Šiemetinėje „Balkono okupacijos“ programoje bus parodyti 6 skirtingų temų, žanrų bei raiškos priemonių darbai, kuriuose dalyvaus ne tik įvairių scenos meno specialybių studentai, tačiau ir eilė jaunų nepriklausomų menininkų. Pasirodymų trukmė – 20 minučių. Konkurso nugalėtojus turės išrinkti renginio žiūrovai ir kompetentinga komisija, sudaryta iš scenos menų praktikų ir teoretikų. „Balkono okupacijos“ metu įsimintiniausiems, ambicingiausiems ir daugiausiai kūrybinio potencialo pademonstravusiems darbams LMTA suteiks visą reikiamą vadybinę, techninę, finansinę ir moralinę pagalbą meninių sumanymų įgyvendinimui.

Renginyje išvysite lietuvių absurdo dramos vieno iš pradininkų Arvydo Ambraso pjesės „Maratonas“ ir vienos talentingiausių šiuolaikinių lietuvių dramaturgių Birutės Kapustinskaitės jautriai ironiško teksto „Niekada nežinai“ eskizus, klasikinius tekstus. Chrestomatines temas nagrinėjančius tekstus savaip interpretuos bei šiuolaikinės, dinamiškos sceninės formos jiems ieškos eskizo „The End of Bluebeard“ kūrėjų komanda, o profesionalioje scenoje kojas jau apšilę prof. Gintaro Varno vadovaujamo vaidybos kurso studentai naujai pažvelgs į Edgaro Allano Poe kūrybą pasirodyme „Profesoriaus Plunksnos ir Daktaro Dervos sistema“. Dramos teatro kūrėjų gretas kokybiškai papildys dainavimo katedros studentų ir absolventų komanda, pristatysianti spektaklį-paskaitą „Operos repeticija“, bei jaunieji šiuolaikinio šokio menininkai, žaismingai pasakojantys apie stebėjimo fenomeną bei kūno kalba kuriantys pasikartojimų kupino, tačiau kiekvieną kartą neišvengiamai kintančio, šiandieninio pasaulio absurdiškumą.

„Ne kartą esu dalyvavęs „Balkono okupacijoje“ kaip žiūrovas ar vertinimo komisijos narys, ir galiu pasakyti, kad nors kiekvienas toks konkursas palikdavo visą šūsnį emocijų, įspūdžių ir kūrybinių minčių, tačiau bene įdomiausia būdavo po metų ar kelerių, kai suprasdavai, kad kadaise LMTA Balkono teatre turėjai galimybę stebėti būsimos teatro žvaigždės gimimą. Čia aš pamačiau daugybę režisierių, aktorių, šokėjų ir kitų menininkų, į kurių pasirodymus dabar jau ir bilietų sunku gauti. Todėl labai visus kviečiu ateiti ir pamatyti, koks galėtų būti, o gal ir bus, ateities teatras“, – kviečia šiųmetinę „Balkono okupaciją“ kuruojantis teatro kritikas ir LMTA teatro projektų vadybininkas Andrius Jevsejevas.

Konkursas „Balkono okupacija“ – gruodžio 3 d. 18 val. LMTA Balkono teatre (Gedimino pr. 42). Įėjimas laisvas (į renginius įleidžiami tik Galimybių pasą turintys žiūrovai.)

Organizatorių informacija 
2021 12 02

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kamerinio ansamblio katedra gruodžio 4 d. rengia XX tarptautinį lietuvių kompozitorių kamerinių kūrinių atlikimo konkursą. Šiųmetis konkursas yra jubiliejinis ir skirtas LMTA profesoriaus, kompozitoriaus Vytauto Barkausko 90-sioms gimimo metinėms.

Vytauto Barkausko (1931–2020) kamerinė kūryba gausi, reikšminga ir įvairi. Joje – kūriniai įvairių sudėčių duetams ir trio, styginių kvartetai, fortepijoniniai kvintetas ir sekstetas.  

