Marius Baranauskas
LMTA Kompozicijos katedros docentas, menų daktaras.
Dėstomi dalykai: kompozicija, orkestruotė, kompozicijos studija.
El. paštas: marius.baranauskas@lmta.lt
Kompozitorius, aktyviai užsiima kūrybine, moksline, pedagogine ir organizacine veikla. Greta kūrybos, organizuoja mokslinius renginius, koncertus, meistriškumo kursus ir paskaitas. Mokslinių straipsnių autorius.
Baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos magistrantūrą (2002), aspirantūrą (2005), meno doktorantūrą (2020) prof. Rimanto Janeliausko kompozicijos klasėje, 2004–2005 m. stažavo Liono nacionalinėje konservatorijoje (CNSMD Lyon), nuo 2005 m. yra LMTA Kompozicijos katedros dėstytojas.
Kūryboje ypač vertinami M. Baranausko kūriniai orkestrui: nuo 2004 m. pelnyto apdovanojimo prestižiniame Toru Takemitsu vardo kompozicijos konkurse Japonijoje už orkestrinį kūrinį Kalbėjimas, bene kiekvienas šio autoriaus opusas orkestrui tampa reikšmingu įvykiu Lietuvos šiuolaikinės muzikos padangėje. Pastarųjų metų kūrinių premjeros įvyko svarbiausiuose Lietuvos šiuolaikinės muzikos festivaliuose, parengtos geriausių Lietuvos kolektyvų. Kūrinio Alrediph simfoniniam orkestrui ir tamtamui premjera 2021 m. nuskambėjo prestižiniame Tarptautiniame aktualiosios muzikos festivalyje „Gaida“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje, atliekama Nacionalinio simfoninio orkestro ir garsaus dirigento Beato Furrerio (Austrija); už šį kūrinį Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamame geriausių metų kūrinių konkurse 2022 m. Marius Baranauskas pelnė apdovanojimą kaip geriausio orkestrinio kūrinio autorius. 2021 m. Klaipėdoje rengiamame festivalyje „Permainų muzika“ įvyko dar vieno M. Baranausko kūrinio – Arrokoth styginių orkestrui ir violončelei – premjera, o 2022 m. festivalyje „Iš arti – Baltijos muzikos dienos“ įvyko premjerinis simfoninio kūrinio „Amžinoji melodija“ atlikimas. Naujausias M. Baranausko kūrinys simfoniniam orkestrui Supernova 2024 m. Estijoje vykstančiame Tarptautiniame festivalyje „Baltijos muzikos dienos“ tapo viena iš meninių programos viršūnių, puikiai įvertinta kritikų; kurinį atliko Estijos nacionalinis simfoninis orkestras, diriguojamas Clement Power.
M. Baranauskas, kaip vienas iš geriausiai orkestro galimybes išmanančių Lietuvos kompozitorių, 2013 m. buvo pakviestas orkestruoti žymaus tarpukario ir išeivijos autoriaus Vlado Jakubėno baletą „Vaivos juosta“ (1944): M. Baranausko parengta partitūra ir atlikta nauja kūrinio muzikinė redakcija leido parengti pirmąjį šio baleto pastatymą 2014 m., praėjus septyniasdešimčiai metų po jo sukūrimo.
Apdovanojimai
Gauti apdovanojimai Lietuvos kompozitorių sąjungos organizuojamuose geriausių metų kūrinių rinkimuose:
Apdovanotas Auksiniu scenos kryžiumi už geriausią 2006 metų teatro muziką (šokio spektaklis Salamandros sapnas. Paveikslas). Nominuotas Auksiniam scenos kryžiui už muziką spektakliui Miego brolis 2011 m.
Apdovanotas III premija prestižiniame Toru Takemitsu vardo kompozicijos konkurse (Tokijas, Japonija, 2004 m.) už orkestrinį kūrinį Kalbėjimas.
Kūrybinė veikla
Kūriniai užsakomi bei atliekami didžiausiuose festivaliuose Lietuvoje (Gaida, Jauna muzika, Iš arti, Muzikos ruduo, Permainų muzika, Pažaislio festivalis, Thomo Manno festivalis ir kt.) bei užsienyje (Baltijos muzikos dienos, ICSM World Music Days, Dark Music Days (Islandija), Drezdeno šiuolaikinės muzikos dienos (Vokietija), Nordische Musik Saarbruecken (Vokietija), DOCK meno centre, Berlyne ir kt.).
Kūrinius atliko ir užsakė garsiausi Lietuvos ir pasaulio kolektyvai: Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Kamerinis choras Aidija, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, Gaidos ansamblis, Slovėnijos radijo ir televizijos orkestras, Sinfonietta Leipzig (Vokietija), ansamblis Les temps modernes (Prancūzija), Ansamblis Melos Ethos (Slovakija), Latvijos radijo choras, Kammerensemble Neue Musik Berlin, ansamblis XX. Jahrhundert (Austrija), Ansambel U (Estija) ir kt.
Kūrinius atliko garsūs Lietuvos ir užsienio solistai (P. Giunteris, S. Astrauskas, E. Bagdonaitė, J. Kaliūnaitė, R. Juzukonytė, A. Krikščiūnaitė, P. Carneiro, S. Adamikova, B. Vainiūnaitė, P. Jacunskas, T. Kulikauskas, K. Juodelytė ir kt.) bei dirigentai (J. Domarkas, M. Pitrėnas, M. Piečaitis, R. Gražinis, J. Wood, P. Eotvos, Ch. Lyndon-Gee, C. Power ir kt.)
Kūriniai buvo atrenkami atstovauti Lietuvai tarptautiniuose projektuose ir konkursuose. Svarbesni jų: ISCM Pasaulio muzikos dienos 2005 (skambėjo Kalbėjimas simf. ork.), ISCM pasaulio muzikos dienos 2008 (skambėjo Trys vizijos pagal Tagorę mišriam chorui), Pasaulinis radio transliuotojų konkursas International Rostrum of composers 2004 m. (Kalbėjimas simf. ork.), 2009 (kūrinys Malda altui ir orkestrui), 2018 (Delta cephei), 2022 (Alrediph simf. ork.).
Parašyta muzika dramos bei šokio spektakliams. Svarbiausi jų: muzika Nacionalinio dramos teatro spektakliui Karalius Lyras (rež. V. Masalskis); muzika šokio spektakliui Salamandros sapnas. Paveikslas (šokėja L. Juodkaitė, rež. V. Masalskis); Kauno dramos teatro spektaklis Ruzvelto aikštė (rež. G. Varnas), muzika dramos spektakliui Miego brolis (rež. A. Jankevičius).
Nuolatinis tarptautinių kompozitorių projektų dalyvis. Tarp jų: stipendijos programa 2005 m. Europos menų centre Hellerau (Vokietija), kur M. Baranauskas kūrė kompoziciją audio-vizualiniam projektui Trans Spharen; 2005 m. kūrinys Postludium buvo sukurtas tarptautinio projekto Cultural Year of Ten. Answers to F. Schubert užsakymu ir atliktas Berlyno filharmonijoje; 2005 m. Hanoverio valstybinio operos teatro užsakymu kaip vienas iš autorių sukūrė kamerinę operą As Time Goes By; 2007 m. dalyvavo Džervudo operos rašymo programoje (Jerwood Opera Writing Programme) Aldeburge, Anglijoje, kur buvo sukurta ir atlikta kamerinė opera So the Night Will Be Still; 2011 m. buvo pakviestas dalyvauti tarptautiniame projekte – meistriškumo kursuose Frankfurte Where from? Where to? Myths – Nation – Identities su Ensemble Modern ir dirigentu Peteriu Eotvosu.
Išleistas autorinis CD Kalbėjimas (Lietuvos muzikos informacijos centras, 2007).
Kūriniai, įtraukti į penkis geriausios lietuviškos muzikos rinkinius (Lietuvos muzikos informacijos centras):
Kūriniai įtraukti į rinkinius:
Mokslinė ir organizacinė veikla
Tarptautinės muzikos teorijos konferencijos Muzikos komponavimo principai (LMTA, Lietuvos kompozitorių sąjunga) organizatorius ir mokslinio komiteto narys. Surengta aštuoniolika konferencijų (2005–2013, 2016, 2017, 2019–2025). Taip pat, periodinio recenzuojamo mokslinio leidinio Muzikos komponavimo principai (LMTA) vyr. redaktoriaus pavaduotojas (2005–2023).
Periodiškai skaitomi pranešimai tarptautinėse muzikos teorijos konferencijose, rašomos mokslinės publikacijos recenzuojamuose leidiniuose. 2020 m. apgintas doktorantūros meninis tyrimas tema „Simfoninio ir gamelano orkestrų struktūriniai principai ir komponavimo strategijos“.
2012 m. vesti tarptautiniai kompozitorių meistriškumo kursai Procesas (LMTA, Vilnius), perskaitytas pranešimas tema Nemuzikinės įtakos muzikos komponavimo procesui bei vesti individualūs užsiėmimai. 2014 m. Respublikiniame pedagogų tobilinimosi seminare Muzikos teorijos mokymas: patirtis ir inovacijos perskaitytas pranešimas tema Kompozicijos mokymo metodiniai aspektai. Perskaitytos meno populiarinimo paskaitos – meistriškumo kursai (LMTA, MISC): Orkestro struktūriniai elementai ir jų sklaida kūrybinėje praktikoje (2018), Muzikinių ir nemuzikinių parametrų sąveika kompozicijoje (2019), Kompozicinis sprendimas ir jo realizacija: kūrinys, kaip harmoninga visuma (2020).
Periodiškai organizuoja kompozicijos meistriškumo kursus, kūrybos pristatymus. Ryškesni jų: 2009 m. Vilniuje surengti orkestruotės meistriškumo kursai dalyvaujant kviestiniam prof. Ertugrul Sevsay (Austrija); 2011 ir 2012 m. suorganizuoti tarptautiniai meistriškumo kursai bei kūrybos pristatymai konferencijos Muzikos komponavimo principai rėmuose.
Dalyvauja koncertų organizavimo veikloje. Kartu su prof. R. Janeliausku surengtas koncertų ciklas Neatpažinti M. K. Čiurlionio muzikos ciklai Vilniuje (2011, 2012, 2013), taip pat lietuvių muzikos premjerų koncertai Piano.lt salėje (2013, 2014, 2016). Lietuvių kompozitorių naujų kūrinių koncertai Šv. Kazimiero bažnyčioje (2017–2025).
