Prof. Eduardas Gabnys gimė 1952 m. kovo 17 d. Panevėžio mieste. 1967 m. baigė Panevėžio vaikų muzikos mokyklą, vėliau mokėsi Panevėžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1971 m. baigė J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos muzikos akademijos (tuomet valstybinės konservatorijos) Liaudies instrumentų katedrą, kurioje 1976 m. baigė doc. Dr. A. Baikos akordeono klasę. 1982-86 studijavo Ukrainos P. Čaikovskio nacionalinės muzikos akademijos (tuo metu Kijevo Valstybinėje konservatorijos) asistentūroje – stažuotėje akordeono ir kamerinio ansamblio klasėse. Jo pedagogais buvo iškilūs Ukrainos muzikai, akordeono meno korifėjai M. Davydovas, M. Ryzolis, I. Jaškevičius. 1985 m. kėlė kvalifikaciją tarptautiniuose akordeono muzikos interpretacijos kursuose Lenkijoje, Bialystok`o mieste, 1994 m. tobulinosi Austrijoje, Zalcburg‘o „Mozarteum`o“ muzikos universitete.
Nuo 1977 metų Lietuvos muzikos akademijoje dėsto akordeoną, kamerinį ansamblį, instrumentuotę. Studentai yra daugelio tarptautinių konkursų laureatai. Gabnys yra vedęs meistriškumo kursus Olandijoje, Serbijoje, Anglijoje, Australijoje, N. Zelandijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir kt. 1991 m. suteiktas docento pedagoginis vardas, 1998 m. – profesoriaus. Nuo 1994 m. iki 2005 ėjo LMTA Studijų prorektoriaus pareigas, nuo 2005 m. iki 2011 m. LMTA Rektoriaus pareigas.
Meninę veiklą pradėjo dar studijų metais. 1972-1980 m. grojo liaudies instrumentų ansamblyje „Sutartinė“. Po Akademijos baigimo kaip solistas aktyviai dalyvavo Nacionalinės filharmonijos rengiamuose koncertuose, Lietuvos kompozitorių autoriniuose koncertuose, darė įrašus Lietuvos radijo ir plokštelių studijose. Nuo 1978 m. pradėjo griežti duetu su akordeonistu Genadijum Savkovu, pagrojo apie 700 dueto koncertų Lietuvoje bei 32 pasaulio šalyse – Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, N. Zelandijoje. Duetu įrašė vinilinę ir kompaktinę plokšteles, keturias garsajuostes, daug radijo bei televizijos įrašų. Duetas buvo aktyvus lietuviškos muzikos propaguotojas, originalių kūrinių akordeonų duetui pirmasis atlikėjas. Muzikantai pirmieji atliko konpozitorių J. Tamulionio, F. Bajoro, V. Ločerio, V. Bagdono, V. Mikalausko, A. Klovos, V. Juozapaičio, ukrainiečių kompozitoriaus V. Zubickio kūrinius akordeonų duetui. Ansamblis yra kelių tarptautinių akordeonistų konkursų Italijoje ir Vokietijoje nugalėtojas. Ypač reikšmingas dueto dalyvavimas tarptautiniame konkurse Klingenthall‘yje (1989) Vokietijoje, kur užimta antroji vieta. Tarptautiniame Astor Piazzollos konkurse(1992) dueto muzikantai buvo apdovanoti specialiu prizu už geriausias šio garsaus argentiniečių kompozitoriaus kūrinių aranžuotes.
Nuo 1999 m. E. Gabnys groja Tarptautiniame Baltijos akordeonistų kvintete „Excelsior“. Kvintetas koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Koncertavo Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Ansamblis įrašė tris kompaktines (CD)plokšteles bei tris kvinteto muzikos DVD plokšteles. Yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas.
Pagrindinė E. Gabnio mokslinių darbų tema – „Profesionaliosios akordeono mokyklos formavimasis Lietuvoje“. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Publikavo apie trisdešimt straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Profesorius yra Tarptautinės studijų programų akreditacijos ekspertas, reguliariai kviečiamas Ekspertų komisijos pirmininku Latvijoje, Rusijoje.
Prof. Eduardas Gabnys aktyviai dalyvavo Lietuvos akordeonistų asociacijos steigimo iniciatyvinėje grupėje, yra vienas iš šios organizacijos vadovų. Jo iniciatyva pradėti rengti tarptautiniai akordeonistų festivaliai Vilniuje ir Palangoje, Vilniaus tarptautiniai akordeonistų konkursai. Profesorius nuolatos yra kviečiamas dirbti įvairių tarptautinių ir nacionalinių akordeonistų konkursų žiuri pirmininku arba nariu, baigiamųjų egzaminų pirmininku. Prof. E. Gabnys daugelį metų buvo renkamas Lietuvos muzikų sąjungos Tarybos nariu, LMTA Senato bei Tarybos nariu.
LMTA Choro dirigavimo katedros docentas.
Dėstomi dalykai: dirigavimas (vargonų spec. studentams), choras (vargonų ir pučiamųjų spec. studentams).
Kastytis Barisas (g. 1961, Panevėžyje) – LMTA Choro dirigavimo katedros docentas, VDU Švietimo akademijos Moderniųjų didaktikų katedros profesorius, mišraus choro „AVE VITA“ meno vadovas ir dirigentas, Lietuvos Chorų sąjungos tarybos narys, chorų ekspertas konsultantas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos priėmimo-atestacijos komisijos narys.
Išsilavinimas ir kvalifikacija: 1976–1980 Panevėžio J. Švedo pedagoginė muzikos mokykla; 1980–1985 m. Lietuvos valstybinė konservatorija (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija); 1993–1995 – LMTA aspirantūra.
2008 m. stažavosi Gardino J. Kupalos valstybiniame universitete.
2019 m. stažavosi pagal ERASMUS Drezdeno aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje.
1983–1993 – Vilniaus Dailės Instituto (VDA, LDA) kamerinio choro įkūrėjas ir vadovas.
Baltijos šalių dainų ir šokių festivalių „Gaudeamus“ (Latvija: 1991, 2004, 2014; Estija: 1995, 2006, 2018; Lietuva: 1999, 2011, 2022), Lietuvių dainų švenčių (1998, 2003, 2007, 2009, 2014, 2018, 2024), Kauno dainų švenčių (1999, 2004, 2006, 2008, 2010, 2016, 2018, 2019, 2022, 2024) , Lietuvos Vakarų krašto dainų švenčių (2012, 2016, 2017,2018, 2023, 2024) vyriausiasis dirigentas, Zarasų dainų šventės (2013, 2019) meno vadovas ir vyr. dirigentas ir kt.
Choras „AVE VITA“ vadovaujant prof. Kastyčiui Barisui dalyvavo daugelyje tarptautinių konkursų bei festivalių (Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, JAV, Latvija, Lenkija, Malta, Meksika, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rusija, Slovėnija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Vokietija). Choras- daugelio tarptautinių konkursų prizinių vietų laimėtojas. Lietuvos suaugusiųjų choro konkurso 1 v. (2002), III v. (2006) laimėtojas, „Aukso paukštė“ nominacijos „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (2002) ir „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“(2022).
Televizijos projektų „Lietuvos balsai“ (2009), „Žvaigždžių duetai“ su dainininke V. Genyte (2010), „Chorų eurovizija“ (2014) dalyvis. K. Barisas chorą paruošė daugeliui televizijos laidų su žymiais operos artistais (V. Juozapaičiu, J. Leitaite, V. Vyšniausku, M. Vitulskiu ir kt.), estrados dainininkais ( E. Kučinsku, E. Sašenko, E.Krysko Skambine, V. Baumila, B. Perikyte, O. Vyšniausku, Č. Gabaliu, P. Meškėla, L. Adomaičiu, M. Mikutavičiumi ir kt.).
K. Barisas įrašė dvi garso kasetes (1996, 2000- Italija), 1996 m. vaizdo ir garso kasetės išleistos XXVI tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje Loreto (Italija) , kur skamba choro AVE VITA atliekami kūriniai. Įrašytos penkios kompaktinės plokštelės (2000, 2004, 2010, 2014, 2015, ), o X chorų festivalis Pueblo (Meksika) 2009 m. išleido kompaktinę plokštelę, kur įrašyti choro AVE VITA keli kūriniai. 2016 m. išleista DVD „Ačiū, kas šalia esi“. Įrašyta choro AVE VITA kūriniai išleistose kompaktinėse plokštelėse „Aukštumos.Žemumos.Lygumos. Saulius Petreikis ir World orchestra“ (2016), ŽALVARINIS (2017), Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursas (2017). Choro AVE VITA devyniadešimtmečiui išleistas sakralinės muzikos albumas „ Viltį dovanok“ (2025). Nemažai chorinės muzikos įrašyta LRT, LNK ir kitose televizijose.
Su choru parengta daug programų, nemažai stambios formos kūrinių. Paminėtini: B. Chilcott „A little Jazz Mass“ (2015), Ch. Gounod „Messe breve“ Nr. 7 (2015), T.W. Aas kantata „Gloria“ (2015), G. Kuprevičius kantata „Pagonių giesmės“ (2014), M. Natalevičius kantata „Omnia sol temperat“ (2013), D. Pavilionis miuziklas „Jotvingių rauda‘ (2012), K. Jenkins „Requiem“ (2011), V. Augustinas kantata „Absiste vulgus“ (2010), C. Orf „Carmina burana“(2009), D. Falco „Messa“ (2008), W.A. Mozart „Messe breve D-dur“ (2007), V. Miškinis kantata „Creator alme siderum“ (2006), Vaida Striaupaitė- Beinarienė „Te Deum“ (2022), Martin Palmeri „Misa a Buenos Aires“ (2022), Karl Jenkins „The Armed Man. A Mass for Peace“(2018,2022), J.Rutter „Magnificat“ (2025) ir kt.