Vytautas Barkauskas yra Lietuvos valstybinės premijos (1972) ir Lietuvos Nacionalinės kultūros ir meno premijos (2003) laureatas. Pasak muzikologės Gražinos Daunoravičienės, septintajame dešimtmetyje Vytautas Barkauskas buvo vienas aktyviausių avangardistinės muzikos tendencijų bei naujųjų kompozicinių technikų propaguotojų Lietuvoje. Vienas pirmųjų Lietuvoje išbandęs serializmo, aleatorikos, polistilistikos galimybes, netrukus Vytautas Barkauskas pasuko intuityviau komponuojamo garsų meno link, siekdamas natūralaus skambesio grožio, kurdamas kameriškesnes, intymesnes, neretai tylių kulminacijų kompozicijas. Įvaldęs įvairias XX a. kompozicines technikas, kompozitorius nuosekliai evoliucionavo, tobulindamas muzikinės kalbos išraišką. „Nesilaikau vienos apibrėžtos kompozicinės sistemos, bet nuolat ieškau natūralios stilistinės sintezės. Siekiu, kad mano muzika būtų išraiškinga, emocionali ir koncertiška“, – teigė Vytautas Barkauskas (iš www.mic.lt). 

XX tarptautinio lietuvių kompozitorių kamerinių kūrinių atlikimo konkurse dalyvaus devyni ansambliai. Juos vertins tarptautinė komisija, kurios sudėtyje – žymūs, jauni ir patyrę, Izraelio, Vokietijos, Austrijos ir Lietuvos muzikai – kompozitoriai, kamerinės muzikos atlikėjai. Tai – komisijos pirmininkas, smuikininkas, ilgametis Tel Avivo simfoninio orkestro koncertmeisteris, kamerinių ansamblių narys Alexander Stark (Izraelis), kompozitorius, LMTA profesorius Antanas Kučinskas, fleitininkas, LMTA profesorius Valentinas Gelgotas, pianistė, Vienos muzikos ir scenos menų universiteto docentė Veronika Kopjova (Lietuva, Austrija), smuikininkė, projekto „Muzika visiems“ vadovė Ieva Marija Mallek (Lietuva, Vokietija); komisijos sekretorė – pianistė, LMTA profesorė Indrė Baikštytė. 

Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursas rengiamas nuo 1999 m. Konkurso tikslas propaguoti  lietuvių kompozitorių kamerinę muzika, siekti, kad ji rastų savo vietą jaunosios atlikėjų kartos, naujų, besikuriančių kamerinių ansamblių ir styginių kvartetų repertuare.

LMTA Kamerinio ansamblio katedros informacija 
2021 12 02 

Konkurso dalyviai ir programos

Vizito darbotvarkė skelbiama čia.

Filmukas, pristatantis LMTA studijų infrastruktūrą:

LMTA informacija 
2021 11 16 

Lietuvos muzikos ir teatro akademija, kaip ir kitos Lietuvos aukštosios mokyklos, esančios Europos aukštojo mokslo erdvėje, kas keletą metų turi praeiti išorinio kokybės vertinimo procedūrą ir gauti akreditaciją studijoms vykdyti.

Paskutinis toks vertinimas LMTA vyko 2013 m. Vertinimą atliko užsienio ekspertai ir Studijų kokybės vertinimo centras. Tuo metu mūsų aukštoji mokykla buvo labai gerai įvertinta ir akredituota maksimaliam laikotarpiui – 6 metams. Šiuo metu rengiamės naujam visos akademijos veiklos vertinimui. Duomenis vertinimui ir savianalizės tekstą rengia administracija ir fakultetai.

Aukštosios mokyklos veikla vertinama pagal keturias sritis: 1) valdymas, 2) kokybės užtikrinimas, 3) studijų, mokslo ir meno veikla, 4) poveikis regionų ir visos šalies raidai. Akademija turi parengti savianalizės suvestinę, kurioje kreipiamas dėmesys į strateginius veiklos klausimus: ką ir kaip institucija daro? kaip matuojamas veiklos veiksmingumas? kaip institucija keičiasi, siekdama įgyvendinti tikslus? kaip ankstesnio išorinio vertinimo išvados ir rezultatai buvo panaudoti sprendimų priėmime ir strateginiame veiklos planavime?

