Nacionaliniai projektai
Tarptautinis kongresas, studijų dienos ir koncertai „M. K. Čiurlioniui 150: atodangos ir interpretacijos“
Projekto trukmė: 2025 01 – 2025 12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: Gražina Daunoravičienė
Lietuvos muzikos ir teatro akademija inicijuoja renginių ciklą, skirtą M. K. Čiurlionio 150-sioms gimimo metinėms. Renginių koncepcija remiasi idėja apjungti svarbiausius Čiurlionio muzikos ir dailės studijų bei gyvenimo miestus. Bus suorganizuoti M. K. Čiurlionio meno studijų dienų renginius dviejuose miestuose, kuriuose Čiurlionis studijavo: Varšuvoje baigė Varšuvos muzikos institutą ir Varšuvos dailės mokyklą, Leipcige studijavo kompoziciją Leipcigo konservatorijoje. Studijų dienose numatoma ne tik mokslinė programa, bet ir Čiurlionio muzikos koncertai. Taip pat Vilniuje bus surengtas tarptautinis Čiurlionio kūrybos studijų kongresas. Čia dalyvaus ryškiausi pranešėjai iš studijų dienų Leipcige ir Varšuvoje, taip pat įsijungs naujos gausios tyrėjų pajėgos iš Lietuvos ir pasaulio. Menotyrininkų diskusijų centre – klasiko kūrybos atodangos ir interpretacijos, nauji požiūriai ir kritinė peržvalga. Didelis dėmesys skiriamas novatoriškiems Čiurlionio muzikos kompozicijų bei tapybos darbams, kurie savo idėjomis, pionierišku ankstumu ir radikaliomis idėjomis įsiterpia į XX a. muzikos kompozicijos modernėjimo kelią bei abstraktaus meno istoriją. Studijų dienose Varšuvoje ir Leipcige dalyvaus ne tik muzikologai, bet ir dailėtyrininkai bei meno filosofai, siekiant inicijuoti integralesnį požiūrį į Čiurlionio meno fundamentą, estetiką ir meninę raišką. Vilniaus kongrese organizatoriai buria tyrėjų ratą iš Lietuvos, Lenkijos, Vokietijos, Austrijos, Jungtinės Karalystės, JAV ir kt. šalių, kurį papildys jaunieji mokslininkai ir menininkai iš Lietuvos ir pasaulio. Mokslinę ir diskusijų programą praturtins koncertai, kuriuose skambės naujomis M.K. Čiurlionio kūrinių redakcijomis paremtos interpretacijos.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Lietuvių fortepijoninio kanono interpretacijos
Projekto trukmė: 2024 09 – 2027 08
Projekto vadovė: prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli
Pastaraisiais dešimtmečiais sparčiai intensyvėjant muzikos atlikimo meno tyrimams, Lietuvoje šios srities tyrinėjimų dar nėra gausu. Juolab juntama lietuvių muzikos interpretavimo tyrimų spraga – nesant susiklosčiusios įrašų ir gyvų atlikimų tyrimų tradicijos, praktiškai neegzistuoja mokslinis diskursas apie tai, kaip lietuvių kompozitorių kūrinius interpretuoja lietuvių ir užsienio atlikėjai. Šią spragą projektu siekiama užpildyti išanalizuojant lietuviškojo fortepijoninio kanono egzistavimo prielaidas, kontekstus ir interpretacijas Lietuvoje bei svetur. Projekto tyrėjai – lietuvių ir užsienio mokslininkai ir pianistai – iš tarpdisciplininės perspektyvos ir multikultūrinio žiūros taško nagrinės egzistuojančius Mikalojaus Konstantino Čiurlionio, Vytauto Bacevičiaus, Stasio Vainiūno ir kitų lietuvių kompozitorių kūrinių fortepijonui įrašus bei istoriškai ir sociokultūriškai susiklosčiusius jų kūrybos interpretacijos dėsningumus. Tikimasi, kad šis projektas skatins muzikos atlikimo tyrimus ir šiuolaikinės pasaulinės muzikos atlikimo žinijos sklaidą Lietuvoje bei įkontekstins fortepijoninę lietuvių kompozitorių kūrybą ir jos interpretacijas pasauliniame fortepijono muzikos atlikimo kanone.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba
Brigitos Bublytės knygos „Balso kaukės“ leidyba
Projekto trukmė: 2024 01 – 2025 06
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovas: Ramunė Balevičiūtė
Projekto tikslas – parengti ir išleisti plataus kultūrinio konteksto tarpdisciplininę Brigitos Bublytės monografiją apie balso fenomeną ir pateikti ją patraukliai parengtą muzikos, teatro specialistams ir plačiajai kultūrinei visuomenei. Išleista knyga papildys ir Lietuvos bibliotekas, ir muzikos bei teatro srities mėgėjų asmenines kolekcijas, skirtas šiuolaikiniams meno reiškiniams pažinti. Svarbu tai, kad lietuviškasis kontekstas monografijoje ir autorės veikloje derinamas su skirtingų pasaulio kultūrų vokaline patirtimi.