Ypatingai didelis susidomėjimas: paruoštas projektas- teatralizuotas tautinio kostiumo pristatymas –koncertas „Raštų pynė“, kurį girdėjo ir stebėjo ne tik Lietuvos žiūrovai, bet ir Sankt Peterburgas (Rusija), Mogiliovas ir Minskas (Baltarusija), Pescas (Vengrija), Achenas (Vokietija).
Koncertuota su orkestrais: Vilniaus SINFONIETTA, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Klaipėdos kameriniu, Vilniaus universiteto kameriniu, Lietuvos kariuomenės pučiamųjų, Šiaulių kameriniu, Valstybiniu pučiamųjų instrumentų „Trimitas“, Trakų meno mokyklos fanfarų „Trakai“, Vilniaus Kristoforo kameriniu, Lietuvos reprezentaciniu policijos pučiamųjų orkestru. Vilniaus muzikos mėgėjų simfoniniu ir kt.
Aktyviai dalyvauja ekspertinėje veikloje: vokalinių ansamblių konkurso „Šventosios gaida“, XVIII tarptautinio sakralinės muzikos konkurse Namestove (Slovakija, 2007) , IV tarptautinės sakralinės muzikos chorų konkurso „Cantate Domino“ ,III Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio- konkurso „Mes Lietuvos vaikai“, Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės AMŽIŲ SUTARTINĖ chorų atrankos perklausų, respublikinio solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ ,XVII tarptautinio dainos konkurso „Dainuoju Lietuvai“, Lietuvos suaugusių chorų konkurso ,berniukų ir jaunuolių konkurso ,Lietuvos dainų šventės ČIA MANO NAMAI chorų perklausų vertinimo komisijos narys, Lietuvos vokalinių ansamblių konkurso „Šilų aidai“, Regiono vokalinių ansamblių „Kur aukštas klevas“, VI vokalinės muzikos konkurso „Iš širdies į širdį, Vokalinių ansamblių konkurso „Nemunėlio vingiai“ , VII vokalinės muzikos konkurso Veiveriuos vertinimo komisijos pirmininkas.
Veda seminarus ir chorinio dainavimo meistriškumo kursus chorų ir vokalinių ansamblių vadovams, mokytojams, dainų švenčių dalyviams. Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalio „Gaudeamus“ dalyviams vedė repertuaro, interpretacijos kursus Rygos, Tartu ir Talino universitetuose (2018, 2014, 2011).
K. Barisas ilgą laiką buvo kategorijų suteikimo mėgėjų meno kolektyvams komisijos narys, LNKC choro ir vokalinių ansamblių žanrinės tarybos narys, buvo Lietuvos kultūros ministerijos kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektų vertinimo ekspertų komisijos pirmininku (2013, 2014). Nuo 2021 m. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos atestacinės komisijos narys.
K. Barisas dėsto choro dirigavimą, veda pučiamųjų instrumentų studentų ir vargonininkų choro studiją, o VDU ŠA- lietuvių muzikos istoriją, vadovauja bakalaurų mokslo darbams, dėstė ugdymo projektų vadybą . 2013 ir 2017 metais paskaitas skaitė Baltijos Federalinio Emanuelio Kanto universitete Kaliningrade (Rusija).
Dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose. Kiekvienais metais kelia kvalifikaciją įvairiose kursuose ir seminaruose.
Vadovėlio aukštųjų mokyklų studentams „Harmonijos paskaitų konspektai“ (1999) autorius, sudarė ir išleido keletą rinkinių chorams, ansambliams, monografijos „Bendrasis muzikinis ugdymas Lietuvoje: raida ir kryptys (XX – XXI a. pradžia) bendraautorius (2012).
Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu (2002), II laipsnio medaliu „UŽ nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2016), LEU medaliu „Už nuopelnus“ (2015), Vyriausybės, Seimo, kultūros ministerijos, švietimo ministerijos, savivaldybės ir kitų įstaigų padėkos raštais.
2021 m. gavo Lietuvos chorų sąjungos kūrybinę premiją „Už produktyvią kūrybinę veiklą chorinės kultūros srityje 2017-2020 m.“
2021 m Bulgarijoje nuotoliniame Europos folkloro čempionate „Euro Folk 2021“ K. Barisui suteiktas Maestro akademiko vardo diplomas, kaip geriausiam konkurso dirigentui.
LMTA Džiazo katedros lektorius, daktaras.
Sigitas Mickis (g. 1969) studijavo fortepijoną M. K. Čiurlionio nacionalinėje meno mokykloje. Jis yra fortepijono atlikimo magistras (1993 m., prof. Raimundo Kontrimo), kompozicijos magistras (2008 m., prof. Rimanto Janeliausko) ir meno daktaras (2018 m. disertacija „Kūrybiškumo projekcija muzikinėje kompozicijoje“, vadovaujant prof. habil. Dr. Gražinai Daunoravičienei ir prof. Vaclovui Augustinui) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). 2015 m. dalyvavo konferencijoje „Muzikos kompozicijos principai“; straipsnis „Kognityvinis meloso parametrų įvertinimas: technologiniai aspektai“ buvo paskelbta konferencijos rinkinyje. 2016 m. tema „Kūrybingumo fenomeno muzikos kompozicijoje tyrimo teorinis modelis“ buvo paskelbta žurnale „Lietuvos muzikologija“, t. 18. 2017 m. Mickis pristatė pranešimą „Kūrybinis ritmo komponavimas: racionalūs išraiškos kontekstai (kognityvinis modelis)“ 17-ojoje tarptautinėje muzikos teorijos konferencijoje „Muzikos kompozicijos principai: racionalumas prieš intuiciją“. 2018 m. jis dalyvavo konferencijoje „Muzikos kompozicijos principai“ su pranešimu „Trijų klausos vaizdinių dimensijų taikymas kūrybiniame komponavime: ritminės išraiškos modeliai“, šiuo pranešimu grįstas 2019 m. straipsnis, paskelbtas rinkinyje „Principles of music composing“ XVIII. 2021 m. Mickis LMTA konferencijoje „Muzikos reikšmės tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“ pristatė pranešimą „Muzikos teorijos kategorijos lingvistinės komunikacijos požiūriu“. Jis taip pat yra muzikos teorijos, muzikos technologijų ir buvo muzikos produkcijos docentas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. LMTA dėsto vadovauja magistro darbams bei dėsto skaitmeninę natografijos bei Džiazo kompozicijos pradmenų kursus.
2014 m. S. Mickis sukūrė muziką ir prodiusavo garso takelį animaciniam filmui „Gustavo nuotykiai“ („Gustavo nuotykiai“). 2015 m. jo opera vaikams „Zuikis Puikis“ buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. S. Mickis yra klavišininkas ir aranžuotojas projektuose „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“, „Musė“ ir „Naktis teatre“. 2021 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo pastatyta antroji vaikų opera „Mamulė Mū“.
LMTA Fortepijono katedros profesorė, LMTA Studijų prorektorė.
Rūta Rikterė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (1986) ir ten pat asistentūrą-stažuotę, įgydama solistės, koncertmeisterės, kamerinio ansamblio artistės bei pedagogės kvalifikaciją. Yra tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso (1982), tarptautinio V. Bucchi fortepijoninių duetų konkurso Romoje (1991) laureatė, „Auksinio disko“ laureatė (2001). 1997 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Jau daugiau kaip 30 metų su pianistu Zbignevu Ibelhauptu puoselėja fortepijoninio dueto žanrą. Nuolat dalyvauja įvairiuose muzikiniuose renginiuose Lietuvoje bei užsienyje: yra tarptautinių festivalių Lenkijoje („Varšuvos ruduo“), Danijoje (Musikhost), Liublijanos vasaros festivalyje Slovėnijoje, Vokietijoje (Usedomer musik festival), Kanadoje (Music Niagara), Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje (Vilniaus, Pažaislio, Thomo Manno festivaliai, „Gaida“) ir daugelyje kitų dalyvė. Duetas bendradarbiavo su daugeliu dainininkų, instrumentalistų, chorų, orkestrų, koncertavo su Lenkijos radijo nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Baltarusijos valstybiniu kameriniu orkestrais, kuriems dirigavo Arturo Tamayo, Davidas Geringas, Olivier Grangean, Jose Serebrier, Pavelas Bermanas, Juozas Domarkas, Saulius Sondeckis ir kt.
Dueto rečitalių buvo surengta Japonijoje, Kanadoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Latvijoje, Rusijoje, ansamblis dalyvavo programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Dueto koncertai transliuojami Lietuvos bei Europos radijo stočių programose, įgrota nemažai radijo ir televizijos įrašų, išleistos CD plokštelės.
Rūta Rikterė sukaupė įspūdingą koncertinį repertuarą, kurį daugiausia sudaro kūriniai dviems fortepijonams nuo J. S. Bacho iki šių dienų. Atvirumas naujovėms, interpretacinis lankstumas ir atlikimo precizika padėjo pelnyti išskirtinę reputaciją šiuolaikinės muzikos atlikimo srityje. Išskirtinį dėmesį skiria šiuolaikinei lietuvių muzikai: puoselėja lietuvių muzikos istoriją, redaguoja lietuviškos muzikos natų leidimus, yra daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių iniciatorė bei pirmoji atlikėja.
Dėsto meistriškumo kursuose Lietuvoje ir užsienyje, yra respublikinių ir tarptautinių konkursų žiuri narė. Yra daugelio projektų, gavusių Kultūros rėmimo fondo, Vilniaus m. savivaldybės paramą koordinatorė bei vykdytoja.
LMTA Kompozicijos katedros docentas.
LMTA Akordeono katedros lektorius, meno daktaras.
Dėstomi dalykai: Baigiamasis rašto darbas, Akordeono meno istorija, Akordeono mokymo metodika.
