Our site uses cookies to ensure you quality of service. By continuing browsing you agree with our Cookie policy , Privacy policy

43-ioji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija

43-ioji tarptautinė Baltijos muzikologų konferencija
MUZIKA, PAKEITUSI LAIKĄ: BALTIJOS KRAŠTŲ KŪRYBOS PROVERŽIS PO 1970 m.
Dedikuota lietuvių kompozitoriaus Broniaus Kutavičiaus 80-ečiui

Lietuvos muzikos ir teatro akademija
2012 m. rugsėjo 12 – 14 d., Vilnius

Laikas nuo II pasaulinio karo pabaigos iki „geležinės uždangos“ griuvimo Baltijos kraštų muzikoje neatsiejamas nuo totalitarinio režimo suvaržymų ir bandymų juos apeiti. Pirmųjų pokario dešimtmečių kūryba paženklinta sovietine, pseudofolklorine estetika. Tik 7-ame dešimtmetyje Baltijos kraštų muzika patyrė staigų modernėjimo šuolį, kurį įtakojo politinis „atšilimas“, užsimezgę ryšiai su kitomis sovietinės erdvės muzikinėmis bendruomenėmis, pakitusi kultūrinė paradigma. Jaunesnioji to laiko kompozitorių karta pasidavė avangardo idėjų svaiguliui. Tačiau tikrasis ir giluminis lietuvių ir kitų šio regiono kraštų muzikos atsinaujinimas įvyko 8-ame dešimtmetyje, kai sustiprėjo kultūrinės rezistencijos, tautinio tapatumo ir kūrybos laisvės idėjos.

8-9 dešimtmečiai Baltijos kraštų muzikoje – tapatybės paieškų laikas. Viena vertus, tos kartos kompozitoriai ieškojo individualios muzikos kalbos, savitos raiškos. Kita vertus, sustiprėjo menininkų bendruomenes vienijančių idėjų ir vertybių poreikis. Oficialioji sovietinė doktrina skelbė „brandaus socializmo“ laikotarpį, o mene vis stiprėjantis individo – tautos šauklio balsas pamažu trupino sistemos pagrindus, žadindamas visuomenėje nuoširdumo, bendrystės, tautinių  tradicijų, dvasingumo, religingumo ir laisvės ilgesį. Šias vertybes spinduliavo stipri, emocinga, bekompromisė estų kompozitorių Veljo Tormio, Arvo Pärto, latvių Peterio Vaskso, Peterio Plakidžio, lietuvių Felikso Bajoro, Osvaldo Balakausko,  Vytauto Barkausko kūryba.

Lietuvoje to laiko visuomenę lyg kultūrinis šokas sukrėtė Broniaus Kutavičiaus (g. 1932) kūriniai. Išbandęs įvairias avangardo technikas, 8-o dešimtmečio pradžioje  Kutavičius pasuko kompozicinio asketiškumo, repetityviškumo (vėliau apibūdinto kaip baltiškasis minimalizmas) ir istorinio, tautinio, religinio bei kultūrinio tapatumo temų link. Jo „Panteistinė oratorija“ (1970), „Dzūkiškos variacijos“ (1974), „Mažasis spektaklis“ (1975) „Paskutinės pagonių apeigos“, „Du paukščiai  girių ūksmėj“ (abu 1978), „Anno cum tetigonia“ (1980) tapo išskirtiniais to laiko lietuvių muzikos įvykiais.

Kutavičius lyg antropologas rekonstravo archajinių kultūrų ritualus, vertybes, tapatybes ir emocijas, reformavo muzikos kūrinio, kaip garsinės struktūros, sampratą, grąžindamas jai avangardo nuvertintą naratyvumą nauju pavidalu. Jo muzikoje svarbi kitų menų (literatūros, dailės, tautodailės, folkloro) inspiracija, istorizuojanti vaizduotė, aktyvios transliuojančios prasminės figūros, teatriniai gestai, garso ir erdvėlaikio santykiai. Paveiki, komunikatyvi Kutavičiaus kūryba įveikė nepasitikėjimo ir publikos atšiaurumo šiuolaikinei muzikai barjerą, ji telkė ne tik muzikų bendruomenę, bet ir poetus, rašytojus, dailininkus, teatralus, intelektualus ir inspiravo naujas refleksijas – imta ieškoti įtaigesnių ir jautresnių retorikos formų, analizuoti muzikos kultūrinį kontekstą.

Pranešimų temos:

1. Kutavičiaus kūrybos nacionalinis diskursas;
2. Kutavičius kaip antropologinių fenomenų konstruotojas;
3. Kutavičiaus muzikos literatūriniai ir teatriniai gestai;
4. Kutavičiaus kūrybos recepcija Lietuvoje ir užsienyje;
5. Kutavičiaus kūrybos komunikatyvumo mįslės;
6. Atlikėjas Kutavičiaus kūrybos procese;
7. Kutavičius ir kompozicijos procesas;
8. Kutavičiaus kūrinių interpretacinės paradigmos;
9. Kutavičiaus įtakų ratas: mokiniai, pasekėjai, imitatoriai;
10. Muzika kaip kultūrinės rezistencijos forma;
11. Autentiškumo kultūros ir postmoderni muzika;
12. Postmodernistinė muzikos prasmės kūrimo technologija ir psichologija.

Konferencijos metu įgyvendinta specialioji kultūrinė programa, skirta Broniaus Kutavičiaus kūrybos retrospektyvai.

Konferencijos programos mokslinis komitetas:

– Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
– Rūta Stanevičiūtė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)
– Krzysztof Droba (Krokuvos muzikos akademija)
– Urve Lippus (Estijos muzikos ir teatro akademija)
– Gundega Šmite (Latvijos kompozitorių sąjunga)
– Dario Martinelli (Helsinkio universitetas)
– Jūratė Katinaitė (Lietuvos kompozitorių sąjunga)

Konferencijos organizatoriai: Lietuvos kompozitorių sąjunga ir Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Partneriai: Latvijos kompozitorių sąjunga ir Estijos muzikologų draugija.

KONFERENCIJOS PROGRAMA