Šios knygos leidimu siekiama supažindinti visuomenę su naujausiais balso fenomeno tyrinėjimais, suaktualinti tarpdalykinį menotyrinių tyrimų lauką bei pristatyti knygą meno ir plačiajai visuomenei.
Brigitos Bublytės monografija „Balso kaukės“ yra šiuolaikiškai pateiktas balso fenomeno – balsinės raiškos ir balso suvokimo – tyrimas. Jis kilo iš ilgametės autorės, kaip aktorės ir muzikės, patirties interpretuojant lietuvių etninę kultūrą pasaulinių kultūrų kontekste, jungiant sutartinių, flamenko, indų, persų vokalinės muzikos tradicijas. Monografija, papildyta autorės ir kitų dailininkų šiuolaikiškomis iliustracijomis, praplės tarpdisciplininių menotyrinių knygų, skirtų šiuolaikiniams meno reiškiniams pažinti ir interpretuoti, sąrašą.
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Podoktorantūros stažuotės projektas „Ant žemės, kuri šoka“
Projekto trukmė: 2024 02 – 2026 01
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vykdytojai : tyrėja Simona Žemaitytė, stažuotės vadovas Agnija Šeiko
Projekto idėja – atlikti meninį tyrimą, kuriuo siekiama geriau suprasti ir paaiškinti, ką reiškia gyventi artumoje su mirtinu geologiniu pavojumi. Šio projekto rezultatas bus naujas meninis dokumentinis filmas ir (arba) instaliacija. Įkvėptas asmeninės netekties, šis projektas tyrinėja kraštovaizdį kaip kūną ir kūną kaip kraštovaizdį. Pasitelkiant žmogaus kūno judesį geologiniams judesiams ir nestabilumui permąstyti, projektu siekiama iš naujo įvertinti prielaidas apie tai, ką reiškia gyventi viename iš Žemės supervulkanų galimo išsiveržimo kontekste. Glaudžiai bendradarbiaujant su Vezuviana vulkaninės veiklos observatorija Neapolyje ir Flegrėjaus laukų parku, tyrimu siekiama įtraukti bendruomenes, gyvenančias raudonojoje supervulkano zonoje. Tokio pobūdžio meninis tyrimas apie gyvenimą artume su geologiniu pavojumi dar nebuvo atliktas nei Lietuvoje, nei Europoje. Tyrimo metu meninės priemonės bus pasitelkiamos dirbant su seisminių tyrimų duomenimis, siekiant naujų įžvalgų apie iškeltą klausimą.
Tyrimas prisidės prie žinių, kurios tarpininkauja tarp mokslinio pažinimo, politinių sprendimų ir bendruomenės nuomonės, kūrimo. Jos leis gimti naujoms įžvalgoms apie tai, ką reiškia gyventi arti geologinio pavojaus. Tokios žinios gali būti panaudotos siekiant geriau suprasti bendruomenes, gyvenančias raudonosiose vulkanų ir žemės drebėjimų zonose ir galbūt įkvėpti veiksmingesnes priemones, padedančias įtraukti žmones ir įvairias suinteresuotąsias šalis į atitinkamas socialines, politines ir mokslines diskusijas.
Finansuoja: Lietuvos mokslo taryba.
Tęsiant M.K. Čiurlionį: muzikos stiliaus komponavimo teorinė-praktinė studija ir meninė sklaida
Projekto trukmė: 2024 01 – 2025 12
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovai: Eglė Kasteckaitė, Ričardas Kabelis
2025 metais Lietuvoje minėsime XX a. žymiausio lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio 150-ąsias gimimo metines. Pagerbiant šį iškilų menininką, LMTA iniciatyva, pirmą kartą šalyje įgyvendinamas autorinės muzikos kūrybos projektas. Pakviesime visų kartų šalies ir užsienio kūrėjus, kompozicijos besimokančius moksleivius, studentus ir profesionalius autorius geriau pažinti M.K. Čiurlionio (toliau – MKČ) kūrinius ir meniškai išbaigti jo nebaigtais likusius opusus. Papildomas projekto traukos aspektas – kvietimas kurti MKČ kūrinių stilizacijas, pasitelkiant šiuolaikiškus komponavimo įrankius. Projekto metu sukurtos kompozicijos bus vertinamos, premijuotos konkurse ir atliktos šalies miestų ir muzikos institucijų koncertų salėse, o vaizdo įrašai patalpinti internete ir pasiekiami ne tik Lietuvos, bet ir užsienio klausytojams.