Gintaras Balčiūnas gimė 1973 m. gruodžio 30 d. 1999 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, doc. Zitos Abromavičiūtės akordeono klasę, 2003 m. apgynė menotyros daktaro disertaciją. Kaip kamerinės muzikos atlikėjas yra koncertavęs su Petru Vyšniausku (saksofonas), Sauliumi Šiaučiuliu (fortepijonas), styginių kvartetu „Collegium“, buvo akordeonų kvinteto „Cantus“ vadovas, yra tapęs tarptautinių konkursų (Castelfidardo, Val Tidone ir kt.) laureatu. Šiuo metu dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje lektoriaus pareigose, taip pat yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas. Yra dirbęs įvairių tarptautinių konkursų vertinimo komisijose (Slovakijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Ukrainoje), taip pat vedęs meistriškumo kursus Lietuvoje, Ukrainoje ir Serbijoje.
LMTA Džiazo katedros lektorius.
Prof. Augustinas Vasiliauskas
augustinas.vasiliauskas@lmta.lt
Dėstomi dalykai:
Kamerinis ansamblis
Styginių kvartetas
Augustinas Vasiliauskas 1970 baigė Lietuvos valstybinę konservatorijos prof. D. Svirskio violončelės klasę. 1974 – 76 tobulinosi Maskvos konservatorijos aspirantūroje – prof. A.Zybcevo kamerinio ansamblio kl. 1968-72 dirbo Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre, yra Vilnius styginių kvarteto narys (kvartetas įkurtas 1973 m.). Su šiuo kolektyvu koncertavo 50 šalių visame pasaulyje. Kvartetas kasmet surengia apie 80 koncertų Europoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Vilniaus kvartetas reprezentatvo Lietuvą eilėje tarptautinių festivalių ir žinomų muzikos renginių –Gruodžio muzikos vakaruose Maskvoje, Bregenz, Echternach, Cervantes ir Kuhmo festivaliuose, o taip pat reguliariai koncertuoja garsiose koncertų salėje – Merkin Niujorke, Čaikovskio konservatorijos salėje Maskvoje, Gewandhaus Leipcige, Musikverein Vienoje, Bayerische Rundfunk Miunchene, Glenn Gould Studio Toronte, Olivier Messiaen Grenoblyje, Mozarteum Zalcburge.
Augustinas Vasiliauskas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1973 m., nuo 1995 m. yra šios akademijos profesorius. Augustino Vasiliausko kamerinio ansamblio studentai aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Daugelis jo studentų tęsia studijas žinomose pasaulyje aukštosiose muzikos mokyklose, sėkmingai koncertuoja bei dirba pedagoginį darbą. Tarp žymiausių profesoriaus absolventų ir studentų – P.Jacunskas, R.Lipinaitytė, D.Palšauskas, A.Šilalė, taip pat fortepijoninis kvintetas EFVIOLI, tapęs laureatu Tarptautiniame St. Vainiūno konkurse 2010 m. bei tarptautinių kursų dalyvis ir konkursų laureatas styginių kvartetas METTIS.
Su Vilniaus styginių kvartetu profesorius A. Vasiliauskas vedė meistriškumo kursus Lietuvoje (meistriškumo kursai su Davidu Oistrachu 1988 ir 1989 m. Vilniuje), Suomijoje (1986), Prancūzijoje (1986), JAV (1991 m. Bostone), Ispanijoje (1992), Kalifornijos Nortridge valstybianme universitete (Los Andžele), Nyderlanduose (2000). 2007 ir 2009 m. profesorius A. Vasiliauskas buvo N. Rubinšteino kamerinių ansamblių ir styginių kvartetų konkurso žiuri narys (Maskva, Rusija). 2012 m. vedė meistriškumo kursus Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) sesijoje Vilniuje, yra ECMA pedagogas.
A.Vasiliauskas kaip Vilniaus kvarteto narys yra apdovanotas Valstybine premija (1979 m.), Lietuvių fondo kultūrinė muzikine dr. Antano Razmos vardo premija (JAV, 2002 m.), Baltijos Asamblėjos premija (2005 m.). 2004 m. Vilniaus kvartetui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Kompozicijos katedros docentas, meno daktaras. Dėstomi dalykai:
Skaitmeninių technologijų baigiamasis darbas
Skaitmeninio garso procesai
Skaitmeninio garso redagavimas
Spektaklio muzikos analizė
Skaitmeninių technologijų projektas
Baigiamasis rašto darbas
Dmitrij Golovanov – vienas ryškiausių ir aktyviausių Lietuvos džiazo pianistų, pedagogas, džiazo klubo Jazz Cellar 11 meno vadovas, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas.
Baigęs B. Dvariono muzikos mokyklą nuo 2001 iki 2007 studijavo LMTA. 2005–2006 metais stažavosi Leipzigo aukštojoje muzikos mokykloje pas Richie Beirach.
Jo pasiekimų sąraše – pusfinalis Montreux solo pianistų konkurse, finalas European Jazz Competition, Muzikos sąjungos Auksinio disko apdovanojimas, Birštono Jazz Gran Prix už nuopelnus Lietuvos džiazui bei daugybė kitų. Jo grojimas skamba daugiau nei 15 CD, daugumoje jų jis yra projektų lyderis, bendralyderis arba muzikos aranžuotojas.
Nuo 2022 metų Dmitrijus eina Lietuvos džiazo federacijos prezidento pareigas.
LMTA Kamerinio ansamblio katedros profesorius, Šiuolaikinės muzikos specializacija.
Vykintas Baltakas yra tarytum muzikinė Šecherezada. Jo muzika įtraukia į savo kerus, plėtojasi, kartais kalba pati save cituodama, kartais grįžta į praeitį ir atranda save vėl ten, kur jau buvo prasidėjusi. Kompozitorius mezga muzikines istorijas, kurios delikačiai susijungia gražiame raizginyje. Vilniuje gimęs V. Baltakas 1993 m. išvyko į Karlsrūhę studijuoti kompozicijos pas Wolfgangą Rihmą ir dirigavimo pas Andreasą Weisą. 1994–1997 m. jis dirbo su kompozitoriumi, dirigentu Peteriu Eötvösu Karlsrūhės muzikos akademijoje ir šio menininko įkurtame Tarptautiniame muzikos institute. V. Baltakas studijavo šiuolaikinės muzikos centre IRCAM Paryžiuje. Kaip pripažintas dirigentas jis dirigavo Bavarijos radijo ir Berlyno radijo, Berlyno Vokietijos simfoniniams orkestrams, „Ensemble Modern“, „Klangforum Wien“ ir kitiems kolektyvams.
Muzikos komponavimas ir dirigavimas V. Baltako požiūriu – dvi to paties medalio pusės: „tiek kompozitorius, tiek ir dirigentas gali daryti įtaką, siūlyti idėjas, kryptis, priimti sprendimus. Tu inspiruoji, bet sulauki ir atgalinių impulsų, kuriuos vėl naujai reflektuoji.“ Kompozitoriaus kūryba skamba žymiose salėse ir tokiuose tarptautiniuose festivaliuose kaip Venecijos ir Miuncheno bienalės, Zalcburgo festivalis, Briuselio „Ars Musica“, Berlyno „Maerz Musik Festival“, „Wien Modern Festival“, „Tanglewood Music Festival“, „Musica Strasbourg“, Berlyno filharmonija, Pompidou centre Paryžiuje, Vienos ir Berlyno „Konzerthaus“, Karalienės Elžbietos salė Londone ir daugelyje kitų.
2015–2018 m. V. Baltakas buvo Briuselio Karališkosios konservatorijos kviestinis profesorius; nuo 2015 m. veda savo kompozicijos klasę Mastrichto (Olandija) konservatorijoje. Jis yra LMTA profesorius; su Liudu Mockūnu čia įkūrė magistro studijų programą šiuolaikinės muzikos atlikėjams. V. Baltakas apdovanotas tarptautiniu Claudio Abbado kompozicijos prizu, 2007 m. Miunchene jam įteikta Ernsto von Siemenso premija.
2009 m. V. Baltakas subūrė šiuolaikinės muzikos ansamblį „LENsemble“ (Lietuvos ansamblių tinklas). 2020 m., bendradarbiaudamas su įrašų kompanija „No Business Records“, įkūrė ir kuruoja šiuolaikinei muzikai skirtą įrašų seriją „Contemporary Classics“. Jo kūrybą leidžia Vienos leidykla „Universal Edition“ ir London „Composers Edition“.
Daugiau informacijos: baltakas.net
LMTA Kompozicijos katedros vedėjas, docentas.
Dėstomi dalykai: Kūryba, Magistro kūrybos projektas, Baigiamasis rašto darbas, Elektroninės muzikos projektas, Elektroninės muzikos studija.
El. paštas: mykolas.natalevicius@lmta.lt.
Tinklapis: www.natalevicius.com, www.soundcloud.com/natalevicius
Mykolas Natalevičius (g. 1985) – lietuvių kompozitorius, dirbantis įvairiose muzikos srityse, nuo akustinės instrumentinės muzikos iki eksperimentinės elektronikos. Muzika buvo ne pirmoji jo saviraiškos sritis – savo kūrybinį kelią jis pradėjo kaip dailininkas, sėkmingai dalyvaudamas konkursuose ir parodose; 1998 m. gavo Vilniaus mero padėką „Už meninę veiklą“. Muzikos pradėjo mokytis būdamas šešiolikos; studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kompoziciją (prof. Vytauto Barkausko ir Ričardo Kabelio klasėse). Taip pat lankė dainavimo (dėstytojai Deivido Staponkaus ir Algirdas Janutas) bei simfoninio dirigavimo (dėst. Gintaras Rinkevičius) paskaitas. 2010 m. studijavo Danijos elektroninės muzikos institute (dėst. Henrik Munch). 2013 m. stažavosi Londono Queen Mary universiteto skaitmeninės muzikos centre pas prof. Geraintą Wigginsą ir dirbo kompiuterinio kūrybiškumo laboratorijoje. 2015 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo meno daktaro laipsnį, yra Kompozicijos katedros docentas. 2021 m. išrinktas į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos senatą. Nuo 2025 m. eina Kompozicijos katedros vedėjo pareigas.
