Alumnų draugijos informacija
K V I E T I M A S
Kviečiame LMTA Alumnų draugijos narius ir visus LMTA absolventus, norinčius tapti Draugijos nariais, dalyvauti Draugijos visuotiniame susirinkime, kuris įvyks 2023 m. balandžio 29 d. 15.00 val. LMTA VI rūmų (Pamėnkalnio g. 15) 404 a.
Dalyvių registracija – nuo 14.30 val.
Darbotvarkėje:
– LMTA Alumnų draugijos prezidento prof. Petro Kuncos ataskaita,
– LMTA Alumnų draugijos revizoriaus prof. Eduardo Gabnio ataskaita,
– Alumnų draugijos 2023 m. veiklos planas,
– Diskusijos.
LMTA Alumnų draugijos tikslas – prisidėti prie LMTA studijų, mokslo ir meno veiklos, siekiant garsinti LMTA vardą pasaulyje; skatinti alumnų bendruomenės narių tarpusavio bendradarbiavimą bei profesinį tobulėjimą, jų veiklos galimybių plėtrą visuomenėje; plėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos ir kitų valstybių tarptautinėmis muzikos universitetų ir kitų mokslo institucijų absolventų organizacijomis.
Kviečiame visus LMTA absolventus tapti LMTA Alumnų draugijos nariais.
LMTA Alumnų draugijos valdyba
2023 04 07
Lietuvos muzikos ir teatro akademijai – 90
Iš Lietuvos ir Latvijos kultūrinio bendradarbiavimo istorijos
Profesorius Petras Kunca
Smuikininkas Vladas Varčikas – apie mokytoją, profesorių Adolfą Metzą
Susitikę su Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademijos profesoriumi, smuikininku Juriu Švolkovskiu, visuomet turime ką prisiminti ir aptarti, ypač kai kyla kalba apie mūsų muzikos akademijų bendradarbiavimo istoriją ir dabarties aktualijas.
2022 m. pavasarį J. Švolkovskis susisiekė su manimi telefonu, prakalbo apie mūsų aukštųjų muzikos mokyklų ištakas – Kauno ir Latvijos konservatorijų ryšius. Jis paprašė manęs pateikti daugiau medžiagos apie prieškario metų Latvijos konservatorijos profesoriaus, smuikininko Adolfo Metzo (Adolf Metz) pedagoginę ir koncertinę veiklą Lietuvoje. J. Švolkovskis sakė, šios žinios yra aktualios Latvijos muzikos akademijos studentams, taip pat jo magistrantei Artai Liporai, besiruošiančiai 2023 metais baigti studijas, rašančiai tiriamąjį darbą profesoriaus A. Metzo kūrybinio gyvenimo istorijos tema.
Mano smuiko mokytojas Kauno dešimtmetėje muzikos mokykloje Vladas Varčikas mielai pasakodavo apie savo profesorių Kauno konservatorijoje A. Metzą ir savo kolegų – Metzo klasės studentų bei Konservatorijos alumnų – gyvenimo istorijas. Prisimindamas kai kuriuos ryškesnius pasakojimų epizodus, aš sutikau atsiliepti į profesoriaus J. Švolkovskio prašymą.
Vladas Varčikas pasakojo: Adolfas Metzas (1888–1943) mokėsi profesoriaus Leopoldo Auerio smuiko klasėje Peterburgo konservatorijoje 1895–1900 metais. 1902 m. pradėjo pedagoginę veiklą Rostovo muzikos mokykloje, koncertavo Rusijoje. Dvejus metus tobulinosi pas Eugène’ą Ysaye Belgijoje, koncertavo Europoje. Kilus Pirmajam pasauliniam karui grįžo į Rusiją, dirbo smuiko mokytoju Maskvos filharmonijos draugijos muzikos mokykloje. Nuo 1922 m. dėstė smuiką Latvijos konservatorijoje, tapo jos profesoriumi, koncertavo. 1935–1940-aisiais lygiagrečiai dėstė Kauno konservatorijoje, koncertavo Lietuvoje. Kaip ir Rygoje, jis subūrė Konservatorijos dėstytojų styginių kvartetą, taip pat buvo fortepijoninio trio smuikininkas. Vykstant Antrajam pasauliniam karui, 1943 metais A. Metzas žuvo nacių įkurtoje Kaiserwaldo koncentracijos stovykloje (Rygos priemiestyje Mežaparks). Tada jam tebuvo 55 metai.
V. Varčikas visuomet domėjosi ir palankiai vertino Lietuvos ir Latvijos muzikinius ryšius, todėl jam pavykdavo įdomiai ir įtaigiai perteikti savo mintis. Jis pasakojo ne tik apie gyvybingą chorinę Lietuvos ir Latvijos dainų švenčių tradiciją, bet ir apie abiejų šalių operos teatrų bendradarbiavimą bei koncertinio gyvenimo įvykius. Buvo įdomu iš jo sužinoti apie pirmąjį Latvijos konservatorijos alumną, talentingą latvių smuikininką Arvedą Noritą (Arveds Norits). A. Noritui baigimo diplomą Rygoje įteikė rektorius profesorius Jazepas Vytuolas (Jazeps Vitols). 1933 m. balandžio 1 d. jis dalyvavo Kauno konservatorijos inauguracijos iškilmėse Valstybės teatre Kaune. Tikėtina, kad jie vėl susitiko tame iškilmingame vakare, nes A. Noritas kaip tik tuo metu buvo Valstybės teatro orkestro koncertmeisteris. Meninę jo veiklą Kaune 1932–1934 m. lydėjo sėkmė. Kartais A. Noritas diriguodavo orkestrui baleto spektakliuose, surengdavo solinius ir kamerinius koncertus, dėstė smuiką Konservatorijoje. J. Vytuolui tikriausia buvo malonu Kaune susitikti J. Naujalį, J. Gruodį ir kitus iš anksčiau pažįstamus muzikus, taip pat buvusius auklėtinius, tarp kurių buvo ir jo kompozicijos klasės Rygoje absolventas Vladas Jakubėnas, tuo metu jau baigęs ir konservatoriją Berlyne, pradėjęs pedagoginę veiklą Kauno konservatorijoje. A. Noritui išvykus, 1934 m. rudenį, jį pakeitė kitas ryškus Latvijos smuikininkas Ruvinas Robertas Stenderis (Ruvins Roberts Stenders), kuris greta smuiko, Konservatorijoje dėstė ir alto specializacijos kursą, tuo inspiruodamas griežimo altu mokyklos Lietuvoje raidą. 1935–1940 m. šią latviškąją tradiciją Lietuvos kultūroje tęsė, kartu su kitais menininkais, Latvijos konservatorijos profesorius Adolfas Metzas. Jis dėstė smuiko specialybę Kauno konservatorijoje, vadovavo savo suburtam styginių kvartetui, fortepijoniniam trio, rengė solinius ir kamerinius koncertus, skatino savo studentų koncertinę veiklą (apie tai randame palankius atsiliepimus to meto Kauno spaudoje).
Iš mano jaunystės atmintyje išliko daugiau mokytojo V. Varčiko pasakotų istorijų apie profesorių A. Metzą. V. Varčikas studijavo A. Metzo klasėje nuo 1935 iki 1940 metų. Sukrečiantys to periodo ir vėlesni politiniai įvykiai (agresyvūs trijų užsienio valstybių ultimatumai Lietuvai, sovietinė Lietuvos okupacija ir aneksija, prasidėjęs II pasaulinis karas, nacistinė okupacija, sovietinė reokupacija) paveikė jo tolesnių studijų aplinkybes. 1940 m. rudenį studijos nutrūko, profesorius A. Metzas išvyko į Rygą. Vėlesniais pokario metais mano mokytojo prisiminimai apie profesoriaus A. Metzo asmenybę buvo jautrūs ir pagarbūs. Kalbėdamas smuiko pedagogikos temomis V. Varčikas nuolat grįždavo prie minties apie profesoriaus keliamus aukštus garso kokybės reikalavimus ir garso kultūros formavimo būtinybę. Tuo metu tai buvo ypač aktualu lietuviškajai smuiko ugdymo praktikai ir metodologijai, kadangi studentų pasiruošimas studijoms buvo labai įvairus. Prisimenu charakteringą V. Varčiko pasakojimą apie vieną pirmųjų jo susitikimų su naujuoju profesoriumi.
