Apginti meno projektai

2024 m.

Joana Daunytė-Savickienė (arfa). Repertuaro arfai formavimo tematika
Viltė Žakevičiūtė (kompozicija). Harmonijos akustinio intensyvumo aspektai muzikos kompozicijoje
Imantas Jonas Šimkus (simfoninis dirigavimas). Metroritminės fabulos interpretacija dirigavimo mene

2023 m. 

Agnė Dūkštaitė-Malukienė (akordeonas). Akordeono dumplių valdymo kompleksiškumas XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje
Maria Mirovskaya (fkamerinis ansamblis). Sekstetas fortepijonui ir pučiamiesiems muzikos instrumentams: pianisto funkcijos ir uždaviniai ansamblyje
Marta Finkelštein (kamerinis ansamblis). Muzikos kuratorystė šiuolaikybėje kontekstai, lietuviškoji scena ir ansamblis „Synaesthesis“

2022 m. 
Vytautas Germanavičius (kompozicija) Archajinių derminių struktūrų transformacija ir adaptacija naujose mikrotoninėse kompozicijose 
Vytinis Nivinskas (džiazas) Džiazo kontraboso transformacijos XX–XXI a. muzikos inovacijų ir eksperimentavimo kontekstuose 
Agnė Railaitė-Jurkūnienė (koncertmeisteris) Akompanuojančio pianisto partneriškumas: Halinos Znaidzilauskaitės interpretacinis dėmuo 
Gabrielius Simas Sapiega (kompozicija) Organiškoji Platono vienovės idėja hilomorfiniuose spektrinės muzikos procesuose
Agnė Agnetė Mažulienė (kompozicija) Figūrinės muzikos kompozicijos samprata ir kūrybiniai aspektai
Aistė Vaitkevičiūtė (kompozicija) Kategorijų regimybė tembriniame kontinuume: kompozicinės potencijos
Ernesta Juškaitė (dainavimas) Vokiškojo Lied vertimo praktika Lietuvoje tekstinės–muzikinės formos požiūriu

2021 m. 
Marius Salynas Studijinio komponavimo fenomenas ir raiškos perspektyvos
Vincenzo de Martino (fortepijonas). Primityvizmo XX a. muzikoje fortepijonui interpretacija

2020 m. 
Božena Čiurlionienė (kompozicija). Tritonio sampratos kismas ir sisteminis konstruktyvizmas XX a. kompozicijose
Raimonda Žiūkaitė (kompozicija). Tercinių trigarsių (triadų) neo-rymaniškoji interpretacija: transformacijos į komponavimo sistemą perspektyva 
Vytenis Gurstis (fleita). Somatikos teorijos ir praktikos bei jų taikymas grojantiems fleita 
Mantautas Katinas (fortepijonas). Sulamitos Aronovsky pianizmo ugdymo mokykla – atlikimo meno tradicijų tąsa
Mykolas Bazaras (fortepijonas). Istorinė improvizacija fortepijono mene: preliudavimas, fantazavimas ir ekstemporizavimas
Giedrė Muralytė-Eriksonė (koncertmeisteris). Purcello muzikos rekomponavimas ir kūrybos principų realizavimas B. Britteno vokaliniuose cikluose 
Marius Baranauskas (kompozicija). Simfoninio ir gamelano orkestrų struktūriniai principai ir komponavimo strategijos

2019 m. 
Giedrė Žarėnaitė-Molenaar (smuikas). Smuikininko funkcijų kaita griežiant solo ir ansambliuose: atlikimo ir komunikacijos aspektai 
Ugnė Antanavičiūtė-Kubickienė (kamerinis ansamblis). Atlikimo darna mišrios sudėties ansambliuose 
Jurgis Aleknavičius (fortepijonas). Fortepijono mokyklos samprata, raida ir įtaka nūdienos atlikimo meno paradigmoms

2018 m. 
Linas Balandis (choro dirigavimas). Choras Katalikų bažnyčios liturgijoje ir lietuvių chorvedžių 1990–2015 m. kūryba 
Rūta Vosyliūtė (dainavimas). Fiksuoto ir nefiksuoto muzikinių tekstų santykis italų baroko vokalinėje muzikoje: teorija ir atlikimo praktika 
Sigitas Mickis (kompozicija). Kūrybingumo fenomeno projekcija muzikinėje kompozicijoje 
Vytautas Giedraitis (klarnetas). Prancūzų klarneto mokyklos recepcija ir įtaka šiuolaikinei pučiamųjų instrumentų kultūrai Lietuvoje

2017 m.
Jonas Jurkūnas (kompozicija). Apie akusmatiškumą: neregimo garso apraiškos XX-XXI a. muzikos komponavimo kontekstuose 
Virginija Levickienė (fortepijonas). M. K. Čiurlionio variacijų Sefaa Esec ir Besacas eskizai: redagavimo teorija ir praktika 
Motiejus Bazaras (fortepijonas). Neakademinės muzikos atlikimo praktikų taikymas pianisto lavinime 
Paulė Gudinaitė (koncertmeisteris). Soneto interpretacija XX a. kamerinėje vokalinėje muzikoje: žodis-garsas, partitūra- atlikimas 
Eglė Juciūtė (fleita). XVIII–XXI a. fleitos vibrato: kontekstai ir interpretacijos 
Aistė Bružaitė (kanklės). XX a. pab.–XXI a. pr. koncertinių kanklių repertuaro pokyčiai ir šiuolaikinės atlikimo tendencijos 
Rita Mačiliūnaitė-Dočkuvienė (kompozicija). Muzikinės naracijos komponavimo būdai postdraminiame teatre

2016 m. 
Andrius Maslenkovas (kompozicija). Struktūriniai ir ikistruktūriniai sonorinės muzikos komponavimo aspektai 
Egidijus Kaveckas (choro dirigavimas). Lietuvos chorinio dirigavimo mokyklos: identikacijos, sąveikos ir modernėjimas

2015 m. 
Indrė Baikštytė (koncertmeisteris). Pianisto-akompaniatoriaus vaidmuo solisto meninėje veikloje: fiziologiniai ir psichologiniai aspektai 
Jurgis Juozapaitis (altas). Lietuvos alto menas: pedagogika ir kūryba 
Mykolas Natalevičius (kompozicija). Drone muzikos komponavimo principai 
Žilvinas Smalys (fagotas). Buffet versus Heckel: dviejų fagoto sistemų sąveikos ir konfrontacijos 
Balys Vaitkus (klavesinas). Dinamikos fenomenas baroko muzikoje klavesinui 
Robertas Beinaris (obojus, licenziatas, 2014). Garsinės-technologinės obojaus galimybės ir šiuolaikinės raiškos naujovės 

2014 m. 
Eglė Kižytė-Ramonienė (koncertmeisteris). Komiškumo raiška XX a. antros pusės vokaliniuose cikluose 
Gabrielė Kondrotaitė (fortepijonas). F. Chopinas ir M. K. Čiurlionio ankstyvoji kūryba fortepijonui: kūrybinės paralelės, sąšaukos ir įtaka 
Jūratė Landsbergytė-Becher (vargonai). Archetipo Savastis raiška naujoje lietuvių vargonų muzikoje 
Gabija Rimkutė (fortepijonas). Sakralumas kūryboje fortepijonui: ženklai ir interpretacija 
Saulė Šerytė (dainavimas). Italų ir prancūzų baroko vokalinės muzikos ornamentika: istorinių šaltinių lyginamoji analizė