrinėjimų įkvėptos idėjos vėliau pristatytos ir atrinktos konkurso principu. Peržiūros dalyviai išvys skirtingų žanrų ir temų filmus: Lauryno Mataičio režisuotą intriguojantį trilerį „Sąrašas“, Ritos Kernagytės poetinį filmą „Laura“, Manon Voice antiutopiją „Kur nuplukdytos valtys“, Džiugintos Gabrielės Radavičiūtės dramą „Teptukas“, Roko Steponavičiaus absurdo komediją „Tarp dviejų draugų“ ir Medos Šataitės mokumentiką „(Not) Welcome Here“. Filmai kurti anglų ir lietuvių kalbomis bei subtitruoti, todėl peržiūroje maloniai laukiami tiek Lietuvos, tiek užsienio žiūrovai.  

Dalyviams teorines paskaitas apie lokacijos vaidmenis kino kūrime skaitė bei individualias konsultacijas vedė dėstytojai – industrijos profesionalai: režisierius ir prodiuseris Jonathan Tammuz (Kanada, Jungtinė Karalystė), režisierius Audrius Stonys (Lietuva), dramaturgė Birutė Kapustinskaitė (Lietuva) bei kompozitorius Mantautas Krukauskas (Lietuva). Techniniais klausimais kūrėjus konsultavo operatoriai Erdvilas Petras Abukevičius, Mindaugas Docaitis, garso režisierius Ramūnas Jasutis bei montažo režisieriai Ričardas Matačius ir Modestas Endriuška. 

Visi filmai bus pristatomi liepos 5 d. 18 val. Juodkrantės Liudviko Rėzos kultūros centro kino salėje. Po peržiūros žiūrovai turės galimybę balsuoti už labiausiai jiems patikusius filmus ir kūrėjus. Uždarymo renginyje 20 val. geriausieji kūrėjai bus apdovanoti tradicinėmis Algirdo Kuzmos statulėlėmis „Neringos žuvelė“. 

„Vasaros MEDIA studija“ organizatoriai – Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Audiovizualinių menų industrijos inkubatorius. Projektą remia Valstybinis studijų fondas, Lietuvos kultūros taryba, autorių teisių asociacija „Avaka“, Neringos miesto savivaldybė, Klaipėdos miesto savivaldybė, „Kūrybiškos Europos“ biuro Lietuvoje MEDIA paprogramė. Projekto partneriai: Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centras, Liudviko Rėzos kultūros centras, Neringos kultūros centras „Agila“.

2021 07 05

Modesto Endriuškos nuotraukos:

2021.07.01

„LIONS“ Europos muzikos konkurse Lietuvai atstovaus LMTA studentas

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantas Evald Masalski (prof. Petro Vyšniausko kl.) išrinktas atstovauti Lietuvai LIONS Europos muzikos konkurse, kaip gabiausias mūsų šalies jaunasis saksofonininkas iki 25 metų amžiaus.

Šių metų spalio 7–9 d. Graikijos Salonikų mieste Europos LIONS forumo metu vyksiantis muzikos konkursas bus pirmasis talentingo vaikino pasirodymas užsienio konkursinėje scenoje.

„Esu dalyvavęs daugelyje tarptautinių konkursų, bet jie visi vyko Lietuvoje. Tai bus mano debiutas užsienio scenoje ir už tai esu dėkingas LIONS klubų asociacijai. Iki šiol buvau labiau orientuotas į kamerinę muziką, o dabar pradedu matyti save kaip solistą. Saksofonininkas solistas – retenybė. Jeigu galėčiau tapti saksofono solistu, būtų fantastiška“, – sako LIONS Europos muzikos konkurso dalyvis iš Rudaminos, džiaugdamasis, jog konkursas priartins jį prie svajonės įgyvendinimo.

