Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Alumni

 

Įspūdingi LMTA alumnų-altininkų kūrybos vakarai priminė Alma Mater istoriją Alto mokyklos Lietuvoje pradininko, profesoriaus Jurgio Fledžinsko 100-ųjų gimimo metinių minėjimas-koncertas

Alto muzikos gurmanams šis pavasaris itin dosnus. Jis prasidėjo vasario 25 dieną Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje Lietuvos Nacionalinio simfoninio orkestro altų grupės koncertmeisterės Dovilės Juozapaitienės ir Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės vadovo Jurgio Juozapaičio virtuozinės duetų muzikos rečitaliu. Kovo 17 d. Didžiojoje Filharmonijos salėje solo su LNSO griežė LMTA alto klasės studentė Rūta Buišaitė, kovo 20 d. – Valstybinio Vilniaus kvarteto altininkė Kristina Anusevičiūtė kartu su Lietuvos kameriniu orkestru atliko LMTA alumno, latvių kompozitoriaus Peterio Vasko keturių dalių koncertą altui, o kovo 28 d. LMTA Karoso salėje įvyko Dovilės ir Jurgio Juozapaičių alto klasių studentų jungtinis koncertas.

Kovo 26 d. LMTA Didžiojoje salėje minėjome alto mokyklos Lietuvoje pradininko, profesoriaus Jurgio Fledžinsko 100-ąsias gimimo metines. Šį renginį su ypatingu atsidavimu, atsakomybe ir kruopštumu organizavo vienas žymiausių Jurgio Fledžinsko mokinių, LMTA Alumnų draugijos narys, prof. Petras Radzevičius. Jau prieš pusmetį pradėjęs rūpintis J. Fledžinsko studentų („vaikų“), šių studentų auklėtinių („anūkų“) ir alto muzikos gerbėjų dalyvavimu renginyje, prof. P. Radzevičius šviesaus atminimo J. Fledžinsko gimimo metinių minėjimą dailiai suderino ir su savo klasės studentų pasirodymu. Klausėmės jo studentų Emilijos Minkevičiūtės, Rūtos Buišaitės, Birutės Ilčiukaitės, Skirmanto Latvaičio, Martyno Grigo atliekamos muzikos solo ir ansambliams. Jiems talkino kiti stygininkai – Adriana Černiukaitė (smuikas), Dina Novikova (smuikas), Kornelija Morkevičiūtė (violončelė), Rokas Stundžėnas (kontrabosas), taip pat ilgametė P. Radzevičiaus klasės koncertmeisterė Daiva Stulgytė (klavesinas). Į gražų ir prasmingą renginį susirinko beveik pilna Akademijos salė alto muzikos fanų. Minėjimo dalyviai šiltai bendravo tarpusavyje, prisimindami dienas ir metus praleistus drauge su profesoriumi J. Fledžinsku. Renginį pradėjęs organizatorius prof. P. Radzevičius trumpai nušvietė J. Fledžinsko esminius turiningos kūrybinės biografijos ir gyvenimo faktus, gausiai altininkų auditorijai priminė jo itin reikšmingus nuopelnus Lietuvos profesionalios muzikos pedagogikai ir tautos kultūrai, pasidžiaugė J. Fledžinsko mokyklos ištakomis bei pasauline jos plėtra. Pertraukėlėse tarp atliekamų kūrinių prisiminimais ir mintimis dalinosi prof. J. Fledžinsko mokiniai –  LMTA alumnai.

LMTA profesorė Audronė Pšibilskienė plačiai aptarė J. Fledžinsko pedagoginę veiklą, išryškino jo nuopelnus formuojant muzikos altui repertuarą, pasidalino pedagoginiais prisiminimais. Pranešėja išsakė itin reikšmingas mintis apie muzikos altui ir orkestrui subtilumus. 

Dalia Šiškuvienė atskleidė žmogiškąją Profesoriaus pusę, prisimindama lemtingą įtaką altininkės asmenybės brandai, jautriai paminėdama jo empatiškumą ir tėvišką rūpestį, nepamiršdama didžiulės įtakos profesiniam muzikės tobulėjimui.

