Nariai

LMTA Džiazo katedros lektorius. 

Linas Rimša – kompozitorius, klavišininkas, acid jazz ir crossover pradininkas Lietuvoje. Jo intriguojančiuose projektuose naujai perkuriamas etninės muzikos paveldas, džiazo standartai, žinomos operų arijos ar šiuolaikinių akademinės muzikos kūrėjų opusai. Diplomuoto kompozitoriaus kūrybinių interesų skalė itin plati – nuo dainų Eurovizijai ar vaikų TV šou iki simfoninės muzikos. Jis komponuoja teatrui, kinui, videoinstaliacijoms, prodiusuoja popmuzikos albumų leidybą, aranžuoja. Džiazo scenoje Linas Rimša debiutavo 2001 metais, pristatydamas tuo metu Lietuvoje dar neplėtotą stilistiką. Mėgstantis laužyti dogmas ir peržengti žanrų ribas, derinti, atrodytų, nesuderinamus dalykus ir atrasti jų bendrą vardiklį, jis kuria įsimintinus, gaivius ir išradingus projektus, tokius kaip „Pavasarinė rūgštis“, „Standartinis gyvenimas“, „Opera in da House“, „Sutartinės Party“, „Die Welt ist Traum(a)“, „Guerrilla Jazz.lt“, „Intymumas“, „Senasis tikėjimas“.

LMTA dėsto džiazo istoriją ir aranžuotę.

Dainavimo katedros profesorius. Dėstomi dalykai: Dainavimas ir Kamerinis dainavimas. 

Deividas Staponkus – Dainavimo katedros profesorius, baigė LMTA bakalauro, magistro ir meno aspirantūros studijas. Dainavimą studijavo prof. Eduardo Kaniavos klasėje, kamerinį dainavimą prof. Sigutės Stonytės dainavimo klasėje. 2003–2004 metais stažavo LNOBT pas prof. Virgilijų Noreiką.

Deividas Staponkus yra tarptautinių konkursų laureatas, nuo 2004 m. yra kviestinis LNOBT operos solistas. Solistas dainavo Armėnijoje, Austrijoje, Danijoje, Estijoje, Čekijoje, JAV, Italijoje, Izraelyje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Sakartvele, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

Vedė dainavimo meistriškumo pamokas: 2008 m. Veimaro F. Liszto aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija), 2010 m. Mannheimo muzikos ir teatro akademijoje (Vokietija), 2015 m. Jazepo Vytuolo muzikos akademijoje (Latvija), 2016 m. Prahos muzikos ir teatro universitete (Čekija), 2016 m. Brno L. Janačeko aukštojoje muzikos mokykloje (Čekija), 2014 m. ir 2018 m. Kaliningrado P. Čaikovskio muzikos mokykloje (Rusija), 2019 m. Pavlodaro muzikos koledže (Kazachija), 2019 m. Geteborgo universiteto muzikos ir dramos akademijoje (Švedija), 2018–2019 m. vedė dainavimo meistriškumo pamokas tarptautiniuose vasaros operos kursuose „Oper Oder–Spree“ (Vokietija), 2020 m. Baku Kara Karajevo menų mokykloje (Azerbaidžanas), 2020 m. Batumi Art Teaching University (Sakartvelas), 2021 m. dėstė Jerusalem Lyric Opera Studio (Izrealis). Nuo 2020 m. kaip vokalo pedagogas konsultuoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistus.

Prof. Deividas Staponkus kviečiamas būti tarptautinių dainavimo konkursų vertinimo komisijos nariu, jo studentai yra daugelio tarptautinių konkursų laureatai, dainuojantys LNOBT, Milano La Scala (Italija), Teatro Filarmonico di Verona (Italija), Teatro Pergolesi (Italija), Karlsrūhės teatre (Vokietija), Baden Badeno teatre (Vokietija), Kammeroper Munich (Vokietija), Theater Koblenz (Vokietija), Anhaltisches Theater Dessau (Vokietija), Staatstheather Augsburg (Vokietija), Aalto-Musiktheather Essen (Vokietija), St. Galleno teatre (Šveicarija), Volksoper Wien (Austrija), Nederlandse Reiseopera (Nyderlandai), Malmö Opera (Švedija). 

LMTA Kamerinio ansamblio katedros Šiuolaikinės muzikos specializacijos docentas. 

Pagrindinės pianisto, perkusininko, kompozitoriaus ir improvizatoriaus Arno Mikalkėno veiklos sritys – džiazas, improvizacinė ir elektroakustinė muzika. Tai garsui atidus kūrėjas, nebijantis, netgi priešingai, siekiantis peržengti bet kokius muzikinius rėmus, ieškoti savito santykio su muzika. A. Mikalkėno muzikinių patirčių kraitis ypač gausus. Ne tik klasikinės ir džiazo muzikos studijos, bet ir musique concrète, roko, metalo ir kitų žanrų atgarsiai.

Vienas pagrindinių kolektyvų, kuriuose groja A. Mikalkėnas – laisvojo džiazo trio „Ąžuoliniai berželiai“. Per savo karjerą šis kūrėjas yra grojęs ne tik su Vladimiru Tarasovu, Arkadijumi Gotesmanu, Daliumi Naujokaičiu, Liudu Mockūnu, Eugenijum Kanevičiumi ir kt., bet ir su ne mažiau įdomiais užsienio kūrėjais: Kenny Wollesenu, Michaelu Moore’u, Davidu Stackenu, Haakonu Berre, Anne Liis Poll, Nuria Andorra, Santiago Quintansu ir kt. Produktyviai bendradarbiauja su šiuolaikinio alternatyvaus teatro bei hepeningų kūrėju Justinu Kalinausku. Arno Mikalkėno diskografiją sudaro 18 albumų.

Savo patirtimi A. Mikalkėnas dalinasi su studentais. Šiuo metu dėsto LMTA, taip pat Kaune – Juozo Gruodžio konservatorijoje, neseniai kartu su Daiva Masaityte atidarytoje muzikinio ugdymo erdvėje „Jazz Academy“.

LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė.

Dėstomi dalykai: Akompanimentas ir Lied Koncertmeisteris, Interpretacijos seminarai, Asistentinė praktika, Akompanimento atlikimo praktika.

El. paštas: egle.viksraitiene@lmta.lt

1977-1982 m. studijavo Maskvos P. Čaikovskio vardo konservatorijoje,  prof. Tatjanos Nikolajevos klasėje, kur įgijo pianistės solistės, koncertmeisterės, kamerinio ansamblio artistės bei pedagogės kvalifikaciją. 1993-1995m. stažavosi LMTA Spec. fortepijono katedroje, pianistės prof. Aldonos Dvarionaitės fortepijono klasėje, 1995m. vasarą tobulinosi tarptautiniuose pianistų-solistų ir koncertmeisterių Mozarteumo (Salzburgas) solo fortepijono ir koncertmeisterio interpretacijos kursuose pas prof. G. Mounier ir prof. A. Zakotnik. 1985 m. Lietuvos mokslų akademijoje išklausė kursą ir apsigynė filosofijos ir užsienio (anglų) kalbos kandidatinį minimumą.

1996-1997m. iškovojo ir buvo apdovanota prestižine Fulbrighto stipendija.  Atliko mokslo tiriamąjį ir kūrybinį darbą bei stažavosi kaip pianistė- koncertmeisterė ir solistė  Majamio universitete (JAV)  prof. P. Posnako ir prof. J. R. Floydo klasėse, 2005-2006 m., gavusi antrą kartą Fulbrighto stipendiją, tęsė mokslo tiriamąjį darbą amerikiečių kamerinės vokalinės muzikos srityje ir dalyvavo Kanzaso universiteto (JAV) muzikinio teatro ir muzikos departamentų kūrybiniuose projektuose. Eglė –  tarptautinio konkurso Čekijoje laureatė ( I premija ). 2020 m. apdovanota geriausio koncertmeisterio diplomu tarptautiniame muzikos konkurse „Šilko kelias“ (International Music Competition „Silk Way“) Sakartvele.

Nuo 1982 m. dirbo dėstytoja LMTA Bendro fortepijono katedroje, o nuo 1986 m. vyr. dėstytojos pareigose.  1987 m. pradėjo dirbti LMTA Koncertmeisterio katedroje, kur dirba iki šiol. 1998m. jai buvo suteiktas docentės vardas, o  2021m. – profesorės vardas. 1993-1995 m. lygiagrečiai pedagoginiam darbui dirbo koncertmeistere Vokalo katedroje doc. G. Apanavičiūtės ir prof. V. Mikštaitės klasėse.

Kūrybinė veikla

Per visus savo kūrybinės veiklos metus surengė apie 900 pasirodymų. Baigusi studijas Maskvoje nuo 1982 metų koncertavo kaip solistė su Lietuvos kameriniu orkestru, vadovaujamu prof. S. Sondeckio bei su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu prof. J. Domarko. Kaip solistė ir koncertmeisterė koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Filipinuose, Malaizijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Floridoje, JAV, Suomijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Estijoje. Akompanavo skirtingiems dainininkams (I. Milkevičiūtei, V. Noreikai, D. Sadauskui, I. Zelenkauskaitei, N. Katilienei, J. Rudžianskaitei, V. Taurinskaitei, D. Puišiui, R. Karpiui, I. Misiūrai, R. Vaicekauskaitei, L. Jonutytei, D. Staponkui, J. Staniunui, (JAV), A. Gian (JAV), Leslie Bennet (JAV), Miglei Žaliukaitei (Lietuva-JAV), Steinui Skrejvold (Norvegija), V. Baumilai, J. Lapatinskui, I. Žiliūtei ir kt.) bei instrumentininkams (L. Šulskutei, R. Butvilai, A. Stulgiui, B. Traubui, A. Paukštei, R. Romoslauskui ir kt.). 1990 m. dalyvavo tarptautiniame kamerinės muzikos (duetų) konkurse Paryžiuje. 1996 m., kartu su dainininke N. Katiliene, kaip koncertmeisterė dalyvavo tarptautiniame dainininkų konkurse Coburge (Vokietija), kur solistė iškovojo III premiją ir specialų prizą. 1997 m. ir 1999 m. kaip koncertmeisterė dalyvavo tarptautiniuose dainininkų konkursuose Deutschlandsberge (Austrija) ir Paryžiuje (Prancūzija). Koncertus surengė Lietuvos nacionalinės ir Kauno valstybinės filharmonijos, J. Gruodžio konservatorijos, Kauno lėlių teatro bei Šiaulių filharmonijos, Saulės koncertų ir „Laiptų“ galerijos salėse. Taip pat koncertavo Panevėžio galerijoje bei Muzikiniame teatre, Klaipėdos koncertų salėje, Biržų pilyje, Anykščių koplyčioje, Raseinių kultūros centre, Kretingos muziejaus Žiemos sode, Palangos Gintaro muziejuje. Vilniuje –  Lietuvos Taikomosios dailės muziejaus Arsenalo salėje, Vilniaus rotušėje, Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus Dailės akademijoje, LMTA Didžiojoje salėje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, literatūriniame A. Puškino muziejuje, Mažajame teatre, Elfų teatre, S. Vainiūno namuose, Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifeco salėje, Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejuje, Verkių rūmuose, Socialinės globos namuose ir kt. Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose VIII tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje,  IV ir VI tarptautiniuose Ch. Frenkelio vilos vasaros festivaliuose Šiauliuose, XII tarptautiniame operos ir simfoninės muzikos festivalyje „Muzikinis pajūris 2009“, X, XI ir XII Bistrampolio festivaliuose Bistrampolio dvare prie Panevėžio, XIX ir XXI muzikos festivaliuose „Sugrįžimai“, tarptautiniame festivalyje Paliesiaus dvare 2019, tarptautiniame kamerinės muzikos festivalyje „Žiemos kelias“ galerijoje Bieliajevo Maskvoje (2014). Išskirtini rečitaliai su Natalija Katiliene Tampere konservatorijos (Suomija) Didžiojoje salėje (2003) bei Gardino konservatorijos (Baltarusija) Didžiojoje salėje (2008), rečitaliai Kansaso universiteto Swarthout koncertų salėje ir Hunda Hiebert muzikinių vakarų cikle, talkinant prof. Leslie Bennet ir prof.  John Staniunui (2005). Pažymėtini koncertai su Migle Žaliukaite JAV: Lietuvos respublikos konsulate Niujorke, Balzeko muziejuje Čikagoje, Šv. Anos bažnyčioje Ročesteryje (2017), taip pat rečitaliai Piarnu menų gimnazijoje su Raminta Vaicekauskaite ir Borisu Traubu (Estija, 2018) ir koncertas, skirtas Bostono Lituanistinės mokyklos 70-čiui su Migle Žaliukaite ir Deividu Staponkum (2019).  

2001 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais dirbo koncertmeistere tarptautiniuose dainininkų ir pianistų vasaros kursuose Zalcburge, organizuojamuose Majamio universiteto (Florida), o 2008–2009 m. rugsėjo – sausio mėnesiais – Kanzaso universiteto Teatro ir Muzikos departamentuose, kaip koncertmeisterė ir korepetitorė su režisieriumi iš Niujorko Tazewell Thompson ir dirigentu David Neely. Dalyvavo Kurto Weillo operos – miuziklo „Street scene“ pastatyme. 2011 m. dirbo koncertmeistere-pedagoge tarptautiniuose meistriškumo kursuose-konkurse Klaipėda – Bostonas, taip pat įdomiuose muzikiniuose projektuose. Miuzikle „Jaques Brel is Alive and Well and Living in Paris“ buvo muzikinės dalies vadove ir pianiste-koncertmeistere, atlikusia uvertiūrą ir 26 dainas aštuonių viešų spektaklių metu Kanzaso universiteto Teatro salėje (2005).  2010 m. gyvai atliko Douglas J. Cohen miuziklą „No way to treat a lady“ (režisierius John Staniunas, JAV) Elfų teatre. Išskirtiniai kūrybiniai projektai: „Sudeginti negalima pasigailėti. Joanos Arkietės manifestas” – improvizacija G. B. Shaw pjesės „Šventoji Joana“ ir G. Verdi operos „Žana d’Ark“ temomis, kuriame dalyvavo aktorė Eglė Tulevičiūtė, dainininkė Natalija Katilienė, violončelininkė Vita Šiugždinienė, fleitininkė Laima Šulskutė ir Eglė Perkumaitė (2013-2014), „Nepažįstamosios laiškas“ (vienos dalies parafrazė balsui ir fortepijonui Stefano Zweigo novelės motyvais, 2015, 2017, 2020) ir „Dingusio Vilniaus Lakštingalos“ (Jozepho Franko knygos Vilnius – XIX amžiuje: atsiminimai motyvais), kuriuose Perkumaitė buvo muzikinės dalies vadove. Pastarajame projekte atliko Saljerio vaidmenį prie fortepijono (2024). Dalyvavo „Didžiajame muzikų parade 2007“, „Musica magna“ žygis per Lietuvą Druskininkuose ir Alytuje ir „Didžiajame muzikų parade  2015“ radijuje ir televizijoje (tiesioginis eteris) bei Didžiosios muzikos mugės renginiuose Birštone, taip pat daugelyje Lietuvos muzikų rėmimo fondo ir Muzikų sąjungos organizuojamų vakarų: B. Brazdžionio, V. Barkausko, F. Bajoro, P. Dikčiaus ir kt. Amerikos ambasados kvietimu dalyvavo koncertuose „Amerikos kultūros mėnuo 2007 ir 2008“ bei proginiuose Amerikos kultūros centro, Britų ambasados, Austrų ambasados organizuotuose renginiuose, Vyriausybės bei Prezidentūros minėjimuose.