2017-2025 m. M. Natalevičius vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungai. Kompozitoriaus iniciatyva 2019 m. įsteigtas Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklas, kurio veiklą jis iki šiol koordinuoja. Tinklas nuo 2020 m. organizuoja festivalį Baltijos muzikos dienos, muzikos eksporto projektus. 2025 m. tinklas pradėjo bendradarbiauti su Šiaurės kompozitorių taryba (The Council of Nordic Composers) ir kartu inicijuoja šiuolaikinės muzikos sklaidos projektus.
M. Natalevičiaus kūrybą galima padalinti į dvi kryptis: eksperimentinę, grįstą ekstremaliosios muzikos (drone, noise) raiškos priemonių derinimu bei minimalistinę ir konsonansinę, turinčią ambientinės ir soundscape estetikos bruožų. Pirmoji kryptis dažniausiai išreiškiama orkestrinėje, kamerinėje ir elektroninėje muzikoje ir paprastai siejama su ribinėmis patirtimis, industrine bei katastrofizmo tematika („Trauma“, „Gas Flare“, „Karachay“). Šios krypties orkestrinei ir kamerinei muzikai būdingas ir spektrinės muzikos technikų taikymas. Antroji kūrybinė tendencija dažniausiai išreiškiama chorinėje, fortepijoninėje ir vargonų muzikoje, arba muzikoje skirtoje filmams ir spektakliams. Šiai krypčiai būdingas konsonuojantis garsynas ir taki atmosfera („dew.mist“, „Dreamy“, „Dulce Lumen“).
Kompozitoriaus muzika atliekama Lietuvoje ir užsienyje šiuolaikinio meno renginiuose ir festivaliuose. M. Natalevičiaus kūrinius yra atlikę pasaulyje ir Lietuvoje garsūs kolektyvai: „L’itinéraire“ (Prancūzija), LOOS Ensemble (Olandija), „Quasar“ (Kanada), „Altera veritas“ (Latvija), Valstybinis akademinis choras „Latvija“, Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos Valstybinis simfoninis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, chorai „Jauna muzika“, „Vilnius“, DIISSC Orchestra, „Synaesthesis“, „Twenty Fingers Duo“, „Trio Agora“, solistai: Algirdas Janutas (tenoras), vargonininkė Jūratė Landsbergytė ir kt.
M. Natalevičiaus kūryba yra įvertinta įvairiais tarptautiniais ir nacionaliniais apdovanojimais. 2008 m. kompozitorius kartu su kolegomis iš „Naujosios operos akcijos“ kūrybinės grupės buvo apdovanotas už geriausią sceninį kūrinį Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamuose Metų kūrinių rinkimuose. Videomenininko Rimo Sakalausko ir Mykolo Natalevičiaus bendras darbas „Sinchronizacija“, sukurtas 2009 metais, laimėjo septynis tarptautinius apdovanojimus bei buvo parodytas keturiasdešimtyje festivalių ir parodų įvairiose šalyse. 2012 m. kompozitoriui paskirta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premija.
Apdovanojimais įvertinta ir kompozitoriaus orkestrinė bei chorinė muzika. 2011 m. kūrinys simfoniniam orkestrui „Kampana“ apdovanotas debiuto premija Lietuvos kompozitorių sąjungos Metų kūrinių rinkimuose. 2014 m. chorinės muzikos konkurse „Vox Juventutis“ M. Natalevičiaus kūrinys „O Crux Ave“ pelnė pirmą vietą ir publikos simpatijos prizą. O 2016 m. kūrinys „Karachay“ buvo apdovanotas Lietuvos kompozitorių sąjungos Metų kūrinių rinkimuose „Už orkestro vaizdingumą“.
LMTA Choro dirigavimo katedros docentas. Dėstomi dalykai: chorinė aranžuotė, choro ir simfoninių partitūrų skaitymas.
Laurynas Vakaris Lopas – choro dirigavimo katedros docentas, baigė LMTA choro dirigavimo studijas (prof. Hermano Perelšteino klasė) ir kompozicijos studijas (prof. E. Balsio ir prof. V. Laurušo klasė).
Laurynas Vakaris Lopas daugelio respublikinių ir tarptautinių choro konkursų laureatas (choras „Cantemus“ ir kamerinis choras „Druskininkai“), XIII lietuvos Tautinės dainų šventės, Pasaulio lietuvių dainų šventės ir dainų šventės Varėnoje „Muzika jungianti sielas…“ vyr dirigentas.
Ilgametis (1973–2013 m.m.) J.Tallat-Kepšos konservatorijos simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas; 1991–1995 m.m. LMTA studentų simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas.
2016–2025 m.m. B.Jonušo muzikos mokyklos styginių instrumentų orkestro meno vadovas ir dirigentas.
Su įvairiais orkestrais ir chorais koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Britanijoje.
Nuo 1996m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.
Kūryba: pasaulietiniai ir bažnytiniai kūriniai chorams, kameriniai-instrumentiniai, simfoniniai, vokaliniai-instrumentiniai kūriniai, muzika dramos spektakliams, vargonams, fortepijonui, karlionui, mušamiesiems instrumentams, kūriniai styginių bei pučiamųjų instrumentų orkestrams, opera vaikams „Varlės užgaidos“, vokalinis ciklas „Penkios meilės dainos“ sopranui ir simfoniniam orkestrui, Te Deum vyrų chorui vargonams, pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams.
Skaitė pranešimus įvairiuose seminaruose. tame tarpe Hannoverio aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje bei nuotoliniu būdu tarptautinėje konferencijoje Kijevo pedagoginiame universitete.
LMTA Džiazo katedros docentas
Arkadijus Gotesmanas – garsų alchemikas.
Tarp kūrybingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų plataus spektro meninikas Arkadijus Gotesmanas reiškiasi ne tik kaip perkusininkas ir kompozitorius, bet ir kaip poetas, režisierius, pedagogas, prodiuseris, orkestro „Vilniaus klezmeriai“ siela ir dviejų muzikos festivalių meno vadovas. Išradingas perkusininkas, kurio muzikinei kalbai būdingas platus artikuliacijos spektras. Jo meistriškumas atsiskleidžia laisvajame džiaze ir improvizacinėje muzikoje.
Jis kuria ir įrašinėja muziką teatrui, atlieka ją spektakliuose, rašo scenarijus muzikiniams performansams ir instaliacijoms, rengia projektus su šokėjais, literatais, aktoriais ir vaizduojamojo meno kūrėjais, kuria autorinius spektaklius.
A. Gotesmano muzikoje daug balsų, tekstų, magijos, poezijos, naujų instrumentų kombinacijų. Dažniausiai atlieka savo kūrinių solines, specifiškai virtuozines ir teatrališkas partijas. Bendradarbiauja su įvairių krypčių menininkais, todėl kompozicijose gan ryški kolektyviškumo ir improvizacijos polifonija. Muzikoje daug neįprastų rankų judesių, humoro, ekscentrikos ir afrikos būgnų muzikos pirmapradiškumo.
Arkadijui pavyksta rasti naujų džiazo scenų periferijoje ir įtraukti į savo projektus pasaulinio garso džiazo figūras. Jis improvizavo su daugybe įvairių krypčių muzikos korifėjų, tarp jų – Dave Douglas, Frank London, Nate Wooley, Byron Wallen, Arkady Shilkloper; Anthony Coleman, saksofonininkai Charles Gayle, Albert Beger, Martin Küchen, Mats Gustafsson, Andrew Lamb, Deniss Pashkevich, bosistai Barry Guy, Dominic Duval, Mark Tokar, Brad Jones, būgnininkai Joey Baron, Tim Daisy, Freddy Studer, Mark Sanders, Peter Broon,Christijan Lilinger, Kresten Osgood,Warren Smith; trombonist Roland Dahinden, pianistas Julian Joseph, violončelininkas David Geringas, kantorius J.Malovani, kompozitorius John Zorn.
Jo partneriai Lietuvoje yra Viačeslavas Ganelinas, Petras Vyšniauskas, Vladimiras Tarasovas, Dmitrij Golovanov, Jan Maksimovič, Tomas Kutavičius, Eugenijus Kanevičus, Šokio teatras „Aura“, Kauno muzikinis teatras – baletas Dezdemona, Karmen, choreografė A.Cholina.
Arkadijus Gotesmanas yra vienas nebylių filmų įarsinimo gyvai entuziastų, populiarinantis šio žanro renginius Lietuvoje su įvairių šalių muzikantais. Perkusininkas groja ne tik džiazą, bet ir naujausią akademinę muziką, yra pristatęs Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo, Zitos Bružaitės, Šarūno Nako ir kitų kompozitorių kūrinių pasaulines premjeras, yra Utenos perkusijos ir džiazo festivalio meno vadovas.
2018 metais A. Gotesmanui įteiktas Tarptautinio džiazo festivalio „Birštonas“ Didysis prizas, 2015-aisiais – „Vilnius Jazz“ festivalio prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui.
LMTA Fortepijono ir vargonų katedros profesorė.
Aleksandra Žvirblytė – viena visapusiškiausių menininkių Lietuvoje, koncertuojanti kaip solistė, su orkestrais, rengianti įvairias kamerines programas. Noras neapsiriboti vien tik klasikinio pianisto amplua paskatino pianistę žengti į džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančius projektus, kurie sėkmingai skamba ne tik Lietuvos, bet ir įvairiose pasaulio salėse.