V. Varčikas: Norėdamas geriau susipažinti su savo studentais, Metzas pakvietė mus visus kartu susitikti klasėje Kauno konservatorijoje. Kai kurie studentai jau buvo studijavę pas kitus Konservatorijos pedagogus, bet pasirinko naująjį dėstytoją. Susitikime Metzas buvo dėmesingas, pagarbus, mielai bendraujantis, paprašė jam pagriežti laisvai pasirinktus ir paruoštus atlikimui kūrinius. Studentai keitė vienas kitą, profesorius klausėsi jų atlikimo įdėmiai ir nieko nekomentuodamas. Suprantama, kad norėdami atskleisti savo talentą ir kūrybines ambicijas, jie pasirinko geriausiai žinomus smuiko kūrinius ir stengėsi pademonstruoti savo muzikinį išprusimą kiek galima geriau. Metzas, išklausęs kiekvieną studentą, atrodė rimtas ir susirūpinęs. Pakilęs nuo kėdės, jis sukvietė studentus aplink save ir, pagarbiai kreipdamasis į kiekvieną žodžiu „Jūs“, pasakė: „ Ar jūs suvokiate, kad šiandien atlikote didžiąsias kompozicijas smuikui, prie kurių norint prisiartinti reikia nueiti ilgą kelią? Pavyzdžiui, Jūs griežėte Brahmsą, Jūs – Beethoveną, Jūs – Čaikovskį, o Jūs – Bruchą, bet ar suprantate, kokį pasiruošimo lygį jūs turite būti pasiekę, kad juos galėtumėte gerai atlikti viešame koncerte? Mes dabar darysime taip: šiuos koncertus smuikui jūs atidėsite į šalį, nes mes privalome grįžti prie Kreutzerio ir Donto Etiudų, Hržimaly „Gamų ir arpedžio mokyklos“ ir Schradiecko pratimų Op. 1, taip pat ir kitų naudingų smuiko pratyboms kūrinių.“ Studentai iš pradžių buvo šokiruoti, tačiau privalėjo per tam tikrą laiką priprasti prie šių nuosekliai profesoriaus taikomų reikalavimų. Dauguma jų suprato profesoriaus Metzo metodinių principų esmę, suvokė jų pažangumą. Kiekvienam studentui buvo paaiškinta jo techninės bazės stiprinimo svarba, kiekvienas studentas turėjo rimtai pasišvęsti smuiko studijoms. Intonacija, kaip pagrindinė grojimo smuiku išraiškos priemonė, atliekamo muzikinio teksto švara, individualus autorinių agogikos ir dinamikos ženklų perskaitymas, gilinimasis į juos, buvo profesoriaus A. Metzo smuiko ugdymo metodikos pagrindas. „Visa tai turi tarnauti studentų atliekamų kūrinių emocinio turinio atskleidimui“, – kartodavo jis. Savo pedagoginių reikalavimų principingumu Metzas teigiamai veikė to meto Kauno konservatorijos stygininkų profesinio parengimo atmosferą. Iš esmės panašių principų laikėsi ir jo kolegos pedagogai Konservatorijoje – žinomi atlikėjai smuikininkai Vladas Motiekaitis, Ruvinas Robertas Stenderis, violončelininkas Povilas Berkavičius (Berkovičius), kontrabosininkas Emerikas Gailevičius ir kiti, tačiau Metzo reikalavimai pasižymėjo ypatingu metodiniu nuoseklumu.
Gyvenimas vėliau parodė, ir man tai teko patirti pačiam, kad V. Varčikas savo ilgametėje pedagoginėje veikloje kūrybiškai taikė metodinius profesoriaus A. Metzo principus, nuolat papildydamas anksčiau įgytas žinias to meto naujų D. Oistracho smuiko griežimo mokyklos tradicijų patirtimi Lietuvoje, lankydamasis įvairių muzikos mokyklų smuiko pedagogų pamokose (profesorių A. Livonto, V. Radovičiaus ir kitų klasėse), studijuodamas naujausius smuiko literatūros leidinius, ruošdamas ir skaitydamas metodinius pranešimus mokytojų konferencijose, dalyvaudamas diskusijose.
Prisimenu dar kelis V. Varčiko pastebėjimus. A. Metzas į paskaitas Kaune iš Rygos kiekvieną savaitę vykdavo traukiniu per Joniškio pasienio stotį, nuo kurios jo kelionės išlaidos buvo padengiamos iš Konservatorijos biudžeto, tačiau kartais, norėdamas sutrumpinti kelionės laiką, skrisdavo lėktuvu.
Konservatorijoje A. Metzui buvo leista dėstyti užsienio kalba, bendravimas pamokose vyko dažniausiai rusų kalba.
A. Metzo Kaune suburto ir vadovaujamo styginių kvarteto nariai buvo jo kolegos, Konservatorijos dėstytojai Ruvinas Robertas Stenderis (profesoriaus A. Metzo absolventas Latvijos konservatorijoje, kvartete griežė altu), violončelininkas Povilas Berkavičius ir Valstybės teatro orkestro smuikininkas Adolfas Sadauskas. R. Stenderis ir P. Berkavičius buvo to paties orkestro koncertmeisteriai. Metzas kartu su P. Berkavičiumi ir pianistu Baliu Dvarionu subūrė ir fortepijoninį trio, su kuriuo dalyvavo įvairiuose koncertuose
V. Varčikas pasakojo, jog 1940 m. gegužės mėnesį A. Metzas sėkmingai atliko P. Čaikovskio Koncertą smuikui su Vilniaus simfoniniu orkestru, dirigavo B. Dvarionas. Tikėtina, kad tai buvo paskutinis A. Metzo solinis koncertas Lietuvoje: tų metų rudenį jis apsisprendė grįžti į Rygą.
A. Metzo veiklos Kauno konservatorijoje metais įvairiose miesto salėse vyko įžymių smuikininkų koncertai, kurių klausytis profesorius galėjo kartu su savo studentais, o vėliau aptarti juos savo klasėje. Kaune koncertavo:
- 1935, 1938, 1939 m. Robertas Soetensas (Robert Soetens),
- 1936 m. Davidas Oistrachas (kartu su pianistu Grigorijum Ginzburgu), Efremas Cimbalistas (Efrem Zimbalist), Žakas Tibò (Jacques Thibaud), Lėja Liubošutz (Lea Luboshutz),
- 1937 m. Miša Elmanas (Mischa Elman), Džozefas Sigetis (Joseph Szigeti), D. Oistrachas, Sara Rašina – A. Metzo studentė, tais metais baigianti Latvijos konservatoriją, ji koncertavo Kaune, grįždama po dalyvavimo Karalienės Elžbietos konkurse Briuselyje,
- 1939 m. Rikardas Odnoposoffas (Ricardo Odnoposoff).
V. Varčikas mėgo lankytis koncertuose ir juos prisimindamas kalbėjo, jog šių ir daugelio kitų atlikėjų pasirodymai Kauno salėse ir Radiofone skatindavo Konservatorijos studentų profesinį tobulėjimą, formavo Kauno visuomenės meninį skonį, palaikė bendrą kūrybinę atmosferą.
Minėtini profesoriaus A. Metzo klasės studentai Kauno konservatorijoje:
Vladas Varčikas (1915–2008) studijavo Kauno konservatorijos profesoriaus A. Metzo smuiko klasėje nuo 1935 iki 1940 m. Paraleliai studijavo chemiją Kauno Vytauto Didžiojo universitete. 1940 m. tapo Vilniaus filharmonijos orkestro smuikininku, karo metais dirbo Kauno Didžiojo teatro (buvusio Valstybės teatro) orkestre. Kauno konservatoriją baigė 1948 m. profesoriaus A. Livonto klasėje. Koncertavo kamerinių ansamblių sudėtyje. Nuo 1946 m. buvo smuiko mokytoju mokykloje, kuri vėliau pavadinta Juozo Naujalio muzikos gimnazija. 1993–2000 m. lygiagrečiai dėstė Lietuvos muzikos akademijos Kauno fakultete. 1959–1971 m. buvo Kauno muzikinio teatro direktorius. 1988 m. jam suteiktas Pasaulio tautų teisuolio garbės vardas už žydų tautybės Lietuvos piliečių gelbėjimą nacių okupacijos metais, 1999 m. įteiktas Lietuvos valstybinis apdovanojimas – Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius.
Albinas Ciplijauskas (1910–1983) baigė Kauno konservatorijos profesoriaus A. Metzo klasę 1938 m. Buvo aktyvus styginių kvarteto narys, taip pat Radiofono orkestro smuikininkas. 1944 m. buvo represuotas sovietų valdžios, su artimaisiais ištremtas į Sibiro koncentracijos stovyklas. Jam nebuvo leista sugrįžti į Lietuvą. Jis mirė Rusijoje, palaidotas Velikije Luki kapinėse. Brolis Vytautas Ciplijauskas (1927–2019) grįžo iš tremties, studijavo Lietuvos dailės institute, tapo įžymiu lietuvių dailininku.
Jurgis Fledžinskas (1924–1988) pradėjo studijas profesoriaus A. Metzo klasėje 1940 m. Baigė Vilniaus valstybinę konservatoriją 1949 m. profesoriaus J. Targonskio klasėje. 1946–1981 m. buvo įžymiojo Lietuvos kvarteto altininkas, dėstė LMA, buvo alto klasės profesorius, įkūrė Kamerinio ansamblio katedrą ir jai vadovavo. Savo ranka rašytoje kūrybinėje biografijoje mini studijas profesoriaus A. Metzo klasėje Kauno konservatorijoje.
Viačeslavas Možalskis (1906–?) baigė profesoriaus A. Metzo klasę Kauno konservatorijoje 1938 m. Dalyvavo kamerinių ansamblių, taip pat Kauno orkestrų veikloje. Buvo Šiaulių muzikos mokyklos smuiko mokytojas.
Kazys Juodelis (1911– po 1975) baigė profesoriaus A. Metzo klasę Kauno konservatorijoje. Aktyvus styginių kvarteto narys, vėliau – Vilniaus filharmonijos simfoninio orkestro koncertmeisteris. Pokario metais persikėlė gyventi ir dirbti į Lenkiją.