Kartu su dainininkėmis Natalija Katiliene ir Jūrate Rudžianskaite išleido kompaktinę plokštelę „American Chamber Vocal Music“ (liet. Amerikiečių vokalinė kamerinė muzika). Eglė šios plokštelės sudarytoja ir redaktorė. 2014 metais kartu su dainininke Natalija Katiliene (sopranas) įrašė kompaktinę plokštelę „Sergej Rahmaninov.  Romansai“, kurią išleido Muzikų sąjunga. 2016 metais pasirodė dar dvi kompaktinės plokštelės: „Forgotten Lithuanian songs and arias“ (su Migle Žaliukaite, mecosopranas) ir  „Cesar Cui. Kaleidoscope op. 50. 24 Pieces Characteristic For Violon And Piano“ (su Borisu Traubu, smuikas).

Eglės Perkumaitės Vikšraitienės klasę baigė apie šimtą absolventų. Ji ruošia studentus įvairiems meistriškumo kursams, jos studentai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Profesorė veda interpretacinius seminarus, meistriškumo kursus Lietuvoje ir užsienyje, pagal Erasmus programą stažavosi Danijos nacionalinėje šiuolaikinio šokio mokykloje (Kopenhaga), kur specializavosi ir susipažino su pianistų koncertmeisterių ruošimo programa ir metodologija choreografijos srityje, ko pasiekoje skaito interpretacijos seminarus magistrantams. Taip pat pagal Erasmus programą stažavosi Londono Karališkoje akademijoje (Jungtinė Karalystė), Macedonijos universitete (Thessaloniki) Graikijoje.

LMTA Choro dirigavimo katedros profesorius.

Dėstomi dalykai: dirigavimas, dalyko dėstymo metodika, pedagoginis repertuaras.

Profesorius Povilas Gylys gimė Vilniuje. 1970 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją prof. A. Budriūno ir H. Perelšteino klasę, 1973 m. Leningrado N. Rimskio – Korsakovo valstybinės konservatorijos aspirantūrą prof. A.Michailovo klasę, 1977-1978 m. tobulinosi Vienos Muzikos ir sceninio meno aukštojoje mokykloje prof. G. Thoiringo ir K. Östereicherio klasėje.

1965-1971 m.Povilas Gylys dirbo berniukų ir jaunuolių choro ,,Ąžuoliukas“ chormeisteriu-dirigentu, 1973-1975 m. – vyrų choro ,,Varpas“ meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1976-1981 m. – Vilniaus universiteto akademinio choro meno vadovas ir dirigentas, 1981-1988 m. – Lietuvos televizijos ir radijo valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1988-2005 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros choro studijos vadovas, 2001-2015 m. – valstybinio choro ,,Vilnius“ meno vadovas ir vyr. dirigentas. Nuo 2016 m. prof. Povilas Gylys vadovauja ,,Ąžuolų klubo“ vyrų chorui.

Su chorais ir orkestrais Povilas Gylys parengė ir atliko per 90 kantatų, oratorujų, operų, 600 kūrinių įrašė į LRT fondus, išleido 20 CD.  Koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje( Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Austrija, Anglija, Čekija, Vengrija, Portugalija, Italija,Rusija,Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Armenija, Azerbadžianas, Graikija).Prof. P.Gylys chorų konkursų laureatas, Šv. Jokūbo sakralinės choro muzikos festivalio įkūrėjas ir meno vadovas (2011-2015m.), veda seminarus, skaito paskaitas apie Lietuvos chorinę kultūrą Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Italijoje, Švedijoje, Rusijoje.

Nuo 1973 m. Povilas Gylys dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedroje, nuo 1986m.- docentas , nuo 1991 m. – profesorius, 1995 – 2005 m. katedros vedėjas, 2005 – 2011 m.-LMTA Studijų prorektorius, 2005 – 2016 m. LMTA Senato narys.

Prof. Povilas Gylys parengė 74 choro dirigentus, iš jų tarptautinių konkursų laureatai : A.Girdzijauskas, A.Vildžiūnas, R.Katinas, V.Savickaitė, A.Novikas, R.Daugėla, T.Ambrozaitis, D.Pavilionis, V.Mažintaitė, R.Šumila, L.Balandis.

Prof. Povilas Gylys 1985, 1990, 1994, 1998, 2003, 2006, 2009, 2014, 2018, 2024 m. Lietuvos Dainų švenčių Vyriausiasis dirigentas, Baltijos šalių studentų švenčių ,,Gaudeamus“ 1978,1981, 1991,1995,1999, 2004, 2006,2011, 2022 m. meno vadovas ir vyr. dirigentas.

1975-1981 ir 1995-2005 m. prof. Povilas Gylys – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Choro skyriaus mokytojas, nuo 1996 m. – mokytojas –ekspertas.                                                  Prof. Povilas Gylys Lietuvos chorų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas, Lietuvos muzikų sąjungos narys, Tarptautinio sakralinės chorų muzikos konkurso – festivalio Balstogėje (Lenkija ) konsultantas.

Apdovanojimai:

• 1979 m. – Lietuvos Vyriausybės premija už koncertų ciklą Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus proga
• 1984 m. – Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas
• 2004 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
• 2022 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija

LMTA Džiazo katedros docentas. 

Darius Rudis nuo 5-ių metų pradėjo mokytis skambinti fortepijonu ir akordeonu Balio Dvariono muzikos mokykloje. Vėliau mokėsi kompozicijos pas kompozitorių Rytį Mažulį. Mušamaisiais instrumentais susidomėjo būdamas 15-os metų. Tallat-Kelpšos konservatorijos džiazo skyriuje baigė mušamųjų instrumentų specialybę, o LMTA  – atlikėjo bei pedagoginio magistro studijas. Vienerius metus mokesi Gröningeno konservatorijoje Olandijoje pas Ralph Peterson-USA bei Steve Altenberg-USA. Šiuo metu jau 22-us metus dėsto mušamuosius instrumentus, ritmiką bei ansamblį Vilniaus Kolegijoje, Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje ir LMTA. Aktyviai dalyvauja koncertinieje veikloje klubuose bei festivaliuose su žymiais Lietuvos bei užsienio muzikantais.

„Muzika – tai labai ypatingai įdomi bei neišsemiama mokymuisi kalba,  todėl vis išbandau save įvairiausiuose muzikos stiliuose: jazz, pop, latin, club, experimental, jam band, rock, reggae, world, folk, elektronika, gospel, ir t.t.“

D. Rudis turi svarią sceninę patirtį. Džiazo scenoje debiutavęs dar 1999 m., pastaruoju metu jis yra vienas užimčiausių šalies būgnininkų ir yra įvardijamas vienu geriausių bugnininkų Lietuvoje. Koncertuoja su daugeliu autoritetingiausių Lietuvos džiazo ir populiariosios muzikos atlikėjų.

Dalyvavo įvairiuose užsienio festivaliuose Graikijoje, Suomijoe – Pori Jazz, Šveicarijoje –Montreaux Jazz, Lucern, Ziurich, Belgijoje – Jazz Village, Luxembourge – Jazz Rally, Moldovoje –Black Elephant, Prancuzijoje – Jazz Colors ir Cafe Universel, Čekijoje, Rusijoje – Sergejaus Kuriohino festivalyje, Jazz Filharmonic Hall, Estijoje – Jazz Kaar, Latvijoje – Rigas Ritmi, Švedijoje  – Nefertiti jazz club, Stockholm-Södra Theatr, Lenkijoje – Gdansk, Varshava, Gdynia, Danijoje – Copenhaga, Olandijoje – džiazo klubuose, Groningene, Amsterdame, Hagoje, Baltarusijoje, Londone – Cargo, Vokietijoje vyko 40-ies koncertų turas skirtinguose miestuose, Ispanijoje – Madride, Barselonoje, Vengrijoje, Dubline, Ukrainoje Lvovo, Kijevo džiazo festivaliuose, Kaliningrade – Cyti jazz ir Segovijos folko festivaliuose, Kazachstane – Astanoje, Almatoje, Airijoje, Birmingemo džiazo festivalyje, Turkijoje – Alanijos džiazo festivalyje.
Lietuvoje vykstančiuose Kauno, Birštono, Klaipėdos, Nidos, Šiaulių, Elektrėnų, Vilniaus, Mama Jazz, Tamsta, Karklės, Roko Naktys, Tundra, Dramblys, VDU Jazzo jungtis, Bliuzo Naktys, Rafes, Kristupo, Bardų, Panemunės, Granatos festivaliuose, Galapagai, Jūos šventė, Satta outside, Be2gether,  Broma, Impresijos, Gaidos, Pažaislio vasaros festivalyje ir daugelyje kitų,. 

Grojo su tokiomis žvaigždėmis kaip Philip Hamilton, Chielli Minucci, Frank Marocco, Victor Mendoza, Austin Becker, Niki Haris, Gene Perla, Sheila Charles (USA), Gaio De Lima (Brazilija), Federico Manzenares (Argentina), Alex Tuomarilla (Suomija), Volfgang Lackerschmid, Hendrik Meurken, Bern Homan (Vokietija), Robin Aristorenas (Didžioji Britanija), Renzo Rugieri (Italija), Saska Laroo (Olandija), Herbie Kopf (Šveicarija), Bilal Karaman (Turkija), Njabulo Madlala (Pietų Afrikos Respublika), Anatolij Vapirov (Bulgarija), Sofija Rubina, Toivo Unt (Estija), Vladimir Tarasov, Petras Geniušas, Artūras Anusauskas (Lietuva).

LMTA Dainavimo katedros docentė. Dėstomas dalykas: Dainavimas. 

Julija Stupnianek (sopranas) dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė 2001 m. (prof. Irenos Laurušienės klasė). 1999 m. dalyvavo tarptautiniame prof. Ingeborgos Wamser seminare Vienoje, 2000 m. tobulinosi pas žymų baritoną H. Hagegordą (Švedija). Dalyvavo G. Preobraženskajos rusų romansų interpretavimo kursuose. 2002 m. „Opera Island“ Bornholmo vasaros akademijoje parengė Fjordilidži vaidmenį W. A. Mozarto operoje „Visos jos tokios“ (rež. Jonathanas Milleris). 2003 m. už meno projektą Lietuvos muzikos ir teatro akademija jai suteikė meno licenciato laipsnį. J. Stupnianek – LMTA docentė.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre debiutavo 2000 m. Violetos vaidmeniu G. Verdi operoje „Traviata“.

2000 m. dalyvavo Usedomo muzikos festivalyje (Vokietija) ir Šv. Kristoforo vasaros muzikos festivalyje Vilniuje, 2001 m. – Rostoko Baltijos šalių (Vokietija) ir Helsinkio (Suomija) festivaliuose. Vilniuje vykstančiame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“ J. Stupnianek dalyvavo J. Juzeliūno kantatos „Gėlių kalbėjimas“ pastatyme kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru. 2019 m. dainavo tarptautiniame akordeonų festivalyje Liubline (Lenkija), yra nuolatinė baroko muzikos festivalio „Riviere delle Palme“ (Grottamare, Italija) dalyvė. 2024 m. daainavo Šv. Onufrijo vargonų muzikos festivalyje (Vaisto, Italija), tarptautiniame festivalyje „Muzika sename vienuolyne“ Vilniuje. 2025 m. – tarptautiniame festivalyje „Citta Sant’Angelo“ (Italija).
2004 m. sausio mėn. Liu vaidmeniu G. Puccini operoje „Turandot“ J. Stupnianek debiutavo Latvijos nacionalinėje operoje.

Solistė yra daugelio konkursų laureatė. 1999 m. ji laimėjo tarptautiniame J. Dichlerio konkurse Vienoje (III vieta), 2000 m. – tarptautiniame konkurse „Romansiada“ Maskvoje (III vieta), 2000 ir 2001 m. Vilniuje tapo V. Jonuškaitės-Zaunienės konkursų nugalėtoja (I vieta). 2003 m. „Operos švyturių“ apdovanojimuose tapo nominacijos „Metų operos viltis“ laureate. 2005 m. laimėjo III vietą tarptautiniame dainininkų ir pianistų koncertmeisterių konkurse Vilniuje, 2005 m. Kijevo tarptautiniame dainininkų konkurse (Ukraina) ir 2006 m. tarptautiniame jaunųjų operos solistų konkurse „Art and Education in the XXI-st Century“ (Suomija) pelnė Didįjį prizą. 2011 m. pavasarį tarptautinio forumo „Musical Performance and Pedagogy“, vykusio Lonigo (Italija) ir Vienoje (Austrija), vokalistų konkurse tapo Grand Prix laureate. 2018 m. tapo nominacijos „Romansų karalienė“ konkurse San Marine (Italija).

J. Stupnianek yra parengusi soprano partijas W. A. Mozarto, R. Schuberto, J. Haydno ir kt. oratorinio pobūdžio kūriniuose, kameriniuose koncertuose dainuoja daug vokiečių, prancūzų, italų, rusų ir lietuvių autorių dainų. Dažnai koncertuoja su ansambliais „Musica Humana“, „Vilniaus arsenalas“, kameriniu orkestru „Cantus“.

2010 m. dainavo Abros vaidmenį Lietuvos nacionalinės filharmonijos 70–mečio proga parengtoje A. Vivaldi oratorijoje „Juditos triumfas“.

Solistė dirbo su dirigentais Sauliumi Sondeckiu, Jonu Aleksa, Juozu Domarku, Liutauru Balčiūnu, Martynu Staškumi, Vytautu Viržoniu, Modestu Pitrėnu, Sesto Quatrini, Robertu Šerveniku, Donatu Katkumi, Algirdu Vizgirda, Stefanu Lano, Josephu Walnigu, Bernhardu Siebereriu ir Manfredu Honecku.

Gastroliavo Austrijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Izraelyje, o su LNOBT – tarptautiniuose muzikos festivaliuose Slovėnijoje ir Italijos mieste Ravenoje. 2022 m. surengė rečitalius Bragansos teatre bei Mačedos koncertų salėje Portugalijoje. 2022 ir 2023 m. koncertavo Jonijos akademijos salėje (Kerkyra, Graikija), 2025 m. – Torremaggiore pilyje (Italija).

Nuo 2005 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto dainavimą. 2010 m. vedė meistriškumo kursus Kazachijos konservatorijoje Alma Atoje, 2022 m. – Bragansos konservatorijoje (Portugalija), Lietuvoje, Jonijos akademijoje (Kerkyra, Graikija).