Konkursui E. Masalski rengia trijų kūrinių konkursinę programą alto saksofonui. Pasak jo, norint gerai pasiruošti konkursui, reikia nuosekliai dirbti 3-4 mėnesius. Privalomas konkurse yra kompozitoriaus Dariaus Milhaud kūrinys „Scaramouche“. E. Masalski konkursui taip pat pasirinko prancūzų kompozitoriaus Jules’io Demerssemano Fantaziją originalia tema ir Jaques’o Ibert’o „Concertino da Camera“.

„Visi šie kūriniai yra iš saksofono repertuaro „aukso fondo“. Pasirinkti kūriniai suteiks galimybę perteikti jautrumą, žaismingumą, rimtį. J. Demerssemano kūrinį jau esu grojęs, jį labiausiai mėgstu, nes jame yra daug nuotaikų. Atliekant reikia subtilumo, preciziškos technikos, nuoseklaus minties vedimo. J. Ibert’o kūrinys laikomas vienu sunkiausių iš konkursui pasirenkamų kūrinių sąrašo – techniškai sunkus, grojamas aukštame registre. Noriu gerai pasiruošti, kad perteikčiau skirtingas šių kūrinių nuotaikas“, – mintimis dalinasi jaunasis saksofonininkas. 

E. Masalski baigė Juozo Tallat–Kelpšos konservatoriją, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė atlikimo meno bakalauro studijas, dabar siekia magistro laipsnio. Nuo 2015 m. jaunuolis groja saksofonu Vilniaus universiteto pučiamųjų orkestre „Oktava“, nuo 2020-ųjų yra šiuolaikinės muzikos ansamblio „Fluorescence“ saksofonininkas.

„Ateityje, šalia saksofono solisto karjeros, dar turiu minčių važiuoti į Prancūziją. Ten yra instrumentų fabrikas, kuriame rengiami instrumentų taisymo kursai. Noriu išmokti instrumentų taisymo meno ir Lietuvoje būčiau oficialus saksofonų meistras“, – apie ateitį kalba E. Masalski.

Trims Europos LIONS muzikos konkurso nugalėtojams bus skirti 5000, 3000 ir 2000 eurų vertės prizai, publikos išrinktam atlikėjui – 1000 eurų vertės prizas.

„Gabių jaunuolių dalyvavimą Europos LIONS muzikos konkurse finansuojame jau dvyliktus metus. Tai yra svarbi LIONS veiklos dalis – ne tik padėti sunkiau gyvenantiems, sergantiems, bet ir gabiems, talentingiems jaunuoliams, kurie yra atsidavę menui, apdovanoja mus grožiu, o mes padedame jiems skintis kelią ir susikurti karjerą. Manęs dažnai klausia: kodėl reikia padėti gabiems, juk jie ir taip apdovanoti? Dažnai gabūs būna labai jautrūs, jie giliai jaučia meną, bet nebūtinai perpranta ekonomikos ir finansinės gerovės dėsnius, todėl tai yra lygiaverčiai mainai“, – sako Arūnas Uleckas, Lietuvos LIONS klubų asociacijoje atsakingas už kandidatų į LIONS Europos muzikos konkursą atrinkimą.

LIONS klubų gubernatorė Daiva Grikšienė 2020–2021 metais apskritai pastebi žymiai didesnį jaunimo įsitraukimą į LIONS projektus ir LEO klubų veiklą.

„LIONS veikloje ne tik padedame vargstantiems, bet ir rūpinamės mūsų ateitimi. Džiugu, kad šiemet LIONS klubai aktyviai dalyvavo ir tarptautiniame LIONS taikos plakatų konkurse, įtraukė daug jaunuolių įvairiuose miestuose. Apskritai šiemet matau didžiulį jaunimo, LEO klubų narių suaktyvėjimą, pavyzdžiui, Vilniaus ir Kauno LEO klubų nariai prisidėjo organizuojant „New Voice“ simpoziumą–talką Kuršių nerijoje“, – pasakoja D. Grikšienė.