Savianalizės vykdymui ir suvestinės parengimui suburta darbo grupė, kurią sudaro daugelio LMTA padalinių atstovai. Grupės uždavinys: sukaupti ir išanalizuoti duomenis, parengti savianalizės suvestinės tekstą. Su savianalizės rezultatais bus supažindinta Akademijos bendruomenė, vyks aptarimai su dėstytojais, studentais ir kt. Tarptautinių ekspertų vizitas numatomas metų pabaigoje. Tikėtina, kad dėl pandemijos susitikimai su ekspertais vyks nuotoliniu būdu.

2013 m. LMTA vertinime ekspertai pateikė išvadą: „Akademija yra unikali Lietuvos aukštojo mokslo įstaiga, kurios vaidmuo propaguojant menus ir perteikiant geriausią tarptautinę praktiką ypač svarbus – jis didina pačios institucijos ir Lietuvos reputaciją konkrečiose studijų srityse. Akademija turi didžiulį potencialą, yra užsitarnavusi palaikymą ir populiarumą.“

Tikime, kad šių metų institucinis vertinimas įvyks taip pat sėkmingai. Akademija išlaikė lyderystę Lietuvoje menų studijų bei meno veiklos srityse, pirmauja tarp kitų Lietuvos universitetų pagal stojančiųjų motyvaciją ir aukščiausią stojamąjį balą, absolventų įsidarbinamumą ir studentų tarptautinį judumą. Ši institucinė savianalizė skatina susitelkti, peržiūrėti LMTA veiklos rezultatus ir įsivertinti mūsų visų atliktus darbus. 

LMTA informacija 
2021 02 04

Ką daryti, kai susiduriame su studentų nusivylimu, nepasitenkinimu ir motyvacijos stoka? Kaip padėti sau ir studentams įveikti pokarantininius iššūkius?

Kviečiame į pokalbį su klinikine psichologe ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docente dr. Agne Jurgaityte-Avižiniene, kuri atsakys į rūpimus klausimus ir patars, kaip spręsti sudėtingas situacijas.

Pokalbis vyks gruodžio 3 d., penktadienį, 9.00–10.30 val. LMTA Juozo Karoso salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius).

2021 11 26

Pradėjusi 1956 m. dirbti LLTI Tautosakos skyriuje, G. Četkauskaitė ėmė kurti lietuvių liaudies dainų melodijų katalogą, vėliau, jau dirbdama Lietuvos muzikos akademijoje, sukūrė lietuvių liaudies dainų melodijų tipologinės klasifikacijos principus, sudarė LMTA Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologinį katalogą. Etnomuzikologės sukurtas tipologinis klasifikacijos metodas teoriškai pagrįstas ir apibendrintas solidžioje monografijoje „Lietuvių liaudies dainų melodijų tipologija“ (1998). Šis novatoriškas klasifikacijos metodas tapo pagrindu lietuvių etninei muzikai analizuoti ir sisteminti, juo iki šiol vadovaujasi įvairių kartų Lietuvos etnomuzikologai. Kryptinga G. Četkauskaitės etnomuzikologinė veikla patvirtina, kad ir vienas žmogus gali kalnus nuversti. Tiesa, neįgyvendinti liko dar keli etnomuzikologės sumanymai – sukurti  sisiteminį liaudies dainų ritmo katalogą, išleisti „Žemaičių dainų“ garso įrašų rinkinį…