Izidorius Vasiliauskas (Vasyliūnas) (1906–1982), 1935 m. baigęs V. Motiekaičio klasę Kauno konservatorijoje, dvejus metus tobulinosi pas A. Metzą. Buvo Valstybės teatro orkestro smuikininkas, Radiofono orkestro koncertmeisteris, kamerinių ansamblių narys, rengė solinius koncertus. 1940–1944 m. dėstė Vilniaus ir Kauno konservatorijose. 1944 m. pasitraukė į Austriją, griežė Vienos radijo simfoniniame orkestre. Vėliau muzikinę veiklą tęsė Kolumbijoje ir JAV. Mirė Keimbridže (prie Bostono).
Kazys Matiukas (1909–1978) baigė Kauno konservatorijos profesoriaus A. Metzo klasę 1937 m. Buvo Kauno Valstybės teatro orkestro smuikininkas. Dėstė Kauno konservatorijoje, tapo jos docentu, direktoriumi (1944–1948), vėliau dėstė J. Gruodžio muzikos mokykloje. Koncertavo su šios mokyklos pedagogų styginių kvartetu, kameriniu orkestru, duetu su savo žmona pianiste Eugenija Matiukiene.
Pranas Matiukas (1917–1997) – Kazio Matiuko brolis – baigė profesoriaus A. Metzo klasę Kauno konservatorijoje 1938 m. Studijas tęsė Zalcburgo Mozarteume pas G. Steinerį. Iki 1946 m. buvo Zalcburgo simfoninio orkestro smuikininkas. Nuo 1948 m. – Pietų Australijos simfoninio orkestro (Adelaidė) smuikininkas.
Peržvelgę profesoriaus A. Metzo dokumentinę medžiagą Lietuvos literatūros ir meno archyve, jo klasės sąrašuose matome didelį Lietuvos smuikininkų būrį. Asmens byloje yra Konservatorijos direktoriaus profesoriaus J. Gruodžio pasirašytas raštas Švietimo ministerijai, kuriame minima, kad profesorius A. Metzas turi 16 valandų savaitinį krūvį, numatant galimybę apmokėti papildomas darbo valandas. 1936–1937 mokslo metais jis turėjo 17 val., o 1937–1938 mokslo metais – 18 val. pedagoginio darbo krūvį. Greta jau minėtų studentų A. Metzo klasės sąrašuose randame ir daugiau įsiliejusių į Lietuvos kultūrą smuikininkų pavardžių: tai Juozas Jagėla, Adomas Krevnevičius (Kraunevičius), Jankelis Epšteinas, Zenona Rajauskaitė, Mykolas Jagučauskis, Maja Gladšteinaitė, Stasys Gabrijolavičius, Ilija Lopertas, Elzbieta Baltaitė, Josifas Sapinas, Henrikas Bagdzevičius, Berelis Cezarkas, Ona Navickaitė, Elijas Kaganas, Mečys Kriaučiūnas, Mozė Glazas, Leiba Arklis, Stasys Gliaudelis, Izaokas Karlinas, Elena Kuprevičiūtė (1941 m. ji kartu su broliu pianistu Andriumi Kuprevičiumi ir visa šeima išvyko iš Lietuvos, toliau studijavo Prahoje, Miunchene, ten pradėjo koncertuoti, kūrybinę veiklą tęsė Argentinoje, JAV, Europoje).
Apie aukštus A. Metzo profesinius reikalavimus byloja jo klasės studentų 1938 m. gegužės mėn. baigiamųjų egzaminų protokolai: Vytautas Klygis greta kitų kūrinių atliko A. Dvoržako koncerto I d., Asija Karnaitė ir Albinas Ciplijauskas – F. Mendelssohno, Aurelija Kuginienė – E. Lalo Koncrtą F-dur, Zoruchas Levinas – N. Paganini Koncertą, Viačeslavas Možalskis – J. Sibelijaus Koncertą, iš kurių tik dviejų pastarųjų programos atlikimas įvertintas pažymiu „labai gerai“. Galime teigti, kad profesoriaus A. Metzo veikla Lietuvoje sėkmingai tęsė europietiškas smuiko ugdymo tradicijas – J. Joachimo, L. Auerio ir E. Ysaye liniją, kurioje buvo aiškiai išreikšta stygininkų individualaus ir ansamblinio, ypač styginių kvarteto, lygiagretaus ugdymo kryptis.
Profesoriaus A. Metzo veikla yra ryški Lietuvos styginių meno istorijos panoramoje, verta tolesnių studijų. Archyve galime rasti išties daug aktualios medžiagos Lietuvos ir Latvijos muzikinių ir pedagoginių ryšių istorijos tyrimams, galintiems priminti nenutrūkstamą mūsų tautų bendradarbiavimą. Praeities dokumentai patvirtina, kad Lietuva tomis komplikuotomis politinėmis aplinkybėmis nenutraukė pastangų toliau skatinti šalies meno procesų eigą ir įvairovę, augino naują jaunų talentingų muzikų kartą, tam tikslui pasitelkdama ir tarpvalstybinius ryšius. Paskutiniame A. Metzo asmens bylos dokumente, datuotame 1940 m. spalio 15 d., rašoma, kad „Švietimo Liaudies komisaro įsakymu, Kauno valstybinės konservatorijos mokytojas Mecas Adolfas, jam pačiam prašant, atleistas iš tarnybos nuo 1940 m. rugsėjo 1 d.“. Gaila, kad sugrįžus į Rygą, jo tragišką likimą lėmė besiplečiantis Antrasis pasaulinis karas ir nacių okupacija.
A. Metzo profesinė veikla Lietuvoje paliko gilų pėdsaką, yra vertinama ir nepamiršta. Ji įsirašė į abiejų mūsų šalių aukštųjų muzikos mokyklų bendradarbiavimo istoriją, praturtino Lietuvos ir Latvijos kultūrinius ryšius.
Šiomis 2023 m. dienomis minėdami Lietuvos muzikos ir teatro akademijos 90-metį, mes prisimename ilgametę ryšių su Latvijos Jazepo Vytuolo muzikos akademija istoriją. Už dėmesį ir draugiškus patarimus ruošiant straipsnį publikacijai dėkoju kolegoms, muzikologams – profesoriui dr. Juozui Antanavičiui, Virginijai Apanavičienei, Aldonai Juodelienei, profesoriui dr. Leonidui Melnikui, Ritai Nomicaitei, profesorei dr. Danutei Petrauskaitei, dr. Aušrai Strazdaitei–Ziberkienei.
Už pateiktą straipsniui medžiagą dėkoju Lietuvos literatūros ir meno archyvo skaityklos vedėjai vyriausiajai archyvarei Rasai Adomavičienei.
Prof. Petras Kunca
Vilnius, 2023 m. balandžio 1 d.
Šaltiniai
– Jakubėnas, Vladas. Straipsniai ir recenzijos. T. 1. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1994, p. 170, 190, 236.
– Jakubėnas, Vladas. Straipsniai ir recenzijos. T. 2. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 1994, p. 1186. (Čia taip pat skaitykite apie Prano Matiuko dalyvavimą Konservatorijos studentų koncerte 1938 m.)
– Melnikas, Leonidas. Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais. Vilnius: Charibdė, 2008.
– Metzas, Adolfas. Asmens byla. Lietuvos literatūros ir meno archyvas, F. 84, ap. 4, b. 39.
– Noritas, Arvedas. Asmens byla. Lietuvos literatūros ir meno archyvas, F. 84, ap. 4, b. 42.
– Petrauskaitė, Danutė. Muzika Kauno žydų gete. Lietuvos muzikologija, 2006, T. 7, p. 106–117.
– Stenders, Ruvinas Robertas. Asmens byla. Lietuvos literatūros ir meno archyvas, F. 84, ap. 4, b. 58.
– Varčikas, Vladas. Žmonės prieš vandalus. Ir be ginklo kariai: straipsnių rinkinys. Sudarytoja S. Binkienė. Vilnius, 1967, p. 237. (Čia taip pat skaitykite apie R. R. Stenderiui priklausiusio italų meistro Amati pagaminto unikalaus smuiko išgelbėjimą nacių okupacijos metais)
Nuotraukose: prof. Adolfas Metzas (nuotr. iš Lietuvos literatūros ir meno archyvo), Vladas Varčikas su mokiniais, prof. Petras Kunca ir Vladas Varčikas (nuotr. iš P. Kuncos asmeninio archyvo).
LMTA alumnai Birštono kultūros renginiuose: vasaros prisiminimai
Kai kurie 2022 liepos meninių įvykių atspindžiai
Prof. Petras Kunca
Mūsų Draugijos narys, Lietuvos valstybinės konservatorijos alumnas Valerijus Gratulevičius šią vasarą Birštono kultūros centre Dizaino asociacijos inicijuotoje parodoje eksponavo 16 savo tapybos paveikslų. Tapęs senjoru, jis jau beveik du dešimtmečius gyvena Birštone. Ten susidomėjo tapyba, pradėjo lankyti Meno mokyklos suaugusiųjų dailės skyrių. Valerijaus talentą pastebėjo ir jo kūrybą paskatino mokytojas dailininkas Remigijus Janušaitis. Šiandien V. Gratulevičius kūrybos derlių sudaro virš 100 tapybos drobių . Pradžioje jo darbai buvo pristatomi bendrose meno studijos ekspozicijose, dabar jo kūryba matoma įvairiausiose Birštono reprezentacinėse erdvėse, kuriose dailininkas rengia ir personalines parodas. Tai sanatorijų ir kitų įstaigų, kultūrinių organizacijų, taip pat Prienų ir kitų miestų salės. V. Gratulevičius kūrybiškai palaiko Dizaino asociacijos veiklą, dalyvaudamas jos veikloje ir rengiamose parodose. Jo darbais domisi ir juos mielai įsigyja tapybos gerbėjai Birštone, taip pat šio miesto svečiai.