Europos LIONS muzikos konkursas rengiamas jau 32 metus, kasmet šalis-organizatorė pasirenka konkretų muzikos instrumentą, šiemet tai – saksofonas. Lietuvos LIONS klubų asociacija jau 12-tus metus remia Lietuvos jaunuolių dalyvavimą šiame konkurse.

Ankstesniais metais Lietuvos LIONS klubų asociacijos premijas gavo ir Europos LIONS muzikos konkurse Lietuvai atstovavo: 2019 m. Valentas Raginskis (gitara), Talinas (Estija); 2018 m. Greta Pocevičiūtė  (fleita), Skopje (Makedonija); 2017 m. Andrius Stankevičius (trimitas), Montreux (Šveicarija); 2016 m. Rūta Mažolytė (smuikas), Sofija (Bulgarija); 2015 m. Jonas Morkūnas (klarnetas), Augsburgas (Vokietija); 2013 m. Dominykas Girčius (fortepijonas), Stambulas (Turkija); 2012 m. Rokas Vaitkevičius (violončelė), Briuselis (Belgija); 2011 m. Viktor Palej (obojus), Mastrichtas (Olandija); 2010 m. Simonas Bušma (klasikinė gitara), Bolonija (Italija).

LIONS klubų asociacijos informacija 
2021 07 01 

Renginiai

2021/08/01

LIETUVIŲ KAMERINĖS MUZIKOS KONCERTAS

2021 m. rugpjūčio 1 d., sekmadienį, 14 val.

Paliesiaus dvaro salėje (Dvaro g. 7, Paliesiaus kaimas Mielagėnų seniūnija, Ignalinos rajonas)

KAMERINĖS MUZIKOS KONCERTAS XX A. LIETUVIŲ KOMPOZITORIŲ SONATOS SMUIKUI IR FORTEPIJONUI

SIMONA VENSLOVAITĖ – smuikas (Vokietija, Lietuva)
VERONIKA KOPJOVA – fortepijonas (Austrija, Lietuva)

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija


PROGRAMA

Kazimieras Viktoras Banaitis (1896–1963) 
Sonata smuikui ir fortepijonui d-moll (1935)
I. Andante elegiaco. Allegro con brio 
II. Epilogue – Andante Mosso

Julius Juzeliūnas (1916–2001)
Sonata smuikui ir fortepijonui (1972)
I. Legende
II. Improvisation 
III. Finale

Pertrauka

Justinas Bašinskas (1923–2003)
Sonata smuikui ir fortepijonui (1977) 
Espressivo. Dolce

Juozas Gruodis (1884–1948)
Sonata smuikui ir fortepijonui d-moll (1922)
I. Allegro ma non troppo
II. Adagio quasi Andante 
III. Scherzo. Allegro scherzando
IV. Finale. Allegro moderato

Apie programą 
Kamerinei muzikai ypač palankia akustika ir puikiais koncertiniais fortepijonais garsėjančioje Paliesiaus dvaro salėje skambės XX a. lietuvių kompozitorių sonatos smuikui ir fortepijonui, atliekamos florentietišku XVIII a. vidurio Giovanni Battista Gabrielli smuiku ir „Steinway & Sons“ koncertiniu fortepijonu. Koncertą pradės „lietuvišku impresionistu“ vadinamo Kazimiero Viktoro Banaičio Sonata smuikui ir fortepijonui d-moll, parašyta 1935 m., kurią persmelkia autoriaus pastanga remtis, jo paties žodžiais tariant, „savos tautos dvasia, o priemonėse neatsilikti nuo šalių su aukštesne muzikos kultūra“. Po šio ciklo seks 1972 m. sukurta Juliaus Juzeliūno Sonata smuikui ir fortepijonui, tautinio savitumo, folkloro struktūrinius elementus integruojanti į originalią kūrinio muzikos kalbą. Antrąją koncerto dalį pradės J. Juzeliūno kompozicijos klasę baigusio Justino Bašinsko, modernaus romantiko, siekusio folkloro ir XX a. komponavimo technikų sintezės, 1977 m. parašyta kompaktiškos struktūros Sonata smuikui ir fortepijonui (skirta Balio Dvariono atminimui). Koncertą vainikuos lietuvių nacionalinės kompozitorių mokyklos įkūrėjo Juozo Gruodžio Sonata smuikui ir fortepijonui d-moll, sukurta 1922 m., dar studijuojant Leipcigo konservatorijoje. Vėliau, grįžęs į Lietuvą jis suformuluos garsiąją tezę: „Naudodamasis moderniomis priemonėmis stengiuosi būti lietuvių tautinis kompozitorius“. J. Gruodžio vartotos „modernios priemonės“ iš esmės dar rėmėsi neoromantinio stiliaus arsenalu; tačiau jo iškeltas tautinio modernizmo principas tapo visos lietuvių kompozitorių mokyklos pagrindu. 
Vytautė Markeliūnienė