Kita reikšminga veikla
LKS organizuojamo Naujų kūrinių kamerinės muzikos ansambliui konkurso žiuri narys (2012); geriausių metų kūrinių apdovanojimų žiuri narys (2015, 2019, 2020); tarptautinio simfoninės muzikos konkurso Future Symphony žiuri pirmininkas (2018).
LMTA ir LKS organizuojamų moksleivių muzikos kūrinių konkursų Mano nata žiuri narys (2012, 2013).
Lietuvos kompozitorių sąjungos narys. Kompozitoriaus Vlado Jakubėno draugijos Vilniuje valdybos narys.
Dalyvauja kviestiniuose autoriniuose susitikimuose, kūrybos vakaruose. Reikšmingesni jų: autorinis kūrybos pristatymas Katovicų muzikos akademijoje 2006 m. (Lenkija); autorinis vakaras Juozo Gruodžio memorialiniame muziejuje Kaune 2009 m.; kūrybos ir komponavimo idėjų pristatymas tarptautinėje konferencijoje Muzikos komponavimo principai: muzikos ir vaizduojamųjų menų sąsajos Vilniuje (2012).
LMTA Džiazo katedros profesorius.
Egidijus Buožis (g. 1965) – LMTA profesorius, pianistas, kompozitorius, prodiuseris.
1983 baigė M.K.Čiurlionio menų mokyklą, (mokytojos B. Karosienės fortepijono klasę). 1988 baigė Lietuvos konservatoriją (prof. K. Grybausko fortepijono klasę). Nuo 1988 m. dėsto M. K. Čiurlionio Nacionalinėje menų mokykloje (specialioji ir bendro fortepijono klasė) ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (iki 1992 Lietuvos konservatorija, 1992–2004 Lietuvos muzikos akademija; fortepijono džiazo klasė); docentas (2008), profesorius (2020).
1991 dalyvavo I Kopenhagos džiazo, roko ir avangardinės muzikos seminare, 1993 – H. D. Ø. Pederseno akustinio džiazo simpoziume Bornholme. Nuo 1993 Vilniuje ir kituose miestuose rengia džiazo improvizacijos pagrindų seminarus, koncertų – paskaitų ciklus. Nuo 2002 rengia improvizacijų koncertų ciklą Improvizijos.
Knygos Džiazo istorija (su kitais, 2001 22002) bendraautorius. Parengė muzikos mokomųjų priemonių Pratimai besidomintiems muzikine improvizacija (1992; pagal J. Filino‑Jurkovo metodiką).
Koncertavo kaip solistas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru; dabar koncertuoja kaip džiazo pianistas . Koncertuoja ir dalyvauja Lietuvos, užsienio tarptautiniuose džiazo festivaliuose kaip solistas taip pat su įvairiais ansambliais ir atlikėjais.
Sukūrė vokalinės ir instrumentinės muzikos kūrinių, džiazo kompozicijų, popmuzikos (ir dainų), muzikos vaikams.
Išleido 8 albumus: Town of Love (1995), Solos & Duos (su V. Ramoška, 2000), At First Sight (ansambliu Egidijus Buožis Quartet, 2005), Spontanica (koncertas šv. Kotrynos bažnyčioje su P. Vyšniausku, 2007), ONE (koncertas Piano.lt salėje 2011), Pictures (su Caecile Norby, Larsu Danielssonu, Arve Henriksenu, Vytautu Sondeckiu ir kt. 2015), Labyrinth taip pat ir dvigubos vinilinės plokštelės formate (su Al Di Meola, Brianu Brombergu, Xavieru Desandre Navarre‘u, Vytautu Sondeckiu, Domingo Patricio 2019), Egidijus Buožis Group & Cappella‘A LIVE (2025)
Apdovanojimai
Vilniaus tarptautinio fortepijono džiazo konkurso I vieta (1984), Lietuvos muzikų šventės Didysis muzikų paradas prizo Auksinis diskas laureatas (2003). Gineso rekordų atstovo, agentūros „Factum“ 2015, užregistruotas rekordas už ilgiausią solinę kompoziciją (72min.).
Internetinė svetainė www.egidijusbuozis.com
LMTA Džiazo katedros vedėja ir docentė. Dėstomi dalykai: Vokalas, Džiazo choras
Marija Monika Dičiūnė – džiazo vokalistė, pedagogė, choro dirigentė, kūrėja.
Nuo 2013 m. dėsto džiazo vokalo specialybę Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA), taip pat vadovauja LMTA džiazo chorui – LMTA Jazz Chorus. Akademijoje taip pat dėstė solinio ir ansamblinio dainavimo disciplinas vaidybos ir režisūros studentams (O. Koršunovo ir A. Giniočio kursams).
Vidurinį išsilavinimą ir populiariosios muzikos dainavimo specialybę įgijo Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje (2008). Vėliau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė džiazinio dainavimo ir pedagogikos bakalauro bei magistro studijas. 2012–2020 m. Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje mokė vokalo, ansamblinio dainavimo, vadovavo gospel chorui.
Nuo 2006 m. yra tarptautinio „Vilnius Gospel“ festivalio dirigentė, lektorė, solo atlikėja ir programos kuratorė. Gospel festivaliuose koncertavo, dirigavo bei vedė meistriškumo kursus kartu su atlikėjais ir dirigentais iš JAV (Jay T. Hairston, Gerald T. Smith) bei Švedijos (Monica Tornquist, Jonas Engström, Malcolm Chambers).
Marija Monika Dičiūnė yra TV projekto „Lietuvos balsas. Vaikai“ vokalo trenerė. Konsultuoja žinomus Lietuvos atlikėjus, ruošia juos pasirodymams, projektams bei konkursams. Tarp jos mokinių – Sofija Vasilevskytė, Monika Pundziūtė–Monique, Gintarė Korsakaitė, Gabrielė Senkevičiūtė. Taip pat dirbo su Mantu Jankavičiumi, Viliumi Popendikiu, Ieva Zasimauskaite, Ginte Sičiūnaite ir kt. Taip pat turi didelę patirtį koncertuojant kaip pritariančioji vokalistė, koncertuoja didžiosiose Lietuvos ir užsienio arenose su žinomais ir garsiai Lietuvos atlikėjais.
2020 m. pradėjo solinę kūrybinę karjerą ir išleido debiutinį singlą su vaizdo klipu „Love Affair“. Kaip atlikėja, žinoma slapyvardžiu Mary Mo, ji atlieka jazz, R&B, pop ir kitų žanrų muziką. Sėkmingai rengia solo koncertus, dalyvauja džiazo festivaliuose – Kaunas Jazz (2020, 2021), Klaipėda Jazz (2021), Big Band Festival Šiauliai (2025), Škiuna Jazz (Latvija, 2025).
Pedagoginės sritys:
– Įvairių stilių (jazz, pop, rock, gospel ir kt.) vokalo technikos
– Ansamblinis dainavimas
– Jazz/gospel choro vadovavimas
– Aktorinė raiška dainavime (miuziklas)
– Meistriškumo kursai, kūrybinės dirbtuvės
Kalbos:
– Anglų kalba – B2.3
– Rusų kalba – B1
LMTA Kompozicijos katedros docentė
Dėstomas dalykas: kompozicija
El. paštas: raminta.serksnyte@lmta.lt
Internetinė svetainė: www.serksnyte.com
Raminta Šerkšnytė – kompozitorė, LMTA Kompozicijos katedros dėstytoja, pianistė, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė (2008 m.). Ji taip pat yra kompozicijos konkurso „Le Coup de Coeur des Jeunes Mélomanes“ (Princo Pierre’o fondas, Monakas, 2011 m.) laureatė. 2020 m. buvo nominuota apdovanojimui Gramophone Classical Music Award, taip pat yra pelniusi daug kitų apdovanojimų. Jos De profundis styginių orkestrui (1998) yra vienas populiariausių ir dažniausiai atliekamų lietuviškų kūrinių pasaulyje, kurį maestro Gidonas Kremeris pavadino „Baltijos muzikos vizitine kortele“.
Ramintos Šerkšnytės kūrybą sudaro įvairiausių žanrų kūriniai – nuo didelės apimties operos, orkestrinių kompozicijų iki kamerinių kūrinių ir pjesių jaunajai auditorijai. Jos muzika išsiskiria poetiškumu, stipriu emociniu poveikiu ir savitu grožiu, kurį sukuria Baltijos mistika ir melancholija. Muzikai būdinga Vakarų ir Rytų kultūrų archetipų paieška bei derinimas, mažoro ir minoro jungtis. Gamta ir psichologinės būsenos yra pagrindiniai įkvėpimo šaltiniai.
Ramintos Šerkšnytės kūrybą atlieka įžymūs pasaulio atlikėjai: smuikininkai Gidonas Kremeris, Irvine Arditti, Hugo Ticciati, dirigentai Mirga Gražinytė-Tyla, Giedrė Šlekytė, Modestas Pitrėnas, pianistė Mūza Rubackytė, taip pat Vienos filharmonijos orkestras, Niujorko filharmonijos orkestras, Karališkasis Concertgebouw orkestras, Konzerthausorchester Berlin, Birmingamo miesto simfoninis orkestras, kamerinis orkestras „Kremerata Baltica“ ir daugybė kitų muzikantų. Jos kūriniai skambėjo Linkolno centre (Niujorkas), Vienos „Musikverein“, Concertgebouw (Amsterdamas), Berlyno filharmonijoje, buvo atlikti festivaliuose ISCM Pasaulio muzikos dienos, Gaudeamus muzikos savaitė, „Gaidos“ festivalis, Liucernos festivalis ir kt.
Ramintos Šerkšnytės muzika yra publikuota daugelio įrašų kompanijų: Deutsche Grammophon, Nonesuch, BR-Klassik, ECM Records, Sono Luminus ir Lietuvos muzikos informacijos centro.
Raminta Šerkšnytė Kauno J. Naujalio muzikos gimnazijoje mokėsi fortepijono ir muzikos teorijos specialybių. Vėliau ji studijavo kompoziciją pas prof. Osvaldą Balakauską Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat daugelyje kompozitorių meistriškumo kursų užsienyje. Nuo 2012 m. Raminta Šerkšnytė dėsto kompoziciją Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Profesorius, LMTA Akordeono katedros vedėjas.
Dėstomi dalykai: Akordeonas, Baigiamasis meno projektas, Magistro meno projektas, Kamerinis ansamblis, Instrumentuotė, Pedagoginis repertuaras, Pedagoginė praktika.