Liepos mėnesio parodoje Birštono kultūros centre V. Gratulevičius pateikė savo pastarųjų metų kūrybos rinktinius darbus. Ir nors jie buvo eksponuojami be pavadinimų, juose akivaizdi meilė gamtai, autorių inspiruoja gamtos spalvinė dermė visais metų laikais, šviesos ir šešėlių žaismas, minkšti pustoniai. Dailininko pasirenkama spalvinė gama pasižymi įvairove ir gyvybingumu. Nors šioje parodoje V. Gratulevičius eksponavo natiurmortus ir peizažus, vis tik išryškėjo autoriaus didelis dėmesys būtent peizažui. Iš tikro, autorių galime vadinti peizažistu, kurio darbuose dažnai matome gamtos prieglobsčio fone iškylančias pastatų formas ar pastebime spalvingą architektūrinės detalės blyksnį. Jo darbams būdingas neįmantrius piešinys, aiški kompozicija, ėjimas savo pasirinktu natūraliu keliu, išvengiant bereikalingo komplikuotumo ar „modernizacijos“ pagundų. Atrodo, V. Gratulevičiaus meniniam skoniui yra artimas XX a. dailininkų – impresionistų palikimas, ypač prancūzų peizažinė tapyba, natiurmortai. Jie jam pasitarnavo atramos tašku randant savo savaimingą šiuolaikinę tapybos kalbą.
V. Gratulevičiaus kūrybos temos nebūtinai susijusios su Birštonu, jo darbuose kartais iškyla ankstesnėse koncertinėse kelionėse pastebėti nepamirštamai ryškiai atmintyje užfiksuoti vaizdiniai, primenantys Pietų Europos ar Venecijos vaizdus. Jo kūryboje galima įžvelgti ir tam tikrą dekoratyvumo tendenciją, susijusią su scenografiškumo apraiškomis. Tai tikriausia yra jo ilgamečio darbo teatruose pasekmė: jo tapybines vizijas persmelkė teatro meninė atmosfera – teatras buvo jo antrieji namai. Visus minėtus bruožus galėjome pastebėti ir šioje vasaros parodoje eksponuotuose darbuose. Savo paveikslams dailininkas dažnai renkasi palyginti nedidelio formato drobes, kuriose kompozicijas tapo aliejiniais ar akriliniais dažais. Galime teigti, kad V. Gratulevičius yra suformavęs savitą kūrybinę viziją ir neabejodamas žengia savo pasirinktu ieškojimų ir atradimų keliu. Įdomu ir tai, kad dailininkas dažnai užsimena apie psichologinę tapybos kaip terapijos svarbą visuomenei: ji reikšminga tiek pačiam dailininkui, tiek jo darbų stebėtojams įvairiose ekspozicijose.
Alumnų draugijos nariai mielai prisimena aktyvią V. Gratulevičiaus – muzikos atlikėjo veiklą LOBT orkestro altų grupės koncertmeisterio pareigose. 1965 baigęs prof. J. Fledžinsko alto klasę, pradėjo savo kūrybinį kelią Valstybinės Filharmonijos simfoniniame orkestre, vėliau tapo Šiaulių pedagoginio instituto dėstytoju, bet grįžęs į Vilnių paskyrė savo kūrybines jėgas Operos ir baleto teatro orkestrui, kuriame iki savo kūrybinės veiklos pabaigos vadovavo altų grupei. Kurį laiką buvo kviestinis Varšuvos Didžiojo teatro orkestro narys, dalyvavo jo užsienio gastrolėse ir spektaklių įrašuose Europos ir Azijos šalyse, taip pat buvo kviečiamas konsultantu alto specialybės studentams Varšuvos F. Šopeno muzikos akademijoje. Valerijus mielai prisimena ir muzikinę veiklą Lietuvių operoje Čikagoje – 1990 m. jis dalyvavo iškilminguose jos spektakliuose pagerbiant Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą.
Birštono aplinka formuoja menininko žvilgsnį, bet ir paties dailininko veikla papildo kūrybinę kurorto atmosferą. V. Gratulevičius yra bendrijos“ Lietuvos bočiai“ ir Dizaino asociacijos narys. Nuo 2019 m. mielai įsijungė į LMTA Alumnų draugijos veiklą, tapo jos tikruoju nariu ir suruošė savo tapybos parodą Muzikos ir teatro akademijoje – erdvėje prie J. Karoso salės eksponavo 24 drobes.
Pernai, 2021 m. sausio 5 d. kolega V. Gratulevičus gražiai paminėjo savo 80-metį.
Ta proga Prienų rajono ir Birštono krašto laikraštis „Gyvenimas“ 2021 m. sausio 8 d. publikavo išsamų korespondentės Dalės Lazauskienės straipsnį „Koncertmeisteris Valerijus Gratulevičius, nulipęs nuo didžiosios scenos, kūrybinį polėkį rado tapyboje…“. Autorė rašo: „Dailininkas bene didžiausia sėkme vadina 2019 m. LMTA surengtą tapybos darbų parodą, kurią pristatant dalyvavo Alumnų draugijos nariai, garbingi profesoriai, muzikai, jo vaikai ir anūkai, bičiuliai ir draugai. Jis buvo labai iškilmingai pagerbtas, sulaukė padėkos ir paskatinimo žodžių.“. Iš tikro malonu prisiminti šiltą to vakaro atmosferą, kurią muzikos garsais papuošė LMTA Alumnų draugijos nario profesoriaus Petro Radzevičiaus alto klasės studentų koncertas. „Šiandien labai tikiuosi, kad pandemijos ir karo veiksmų sukelta įtampa palaipsniui nuslūgs ir greitai vėl išsilaisvins kūrybos polėkis“- sakė mūsų asociacijos narys V. Gratulevičius, po parodos Birštono Kultūros centre puoselėjantis naujas kūrybines mintis.
Dizainerių draugijos narių tapybos ir akvarelės darbų vasaros paroda Birštone įsiliejo į miesto visuomenės palaikomą kūrybingą atmosferą, kurioje dėmesingai plėtojamos meno tradicijos ir jo apraiškų įvairovė. Parodoje su 33 darbais dalyvavo akvarelininkė R. Bielevičienė, akrilu tapytus darbus pateikė autorės I. Baranauskienė, V. Budreckienė, I. Jakimavičienė, V. Jurgelionienė, R. Koklevičienė, V. Krasauskienė, L. Slavinskienė. Pastarosioms jų pasirinkta technika ir komponavimo principai – abstrakčios dekoratyvinės formos – leidžia laisvai pasireikšti individualizuotai fantazijai, jų begalinei įvairovei. Tos formos – lyg spalviniai akcentai – gali būti puikiai pritaikomos ir parodų ekspozicijose, ir patalpų interjero puošybai.
Vasaros meninius įspūdžius papildė penki Sakralinės muzikos festivalio „Gaudete Birštonas 2022“ koncertai, kuriuose dalyvavo LMTA ir kitų muzikos universitetų auklėtiniai. Paskutinį liepos mėnesio šeštadienį Birštono Šv. Antano Paduviečio bažnyčioje klausėmės ankstesniųjų metų absolvenčių – dainininkės Monikos Pleškytės (sopranas, baigė Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademiją) ir LMTA alumnės, pianistės Linos Giedraitytės atliekamo baigiamojo festivalio koncerto. Po šviesiais bažnyčios skliautais skambėjusi šio dueto atliekama sakralinė muzika suteikė didelę dvasinę atgaivą. Užpildę bažnyčią klausytojai ilgais aplodismentais dėkojo atlikėjoms. Tauri koncerto aura derėjo su Šv. Antano Paduviečio bažnyčios iškilmingumu ir Birštono vasaros grožiu.
Prof. Petras Kunca
2022 09 23
Nuotraukoje – prof. Petras Kunca, Valerijus Gratulevičius ir prof. Petras Radzevičius LMTA parodos atidaryme. LMTA Alumnų draugijos fotoarchyvas
Įvyko LMTA Alumnų draugijos narių visuotinis susirinkimas
2022 m. gegužės 7 d. Vilniuje, LMTA Kongresų rūmuose, įvyko LMTA Alumnų draugijos narių ataskaitinis-rinkiminis visuotinis susirinkimas.
LMTA Alumnų draugija, įsteigta 2016 m. buvusios LMTA karjeros ir kompetencijų centro vadovės muzikologės Aldonos Juodelienės ir smuikininko prof. Petro Kuncos bei dar 8 steigėjų iniciatyva, tarp kurių – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro direktorė Laima Vilimienė, Lietuvos nacionalinės filharmonijos direktorė Rūta Prusevičienė, LMTA profesorius kompozitorius Mindaugas Urbaitis, docentas kompozitorius Kazys Daugėla, skaičiuoja šeštuosius savo gyvavimo metus.
