GARSO MENININKO IR TYRĖJO BUDHADITYA CHATTOPADHYAY KŪRYBINĖS DIRBTUVĖS IR PASKAITOS (Indija / Norvegija)

Programa:
Post-archival Listening: From Sounds to Soundings

Lapkričio 10 d., antradienis
11:00–13:00 | Susitikimas su Budhaditya Chattopadhyay
14:00–17:00 | Kūrybinės dirbtuvės, garsų tyrinėjimas vaikštant, pokalbiai ir savirefleksija įrašant aplinkos garsus

Lapkričio 11 d., trečiadienis
11:00–17:00 | Studentų darbų pristatymas
18:00 | Bendras dalyvių pasirodymas

Garsai – tai energijos formos ir socialiniai impulsai, nepasiduodantys fiksavimui, kontrolei, skirstymui į kategorijas ar užrašymui. Postkolonijinės teorijos atstovai ir dekolonijiniai archyvavimo kritikai didžiuosius Vakarų institucinius archyvus bei muziejus laiko potencialiomis konfliktų erdvėmis, nes juose centralizuotai fiksuojamos ir saugomos efemeriškos patirtys. Šios patirtys įrašomos, perteikiamos technologinėmis priemonėmis ir sudaiktinamos; šie procesai grindžiami eksploataciniu santykiu su kolonizuotomis žemėmis bei žmonėmis, laikomais ištekliais. Pasitelkdami prievartinį rinkimą, kiekybinį vertinimą ir teisinį reguliavimą, šie archyvai kuria sustingusias, dažnai neprieinamas kultūrinio kapitalo saugyklas, kuriose patirtys redukuojamos iki mokslinių kategorijų.

Dirbtuvės ir pranešimai „Postarchyvinis klausymasis: nuo garsų prie skambėjimo“ (Post-archival Listening: From Sounds to Soundings) atsispiria nuo šios kritinės pozicijos. Jais siekiama pasiūlyti įvairius požiūrius į dabartinį archyvų, muziejų ir kitų institucinių galios erdvių vaidmenį kontroliuojant kultūros bei istorijos naratyvus. Keliami platesni klausimai apie efemeriškų patirčių įrašomumą, taip pat apie galimybę fiksuoti garsą kaip objektą. Siūloma klausymosi pozicijų įvairovė ir episteminis posūkis nuo garso prie klausymosi bei nuo kūrimo prie recepcijos.

Dirbtuvėse telkiami skirtingi požiūriai į postarchyvinį klausymąsi, siekiant nuo įrašyto garso kaip objekto pereiti prie skambėjimo aktų ir į lauko įrašų praktiką įtraukti kritišką, savirefleksyvią bei kasdien patiriamoms aplinkoms jautrią nuostatą.

Sounds are energies and social impulses that defy capture, control, categorization, and inscription. Post-colonial theorists and Decolonial critics of archiving consider large institutional archives and museums in the West as potential sites of conflict for centralizing the capture and storage of ephemeral experiences. They are recorded, technologically mediated, and objectified with an extractive relation to colonized lands and people as resources. These archives produce stagnant, often inaccessible, repositories of cultural capital through forced collection, quantification, and legislation that reduce experiences to scientific categories. The workshop and talks “Post-archival Listening: From Sounds to Soundings” departs from this critical position to offer diverse perspectives on the roles of archives, museums, and other institutional spaces of power today with control over narratives of culture and history. Broader questions are posed about the recordability of ephemeral experiences, such as sound as an object, proposing a multiplicity of listening positionalities and suggesting an epistemic shift from sound to listening and from production to reception. The workshop gathers diverse perspectives on a post-archival listening approach to turn the recorded objecthood of sound into acts of sounding; and incorporate a critical and self-reflexive attitude in field recording practice that is in attunement with the lived environments.

Organizatoriai:
LMTA Kompozicijos katedra
LMTA Muzikos inovacijų studijų centras
LMTA Mokslo centras

Įėjimas nemokamas

Janno Bergmann nuotrauka. „Copper Leg“ kūriniui