Apie atlikėjas
Kūrinių atlikimą rengiančios LMTA alumnės yra Austrijoje ir Vokietijoje karjerą kuriančios lietuvių atlikėjos. Smuikininkė Simona Venslovaitė griežia Vienos šiuolaikinės muzikos ansamblyje „Ensemble XX. Jahrhundert“ (meno vadovas Peter Burwik) ir Miuncheno kamerinio orkestro (meno vadovas Clemens Schuldt) pirmųjų smuikų grupėje. Pianistė Veronika Kopjova yra Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto lektorė, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Platypus“ narė. 


Koncertas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos projekto „J. Gruodis, K. V. Banaitis, S. Vainiūnas, P. Dikčius, J. Juzeliūnas, J. Bašinskas: svarbiausios XX amžiaus lietuvių kompozitorių sonatos smuikui ir fortepijonui“ dalis. Projekto partneris – Paliesiaus dvaras. Rėmėja – Lietuvos kultūros taryba. Plačiau

2021/08/07

LIETUVIŲ KAMERINĖS MUZIKOS KONCERTAS

2021 m. rugpjūčio 7 d., šeštadienis, 17 val.

LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

LIETUVIŲ KAMERINĖS MUZIKOS KONCERTAS XX A. LIETUVIŲ KOMPOZITORIŲ SONATOS SMUIKUI IR FORTEPIJONUI

SIMONA VENSLOVAITĖ – smuikas (Vokietija, Lietuva)
VERONIKA KOPJOVA – fortepijonas (Austrija, Lietuva)

Koncerte skambėsiančius kūrinius ir jų autorius pristatys muzikologė, LR Kultūros ministerijos premijos už publicistinius kūrinius laureatė, LMTA Muzikos istorijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė Vytautė Markeliūnienė.

Renginys nemokamas, tačiau būtina registracija el. paštu menas@lmta.lt


PROGRAMA

Juozas Gruodis (1884–1948)
Sonata smuikui ir fortepijonui d-moll (1922) 
I. Allegro ma non troppo 
II. Adagio quasi Andante 
III. Scherzo. Allegro scherzando 
IV. Finale. Allegro moderato

Povilas Dikčius (1933–1991)
Mažoji sonata smuikui ir fortepijonui (1971)  
I. Rečitatyvas 
II. Tokata 
III. Arija 
IV. Finalas

Stasys Vainiūnas (1909–1982) 
Sonata smuikui ir fortepijonui, Op. 38 (1971) 
I. Lento. Allegro non troppo 
II. Andante 
III. Presto