LMTA Alumnų draugijos prezidentas prof. Petras Kunca, savo ataskaitoje pristatydamas 2019-2021 m. Draugijos veiklą, pasidalino įžvalgomis apie įvykdytus darbus, alumnų veiklos prasmę, priminė susirinkimo dalyviams per tuos metus surengtus reikšmingiausius renginius. Tarp jų – Lietuvos kultūrai nusipelniusių LMTA pedagogų prof. M. Azizbekovos ir prof. V. Radovičiaus 100-osioms gimimo metinėms paminėti skirtas koncertas Paliesiaus dvare, 1975-ųjų metų LMTA absolventų – kompozitorių ir muzikologų susitikimas – veiklos (išleistų knygų, straipsnių, kūrinių natų) paroda Akademijos rūmuose, LMTA bendruomenės susitikimas su kompozitoriumi prof. Mindaugu Urbaičiu ir jo kūrinių koncertas Muzikos inovacijų centre, alumno V. Gratulevičiaus tapybos darbų parodą LMTA Centriniuose rūmuose. Įvyko ekskursijos: 2019 m. Alumnų draugijos nariai, lydimi draugijos Garbės nario restauratoriaus Petro Kanevičiaus, lankėsi Vilniaus Bernardinų bažnyčios komplekse, Paliesiaus dvare, Mielagėnų šv. Jono krikštytojo bažnyčioje, Kauno šv. Jurgio Kankinio bažnyčioje. Nors dėl Covid-19 pandemijos 2020-2021 m. Draugijos aktyvi veikla buvo pristabdyta, prezidentas prof. Petras Kunca pasidžiaugė, kad ekstremaliomis sąlygomis, karantino metu, visi draugijos nariai išliko nuo epideminės situacijos nenukentėję, bei, kiek leido aplinkybės, dalyvavo ir kitų nevyriausybinių organizacijų veikloje, administravo sėkmingai plėtojamus tarptautinius ar respublikinius projektus, dalyvavo akademinėje, koncertinėje, atlikėjiškoje veikloje, organizavo renginius, dalyvavo tarptautinėse konferencijose, rašė mokslo ir muzikos populiarinimo straipsnius, leido knygas.
Išklausius Draugijos revizorės Rimos Rimšaitės parengtą finansų ataskaitą, svarstytas LMTA Alumnų draugijos nario mokesčio klausimas. Įvertinus kylančią infliaciją, kuri Lietuvoje 2022 m. siekia jau 16 proc., ir tai, kad mokesčio sumažinimas galėtų būti tik labai nereikšmingas, vienbalsiai nutarta jo dydžio nekeisti ir palikti anksčiau nustatytus metinius nario mokesčio dydžius: 12 eurų – dirbantiems Draugijos nariams ir 6 eurai senjorams.
Visuotinis susirinkimas kitai trejų metų kadencijai vienbalsiai išrinko Draugijos valdymo organus: prezidentą – prof. P. Kuncą, valdybą – prof. P. Kuncą, A. Juodelienę, V. Apanavičienę, revizorių – prof. E. Gabnį.
Visuotinio susirinkimo metu buvo aptartos idėjos dėl tolesnės LMTA Alumnų draugijos ir Akademijos bendradarbiavimo galimybių, išsakytos LMTA rektorės doc. Juditos Žukienės susitikimo su Alumnų draugijos valdybos nariais, įvykusio visuotinio susirinkimo išvakarėse, metu. Kadangi išorinio aukštosios mokyklos vertinimo metu svarbi ir alumnų nuomonė, ypač dėl įgyvendinamų studijų programų, apie tai diskutavę Alumnų draugijos nariai, turintys ilgametę universitetinės aukštosios mokyklos admininstravimo ir pedagoginio darbo patirtį – rektorius prof. Juozas Antanavičius ir rektorius prof. Eduardas Gabnys, teigė visuomet pasiryžę pasidalinti turimomis įžvalgomis dėl Akademijos strateginių tikslų, studijų programų, kurias galėtų pareikšti ir išdėstyti bendruose metiniuose LMTA vadovų ir Alumnų draugijos susitikimuose.
Siekiant į LMTA Alumnų draugijos gretas pritraukti daugiau jaunimo, akcentuotas glaudesnio bendradarbiavimo su Akademijos vadovybe bei padaliniais poreikis, platesnio Alumnų draugijos veiklos viešinimo ir alumnų integravimo į Akademijos bendruomenės gyvenimą poreikis.
Susirinkimo dalyviai taip pat nusprendė atnaujinti Alumnų draugijos nario pažymėjimo parengimo klausimo svarstymą.
Alumnų draugijos valdyba
2022 05 10
2022 m. gegužės 7 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kongresų rūmų (Vilniaus g. 6-2) 303 auditorijoje įvyks LMTA alumnų draugijos narių visuotinis susirinkimas, kurio metu bus renkami nauji vadovaujantys organai.
Pradžia 10.00 val.
Nesusirinkus dalyvių kvorumui, 11.00 val. vyks pakartotinis visuotinis susirinkimas.
Dalyviai registruojami nuo 9.30 val.
Darbotvarkė
1. LMTA alumų draugijos prezidento ataskaita
2. Revizoriaus ataskaita
3. Pasisakymai ir diskusijos
4. LMTA alumų draugijos prezidento/-ės, valdybos narių ir revizoriaus/-ės rinkimai
5. Kiti klausimai
Iki gegužės 2 dienos el. paštu: alumnai@lmta.lt kviečiame teikti savo kandidatūras į renkamas pozicijas – prezidento/-ės, valdybos nario/-ės, revizoriaus/-ės.
Negalintys dalyvauti visuotiniame susirinkime, turi teisę perduoti savo balsą kitam Draugijos nariui. Įgaliojimo tekstas prisegamas. Atkreipiame dėmesį, kad įgaliojimas turi būti patvirtintas notaro, kadangi susirinkimas yra rinkiminis.
LMTA Alumnų draugija
2022 04 15
Sveikinimai profesoriui Eduardui Gabniui, LMTA alumnų draugijos nariui, jubiliejaus proga!
Kovo 17 d. akordeno Maestro, profesorius Eduardas Gabnys pasitiko savo 70-ties metų jubiliejų, kartu paminėdamas ir profesinės veiklos penkiasdešimtmetį. Nuoširdžiai sveikiname!
Prof. Eduardas Gabnys priklauso būriui ryškiausių, jau 50 metų profesionalaus muziko atlikėjo keliu einančių pedagogų. Būdamas puikus savo instrumento žinovas, įkvėptas nuoširdžios meilės muzikai, Profesorius išugdė didelį būrį akordeono specialistų Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nemažai jų tapo tarptautinių konkursų laureatais. Savo ilgamete patirtimi Profesorius nenustoja dalytis ir dabar, paskatindamas jaunimą žavėtis akordeono muzika.
Prof. Eduardas Gabnys, kaip solistas ar ansamblyje su Genadijum Savkovu, gastroliavo JK, JAV, Suomijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, Italijoje, tarptautiniuose konkursuose Vokietijoje (1989), Italijoje (1994) laimėjo laureatų ir diplomantų vardus, instrumentavo daugybę kūrinių, kuriuos išleido Lietuvos, Italijos leidyklos.
Visuomeniškas požiūris į bendruomenės reikalus, atvirumas naujoms idėjoms, atsiskleidė prof. Eduardui Gabniui tapus LMTA prorektoriumi (1994-2005), o vėliau ir rektoriumi (2005-2011). Prof. Eduardas Gabnys yra įvairių organizacijų – Lietuvos ir Baltijos šalių akordeonininkų draugijų, Lietuvos muzikų sąjungos, LMTA alumnų draugijos narys, aktyviai prisidedantis prie jų veiklos. Prof. Eduardas Gabnys – ir tarptautinių akordeono muzikos festivalių Vilniuje meno vadovas, žiuri pirmininkas, įvairiose šalyse rengęs tarptautinius akordeono seminarus, atviras pamokas.
Sveikiname prof. Eduardą Gabnį reikšmingų sukakčių proga ir linkime ilgų, muzikos lydimų aktyvaus gyvenimo metų, stiprybės ir neblėstančios energijos, nesibaigiančių kūrybinių atradimų!
LMTA Alumnų draugija
2022 03 31
Sveikinimai prof. Petrui Kuncai jubiliejaus proga!
Vasario 26 d. prof. Petrui Kuncai sukako 80 metų. Sveikiname profesorių Petrą Kuncą, LMTA Alumnų draugijos prezidentą, sulaukus gražaus jubiliejaus!
Prof. Petro Kuncos vardas tvirtai įrašytas į Lietuvos ir pasaulio muzikos meno pasiekimų istoriją. Jis – ir tarptautiniu mastu pripažinto Vilniaus kvarteto, kuriame griežė 31-erius metus, narys, su šiuo kvartetu aplankęs per 40 Europos, Azijos, Pietų Amerikos, Afrikos šalių, – ir smuikininkas solistas, surengęs per 100 solinių koncertų, – ir LMTA bei M. K.Čiurlionio menų gimnazijos pedagogas, išugdęs daugiau kaip 200 studentų ir moksleivių bei tapęs jiems savo profesinės veiklos ir nepralenkiamo darbštumo pavyzdžiu. Prof. Petras Kunca – aktyvus visuomenininkas, ECMTA (Europos kamerinės muzikos dėstytojų asociacijos) valdybos narys, Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas, su bendraminčiais įkurtos LMTA Alumnų draugijos Prezidentas, Lietuvos muzikų sąjungos tarybos narys, aktyvus įvairių Lietuvos ir tarptautinių renginių iniciatorius ir dalyvis, koncertuojantis renginiuose ir iškilminguose minėjimuose, dalyvaujantis nevyriausybinių organizacijų projektuose kaip savo srities ekspertas, daugybės straipsnių autorius, kurio įžvalgos ir taiklūs pastebėjimai svarbūs tiek muzikams, tiek visai kultūrinei bendruomenei. Visada giedra nuotaika, pozityvumu spinduliuojantis Profesorius yra dar ir nepralenkiamas diplomatijos meistras, autoritetas kolegoms ir puikus organizatorius.