Nuostabu tai, kad, rodos, tokį tylų ir „nematomą“ gyvenimą gyvenusi, vien folkloro tyrimams ir jo sklaidai atsidavusi G. Četkauskaitė išgarsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir svetur. Jos sudaryti autentiško folkloro garso įrašų leidiniai plačiai pasklido po pasaulį, daugelis jų, gyvuojančių interneto erdvėje, atrandami šiandieninio jaunimo, tampa jų kūrybos atspirtimi. Dauguma dainų, publikuotų G. Četkauskaitės rinkiniuose, jau seniai įgijo „naują kvėpavimą“ daugelio Lietuvos folkloro ansamblių repertuare, dainų įrašais remiasi tarptautinių „Tradicinių dainavimo kursų“ mokytojai, dainuojamojo folkloro atlikėjų festivalio-konkurso „Grįžulai“ dalyviai, siekiantys praktiškai įvaldyti tradicinio dainavimo subtilybes. Unikaliais garso įrašais, kuriuose įamžinta senoji – XIX–XX a. sandūroje gimusių dainininkų – dainavimo tradicija, šiandien naudojasi daugelis etnomuzikologų, gvildenančių sudėtingus psichoakustikos, savitõs muzikinės artikuliacijos, regioninių skirtumų, etnogenezės ir kt. klausimus. Autentiškas dainavimas pasaulyje vis dažniau suvokiamas ne tik kaip vertinga tautos nematerialaus kultūros paveldo sritis, ber ir kaip reikšminga jos tapatybės dalis, pasaulėvokos raiškos būdas. Taigi G. Četkauskaitės parengti garso įrašai, publikuoti kartu su vertingais komentarais, ir šiandien yra labai paklausūs – tai priemonė šiuolaikiniam žmogui suvokti ar sukurti / atkurti savąją tapatybę.

Gaila, kad Lietuvos etnomuzikologų bendruomenei neteko išlydėti iškilios etnomuzikologės į amžinojo poilsio vietą. Genovaitė Četkauskaitė lapkričio 21 d. kukliai palaidota Želvos kapinėse. Tebūnie jai lengva gimtoji žemelė.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos etnomuzikologų bendruomenės vardu
Prof. habil. dr. Daiva Vyčinienė 

Opera „Nidos mokyklos kronika“ pateko tarp 13 nominantų geriausio 2021 metų garsinio pasivaikščiojimo srityje. Iš viso apdovanojimams „2021 Sound Walk September“ buvo pateikta daugiau nei 150 paraiškų iš viso pasaulio! 

„Nidos mokyklos kronika“ – tai šiuolaikinė opera apie Nidos istoriją, kurios scena tampa visas Nidos miestas – nuo Parnidžio kopos iki marių. Opera klausoma per ausines, keliaujant pėsčiomis vaizdingu Nidos maršrutu, įsiklausant į autentiškas miesto istorijas, atspindinčias Nidos mokyklos mokytojų gyvenimą 1923–1944 m. 2016 m. jos buvo publikuotos LR Prezidento Gitano Nausėdos ir Vilijos Gerulaitienės knygoje „Nidos mokyklos kronika“, tapusioje šios operos autorių, kompozitoriaus ir režisieriaus Jono Jurkūno ir dramaturgės Kristinos Savickienės, įkvėpimu.

Pasak Jono Jurkūno: „Metraštį „Nidos mokyklos kronika“ pastebėjau Neringos Viktoro Miliūno bibliotekoje, o kai perskaičiau – nekilo abejonių, kad tai yra išskirtinė ir labai įdomi medžiaga. Pagrindinių dviejų įsivaizduojamų personažų lūpomis byloja pažodinės Nidos mokyklos kronikos ištraukos. Tai – skirtingų laiko metaforų garsinės skiautės, struktūriškai migruojančios nuo tradicinio akustinio iki abstraktaus elektroninio skambesio. 

Neringos smėlio, vandens, vėjo ir elektrostatiniai garsovaizdžiai (angl. soundscape) persipina su skaitovų balsais, Čiurlionio kvarteto ir choro „Melos“ atliekama muzika. Muzikinis naratyvas dreifuoja nuo atsieto stebėtojo žvilgsnio iki metaforiškų, bet nefigūratyvių muzikinių / garsinių patirčių, įkvėptų amerikiečių kompozitoriaus Roberto Ashely televizinių operų.“

Operos premjera įvyko Nidoje birželio 30 d., sceninio pastatymo Klaipėdos dramos teatre premjera – spalio 20 d. 