Sukurti vaidmenys:
Rita (G. Donizetti „Rita“)
Franciska Kaljari (J. Strauss „Vienos kraujas“)
Violeta (G. Verdi „Traviata“)
Fjordilidži (W. A. Mozart „Visos jos tokios“)
Dona Ana (W. A. Mozart „Don Žuanas“)
Agata (C. M. von Weber „Laisvasis šaulys“)
Prilepa (P. Čaikovskij „Pikų dama“)
Liu (G. Puccini „Turandot“)
Džuljeta (Ch. Gounod „Romeo ir Džuljeta“)
Apolonija (E. Geist „Dionizo sugrįžimas“)
Eudoksija (J. F. Halévy „Žydė“)
Dalia (B. Dvariono „Dalia“)
Gerhilda (R. Wagner „Valkirija“)
Vanduo (R. Portman „Mažasis princas“)
Amelija (G. Verdi „Kaukių balius“)
Adina (G. Donizetti „Meilės eliksyras“)
Eglė (V. Klova „Pilėnai“)
Mersedes (G. Bizet „Karmen“)
Marcelina (W. A. Mozart „Figaro vedybos“)
Uogelė Bruknelė (J. Tamulionio „Bruknelė“)
Tatjana (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“)
Rozalinda (J. Strauss „Šikšnosparnis“)
Rozina (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“),
Mimi (G. Puccini „Bohema“)
Anina (R. Strauss „Rožės kavalierius”) ir kt

LMTA Edukologijos katedros lektorė.

Dėstomi dalykai: Prancūzų kalba ir fonetika, Ispanų kalba.

Ana Maleckaitė gimė Vilniuje, teisininkės ir inžinieriaus šeimoje. Mokėsi ir baigė Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos choro dirigavimo specializaciją.

1989 m. baigė Vilniaus 22-ąją vid. mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto prancūzų k. studijas Filologijos fakultete. 1994 m. pabaigusi universitetines studijas pradėjo dirbti vertėja, nuo 1996 m. dėsto prancūzų kalbą Vilniaus dailės akademijoje, o nuo 2012 m. prancūzų kalbą ir fonetiką bei ispanų k. fonetiką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Dirba įvairiuose kalbų kursų projektuose, dalyvauja įvairiuose renginiuose, stažuotėse ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Labai džiaugiasi galėdama pritaikyti muzikinį ir filologinį išsilavinimus muzikos ir teatro akademijos studentų užsienio kalbų muzikos kontekste įgūdžiams lavinti.

LMTA Kamerinio ansamblio katedros docentas. Dėstomi dalykai: kvartetas, kamerinis ansamblis.

Rokas Vaitkevičius – violončelininkas, violončelės bei kamerinės muzikos dėstytojas. Gimė Kaune, kurį laiką mokėsi groti fortepijonu A. Kačanausko muzikos mokykloje, kiek vėliau perėjo į J. Naujalio muzikos gimnaziją, į šviesaus atminimo K.V. Petrausko violončelės klasę. Ten ir baigė savo pirmuosius mokslus. Vėliau sekė LMTA – bakalauro ir magistro studijos prof. R. Armono klasėje, bei studijos su kvartetu Europos kamerinės muzikos akademijoje (ECMA). Nuolat tobulinosi pas elitinius kamerinės muzikos dėstytojus Hatto Beyerle ir Johannes Meissl. Šiuo metu yra styginių kvarteto „Mettis“ narys ir įkūrėjas, violončelių ansamblio „Cello Club” narys, LNOBT orkestro violončelių grupės koncertmeisteris, bei LMTA kamerinio ansamblio ir styginių instrumentų katedrų dėstytojas. 2016 metais su Mettis kvartetu laimėjo 2ąją vietą ir specialų prizą prestižiniame Bordo styginių kvartetų konkurse bei pirmąją vietą V. Rimbotti kvartetų konkurse Florencijoje. 2017 metų gegužę pirmajame tarptautiniame Klaipėdos violončelininkų konkurse laimėjo 3-iąją vietą, specialų prizą už Anatolijaus Šenderovo kūrinio atlikimą bei publikos simpatijos prizą. Su Mettis kvartetu koncertavo tokiose salėse kaip Wigmore Hall Londone, Konzerthaus Berlyne, Fundacao Calouste Gulbenkian Lisabonoje, Laeiszhalle Hamburge, Hotel des Invalides Paryžiuje, Washington Galery of Arts Vašingtone. Verta paminėti šiuos festivalius: Montplellier Radio France, Luberon, Aix-en- Provence (Prancūzija), Haydn (Vengrija), Utrecht (Olandija) bei Vilniaus festivalis. Įvairių orkestrų bei ansamblių sudėtyse yra koncertavęs daugybėje koncertų ir festivalių visame pasaulyje. Muzikas scena yra dalinęsis su tokiais muzikantais kaip Sergey Krylov, Miguel da Silva, Quartetto di Cremona, Mūza Rubackyte, Alexander Paley. Su Mettis kvartetu kelis kartus gastroliavo Kinijoje, 2018 metų gale debiutavo Izraelyje, Panamoje, JAV ir Kanadoje.

LMTA Koncermeisterio katedros vedėja, docentė, meno daktarė.

Dėstomi dalykai: Akompanimentas, Akompanimentas ir Lied, Skaitymas iš lapo, Interpretacijos seminarai, Magistrantų meno projekto tiriamųjų darbų rengimas ir vertinimas, Fortepijono meno istorija.

Jonė Punytė-Svigarienė – pianistė, koncertmeisterė, pedagogė, meno daktarė.

2008 m. pianistė baigė meno aspirantūros studijas Lietuvos muzikos ir reatro akademijoje (prof. Olgos Šteinberg, prof. Veronikos Vitaitės klasės). 2001-2006 m. stažavo Štutgarto (Vokietija) aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje (prof. Konrad Richter, prof. Cornelis Withoefft), 2004–2006 m. Trosingeno (Vokietija) aukštojoje muzikos mokykloje prof. Eckart Sellheim klasėje studijavo hammerklavier – istorinio fortepijono – atlikimo subtilybes. 2025 m. Jonė Punytė-Svigarienė įgijo meno daktarės vardą, meninio tyrimo tema „Ankstyvojo fortepijono vaidmuo Lied žanre: istoriškai pagrįsti atlikimo aspektai“.

Punytė-Svigarienė taip pat yra Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė, 2011–2025 m. šios mokyklos Akompanimento ir Koncertmeisterių metodinės grupės vadovė.

2006–2024 m. pianistė dirbo vyr. koncertmeistere LMTA Dainavimo, Styginių bei Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedrose. Punytė-Svigarienė nuolat kviečiama dirbti koncertmeistere tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

Pianistė yra mokslinių-metodinių leidinių autorė, rengia pranešimus, straipsnius fortepijoninio atlikimo, akompanavimo, Lied interpretavimo temomis. 2023 m. išleista metodinė priemonė “Akompanimento skaitymo iš lapo pratybos”.

Pianistė sėkmingai dalyvavo konkursuose: kamerinių ansamblių konkurse Vilniuje laimėjo I vietą (2000), Vilniaus I tarptautiniame dainininkų ir koncertmeisterių konkurse – II vietą (2005), VI tarptautiniame F. Schuberto ir moderniosios muzikos konkurse Grace – I premiją ir specialų prizą už geriausiai atliktą šiuolaikinį kūrinį Lied kategorijoje (su dainininke W. Nakaso, 2006, Austrija).

Jonė Punytė-Svigarienė dalyvavo festivaliuose Lietuvoje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, grojo su LMTA, VDU, LNSO orkestrais. Atlikėjos koncertinės veiklos spektras – nuo XVIII a. repertuaro ankstyvajam fortepijonui iki šių dienų užsienio ir Lietuvos kompozitorių kūrinių įvairioms sudėtims. Pianistė nuolat bendradarbiauja su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru (dir. – Modestas Pitrėnas), koncertuoja Lietuvos Ansamblių Tinklo sudėtyje (vadovas – Vykintas Baltakas), rengia kamerinės vokalinės muzikos programas su Gunta Gelgote (sopranas), Saule Šeryte (mecosopranas), Giedriumi Prunskumi (baritonas), Renata Dubinskaite (mecosopranas) ir kitais scenos partneriais.

LMTA Dirigavimo katedros profesorė

Dėstomi dalykai: Simfoninių partitūrų skaitymas, Instrumentuotė, Orkestro muzikos stilių istorija, Operos dramaturgija.

El. paštas: audrone.nekrosiene@lmta.lt
Tel. nr. +370 68614 066
www.muzikusajunga.lt/nariai/audrone-zigaityte-nekrosiene

Audronė Žigaitytė-Nekrošienė – kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė, leidėja, publicistė, kultūros projektų ir festivalių organizatorė, edukatorė, Lietuvos kompozitorių sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narė.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja (nuo 1983 m.), muzikos meno ir mokslo žurnalo „Muzikos barai“ vyriausioji redaktorė ir leidėja (nuo 1998 m.,) Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė (nuo 2010 metų). Jos veikla apima platų spektrą – nuo muzikos kūrybos (ypač operos žanre) iki kultūros politikos formavimo, viešųjų ryšių, leidybos edukacijos ir inovatyvių projektų, jungiančių įvairius menus, kūrėja.

Išsilavinimas ir akademinė veikla

Audronė Žigaitytė gimė 1957 m. sausio 12 d. Vilniuje, kompozitoriaus Rimvydo Žigaičio ir dėstytojos Aldonos Žigaitienės šeimoje. Muzikinį kelią pradėjo Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje (1964–1975), kur formavosi kaip menininkė ir kūrėja. 1980 m. su pagyrimu baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (tuometinę Lietuvos valstybinę konservatoriją), prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. 1980–1982 m. aspirantūros studijas tęsė Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje prof. Nikolajaus Sidelnikovo kompozicijos klasėje, kur gilinosi į šiuolaikinės muzikos kompozicinę techniką, operos dramaturgijos principus.
Nuo 1983 m. dėsto LMTA, prisidėdama prie kompozicijos, muzikologijos, fortepijono, dainavimo ir simfoninio dirigavimo specialybių studentams. Nuo 1996 m. – docentė, nuo 2018 m. – profesorė. Parengė metodinę literatūrą („Operos dramaturgija“, „Orkestro stilių istorija“) su garso ir partitūrų antologijomis. Vykdo aktyvią edukacinę veiklą, rengia paskaitas mokyklose ir kultūros centruose.

Kūrybinė veikla

Audronės Žigaitytės kūryba aprėpia simfoninę, kamerinę, chorinę ir vokalinę muziką, tačiau išskirtinis jos kūrybinėje biografijoje – operos žanras. Penkios autorinės operos – „Mažvydas“ (1988, pagal Just. Marcinkevičiaus dramą), „Žilvinas ir Eglė“ (2002, pagal Vinco Mykolaičio-Putino poemą), „Praregėjimas, arba puota maro metu“ (2005, įvairių poetų ir liturginiai tekstai), „Frank‘Einstainas – XXI amžius“ (2010, nuosavu siužetu) ir šiuo metu kuriama opera „Lizdeika“ – pasižymi savitu stiliumi, išskirtine dramaturgija, filosofiniu turiniu, istorinių ir mitologinių temų jungtimis. Visų operų libretus parašė pati kompozitorė, plėtodama sintetinę meninių kalbų viziją, derinančią poeziją, muziką, teatrą ir projekcijas.
Kompozitorės kūriniai apdovanoti tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose Maskvoje (1977 ir 1983), Lietuvoje St. Šimkaus konkursuose (1983 ir 1986 m.), pelnė „Kultūros barų“ metų kūrinio apdovanojimą (1988), Baltijos Asamblėjos medalį (2013), LR kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2016). 2005 m. jai suteiktas LR Meno kūrėjo statusas.

Leidybinė ir žurnalistinė veikla

Nuo 1998 m. leidžia muzikos meno ir mokslo žurnalą „Muzikos barai“, kurį transformavo iš laikraščio į daugiaplatformį žurnalą, skirtą akademinei ir plačiajai publikai. Nuo 2000 m. žurnalas leidžiamas su CD, 2010-2012 m. įtrauktas priedas vaikams „Muzikos bareliai“, nuo 2017 m. įdiegta skaitmeninis ryšys per QR kodų sistemą, siejančią leidinio tekstus su virtualiomis garso, nuotraukų ir vaizdo įrašų galerijomis internete (muzikusajunga.lt). 2014 m. sukūrė originalią, interaktyvią interneto svetainę www.muzikusajunga.lt . Parengė ir išleido almanachą „Lithuanian Music Review“ (2001) anglų kalba.
Yra paskelbusi per 750 straipsnių apie muziką, kultūrą, kultūros politiką, publikuotų lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Bendradarbiavo su Lietuvos radiju, dienraščiu „Respublika“, yra nuolatinė diskusijų dalyvė ir pranešėja tarptautinėse konferencijose. Rengia ir veda koncertus, susitikimus, komentuoja orkestrų programas, reflektuoja aktualius kultūros klausimus žiniasklaidoje.
Parengė ir išleido savo straipsnių rinktin1ę „Ieškokite operos“ (2013, Vilnius, LMS)

Organizacinė ir vadybinė veikla

2005–2010 m. vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kurio veiklą iš esmės transformavo – inicijavo daugiau nei 50 operų, operėčių, miuziklų, baletų ir šokio spektaklių premjerų. Tarp jų – pirmą kartą Lietuvoje pastatytos C. Monteverdi „Orfėjas“ (2007) ir „Popėjos karūnavimas“ (2010), Debussy „Pelėjas ir Melisanda“ (2009), Gershwino „Aistrų šėlsmas“ („Porgis ir Besė“ versija, 2008), sukurta edukacinė programa „Operos akademija“, įgyvendinti tarptautiniai ES projektai, edukacinės Baroko savaitės, lietuviškų operų festivaliai OPERA.LT, festivaliai „Muzikinis pajūris“, sukurta kultūros turizmo pramoga „Muzikinis keltas“, sukurti architektūriniai projektai „Scena ant vandens“ ir naujo muzikinio teatro galimybių studija ir kt. Jai vadovaujant teatro veikla buvo grindžiama tarpdiscipliniškumu, edukacija ir regionų kultūrinio gyvybingumo stiprinimu.
Nuo 2010 m. – Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė. Inicijavo ir koordinuoja kasmetinius koncertų maratonus „Didysis muzikų paradas“, nuo 2017 – „Didžioji muzikų šventė“, edukacines programas mokyklose, vasaros akademijas ir festivalius Birštone, kūrybines-edukacines stovyklas Biržuose. Ypač reikšmingi projektai – sukurtos instrumentinio teatro programos per šiuolaikinių scenos menų sintezę, įtraukiant tarptautinius partnerius (Vokietija, Estija, Latvija, Didžioji Britanija, Italija ir kt.).
Pagrindiniai pastarųjų metų projektai: Medijų operos teatro sukūrimas (patentuota koncepcija), G. Verdi operų „Traviata“ ir „Rigoletas“ medijų versijos pastatymai, projektas „Čiurlionio erdvės“ (laimėta parama „Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose“ programoje), „Stanislavui Moniuškai – 200“ – Tarptautinis simpoziumas Lietuvoje ir 3 dienų konferencija Baltarusijoje, „Skaitmeninių produktų diegimas LMS veikloje“ (finansuotas ES struktūrinių fondų), Nakties koncertų maratono festivalis „Nessun dorma… Niekas nemiega…“ Vilniuje, Muzikos svetainės infrastruktūros sukūrimas ir joje vykstančių renginių koncepcijos parengimas.