Prisiminimais dalinosi VDU prof. dr., LNSO altininkas Remigijus Vitkauskas. J. Fledžinskas ir R. Vitkauskas – šiauliškiai, tad pranešėjas turėjo progą prisiminimais nukelti klausytojus į Profesoriaus vaikystę, kuomet jis su pranešėjo šeimos nariais žaidė kartu jo gimtinėje – Ginkūnų dvare. Altininkas pabrėžė išskirtinį Profesoriaus dėmesį dešinės rankos technikos lavinimui. Ši technika drauge su skoningai valdomu kairės rankos vibrato – esminiai veiksniai, formuojantys romantika, filosofija, fatališkumu alsuojantį alto garsą.

Violončelininkas Valentinas Kaplūnas – ilgametis LNSO violončelių grupės koncertmeisteris, grojęs Lietuvos kameriniame orkestre, muzikuojantis fortepijoniniame trio „Musica camerata Baltica“ ir kituose įvairių sudėčių ansambliuose, žymus pedagogas – su dėkingumu prisiminė Profesoriaus kaip orkestro dirigento veiklas, konkursų patirtis, didžiulę jo įtaką atlikėjo karjerai.

Po iškilaus koncerto-minėjimo, šiltoje ir jaukioje aplinkoje dar ilgai netilo „fledžinskiukų“ linksmi prisiminimai apie Profesorių, padėkos žodžiai prof. P. Radzevičiui, taip pat linkėjimai jam sėkmingai pasitikti artėjantį gražų jubiliejų.

A. Rakausko nuotr.

VDU prof. dr. Remigijus Vitkauskas

2024-04-10


PROFESORIAUS ALGIRDO BUDRIO 85-MEČIUI

Š. m. kovo 3 d. prof. Algirdas Budrys pasitiko savo 85 metų sukaktį.  LMTA Alumnų draugijos narių vardu nuoširdžiai sveikiname prof. Algirdą Budrį! 

Šia proga Maestro A. Budrio mokinys, LMTA alumnas, klarnetininkas doc. Rimvydas Savickas parengė straipsnelį apie savo mokytoją, LMTA alumną, prof. Algirdą Budrį.

 

 

 

 

 

 


Profesorius Algirdas Budrys 

Profesorius Algirdas Budrys – išskirtinė asmenybė, daug nuveikusi Lietuvos kultūrai, pučiamųjų instrumentų žinomumo didinimui, padariusi didelę įtaką formuojant Lietuvos klarneto mokyklos tradicijas. Šiemet profesorius švenčia 85 metų jubiliejų ir šia proga, kovo 10 d., Nacionalinėje filharmonijoje buvo surengtas koncertas „Klarneto menas“, kuriame pasirodė buvę prof. Algirdo Budrio mokiniai: Antanas Taločka, Vytautas Giedraitis, Andrius Žiūra, Rimvydas Savickas ir Petras Vyšniauskas. Koncerte taip pat pasirodė pianistė Lina Šatkutė ir ansamblis „Musica humana“, diriguojamas Roberto Beinario. Po koncerto profesoriui buvo įteiktas Nacionalinės filharmonijos įsteigtas I laipsnio garbės ženklas „Tarnauju muzikai“.

Labai džiugu man pačiam buvo sudalyvauti šiame šventiniame koncerte kaip atlikėjui ir po koncerto matyti profesorių besišypsantį ir šiltai besidalinantį įspūdžiais su jį supančiais žmonėmis, tame tarpe ir su savo buvusiais studentais.