Plačiau apie operą rašoma ČIA. Projektą prodiusavo Rasa Kregždaitė, šviesų dailininkas – Martin Ersted. Atlikėjai: Panelė A – Karolina Kontenytė, Ponas F – Jonas Baranauskas, Pasakotojas – Vytautas Anužis, Sakutis – Jonas Jurkūnas, Mokinė – Justė Jurkūnaitė. Taip pat atlikime dalyvavo choras „Melos“, Čiurlionio kvartetas, „Robotic Folk“, Agnė Jurkūnienė (fortepijonas). Garso korekcijos ir paruošimas leidybai – Pranas Gudaitis, garso dizainas – Jonas Jurkūnas, binauralinių įrašų konsultantas – Vytenis Gadliauskas, GPS platformos asistentas – Lukas Tarvainis, dizainas – „Satio Studio“. 

Pasak muzikologės Astos Pakarklytės (www.mic.lt), Jonas Jurkūnas – įvairiomis kryptimis besidairantis kompozitorius. Greta tradicinio partitūrų rašymo, jis užsiima elektronine eksperimenine muzika, veikia popkultūros žanruose, kuria muziką teatrui ir kinui, net įkelia koją į foninės muzikos sritį. Kartais, bet stipriai įsitraukia į tarpdisciplininius projektus, kuriuose susiformuoja terpė šių skirtingų patirčių jungtims. Jono Jurkūno kūrybos strategija artima postminimalizmui; jis dažnai dirba su paprastomis garsinėmis medžiagomis, pulsuojančiais, veržliais ritmais, nuolat ieško naujų arba pamirštų tembrų. Šias taktikas ir naujojo tonalumo estetiką autorius dažnai derina su eksperimentine ar klubine elektronika, ambient stilistika, populiariosios, džiazo, romantizmo muzikos elementais.

Greta kūrybos Jonas Jurkūnas dėsto LMTA Kompozicijos katedroje. Laikome kumščius ir laukiame konkurso rezultatų! 

LMTA informacija 
2021 11 23 

Vienas darbuotojas atsakingas už absolventų karjeros stebėseną (jis vykdo apklausas, bendrauja su absolventais, koordinuoja jų anketų skiltį UMFC tinklalapyje); kitas specialistas užsiima specialių projektų organizavimu, tokių kaip tinklalaidė studentams (ir visiems, kam įdomu) aktualiais atlikėjiškos karjeros klausimais (#UMFCast), garsių UMFC absolventų meistriškumo kursai (ši serija pavadinta „Reach the Stars“). Taip pat šiedu darbuotojai tarpininkauja, kai kreipiamasi dėl studentų koncertų ne universitete (šventėms ir pan.). Biure įdarbintas ir karjeros konsultantas, padedantis paskutinių kursų studentams karjeros vadyboje (jis pataria, kaip parengti gerą CV, susikurti profilį, kaip geriau pateikti savo privalumus ir pan.). Studentų konsultavimas ir absolventų karjeros stebėsena vykdoma ilgalaikio projekto rėmuose, laimėjus konkursinę ES paramą per nacionalinę agentūrą POWER (tai lenkiškų žodžių trumpinys, kurių paskutiniai trys „wiedza, edukacja, rozwój“ reiškia „žinios, švietimas, plėtra“). Pagal šį projektą universiteto tinklalapyje sukurta ir įdiegta absolvento anketa, kurią užpildžius suformuojamas atlikėjo – UMFC absolvento – profilis, o profesionalią nuotrauką nemokamai padaro universiteto fotografas.

Kaip formuojamas UMFC įvaizdis ir vykdoma komunikacija? Prieš metus antrajai kadencijai perrinkus UMFC rektorių (prof. Klaudiusz Baran), buvo nuspręsta atnaujinti universiteto vaizdinį identitetą: nuo logotipo, spalvų iki tinklalapio ir socialinių kanalų stiliaus. Pastarųjų yra 6: šiuo metu UMFC greta oficialaus tinklalapio chopin.edu.pl („edu.pl“ yra visų Lenkijos aukštųjų mokyklų internetinio adreso galūnė) savo žinutes platina per Facebook, Instagram, Twitter, Linkedin, Youtube ir kinų WeChat paskyras. Pastaroji naudojama pasiekti Kinijos (kur kiti soc. tinklai blokuojami) auditoriją, nes ten (ir bendai Azijoje) mėgstamas Chopinas ir yra domimasi galimybėmis studijuoti Varšuvoje.