Aleksandra Žvirblytė gimė muzikų šeimoje, baigė Lietuvos muzikos akademiją, prof. O. Šteinbergaitės klasę. Stažavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje pas pasaulinio garso pedagogus Levą Vlasenko, Michailą Pletniovą ir Nikolajų Suką. Vėliau tobulinosi Vokietijoje, Šveicarijoje (prof. B. Ringeissen, R. Buchbinder, K. H. Kammerling). 1989 ir 1991 m. atlikėja tapo M. K. Čiurlionio pianistų konkurso Vilniuje, 1991 m. – Y.K.A.A. (Young Keyboard Artists Association) tarptautinio pianistų konkurso Oberline (JAV) laureate. 1999 m. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame N.Rubinšteino pianistų konkurse ji buvo pripažinta geriausia – pelnė Grand Prix. Atlikėja nuolat koncertuoja Lietuvos miestuose, Baltijos šalyse, Ukrainoje, Bulgarijoje, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, SNG, Vokietijoje, Šveicarijoje, JAV, Pietų Korėjoje, Izraelyje, Kazachstane ir kitose šalyse. Ji kaip solistė pasirodo su Lietuvos kameriniu, Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu, Šv.Kristupo kameriniu bei kitais Lietuvos orkestrais, taip pat Taivano, Bulgarijos, Ukrainos ir kitų šalių orkestrais, dirigentais Sauliumi Sondeckiu, Gintaru Rinkevičiumi, Juozu Domarku, Mindaugu Piečaičiu, Modestu Barkausku, Robertu Šerveniku, Alvydu Šulčiu, Christo Christov, Aleksei Kolobuchinu, Oliver Weder, Pavel Berman, Ching-Ming Lu ir kitais . Pianistę girdime ansambliuose su dainininkais V. Vyšniausku, M. Rojumi, M. Jankausku, L. Mikalausku, I. Milkevičiūte, V. Kuprevičiene, smuikininkais D. Stulgyte, A. Verbausku, klarnetininku A. Budriu, valtornistu M. Gecevičiumi, perkusininku P. Giunteriu, džiazo atlikėju O. Molokojedovu ir kitais. Jos repertuare įvairių stilių, epochų ir žanrų muzika, taip pat lietuvių kompozitorių kūriniai, kurių visą pluoštą ji atliko pirmoji. Atlikėja dalyvauja muzikos festivaliuose Lietuvoje, Prancūzijoje, Danijoje, Rusijoje, įrašė kūrinių Lietuvos radijuje, yra išleidusi eilę CD .
Jau 25 metus gyvuoja projektas „Lietuvos pianistų dinastija“ kur A. Žvirblytė groja drauge su savo mama V.Vitaite ir sūnum P.Andersson. Šis projektas sėkmingai keliauja po Lietuvos ir užsienio koncertų sales. Pastaruosius septynerius metus A.Žvirblytę dažnai girdime scenoje su saksofonistu P. Vyšniausku, su kuriuo sukurti originalūs, klasikinę, šiuolaikinę ir improvizacinę muziką jungiantys projektai „Kosminis Čiurlionis“, „Mistinis Čiurlionis“, roko fantazija „Čiurlionis Rex“, „Provokacijos“ ir visa eilė kitų.
Aleksandra Žvirblytė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono ir vargonų katedros profesorė bei Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja-ekspertė. Ji veda atlikėjų meistriškumo kursus, skaito pranešimus mokslinėse metodinėse konferencijose, dalyvauja tarptautinių konkursų žiuri darbe Lietuvoje ir užsienyje. Jos studentai yra pelne premijas daugiau nei 70 tarptautiniu konkursu, koncertuoja kaip solistai,su orkestrais, įvairių ansambliu sudėtyje Lietuvoje, Europos šalyse ir Amerikoje.
Aleksandra Žvirblytė yra įvairių tarptautinių tarptautinių konkursų, festivalių, edukacinių projektų organizatorė, Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio Palangoje ir Vilniuje sumanytoja, meno vadovė ir direktorė.
Už plačią koncertinę ir kūrybinę veiklą, Aleksandra Žvirblytės buvo apdovanota Kultūros Ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2017), Lenkijos prezidento Auksiniu kryžiumi (2019), Lenkijos kultūros ministro diplomu už aktyvią veiklą skleidžiant ir saugant F. Chopino palikimą (2011), Užkarpatės kultūros vystymo fondo ženklu „Lenkų kultūros ambasadorė“ (2023), LR Švietimo ir mokslo ministerijos Metų mokytojo apdovanojimas (2022), LR Prezidentų A. Brazausko, V. Adamkaus, D. Grybauskaitės, LR Ministrų Pirmininkų, LR Kultūros, LR Švietimo ir mokslo ministrų, LR Seimo pirmininkų, tarptautinių konkursų organizatorių Lietuvoje ir užsienyje, daugelio Lietuvos savivaldybių ir kt.
LMTA Kamerinio ansamblio katedros docentas. Dėstomi dalykai: Gitara, Kamerinis ansamblis.
Saulius S. Lipčius yra aktyvus atlikėjas, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas. Gitaristas skambina ne tik klasikine gitara, bet ir unikalia Lietuvoje liutnia „Liuto forte”. Muzikantas dalyvauja įvairiuose koncertiniuose projektuose, yra skirtingų ansamblių narys.
Saulius yra jau ketvirtos kartos muzikantas savo šeimoje. Nuolat augęs muzikinėje aplinkoje, gitara susidomėjo būdamas 12 metų. Iki tol jis mokėsi „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje groti fortepijonu ir chorinio dainavimo. 2008 m. baigė magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (doc. Juliaus Kurausko klasė). Saulius yra įvairių tarptautinių bei šalies konkursų laureatas.
Gitaristas aktyviai koncertuoja kartu su įvairiais muzikantais, aktoriais, ansambliais. Nuo 1998m. metų muzikavo su tėvu – buvusiu ilgamečiu violončelininku iš M.K.Čiurlionio styginių kvarteto. 2004m. kartu su jaunosios kartos gitaristais įkūrė Baltijos gitarų kvartetą, kuris jau po kelių metų imtas vadinti lyderiaujančiu gitarų ansambliu Baltijos šalyse. Nuolat kviečiamas į svarbiausius Lietuvos festivalius, koncertų sales, kvartetas intensyviai koncertuoja ir užsienyje – aplankytos daugiau nei 30 pasaulio šalių, bei prestižinės koncertų salės, tarp kurių Berlyno filharmonija, Varšuvos karalių rūmai, Londono „Southbank centras“, Pekino „Forbidden City Concert Hall“ ir kt. Ansamblis yra išleidęs keturias kompaktines plokšteles „Live”, „Dancing with guitar“, „Tradición Nuevo“, bei „Pievų taku”. 2007m. Saulius S. Lipčius kartu su lietuvių aktore Virginija Kochanskyte išleido poetinį-muzikinį CD „Romansero bėgančiam laikui”. 2011 m. pasirodė ir jo pirmoji solinė kompaktinė plokštelė „Guitar temptations“. Nuo 2017 metų atlikėjas dalyvauja įvairiuose senosios muzikos ansambliuose ir projektuose, grodamas Liuto forte bei barokine gitara koncertavo festivaliuose „Baroko pavasaris Biržuose”, „Marco Scacchi senosios muzikos festivalyje”, „Banchetto Musicale” ir kt.
Nuo 1999 m. atlikėjas koncertavo svarbiausiose Lietuvos salėse, bei su įvairiomis koncertinėmis programomis lankėsi Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Danijoje, Rusijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Estijoje. Būdamas 19 metų debiutavo prestižinėje Londono Southbank center kamerinėje „Purcell room” salėje, kur atliko dviejų dalių rečitalį. Saulius S. Lipčius aktyviai dalyvauja ir šalies festivaliuose : „Biržai”, „Pažaislio”, „Didysis muzikų paradas”, „Tytuvėnų vasaros festivalis”, „Kristupo vasaros festivalis”, „Jauna muzika”, Palangos vasara”, „Muzikos Ruduo”, „Vilniaus Rotušės Gitarų festivalis”, „Gaidos Festivalis” ir kt. Gitaristas dažnai pasirenkamas atlikti įvairių kompozitorių kūrinių premjeras, jo įrašai skamba ir per Lietuvos radiją.
Nuo 2004 m. Saulius taip pat yra aktyvus gitaros pedagogas – jo mokiniai respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatai, o pats gitaristas nuolat kviečiamas būti įvairių tarptautinių konkursų žiuri komisijos nariu.
Gitaristas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, nuo 2008 metų dėstantis klasikinę gitarą bei kamerinį ansamblį.
LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė.
Dėstomi dalykai: Akompanimentas, Akompanimentas ir Lied, Koncertmeisteris, Skaitymas iš lapo, Interpretacijos seminarai, Asistentinė praktika, Akompanimento atlikimo praktika.
El. paštas: irena.armoniene@lmta.lt.
Irena Uss-Armonienė – pianistė, LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, kamerinių ansamblių „Armonas-Uss duo“ ir „Armonų trio“ narė, LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė, Muzikų sąjungos narė.
Su pagyrimu baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. Jurgio Karnavičiaus klasę. Kamerinės muzikos interpretacijos ir akompanimento meno srityje tobulinosi žymių menininkų Mstrislavo Rostropovičiaus, Daniilo Šafrano, Yo-Yo Ma meistriškumo kursuose.
Dėstė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, 1986–1988 m. buvo Alžyro nacionalinio muzikos instituto (L’Institut National de Musique d’Algérie) fortepijono profesorė. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Koncertmeisterio katedroje, docentė (1998), profesorė (2007). Nuo 2010 m. vadovauja Koncertmeisterio katedrai.