Visuomeninė veikla

Moterų klubo „Zonta International“ narė. Dalyvauja Lietuvos muzikų sąjungos „Muzikos bičiulių klubo“ ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klubo veikloje.

LMTA Džiazo katedros docentas.

Arūnas Šlaustas – gerai žinomas ne tik džiazo, bet ir akademinės muzikos atlikėjas, klasikinio fortepijono studijas baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. M. Azizbekovos kl.). Koncertinę veiklą jis papildo komponavimu. Tai – savitas kompozitorius, nuolat grįžtantis prie klasikinės muzikos versmės, kūryboje tyrinėjantis džiazo ir akademinės muzikos jungtis. A. Šlaustas yra surengęs ne vieną rečitalį, koncertavęs su įvairiais orkestrais bei kamerinių ansamblių sudėtyse. Jis bendradarbiavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos filharmonijos kameriniu orkestru , pučiamųjų orkestru „Trimitas“, Vilniaus styginių kvartetu , rašė kompozicijas ir grojo su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, LRT fondams įgrojo per 100 įrašų (solo ir su įvairiais atlikėjais), išleido nemažai CD (tame tarpe ir autorinių). LATGA agentūroje yra įregistruota visa eilė A. Šlausto kūrinių, LMTA Leidybos centras išleido pjesių rinkinį džiazo ansambliams.

Nuo 1987 m. atlikėjas groja džiazą įvairios sudėties ansambliuose: Vladimiro Čekasino vadovaujamame LMTA bigbende, Arnoldo Gurinavičiaus kvartete, ansamblyje „New Lithuanian Trio“, Danieliaus Praspaliauskio kvartete ir diksilende. Vėliau su D. Praspaliauskiu subūrė kvintetą „Contra Jazz“. Su šiais kolektyvais pianistas koncertavo daugelyje Europos šalių – Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Danijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, grojo žymiuose festivaliuose „Open Music“ (Sankt Peterburgas), „New Territory“ (Kijevas), „Aarhus Jazz Festival“ (Danija). Jis dalyvavo muzikiniuose projektuose su daugeliu Lietuvos džiazo muzikantų, o taip pat su liaudies muzikos grupėmis. 1991 metais A. Šlaustas įkūrė šiuolaikinės muzikos ansamblį „Ex tempore“, kuris buvo gerai įvertintas muzikos kritikų, koncertavo daugelyje Europos šalių, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose „Probaltica“, „Wratislavia Cantans“, prestižiniame „Warsaw Autumn“ (1997) bei surengė daug koncertų Lietuvoje. Šiuo metu A. Šlaustas yra LMTA Džiazo katedros docentas.

Tamara Vainauskienė 1983 m. baigė dainavimo specialybės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Zenono Paulausko klasė). 1990-1993 m. studijavo LMTA doktorantūroje. Humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktarė (1993). Disertacijos tema Lietuvių vokalo pedagogikos susidarymas ir raida (1919-1949 m.), vadovas prof. dr. Jonas Bruveris.

Tamara Vainauskienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1984 metų, docentė (1997). Dėstyti ir dėstomi dalykai: dainavimas, dainavimo mokymo metodika, dainavimo meno istorija, pedagogikos ir pedagoginio repertuaro studijų seminarai, pedagoginė praktika, vadovauta tiriamiesiems darbams muzikos mokytojo profesinei kvalifikacijai įgyti, gretutinių pedagogikos studijų baigiamiesiems darbams (daugiau kaip 130), magistro baigiamųjų darbų rengimui, meno aspirantūros mokslo projektams.

Per pedagoginės veiklos laikotarpį ir teorinius ir praktinius vokalo pedagogikos dalykus baigė per 70 bakalaurų ir magistrų. Tarp jų – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos dainavimo mokytojai, metodinės grupės vadovas Liutauras Navickas ir Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė, ilgametė Nacionalinės Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio menų mokyklos dainavimo mokytoja Dalia Miniotaitė-Tarabildienė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Šiaulių konservatorijos dainavimo mokytojas Gediminas Tiškevičius-Varna, Karoliniškių muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Raimonda Janutėnaitė, Vilniaus vaikų muzikos mokyklos „Lyra“ dainavimo mokytoja Eglė Klimaitė, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ vyr. mokytoja Ieva Matulionytė, Vilniaus kolegijos docentės Eglė Juozapaitienė ir Dalia Babilaitė, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Aistė Širvinskaitė-Ruškienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros ilgametis dainavimo dėstytojas Vladas Bagdonas, Dainavimo katedros profesorius Deividas Staponkus, docentė Julija Stupnianek-Kalėdienė ir kt. Kai kurie pedagoginės praktikos mokiniai vėliau studijavo dainavimo specialybę ir tapo profesionalais, tarp jų – Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Tadas Girininkas.

Dainavimo magistro darbus apgynė daugiau kaip 230 magistrų, tarp jų – Laimonas Pautienius, Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Joana Gedmintaitė-Šlepikienė, Sandra Janušaitė-Iljoitienė, Vaidas Vyšniauskas, Jurgita Adamonytė, Lauryna Bendžiūnaitė, Lina Dambrauskaitė, Edgaras Montvidas, Deividas Staponkus, Ramūnas Urbietis, Mindaugas Zimkus, Jovita Vaškevičiūtė, Tadas Girininkas, Rafailas Karpis, Ieva Prudnikovaitė, Asmik Grigorian, Ieva Juozapaitytė, Vera Talerko, Gabrielė Kupšytė, Paulius Prasauskas, Salomėja Petronytė, Emilė Elena Dačinskaitė ir kt. Meno licenciatės Aušra Liutkutė-Povilaitienė, Julija Stupnianek-Kalėdienė.

1993-2007 m. Vainauskienė dirbo LMTA Muzikologijos institute mokslo darbuotojos, vėliau1vyresniosios mokslo darbuotojos pareigose. Moksliniai interesai apima lietuvių muzikos pedagogikos problematiką (muzikos mokymo sistemos Lietuvoje formavimąsi ir pirmuosius tris raidos dešimtmečius), dainavimo meno istorijos, teorijos, pedagogikos sritis. Pagrindinis dėmesys skiriamas vokalo mokykloms, jų raidos ypatumams, sąveikai, tradicijoms, pažangioms mokymo metodikoms, dainininkų ugdymo optimizavimo, vokalinės muzikos interpretacijos klausimams.

Tamara Vainauskienė paskelbė mokslo darbų mokslo recenzuojamuose leidiniuose ir meno bei profesiniuose leidiniuose, mokslo ir meno sklaidos publikacijų, teorinių-metodinių darbų, tarp jų – Dainavimo pagrindų formavimas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2004, recenzijų. Skaitė pranešimų tarptautinėse ir nacionalinėse mokslo konferencijose. Parengė per 150 straipsnių Muzikos enciklopedijai (1-3 t., 2000-2007). Bendradarbiavo su Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutu rengiant Visuotinę lietuvių enciklopediją (72 straipsnių autorė ir recenzentė), kitus enciklopedinius leidinius. Kolektyvinės mokslinės monografijos bendraautorė – Lietuvos muzikos istorija. II knyga. Nepriklausomybės metai 1918-1940. Sudarė A.Ambrazas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. Parengė mokslinę monografiją Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: pagrindai, ištakos, tradicijų sąveika. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016.

Kai kurie moksliniai straipsniai:
1. Lietuvių vokalo mokyklos pradžia. Kultūros barai. 1992, Nr.12, p.61-64.
2. Privatūs vokalo pedagogikos židiniai Kaune 1920-1940. Gama, 1995, Nr.9, p.18-19.
3. Muzikos pedagogikos Šiauliuose pradžia. Muzikos barai. 1995, Nr.8-10(169-171), p.3-4.
4. Muzikos mokymo įstaigos ir vokalo pedagogika Panevėžyje. Gama, 1996, Nr.13, p.35-37.
5. Dainavimo pedagogika 1920-1940 m. Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Menotyra. 1997, Nr.2, p.61-68.
6. Lietuvių vokalo pedagogikos raida (1920-1990). Dailė, muzika ir teatras valstybės gyvenime 1918-1998. Vilnius, LMA, VDA. 1998 m. kovo 26-27 d., p.181-186.
7. Kauno valstybinė muzikos mokykla ir konservatorija 1920-1940. Menotyra, 2000, Nr.3 (20), p.29-36.
8. Vilniaus konservatorijos formavimasis ir raida 1940-1949 metais. Menotyra. 2003, Nr.1(30), p.43-50.
9. Pirmojo pokario dešimtmečio lietuvių vokalo pedagogika: tradicijų ir reformų sandūra. Meno ir žmogaus sąveika: kūryba, interpretacija, pedagogika. Vilnius, LMTA, 2004, p.216-225.
10. Kauno konservatorijos veikla pokario metais. Menotyra. 2006, Nr.1(42), p.31-37.
11. Kai kurie Vilniaus žydų muzikos instituto veiklos aspektai. Muzika ir teatras: nuo kūrybos iki edukacijos.Vilnius, LMTA, 2007, p.212-217.
12. Vokalinio fakulteto formavimas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje 1949-1950 metais. LMTA 75-metis: meno kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida. Vilnius, LMTA, 2008, p.216-223.
13. Virgilijus Noreika. Penki kūrybos dešimtmečiai: periodizacija ir charakteristika. Žymiosios muzikos ir teatro asmenybės: jų veiklos projekcija Lietuvos kultūroje. Vilnius, LMTA, 2009, p.170-179.
14. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: veiksniai, genezė, metodikų koreliacija. Lietuvos muzikologija, 2012, t.13, p.165-174.
15. Camillo Everardi dainavimo mokyklos tradicija Lietuvoje: principai ir archetipai, sklaida, paralelės. Menotyra, t.21, Nr.3, 2014, p.228–242.
16. Juozas Tumas-Vaižgantas apie Valstybės operą: įžvalgų apmąstymas. Ars&Praxis, t.2, 2014, p.58-59.
17. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokymo sistema: metodų atskleidimas ir verifikacija. Lietuvos muzikologija, t.15, 2014, p.50–57.
18. Valstybės teatro solistė Vladislava Grigaitienė: balso metamorfozė ir vokalinio meno principų kilmė. Ars&Praxis, t.7, 2019, p.22-37.
19. Valstybės teatro istorijos fragmentas: G. Verdi operos „Aida“ pastatymas su K. Petrausku, V. Grigaitiene, V. Jonuškaite. Ars&Praxis, t.8, 2020, p.13-27.
20. Užsienio operos solistų gastrolės Valstybės teatre: asmenybės ir vokalo mokyklų identifikavimas. I dalis. Ars&Praxis, t.10-11, 2022, p.45-63.
21. Užsienio operos solistų gastrolės Valstybės teatre: asmenybės ir vokalo mokyklų identifikavimas. II dalis. Ars&Praxis, t.11, 2023, p.11-36.

Tamara Vainauskienė yra Muzikų sąjungos narė, dalyvavo Franzo Schuberto draugijos, LMTA Alumnų draugijos veikloje. Skaitė viešas paskaitas, pranešimus kultūros ir meno renginiuose, vedė vokalinės muzikos koncertus, tobulino kvalifikaciją moksliniuose koliokviumuose, seminaruose, kursuose, dalyvavo projektuose, vokalistų konkursų žiuri ir ekspertinėje veikloje. Tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika” ekspertė (2007-2012).

Edukologijos katedros lektorė. Dėstoma kalba: anglų.

Išsilavinimas: Anglų kalba ir edukologija MA (2001, VPU); Cambridge DELTA (Diploma in Teaching English to Speakers of Other Languages) (2022); Dailės terapija MA (LSMU/VDA, nuo 2024, II kursas).

Tarptautinės anglų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos (IATEFL) narė (specializacijos „Pronunciation“, „Learning Technologies“), Lietuvos anglų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos (LAKMIDA) narė.

Anglų kalbos ir dailės mokytoja (1994-2006, Vilniaus 9-oji vidurinė mokykla (dabar Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija), Šolomo Aleichemo gimnazija, Vilniaus tarptautinė mokykla); anglų kalbos dėstytoja (2001-2015, Vilniaus verslo kolegija, Vilniaus kooperacijos kolegija). Nuo 2001 m. veda anglų kalbos mokymus įmonėms. Nuo 2013 m. į kalbos mokymosi procesą integruoja emocinį aspektą (dailę, vaizduotę) pagal ELT autoriaus Mario Rivonlucri humanistinio mokymosi principus.

Be pedagoginio darbo, dirbo švietimo administravimo srityje, koordinavo tarptautinius (Leonardo da Vinci, Grundtvig, Socrates, NordPlus) ir stambius nacionalinius projektus: pavyzdžiui, 2010 m. projektu „Tarptautinio bakalaureato (TB) kaip visuminio ugdymo modelio perkėlimas ir taikymas Lietuvos švietimo kontekste” padėjo populiarinti TB holistinį ugdymą ir jį integruoti į Lietuvos ugdymo programą.

2016-2020 mokėsi Cambridge DELTA (UK Level 7, magistro studijų atitikmuo), o praktinį modulį atliko British Council Warsaw Varšuvoje, kur studijavo 2018 m. sausio-gegužės mėn. Anglų kalbos mokymo(-si) principams daugiausiai įtakos turėjo Jonathan Marks, Mark Hancock ir Scott Thornbury, tarptautinį pripažinimą pelnę dėstytojai ir autoriai. 

Mokymo (-si) procese vadovaujasi Dogme ELT metodika (pradininkas Scott Thornbury, http://www.scottthornbury.com), kilusia iš Dogma 95 avangardinio kinematografijos judėjimo Danijoje 1995 m. Pagrindiniai Dogme ELT metodikos principai: (a) kalbos mokymasis orientuotas į besimokančiųjų poreikius „čia ir dabar“; b) mokymasis iš autentiškų, besimokančiajam aktualių šaltinių; c) visuminis, holistinis kalbos mokymasis, apimantis visas kalbos sritis ir aktyviai įtraukiantis studentus į mokymosi procesą.  Be to, seminaruose nemažai laiko skiria studentų refleksijai raštu ir žodžiu.

2025 m. išleistos knygos „Dogme in Pactice“ (https://www.amazon.com/Dogme-Practice-Classroom-Reflections-Teachers/dp/B0F33BCJLH)  bendraautorė kartu su Scott Thornbury ir kitais anglų kalbos dėstytojais, taikančiais Dogme ELT metodiką.

LMTA dirba nuo 2015 m. Dėstomi dalykai: Specialybės kalba (anglų); How to Speak so They Listen, Intercultural Communication (kartu su LMTA lekt. Audriumi Dabrovolsku)

Domisi Critical Response Process (CRP metodo autorė Liz Lerman, https://lizlerman.com/) grįžtamojo ryšio metodu. Paskaitose ir seminaruose taiko CRP principus. Kasmet kartu su LMTA bei kitų universitetų studentais organizuoja CRP renginius.