UMFC komunikacijoje laikomasi nuostatos, kad universitetas naudoja tik vieną bendrą Facebook, vieną Instagram ir kitų soc. kanalų paskyras (padaliniai gali turėti savo FB grupes, bet ne puslapius), nes jei kiekvienas padalinys bendrauja per savo paskyrą, auditorija išsibarsto ir konkrečios žinutės sklaida susilpnėja.  

Taigi prieš metus universitetui nutarus atnaujinti savo įvaizdį, buvo paskelbtas konkursas, kurį laimėjo portugalų dizaino firma. Ji pradėjo nuo universiteto bendruomenės apklausos: pavyzdžiui, vienas iš klausimų buvo, ar logotipe turėtų likti Chopino galva (ji buvo senajame logotipe). Didesnei daliai tai nepasirodė būtina, tad naujojo logotipo pagrindas – raidės UMFC, kurios gali būti išdėstytos nuosekliai arba žaismingai „šokinėti“ kaip natos penklinėje. Pagrindinė spalva yra tamsiai mėlyna, jos reversas – šviesiai sidabrinė. Tad buvo sukurtas logotipas, parinktas spalvynas, šriftas, paruoštas tinklalapio dizainas ir vieningas socialinės medijos kanalų stilius, kanceliarinis blokas – oficialūs blankų ir vizitinių kortelių šablonai, elektroninių laiškų forma. Stiliaus knygoje tiksliai apibūdinta ir atributika: marškinėlių, džemperių, maišų ir t. t. ne tik modeliai, bet ir medžiagos, pvz., nurodyta konkreti vizitinių kortelių popieriaus rūšis.

Tiek dėl pandemijos, tiek dėl darbo pobūdžio Viešųjų ryšių ir karjerų biuro darbuotojai nėra pririšti prie savo darbo vietų, tačiau kartą per savaitę visi susirenka darbiniam posėdžiui, skirtam numatyti savaitės užduotis ir „smegenų šturmui“. Mano vizito metu viena iš aktualijų buvo naujas UMFC knygynas. Kaip apie tai pranešti bendruomenei ir visuomenei? Naujasis knygynas veikė jau nuo mokslo metų pradžios (Lenkijoje akademiniai metai prasideda spalio 1 d.), tačiau dar nebuvo apie tai garsiai paskelbta. Susirinkime buvo svarstoma, kaip įdomiau pateikti naujieną: vienas iš pasiūlymų – per FB paleisti trumpus filmukus „Ponia Mažena rekomenduoja“. Visi suklustų, kas yra ponia Mažena? Tuomet sužinotų, kad ji – naujo knygyno darbuotoja, o ponia Mažena, savo ruožtu, kaskart filmuke trumpai pristatytų kurį nors leidinį (pažiūrėję filmuką ateinantieji į universitetą tikrai atkreiptų dėmesį į UFMC hole įrengtą naują patalpą – knygynėlį, kuriame atpažintų ponią Maženą iš FB!).

Knygynas atidarytas pastaraisais metais suaktyvinus UMFC leidyklos „Chopin University Press“ veiklą: leidykla, kaip ir mūsų Leidybos centras, leidžia knygas, natas, o taip pat ypač daug garso įrašų – universiteto dėstytojų ir meno kolektyvų CD. Knygyne parduodama ši produkcija, o taip pat – Viešųjų ryšių skyriaus užsakymu gaminama atributika (skėčiai, medžiaginiai maišai, rašikliai, užrašinės ir t. t.) bei bilietai į UMFC koncertus (bilietus ir leidinius galima įsigyti ir internetu).