„Armonas-Uss duo“, „Armonų trio“ ir kitų ansamblių sudėtyje Irena Uss-Armonienė koncertavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje, Olandijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Alžyre, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Pianistė grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dirigentas Juozas Domarkas), Kauno miesto simfoniniu orkestru (dirigentas Modestas Barkauskas), Kauno kameriniu orkestru (dirigentas Pavelas Bermanas, Italija), Valstybiniu Vilniaus kvartetu. Ji yra daugelio žymių Lietuvos ir užsienio atlikėjų – instrumentalistų bei vokalistų – scenos partnerė, koncertavo su violončelininkais Rimantu Armonu, Edvardu Armonu (Lietuva, Vokietija), Yvanu Chiffoleau (Prancūzija), Jeroenu Reulingu (Belgija), Mindaugu Bačkumi; smuikininkais – Ingrida Armonaite, Martynu Švėgžda von Bekeriu, Atisu Banku (Kanada); altininkais Jone Kaliūnaite (Vokietija), Rolandu Romoslausku; saksofonininku Petru Vyšniausku, fleitininke – Laima Šulskute; klarnetininkais – Algirdu Budriu, Algirdu Doveika, Antanu Taločka; dainininkais – J. Nessralah (Kanada), Regina Maciūte, Judita Leitaite, Joana Gedmintaite, Gražina Apanavičiūte, Natalija Katiliene, Danieliumi Sadausku. 2003 m. spalio mėnesį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvykęs „Armonų trio“ koncertas buvo transliuojamas per „Euroradiją“ į 17 Europos šalių. Pianistė pagrojo per 700 koncertų, parengė 35 koncertines programas violončelei ir fortepijonui, fortepijoniniam trio, balsui ir fortepijonui, 2 violončelėms ir fortepijonui, kitiems instrumentiniams ansambliams.
Irena Uss-Armonienė nuolat kviečiama dalyvauti šiuolaikinės ir klasikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje, tokiuose kaip Thomo Manno festivalis, „Gaida“, „Muzikos ruduo“, „Iš arti“, „Jauna muzika“, „Marių klavyrai“, Kristupo vasaros festivalis, Pažaislio festivalis, Mažeikių festivalis, Klaipėdos tarptautinis violončelės festivalis. Vokietijoje dalyvavo prestižiniame Mstislavo Rostropovičiaus violončelės festivalyje (Kronbergas, 1997), festivaliuose „Klassik im Grünen“ (Bukove), „Cellisten der Welt“ (Manheime), Kanadoje – „Niagara Music Festival“ (2016), Lenkijoje – „II Krakowska wiosna wiolonczelowa“ (Krokuva), Rusijoje – „New Names“ (Suzdalė).
Atlikėja talkino žymiems Lietuvos violončelininkams daugelyje tarptautinių konkursų, tarp jų – Lycene (Austrija), Witoldo Lutosławskio Varšuvoje ( Lenkija), André Navarros Tulūzoje (Prancūzija), Pablo Casalso Kronberge (Vokietija), Tbilisyje (Gruzija), Minske (Baltarusija), Kišiniove (Moldavija), Čekijoje.
Pianistė yra kviečiama vesti kamerinės vokalinės muzikos (Lied) ir akompanimento meistriškumo kursus bei interpretacijos seminarus Briuselio Karališkoje konservatorijoje (Belgija, 2008, 2011), Liono nacionalinėje konservatorijoje (Prancūzija, 2010, 2011), Manheimo aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija, 2006, 2008, 2012), Malmės (Švedija, 2004, 2006), Šiaurės Nyderlandų konservatorijoje Groningene (Olandija, 2001), Minsko muzikos akademijoje (Baltarusija, 2003, 2004), Fryderyko Chopino muzikos universitete Varšuvoje, Vroclavo Karolio Lipinskio, Krokuvos muzikos akademijose (Lenkija, 2014, 2015, 2016, 2017), Jazepo Vytuolo muzikos akademijoje (Latvija, 2015), Jeano Sibelijaus muzikos akademijoje (Helsinkis, 2018) bei Lietuvoje. Kviečiama dėstyti tarptautiniuose Lied forumuose Berlyne („European Lied Forum“, 2012, 2014, Vokietija) ir Lietuvoje (2013). 2018 m. dalyvavo bendrame J. Sibelijaus ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos NordOpera projekte Helsinkyje.
I. Uss -Armonienė, sukaupusi didelę pedagoginę ir atlikėjišką patirtį, sėkmingai ugdo aukšto profesinio lygio muzikus, pianistus koncertmeisterius, nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatus. Jos vadovaujamą klasę baigė virš 100 pianistų koncertmeisterių, jų tarpe 3 meno daktarai (Indrė Baikšytė, Eglė Kižytė-Ramonienė, Paulė Gudinaitė) bei 8 meno licenciatai. Dauguma jų sėkmingai dirba koncertmeisteriais visų lygių muzikinio ugdymo įstaigose, orkestruose, teatruose, choruose, koncertuoja su solistais prestižinėse koncertų salėse Lietuvoje ir užsienyje, dėsto daugelyje Lietuvos muzikos mokyklų, konservatorijų, LMTA bei kitose aukštosiose muzikos mokyklose. Jos absolventų tarpe – tarptautinių konkursų laureatai I. Baikštytė, J. Punytė, Robertas Lozinskis, E. Kižytė-Ramonienė, Eglė Andrejevaitė, Justas Čeponis, Gintarė Macijauskaitė , Inga Vyšniauskaitė, Feliksas Zakrevskis, Agnė Railaitė-Jurkūnienė ir kiti.
Pianistė kviečiama į nacionalinių ir tarptautinių pianistų koncertmeisterių konkursų žiuri Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, baigiamųjų egzaminų komisijas Liono nacionalinėje konservatorijoje (Prancūzija), LMTA, buvo baigiamųjų egzaminų komisijos pirmininkė anuometiniame LMTA Kauno fakultete (2000–2008), Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Ji nuolat teikia metodinę pagalbą Lietuvos muzikos mokyklų pedagogams ir moksleiviams, rašo metodinius straipsnius LMTA leidiniams.
Gausų klasikinės bei romantinės kamerinės muzikos repertuarą Irena Uss-Armonienė nuolat praturtina šiuolaikinių užsienio ir lietuvių kompozitorių opusais. Pianistė kūrybingai bendradarbiauja su šių dienų Lietuvos kompozitoriais, dažnai inspiruodama naujų kūrinių sukūrimą. Ji yra parengusi 50 lietuvių ir užsienio kompozitorių kamerinių kūrinių pasaulinių premjerų, tokių kaip Vytautas Barkauskas, Vidmantas Bartulis, Zita Bružaitė, Jonas Jurkūnas, Jurgis Juozapaitis, Valentinas Bagdonas, Anatolijus Šenderovas, Julius Andrejevas, Justinas Bašinskas, Antanas Jasenka, Antanas Kučinskas, Ramūnas Motiekaitis, Vytautas Germanavičius, Tomas Kutavičius, Remigijus Šileika, Algirdas Bružas, Kristina Vasiliauskaitė, Donatas Prusevičius, Algimantas Kubiliūnas, Rasa Bartkevičiūtė, Arūnas Navakas, Viktoras Miniotas (Lietuva, Rusija), Charles Halka (JAV), Felice Civitareale (Liuksemburgas), Samuel Adler (JAV), Viačeslavas Ganelinas (Izraelis), Stefano Burbi (Italija, Kanada), Michail Bronner (Rusija), Gary Kulesha, Dmitry Varelas (Kanada) ir kt.
Parengė spaudai, redagavo ir išleido Z. Bružaitės, V. Germanavičiaus, A. Šenderovo, A. Kučinsko, J. Juozapaičio, Osvaldo Balakausko, V. Barkausko, Broniaus Kutavičiaus, J. Andrejevo, R. Šileikos kamerinius kūrinius, yra natų serijos „Lietuvių kompozitorių kameriniai vokaliniai kūriniai“ sudarytoja ir atsakinga redaktorė. Per 150 kūrinių pianistė įrašė Lietuvos ir užsienio šalių radijo fondams, jos grojimas įamžintas aštuoniuose kompaktiniuose diskuose, TV laidose.
Pianistės meninė koncertinė ir profesinė pedagoginė veikla ruošiant tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatus yra įvertinta LR Prezidentės, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LR Kultūros ministerijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Baltarusijos valstybinės muzikos akademijos padėkos raštais.
Atnaujinta 2019 01 07
LMTA Choro dirigavimo katedros vedėjas, profesorius. Dėstomi dalykai: dirigavimas, choras.
LMTA Džiazo katedros docentas.
Janas Maksimovičius – lietuvių džiazo saksofonininkas, kompozitorius, pedagogas. B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje baigė saksofono specialybę (mokytojas A. Bažanovas). 1994–95 studijavo J. Tallat Kelpšos konservatorijoje (dėstytojas G. Afanasjevas), 2001 magistro laipsniu baigė Lietuvos muzikos akademiją (P. Vyšniausko klasę). Nuo 2003 dėstė Vilniaus kolegijoje, dėsto Vilniaus konservatorijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Koncertinė ir projektinė veikla
Džiaze debiutavo 1996. Grojo su A. Anusausko, P. Vyšniausko, V. Labučio, O. Molokojedovo, A. Šlausto ansambliais, D. Praspaliauskio diksilendu, V. Nivinsko projekte Coltrane Impressions (2000), su V. Čekasinu, D. Pulausku, L. Mockūnu, S. Sasnausku, T. Kutavičiumi, E. Kanevičiumi.
Dalyvavo tarptautiniuose projektuose: A. Vapirovo Mirror Of Memory (2002), Baltic Asteroids (2004), grojo su Šveicarijos trio Vein (2012), Vokietijos ir Lietuvos džiazo kvartete (su D. Golovanovu, M. Heinze ir W. Bittneriu, 2019), t. p. su D. Timu Daisy, Byronu Wallenu, Jaroslawu Besteru, Grażyna Auguścik. Manfredu Lubowitzu, Piotru Baronu.
Kaip lyderis ir kompozitorius J. Maksimovičius debiutavo 2002; pristatė autorines programas su trio, kvartetu, grupe Riot. Grupių Infiltrators Duo (su D. Golovanovu, nuo 2011), Trio Infiltrators (su D. Golovanovu ir A. Gotesmanu, nuo 2015) vienas lyderių ir kompozitorius. Nuo 2015 L. Šinkarenko kvarteto Shinkarenko Jazz 4N narys.