Algirdas Budrys gimė 1939 metais. Būdamas dvylikos metų įstojo į Kauno dešimtmetę muzikos mokyklą (dabar –  Juozo Naujalio muzikos gimnazija) ir, Valdemaro Biezumo mokomas, pradėjo groti klarnetu. Toliau studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar –  Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Juozo Jasenkos klasėje, tobulinosi Leningrado (Peterburgo) konservatorijoje pas pedagogus Vladimirą Genslerį ir Vladimirą Krasaviną, klarneto meno subtilybių mokėsi besitobulindamas Paryžiaus konservatorijoje pas žymųjį Jacques Lancelot. 1963 metais pradėjo dėstyti Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (tuo metu –  Lietuvos konservatorija), buvo ilgamečiu Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėju (1976-2011) ir profesoriumi (nuo 1985 m.). 1972-1975 metais – Kairo nacionalinės konservatorijos profesorius ekspertas. 1989 metais Pamela Weston knygoje „Nūdienos klarneto virtuozai“ („The clarinet virtuosi of today“) prof. Algirdas Budrys paminėtas tarp keturiasdešimties geriausių pasaulio klarnetininkų. 1998 metais už nuopelnus Lietuvos kultūrai jam skirta Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija, 1999 metais jis apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. Kaip solistas ir ansamblių narys gastroliavo Prancūzijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje, Italijoje, Egipte, Vokietijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje ir kitose šalyse.

Algirdo Budrio buvau pastebėtas Juozo Pakalnio konkurso Kaune metu (2002 metais) ir po to pakviestas mokytis jo klasėje Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Baigęs mokyklą toliau tęsiau studijas pas profesorių A. Budrį Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Jo palaikomas vykau tobulintis į Danijos Karališkąją muzikos akademiją pas Jørgen Misser Jensen ir vėliau įstojau į Kalifornijos valstijos Fullertono universitetą (JAV) pas žymų klarnetininką, solistą ir pedagogą Håkan Rosengren. Tiek studijų užsienyje metu, tiek grįžęs į Lietuvą toliau palaikiau ryšį su profesoriumi A. Budriu. Matydamas savo iki šiol nueitą muzikinį kelią neabejoju didele profesoriaus įtaka, kad šiandien šalia koncertinės veiklos dirbu ir pedagoginį darbą, stengdamasis toliau tęsti jo paties suformuotas ir perduotas tradicijas. Manau, kad tai yra didelės atsakomybės reikalaujantis darbas. Tikiu, kad panašiomis patirtimis galėtų pasidalinti ir daugelis kitų klarnetininkų, baigusių prof. A. Budrio klasę. Prof. A. Budrio pedagoginės veiklos klestėjimą liudija jo buvę mokiniai šiuo metu grojantys geriausiuose Lietuvos orkestruose ir dirbantys pedagogais pagrindinėse šalies institucijose.

Minėdami prof. A. Budrio jubiliejų, Lietuvos klarnetininkai linki mielam Maestro tolimesnių sėkmingų kūrybos ir tvirtos sveikatos metų.

Rimvydas Savickas

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros docentas

2024-03-29


 

K. MORKEVIČIŪTEI – LMTA ALUMNŲ DRAUGIJOS 2023 M. STIPENDIJA!

Pirmajame šių mokslo metų  LMTA Senato posėdyje  LMTA Alumnų draugijos prezidentas  prof. Petras  Kunca  įteikė vienkartinę Alumnų draugijos stipendiją Atlikimo meno programos styginių specialybės  4 B kurso studentei Kornelijai Morkevičiūtei. Studentę  pasveikino  LMTA  rektorė doc. dr. Judita Žukienė, senato nariai,  kolegos studentai.

Kornelija Morkevičiūtė  nuo 2020 m. studijuoja  Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje,  prof. Rimanto Armono violončelės klasėje. Aktyviai koncertuoja kaip solistė bei studentų  trio ir kvarteto  kolektyvuose. Kornelija dukart tapo  Šiaulių  miesto koncertinės įstaigos „Saulė“ edukacinio koncertų ciklo ,,Muzikiniai rudenys“ dalyve ir koncertavo  su Šiaulių kameriniu orkestru kaip solistė:  atliko A. Arutiuniano ,,Impromptu“ ir P. Čaikovskio „Noktiurną“.

2022 metais ji  tapo projekto ,,Muzika visiems“ stipendininke ir su kameriniu ansambliu koncertavo įvairiose Lietuvos  saocialinės globos įstaigose: Markučių dienos veiklos centre, Josvainių senelių namuose, Gudkaimio globos namuose, Kukarskio globos namuose, ,,Senelių darželyje“ Alytuje ir kitur.