Profesoriaus nuopelnai kultūrai įvertinti Valstybine premija (1979), Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu (1999), Austrijos garbės kryžiumi (2016).
Sveikiname prof. Petrą Kuncą ir linkime stiprybės, energijos, darbingos nuotaikos, siekiant įgyvendinti visus sumanymus, ir ilgiausių metų!
LMTA Alumnų draugija
2022 03 17
Profesoriui Juozui Antanavičiui – 80. Sveikiname!
Liepos 25 d. profesorius, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius Juozas Antanavičius pažymėjo 80-ties metų sukaktį. Prisiminę prabėgusius metus ir nuveiktus darbus, matome šio muzikos meno ir mokslo vizionieriaus nuolatinį troškimą siekti naujų viršūnių. Įsimintinas ir įkvepiantis Juozo Antanavičiaus kūrybos ir gyvenimo kelias: muzikologas, mokslininkas, humanitarinių mokslų daktaras, visuomenės veikėjas, studentų mėgiamas LMTA teorinių disciplinų dėstytojas, Muzikos teorijos katedros vedėjas, ilgametis Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius, aktyviai dalyvavęs universitetų valdyme – nuolat buvo renkamas ne tik Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, bet ir Klaipėdos universiteto senato nariu, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentas, Lietuvos mokslo tarybos narys, daugelio Lietuvos ir tarptautinių organizacijų narys – Lietuvos kompozitorių sąjungos valdybos narys ir pirmininko pavaduotojas, Lietuvos ir Austrijos draugijos prezidentas, Baltijos muzikos akademijų asociacijos (ABAM) iniciatorius ir viceprezidentas bei LMTA atstovas joje, Europos universitetų asociacijos (EUA) tarybos narys, Europos mokslų ir menų akademijos (Academia Scientiarum et Artium Europaea) narys, LMTA atstovas Europos aukštųjų muzikos mokyklų asociacijoje.
Juozo Antanavičiaus studijos, straipsniai, recenzijos, išleisti puošniame leidinyje „Tarp muzikos mokslo ir kalnų“ (2010), atskleidžia visapusišką jo asmenybę, kurią grūdino ir sportas: nardymas, kalnų slidinėjimas, alpinizmas. Pasiektos ir vienos aukščiausių pasaulio kalnų viršūnių Kaukazo ir Pamyro kalnuose, bent septynetą kartų nugalėtos jų perėjos, kalnų upės ir ledynai…
Profesorius Juozas Antanavičius yra plačių pažiūrų eruditas – daugelio mokymo, studijų programų, vadovėlių autorius ir bendraautorius, įvairių mokslo žurnalų redkolegijų narys, Muzikos enciklopedijos (3 tomai) mokslinės redakcinės tarybos pirmininkas, kultūros renginių ir organizacijų kūrimo iniciatorius.
Juozas Antanavičius yra apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu.
Įsikūrus LMTA Alumnų draugijai (2016), jis tapo aktyviu jos nariu, renginių dalyviu ir patarėju.
Garbingo jubiliejaus proga nuoširdžiai sveikiname mūsų mylimą kolegą, Alumnų draugijos narį, muzikologą, profesorių Juozą Antanavičių! Linkime kūrybingų metų, gyvenimo džiaugsmo! Džiaugiamės, kad esate su mumis!
LMTA Alumnų draugija
2020 09 14
Daugiau informacijos: https://old.lks.lt/indexbd42.html?page=juozas-antanavicius-2
Atidaryta LMTA alumnų draugijos nario Valerijaus Gratulevičiaus tapybos paroda
LMTA alumnų draugijos prezidento prof. Petro Kuncos paskatintas, altininkas, buvęs Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro orkestro altų grupės koncertmeisteris Valerijus Gratulevičius surengė savo tapybos darbų parodą, kuri buvo atidaryta vasario 11 d. LMTA Centriniuose rūmuose prie J. Karoso salės.
Parodą atidaręs prof. P. Kunca sveikino muziką, atskleidusį savyje tapybos gebėjimus ir intensyviai dirbantį naujoje kūrybos srityje. Alumnų draugijos narys prof. Petras Radzevičius susirinkusius nustebino paminėdamas ir savo klasės mokinius, tap pat tapančius ant drobės, bei muziką Žuką, tapusį medalių iš metalo kūrėju. Parodos atidarymą papuošė nedidelis prof. P. Radzevičiaus klasės studentų koncertas.
Parodos autorius V. Gratulevičius, gyvenantis Birštone, tapybos mokėsi Birštono meno mokyklos dailės skyriaus suaugusiųjų grupėje ir yra nutapęs per 100 paveikslų, iš kurių 25 pateikė ekspozicijai. Savo kalboje autorius grožėjosi neprastai aukštu prof. P. Radzevičiaus alto klasės studentų muzikavimo lygiu ir padėkojo už puikų koncertą parodos atidarymo proga bei pažymėjo, kad „niekada nebuvo taip iškilmingai pagerbtas“.
Parodos autorių, tapusį LMTA draugijos nariu, sveikino Alumnų draugijos valdybos narės LMTA lektorė Virginija Apanavičienė, muzikologė Aldona Juodelienė, draugijos nariai Valentinas Kaplūnas, prof. Eduardas Gabnys, muziko ir dailininko vaikai, anūkai, bičiuliai ir draugai.
Paroda veiks iki kovo 7 d., o kovo 8 d. ji jau bus atidaryta Birštone.
Alumnų draugijos informacija
2019 02 19
Mokytojų 100-osioms gimimo metinėms
Šiemet minime LMTA profesorių – pianistės Mariam Azizbekovos ir smuikininko Viktoro Radovičiaus 100-ąsias gimimo metines. Ta proga Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Alumnų draugija šių metų lapkričio 3 dieną Paliesiaus dvaro Pasagos salėje surengė koncertą–prisiminimą „Lietuvos muzikos istorijos pėdsakais: profesorių M. Azizbekovos ir V. Radovičiaus 100-mečiui“.
Iš Vilniaus vykusiu autobusu kelios dešimtys LMTA Alumnų draugijos narių, svečių, koncerto atlikėjų pasiekė Mielagėnus, garsėjančius ilgaamže 500 metų istorija, dvarų kultūra bei vieno įžymiausių XIX a. profesionalaus lietuvių dailininko Vincento Smakausko (1797–1876) dailės darbais. Jie puošia Mielagėnų šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurioje, restauruojant dvarą, 2016 m. atidengta paminklinė lenta, skirta šiame miestelyje palaidotam dailininkui.
Klebonas Marijonas Savickas, kaip įprasta, svečius pasitiko bažnyčios varpų gaudesiu, papasakojo bažnyčios įkūrimo istoriją, jau trečią dešimtmetį parapijos globojamus Mielagėnų senjorų namus. Klebonas Marijonas Savickas celebravo šv. Mišias, kuriose buvo paminėti ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomenės Amžinybėn išėjusieji nariai. Puikios akustikos bažnyčioje skambėjo smuiko melodija – „Dedikacija V. Radovičiui“; tai Petro Kuncos J. S. Bacho-Ch. Gounod „Meditacijos“ transkripcija smuikui solo, kurią atliko pats profesorius Kunca.
Po pamaldų, LMTA vėliavai plevėsuojant Alumnų draugijos nario, buvusio LMTA rektoriaus prof. Eduardo Gabnio rankose, iškilmių dalyviai pajudėjo Paliesiaus dvaro link, kur su dvaro istorija supažindino paveldo ekspertas, šio dvaro restauratorius Petras Kanevičius.
Paliesiaus dvaro Pasagos salėje įvyko iškilmingas koncertas, skirtas dviejų profesorių šimtosioms gimimo metinėms pažymėti.
Koncerte dalyvavo smuikininkai prof. P. Kunca, prof. Rusnė Mataitytė, Algirdas Paukštė, Vaida Paukštienė, Algirdas Šimėnas, pianistai prof. Sergejus Okruško, dr. Zecharia Plavin, Aušra Banaitytė, Viktoras Paukštelis, Arūnas Šlaustas, kompozitorius Vytautas Paukštelis. Prisiminimais apie mokytojus dalijosi profesorių mokiniai: koncerto vedėjas prof. Jurgis Dvarionas, LMTA alumnų draugijos prezidentas prof. Petras Kunca, Jeruzalės muzikos akademijos profesorius dr. Zecharia Plavin.
Koncertui pasibaigus, Alumnų draugija padovanojo prof. J. Dvarionui ir dr. Z. Plavinui Paliesiaus dvare dirbusio Vilniaus universiteto absolvento, gydytojo ir dailininko V. Samakausko kūrybos albumus renginiui prisiminti.
LMTA Alumnų draugijos Garbės nario pažymėjimas buvo įteiktas paveldo ekspertui Petrui Kanevičiui, nuolat talkinančiam Draugijai, vadovaujančiam jos narių ir LMTA bendruomenės ekskursijoms po Lietuvos architektūrinio paveldo objektus.