Apie programą
Pagrindinėje Lietuvos muzikos ir teatro akademijos koncertinėje erdvėje skambės florentietišku XVIII a. vidurio Giovanni Battista Gabrielli smuiku ir „Steinway & Sons“ koncertiniu fortepijonu atliekama lietuvių kompozitorių sonatų smuikui ir fortepijonui programa. Ją pradės Juozo Gruodžio Sonata smuikui ir fortepijonui d-moll, sukurta dar studijų metais Leipcige (1922). Tai pirmasis šio žanro kūrinys lietuvių muzikoje, kuriame jau susiklostė nuosekliai išlaikytas nacionalinis stilius – visos tolimesnės kompozitoriaus kūrybos pagrindas. Keturių Sonatos dalių muzikinis audinys pagrįstas lietuvių liaudies dainų melodijomis ir joms būdingais bruožais. Beje, finalinėje dalyje ypač ryškiai skamba autentiška sutartinės tema – „Man čiučiulis, man miegelis“, primindama, kad būtent J. Gruodis pirmasis atkreipė dėmesį į šią liaudies dainų rūšį kaip į originalios kompozitorių kūrybos savitumo šaltinį. Koncerte girdėsime ir dar dvi, bet jau antrojoje XX amžiaus pusėje, tais pačiais 1971 metais, parašytas sonatas. Kompozitoriui Povilui Dikčiui dar jaunystėje buvo pranašauta smuikininko karjera, tačiau jis pasirinko kompoziciją, kurią baigė pas prof. Eduardą Balsį. Skambės jo sukurta Mažoji sonata smuikui ir fortepijonui. Girdėsime ir Stasio Vainiūno Sonatą smuikui ir fortepijonui op. 38. Šis kompozitorius vėlyvuosiuose opusuose beveik atsisakė folkloro citavimo ir nebe taip griežtai laikėsi klasikinių formų, nuolat ieškojo naujų raiškos būdų ir meninių sprendimų. Kaip ir Gruodžio Sonatoje, čia girdime ir Vainiūno pamėgtas sutartinių intonacijas. Nors Vainiūnas nėra kalbėjęs apie tai, kad ši sonata turėtų „autobiografinių“ bruožų (kaip kad Sonata-fantazija ar Ketvirtasis koncertas fortepijonui), jos muzikoje atsiveria labai artimas šiems kūriniams jausmų ir išgyvenimų pasaulis. 
Vytautė Markeliūnienė

Apie atlikėjas
Kūrinių atlikimą rengiančios LMTA alumnės yra Austrijoje ir Vokietijoje karjerą kuriančios lietuvių atlikėjos. Smuikininkė Simona Venslovaitė griežia Vienos šiuolaikinės muzikos ansamblyje „Ensemble XX. Jahrhundert“ (meno vadovas Peter Burwik) ir Miuncheno kamerinio orkestro (meno vadovas Clemens Schuldt) pirmųjų smuikų grupėje. Pianistė Veronika Kopjova yra Vienos muzikos ir vaizduojamųjų menų universiteto lektorė, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Platypus“ narė. 


Koncertas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos projekto „J. Gruodis, K. V. Banaitis, S. Vainiūnas, P. Dikčius, J. Juzeliūnas, J. Bašinskas: svarbiausios XX amžiaus lietuvių kompozitorių sonatos smuikui ir fortepijonui“ dalis. Projekto partneris – Paliesiaus dvaras. Rėmėja – Lietuvos kultūros taryba. Plačiau

2021/10/28 - 2021/10/31

KONKURSAS PIANISTAMS „LISZTOFONIJA-3“ 

2021 m. spalio 28 d., ketvirtadienį

LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

KONKURSAS PIANISTAMS „LISZTOFONIJA-3“ 

210-osioms Ferenco Liszto gimimo metinėms

KONKURSO NUOSTATAI 


2021 m. spalio 29 d., penktadienį

Paliesiaus dvare (Dvaro g. 7, Paliesiaus kaimas, Mielagėnų seniūnija, Ignalinos rajonas)

PROF. MŪZOS RUBACKYTĖS MEISTRIŠKUMO KURSAI KONKURSO LAIMĖTOJAMS


2021 m. spalio 30 d., šeštadienį

Paliesiaus dvare (Dvaro g. 7, Paliesiaus kaimas, Mielagėnų seniūnija, Ignalinos rajonas)

LAUREATŲ KONCERTAS


2021 m. spalio 31 d., sekmadienį

LMTA Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius)

LAUREATŲ PROGRAMOS AUDIO / VIDEO ĮRAŠAI