LMTA Kamerinio ansamblio katedros docentas.

LMTA Dirigavimo katedros profesorius ir vedėjas. 

Dainius Pavilionis (g. 1977) Marijampolės muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu. 1989 m. tapo B. Dvariono pianistų konkurso laureatu. 1992–1996 m. Kauno J. Gruodžio konservatorijoje studijavo choro dirigavimą L. Januškienės klasėje. 1996 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA, prof. P. Gylio choro dirigavimo kl.). 2002 m. baigė studijas įgydamas magistro laipsnį. Po to mokėsi prof. J. Domarko operinio ir simfoninio dirigavimo klasėje, studijas baigė 2006 m. magistro laipsniu.

2002 m. D. Pavilionis dalyvavo „Erasmus“ dirigavimo kursuose. 2006 m. tapo IV tarptautinio Witoldo Lutosławskio jaunųjų dirigentų konkurso Balstogėje (Lenkija) laureatu (III vieta), o po metų, 2007 m., tarptautinio G.Fitelbergo dirigentų konkurso laureatu. Po šių konkursų dirigentas nuolat yra kviečiamas diriguoti Portugalijos, Italijos, Baltarusijos ir daugeliui filharmonijų simfoniniams bei kameriniams orkestrams Lenkijoje.

2010 – 2015 m. buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr.dirigentas.

Nuo 2006 metų dirba Lietuvos kariuomenės orkestro antruoju dirigentu.

Nuo 2017 metų yra LMTA Dirigavimo katedros vedėjas, profesorius.

Nuo 2019 metų Torūnės simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas.

Nuo 2019 metų K. Lipinskio tarptautinio smuikininkų konkurso meno vadovas.

Nuo 2019 metų festivalio „Nova muzyka i architektura“ meno vadovas.

Nuo 2025 metų Kauno miesto simfoninio orkestro dirigentas.

LMTA Džiazo katedros asistentas. 

LMTA Edukologijos katedros lektorius.

Davide Trezzi, baigęs Milano Katalikiškąjį universitetą su pagyrimu ir įgijęs italų kalbos mokytojo kvalifikaciją Venecijos Ca’ Foscari universitete, persikėlė gyventi į Lietuvą. Jau daugiau nei dešimt metų jis bendradarbiauja ir dirba Vilniaus universiteto Italistikos katedroje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2024 metų jis taip pat dėsto italų kalbą M. K. Čiurlionio menų mokykloje.  

LMTA Dirigavimo katedros profesorius.
Dėstomas dalykas: Dirigavimas.

Robertas Šervenikas (g. 1966), baigęs M. K. Čiurlionio menų mokyklą, Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje įgijo chorinio (1991), operinio ir simfoninio dirigavimo (1995) diplomus.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1996 m.; yra Dirigavimo katedros profesorius. 1996–2003 m. buvo LMTA simfoninio orkestro vadovas. 2002 m. su LMTA simfoniniu orkestru festivaliui „young.euro.classic“ Berlyne parengė Anatolijaus Šenderovo „Concerto in Do“ premjerą, sulaukusią itin palankių vertinimų Vokietijoje ir Lietuvoje (solistas – violončelininkas Davidas Geringas).

Tarptautinė dirigento karjera prasidėjo 1997 m., kai Mstislavas Rostropovičius pakvietė Robertą Šerveniką dirbti asistentu Eviano festivalyje statant Sergejaus Prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta“. Nuo 1998 m. jiedu koncertavo žymiausiose pasaulio salėse.

Robertas Šervenikas įvairiems kolektyvams dirigavo daugelyje Europos šalių, Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Izraelyje, Rusijoje. Įsimintini jo koncertai Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje, Amsterdamo „Concertgebouw“, Madrido „Auditorium de nationale“, Frankfurto „Alte Oper“, Londono „Cadogan Hall“, Berlyno „Konzerthaus“, Osakos „Festival Hall“ ir „Symphony Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, „Metropolitan Art Space“, Kelno, Hamburgo, Sankt Peterburgo filharmonijų salėse. Jo diriguojamuose koncertuose dalyvavo violončelininkai M. Rostropovičius, D. Geringas, Miša Maiskis, trimitininkas Maurice André, pianistai Denisas Macujevas, Arkadijus Volodosis, Michailas Pletniovas, Freddy Kempfas, smuikininkai Sarah Chang, Maksimas Fedotovas, Julijanas Rachlinas, altininkai Wolframas Christas, Jurijus Bašmetas ir kiti solistai.

Nuo 2000 m. Robertas Šervenikas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas. 2008–2018 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) muzikos vadovas. Parengė operų (M. Musorgskio Borisas Godunovas, G. Verdi Traviata, G. Bizet Karmen, J. Tamulionio Bruknelė, A. Ponchielli Lietuviai, P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas, R. Wagnerio Lohengrinas, O. Narbutaitės Kornetas, G. Puccini Bohema), baletų (Barbora Radvilaitė, A. Šenderovo Dezdemona, L. Delibeso Kopelija, G. Kuprevičiaus Čiurlionis ) premjeras, diriguoja baletus Gulbių ežeras, Raudonoji Žizel, Žizel ir kt.

Nuo 2008 m. Robertas Šervenikas bendradarbiauja su Bavarijos valstybiniu operos teatru.

Dirigento repertuare ypatingą vietą užima šiuolaikiniai kūriniai. Šervenikas yra daugelio Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmasis atlikėjas, įrašė kelias dešimtis šiuolaikinės muzikos kompaktinių plokštelių (išleido „Naxos“, „Finlandia records“ ir kitos įrašų kompanijos).

2005 m. Roberto Šerveniko intensyvi kūrybinė veikla įvertinta Lietuvos nacionaline premija.

2016 m. už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką Robertas Šervenikas apdovanotas Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.

„Tai, kaip Robertas Šervenikas nuskaidrina faktūros tankmę, niuansuoja perėjimus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtempčiausio protrūkio, rodo išties tarptautinę klasę. Tai rodo, ir kaip tiksliai orkestras jo klauso, o aistra dera su profesionalia precizija.“ („Der Tagesspiegel“)

Atnaujinta 2019 01 08

LMTA Džiazo katedros lektorius. 

LMTA Dainavimo katedros asistentė.

LMTA Edukologijos katedros lektorius.

2005 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) ir įgijo anglų kalbos filologijos magistro laipsnį bei mokytojo kvalifikaciją. Studijuodamas magistrantūroje VPU pradėjo dirbti anglų kalbos mokytoju Emilijos Pliaterytės pagrindinėje mokykloje, kurioje sėkmingai paruošė 5–8 kl. mokinius įvairiems, tarp kurių Jaunųjų vertėjų ir Kalbų Kengūros anglų kalbos konkursams.   

2004 – 2006 m. dirbo anglų kalbos mokytoju „Akiračio” suaugusiųjų mokykloje, kurioje didelį dėmesį skyrė 12 kl. mokinių ruošimui valstybiniam anglų kalbos brandos egzaminui. Taip pat vedė papildomus užsiėmimus norintiems pagilinti anglų kalbos žinias.

2006 – 2012 m. dirbo anglų kalbos mokytoju Žydų vidurinėje mokykloje „Menachemo namai”. Vedė anglų kalbos pamokas 1 – 12 kl. mokiniams; dalyvavo mokyklos žydų bendruomenės organizacinėje veikloje; pagal TOEFL programą ruošė 12 kl. mokinius, norinčius stoti į Lauder verslo aukštąją mokyklą Austrijoje; dalyvavo įvairiuose Lietuvos žydų vidurinės mokyklos „Menachemo namai” ir Izraelio mokyklų organizuotose  projektuose.

2010 – 2013 m.  dirbo anglų kalbos mokytoju Suaugusiųjų mokymo centre. Įgijo patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmonėmis ir pradėjo vesti Suaugusiųjų mokymo centro organizuotus užsienio kalbų (anglų) kursus norintiems patobulinti anglų kalbos įgūdžius B2 lygiu (pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo matmenis).  

2013 – 2016 m. buvo laisvai samdomas anglų kalbos dėstytojas Valstybės institucijų kalbų centre. Turėjo galimybę anglų kalbą dėstyti įvairiose valstybės institucijose ir įstaigose.

Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje anglų kalbos lektoriumi dirbo nuo 2013 – 2023 m. Anglų kalbą karine tematika dėstė pirmo ir antro kursų kariūnams, skirdamas pagrindinį dėmesį nuosekliam ir sistemingam komunikacinės veiklos rūšių lavinimui. Atliko „Rašto ir baigiamųjų darbų rengimo, gynimo, vertinimo ir saugojimo tvarkos aprašo” vertimą iš lietuvių į anglų kalbą; dalyvavo Akademijos Užsienio kalbų katedros organizuotose mokslinėse konferencijose „Ugdymo veiksniai mokymo(si) kontekste globalizacijos sąlygomis“ LKA (2013-10-25), „Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai“ LKA (2015-11-13); moksliniame-metodiniame seminare „Karinių užsienio kalbų mokomosios knygos kaip atsakas šiuolaikiniams geopolitiniams iššūkiams“ LKA (2014-11-14); profesinės kvalifikacijos tobulinimosi programoje  „Į studentą sutelktų studijų tobulinimas: tikslai, rezultatai, metodai”. Paruošė didaktinių vaizdinių pratybas; rengė egzaminų medžiagą ir egzaminų užduotis pagal Lietuvos karinio standarto (LKS) STANAG 6001 reikalavimus, kontrolinius darbus, teminius planus; paruošė ir susistemino su karo sritimi susijusią mokomąją medžiagą. Atsižvelgdamas į pedagoginės veiklos kompetencijų lavinimą dalyvauja įvairiuose profesinio tobulinimo seminaruose, mokslinėse konferencijose.

Nuo 2024 m. dirba Nacionalinėje švietimo agentūroje Pasiekimų departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vyriausiuoju specialistu. Darbo pobūdis apima viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimą.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje anglų kalbos dėstytoju dirba nuo 2006 m. Dirbdamas LMTA nuolat ieško būdų kaip sukurti studentams tinkamas sąlygas tobulinti jų specializuotos anglų kalbos žinias bei lavinti jų profesinę komunikacinę kompetenciją. Rengia gramatinius pratimus ir testus įvairių specialybių studentams. Dalyvavo užsienio kalbų studijų programų atnaujinime bei anglų kalbos programos kūrime.

Per sukauptą pedagoginės ir mokslinės veiklos patirtį skirtingose švietimo institucijose dėstytojas yra atlikęs daugelį specialiųjų sričių, pvz., muzikos,  tarptautinių santykių, nacionalinio saugumo ir gynybos, gynybos technologijų vadybos, architektūros, psichologijos ir karinės lyderystės tekstų vertimų, pasitelkdamas tiek enciklopedines, tematines, leksikos, gramatikos ir tekstines žinias, tiek kompiuterinės pagalbos vertimo įrankius.

Reikšmingiausi moksliniai, metodiniai darbai LMTA:

1. Tonkich D. Kompoziciniai muzikinio erdvėlaikio artikuliacijos principai. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, 2011, p. 27 (vertimas iš lietuvių į anglų kalbą).
2. Tonkich D. Muzikos retorikos ir afektų teorijos funkcionavimo modeliai Johanno Kuhnau „Biblinėse Istorijose”. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, 2011, p. 25 (vertimas iš lietuvių į anglų kalbą).
3. Tonkich D. Muzikos komponavimo principų analogijos XX a. lietuvių poezijoje. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, 2012, p. 25 (vertimas iš lietuvių į anglų kalbą).
4. Tonkich D. Naratyvo konstravimo principai šiuolaikinėje dramaturgijoje. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, 2013, p. 35 (vertimas iš lietuvių į anglų kalbą).
5. Tonkich D. F. Chopinas ir M. K. Čiurlionio ankstyvoji kūryba fortepijonui: kūrybinės paralelės, sąšaukos ir įtaka. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, 2014, p. 25 (vertimas iš lietuvių į anglų kalbą).
6. Tonkich D. Lietuvos meno altas: pedagogika ir kūryba. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademijos leidykla, 2015, p. 19 (vertimas iš lietuvių į anglų kalbą).
7. LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros vedėjo doc. dr. Roberto Beinario projekto vertimas (CD teksto vertimas), 2015.