LMTA Alumnų draugijos valdyba
2019 11 11
KONCERTAS M. AZIZBEKOVOS IR V. RADOVIČIAUS ATMINIMUI
Lapkričio 3 d. (sekmadienį), 14 val., Paliesiaus dvare, Pasagos salėje (Ignalinos raj.), įvyks koncertas, skirtas profesorių M. Azizbekovos ir V. Radovičiaus atminimui – „Lietuvos muzikos istorijos pėdsakais: profesorių M. Azizbekovos ir V. Radovičiaus 100-mečiui“.
Dalyvauja: Petras Kunca, Aušra Banaitytė, Sergejus Okruško, Algirdas Paukšte, Vaida Paukštienė, Zecharia Plavin (Izraelis), Algirdas Šimėnas, Viktoras ir Vytautas Paukšteliai, Rusnė Mataitytė, Arūnas Šlaustas. Koncertą ves – Jurgis Dvarionas.
Koncertą organizuoja LMTA Alumnų draugija, Paliesiaus dvaro asociacija.
Maloniai kviečiame!
Šv. Mišios už LMTA bendruomenės Amžinybėn išėjusius narius
Lapkričio 3 d. (sekmadienį), 12 val., Mielagėnų Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje (Ignalinos rajonas) bus aukojamos Šv. Mišios už Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bendruomenės Amžinybėn išėjusius narius. Šv. Mišias celebruos klebonas Marijonas Savickas, LMTA kapelionas kunigas Dovydas Grigaliūnas.
Maloniai kviečiame!
LMTA Alumnų draugijos valdyba
2019 10 31
Paliesiaus dvaras taps LMTA alumnų draugijos iškilmių sostine
LMTA alumnų draugija ruošiasi vienam iš planuojamų renginių: šių metų rudenį paminėti iškilių profesorių – pianistės Mariam Azizbekovos ir smuikininko Viktoro Radovičiaus 100-ąsias gimimo metines. Renginiui pasirinktas Paliesiaus dvaras, kuriame koncertuoja daug žymių atlikėjų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš įvairių Europos kraštų. Puiki koncertų salės akustika sužavėjo orkestro „Cremerata Baltica“ muzikus, pianistus Kasparą Uinską, Viktorą Paukštelį ir kitus, kurie čia įrašė savo koncertinių programų diskus.
Susipažinti su Paliesiaus dvaru ir jo koncertų sale liepos 31 d. pavakarę išvyko LMTA alumnų draugijos prezidentas, smuikininkas prof. Petras Kunca, valdybos narės – muzikologės Aldona Juodelienė ir Virginija Apanavičienė. Su nuo XVII a. žinomo dvaro istorija alumnus supažindinti atvyko LMTA alumnų draugijos rėmėjas ir Garbės narys, restauratorius p. Petras Kanevičius, ketverius metus vadovavęs Paliesiaus dvaro pastatų atstatymo, restauravimo ir aplinkos gerbūvio darbams. Jis pasakojo apie istorinius mūrijimo technologijų klodus, lygindamas Paliesiaus statinių fragmentus su išstudijuotų Vokietijos, Lenkijos, Italijos pastatų analogais.
Delegacija aplankė Mielagėnų šv. Jono krikštytojo bažnyčią, kurios klebonas Marijonas Savickas atvykusius tradiciškai pasitiko varpų skambesiu ir vargonų gaudesiu. Jis supažindino su bažnyčios, prie kurios fundavimo 1779 m. prisidėjo Paliesiaus dvaro savininkai Justina ir Kazimieras Petras Kublickiai, istorija, dailininko Vincento Smakausko (1797–1876) bažnytinio meno kūriniais, barokiniu tabernakuliu, Mielagėnų, jau pažymėjusių 500 metų sukaktį, herbu; papasakojo apie trečią dešimtmetį globojamus Mielagėnų senjorų namus.
Restauratorius P. Kanevičius pasakojo apie atminimo lentos, 2016 m. atidengtos Mielagėnuose palaidotam dailininkui V. Smakauskui, atsiradimą jau restauruojant netoliese esantį Paliesiaus dvarą. Taip pat pasakojo apie Smakausko gyvenimo istoriją, darbus ir kūrybą, ryšius su Paliesiaus dvaru: Vincentas Smakauskas Vilniaus universitete studijavo piešimą, grafiką, tapybą, skulptūrą, čia gavo filosofijos kandidato laipsnį, su Vilniaus universiteto stipendija tobulino įgūdžius Peterburgo dailės akademijoje (1823–1829), dėstė Vilniaus universitete, baigė Vilniaus medicinos ir chirurgijos akademiją (1831–1836), dirbo gydytoju Švenčionių apskrityje, Varšuvos miesto gydytoju (1841–1859), o grįžęs į žmonos Emilijos Kublickaitės gimtinę, apsigyveno Krikonių dvare.
Paliesiaus dvaras dabar traukia akį skaldytų akmens riedulių statiniais, lauko akmenų tvora, parko erdvėmis. Paskutiniojo savininko Romualdo Brzezińskio, ištremto į Novosibirską ir vėliau apsigyvenusio ir tebegyvenančio Lenkijoje, priverstinai paliktas, 1940 m. nacionalizuotas, suniokotas, dvaras tik po keleto dešimtmečių atgimė gydytojo Juliaus Ptašeko entuziazmo dėka. Taip sutapo, kad kažkada čia rezidavo daktaras Vincentas Smakauskas, o dabar ant rastų pamatų prie įvažiavimo į dvarą atsirado nedidelė fizinio krūvio terapijos klinika. Atverti senieji buvusių savininkų ponų Kublickių namo dvaro rūsiai, ledaunė, o grynakraujų ristūnų ir artilerijos žirgų laikymo mūrinai pastatai tapo galimybe įrengti svetainę ir Pasagos koncertų salę. Netradicinės architektūros žirgyno pastato fragmentų ir stiklo, sutvirtinto metalo karkasu su šilokais apželdintu stogu, junginys yra ypatingos akustinės erdvės vieta.
Restauruotame dvaro ekonomo pastate įrengtame viešbutyje apsistoja įvairių Europos kraštų turistai. Tądien atvyko šveicarai, keliaujantys po Baltijos šalis.
Į Alumnų draugijos planuojamą renginį lapkričio mėnesį kviečiame atvykti ir aktyviai dalyvauti visus draugijos narius. Renginio metu prisiminsime jubiliatus, veiks paroda, vyks LMTA alumnų koncertas.
Alumnų draugijos valdyba
2019 08 12
Įteikta pirmoji LMTA alumnų draugijos stipendija
LMTA senato posėdyje, gegužės 29 d., LMTA alumnų draugijos prezidentas prof. Petras Kunca įteikė pirmąją LMTA alumnų draugijos stipendiją, kuri skirta Atlikimo meno bakalauro studijų programos Choro dirigavimo specializacijos trečiojo kurso studentei Neringai Sidaugaitei.
Neringos Sidaugaitės kandidatūrą suderinus su Muzikos fakulteto dekanu prof. Deividu Staponkumi, skirti stipendiją nuspręsta Alumnų draugijos visuotinio susirinkimo metu.
Studentės pažangumo rezultatai yra labai aukšti, ji aktyviai dalyvauja įvairiuose Lietuvos ir tarptautiniuose renginiuose.
2017 m. Rygoje ir 2019 m. Taline Neringa Sidaugaitė dalyvavo Baltijos muzikos akademijų tarptautiniame fortepijono muzikos festivalyje (XV Interdisciplinary Piano Music Festival of Baltic Academies of Music). 2017 m. Respublikiniame Gedimino Purlio jaunųjų choro dirigentų konkurse Klaipėdoje pelnė 1-ąją vietą. 2017 m. tobulinosi choro dirigentų meistriškumo kursuose HfM Saar Summer School pas prof. Georgą Grüną Sarbriukene, Vokietijoje; 2019 m. – Vilniuje vykusiuose choro dirigavimo meistriškumo kursuose pas prof. Mārisą Sirmaisį.
N. Sidaugaitė 2016 m. dirigavo M. K. Čiurlionio menų mokyklos chorui Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčioje Dainų šventės dainų dienos proga, Šv. Kristoforo kameriniam orkestrui „Jaunųjų talentų fiestoje“ Vilniuje, buvo meno vadovė ir dirigentė A. Navako ir K. Antanėlio roko operoje „Peras Giuntas“ Vilniaus šokio teatre, 2018–2019 m. vadovavo Lietuvos policijos departamento moterų ansambliui. Nuo 2016 m. spalio ji yra kamerinio choro „Aidija“ (meno vadovas R. Gražinis) narė.
Kompaktinėje plokštelėje „Čiurlioniukų balsai“ (2018) yra įrašyti ir trys Neringos Sidaugaitės diriguojami kūriniai.
Stipendijatę pasveikino draugai, specialybės dėstytojas prof. Vytautas Miškinis.
LMTA alumnų draugijos valdyba
2019 08 07
SUAUGUSIŲJŲ VASAROS AKADEMIJA“ KVIEČIA SVAJOTI GARSIAU
Lietuvos muzikos ir teatro akademija jau penktą kartą atveria duris ir liepos 1–rugpjūčio 23 d. kviečia mokytis muzikuoti projekte „Suaugusiųjų vasaros akademija“! Lygiagrečiai LMTA alumnai kviečiami dalyvauti projekto „Suaugusiųjų vasaros akademija“ konkurse lektoriaus pareigoms užimti.