Projektas apima net penkis kūrybinius etapus: kompozitoriaus rankraščių sisteminimą, nebaigtų kūrinių kūrybos konkursą, kompozitoriaus kūrybos tyrinėjimų renginius, koncertinius atlikimus bei natų elektroninę leidybą.
Kompozitoriaus 150-ojo jubiliejaus renginių matomumą padidins MKČ kūrinių katalogo sudarymas, autorinis MKČ stiliaus interpretavimas, sukurtų-rekomponuotų kūrinių partitūrų išleidimas ir sklaida. Šis projekto rezultatas – tai koncertiniam gyvenimui „prikelti“ M.K Čiurlionio neatliekami ar retai atliekami muzikos kūriniai, paskatintas domėjimasis muzikos rankraščių studijomis. Tai ne tik MKČ kūrybinio palikimo puoselėjimas, bet ir MKČ muzikos stiliaus teorinė ir praktinė refleksija, kuri bus įgyvendinta pasitelkiant modernius komponavimo įrankius. Projektas aktualizuos kompozitoriaus kūrybos paveldą, o parengtos ir išleistos skaitmeninės partitūros papildys šalies ir užsienio atlikėjų – pianistų, vargonininkų, kamerinių ansamblių repertuarą.
Finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.
Senieji tradicinės instrumentinės muzikos manuskriptai: Jono Gregoravičiaus šokių rinkinys, 1930 VD metai
Projekto trukmė: 2023 07 03 – 2025 06
LMTA statusas: vykdytoja
Projekto vadovė: Gaila Kirdienė
Šiuo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos vykdomu projektu siekiama pradėti tęstinį Lietuvos tradicinės instrumentinės muzikos, daugiausia, įvairių šokių ir maršų unikalių senųjų manuskriptų leidybos ir sklaidos leidinį. Projekto įgyvendinimo metu numatoma kokybiškai ir reprezentatyviai parengti, publikuoti ir šiuolaikiškai viešinti šiuos didžiulės etnokultūrinės ir meninės vertės tradicinės muzikos kultūros šaltinius, juos aptariant visos Europos ir kitų pasaulio šalių tradicijų kontekste. Projekto idėja aktuali ir subrandinta, jos įgyvendinimui projekto vadovė doc. dr. Gaila Kirdienė daugelį metų sėmėsi patirties ir etnoinstrumentologinėse ekspedicijose, ir vadovaudama panašaus pobūdžio etninės kultūros leidinių projektams.
Pirmuoju sumanytos serijos manuskriptu pasirinktas Dzūkijos nacionalinio parko Merkinės lankytojų centro archyve saugomas Jono Gregoravičiaus (1912 Podvengliskos k., Sasnavo vslč., Marijampolės apskr. – 2008 Varėna) užrašytos šokių muzikos rinkinys. Tai svarus ir įvairiapusis etnoinstrumentinės muzikos šaltinis, kurį sudaro apie 100 puslapių, 120 kūrinių. Leidinį sudarys Gregoravičiaus rinkinio faksimilės su įvadine etnomuzikologine studija ir komentarais bei santrauka anglų kalba.
Projektas prisideda prie Lietuvos instrumentininkų tradicinio atlikimo ir improvizavimo, aranžavimo gebėjimų stiprinimo bei kompetencijų ugdymo etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo srityse. Jis taip pat įtraukia veiklas, esančias UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvade, nes tiesiogiai siejasi su 2021 m. į sąvadą įrašyta Dzūkų smuikavimo tradicija, jos saugojimu, tyrinėjimu ir šiuolaikine sklaida (žr. https://savadas.lnkc.lt/lt/vertybes/vertybiu-sarasas/dzuku-smuikavimo-tradicija/).
Projektą ir leidinį numatoma pristatyti LMTA ir partnerių bei kapelų tinklapiuose, socialiniuose tinkluose, plakatuose ir žiniasklaidoje. Projekto vadovė numato projekto ir manuskriptų serijos koncepciją bei leidinį pristatyti, aptarti ir tarptautinėse konferencijose. Gana didelę leidinių dalį numatoma išdalinti Lietuvos bibliotekoms ir projekto partneriams bei atlikėjams.
Projektą finansuoja: Lietuvos kultūros taryba.