 Kvalifikacijos tobulinimas: kursai, metodiniai seminarai, konferencijos

1. Dalyvavimas 6 akad. val. seminare: Anglų kalbos mokymo ir mokymosi tendencijos – nauji iššūkiai ir perspektyvos. Kauno rajono švietimo centras (2011-03-19).
2. Dalyvavimas 6 akad. val. seminare: Brain Rules: Their Applicaton in the ELF Classroom. Kauno rajono švietimo centras (2011-04-18).
3. Dalyvavimas seminare: An OUP Teacher Development Day in Lithuania. Oxford University Press. Oxford Professional Development (2011-04-09).
4. Dalyvavimas 8 akad. val. mokymuose: Šiuolaikinės mokymosi organizacijos formos suaugusiųjų auditorijoje. Lietuvos suaugusiųjų švietimo asociacija (2011-11-05).
5. Dalyvavimas 6 val. kvalifikacijos tobulinimo seminare: Efektyvios pamokos modelis. Lietuvos edukologijos universitetas (2011-11-30).
6. Dalyvavimas 12 val. kvalifikacijos tobulinimo seminare: Andragogikos pagrindai ir andragoginės kompetencijos portfelis. Jonavos suaugusiųjų švietimo centras (2011-12-12–13).
7. Dalyvavimas kvalifikacijos tobulinimo seminare: A Fresh Approach: Bringing Learning to Life. Lewis School of English (2012-03-02).
8. Dalyvavimas 6 val. kvalifikacijos tobulinimo seminare: Tradicija, inovacija ir realybė modernioje anglų kalbos pamokoje. Lietuvos edukologijos universitetas (2012-03-24).
9. Dalyvavimas 6 akad. val. konferencijoje: Paauglių ugdymas: kaip skaitmeninis pasaulis daro įtaką mokiniams? Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (2012-03-31).
10. Dalyvavimas 6 val. kvalifikacijos tobulinimo seminare: Darbas su interaktyvia lenta Smartboard. Lietuvos edukologijos universitetas (2012-11-26).
11. Dalyvavimas 6 akad. val. seminare: Empowering teaching, enhancing Learning. Kauno rajono švietimo centras (2014-03-22).
12. Dalyvavimas 6 akad. val. konferencijoje: Unlocking Potential. The 10th Pearson ELT Conference (2014-04-07).
13. Dalyvavimas 6 akad. val. kvalifikacijos tobulinimo seminare: Challenging Students. LAKMA (2015-03-07).
14. Dalyvavimas 5 val. metodologiniame seminare: Switch on to Learning. Pearson Training Department (2015-03-12).
15. Dalyvavimas 6 val. seminare: Dalykinės užsienio kalbos dėstytojų bendradarbiavimas, užtikrinant darnią daugiakalbystę. Valstybės institucijų kalbų centras (2015-05-15).
16. Dalyvavimas 2 akad. val. seminare: ICT in Teaching Professional English. Valstybės institucijų kalbų centras (2016-02-05).
17. Dalyvavimas 4 akad. val. ELT konferencijoje: Spark Learning. Pearson Training Department (2016-02-24).
18. Dalyvavimas 4 val. kvalifikacijos tobulinimo seminare anglų kalbos specialistams: Mixed-Ability Teaching. Lietuvos anglų kalbos mokytojų asociacija (2016-03-05).
19. Dalyvavimas 6 akad. val. seminare: Meeting the Challenges of the Modern Classroom. Kauno rajono švietimo centras (2016-04-07).
20. Dalyvavimas 4 akad. val. seminare: A Goal and Context-Based Approach to Grammar. Mokymo centras Šviesa (2016-04-11).
21. Dalyvavimas 4 akad. val. metodologiniame seminare: Spark Larning. Pearson Training Department (2016-10-22).
22. Dalyvavimas metodiniame seminare: Naujų užsienio kalbų katedros mokslinių ir mokomųjų knygų pristatymas. Lietuvos karo akademija (2016-10-28).
23. 23. Dalyvavimas konferencijoje: Youth in a Changing Society (2017 m.).
24. Dalyvavimas 4 val. kvalifikacijos tobulinimo seminare anglų kalbos pedagogams: 21st Century Skills in the English Classroom (2017 m.).
25. Dalyvavimas 4 val. kvalifikacijos tobulinimo seminare: Užsienio kalbų mokėjimo lygių vertinimo kriterijų ypatumai (2017 m.).
26. Dalyvavimas konferencijoje: Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai (2017 m.).
27. Dalyvavimas 2 akad. val. Valstybės lietuvių kalbos komisijos seminare: Kalbos normos: pastovumas, kaita, santykinumas, liaudiškumas (2017 m.).
28. Dalyvavimas 5 akad. val. kvalifikacijos tobulinimo seminare: Užsienio kalbų mokėjimo lygių vertinimo kriterijų ypatumai (2018 m.).
29. Dalyvavimas 5 akad. val. kvalifikacijos tobulinimo seminare: Užsienio kalbų kalbinio įgūdžio testavimo ypatumai (2018 m.).
30. Dalyvavimas metodiniame seminare: Naujos pedagoginės strategijos ir būdai mokant užsienio kalbų (2018 m.).
31. Dalyvavimas 4 akad. val. kvalifikacijos tobulinimo programoje: Build Your Skills and Prepare for Tomorrow (2018 m.).
32. Dalyvavimas 4 akad/ val. kvalifikacijos tobulinimo seminare anglų kalbos pedagogams: Challenging Students
33. Studentų ruošimas konferencijai: Youth in a Changing Society. 2018 m.
34. Dalyvavimas 18 akad. val. metodiniame seminare: Language Proficiency in Accoradance with STANAG 6001 (2019 m.).

LMTA Kompozicijos katedros profesorius, humanitarinių mokslų daktaras.

Dėstomi dalykai:

Kompozicijos bakalauras: kūryba, elektroninė muzika
Kompozicijos magistras: akademinė kūryba, skaitmeninės technologijos
Muzikos atlikimas (M1): kompozicijos studija
Doktorantūra: meno kūrybos projektas

El. paštas: ricardas.kabelis@lmta.lt

LMTA Choro dirigavimo katedros profesorius. Dėstomi dalykai: dirigavimas, vadovavimas vaikų chorui (teoriniai pagrindai ir praktika).

Vytautas Miškinis gimė 1954 m. birželio 5 d. Vilniuje. 1971–1976 metais studijavo choro dirigavimą Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (prof. Hermano Perelšteino klasė). Studijų metais buvo „Ąžuoliuko“ choro koncertmeisteris ir chormeisteris. 1975–1979 m. – Kauno valstybinio choro dirigentas. 1979–1985 m. – Vilniaus 6-osios vaikų muzikos mokyklos „Ąžuoliukas“ direktorius. Nuo 1979 m. – „Ąžuoliuko“ choro meno vadovas, taip pat vadovavo Vilniaus mokytojų namų vyrų chorui. Nuo 1991 m. – Vilniaus vokalinio ansamblio „Museum musicum“ meno vadovas. Nuo 1985 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1995 m. docentas, nuo 2002 m. profesorius.

Vytautas Miškinis nuo 1980 m. yra nuolatinis įvairių Lietuvos dainų švenčių ir chorų sąskrydžių dirigentas, vyriausiasis dirigentas, meno vadovas. Nuo 1996 m. iki 2017 m. – Lietuvos chorų sąjungos prezidentas, nuo 2000 m. „Europa Cantat“ (Europos jaunimo chorų federacija) muzikos komisijos konsultantas, nuo 2002 m. ACDA (JAV chorų direktorių asociacija) garbės narys, nuo 2002 m. IFCM (Tarptautinė chorinės muzikos federacija) muzikos jaunimui komisijos narys, nuo 2000 m. „World Choir Games“ (Pasaulio chorų varžybos) žiuri bei „World Choir Council“ Pasaulio chorų tarybos) narys, Wuhano filharmonijos choro (Kinija) Garbės meno vadovas, JCDA (Japonijos chorų vadovų asociacijos) prezidiumo Garbės narys ir t.t.
Vytautas Miškinis – daugelio respublikinių vaikų chorų konkursų žiuri pirmininkas, dalyvauja tarptautinių chorų konkursų žiuri darbe Lietuvoje, Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje ir daugelyje kitų užsienio šalių (virš 80). Yra parašęs per kelias dešimtis muzikinių straipsnių ir chorų koncertų recenzijų, sudaręs dainų rinkinių „Ąžuoliukas“ bei eilės Lietuvos dainų švenčių dainų dienos chorinių kūrinių rinkinius.

V. Miškinis – Lietuvos kompozitorių bei muzikų sąjungų narys.

Skaitė pranešimus apie Lietuvos vaikų muzikinį auklėjimą tarptautiniuose seminaruose Lenkijoje, Čekijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje, Vokietijoje, Ispanijoje, Bulgarijoje, Švedijoje, JAV, Pietų Korėjoje, Belgijoje ir kitur. Vedė dirigavimo meistriškumo bei kompozicijos kursus Danijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Olandijoje, Slovėnijoje, Belgijoje, Japonijoje, Vokietijoje, Italijoje, Jakutijoje, Singapūre, Austrijoje, Šveicarijoje, Rumunijoje ir kitur. Kaip Meistriškumo kursų vedėjas dalyvavo tarptautiniuose chorų asociacijų simpoziumuose Danijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, Austrijoje ir kitur.

Vedė kursus Muzikos akademijose bei universitetinėse mokyklose Latvijoje, Olandijoje, Slovakijoje, Lenkijoje, Austrijoje, Rusijoje, Italijoje, Estijoje.
Dirigavo autorinius koncertus Lietuvoje, Estijoje, Latvijoje, Japonijoje, Singapūre, Pietų Afrikoje, Ispanijoje, Anglijoje, Taivanyje, Filipinuose ir kitur.
Per daugiau nei tris dešimtmečius Vytauto Miškinio vadovaujamas berniukų choras „Ąžuoliukas“ svariai prisidėjo prie lietuvių chorinės muzikos populiarinimo Lietuvoje ir svetur. Su „Ąžuoliuko“ choru Vytautas Miškinis gastroliavo Europoje, JAV, Japonijoje taip pat ir su vyrų choru dalyvavo daugelyje tarptautinių konkursų ir festivalių, pelnė prizines vietas. Jo vadovaujamas „Ąžuoliukas“ padarė virš šimto fondinių įrašų Lietuvos radijui, ne kartą dalyvavo televizijos laidose, kino filmuose ir muzikiniuose spektakliuose, įrašė 35 vinilines, keliolika kompaktinių plokštelių.
Vytauto Miškinio kūryba labai populiari ir Lietuvoje, ir užsienio šalyse. Kompozitorius sukūrė per 900 opusų vaikų, jaunimo bei suaugusių chorams. Jų tarpe – 18 mišių įvairioms sudėtims (a cappella, su vargonais bei orkestru), kelios kantatos („Creator alme siderum“, „Magnificat“, „Gratulatione campanae“, „Taip man Tėvynė kalbėjo“), miuziklas-muzikinė pasaka „Apie švelnukus“, opera „Pienės pūko miestas“, Pasija pagal šv. Joną, „Light Mass“, „Pastoral Mass“ ir t.t.

2012 m. Nicholaus B. Cummins apgynė daktarinę disertaciją „“The unaccompanied choral works of Vytautas Miškinis“ (Louisiana State University, USA).
Straipsniai apie Vytauto Miškinio chorinę kūrybą buvo publikuoti Italijos, Ispanijos, Vokietijos, Japonijos, JAV, Indonezijos ir kitų šalių muzikiniuose žurnaluose bei specializuotuose leidiniuose.
Nuo 1993 metų Vytauto Miškinio muzika skamba visose Lietuvos dainų šventėse. Nemažai jo kūrinių pelnė įvairių konkursų apdovanojimus Lietuvoje bei buvo paskelbti privalomais tarptautiniuose choro dirigentų konkursuose Lietuvoje, Latvijoje, Italijoje, Austrijoje, Argentinoje, Švedijoje, Airijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje ir kt.

Virš 200 kūrinių chorams išleista užsienio leidyklose Vokietijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Italijoje, JAV, Slovėnijoje, Japonijoje, Latvijos, Ispanijoje, Singapūre ir kt.
Kūriniai įrašyti daugiau nei 50–yje kompaktinių plokštelių, išleistų įvairiose pasaulio šalyse. Autoriniai koncertai vyko Estijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Italijoje, Ispanijoje, Singapūre, Filipinuose, Prancūzijoje, Vokietijoje, Pietų Afrikos Respublikoje ir t.t. Išleistos keturios autorinės kompaktinės plokštelės – Lietuvoje, Vokietijoje ir Jungtinėje Karalystėje.

1983 m. Vytautas Miškinis apdovanotas Kultūros žymūno ženklu, 1985 m. jam suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas. 2002 m. paskelbtas LATGA-A (Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra) Metų autoriumi (dažniausiai užsienyje atliekamų kūrinių autoriaus nominacijoje). 2004 m. apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi. 2007 m. apdovanotas Žygimanto Augusto medaliu. 2010 m. pelnė Vyriausybės kultūros ir meno premiją. 2014 m. įteiktas Kultūros ministerijos Garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ bei visuomeninis apdovanojimas – I laipsnio medalis „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.

2022 m. Vytautas Miškinis apdovanotas Nacionalinės kultūros ir meno premija už chorinės kultūros turtinimą ir sklaidą.

2024 m. Vytautui Miškiniui suteiktas Vilniaus garbės piliečio vardas.

LMTA Dirigavimo katedros docentas. Dėstomi dalykai: Operos studija, Dirigavimas. 

LMTA Džiazo katedros docentas.

Dėstomas dalykas: Garso įrašų technika

Gediminas Zujus – docentas, garso režisierius, muzikos kūrėjas, daugiau nei keturis dešimtmečius aktyviai dirbantis įrašų studijose ir tarptautiniuose projektuose. LMTA ir Vilniaus kolegijos dėstytojas, įrašų studijos Mamastudios bei VšĮ „Scenos ir estetikos mokykla“ įkūrėjas. Įvairių projektų muzikos audorius, svarbesni iš jų – Trance4notes, E-motions in G, filmų „Prezidentas“, „Galva“, „Pokalbininkė ir Profesorius“ muzikos kūrėjas. Nuo 2008 m. rengia lietuvių išeivijos jaunimo kūrybines stovyklas ir miuziklus, nuo 2018 m. – tarptautinį Šančių kultūros kiemo festivalį. Organizuoja kūrybines dirbtuves lietuvių bendruomenėse Argentinoje, Brazilijoje, Singapūre, Australijoje, Naujojoje Zelandijoje, JAE, JK ir ES. LATGA ir AGATA narys, tarptautinių konkursų žiuri LT ir užsienyje. 

LMTA Dainavimo katedros lektorius. 

LMTA Kamerinio ansamblio katedros profesorė, pianistė.
Dėstomas dalykas: Kamerinis ansamblis.

Dalia Balsytė – pianistė, muzikų dinastijos atstovė. 2008-2018 m. buvo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kamerinio ansamblio katedros vedėja, 2011-2016 m. – LMTA Senato narė, Senato Meno komisijos pirmininkė. Už pedagoginius ir meninius pasiekimus Dalia Balsytė apdovanota Lietuvos Respublikos Seimo (2003), Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus (2007), Lietuvos Respublikos Vyriausybės (2009) ir LR Kultūros ministro (2015) padėkos raštais.

1972 m. baigė M. K. Čiurlionio menų gimnazijos, 1977 m. – Lietuvos valstybinės konservatorijos (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) prof. Olgos Šteinberg fortepijono klasę. Kamerinio ansamblio meną studijavo prof. Kornelijos Kalinauskaitės klasėje. 1980-1983 m. tęsė mokslus Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Kamerinio ansamblio katedroje, kur baigė asistentūros-stažuotės kursą pas prof. Tatjaną Gaidamovič ir prof. Aleksandrą Bondurianskį. 2002 m. stažavo Vienos menų universitete (UDK, Austrija) prof. Avedis Kouyoumdjian klasėje.

Dalia Balsytė koncertinę veiklą pradėjo 1974 m. Skambino su Lietuvos kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestrais, 1981-1986 m. Lietuvoje ir užsienyje koncertavo su smuikininke Audrone Šarpyte ir violončelininku Albertu Šivickiu fortepijoninio trio sudėtyje. 1994-2000 m. aktyviai bendradarbiavo su smuikininku Raimundu Katiliumi (1947–2000). 1998 m. buvo išleista šio dueto kompaktinė plokštelė.

Pianistė groja įvairios sudėties kameriniuose ansambliuose, Lietuvoje, Vokietijoje ir Rusijoje koncertuoja su instrumentininkais ir dainininkais, tarp jų – smuikininkai Ingrida Armonaitė, Algimantas Peseckas, violončelininkai Davidas Geringas, Edmundas Kulikauskas, Povilas Jacunskas, tenoras Dainius Puišys.

Balsytė yra nuosekli lietuviškos kamerinės muzikos propaguotoja. 1999 m. ji iniciavo ir kasmet organizuoja Tarptautinį Lietuvos kompozitorių kamerinės muzikos atlikimo konkursą, 2014 m. ir 2018 m. buvo Tarptautinio Stasio Vainiūno kamerinių ansamblių konkurso organizacinio komiteto vicepirmininkė. Pianistė inspiruoja Lietuvos kompozitorių (Jono Tamulionio, Osvaldo Balakausko, Vidmanto Bartulio, Jurgio Juozapaičio, Fausto Latėno ir kt.) naujų kamerinių kūrinių atsiradimą, juos atlieka, įrašo, redaguoja ir paruošia spaudai bei organizuoja jų koncertus Lietuvoje ir užsienyje; yra lietuviškos muzikos kompaktinių plokštelių projektų vadovė.

Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje Dalia Balsytė dėsto nuo 1979 m.: iki 1999 m. dirbo Bendrojo fortepijono katedroje, nuo 1992 m. yra Kamerinio ansamblio katedros pedagogė.

1996 m. – docentė, 2008 m. – profesorė.

Dalios Balsytės studentų ansambliai sėkmingai dalyvauja Lietuvos ir užsienio festivaliuose, yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatai. Tarp žymiausių absolventų: fortepijoninis trio FortVio (Indrė Baikštytė, Ingrida Rupaitė, Povilas Jacunskas) – keturių tarptautinių konkursų laureatas, Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) ansamblis, Lietuvos Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatas (2015). Ansamblio nariai sėkmingai įsiliejo į LMTA Kamerinio ansamblio katedros pedagogų gretas.

Prof. Balsytė dalyvauja nacionalinių ir tarptautinių konkursų žiuri darbe, veda kamerinio ansamblio meistriškumo kursus Estijos, Italijos, Kipro, Latvijos, Lenkijos, Suomijos, Vokietijos aukštosiose mokyklose. Daliai Balsytei vadovaujant LMTA Kamerino ansamblio katedra sustiprino savo tarptautinį prestižą. 2011 m. katedra tapo ECMA (Europos kamerinės muzikos akademija; www.ecma-music.com) nare. Kiekvieną semestrą katedroje buvo organizuojami 2-3 užsienio aukštųjų mokyklų profesorių kamerinės muzikos meistriškumo kursai, studentų ansamblių koncertai Lietuvos akademinei ir plačiajai visuomenei bei tarptautiniuose festivaliuose. 2016 m. LMTA Kamerino ansamblio katedroje pradėta vykdyti Šiuolaikinės ansamblinės muzikos magistrantūros studijų programa. Balsytė dalyvavo organizuojant Tarptautinius studentų kamerinės muzikos festivalius Vilniuje (2002, 2008, 2014), ji yra ECMA sesijų meno vadovė bei aktyviai dalyvauja ECMTA (Europos kamerinės muzikos dėstytojų asociacija; www.ecmta.eu) veikloje.

Atnaujinta 2019 01 08

Marius Baranauskas

LMTA Kompozicijos katedros docentas, menų daktaras.

Dėstomi dalykai: kompozicija, orkestruotė, kompozicijos studija.

El. paštas: marius.baranauskas@lmta.lt

Kompozitorius, aktyviai užsiima kūrybine, moksline, pedagogine ir organizacine veikla. Greta kūrybos, organizuoja mokslinius renginius, koncertus, meistriškumo kursus ir paskaitas. Mokslinių straipsnių autorius.

Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą (2002), aspirantūrą (2005), meno doktorantūrą (2020) prof. Rimanto Janeliausko kompozicijos klasėje, 2004–2005 m. stažavo Liono nacionalinėje konservatorijoje (CNSMD Lyon), nuo 2005 m. yra LMTA Kompozicijos katedros dėstytojas.

Kūryboje ypač vertinami M. Baranausko kūriniai orkestrui: nuo 2004 m. pelnyto apdovanojimo prestižiniame Toru Takemitsu vardo kompozicijos konkurse Japonijoje už orkestrinį kūrinį Kalbėjimas, bene kiekvienas šio autoriaus opusas orkestrui tampa reikšmingu įvykiu Lietuvos šiuolaikinės muzikos padangėje. Pastarųjų metų kūrinių premjeros įvyko svarbiausiuose Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivaliuose, parengtos geriausių Lietuvos kolektyvų. Kūrinio Alrediph simfoniniam orkestrui ir tamtamui premjera 2021 m. nuskambėjo prestižiniame Tarptautiniame aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, atliekama Nacionalinio simfoninio orkestro ir garsaus dirigento Beato Furrerio (Austrija); už šį kūrinį Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamame geriausių metų kūrinių konkurse 2022 m. Marius Baranauskas pelnė apdovanojimą kaip geriausio orkestrinio kūrinio autorius. 2021 m. Klaipėdoje rengiamame festivalyje „Permainų muzika“ įvyko dar vieno M. Baranausko kūrinio – Arrokoth styginių orkestrui ir violončelei – premjera, o 2022 m. festivalyje „Iš arti – Baltijos muzikos dienos“ įvyko premjerinis simfoninio kūrinio „Amžinoji melodija“ atlikimas. Naujausias M. Baranausko kūrinys simfoniniam orkestrui Supernova 2024 m. Estijoje vykstančiame Tarptautiniame festivalyje „Baltijos muzikos dienos“ tapo viena iš meninių programos viršūnių, puikiai įvertinta kritikų; kurinį atliko Estijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Clement Power.

M. Baranauskas, kaip vienas iš geriausiai orkestro galimybes išmanančių Lietuvos kompozitorių, 2013 m. buvo pakviestas orkestruoti žymaus tarpukario ir išeivijos autoriaus Vlado Jakubėno baletą „Vaivos juosta“ (1944): M. Baranausko parengta partitūra ir atlikta nauja kūrinio muzikinė redakcija leido parengti pirmąjį šio baleto pastatymą 2014 m., praėjus septyniasdešimčiai metų po jo sukūrimo.

Apdovanojimai

Gauti apdovanojimai Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamuose geriausių metų kūrinių rinkimuose:

• 2022 m. kūrinys Alrediph apdovanotas kaip geriausias orkestrinis kūrinys;
• 2011 m. gauta trečia premija už chorinį kūrinį Templum Dei estis;
• 2007 m. kūrinys Išlydyta mintis apdovanotas kaip geriausias orkestrinis kūrinys;
• 2004 m. už geriausią metų elektroakustinį kūrinį Nunc.

Apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią 2006 metų teatro muziką (šokio spektaklis Salamandros sapnas. Paveikslas). Nominuotas Auksiniam scenos kryžiui už muziką spektakliui Miego brolis 2011 m.

Apdovanotas III premija prestižiniame Toru Takemitsu vardo kompozicijos konkurse (Tokijas, Japonija, 2004 m.) už orkestrinį kūrinį Kalbėjimas.

Kūrybinė veikla

Kūriniai užsakomi bei atliekami didžiausiuose festivaliuose Lietuvoje (Gaida, Jauna muzika, Iš arti, Muzikos ruduo, Permainų muzika, Pažaislio festivalis, Thomo Manno festivalis ir kt.) bei užsienyje (Baltijos muzikos dienos, ICSM World Music Days, Dark Music Days (Islandija),  Drezdeno šiuolaikinės muzikos dienos (Vokietija), Nordische Musik Saarbruecken (Vokietija), DOCK meno centre, Berlyne ir kt.).

Kūrinius atliko ir užsakė garsiausi Lietuvos ir pasaulio kolektyvai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kamerinis choras Aidija, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Gaidos ansamblis, Slovėnijos radijo ir televizijos orkestras, Sinfonietta Leipzig (Vokietija), ansamblis Les temps modernes (Prancūzija), Ansamblis Melos Ethos (Slovakija), Latvijos radijo choras, Kammerensemble Neue Musik Berlin, ansamblis XX. Jahrhundert (Austrija), Ansambel U (Estija) ir kt.

Kūrinius atliko garsūs Lietuvos ir užsienio solistai (P. Giunteris, S. Astrauskas, E. Bagdonaitė, J. Kaliūnaitė, R. Juzukonytė, A. Krikščiūnaitė, P. Carneiro, S. Adamikova, B. Vainiūnaitė, P. Jacunskas, T. Kulikauskas, K. Juodelytė ir kt.) bei dirigentai (J. Domarkas, M. Pitrėnas, M. Piečaitis, R. Gražinis, J. Wood, P. Eotvos, Ch. Lyndon-Gee, C. Power ir kt.)

Kūriniai buvo atrenkami atstovauti Lietuvai tarptautiniuose projektuose ir konkursuose. Svarbesni jų: ISCM Pasaulio muzikos dienos 2005 (skambėjo Kalbėjimas simf. ork.), ISCM pasaulio muzikos dienos 2008 (skambėjo Trys vizijos pagal Tagorę mišriam chorui), Pasaulinis radio transliuotojų konkursas International Rostrum of composers 2004 m. (Kalbėjimas simf. ork.), 2009 (kūrinys Malda altui ir orkestrui), 2018 (Delta cephei), 2022 (Alrediph simf. ork.).

Parašyta muzika dramos bei šokio spektakliams. Svarbiausi jų: muzika Nacionalinio dramos teatro spektakliui Karalius Lyras (rež. V. Masalskis); muzika šokio spektakliui Salamandros sapnas. Paveikslas (šokėja L. Juodkaitė, rež. V. Masalskis); Kauno dramos teatro spektaklis Ruzvelto aikštė (rež. G. Varnas), muzika dramos spektakliui Miego brolis (rež. A. Jankevičius).

Nuolatinis tarptautinių kompozitorių projektų dalyvis. Tarp jų: stipendijos programa 2005 m. Europos menų centre Hellerau (Vokietija), kur M. Baranauskas kūrė kompoziciją audio-vizualiniam projektui Trans Spharen; 2005 m. kūrinys Postludium buvo sukurtas tarptautinio projekto Cultural Year of Ten. Answers to F. Schubert užsakymu ir atliktas Berlyno filharmonijoje; 2005 m. Hanoverio valstybinio operos teatro užsakymu kaip vienas iš autorių sukūrė kamerinę operą As Time Goes By; 2007 m. dalyvavo Džervudo operos rašymo programoje (Jerwood Opera Writing Programme) Aldeburge, Anglijoje, kur buvo sukurta ir atlikta kamerinė opera So the Night Will Be Still; 2011 m. buvo pakviestas dalyvauti tarptautiniame projekte – meistriškumo kursuose Frankfurte Where from? Where to? Myths – Nation – Identities su Ensemble Modern ir dirigentu Peteriu Eotvosu. 

Išleistas autorinis CD Kalbėjimas (Lietuvos muzikos informacijos centras, 2007).

Kūriniai, įtraukti į penkis geriausios lietuviškos muzikos rinkinius (Lietuvos muzikos informacijos centras):

• ZOOM in 4, 2005 m. (Kalbėjimas simf. ork.),
• ZOOM in 7, 2008 m. (Giesmė erdvei aštuoniems instrumentams),
• ZOOM in 8, 2010 m. (Trys vizijos pagal Tagorę mišriam chorui),
• ZOOM in 9, 2012 m. (Trapecija ansambliui),
• ZOOM in 12, 2018 m. (Delta cephei violončelei ir tamtamui su įgarsinimui).

Kūriniai įtraukti į rinkinius:

• Jauna Muzika 2006 (Penki sapnai apie metalinį rūką ansambliui ir elektronikai),
• 30 Druskomanijos akimirkų, 2014 m. (Aidas virš tylinčio akmens mišriam chorui),
• Mano Manno kopos, 2023 m. Kamerinis choras Aidija (Templum Dei estis mišriam chorui).

Mokslinė ir organizacinė veikla

Tarptautinės muzikos teorijos konferencijos Muzikos komponavimo principai (LMTA, Lietuvos kompozitorių sąjunga) organizatorius ir mokslinio komiteto narys. Surengta aštuoniolika konferencijų (2005–2013, 2016, 2017, 2019–2025). Taip pat, periodinio recenzuojamo mokslinio leidinio Muzikos komponavimo principai (LMTA) vyr. redaktoriaus pavaduotojas (2005–2023).

Periodiškai skaitomi pranešimai tarptautinėse muzikos teorijos konferencijose, rašomos mokslinės publikacijos recenzuojamuose leidiniuose. 2020 m. apgintas doktorantūros meninis tyrimas tema „Simfoninio ir gamelano orkestrų struktūriniai principai ir komponavimo strategijos“.

2012 m. vesti tarptautiniai kompozitorių meistriškumo kursai Procesas (LMTA, Vilnius), perskaitytas pranešimas tema Nemuzikinės įtakos muzikos komponavimo procesui bei vesti individualūs užsiėmimai. 2014 m. Respublikiniame pedagogų tobilinimosi seminare Muzikos teorijos mokymas: patirtis ir inovacijos perskaitytas pranešimas tema Kompozicijos mokymo metodiniai aspektai. Perskaitytos meno populiarinimo paskaitos – meistriškumo kursai (LMTA, MISC): Orkestro struktūriniai elementai ir jų sklaida kūrybinėje praktikoje (2018), Muzikinių ir nemuzikinių parametrų sąveika kompozicijoje (2019), Kompozicinis sprendimas ir jo realizacija: kūrinys, kaip harmoninga visuma (2020).

Periodiškai organizuoja kompozicijos meistriškumo kursus, kūrybos pristatymus. Ryškesni jų: 2009 m. Vilniuje surengti orkestruotės meistriškumo kursai dalyvaujant kviestiniam prof. Ertugrul Sevsay (Austrija); 2011 ir 2012 m. suorganizuoti tarptautiniai meistriškumo kursai bei kūrybos pristatymai konferencijos Muzikos komponavimo principai rėmuose.

Dalyvauja koncertų organizavimo veikloje. Kartu su prof. R. Janeliausku surengtas koncertų ciklas Neatpažinti M. K. Čiurlionio muzikos ciklai Vilniuje (2011, 2012, 2013), taip pat lietuvių muzikos premjerų koncertai Piano.lt salėje (2013, 2014, 2016). Lietuvių kompozitorių naujų kūrinių koncertai Šv. Kazimiero bažnyčioje (2017–2025).

Kita reikšminga veikla

LKS organizuojamo Naujų kūrinių kamerinės muzikos ansambliui konkurso žiuri narys (2012); geriausių metų kūrinių apdovanojimų žiuri narys (2015, 2019, 2020); tarptautinio simfoninės muzikos konkurso Future Symphony žiuri pirmininkas (2018).

LMTA ir LKS organizuojamų moksleivių muzikos kūrinių konkursų Mano nata žiuri narys (2012, 2013).

Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos Vilniuje valdybos narys.

Dalyvauja kviestiniuose autoriniuose susitikimuose, kūrybos vakaruose. Reikšmingesni jų: autorinis kūrybos pristatymas Katovicų muzikos akademijoje 2006 m. (Lenkija); autorinis vakaras Juozo Gruodžio memorialiniame muziejuje Kaune 2009 m.; kūrybos ir komponavimo idėjų pristatymas tarptautinėje konferencijoje Muzikos komponavimo principai: muzikos ir vaizduojamųjų menų sąsajos Vilniuje (2012).

LMTA Džiazo katedros profesorius. 

Egidijus Buožis (g. 1965) – LMTA profesorius, pianistas, kompozitorius, prodiuseris.

1983 baigė M.K.Čiurlionio menų mokyklą, (mokytojos B. Karosienės fortepijono klasę). 1988 baigė Lietuvos konservatoriją (prof. K. Grybausko fortepijono klasę). Nuo 1988 m. dėsto M. K. Čiurlionio Nacionalinėje menų mokykloje (specialioji ir bendro fortepijono klasė) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija, 1992–2004 Lietuvos muzikos akademija; fortepijono džiazo klasė); docentas (2008), profesorius (2020).