2019 05 16
KVIETIMAS
Kviečiame Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Alumnų draugijos narius ir visus LMTA absolventus, norinčius tapti Draugijos nariais, dalyvauti Draugijos visuotiniame susirinkime, kuris įvyks 2019 m. gegužės 4 d. 10.30 val. LMTA VI rūmų 40 aud. (Pamėnkalnio g. 15, Vilnius).
Dalyvių registracija – nuo 10.00 val.
Darbotvarkėje:
– LMTA Alumnų draugijos prezidento ataskaita
– LMTA Alumnų draugijos ataskaita
– Pasisakymai, diskusijos
LMTA Alumnų draugijos tikslas – prisidėti prie LMTA studijų, mokslo ir meno veiklos, siekiant garsinti LMTA vardą pasaulyje; skatinti alumnų bendruomenės narių tarpusavio bendradarbiavimą bei profesinį tobulėjimą, jų veiklos galimybių plėtrą visuomenėje; plėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos ir kitų valstybių tarptautinėmis muzikos universitetų ir kitų mokslo institucijų absolventų organizacijomis.
Kviečiame visus LMTA absolventus tapti LMTA Alumnų draugijos nariais.
Narius ir kitus rėmėjus kviečiame skirti 2 proc. pajamų mokesčio paramą LMTA Alumnų draugijai:
LMTA Alumnų draugija
Gedimino pr. 42, Vilnius
Įmonės kodas 304416369
SWED bankas
LT 36 7300 0101 5173 5344
LMTA Alumnų draugijos valdyba
2019 04 23
Akademijoje įvyko 1975 metų LMTA absolventų darbų parodos atidarymas ir susitikimai su bendruomene
Vasario 14 d. LMTA Centriniuose rūmuose atidaryta Lietuvos muzikos ir teatro akademijos alumnų draugijos iniciatyva surengta 1975 metų Akademijos absolventų muzikologų ir kompozitorių darbų paroda ir susitikimas su bendruomene. Tai kompozitorius, prof. Mindaugas Urbaitis, muzikologės ir dėstytojos prof. Audronė Žiūraitytė (LMTA), Virginija Apanavičienė (LMTA), Zita Kelmickaitė (LMTA), Gražina Misiukevičienė (KU), menotyros daktarė Vida Bakutytė, Roma Kneitienė (leidyklos „Ramduva“ įkūrėja ir direktoriaus pavaduotoja), Alė Gutauskienė (Lietuvos kino teatro ir muzikos muziejaus Muzikos skyriaus ilgametė vedėja). Šios grupės nariai ir šiandien labai aktyvūs – jie rengia koncertus, skaito pranešimus ne tik Lietuvoje, bet ir tarptautiniuose renginiuose, yra aplankę daugybę šalių kaip lietuvių muzikos ir kultūros ambasadoriai, visuomenės veikėjai.
Parodą atidarė LMTA Alumnų draugijos prezidentas prof. Petras Kunca, kalbėjo LMTA Karjeros ir kompetencijų centro vedėja Gintarė Palkevičienė.
Į parodos atidarymą ir susitikimus atvykę lankytojai galėjo ne tik susipažinti su muzikų nuveiktais darbais, bet ir pabendrauti neformalioje aplinkoje, išgirsti pasakojimus apie XX a. 8-ojo dešimtmečio studentų gyvenimą, išklausyti kompozitoriaus M. Urbaičio kūrinio „Meilės daina ir išsiskyrimas“ gyvą atlikimą (solistė Ieva Skorubskaitė).
Tikimės, kad renginys tapo gražaus ir vaisingo LMTA absolventų bendravimo ir bendradarbiavimo tradicijos pradžia.
LMTA Alumnų draugijos valdybos informacija
2019 03 13
KVIETIMAS
Informuojame, kad Lietuvos kultūros politikos institutas drauge su partneriais gruodžio 21 d. LMTA Didžiojoje salėje organizuoja visuomenės susitikimą su ES komisaru Vyteniu Povilu Andriukaičiu.
Daugiau informacijos – kvietime.
2018 12 14
LMTA Alumnų draugijos nariai lankėsi Vilniaus Šv. Pranciškaus Asyžiečio (Vilniaus Bernardinų) bažnyčioje
Gegužės 22 d. LMTA Alumnų draugijos nariai susirinko prie Vilniaus Bernardinų bažnyčios vedini noro giliau susipažinti su jos istorijos ir Lietuvos meno istorijos raida. Ekskursijos vadovas – inžinierius-restauratorius, kultūros paveldo ekspertas, LMTA Infrastruktūros direkcijos direktoriaus pavaduotojas Petras Kanevičius supažindino susirinkusiuosiu su bažnyčios, kuri yra vienas didžiausių gotikinių sakralinių pastatų Lietuvoje, įkūrimo XV a. ir pastatymo aplinkybėmis bei restauravimo darbų rezultatais. Susirinkusieji apsilankė zakristijoje, kur žavėjosi krištoliniais skliautais, šv. Mykolo, šv. Florijono koplyčiose, susipažino su unikaliomis XVI a. polichrominėmis freskomis – iš dalies atidengtomis kompozicijomis Biblijos temomis, mediniais altoriais ir Didžiuoju altoriumi, kurie yra vėlyvojo baroko stiliaus, natūralios medžio spalvos. Dėkojame ekskursijos vadovui Petrui Kanevičiui už ypatingas, su meile perteiktas žinias, patvirtinančias ilgaamžius europinius lietuvių kultūros ryšius.
Tai buvo pirmasis iš suplanuotų pažintinių apsilankymų Bernardinų bažnyčioje. Nekantriai lauksime tęsinio.
LMTA Alumnų draugijos valdybos informacija / 2018 05 28
Įvyko metinis LMTA Alumnų draugijos visuotinis susirinkimas
Gegužės mėn. 5 d. LMTA Alumnų draugijos nariai į visuotinį Draugijos susirinkimą atvyko pasidalinti įžvalgomis apie įvykdytus darbus ir būsimą veiklą.
Draugijos nariai išklausė Alumnų draugijos prezidento prof. Petro Kuncos bei Alumnų draugijos revizorės Rimos Rimšaitės ataskaitą, pasidžiaugė draugijos nuveiktais darbais, pasidalijo asmeninės veiklos, nesusijusios su tiesioginiu darbu, pasiekimais ir pasiskirstė darbus ateičiai. 2017 m. Alumnai dalyvavo išvykoje į Austriją, pradėjo išėjusių LMTA alumnų paminėjimo tradiciją ir, kartu su LMTA Liaudies instrumentų katedra, Vėlinių išvakarėse gražiu renginiu prisiminė buvusius LMTA bendruomenės narius. 2018 m. planuojama dar platesnė veikla – Valdybai pasiūlius, nutarta, bendradarbiaujant su LMTA Karjeros ir kompetencijų centru, Akademijoje surengti susitikimus su iškiliais LMTA alumnais, organizuoti alumnų grupių susitikimus. Alumnų draugijos valdybos narės Aldonos Juodelienės iniciatyva bus pagamintas draugijos nario bilietas, teiksiantis įvairių koncertų, sporto klubų lankytojų nuolaidas. Visuotinis susirinkimas taip pat pritarė, kad 2018 m. rudenį būtų įteikta LMTA Alumnų draugijos socialinė stipendija LMTA studentui.
Apie draugijos veiklą pasisakė susirinkime dalyvavę alumnai prof. J. Antanavičius, prof. P. Radzevičius, doc. V. Vainauskienė, R. Rimšaitė, R. Nomicaitė ir kiti.
LMTA Alumnų draugijos valdybos informacija
2018 05 28
K V I E T I M A S
Kviečiame LMTA Alumnų draugijos narius ir visus LMTA absolventus, norinčius tapti Draugijos nariais, dalyvauti Draugijos visuotiniame susirinkime, kuris įvyks 2018 m. gegužės 5 d. 11 val. LMTA II (Kongresų) rūmų (Tilto g. 16) 303 a.
Dalyvių registracija – nuo 10.45 val.
Darbotvarkėje:
– LMTA Alumnų draugijos prezidento prof. Petro Kuncos ataskaita
– LMTA Alumnų draugijos revizoriaus Rimos Rimšaitės ataskaita
– Alumnų draugijos 2018 m veiklos planas
– Diskusijos
Prašome informuoti apie dalyvavimą renginyje: alumnai@lmta.lt
Mob. tel. 370 600 85155
LMTA Alumnų draugijos tikslas – prisidėti prie LMTA studijų, mokslo ir meno veiklos, siekiant garsinti LMTA vardą pasaulyje; skatinti alumnų bendruomenės narių tarpusavio bendradarbiavimą bei profesinį tobulėjimą, jų veiklos galimybių plėtrą visuomenėje; plėtoti bendradarbiavimą su Lietuvos ir kitų valstybių tarptautinėmis muzikos universitetų ir kitų mokslo institucijų absolventų organizacijomis.
Kviečiame visus LMTA absolventus tapti LMTA Alumnų draugijos nariais.
Narius ir kitus rėmėjus kviečiame skirti 2 proc. pajamų mokesčio paramą LMTA Alumnų draugijai:
LMTA Alumnų draugija
Gedimino pr. 42, Vilnius
Įmonės kodas 304416369
SWED bankas
LT 36 7300 0101 5173 5344
LMTA Alumnų draugijos valdyba