Pastaraisiais metais Kornelija  dalyvavo  kamerinio ansamblio meistriškumo kursuose, kuriems  vadovavo profesoriai Erik Kiršfeld (Latvija),  Petr Prause (Didžioji Britanija), Massimo Coticca, Anna  Prabucka – Firlej (Lenkija), Krzystof Sperski (Lenkija), Patrick Juedt (Šveicarija) ir kt.

Šiuo metu  kartu su Alexandru Mokrikovskiu (fortepijonas) ir Dina Novikova (smuikas) ji ruošia  naują programą  kamerinio ansamblio konkursams.

Prasidėjus karui Ukrainoje, savo palaikymą  šiai šaliai Kornelija atskleidė  koncerte LMTA Didžiojoje salėje su styginių kvartetu (Adriana Černiukaitė, Dina Novikova, Skirmantas Latvaitis, Kornelija Morkevičiūtė),  pirmieji atlikdami Ukrainos kompozitoriaus M. Skoryk ,,Melodiją“. Taip pat  Kornelija džiaugiasi galėdama būti LMTA studentų orkestro nare. Studijų metais nuolatos koncertuoja kartu su LMTA simfoniniu orkestru. Šiais mokslo metais ji jau  laimėjo  konkursą griežti solo su  šiuo  orkestru. Taip pat ji grojo prof. Rimanto Armono suburtame 45 violončelių orkestre Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje LMTA 90-ečio minėjimo koncerte bei  LMTA jubiliejiniame  koncerte  Vilniaus Lukiškių aikštėje. Vilniaus Rotušėje Kornelija  koncertavo su Lietuvos ir Lenkijos jaunimo orkestru. 2023 m. ji  tapo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro violončelės grupės nare. 

Kornelija Morkevičiūtė – pažangi studentė,  jos bendras pažangumo balas baigus  3-čią kursą – 9,75.

 

Nuotraukose: K. Morkevičiūtė ir K. Morkevičiūtė su LMTA Alumnų draugijos prezidentu prof. P.Kunca ir valdybos narėmis V. Apanavičienė, A. Juodeliene

LMTA Alumnų draugijos informacija
2023 09 28


2016 m. įkurta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Alumni draugija, kuri sieks suvienyti bendrai veiklai studijas Akademijoje baigusius visų kartų absolventus.

Balandžio 22 d. Draugijos steigiamajame susirinkime patvirtinti Draugijos įstatai, logotipas, išrinktas prezidentas ir valdyba. LMTA Alumni draugijos prezidentu tapo prof. Petras Kunca. LMTA Alumni draugijos steigimo procesas buvo užbaigtas spalio 25 d. formaliai įregistravus Draugiją LR Registrų centre.

Steigiant Draugiją, rengiant ir tobulinant įstatus dirbo LMTA Alumni draugijos steigimo iniciatyvinės grupės nariai – prof. Petras Kunca, buvusi ilgametė LMTA Karjeros ir kompetencijų centro vadovė muzikologė Aldona Juodelienė, LMTA Tarptautinių ryšių skyriaus vedėja Rima Rimšaitė, LMTA Tarybos narys, prof. Mindaugas Urbaitis, dr. Jūratė Petrikaitė, doc. Kazimieras Daugėla, doc. Virginija Apanavičienė, LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja Laima Vilimienė, aktorė Neringa Bulotaitė, LATGA poskyrio vadovas Arvydas Adamonis, VGTU akademinio choro „Gabija“ vadovė Rasa Viskantaitė, pianistas ir teisininkas Tomas Bakučionis. Iniciatyvinės grupės nariai tapo LMTA Alumnų draugijos steigėjais, pasirašiusiais Steigimo sutartį.

LMTA Alumni draugijos tikslai – prisidėti prie LMTA studijų, mokslo ir meno veiklos, siekiant garsinti LMTA vardą pasaulyje; skatinti alumnų bendruomenės narių tarpusavio bendradarbiavimą bei profesinį tobulėjimą, jų veiklos galimybių plėtrą visuomenėje; plėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos ir kitų valstybių tarptautinėmis muzikos universitetų ir kitų mokslo institucijų absolventų organizacijomis.

Kviečiame visus LMTA absolventus tapti LMTA Alumni draugijos nariais.

 
LMTA Alumni draugijos įstatai