1991 dalyvavo I Kopenhagos džiazo, roko ir avangardinės muzikos seminare, 1993 – H. D. Ø. Pederseno akustinio džiazo simpoziume Bornholme. Nuo 1993 Vilniuje ir kituose miestuose rengia džiazo improvizacijos pagrindų seminarus, koncertų – paskaitų ciklus. Nuo 2002 rengia improvizacijų koncertų ciklą Improvizijos.

Knygos Džiazo istorija (su kitais, 2001 ²2002) bendraautorius. Parengė muzikos mokomųjų priemonių Pratimai besidomintiems muzikine improvizacija (1992; pagal J. Filino‑Jurkovo metodiką).
Koncertavo kaip solistas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru; dabar koncertuoja kaip džiazo pianistas . Koncertuoja ir dalyvauja Lietuvos, užsienio tarptautiniuose džiazo festivaliuose kaip solistas taip pat su įvairiais ansambliais ir atlikėjais.

Sukūrė vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrinių, džiazo kompozicijų, popmuzikos (ir dainų), muzikos vaikams.

Išleido 8 albumus: Town of Love (1995), Solos & Duos (su V. Ramoška, 2000), At First Sight (ansambliu Egidijus Buožis Quartet, 2005), Spontanica (koncertas šv. Kotrynos bažnyčioje su P. Vyšniausku, 2007), ONE (koncertas Piano.lt salėje 2011), Pictures (su Caecile Norby, Larsu Danielssonu, Arve Henriksenu, Vytautu Sondeckiu ir kt. 2015), Labyrinth  taip pat ir dvigubos vinilinės plokštelės formate (su Al Di Meola, Brianu Brombergu, Xavieru Desandre Navarre‘u, Vytautu Sondeckiu, Domingo Patricio 2019),  Egidijus Buožis Group & Cappella‘A LIVE (2025)

Apdovanojimai
Vilniaus tarptautinio fortepijono džiazo konkurso I vieta (1984), Lietuvos muzikų šventės Didysis muzikų paradas prizo Auksinis diskas laureatas (2003). Gineso rekordų atstovo, agentūros „Factum“ 2015, užregistruotas rekordas už ilgiausią solinę kompoziciją (72min.).

Internetinė svetainė  www.egidijusbuozis.com

LMTA Džiazo katedros vedėja ir docentė. Dėstomi dalykai: Vokalas, Džiazo choras

Marija Monika Dičiūnė – džiazo vokalistė, pedagogė, choro dirigentė, kūrėja.

Nuo 2013 m. dėsto džiazo vokalo specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), taip pat vadovauja LMTA džiazo chorui – LMTA Jazz Chorus. Akademijoje taip pat dėstė solinio ir ansamblinio dainavimo disciplinas vaidybos ir režisūros studentams (O. Koršunovo ir A. Giniočio kursams).
Vidurinį išsilavinimą ir populiariosios muzikos dainavimo specialybę įgijo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje (2008). Vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė džiazinio dainavimo ir pedagogikos bakalauro bei magistro studijas. 2012–2020 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje mokė vokalo, ansamblinio dainavimo, vadovavo gospel chorui.
Nuo 2006 m. yra tarptautinio „Vilnius Gospel“ festivalio dirigentė, lektorė, solo atlikėja ir programos kuratorė. Gospel festivaliuose koncertavo, dirigavo bei vedė meistriškumo kursus kartu su atlikėjais ir dirigentais iš JAV (Jay T. Hairston, Gerald T. Smith) bei Švedijos (Monica Tornquist, Jonas Engström, Malcolm Chambers).
Marija Monika Dičiūnė yra TV projekto „Lietuvos balsas. Vaikai“ vokalo trenerė. Konsultuoja žinomus Lietuvos atlikėjus, ruošia juos pasirodymams, projektams bei konkursams. Tarp jos mokinių – Sofija Vasilevskytė, Monika Pundziūtė–Monique, Gintarė Korsakaitė, Gabrielė Senkevičiūtė. Taip pat dirbo su Mantu Jankavičiumi, Viliumi Popendikiu, Ieva Zasimauskaite, Ginte Sičiūnaite ir kt. Taip pat turi didelę patirtį koncertuojant kaip pritariančioji vokalistė, koncertuoja didžiosiose Lietuvos ir užsienio  arenose su žinomais ir garsiai Lietuvos atlikėjais.
2020 m. pradėjo solinę kūrybinę karjerą ir išleido debiutinį singlą su vaizdo klipu „Love Affair“. Kaip atlikėja, žinoma slapyvardžiu Mary Mo, ji atlieka jazz, R&B, pop ir kitų žanrų muziką. Sėkmingai rengia solo koncertus, dalyvauja džiazo festivaliuose – Kaunas Jazz (2020, 2021), Klaipėda Jazz (2021), Big Band Festival Šiauliai (2025), Škiuna Jazz (Latvija, 2025).

Pedagoginės sritys:
– Įvairių stilių (jazz, pop, rock, gospel ir kt.) vokalo technikos
– Ansamblinis dainavimas
– Jazz/gospel choro vadovavimas
– Aktorinė raiška dainavime (miuziklas)
– Meistriškumo kursai, kūrybinės dirbtuvės

Kalbos:
– Anglų kalba – B2.3
– Rusų kalba – B1

LMTA Dainavimo katedros docentė, Meno daktarė. 

LMTA Kompozicijos katedros docentė

Dėstomas dalykas: kompozicija

El. paštas: raminta.serksnyte@lmta.lt

Internetinė svetainė: www.serksnyte.com

_­­­Raminta Šerkšnytė – kompozitorė, LMTA Kompozicijos katedros dėstytoja, pianistė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2008 m.). Ji taip pat yra kompozicijos konkurso „Le Coup de Coeur des Jeunes Mélomanes“ (Princo Pierre’o fondas, Monakas, 2011 m.) laureatė. 2020 m. buvo nominuota apdovanojimui Gramophone Classical Music Award, taip pat yra pelniusi daug kitų apdovanojimų. Jos De profundis styginių orkestrui (1998) yra vienas populiariausių ir dažniausiai atliekamų lietuviškų kūrinių pasaulyje, kurį maestro Gidonas Kremeris pavadino „Baltijos muzikos vizitine kortele“.

Ramintos Šerkšnytės kūrybą sudaro įvairiausių žanrų kūriniai – nuo didelės apimties operos, orkestrinių kompozicijų iki kamerinių kūrinių ir pjesių jaunajai auditorijai. Jos muzika išsiskiria poetiškumu, stipriu emociniu poveikiu ir savitu grožiu, kurį sukuria Baltijos mistika ir melancholija. Muzikai būdinga Vakarų ir Rytų kultūrų archetipų paieška bei derinimas, mažoro ir minoro jungtis. Gamta ir psichologinės būsenos yra pagrindiniai įkvėpimo šaltiniai.

Ramintos Šerkšnytės kūrybą atlieka įžymūs pasaulio atlikėjai: smuikininkai Gidonas Kremeris, Irvine Arditti, Hugo Ticciati, dirigentai Mirga Gražinytė-Tyla, Giedrė Šlekytė, Modestas Pitrėnas, pianistė Mūza Rubackytė, taip pat Vienos filharmonijos orkestras, Niujorko filharmonijos orkestras, Karališkasis Concertgebouw orkestras, Konzerthausorchester Berlin, Birmingamo miesto simfoninis orkestras, kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ ir daugybė kitų muzikantų. Jos kūriniai skambėjo Linkolno centre (Niujorkas), Vienos „Musikverein“, Concertgebouw (Amsterdamas), Berlyno filharmonijoje, buvo atlikti festivaliuose ISCM Pasaulio muzikos dienos, Gaudeamus muzikos savaitė, „Gaidos“ festivalis, Liucernos festivalis ir kt.

Ramintos Šerkšnytės muzika yra publikuota daugelio įrašų kompanijų: Deutsche Grammophon, Nonesuch, BR-Klassik, ECM Records, Sono Luminus ir Lietuvos muzikos informacijos centro.

Raminta Šerkšnytė Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje mokėsi fortepijono ir muzikos teorijos specialybių. Vėliau ji studijavo kompoziciją pas prof. Osvaldą Balakauską Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat daugelyje kompozitorių meistriškumo kursų užsienyje. Nuo 2012 m. Raminta Šerkšnytė dėsto kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

LMTA Choro dirigavimo katedros profesorius. Dėstomi dalykai: dirigavimas, dainavimas.

Dainius Puišys – choro dirigentas, operos solistas (baritonas), pedagogas, LMTA Choro dirigavimo katedros profesorius, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Muzikos skyriaus mokytojas – Choro dainavimo ir dirigavimo meno šakos metodinės grupės pirmininkas.

Gimė 1965 m. spalio 19 d. Ukmergėje.1973-1980 m. mokėsi skambinti fortepijonu Panevėžio vaikų muzikos mokykloje (mokyt. I. Martikonienė). 1980 – 1984 m. choro dirigavimo mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje (dabar Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija, dėst. G. Viržonienė).

1982 m. tapo Respublikinio jaunųjų dirigentų konkuros Kaune diplomantu.

1986 – 1991 m. Choro dirigavimą studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) (prof. A. Jozėno klasė).

1990 m. tobulinosi Zalcburgo (Austrija) Muzikos universiteto Mozarteum Vasaros akademijos dirigavimo meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo prof. M. Gielen (Austrija-Vokietija).

1990 m. tapo I- ojo Tarptautinio J. Naujalio choro dirigentų konkurso Vilniuje laureatu ir buvo nominuotas specialiu diplomu “Už geriausią J. Naujalio privalomo kūrinio interpretaciją”.

1991- 1993 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijos (dabar LMTA) Choro dirigavimo katedros meno aspirantūroje (prof. A. Jozėno klasė).

1996 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos (dabar LMTA) Dainavimo katedros bakalauro, 1997 m. – magistro studijas (prof. V. Noreikos klasė).

1997 m. tapo Respublikinio S. Šimkaus dainininkų konkurso Vilniuje diplomantu ir buvo nominuotas specialiu diplomu “Už geriausią lietuvių kompozitoriaus operos arijos atlikimą”.

1997 m. Barono vaidmeniu G. Verdi operoje „Traviata“ debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.

1987-1989 m. Respublikinių moksleivių rūmų (dabar Sostinės vaikų ir jaunimo centras) Dainų ir šokių ansamblio „Ugnelė“ chormeisteris ir koncertmeisteris.1989 – 1992 m. Lietuvos konservatorijos (dabar LMTA) Choro dirigavimo ir Dainavimo katedrų koncertmeisteris. 1990-1997 m. Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ artistas – solistas (baritonas). Nuo 1991 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar LMTA) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, asistentas. 1991-1995 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar LMTA) Mišraus choro (meno vadovas prof. P. Gylys) chormeisteris – dirigentas. Nuo 1998 m. – lektorius. 1995-2005 m. Lietuvos muzikos akademijos Merginų choro meno vadovas ir dirigentas. Nuo 2004 – docentas. 2005-2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros vedėjas bei Mišraus choro meno vadovas ir dirigentas. Nuo 2018 m. – profesorius. Jo dirigavimo ir dainavimo klasę LMTA yra baigę per 60 absolventų. 2005 – 2014 m. LMTA Muzikos fakulteto tarybos narys. 2011-2016 m. LMTA Senato narys. 2014- 2019 m. LMTA Muzikos fakulteto tarybos pirmininkas. 2013-2023 m. LMTA Tarybos narys. 2017- 2018 m. LMTA Pedagogikos katedros vedėjas.

2016-2018 m. Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ dirigavimo mokytojas. Nuo 2021 m. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Muzikos skyriaus Choro dainavimo ir dirigavimo meno šakos mokytojas. 2022- 2024 m. NMKČMM Muzikos skyriaus Balso ugdymo metodinės grupės pirmininkas. Nuo 2023 m. NMKČMM tarybos narys, nuo 2024 m. NMKČMM Muzikos skyriaus Choro dainavimo ir dirigavimo meno šakos metodinės grupės pirmininkas.

Dirigavo įvairiuose koncertuose, festivaliuose, šventėse, renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Buvo Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus” Lietuvos delegacijos chorų meno vadovu ir šventės vyr. dirigentu (Vilnius – 2011 m., Daugpilis (Latvija) – 2014 m., Tartu (Estija) – 2006, 2018 m.), Lietuvos šimtmečio Dainų šventės „Vardan tos…“ (Vilnius – 2018 m.) vyr. dirigentu, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalio Vilniuje (2005, 2009. 2013, 2017 m.) meno vadovu ir vyr. dirigentu. 2005 – 2021 m. buvo Lietuvos nacionalinio kultūros centro chorų ir vokalinių ansamblių konsultantas – ekspertas, žanrinės tarybos narys.

Kaip dainininkas – solistas, koncertuoja su pianistais – koncertmeisteriais, vargonininkais, įvairiais kameriniais ansambliais, Lietuvos orkestrais ir chorais. Dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.

Repertuare – stambūs kantatinio – oratorinio žanro kūriniai, operų, operečių arijos ir kameriniai kūriniai.Yra dainavęs diriguojant S. Sondeckiui, J. Aleksai, V. Viržoniui, A. Šulčiui, M. Staškui, M. Pitrėnui, R. Šervenikui, M. Barkauskui, R. Balčiūnui, M. Aberg (Švedija), R. Alessandrini (Italija), Ch. Matsubara (Japonija), F. Bernius (Vokietija), L. Abariui, P. Gyliui, V. Augustinui, R. Gelgotienei, M. Jankūnui, T. Ambrozaičiui, V. Miškiniui ir kt. Gastroliavo Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Rusijoje, Japonijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir kt.

D. Puišio – dirigento ir dainininko audio bei video įrašai transliuojami per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.

D. Puišys skaito pranešimus mokslinėse konferencijose, veda dirigavimo ir dainavimo atviras pamokas- interpretacijos meistriškumo seminarus Lietuvoje. Dalyvauja ir pirmininkauja įvairių nacionalinių ir tarptautinių choro dirigentų, chorų, vokalinių ansamblių ir solistų konkursų vertinimo komisijose Lietuvoje ir užsienyje. Parašė straipsnių Lietuvos spaudoje, sukūrė muzikos kūrinių aranžuočių chorui. Iniciavo ir dalyvavo LRT muzikinėse laidose, skirtose prof. A. Jozėno, prof. V. Noreikos, prof. L. Abariaus, kūrybiniams ir gyvenimo jubiliejams, chorų, vokalinių ansamblių, dainininkų ir dirigentų konkursams, festivaliams bei kt. muzikiniams įvykiams, choro ir vokalinio meno aktualijoms. Iniciavo ir organizvo LMTA choro dirigentų (2009 m.), III tarptautinį J. Naujalio choro dirigentų (2017 m.), III tarptautinį J. Aleksos jaunųjų dirigentų (2025 m.) konkursus, buvo šių konkursų vertinimo komisijų narys.

Yra Lietuvos muzikų sąjungos (nuo 2022 m. tarybos), Lietuvos chorų sąjungos (nuo 2023 m. tarybos), AGATA narys.