Doc. Raimondas Sviackevičius – LMTA akordeono katedros vedėjas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas (1999 m. baigtos magistro studijos doc. Zitos Abromavičiūtės klasėje), vėliau Sviackevičius stažavo pas kompozitorių ir akordeonistą Bogdaną Dowlaszą Lodzės muzikos akademijoje (Lenkija), Sibelijaus muzikos akademijoje Helsinkyje (Suomija) tobulinosi prof. Matti Rantaneno klasėje. Studijų laikotarpis vainikuotas Karališkosios konservatorijos Hagoje (Olandija) aspirantūra profesorių Fridricho Lipso (Rusija) ir Johano De Witho (Olandija) klasėse.
LMTA Choro dirigavimo katedros profesorius. Dėstomi dalykai: dirigavimas, choro partitūrų skaitymas.
Tadas Šumskas (g. 1954 m. vasario 16 d. Vilniuje) – dirigentas, pedagogas, kompozitorius, aranžuotojas.
1960–1964 m. lankė Vievio vidurinę mokyklą ir vaikų muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu (mokyt. J. Gečas). 1964–1971 m. choro dirigavimo mokėsi Vilniaus M. K. Čiurlionio vidurinėje meno mokykloje (dėst. A. Jozėnas). 1971 m. respublikinio jaunųjų dirigentų konkurso Vilniuje laureatas. 1971–1979 m. choro dirigavimą studijavo Leningrado valstybinėje N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje ir aspirantūroje (prof. A. Michailovo klasė), fakultatyviai lankė doc. J. Serebriakovo ir doc. R. Martynovo simfoninio dirigavimo klases. 1978–1979 m. ten vadovavo konservatorijos choro studijai ir kameriniam chorui.
Nuo 1976 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos (Lietuvos muzikos ir teatro akademijos) Choro dirigavimo katedros dėstytojas, nuo 1982 m. vyr. dėstytojas, nuo 1991 m. docentas, nuo 2010 m. profesorius; išugdė daugiau kaip 100 choro dirigentų.Nuo 1982 ir 2012 metų konservatorijos merginų choro studijos vadovas, 1984–1989 m. Mišraus choro studijos dirigentas. Nuo 2012m.VDU Švietimo akademijos profesorius. Ligi šiol LMTA dėsto dirigavimą, partitūrų skaitymą, dėstė choro vokalą aktoriaus meistriškumo katedroje.
Nuo 1986 m. Lietuvos valstybinės konservatorijos kamerinio choro dirigentas, 1991–1996 m. meno vadovas ir dirigentas. T. Šumsko vadovaujamas LMTA kamerinis choras laimėjo virš dešimties tarptautinių chorų konkursų . 1991 m. pelnė Europos Grand Prix ir geriausio Europoje choro vardą (pirmasis iš Lietuvos chorų). Choras koncertavo Panamoje, JAV, Škotijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje, Kuboje, Vokietijoje, chorui dirigavo garsūs užsienio ir Lietuvos dirigentai, koncertų programose buvo sudėtingų lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių (daugelis kūrinių buvo parašyti ir dedikuoti šiam chorui). Choras užsienyje įrašė aštuonis kompaktinius diskus, 1993 m. išleido M. K. Čiurlionio kūrinių audiokasetę.
T. Šumskas nuo 1979 m. – Vilniaus gamybinio susivienijimo „Vilma“ vyrų choro „Vytis“ meno vadovas ir dirigentas. Choro repertuare daugiau kaip 500 lietuvių ir užsienio kompozitorių kūrinių ( pirmą kartą atliko B. Kutavičiaus oratoriją „Pasaulio medis“ ir D. Lapinsko oratoriją „Mirusiems mūsų mylimiems“) ir surengė per 400 koncertų Lietuvoje ir užsienyje: JAV,Vokietijoje, Bulgarijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Korėjoje, Šveicarijoje, Ispanijoje, Italijoje. „Vytis” talkino LNOBT statant operas: E. Balsio „Kelionė į Tilžę”, M. Musorgskio „Borisas Godunovas”, G. Verdžio „Don Karlas”. 1985 m. respublikinės dainų šventės konkurse „Vytis“ pelnė absoliučiai geriausio vyrų choro vardą, 1987 m. VII ir 1989 m. VIII Stasio Šimkaus chorų konkursų Klaipėdoje laureatas, 1990 m. 1994 m. I Pasaulio lietuvių dainų šventės konkurse Vilniuje laimėjo antrąją vietą. „Vytis” dalyvavo daugelyje tarptautinių konkursų, kur pelnė laureato vardus: 1991 m. Ispanijoje (Tolosa), 1993 m.Šveicarijoje (Montreaux),1995 m. JAV (Atlanta), 1996 m. Vokietijoje (Lindenholzhausen), 1997 m. Italijoje (Roma). Choras išleido tris kompaktinius diskus ir, kartu su valstybiniu pučiamųjų orkestru „Trimitas” – plokštelę „Žygis į Vilnių”; Atlantoje (JAV) išleista choro audiokasetė; Lietuvos radijo fonduose yra virš šimto „Vyčio” kūrinių įrašų.
Nuo 1999 iki 2021 metų vadovavo Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovės vyrų chorui „Aidas”. Choras sėkmingai dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose: X-tajame dainų apie jūrą „Schanti”(Vokietija), IX religinės ir vargoninės muzikos „Silesia Sonans” (Lenkija),”Džiūgaukime…Aleliuja!”, „Sielos ilgesys”, „Paribio daina” Lietuvoje. Išleido 8 CD, kuriuose skamba lietuviškos patriotinės dainos, sakraliniai bei populiariausi klasikiniai kūriniai. Choras pastoviai koncertavo su Lietuvos kariuomenės orkestrais, žymiausiais Lietuvos solistais. „Aidas” vienas populiariausių šalies vyrų chorų dalyvauja didžiausiuose LRT projektuose ir laidose.
Nuo 2018 m. T. Šumskas vadovauja moterų chorui „Dainų sodai“ , kuris per šį laikotarpį išvystė aktyvią koncertinę veiklą. Kolektyvas įvairiomis progomis koncertavo su žymiais profesionaliais orkestrais: Lietuvos kariuomenės ir Vidaus reikalų ministerijos reprezentaciniu orkestru. Choras ne kartą koncertavo LR Seime iškilmingų posėdžių metu minint svarbias valstybines šventes bei tradiciniuose Laisvės gynėjams skirtuose koncertuose. Drauge su keliais kitais iškiliais kolektyvais choras dalyvavo J. Naujalio jubiliejui skirtame festivalyje Šv. Kotrynos bažnyčioje, Semeliškių menų festivalyje „Nuo Lauryno iki Roko“, Vievio iškilių menininkų festivalyje „Grįžtu namo“ ir kt. „Dainų sodų“ gražiausios dainos skamba choro kompaktinėje plokštelėje „Būk su manimi“.
T. Šumskas – 1987 m. respublikinės moksleivių dainų šventės, 1988 m. Baltijos respublikų studentų dainų šventės „Gaudeamus-X“ Vilniuje, 1990 m. Lietuvos tautinės dainų šventės, 1994 m. I ir 1998 m. II Pasaulio lietuvių dainų šventės Vilniuje vyr. dirigentas, respublikinių dainų švenčių 2003, 2009, 2014, 2018 m. vyr. dirigentas ir daugelio kūrinių aranžuotojas. Dirigavimo seminarus vedė Lietuvoje, JAV, Škotijoje, Ispanijoje, buvo 1993 m. chorų festivalio „Resegna Polifonica“ Italijoje meno direktorius, daugelio respublikinių ir tarptautinių chorų konkursų žiuri narys.
T. Šumskas nuo 1995 m. LIFE teatro festivalių ir MENO FORTO muzikos vadovas ir aktorius. Vaidino virš 250 spektaklių 35-iuose tarptautiniuose teatrų festivaliuose, gastroliavo 42-ose šalyse. Parašė muziką aštuoniems dramos spektakliams, bendradarbiavo su teatro režisieriais E. Nekrošiumi, R. Tuminu, J. Jurašu, L.M.Zaikausku, A.Kantarija (Sakartvelas) , S.Loznica (Ukraina) ir kt. Pastaraisiais metais talkino rež. R.Tuminui statant „Edipą“ (Italijoje, 2019m.), „Faustą“ (Kinijoje, 2019m.).Su kompozitoriumi A.Martinaičiu dalyvavo Vilniaus Jaunimo teatro pastatyme „Erinijos“ (rež. S. Loznica, Ukraina, 2024m.). Paskelbė mokslinių straipsnių spaudoje bei moksliniuose leidiniuose. 1990 m. dirigentui suteiktas nusipelniusio artisto garbės vardas (vienam pirmųjų su trispalvės simbolika) jis yra Lietuvos atsargos karininkų sąjungos Garbės narys.1994 m. apdovanotas S. Šimkaus premija, 2010 m. apdovanotas KAM ordinu „Už nuopelnus”, 2013 m. I laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai, 2014 m. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos medaliu „Už nuopelnus”. 2015.02.16 d. LR Prezidentė apdovanojo T.Šumską Ordino „Už nuopelnus Lietuvai” medaliu. Jis yra apdovanotas LR Seimo Pirmininko , LR Seimo Nacionalinio saugumo komiteto Pirmininko, LR Ministro Pirmininko, LR KAM Ministro, LR Kultūros Ministro bei Lietuvos Kariuomenės Vado padėkos raštais ir vardinėmis dovanomis.2022 m. T. Šumskui suteiktas Elektrėnų krašto Garbės piliečio vardas.
LMTA Džiazo katedros docentas.
Dėstomi dalykai: Džiazo gitara, Bigbendas.
Tomas Dičiūnas – džiazo pianistas, gitaristas, kompozitorius ir pedagogas, turintis daugiau nei dešimties metų patirtį tiek koncertinėje, tiek akademinėje veikloje. Jis aktyviai dalyvauja Lietuvos ir tarptautinėje džiazo ir pop muzikos scenoje kaip atlikėjas, aranžuotojas bei įvairių projektų narys bei vadovas. Šiuo metu Tomas dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Džiazo katedroje, kur eina docento ir akompaniatoriaus pareigas.
Muzikinį kelią Tomas pradėjo Karoliniškių muzikos mokykloje, vėliau tęsė studijas Balio Dvariono muzikos mokykloje, Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje bei Vilniaus kolegijoje, kur įgijo bakalauro laipsnį populiariosios muzikos srityje, specializuodamasis gitaros atlikime. Vėliau baigė atlikimo meno magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, pasirinkęs džiazo fortepijono specializaciją. Tomas taip pat yra Krašto apsaugos savanorių pajėgų bigbendo ritmo grupės muzikantas, kur groja fortepijonu.
Per savo karjerą Tomas pelnė įvairių apdovanojimų, tarp jų – Grand Prix tarptautiniame konkurse „Gitarų Šėlsmas“ (2008 ir 2012 m.), pirmąją vietą pianistų konkurse „Jazz Improvizacija“ (2013 m.). Jis taip pat dalyvavo įrašų ir koncertiniuose projektuose, tarp jų – Liutauro Janušaičio albumas „Two Different Sides“ (2017 m.), grupės „Reinless“ albumas „434“ (2020 m.), bei pasirodymai prestižiniuose džiazo festivaliuose, tokiuose kaip „Nisville Jazz Festival“ (Serbija), „Leopolis Jazz Festival“ (Ukraina), „Vilnius Jazz“ ir „Mama Jazz“ (Lietuva).
Tomas domisi kūrybiniu bendradarbiavimu, improvizacija ir šiuolaikinės muzikos formomis. Jis turi patirties tiek solinėje, tiek ansamblinėje, koncertinėje ir muzikos įrašų veikloje. Pedagoginėje praktikoje didelį dėmesį skiria individualiam požiūriui į mokinį ir improvizacijos ugdymui.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Muzikos fakulteto Fortepijono ir vargonų katedros profesorius.
Darbinė veikla.
1978–1987 m. – LVK (LMA) koncertmeisteris.
1987–1996 m. – Fortepijono katedros dėstytojas, vyr. asistentas.
1996–2010 m. – LMTA Fortepijono katedros docentas.
2009–2011 m. – VDU Muzikos akademijos Fortepijono katedros docentas.
Nuo 2010 m. – LMTA Fortepijono katedros profesorius.
Meno sritis – muzika, atlikimo menas (fortepijonas, klavesinas – solinis ir ansamblinis muzikavimas).
Daug dėmesio skiria šiuolaikinei ir naujausiai lietuvių kompozitorių muzikai.
Domisi muzikos meno geneze – yra išleidęs trijų straipsnių ciklą Daugpilio universiteto mokslo straipsnių rinkiniuose „Mūzikas zinātne šodien: pastāvigais un mainigais“ (2010, 2011, 2012).
Nuo 1974 m. koncertuodamas kaip solistas ir įvairių kamerinių ansamblių dalyvis sukaupė įspūdingą repertuarą, apimantį daugybę įvairių žanrų kūrinių – nuo baroko iki šių dienų. Taip pat dažnai kviečiamas atlikti naujausią lietuvių muziką.
Pianistas yra pirmasis daugelio kompozitorių – O. Balakausko, V. Barkausko, V. V. Barkausko, F. Bajoro, V. Bartulio, M. Bialobžeskio, R. Biveinio, K. Bieliuko, A. Briliaus, A. Bružo, Z. Bružaitės, R. Janeliausko, J. Juozapaičio, P. Fledžinsko, G. Kuprevičiaus, A. Martinaičio, A. Jasenkos, A. Kubiliūno, A. Kučinsko, T. Kutavičiaus, G. Vanagaitės, A. Šenderovo, F. Lateno, R. Mačiliūnaitės, A. Malcio, Ž. Martinaitytės, R. Martinkėno, J. Mieželytės, O. Narbutaitės, A. Navako, L. Narvilaitės, G. Pauliukevičiūtės, J. Pauliko, A. Remesos, D. Kairaitytės, T. Makačino, G. Svilainio, J. Tamulionio, R. Šileikos, V. Švedo, M. Urbaičio, R. Aley (Vokietija), V. Gaivaronskio (Rusija), T. Rosaschi (JAV), S. Harrison (Didžioji Britanija), R. Motiekaičio, D. Zakaro, M. Nataliavičiaus, J. Janulytės, R. Kabelio – solinių bei ansamblinių kūrinių atlikėjas.
Grojo autoriniuose koncertuose, skirtuose V. Barkauskui, J. Kačinskui, R. Janeliauskui, O. Balakauskui, A. Šenderovui, B. Kutavičiui, A. Martinaičiui, G. Lentzui (Liuksemburgas), V. Miniotui, A. Malciui, F. Bajorui, R. Žygaičiui, M. Urbaičiui, A. Račiunui, O. Narbutaitei, T. Makačinui.
Kaip pianistas ir klavesinininkas nuo 2000 m. dalyvauja kamerinio ansamblio „Vilniaus arsenalas“ projektuose.
Svarbiausi atlikti kūriniai:
J. S. Bach – polifoninis ciklas „Gerai temperuotas klavyras“, „Goldberg variacijos“.
P. Hindemith – polifoninis ciklas fortepijonui „Ludus tonalis“.
H. Purcell – 8 siuitos klavyrui.
F. Schubert – 8 ekspromtų ciklas.
V. Barkauskas – koncertas fortepijonui ir orkestrui (pirmasis atlikimas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dirigentas J. Domarkas).
A. Berg – kamerinis koncertas fortepijonui ir smuikui su 13 pučiamųjų (smuiko partija – R. Katilius, dirigentas R. Šervenikas).
A. Malcis – koncertas fortepijonui ir orkestrui (pirmasis atlikimas su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, dirigentas D. Katkus).
V. Gaivaronskis – „Shagal. Mano gyvenimas“.
Įrašai:
H. Purcell – 4 siuitos ir F. Chopino Sonatos b-moll įrašas (garso kasetė, 1998).
P. Hindemith – „Ludus tonalis“ (kompaktinė plokštelė, 2005).
H. Purcell – 8 siuitos klavyrui (kompaktinė plokštelė, 2010).
F. Schubert – 8 ekspromtai fortepijonui (kompaktinė plokštelė, 2015).
J. S. Bach – „Goldberg variacijos“ klavyrui (kompaktinė plokštelė, 2023).
„La note d‘or“ – kompaktinė plokštelė (su Verena Rein ir M. K. Čiurlionio kvartetu, 2006).
„Erdvės ir laiko atspindžiai“ – šiuolaikinės lietuvių kamerinės muzikos 4 kompaktinės plokštelės, įrašytos su kameriniu ansambliu „Vilniaus arsenalas“ (2006–2010).
Dalyvavo festivaliuose:
„Pažaislis“, „Šv. Kristupo vasaros muzika“, Kristupo vasaros festivalis, Thomo Manno festivalis, pirmosios „Būgnų ir perkusijos dienos“ Lietuvoje, „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“, „Fortepijoninės muzikos vasara Druskininkuose“, „Balsas“, būgnų ir perkusijų festivalis, „Nauja muzika“, Kauno moderniosios muzikos festivalis, tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“, II Pasaulio litvakų kongresas, „Kuršių Nerija“, „Klangspuren“ (Austrija), „La Biennale di Venezia“ (Italija), „Permainų muzika“, „Mozart Fest Würzburg“ (Vokietija), „Festival Ljubljana“ (Slovėnija), Vilniaus festivalis, „Rheinsberger Pfingstwerkstatt Neue Musik“ (Vokietija), Ch. Frenkelio vilos vasaros festivalis, Bistrampolio dvaro festivalis ir kt.
Dalyvavo koncertų cikluose:
„Muzikos salonas“ Druskininkuose, „Kultūrinis palikimas postmodernizmo epochoje. Muzikos ir architektūros praeitis dabartyje“, „Muzikos sąsajos su architektūrinėmis erdvėmis“, labdaros koncertų ciklas „Hortus musicus academicus“, labdaros koncertas iš ciklo „Santariškėms 25“, „Dabarties ir praeities muzikavimo tradicijų sąsajos“, „Čiurlionio amžius“, „Muzikavimo tradicijos architektūriniuose ansambliuose“ ir kt.
LMTA Kamerinio ansamblio katedros profesorė, altininkė.
Dėstomi dalykai: Kamerinis ansamblis, Kvartetas, Baigiamasis rašto darbas, Asistentinė praktika.
Audronė Teofilė Pšibilskienė 1968 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. Jurgio Fledžinsko alto klasę, prieš tai mokėsi M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje. 1968 m. pradėjo dirbti LMTA Kamerinio ansamblio katedroje, nuo 1995 m. yra šios katedros profesorė.
1967 m. Tarprespublikiniame studentų styginių kvartetų konkurse Rygoje laimėjo I vietą. 1977 m. baigė Maskvos Piotro Čaikovskio konservatorijos aspirantūrą, stažavo Danijos karališkoje konservatorijoje.
Griežė Lietuvos kameriniame orkestre, Vilniaus kvartete. Kaip solistė ir su ansambliais koncertavo Lietuvoje ir užsienyje. Parengė solinių programų su pianistais Ramute Vaitkevičiūte ir Poul Rosenbaum (Danija), klavesinininke Giedre Lukšaite-Mrazkova (Čekija), smuikininkais Raimundu Katiliumi ir Martynu Švėgžda, altininkais Petru Radzevičiumi ir Pierre’u-Henri Xuerebu (Prancūzija), vargonininke Jūrate Landsbergyte, Mažosios Lietuvos simfoniniu, Šv. Kristoforo, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių kameriniais orkestrais.
Su R. Katiliumi, Petru Geniušu, Johanu Damgaardu, Ulrikke Høst-Madsen, Gunnaru Tagmose (Danija), Carsten Hustedtu (Vokietija) ir kt. paruošė įvairių kamerinės muzikos projektų. Koncertavo Danijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Švedijoje, Liuksemburge, Šveicarijoje, Lenkijoje, JAV; festivaliuose „Gaida“, „Marių klavyrai“, Pažaislio, Kristupo vasaros, Burglinsterio (Liuksemburgas), Bornholmo, Rosenholmo (Danija) festivaliuose, „Probaltica“ (Lenkija), „Klassik im Grunen“ (Vokietija) ir kitur. Pirmoji atliko Nielso Viggo Bentzono (Danija), Miklóso Marošo (Švedija), Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo, Juliaus Andrejevo, Natalijos Mūdrajos ir kt. lietuvių kompozitorių kūrinius. Įgrojo 8 kompaktines plokšteles (kamerinės muzikos ir solo su orkestru).
„Finlandia Records“ išleistą jos inicijuotą ir įrašytą Onutės Narbutaitės kamerinių kūrinių kompaktinę plokštelę už interpretaciją vokiečių žurnalas „Fono Forum“ įvertino penkiomis žvaigždutėmis. Didžiosios Britanijos įrašų kompanija „Guild“ išleido Audronės Teofilės Pšibilskienės įgrotą lietuvių kompazitorių kamerinės muzikos kompaktinę plokštelę „Vėl“, Hans Rosbaud-Studio (Vokietija) įrašė 68 min. lietuviškos muzikos (O. Narbutaitės, O. Balakausko, Remigijaus Merkelio, Broniaus Kutavičiaus, Mindaugo Urbaičio kūrinius).
Audronė Teofilė Pšibilskienė yra LMTA leidžiamo natų rinkinio „Lietuvių kamerinė muzika“ sumanytoja, sudarytoja ir redaktorė.
Paskelbė straipsnių mokslo leidiniuose ir periodinėje spaudoje, vedė kamerinės muzikos meistriškumo kursus Danijoje, Šveicarijoje, Lenkijoje.
Audronės Teofilės Pšibilskienės alto ir kamerinio ansamblio klasę baigę studentai užima svarią vietą Lietuvos koncertiniame gyvenime, yra žinomi pedagogai, muzikos ansamblių ir orkestrų nariai, tarptautinių konkursų laureatai.
Atnaujinta 2019 01 07
Prof. Eduardas Gabnys gimė 1952 m. kovo 17 d. Panevėžio mieste. 1967 m. baigė Panevėžio vaikų muzikos mokyklą, vėliau mokėsi Panevėžio aukštesniojoje muzikos mokykloje. 1971 m. baigė J. Tallat-Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos muzikos akademijos (tuomet valstybinės konservatorijos) Liaudies instrumentų katedrą, kurioje 1976 m. baigė doc. Dr. A. Baikos akordeono klasę. 1982-86 studijavo Ukrainos P. Čaikovskio nacionalinės muzikos akademijos (tuo metu Kijevo Valstybinėje konservatorijos) asistentūroje – stažuotėje akordeono ir kamerinio ansamblio klasėse. Jo pedagogais buvo iškilūs Ukrainos muzikai, akordeono meno korifėjai M. Davydovas, M. Ryzolis, I. Jaškevičius. 1985 m. kėlė kvalifikaciją tarptautiniuose akordeono muzikos interpretacijos kursuose Lenkijoje, Bialystok`o mieste, 1994 m. tobulinosi Austrijoje, Zalcburg‘o „Mozarteum`o“ muzikos universitete.
Nuo 1977 metų Lietuvos muzikos akademijoje dėsto akordeoną, kamerinį ansamblį, instrumentuotę. Studentai yra daugelio tarptautinių konkursų laureatai. Gabnys yra vedęs meistriškumo kursus Olandijoje, Serbijoje, Anglijoje, Australijoje, N. Zelandijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje ir kt. 1991 m. suteiktas docento pedagoginis vardas, 1998 m. – profesoriaus. Nuo 1994 m. iki 2005 ėjo LMTA Studijų prorektoriaus pareigas, nuo 2005 m. iki 2011 m. LMTA Rektoriaus pareigas.
Meninę veiklą pradėjo dar studijų metais. 1972-1980 m. grojo liaudies instrumentų ansamblyje „Sutartinė“. Po Akademijos baigimo kaip solistas aktyviai dalyvavo Nacionalinės filharmonijos rengiamuose koncertuose, Lietuvos kompozitorių autoriniuose koncertuose, darė įrašus Lietuvos radijo ir plokštelių studijose. Nuo 1978 m. pradėjo griežti duetu su akordeonistu Genadijum Savkovu, pagrojo apie 700 dueto koncertų Lietuvoje bei 32 pasaulio šalyse – Europoje, Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Australijoje, N. Zelandijoje. Duetu įrašė vinilinę ir kompaktinę plokšteles, keturias garsajuostes, daug radijo bei televizijos įrašų. Duetas buvo aktyvus lietuviškos muzikos propaguotojas, originalių kūrinių akordeonų duetui pirmasis atlikėjas. Muzikantai pirmieji atliko konpozitorių J. Tamulionio, F. Bajoro, V. Ločerio, V. Bagdono, V. Mikalausko, A. Klovos, V. Juozapaičio, ukrainiečių kompozitoriaus V. Zubickio kūrinius akordeonų duetui. Ansamblis yra kelių tarptautinių akordeonistų konkursų Italijoje ir Vokietijoje nugalėtojas. Ypač reikšmingas dueto dalyvavimas tarptautiniame konkurse Klingenthall‘yje (1989) Vokietijoje, kur užimta antroji vieta. Tarptautiniame Astor Piazzollos konkurse(1992) dueto muzikantai buvo apdovanoti specialiu prizu už geriausias šio garsaus argentiniečių kompozitoriaus kūrinių aranžuotes.
Nuo 1999 m. E. Gabnys groja Tarptautiniame Baltijos akordeonistų kvintete „Excelsior“. Kvintetas koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Koncertavo Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje, Italijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Latvijoje. Ansamblis įrašė tris kompaktines (CD)plokšteles bei tris kvinteto muzikos DVD plokšteles. Yra daugelio tarptautinių konkursų laureatas.
Pagrindinė E. Gabnio mokslinių darbų tema – „Profesionaliosios akordeono mokyklos formavimasis Lietuvoje“. Skaitė pranešimus mokslinėse konferencijose Lietuvoje ir užsienyje. Publikavo apie trisdešimt straipsnių Lietuvos ir užsienio spaudoje. Profesorius yra Tarptautinės studijų programų akreditacijos ekspertas, reguliariai kviečiamas Ekspertų komisijos pirmininku Latvijoje, Rusijoje.
Prof. Eduardas Gabnys aktyviai dalyvavo Lietuvos akordeonistų asociacijos steigimo iniciatyvinėje grupėje, yra vienas iš šios organizacijos vadovų. Jo iniciatyva pradėti rengti tarptautiniai akordeonistų festivaliai Vilniuje ir Palangoje, Vilniaus tarptautiniai akordeonistų konkursai. Profesorius nuolatos yra kviečiamas dirbti įvairių tarptautinių ir nacionalinių akordeonistų konkursų žiuri pirmininku arba nariu, baigiamųjų egzaminų pirmininku. Prof. E. Gabnys daugelį metų buvo renkamas Lietuvos muzikų sąjungos Tarybos nariu, LMTA Senato bei Tarybos nariu.
LMTA Choro dirigavimo katedros docentas.
Dėstomi dalykai: dirigavimas (vargonų spec. studentams), choras (vargonų ir pučiamųjų spec. studentams).
Kastytis Barisas (g. 1961, Panevėžyje) – LMTA Choro dirigavimo katedros docentas, VDU Švietimo akademijos Moderniųjų didaktikų katedros profesorius, mišraus choro „AVE VITA“ meno vadovas ir dirigentas, Lietuvos Chorų sąjungos tarybos narys, chorų ekspertas konsultantas, Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos priėmimo-atestacijos komisijos narys.
Išsilavinimas ir kvalifikacija: 1976–1980 Panevėžio J. Švedo pedagoginė muzikos mokykla; 1980–1985 m. Lietuvos valstybinė konservatorija (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija); 1993–1995 – LMTA aspirantūra.
2008 m. stažavosi Gardino J. Kupalos valstybiniame universitete.
2019 m. stažavosi pagal ERASMUS Drezdeno aukštojoje bažnytinės muzikos mokykloje.
1983–1993 – Vilniaus Dailės Instituto (VDA, LDA) kamerinio choro įkūrėjas ir vadovas.
Baltijos šalių dainų ir šokių festivalių „Gaudeamus“ (Latvija: 1991, 2004, 2014; Estija: 1995, 2006, 2018; Lietuva: 1999, 2011, 2022), Lietuvių dainų švenčių (1998, 2003, 2007, 2009, 2014, 2018, 2024), Kauno dainų švenčių (1999, 2004, 2006, 2008, 2010, 2016, 2018, 2019, 2022, 2024) , Lietuvos Vakarų krašto dainų švenčių (2012, 2016, 2017,2018, 2023, 2024) vyriausiasis dirigentas, Zarasų dainų šventės (2013, 2019) meno vadovas ir vyr. dirigentas ir kt.
Choras „AVE VITA“ vadovaujant prof. Kastyčiui Barisui dalyvavo daugelyje tarptautinių konkursų bei festivalių (Austrija, Belgija, Čekija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, JAV, Latvija, Lenkija, Malta, Meksika, Olandija, Portugalija, Prancūzija, Rusija, Slovėnija, Švedija, Šveicarija, Turkija, Vengrija, Vokietija). Choras- daugelio tarptautinių konkursų prizinių vietų laimėtojas. Lietuvos suaugusiųjų choro konkurso 1 v. (2002), III v. (2006) laimėtojas, „Aukso paukštė“ nominacijos „Tarptautinio spindesio žvaigždė“ (2002) ir „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“(2022).
Televizijos projektų „Lietuvos balsai“ (2009), „Žvaigždžių duetai“ su dainininke V. Genyte (2010), „Chorų eurovizija“ (2014) dalyvis. K. Barisas chorą paruošė daugeliui televizijos laidų su žymiais operos artistais (V. Juozapaičiu, J. Leitaite, V. Vyšniausku, M. Vitulskiu ir kt.), estrados dainininkais ( E. Kučinsku, E. Sašenko, E.Krysko Skambine, V. Baumila, B. Perikyte, O. Vyšniausku, Č. Gabaliu, P. Meškėla, L. Adomaičiu, M. Mikutavičiumi ir kt.).
K. Barisas įrašė dvi garso kasetes (1996, 2000- Italija), 1996 m. vaizdo ir garso kasetės išleistos XXVI tarptautiniame sakralinės muzikos festivalyje Loreto (Italija) , kur skamba choro AVE VITA atliekami kūriniai. Įrašytos penkios kompaktinės plokštelės (2000, 2004, 2010, 2014, 2015, ), o X chorų festivalis Pueblo (Meksika) 2009 m. išleido kompaktinę plokštelę, kur įrašyti choro AVE VITA keli kūriniai. 2016 m. išleista DVD „Ačiū, kas šalia esi“. Įrašyta choro AVE VITA kūriniai išleistose kompaktinėse plokštelėse „Aukštumos.Žemumos.Lygumos. Saulius Petreikis ir World orchestra“ (2016), ŽALVARINIS (2017), Lietuvos suaugusiųjų chorų konkursas (2017). Choro AVE VITA devyniadešimtmečiui išleistas sakralinės muzikos albumas „ Viltį dovanok“ (2025). Nemažai chorinės muzikos įrašyta LRT, LNK ir kitose televizijose.
Su choru parengta daug programų, nemažai stambios formos kūrinių. Paminėtini: B. Chilcott „A little Jazz Mass“ (2015), Ch. Gounod „Messe breve“ Nr. 7 (2015), T.W. Aas kantata „Gloria“ (2015), G. Kuprevičius kantata „Pagonių giesmės“ (2014), M. Natalevičius kantata „Omnia sol temperat“ (2013), D. Pavilionis miuziklas „Jotvingių rauda‘ (2012), K. Jenkins „Requiem“ (2011), V. Augustinas kantata „Absiste vulgus“ (2010), C. Orf „Carmina burana“(2009), D. Falco „Messa“ (2008), W.A. Mozart „Messe breve D-dur“ (2007), V. Miškinis kantata „Creator alme siderum“ (2006), Vaida Striaupaitė- Beinarienė „Te Deum“ (2022), Martin Palmeri „Misa a Buenos Aires“ (2022), Karl Jenkins „The Armed Man. A Mass for Peace“(2018,2022), J.Rutter „Magnificat“ (2025) ir kt.
Ypatingai didelis susidomėjimas: paruoštas projektas- teatralizuotas tautinio kostiumo pristatymas –koncertas „Raštų pynė“, kurį girdėjo ir stebėjo ne tik Lietuvos žiūrovai, bet ir Sankt Peterburgas (Rusija), Mogiliovas ir Minskas (Baltarusija), Pescas (Vengrija), Achenas (Vokietija).
Koncertuota su orkestrais: Vilniaus SINFONIETTA, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Klaipėdos kameriniu, Vilniaus universiteto kameriniu, Lietuvos kariuomenės pučiamųjų, Šiaulių kameriniu, Valstybiniu pučiamųjų instrumentų „Trimitas“, Trakų meno mokyklos fanfarų „Trakai“, Vilniaus Kristoforo kameriniu, Lietuvos reprezentaciniu policijos pučiamųjų orkestru. Vilniaus muzikos mėgėjų simfoniniu ir kt.
Aktyviai dalyvauja ekspertinėje veikloje: vokalinių ansamblių konkurso „Šventosios gaida“, XVIII tarptautinio sakralinės muzikos konkurse Namestove (Slovakija, 2007) , IV tarptautinės sakralinės muzikos chorų konkurso „Cantate Domino“ ,III Lietuvos vaikų ir jaunimo chorų festivalio- konkurso „Mes Lietuvos vaikai“, Lietuvos tūkstantmečio dainų šventės AMŽIŲ SUTARTINĖ chorų atrankos perklausų, respublikinio solistų ir vokalinių ansamblių konkurso „Sidabriniai balsai“ ,XVII tarptautinio dainos konkurso „Dainuoju Lietuvai“, Lietuvos suaugusių chorų konkurso ,berniukų ir jaunuolių konkurso ,Lietuvos dainų šventės ČIA MANO NAMAI chorų perklausų vertinimo komisijos narys, Lietuvos vokalinių ansamblių konkurso „Šilų aidai“, Regiono vokalinių ansamblių „Kur aukštas klevas“, VI vokalinės muzikos konkurso „Iš širdies į širdį, Vokalinių ansamblių konkurso „Nemunėlio vingiai“ , VII vokalinės muzikos konkurso Veiveriuos vertinimo komisijos pirmininkas.
Veda seminarus ir chorinio dainavimo meistriškumo kursus chorų ir vokalinių ansamblių vadovams, mokytojams, dainų švenčių dalyviams. Baltijos šalių studentų dainų ir šokių festivalio „Gaudeamus“ dalyviams vedė repertuaro, interpretacijos kursus Rygos, Tartu ir Talino universitetuose (2018, 2014, 2011).
K. Barisas ilgą laiką buvo kategorijų suteikimo mėgėjų meno kolektyvams komisijos narys, LNKC choro ir vokalinių ansamblių žanrinės tarybos narys, buvo Lietuvos kultūros ministerijos kultūros darbuotojų kvalifikacijos tobulinimo projektų vertinimo ekspertų komisijos pirmininku (2013, 2014). Nuo 2021 m. Vilniaus universiteto Šiaulių akademijos atestacinės komisijos narys.
K. Barisas dėsto choro dirigavimą, veda pučiamųjų instrumentų studentų ir vargonininkų choro studiją, o VDU ŠA- lietuvių muzikos istoriją, vadovauja bakalaurų mokslo darbams, dėstė ugdymo projektų vadybą . 2013 ir 2017 metais paskaitas skaitė Baltijos Federalinio Emanuelio Kanto universitete Kaliningrade (Rusija).
Dalyvavo respublikinėse ir tarptautinėse konferencijose. Kiekvienais metais kelia kvalifikaciją įvairiose kursuose ir seminaruose.
Vadovėlio aukštųjų mokyklų studentams „Harmonijos paskaitų konspektai“ (1999) autorius, sudarė ir išleido keletą rinkinių chorams, ansambliams, monografijos „Bendrasis muzikinis ugdymas Lietuvoje: raida ir kryptys (XX – XXI a. pradžia) bendraautorius (2012).
Apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino I laipsnio medaliu (2002), II laipsnio medaliu „UŽ nuopelnus Vilniui ir Tautai“ (2016), LEU medaliu „Už nuopelnus“ (2015), Vyriausybės, Seimo, kultūros ministerijos, švietimo ministerijos, savivaldybės ir kitų įstaigų padėkos raštais.
2021 m. gavo Lietuvos chorų sąjungos kūrybinę premiją „Už produktyvią kūrybinę veiklą chorinės kultūros srityje 2017-2020 m.“
2021 m Bulgarijoje nuotoliniame Europos folkloro čempionate „Euro Folk 2021“ K. Barisui suteiktas Maestro akademiko vardo diplomas, kaip geriausiam konkurso dirigentui.
LMTA Džiazo katedros lektorius, daktaras.
Sigitas Mickis (g. 1969) studijavo fortepijoną M. K. Čiurlionio nacionalinėje meno mokykloje. Jis yra fortepijono atlikimo magistras (1993 m., prof. Raimundo Kontrimo), kompozicijos magistras (2008 m., prof. Rimanto Janeliausko) ir meno daktaras (2018 m. disertacija „Kūrybiškumo projekcija muzikinėje kompozicijoje“, vadovaujant prof. habil. Dr. Gražinai Daunoravičienei ir prof. Vaclovui Augustinui) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA). 2015 m. dalyvavo konferencijoje „Muzikos kompozicijos principai“; straipsnis „Kognityvinis meloso parametrų įvertinimas: technologiniai aspektai“ buvo paskelbta konferencijos rinkinyje. 2016 m. tema „Kūrybingumo fenomeno muzikos kompozicijoje tyrimo teorinis modelis“ buvo paskelbta žurnale „Lietuvos muzikologija“, t. 18. 2017 m. Mickis pristatė pranešimą „Kūrybinis ritmo komponavimas: racionalūs išraiškos kontekstai (kognityvinis modelis)“ 17-ojoje tarptautinėje muzikos teorijos konferencijoje „Muzikos kompozicijos principai: racionalumas prieš intuiciją“. 2018 m. jis dalyvavo konferencijoje „Muzikos kompozicijos principai“ su pranešimu „Trijų klausos vaizdinių dimensijų taikymas kūrybiniame komponavime: ritminės išraiškos modeliai“, šiuo pranešimu grįstas 2019 m. straipsnis, paskelbtas rinkinyje „Principles of music composing“ XVIII. 2021 m. Mickis LMTA konferencijoje „Muzikos reikšmės tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“ pristatė pranešimą „Muzikos teorijos kategorijos lingvistinės komunikacijos požiūriu“. Jis taip pat yra muzikos teorijos, muzikos technologijų ir buvo muzikos produkcijos docentas Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje. LMTA dėsto vadovauja magistro darbams bei dėsto skaitmeninę natografijos bei Džiazo kompozicijos pradmenų kursus.
2014 m. S. Mickis sukūrė muziką ir prodiusavo garso takelį animaciniam filmui „Gustavo nuotykiai“ („Gustavo nuotykiai“). 2015 m. jo opera vaikams „Zuikis Puikis“ buvo pastatyta Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. S. Mickis yra klavišininkas ir aranžuotojas projektuose „Paskutiniai Brėmeno muzikantai“, „Musė“ ir „Naktis teatre“. 2021 m. Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre buvo pastatyta antroji vaikų opera „Mamulė Mū“.
LMTA Fortepijono katedros profesorė, LMTA Studijų prorektorė.
Rūta Rikterė baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (1986) ir ten pat asistentūrą-stažuotę, įgydama solistės, koncertmeisterės, kamerinio ansamblio artistės bei pedagogės kvalifikaciją. Yra tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso (1982), tarptautinio V. Bucchi fortepijoninių duetų konkurso Romoje (1991) laureatė, „Auksinio disko“ laureatė (2001). 1997 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija.
Jau daugiau kaip 30 metų su pianistu Zbignevu Ibelhauptu puoselėja fortepijoninio dueto žanrą. Nuolat dalyvauja įvairiuose muzikiniuose renginiuose Lietuvoje bei užsienyje: yra tarptautinių festivalių Lenkijoje („Varšuvos ruduo“), Danijoje (Musikhost), Liublijanos vasaros festivalyje Slovėnijoje, Vokietijoje (Usedomer musik festival), Kanadoje (Music Niagara), Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje (Vilniaus, Pažaislio, Thomo Manno festivaliai, „Gaida“) ir daugelyje kitų dalyvė. Duetas bendradarbiavo su daugeliu dainininkų, instrumentalistų, chorų, orkestrų, koncertavo su Lenkijos radijo nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Baltarusijos valstybiniu kameriniu orkestrais, kuriems dirigavo Arturo Tamayo, Davidas Geringas, Olivier Grangean, Jose Serebrier, Pavelas Bermanas, Juozas Domarkas, Saulius Sondeckis ir kt.
Dueto rečitalių buvo surengta Japonijoje, Kanadoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Latvijoje, Rusijoje, ansamblis dalyvavo programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Dueto koncertai transliuojami Lietuvos bei Europos radijo stočių programose, įgrota nemažai radijo ir televizijos įrašų, išleistos CD plokštelės.
Rūta Rikterė sukaupė įspūdingą koncertinį repertuarą, kurį daugiausia sudaro kūriniai dviems fortepijonams nuo J. S. Bacho iki šių dienų. Atvirumas naujovėms, interpretacinis lankstumas ir atlikimo precizika padėjo pelnyti išskirtinę reputaciją šiuolaikinės muzikos atlikimo srityje. Išskirtinį dėmesį skiria šiuolaikinei lietuvių muzikai: puoselėja lietuvių muzikos istoriją, redaguoja lietuviškos muzikos natų leidimus, yra daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių iniciatorė bei pirmoji atlikėja.
Dėsto meistriškumo kursuose Lietuvoje ir užsienyje, yra respublikinių ir tarptautinių konkursų žiuri narė. Yra daugelio projektų, gavusių Kultūros rėmimo fondo, Vilniaus m. savivaldybės paramą koordinatorė bei vykdytoja.
LMTA Kompozicijos katedros docentas.
LMTA Akordeono katedros lektorius, meno daktaras.
Dėstomi dalykai: Baigiamasis rašto darbas, Akordeono meno istorija, Akordeono mokymo metodika.
Gintaras Balčiūnas gimė 1973 m. gruodžio 30 d. 1999 m. baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, doc. Zitos Abromavičiūtės akordeono klasę, 2003 m. apgynė menotyros daktaro disertaciją. Kaip kamerinės muzikos atlikėjas yra koncertavęs su Petru Vyšniausku (saksofonas), Sauliumi Šiaučiuliu (fortepijonas), styginių kvartetu „Collegium“, buvo akordeonų kvinteto „Cantus“ vadovas, yra tapęs tarptautinių konkursų (Castelfidardo, Val Tidone ir kt.) laureatu. Šiuo metu dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje lektoriaus pareigose, taip pat yra Kauno miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyriausiasis specialistas. Yra dirbęs įvairių tarptautinių konkursų vertinimo komisijose (Slovakijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Ukrainoje), taip pat vedęs meistriškumo kursus Lietuvoje, Ukrainoje ir Serbijoje.
LMTA Džiazo katedros lektorius.
Prof. Augustinas Vasiliauskas
augustinas.vasiliauskas@lmta.lt
Dėstomi dalykai:
Kamerinis ansamblis
Styginių kvartetas
Augustinas Vasiliauskas 1970 baigė Lietuvos valstybinę konservatorijos prof. D. Svirskio violončelės klasę. 1974 – 76 tobulinosi Maskvos konservatorijos aspirantūroje – prof. A.Zybcevo kamerinio ansamblio kl. 1968-72 dirbo Lietuvos filharmonijos simfoniniame orkestre, yra Vilnius styginių kvarteto narys (kvartetas įkurtas 1973 m.). Su šiuo kolektyvu koncertavo 50 šalių visame pasaulyje. Kvartetas kasmet surengia apie 80 koncertų Europoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje, Azijoje ir Afrikoje. Vilniaus kvartetas reprezentatvo Lietuvą eilėje tarptautinių festivalių ir žinomų muzikos renginių –Gruodžio muzikos vakaruose Maskvoje, Bregenz, Echternach, Cervantes ir Kuhmo festivaliuose, o taip pat reguliariai koncertuoja garsiose koncertų salėje – Merkin Niujorke, Čaikovskio konservatorijos salėje Maskvoje, Gewandhaus Leipcige, Musikverein Vienoje, Bayerische Rundfunk Miunchene, Glenn Gould Studio Toronte, Olivier Messiaen Grenoblyje, Mozarteum Zalcburge.
Augustinas Vasiliauskas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1973 m., nuo 1995 m. yra šios akademijos profesorius. Augustino Vasiliausko kamerinio ansamblio studentai aktyviai koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Daugelis jo studentų tęsia studijas žinomose pasaulyje aukštosiose muzikos mokyklose, sėkmingai koncertuoja bei dirba pedagoginį darbą. Tarp žymiausių profesoriaus absolventų ir studentų – P.Jacunskas, R.Lipinaitytė, D.Palšauskas, A.Šilalė, taip pat fortepijoninis kvintetas EFVIOLI, tapęs laureatu Tarptautiniame St. Vainiūno konkurse 2010 m. bei tarptautinių kursų dalyvis ir konkursų laureatas styginių kvartetas METTIS.
Su Vilniaus styginių kvartetu profesorius A. Vasiliauskas vedė meistriškumo kursus Lietuvoje (meistriškumo kursai su Davidu Oistrachu 1988 ir 1989 m. Vilniuje), Suomijoje (1986), Prancūzijoje (1986), JAV (1991 m. Bostone), Ispanijoje (1992), Kalifornijos Nortridge valstybianme universitete (Los Andžele), Nyderlanduose (2000). 2007 ir 2009 m. profesorius A. Vasiliauskas buvo N. Rubinšteino kamerinių ansamblių ir styginių kvartetų konkurso žiuri narys (Maskva, Rusija). 2012 m. vedė meistriškumo kursus Europos kamerinės muzikos akademijos (ECMA) sesijoje Vilniuje, yra ECMA pedagogas.
A.Vasiliauskas kaip Vilniaus kvarteto narys yra apdovanotas Valstybine premija (1979 m.), Lietuvių fondo kultūrinė muzikine dr. Antano Razmos vardo premija (JAV, 2002 m.), Baltijos Asamblėjos premija (2005 m.). 2004 m. Vilniaus kvartetui buvo paskirta Nacionalinė kultūros ir meno premija.
Kompozicijos katedros docentas, meno daktaras. Dėstomi dalykai:
Skaitmeninių technologijų baigiamasis darbas
Skaitmeninio garso procesai
Skaitmeninio garso redagavimas
Spektaklio muzikos analizė
Skaitmeninių technologijų projektas
Baigiamasis rašto darbas
Dmitrij Golovanov – vienas ryškiausių ir aktyviausių Lietuvos džiazo pianistų, pedagogas, džiazo klubo Jazz Cellar 11 meno vadovas, Lietuvos džiazo federacijos prezidentas.
Baigęs B. Dvariono muzikos mokyklą nuo 2001 iki 2007 studijavo LMTA. 2005–2006 metais stažavosi Leipzigo aukštojoje muzikos mokykloje pas Richie Beirach.
Jo pasiekimų sąraše – pusfinalis Montreux solo pianistų konkurse, finalas European Jazz Competition, Muzikos sąjungos Auksinio disko apdovanojimas, Birštono Jazz Gran Prix už nuopelnus Lietuvos džiazui bei daugybė kitų. Jo grojimas skamba daugiau nei 15 CD, daugumoje jų jis yra projektų lyderis, bendralyderis arba muzikos aranžuotojas.
Nuo 2022 metų Dmitrijus eina Lietuvos džiazo federacijos prezidento pareigas.
LMTA Kamerinio ansamblio katedros profesorius, Šiuolaikinės muzikos specializacija.
Vykintas Baltakas yra tarytum muzikinė Šecherezada. Jo muzika įtraukia į savo kerus, plėtojasi, kartais kalba pati save cituodama, kartais grįžta į praeitį ir atranda save vėl ten, kur jau buvo prasidėjusi. Kompozitorius mezga muzikines istorijas, kurios delikačiai susijungia gražiame raizginyje. Vilniuje gimęs V. Baltakas 1993 m. išvyko į Karlsrūhę studijuoti kompozicijos pas Wolfgangą Rihmą ir dirigavimo pas Andreasą Weisą. 1994–1997 m. jis dirbo su kompozitoriumi, dirigentu Peteriu Eötvösu Karlsrūhės muzikos akademijoje ir šio menininko įkurtame Tarptautiniame muzikos institute. V. Baltakas studijavo šiuolaikinės muzikos centre IRCAM Paryžiuje. Kaip pripažintas dirigentas jis dirigavo Bavarijos radijo ir Berlyno radijo, Berlyno Vokietijos simfoniniams orkestrams, „Ensemble Modern“, „Klangforum Wien“ ir kitiems kolektyvams.
Muzikos komponavimas ir dirigavimas V. Baltako požiūriu – dvi to paties medalio pusės: „tiek kompozitorius, tiek ir dirigentas gali daryti įtaką, siūlyti idėjas, kryptis, priimti sprendimus. Tu inspiruoji, bet sulauki ir atgalinių impulsų, kuriuos vėl naujai reflektuoji.“ Kompozitoriaus kūryba skamba žymiose salėse ir tokiuose tarptautiniuose festivaliuose kaip Venecijos ir Miuncheno bienalės, Zalcburgo festivalis, Briuselio „Ars Musica“, Berlyno „Maerz Musik Festival“, „Wien Modern Festival“, „Tanglewood Music Festival“, „Musica Strasbourg“, Berlyno filharmonija, Pompidou centre Paryžiuje, Vienos ir Berlyno „Konzerthaus“, Karalienės Elžbietos salė Londone ir daugelyje kitų.
2015–2018 m. V. Baltakas buvo Briuselio Karališkosios konservatorijos kviestinis profesorius; nuo 2015 m. veda savo kompozicijos klasę Mastrichto (Olandija) konservatorijoje. Jis yra LMTA profesorius; su Liudu Mockūnu čia įkūrė magistro studijų programą šiuolaikinės muzikos atlikėjams. V. Baltakas apdovanotas tarptautiniu Claudio Abbado kompozicijos prizu, 2007 m. Miunchene jam įteikta Ernsto von Siemenso premija.
2009 m. V. Baltakas subūrė šiuolaikinės muzikos ansamblį „LENsemble“ (Lietuvos ansamblių tinklas). 2020 m., bendradarbiaudamas su įrašų kompanija „No Business Records“, įkūrė ir kuruoja šiuolaikinei muzikai skirtą įrašų seriją „Contemporary Classics“. Jo kūrybą leidžia Vienos leidykla „Universal Edition“ ir London „Composers Edition“.
Daugiau informacijos: baltakas.net
LMTA Kompozicijos katedros vedėjas, docentas.
Dėstomi dalykai: Kūryba, Magistro kūrybos projektas, Baigiamasis rašto darbas, Elektroninės muzikos projektas, Elektroninės muzikos studija.
El. paštas: mykolas.natalevicius@lmta.lt.
Tinklapis: www.natalevicius.com, www.soundcloud.com/natalevicius
Mykolas Natalevičius (g. 1985) – lietuvių kompozitorius, dirbantis įvairiose muzikos srityse, nuo akustinės instrumentinės muzikos iki eksperimentinės elektronikos. Muzika buvo ne pirmoji jo saviraiškos sritis – savo kūrybinį kelią jis pradėjo kaip dailininkas, sėkmingai dalyvaudamas konkursuose ir parodose; 1998 m. gavo Vilniaus mero padėką „Už meninę veiklą“. Muzikos pradėjo mokytis būdamas šešiolikos; studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kompoziciją (prof. Vytauto Barkausko ir Ričardo Kabelio klasėse). Taip pat lankė dainavimo (dėstytojai Deivido Staponkaus ir Algirdas Janutas) bei simfoninio dirigavimo (dėst. Gintaras Rinkevičius) paskaitas. 2010 m. studijavo Danijos elektroninės muzikos institute (dėst. Henrik Munch). 2013 m. stažavosi Londono Queen Mary universiteto skaitmeninės muzikos centre pas prof. Geraintą Wigginsą ir dirbo kompiuterinio kūrybiškumo laboratorijoje. 2015 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo meno daktaro laipsnį, yra Kompozicijos katedros docentas. 2021 m. išrinktas į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos senatą. Nuo 2025 m. eina Kompozicijos katedros vedėjo pareigas.