Atlieka ir šiuolaikinę akademinę muziką (A. Martinaičio, D. Rotaru, L. Paulauskio). Grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais, Lenkų kameriniu orkestru (vadovas Z. Levickij), Čiurlionio styginiu kvartetu, choru Jauna muzika, ansambliu ACCOsax Freeminded (su R. Sviackevičiumi ir A. Gotesmanu).
J. Maksimovičius dalyvavo pristatant L. Paulauskio, R. Vitkauskaitės, L. Pilkausko ir G. Holloway (Didžioji Britanija) nanooperas (2012), atliko Jutos Pranulytės kūrinį Sarx(kameriniam orkestrui ir saksofonui audiovizualiniame projekte Skambantys kūriniai (2015). Bendradarbiavo su grupe 4Tango (su ja ir Brigita Bublyte įgrojo plokštelę 4Tango Con Brigita), su grupe Biplan (bendras albumas Chuligan 2015). Nuo 2018 groja ansamblyje Folk Trio (su Ineta Meduneckyte-Tamošiūniene, Nerijumi Bakula).
Su įvairiais kolektyvais koncertavo Moldovoje, Suomijoje, Graikijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Izraelyje, Japonijoje.
Kūryba
Tarp jo kūrinių – Kompozicija sopraniniam saksofonui ir styginiam kvartetui (2005), muzika Psilikono teatro spektakliui Išplėšk sielą (2012, režisierė A. Petrulienė), kelios dešimtys džiazo pjesių, 3 jų įtrauktos į lietuviškų džiazo temų rinkinį Nuo bliuzo iki sutartinių (2013). Savo kūrinius įrašė albumuose Infiltrators (bendraautoris su Trio Infiltrators 2017), Thousand Seconds of Our Life (bendraautoris su D. Golovanovu, 2019).
Apdovanojimai
Lietuvos saksofonininkų konkurso pelnė Grand Prix ir Publikos prizas (1999), tarptautinio saksofonininkų konkurso Brilliant note Latvijoje III premija (2000), tarptautiniame jaunųjų džiazo atlikėjų konkurso Klaipėdoje geriausias atlikėjas (2000), Auksinis diskas (2025).
Fortepijono katedros profesorius. Dėstomi dalykai: Fortepijono specialybė, Fortepijoninis ansamblis.
Daumantas Kirilauskas yra lietuvių pianistas. Koncertavo Europos šalyse, JAV, Irane. Skambino su visais Lietuvos orkestrais, taip pat su Latvijos „Sinfonietta Riga“, Suomijos „Lappeenranta City Orchestra“, „Kremerata Baltica Soloists“. Daugelio festivalių dalyvis, tarp jų – dažnas tarptautinių Thomo Manno, „Gaidos“ festivalių svečias.
Pianisto repertuaras aprėpia laikotarpį nuo baroko iki naujausių XXI a. kompozicijų. Svarbią vietą jo repertuare užima Ludwigo van Beethoveno kūryba. Šalia solinių kūrinių pianistas nemažai grojo kamerinėse sudėtyse su žymiais Lietuvos ir užsienio solistais bei kolektyvais, tarp jų – su Vienos „Artis-Quartett“. Daugelio premjerų dalyvis.
Daumantas Kirilauskas išleido 14 solinių albumų. Daumanto įrašyta Felikso Bajoro kompozicija „Sideralis“ 2018 m. išleista „RMN Classical“ leidėjo. Daug jo padarytų įrašų saugomi Lietuvos radijo archyvuose. D. Kirilausko įgrotas fortepijono takelis skamba ne viename filme, spektaklyje.
M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventas (1991). Studijavo Zalcburgo „Mozarteum“ universitete, kurį baigė aukščiausiu įvertinimu, įgydamas Menų magistro laipsnį. Jo mokytojai buvo Liucija Drąsutienė (nuo 1984 iki 1994 m.) ir Karl-Heinzas Kämmerlingas (nuo 1994 iki 2000 m.). Nuo 2001 m. dėsto LMTA Fortepijono katedroje.
Daumantas Kirilauskas yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas. Nuo 2019 m. jis yra Bösendorfer atlikėjas (Bösendorfer Artist).
2021 m. apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“ už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį.
Atnaujinta 2022 01 11
Doc. Vaida Paukštienė
vaida.paukstiene@lmta.lt
Dėstomi dalykai:
Kamerinis ansamblis
Baroko ansamblis
Vaida Paukštienė baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą (E. Digrio kl.) ir Lietuvos valstybinę konservatoriją (prof. S. Sondeckio klasę), stažavosi Lietuvos muzikos akademijos Kamerinio ansamblio katedroje pas doc. R. Kulikauską. Nuo 1986 m. dirba šioje katedroje kaip iliustratorė ir dėstytoja.
1991 m. dalyvavo ARD tarptautiniame styginių kvartetų konkurse Miunchene (Vokietija), kur pelnė Karlo Klinglerio fondo stipendiją.
1988–1989 m. buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kamerinio orkestro koncertmeisterė, 1989–1999 m. griežė Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre. Nuo 1999 m. yra Lietuvos kamerinio orkestro artistė. Su šiuo kolektyvu smuikininkė yra koncertavusi garsiausiose Lietuvos ir užsienio šalių (daugelio Europos, o taip pat Japonijos, Kinijos, Taivano, Australijos, Čilės, Peru, Kosta Rikos) koncertinėse salėse.
Su įvairiais ansambliais yra parengusi kamerinės muzikos programų. Smuikininkė ypač domisi baroko muzikos interpretacija, kėlė savo kvalifikaciją meistriškumo kursuose Kiotene (Vokietija)1999 m. ir Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje 2006 m., 2007 m. ir 2012 m.. Ji yra kasmetinio festivalio Banchetto musicale dalyvė Baltijos šalių baroko orkestro bei konsorto Brevis sudėtyje, taip pat dalyvauja įvairiuose projektuose susijusiuose su senąja muzika. Su konsortu Brevis dalayvavo C. Monteverdi madrigalinių operų „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“ pasatyme. Spektakliai buvo rodomi festivaliuose “Zolotaja maska” (Maskva), ”Operos” (Vilnius), ”Muzikiniame pavasaryje” (Klaipėda,) Pažaislio festivalyje.
Nuo 2011 m. yra styginių kvarteto Chordos narė. Chordos kiekvienais metais pristato naujas, pirmą kartą Lietuvoje atliekamas šiuolaikinės muzikos programas, taip pat yra ištikimas lietuvių kompozitorių kūrinių atlikėjas ir propaguotojas. Kvartetas yra pastovus festivalio “Muzikos ruduo” atlikėjas, taip pat yra grojęs Vilniaus festivalyje (2017 m.), festivaliuose “Gaida”, “Iš arti”, “Permainų muzika”,”Jauna muzika”, “Druskomanija”, Kultūros naktis, “Muzika erdvėje” ir kt. Chordos koncertavo Volietojoje, Latvijoje ( Baltic Music days 2023), Lenkijoje (35-asis Tarptautinis Krokuvos kompozitorių festivalis). Styginių kvartetas Chordos yra įrašęs ir išleidęs monografinius O. Balakausko, O. Narbutaitės, B. Kutavičiaus, M. Urbaičio kūrinių styginių kvartetui kompaktinius diskus ir kt. įrašus.
Nuo 2010 m. V. Paukštienė yra LMTA kamerinio ansamblio katedros docentė. Greta kamerinio ansamblio dalyko dėstymo, ji paruošė Senosios muzikos studijų programą kamerinio ansamblio specializacijos magistrantams. Jos studentai sėkmingai koncertuoja, dalyvauja šalies konkursuose ir meistriškumo kursuose. V. Paukštienė yra vedusi meistriškumo kursus Talino muzikos akademijoje, Kauno J. Naujalio gimnazijoje, Kauno J. Gruodžio konservatorijoje, Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijoje, ICPA meistriškumo kursus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
V. Paukštienė yra apdovanota Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijos padėkos raštais “Už kūrybinę veiklą ir nuopelnus sceninio meno kultūrai” 2013 ir 2023 m.m. 2024 m. kaip styginių kvarteto Chordos narė buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.
LMTA Choro dirigavimo katedros docentė. Dėstomi dalykai: chorvedyba, šiuolaikinės choro muzikos stilistika.
LMTA Džiazo katedros docentas.
1992 m. Inga Gylytė baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą, toliau studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. R. Katiliaus smuiko kl., prof. K. Kalinauskaitės kamerinio ansamblio kl., R. Kulikausko kvarteto kl.). Nacionalinio kamerinės muzikos konkurso diplomantė ir laureatė. Nuo 1997 m. buvo pakviesta į Tarptautinį kamerinį orkestrą Kremerata Baltica (vad. Gidon Kremer). I. Gylytė dalyvavo tarptautiniuose bei respublikiniuose muzikos festivaliuose. Dirbo Lietuvos kameriniame orkestre (vad. Sergej Krylov). Nuo 2001 m. savo pedagoginę veiklą pradėjo dirba Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje smuiko ir kamerinio ansamblio klasėse. Šiuo metu smuiko specialybės mokytoja – ekspertė vadovauja styginių metodinei grupei. Nuo 2010 m. dirba LMTA kamerinio ansamblio katedroje docentės pareigose.
Inga Gylytė groja solo bei įvairiuose kameriniuose ansambliuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jos repertuare vyrauja įvairių epochų ir stilių muzika. Didelį dėmesį skiria lietuvių kompozitorių muzikai, jos redagavimui, įrašams bei koncertams.
2005 m. įteiktas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Padėkos raštas už laureatų parengimą tarptautiniams konkursams. 2009 m. I. Gylytei įteiktas Prezidento Valdo Adamkaus Padėkos raštas už ypatingą indėlį į Lietuvos meno ir kultūros bendruomenės dvasinių vertybių ir muzikinės tradicijos kūrimą bei puoselėjimą. 2016 m. įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštas už dėmesį jaunajai kartai ir darbą Lietuvai.