Mat universitetas rengia seriją mokamų koncertų „Środa na Okólniku“ („Trečiadieniai Okólniko gatvėje“, UMFC įsikūręs šioje gatvėje), bilietai – už simbolinę kainą (nuo 16 zlotų, t. y. apie 3,5 euro). Šiuose koncertuose pasirodo ir universiteto dėstytojai, neretai – kviestiniai atlikėjai (pvz., garsus kviestinis dirigentas diriguoja studentų orkestrui). Anot UMFC Koncertų biuro darbuotojų, tai – filharmonijos lygio koncertai, tik už gerokai mažesnę kainą.

Pribloškianti koncertų organizavimo aplinkybė yra ta, kad vasarą yra parengiama ateinančių akademinių metų viso koncertų sezono knyga! Ji išleidžiama studijų metų pradžiai (kitaip tariant, fakultetai ir katedros jau vasarą suplanuoja visus koncertus).

Šiose ir kitose universiteto veiklos detalėse juntama tvarka ir planavimas kuria labai pozityvų UMFC įvaizdį.

Aukštosios mokyklos komunikacija turi įvairių tikslų ir skirta įvairioms auditorijoms (svarbu gerai atrodyti tiek steigėjų, tiek visuomenės, tiek kolegų akyse), tačiau bene svarbiausia kiekvienos aukštosios mokyklos užduotis – pritraukti stojančiuosius. UMFC pažvelgė į ją labai kūrybiškai šį pavasarį surengiant nuotolinių atvirų durų dienų seriją. Ji buvo įtraukta į visus renginių kalendorius ir gerai išviešinta. O kas gi vyko šių dienų (tiksliau, vakarų) metu? Kas vakarą prisistadydavo atskiras UMFC fakultetas (mūsų atveju tai galėtų būti keletas giminingų katedrų). Prisistatymo programa buvo tokia. Pradžioje – 30 minučių trukmės iš anksto įrašyta įžanginė dalis „Labas vakaras UMFC“, kurioje – susitikimas su rektoriumi ir dekanu. Pirmiausia rektorius pasisveikina su būsimais studentais, keletą žodžių pasako apie universitetą ir nuveda visus (kamerą ir žiūrovus) į dekanatą, kur asmeniškai pristato dekaną (arba katedros vedėją). Tuomet apie 15-20 min pokalbių laidos formatu kalbinamas dekanas apie studijų programas, ko studentai čia išmoks, kokių stojančiųjų laukiama ir kokios laukia absolventų perspektyvos. Po šio pokalbio gyvai transliuojama parodomoji pamoka (arba lygiagrečiai keletas pamokų), po kurių – klausimų atsakymų pusvalandis su dekanu, katedros vedėju arba dėstytojais per Zoom platformą.

Galima būtų dar daugiau papasakoti apie UMFC viešinimo ir komunikavimo iniciatyvas (pvz., planuojama skelbti universiteto bendruomenėje „UMFC asmenybės“ rinkimus), tačiau apibendrinsiu pastebėjimu, kad UMFC ir LMTA turi ir panašumų, ir skirtumų. Antai Chopino universitetas veikia viename dideliame pastate (jis baigtas statyti 1966 m., nes lygtolinis pastatas per II pasaulinį karą buvo sugriautas), tačiau jame jau darosi ankštoka (juk studentų bene tiek, kiek ir šešiuose rūmuose veikiančioje LMTA). Tad ir UMFC galvoja apie plėtrą. Išvykdama pakviečiau kolegas atvykti į Vilnių, o bendraujant ir pažindinantis teko išgirsti, kad mūsų akademija ir profesūra lenkų kolegoms nėra „nežinoma žemė“, kontaktai plėtojami asmeniniu profesiniu lygiu. „Erasmus+“ stažuotė man buvo išties naudinga, suteikusi daug inspiracijų ir paskatinusi susimąstyti, ką iš to, ką pamačiau Varšuvoje, būtų pravartu pritaikyti savo darbe LMTA.   

Beatos Baublinskienės tekstas ir nuotraukos
2021 11 21

Universitete ir šalia jo: