Tarptautiniai projektai
Permainų muzika: išlaisvinimo kultūrinė raiška lenkų ir lietuvių muzikoje iki ir po 1989 m.
Projekto trukmė: 2018 10 01–2021 09 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.
Projektu siekiama įgyti naujų žinių ir gilesnį supratimą apie tai, kaip Lenkijos ir Lietuvos muzikos tinklai ir laisvėjimo kultūrinė raiška prisidėjo prie politinės ir kultūrinės nepriklausomybės prieš ir po šaltojo karo pabaigos. Šaltojo karo pabaigoje Lenkija ir Lietuva gali būti analizuojamos kaip muzikos ir politikos teorizacijos pavyzdys. Nors mes turime šiek tiek žinių apie organizacinius kultūrinius tinklus nedemokratinės šalyse, tarpvalstybinis muzikinių kultūrų poveikio tyrimas Rytų Europoje neegzistuoja. Bendras projekto tikslas yra Lenkijos ir Lietuvos opozicijos muzikos tinklų permainingos galios apibrėžimas ir kontekstualizavimas laikotarpiu nuo nepriklausomybės iki perėjimo į Europos politinę erdvę.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
Lietuvių ir latvių etninis muzikinis ir kultūrinis bendravimas Sibire. 1950 m. Vorkutos lageryje latvių kompozitoriaus Janio Lycyčio užrašytos lietuvių liaudies dainos
Projekto trukmė: 2018 02 01–2021 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. dr. Gaila Kirdienė.
Projekte pirmąkart susitelkiama į lietuvių ir latvių etninį muzikinį ir kultūrinį bendravimą, ryšius sudėtingoje, įtemptoje įvairiatautėje situacijoje sovietinio režimo ir teroro sąlygomis Sibire: nuo vienas kito stebėjimo iš šalies iki etnokultūrinių mainų ir konsolidacijos, siekiant išlikimo, dvasinės rezistencijos ir atgaivos. Giminiški latviai – viena iš tų Eurazijos tautų, su kuriomis lietuviai sovietinėje tremtyje ir lageriuose Sibire glaudžiausiai bendravo. Nors skyrėsi dominuojančios lietuvių ir latvių konfesijos, istorinės ir kultūrinės aplinkybės, tačiau, žinoma, artino gimininga kalba ir bendra skaudi patirtis. Siekiama ištirti, kiek tuo metu juos, kaip ir estus, siejo bendra baltiška savimonė ir tradicinės muzikos panašumai bei apsvarstyti, kiek baltiečių tradicinį muzikavimą ir konsolidavimąsi galima vertinti kaip dainuojančios revoliucijos ištakas.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.
Periodinių mokslo leidinių leidyba ir jos koordinavimas „Lietuvos muzikologija“
Finansuojamas pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“.
Projekto trukmė: 2016 06 07–2019 05 20.
Vykdančioji institucija: Lietuvos mokslų akademija.
LMTA statusas: partnerė. Vykdytas kartu su Klaipėdos universitetu, Kauno technologijų universitetu, Mykolo Riomerio universitetu, Vilniaus universitetu, Gamtos tyrimų centru ir kt.
Vadovė – projekto partnerio dalies vadovė: doc. dr. Rima Povilionienė.
„Lietuvos muzikologija“ – tai vienintelis muzikologijos mokslinių straipsnių ir studijų žurnalas Lietuvoje. Leidinyje pristatomi fundamentiniai ir išsamūs muzikos meno tyrimai, nagrinėjamos trys sferos – tai teorinė ir istorinė muzikologija bei etnomuzikologija. Analizuojami kompoziciniai tekstai aprėpia kelių šimtmečių laikotarpį, sudarančių galimybę gauti žinių apie naujausių mokslinių tyrimų rezultatus, mokslininkų keliamas idėjas ir vystomas teorijas. Šis leidinys pirmiausia skirtas muzikologijos mokslininkams ir muzikos industrijos profesionalams, besidomintiems naujovėmis ir pažanga. Žurnale publikuojami įvairios tematikos originalūs tyrimai, kurie skelbiami primą kartą; prioritetas teikiamas fundamentaliems tyrimams, taip pat tarpsritiniams, tarpdisciplininiams darbams. Didelė reikšmė teikiama Lietuvos, Baltijos šalių regiono ir Rytų Europos muzikos bei kultūros tyrinėjimui. Projekto internetinis puslapis: http://žurnalai.lmta.lt/lt/zurnalas/lietuvos-muzikologija/.
Finansavo: Europos socialinis fondas.
RE:VIVE
Projekto trukmė: 2018 m.
Vykdančioji institucija: Archyvarų asociacija.
LMTA statusas: partnerė. Vykdoma kartu su Archyvarų asociacija, Nyderlandų garso ir vaizdo institutu bei Baltijos audiovizualinių archyvų taryba.
Vadovė – projekto partnerio dalies vadovė: Varsa Liutkutė-Zakarienė.
Projekto tikslas – skatinti tarpinstitucinį ir tarptautinį bendradarbiavimą pakartotinio kultūros paveldo panaudojimo srityje, sukuriant elektroninės muzikos albumą, kuris garso paveldą auditorijai pristatytų jai suprantamiausiu būdu, naudojant jau pažįstamas priemones bei metodus. Projektas aktualus tuo, kad atskleidžia kitokias suskaitmeninto garso paveldo, saugomo atminties institucijose, pakartotinio panaudojimo galimybes. Toks projektas Lietuvoje įgyvendintas pirmą kartą, tačiau jis gali tapti pavyzdžiu kitiems kūrėjams įvairias Lietuvos atminties institucijas vertinti kaip įkvėpimo ir kūrybinės žaliavos šaltinį. Daugiau informacijos rasite ČIA.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba
LMTA Teatro dienos užsienio aukštųjų teatro mokyklų spektaklių pristatymai
Projekto trukmė: 2018 01 02–2018 06 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: Arnoldas Augustaitis.
„LMTA Teatro dienos“ – ketvirtąjį kartą vyksiantis, jau tradicija tapęs ir savo ištikimą žiūrovų ratą suformavęs jaunojo teatro maratonas, kasmet rengiamas įvairiose Lietuvos muzikos ir teatro akademijos erdvėse Tarptautinės teatro dienos išvakarėse. Projektu siekiama skatinti tarptautinį bendradarbiavimą tarp Lietuvos muzikos ir teatro akademijos bei kitų šalių teatrinių mokyklų; skleisti kitų šalių teatrinę kalbą taip sukuriant galimybę kultūriniam dialogui; plėsti Lietuvos teatro mokyklų dėstytojų, studentų ir festivalio žiūrovų akiratį suteikiant galimybę pamatyti ir įvertinti užsienio meno akademijų pasiekimus nacionaliniame kontekste.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.
Lyderystės akademija: profesionaliojo scenos meno organizacijų darbuotojų kvalifikacijos kėlimas
Projekto trukmė: 2018 03 15–2018 12 21.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: doc. dr. Andrius Juškys.
Projektu siekiama įgyvendinti 2012 m. patvirtintos Valstybės pažangos strategijos „Lietuva 2030“ prioritetinį tikslą kultūros srityje, įvardinamą siekį plėtoti aukštos kokybės kultūros paslaugas visoje šalyje, užtikrinti kultūros įvairovę ir jos prieinamumą. Kultūros prieinamumo didinimas ir kultūrinės atskirties mažinimas įvardinami kaip prioritetiniai tikslai ir 2016 m. patvirtintoje Vyriausybės programoje, o šių prioritetų įgyvendinimas pasiekiamas tik formuojant tinkamas kultūros organizacijų darbuotojų profesines kompetencijas, kurios padėtų operatyviai ir efektyviai reaguoti į pokyčius profesiniame lauke, identifikuoti ir efektyviai spręsti organizacijos veiklos plėtros problemas bei plėtotų profesinio lauko subjektų tarpusavio bendradarbiavimą.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.
Mosaic kultūros ir kūrybinių industrijų forumas
Projekto trukmė: 2018 03 01–2018 12 15.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovas: doc. dr. Andrius Juškys.
2016 m. Europos Komisijos užsakymu atliktas kultūros ir kūrybinių industrijų (KKI) tyrimas atskleidė ne tik nuolat augančią KKI svarbą Europos ekonomikai, tačiau ir industrijų fragmentaciją, sektoriuje dominuojant smulkiems verslo subjektams – net 95% KKI verslo subjektų turi iki 9 darbuotojų, o prekybos ir paslaugų srityse vyrauja dar smulkesni verslo vienetai. KKI sektorių fragmentacija, bendradarbiavimo tarp skirtingų sričių organizacijų ribotumas ryškus ir Lietuvos KKI, o tai turi neigiamos įtakos šių industrijų konkurencingumui, jų gaminamų produktų ir teikiamų paslaugų plėtrai. KKI subjektai mažai žino apie kituose industrijos sektoriuose vykstančius procesus, inovacijų diegimo, plėtros, rinkodaros, personalo valdymo ir kitų aktualių veiklos problemų sprendimo būdus. Atsižvelgiant į Lietuvos rinkos dydį, išteklių ribotumą KKI sektoriaus organizacijų bendradarbiavimas Lietuvoje ir verslumo įgūdžiai tampa dar labiau aktualesni. Siekiant KKI sektorių sinergijos ir industrijos organizacijų verslumo įgūdžių plėtros, Lietuvos muzikos ir teatro akademija kartu su partneriais organizuoja KKI forumą, kurį sudarys konferencijos tipo renginys ir jį papildančios kūrybinės dirbtuvės pagal prestižinės Kanados verslo mokyklos HEC Monreal sėkmingai nuo 2009 metų taikomą Mosaic projekto modelį. Toks renginys, turintis pasitvirtinusią kūrybiškumo ir verslumo ugdymo metodiką Šiaurės ir Baltijos šalyse, bus vykdomas pirmą kartą.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.
Vasaros MEDIA Studija
Projekto trukmė: 2018 04 01–2018 11 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. Inesa Kurklietytė.
20-ąjį kartą Neringoje vyksiančios Tarptautinės kino mokyklų kūrybinės dirbtuvės „Vasaros Media Studija“ subūrė per 50 įvairių kino specialybių studentų iš Lietuvos ir užsienio. Siekdamas sukurti studentų profesinio tobulėjimo bei kino sklaidą skatinančią platformą, projektas 2018-ais metais kvietė dalyvius į „Kino filmų scenarijaus rašymo laboratoriją“. Dvi savaites vykusiose kūrybinėse dirbtuvėse dalyviai formavo kūrybines komandas, susidedančios iš scenarijaus autoriaus, režisieriaus, garso režisieriaus, operatoriaus, kompozitoriaus bei kino vadybininko, kurios kūrė trumpo metro filmus apie Neringos regiono unikalumą bei kultūros paveldą. Projekto internetinis puslapis: http://summermediastudio.lt/2018/.
Finansavo: Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Lietuvos kino centras prie Kultūros ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Neringos savivaldybės administracija.
III tarptautinis muzikos atlikimo menininkų tyrimų festivalis-konferencija „Doctors in Performance“
Projekto trukmė: 2018 01 20–2018 12 20.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: doc. dr. Lina Navickaitė-Martinelli.
„Doctors in Performance“ (liet. – „Muzikuojantys daktarai“) – tai unikalus akademinis renginys, kurio dėmesio centre yra muzikos atlikimo praktika grįsti mokslo ir meno tyrimai. Jame mokslo ar meno daktarai ir doktorantai menine praktika paremtas naujas žinias pristatė trimis formatais: tyrimų rečitaliais, paskaitomis-koncertais ir skaitydami pranešimus. Kviestiniai renginio pranešėjai – du skirtingų atlikimo meno ir mokslo sričių atstovai: viena ryškiausių pasaulio muzikos atlikimo studijų figūrų, muzikologas ir pianistas prof. dr. Johnas Rinkas (Kembridžo universitetas) ir lietuvių kompozitorius, dirigentas, Lietuvos ansamblių tinklo įkūrėjas prof. Vykintas Baltakas (LMTA, Mastrichto konservatorija). Projekto internetinis puslapis.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos kultūros taryba.
„Nailono uždanga?“ Lietuvių muzikų korespondencija Šaltojo karo kultūriniuose ir politiniuose kontekstuose
Projekto trukmė: 2016 09 01–2018 12 31.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: prof. dr. Rūta Stanevičiūtė-Kelmickienė.
Remiantis kultūrinės muzikologijos prieitimis ir Šaltojo karo studijomis, šiame tyrime siekiama atskleisti 1945-1990 m. lietuvių muzikų tarptautinių ryšių ir kultūrinių mainų transformacijas istoriografiniu, menotyriniu ir komparatyviniu požiūriais. Kvestionuojant sovietologinių nuostatų redukuotas sovietmečio Lietuvos muzikinės kultūros sąveikos su tarptautiniais kontekstais interpretacijas ir izoliacionistinį tuometinės kultūrinės tikrovės vaizdinį, tyrimas grindžiamas teiginiu, kad pirmiausia dėl muzikos kultūros specifikos svarbu jos analizę įtraukti į platesnį politinių ir sociokultūrinių procesų aptarimą. Išeities pozicijai įsimbolinti pasitelktas vengrų istoriko György Péteri „Neilono uždangos“ konceptas, mokslininko taikytas nagrinėti viršnacionalines ir nesistemines kultūros tendencijas komunistinėje Rusijoje ir Rytų Europoje. Tyrimo pagrindu tapo itin gausus, beveik nepublikuotas ir menkai išnagrinėtas kultūros šaltinių telkinys – lietuvių muzikų tarptautinė korespondencija Šaltojo karo periodu. Suformuotos dvi tyrimo kryptys ir tikslai: 1. ištirti lietuvių muzikų ryšių su išeivijos kultūros atstovais, Vakarų ir Rytų Europos muzikos profesionalais ir mokslininkais dinamiką Šaltojo karo metais; 2. atskleisti nemuzikinių procesų poveikį sovietmečio Lietuvos muzikų tarptautiniam bendradarbiavimui.
Finansavo: Lietuvos mokslo taryba.
Baltijos akademijų orkestras
Projekto trukmė: 2017 04 01–2018 11 30.
LMTA statusas: vykdytoja.
Vadovė: Rima Rimšaitė.
Lietuvos, Latvijos ir Estijos – Baltijos šalių šimtmečiui paminėti šių šalių muzikos akademijos nutarė suvienyti pajėgas ir suburti Baltijos akademijų orkestrą. Baltijos šalių nepriklausomybės progai specialiai suburtas, savanoriškais studentų dalyvavimo pagrindais egzistuojantis jungtinis akademijų BAO, repetuodamas ir koncertuodamas Baltijos ir kaimyninėse šalyse simbolizuos mūsų istorinę ir kultūrinę vienybę. BAO ir Baltijos šalių muzikinės kultūros pristatymas prisidės prie platesnio regiono įvaizdžio stiprinimo, laisvės bei humanistinių idėjų sklaidos bei visos Europos vienybės stiprinimo.
Finansavo: Lietuvos kultūros taryba.