LMTA Kamerinio ansamblio katedros profesorė, Meno daktarė. Šiuolaikinės muzikos specializacijos studijų koordinatorė.
Dėstomas dalykas: Fortepijono kamerinė muzika.
„I. Baikštytė – neabejotinas interpretacinių idėjų generatorius.“ (Edmundas Gedgaudas, „XI Thono Manno festivalis Nidoje“, 7 meno dienos, Nr. 766)
Indrė Baikštytė – lietuvių kompozitoriaus Eduardo Balsio vaikaitė. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (profesorių O. Šteinberg, I. Armonienės, D. Balsytės, P. Geniušo klasėse), stažavo Berlyno menų universitete. 2015 m. pianistė LMTA įgijo meno daktarės laipsnį.
Indrė Baikštytė yra daugiau nei dešimties respublikinių ir tarptautinių solo, koncertmeisterių bei kamerinių ansamblių konkursų laureatė. Pirmąsias premijas pianistė yra pelniusi ir kaip fortepijoninio trio „FortVio“ narė: 2006 m. Lietuvoje ir Austrijoje, 2008 m. – Rusijoje, 2012 m.– Lenkijoje ansamblis Tarptautiniame muzikos pedagogų konkurse laimėjo Grand Prix. 2015 m. pradžioje ansambliui paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.
Pianistė grojo solo su Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos, Klaipėdos, Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais, aktyviai bendradarbiauja su lietuvių bei užsienio instrumentininkais (I. Armonaitė, R. Lipinaitytė, D. Geringas, D. Bagurskas, E. Ališauskas ir kit.) ir vokalistais (R. Vaicekauskaitė, I. Milkevičiūtė, A. Krikščiūnaitė, I. Prudnikovaite ir kt.). 2002-2003 m. ji buvo pakviesta dirbti koncertmeistere pedagoge Berlyno menų universiteto Vaizduojamojo meno fakulteto Dainavimo katedroje. Indrė Baikštytė yra koncertavusi daugelyje Europos šalių, taip pat Kanadoje, Rusijoje ir Izraelyje. Nuo 2009 m. yra kviečiama atlikti solo fortepijono partijas kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“ (įkūrėjas ir meno vadovas Gidonas Kremeris). Pianistė noriai atlieka ir propaguoja Lietuvos kompozitorių kūrybą, dalyvavo įrašant daugelio jų kompaktines plokšteles.
Greta darbo LMTA, I. Baikštytė dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, yra jos Kamerinio ansamblio skyriaus vedėja.
Atnaujinta 2021 08 13
LMTA Choro dirigavimo katedros profesorius. Dėstomi dalykai: dirigavimas, dainavimas.
Dainius Puišys – choro dirigentas, operos solistas (baritonas), pedagogas, LMTA Choro dirigavimo katedros profesorius, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Muzikos skyriaus mokytojas – Choro dainavimo ir dirigavimo meno šakos metodinės grupės pirmininkas.
Gimė 1965 m. spalio 19 d. Ukmergėje.1973-1980 m. mokėsi skambinti fortepijonu Panevėžio vaikų muzikos mokykloje (mokyt. I. Martikonienė). 1980 – 1984 m. choro dirigavimo mokėsi Panevėžio J. Švedo pedagoginėje muzikos mokykloje (dabar Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazija, dėst. G. Viržonienė).
1982 m. tapo Respublikinio jaunųjų dirigentų konkuros Kaune diplomantu.
1986 – 1991 m. Choro dirigavimą studijavo Lietuvos konservatorijoje (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) (prof. A. Jozėno klasė).
1990 m. tobulinosi Zalcburgo (Austrija) Muzikos universiteto Mozarteum Vasaros akademijos dirigavimo meistriškumo kursuose, kuriems vadovavo prof. M. Gielen (Austrija-Vokietija).
1990 m. tapo I- ojo Tarptautinio J. Naujalio choro dirigentų konkurso Vilniuje laureatu ir buvo nominuotas specialiu diplomu “Už geriausią J. Naujalio privalomo kūrinio interpretaciją”.
1991- 1993 m. studijavo Lietuvos muzikos akademijos (dabar LMTA) Choro dirigavimo katedros meno aspirantūroje (prof. A. Jozėno klasė).
1996 m. baigė Lietuvos muzikos akademijos (dabar LMTA) Dainavimo katedros bakalauro, 1997 m. – magistro studijas (prof. V. Noreikos klasė).
1997 m. tapo Respublikinio S. Šimkaus dainininkų konkurso Vilniuje diplomantu ir buvo nominuotas specialiu diplomu “Už geriausią lietuvių kompozitoriaus operos arijos atlikimą”.
1997 m. Barono vaidmeniu G. Verdi operoje „Traviata“ debiutavo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro scenoje.
1987-1989 m. Respublikinių moksleivių rūmų (dabar Sostinės vaikų ir jaunimo centras) Dainų ir šokių ansamblio „Ugnelė“ chormeisteris ir koncertmeisteris.1989 – 1992 m. Lietuvos konservatorijos (dabar LMTA) Choro dirigavimo ir Dainavimo katedrų koncertmeisteris. 1990-1997 m. Vilniaus savivaldybės choro „Jauna muzika“ artistas – solistas (baritonas). Nuo 1991 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar LMTA) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, asistentas. 1991-1995 m. Lietuvos muzikos akademijos (dabar LMTA) Mišraus choro (meno vadovas prof. P. Gylys) chormeisteris – dirigentas. Nuo 1998 m. – lektorius. 1995-2005 m. Lietuvos muzikos akademijos Merginų choro meno vadovas ir dirigentas. Nuo 2004 – docentas. 2005-2018 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros vedėjas bei Mišraus choro meno vadovas ir dirigentas. Nuo 2018 m. – profesorius. Jo dirigavimo ir dainavimo klasę LMTA yra baigę per 60 absolventų. 2005 – 2014 m. LMTA Muzikos fakulteto tarybos narys. 2011-2016 m. LMTA Senato narys. 2014- 2019 m. LMTA Muzikos fakulteto tarybos pirmininkas. 2013-2023 m. LMTA Tarybos narys. 2017- 2018 m. LMTA Pedagogikos katedros vedėjas.
2016-2018 m. Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ dirigavimo mokytojas. Nuo 2021 m. Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos Muzikos skyriaus Choro dainavimo ir dirigavimo meno šakos mokytojas. 2022- 2024 m. NMKČMM Muzikos skyriaus Balso ugdymo metodinės grupės pirmininkas. Nuo 2023 m. NMKČMM tarybos narys, nuo 2024 m. NMKČMM Muzikos skyriaus Choro dainavimo ir dirigavimo meno šakos metodinės grupės pirmininkas.
Dirigavo įvairiuose koncertuose, festivaliuose, šventėse, renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Buvo Baltijos valstybių studentų dainų ir šokių šventės „Gaudeamus” Lietuvos delegacijos chorų meno vadovu ir šventės vyr. dirigentu (Vilnius – 2011 m., Daugpilis (Latvija) – 2014 m., Tartu (Estija) – 2006, 2018 m.), Lietuvos šimtmečio Dainų šventės „Vardan tos…“ (Vilnius – 2018 m.) vyr. dirigentu, Lietuvos aukštųjų mokyklų studentų chorų festivalio Vilniuje (2005, 2009. 2013, 2017 m.) meno vadovu ir vyr. dirigentu. 2005 – 2021 m. buvo Lietuvos nacionalinio kultūros centro chorų ir vokalinių ansamblių konsultantas – ekspertas, žanrinės tarybos narys.
Kaip dainininkas – solistas, koncertuoja su pianistais – koncertmeisteriais, vargonininkais, įvairiais kameriniais ansambliais, Lietuvos orkestrais ir chorais. Dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje.
Repertuare – stambūs kantatinio – oratorinio žanro kūriniai, operų, operečių arijos ir kameriniai kūriniai.Yra dainavęs diriguojant S. Sondeckiui, J. Aleksai, V. Viržoniui, A. Šulčiui, M. Staškui, M. Pitrėnui, R. Šervenikui, M. Barkauskui, R. Balčiūnui, M. Aberg (Švedija), R. Alessandrini (Italija), Ch. Matsubara (Japonija), F. Bernius (Vokietija), L. Abariui, P. Gyliui, V. Augustinui, R. Gelgotienei, M. Jankūnui, T. Ambrozaičiui, V. Miškiniui ir kt. Gastroliavo Vokietijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje, Izraelyje, Rusijoje, Japonijoje, Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, Prancūzijoje ir kt.
D. Puišio – dirigento ir dainininko audio bei video įrašai transliuojami per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją.
D. Puišys skaito pranešimus mokslinėse konferencijose, veda dirigavimo ir dainavimo atviras pamokas- interpretacijos meistriškumo seminarus Lietuvoje. Dalyvauja ir pirmininkauja įvairių nacionalinių ir tarptautinių choro dirigentų, chorų, vokalinių ansamblių ir solistų konkursų vertinimo komisijose Lietuvoje ir užsienyje. Parašė straipsnių Lietuvos spaudoje, sukūrė muzikos kūrinių aranžuočių chorui. Iniciavo ir dalyvavo LRT muzikinėse laidose, skirtose prof. A. Jozėno, prof. V. Noreikos, prof. L. Abariaus, kūrybiniams ir gyvenimo jubiliejams, chorų, vokalinių ansamblių, dainininkų ir dirigentų konkursams, festivaliams bei kt. muzikiniams įvykiams, choro ir vokalinio meno aktualijoms. Iniciavo ir organizvo LMTA choro dirigentų (2009 m.), III tarptautinį J. Naujalio choro dirigentų (2017 m.), III tarptautinį J. Aleksos jaunųjų dirigentų (2025 m.) konkursus, buvo šių konkursų vertinimo komisijų narys.
Yra Lietuvos muzikų sąjungos (nuo 2022 m. tarybos), Lietuvos chorų sąjungos (nuo 2023 m. tarybos), AGATA narys.