2017-2025 m. M. Natalevičius vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungai. Kompozitoriaus iniciatyva 2019 m. įsteigtas Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklas, kurio veiklą jis iki šiol koordinuoja. Tinklas nuo 2020 m. organizuoja festivalį Baltijos muzikos dienos, muzikos eksporto projektus. 2025 m. tinklas pradėjo bendradarbiauti su Šiaurės kompozitorių taryba (The Council of Nordic Composers) ir kartu inicijuoja šiuolaikinės muzikos sklaidos projektus.
M. Natalevičiaus kūrybą galima padalinti į dvi kryptis: eksperimentinę, grįstą ekstremaliosios muzikos (drone, noise) raiškos priemonių derinimu bei minimalistinę ir konsonansinę, turinčią ambientinės ir soundscape estetikos bruožų. Pirmoji kryptis dažniausiai išreiškiama orkestrinėje, kamerinėje ir elektroninėje muzikoje ir paprastai siejama su ribinėmis patirtimis, industrine bei katastrofizmo tematika („Trauma“, „Gas Flare“, „Karachay“). Šios krypties orkestrinei ir kamerinei muzikai būdingas ir spektrinės muzikos technikų taikymas. Antroji kūrybinė tendencija dažniausiai išreiškiama chorinėje, fortepijoninėje ir vargonų muzikoje, arba muzikoje skirtoje filmams ir spektakliams. Šiai krypčiai būdingas konsonuojantis garsynas ir taki atmosfera („dew.mist“, „Dreamy“, „Dulce Lumen“).
Kompozitoriaus muzika atliekama Lietuvoje ir užsienyje šiuolaikinio meno renginiuose ir festivaliuose. M. Natalevičiaus kūrinius yra atlikę pasaulyje ir Lietuvoje garsūs kolektyvai: „L’itinéraire“ (Prancūzija), LOOS Ensemble (Olandija), „Quasar“ (Kanada), „Altera veritas“ (Latvija), Valstybinis akademinis choras „Latvija“, Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos Valstybinis simfoninis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, chorai „Jauna muzika“, „Vilnius“, DIISSC Orchestra, „Synaesthesis“, „Twenty Fingers Duo“, „Trio Agora“, solistai: Algirdas Janutas (tenoras), vargonininkė Jūratė Landsbergytė ir kt.
M. Natalevičiaus kūryba yra įvertinta įvairiais tarptautiniais ir nacionaliniais apdovanojimais. 2008 m. kompozitorius kartu su kolegomis iš „Naujosios operos akcijos“ kūrybinės grupės buvo apdovanotas už geriausią sceninį kūrinį Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamuose Metų kūrinių rinkimuose. Videomenininko Rimo Sakalausko ir Mykolo Natalevičiaus bendras darbas „Sinchronizacija“, sukurtas 2009 metais, laimėjo septynis tarptautinius apdovanojimus bei buvo parodytas keturiasdešimtyje festivalių ir parodų įvairiose šalyse. 2012 m. kompozitoriui paskirta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premija.
Apdovanojimais įvertinta ir kompozitoriaus orkestrinė bei chorinė muzika. 2011 m. kūrinys simfoniniam orkestrui „Kampana“ apdovanotas debiuto premija Lietuvos kompozitorių sąjungos Metų kūrinių rinkimuose. 2014 m. chorinės muzikos konkurse „Vox Juventutis“ M. Natalevičiaus kūrinys „O Crux Ave“ pelnė pirmą vietą ir publikos simpatijos prizą. O 2016 m. kūrinys „Karachay“ buvo apdovanotas Lietuvos kompozitorių sąjungos Metų kūrinių rinkimuose „Už orkestro vaizdingumą“.
LMTA Choro dirigavimo katedros docentas. Dėstomi dalykai: chorinė aranžuotė, choro ir simfoninių partitūrų skaitymas.
Laurynas Vakaris Lopas – choro dirigavimo katedros docentas, baigė LMTA choro dirigavimo studijas (prof. Hermano Perelšteino klasė) ir kompozicijos studijas (prof. E. Balsio ir prof. V. Laurušo klasė).
Laurynas Vakaris Lopas daugelio respublikinių ir tarptautinių choro konkursų laureatas (choras „Cantemus“ ir kamerinis choras „Druskininkai“), XIII lietuvos Tautinės dainų šventės, Pasaulio lietuvių dainų šventės ir dainų šventės Varėnoje „Muzika jungianti sielas…“ vyr dirigentas.
Ilgametis (1973–2013 m.m.) J.Tallat-Kepšos konservatorijos simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas; 1991–1995 m.m. LMTA studentų simfoninio orkestro meno vadovas ir dirigentas.
2016–2025 m.m. B.Jonušo muzikos mokyklos styginių instrumentų orkestro meno vadovas ir dirigentas.
Su įvairiais orkestrais ir chorais koncertavo Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Nyderlanduose, Prancūzijoje, Belgijoje, Italijoje, Ispanijoje, Britanijoje.
Nuo 1996m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narys.
Kūryba: pasaulietiniai ir bažnytiniai kūriniai chorams, kameriniai-instrumentiniai, simfoniniai, vokaliniai-instrumentiniai kūriniai, muzika dramos spektakliams, vargonams, fortepijonui, karlionui, mušamiesiems instrumentams, kūriniai styginių bei pučiamųjų instrumentų orkestrams, opera vaikams „Varlės užgaidos“, vokalinis ciklas „Penkios meilės dainos“ sopranui ir simfoniniam orkestrui, Te Deum vyrų chorui vargonams, pučiamiesiems ir mušamiesiems instrumentams.
Skaitė pranešimus įvairiuose seminaruose. tame tarpe Hannoverio aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje bei nuotoliniu būdu tarptautinėje konferencijoje Kijevo pedagoginiame universitete.
LMTA Džiazo katedros docentas
Arkadijus Gotesmanas – garsų alchemikas.
Tarp kūrybingiausių ir produktyviausių Lietuvos džiazo kūrėjų plataus spektro meninikas Arkadijus Gotesmanas reiškiasi ne tik kaip perkusininkas ir kompozitorius, bet ir kaip poetas, režisierius, pedagogas, prodiuseris, orkestro „Vilniaus klezmeriai“ siela ir dviejų muzikos festivalių meno vadovas. Išradingas perkusininkas, kurio muzikinei kalbai būdingas platus artikuliacijos spektras. Jo meistriškumas atsiskleidžia laisvajame džiaze ir improvizacinėje muzikoje.
Jis kuria ir įrašinėja muziką teatrui, atlieka ją spektakliuose, rašo scenarijus muzikiniams performansams ir instaliacijoms, rengia projektus su šokėjais, literatais, aktoriais ir vaizduojamojo meno kūrėjais, kuria autorinius spektaklius.
A. Gotesmano muzikoje daug balsų, tekstų, magijos, poezijos, naujų instrumentų kombinacijų. Dažniausiai atlieka savo kūrinių solines, specifiškai virtuozines ir teatrališkas partijas. Bendradarbiauja su įvairių krypčių menininkais, todėl kompozicijose gan ryški kolektyviškumo ir improvizacijos polifonija. Muzikoje daug neįprastų rankų judesių, humoro, ekscentrikos ir afrikos būgnų muzikos pirmapradiškumo.
Arkadijui pavyksta rasti naujų džiazo scenų periferijoje ir įtraukti į savo projektus pasaulinio garso džiazo figūras. Jis improvizavo su daugybe įvairių krypčių muzikos korifėjų, tarp jų – Dave Douglas, Frank London, Nate Wooley, Byron Wallen, Arkady Shilkloper; Anthony Coleman, saksofonininkai Charles Gayle, Albert Beger, Martin Küchen, Mats Gustafsson, Andrew Lamb, Deniss Pashkevich, bosistai Barry Guy, Dominic Duval, Mark Tokar, Brad Jones, būgnininkai Joey Baron, Tim Daisy, Freddy Studer, Mark Sanders, Peter Broon,Christijan Lilinger, Kresten Osgood,Warren Smith; trombonist Roland Dahinden, pianistas Julian Joseph, violončelininkas David Geringas, kantorius J.Malovani, kompozitorius John Zorn.
Jo partneriai Lietuvoje yra Viačeslavas Ganelinas, Petras Vyšniauskas, Vladimiras Tarasovas, Dmitrij Golovanov, Jan Maksimovič, Tomas Kutavičius, Eugenijus Kanevičus, Šokio teatras „Aura“, Kauno muzikinis teatras – baletas Dezdemona, Karmen, choreografė A.Cholina.
Arkadijus Gotesmanas yra vienas nebylių filmų įarsinimo gyvai entuziastų, populiarinantis šio žanro renginius Lietuvoje su įvairių šalių muzikantais. Perkusininkas groja ne tik džiazą, bet ir naujausią akademinę muziką, yra pristatęs Osvaldo Balakausko, Anatolijaus Šenderovo, Zitos Bružaitės, Šarūno Nako ir kitų kompozitorių kūrinių pasaulines premjeras, yra Utenos perkusijos ir džiazo festivalio meno vadovas.
2018 metais A. Gotesmanui įteiktas Tarptautinio džiazo festivalio „Birštonas“ Didysis prizas, 2015-aisiais – „Vilnius Jazz“ festivalio prizas už nuopelnus Lietuvos džiazui.
LMTA Fortepijono ir vargonų katedros profesorė.
Aleksandra Žvirblytė – viena visapusiškiausių menininkių Lietuvoje, koncertuojanti kaip solistė, su orkestrais, rengianti įvairias kamerines programas. Noras neapsiriboti vien tik klasikinio pianisto amplua paskatino pianistę žengti į džiazo ir įvairius muzikos stilius kryžminančius projektus, kurie sėkmingai skamba ne tik Lietuvos, bet ir įvairiose pasaulio salėse.
Aleksandra Žvirblytė gimė muzikų šeimoje, baigė Lietuvos muzikos akademiją, prof. O. Šteinbergaitės klasę. Stažavo Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje pas pasaulinio garso pedagogus Levą Vlasenko, Michailą Pletniovą ir Nikolajų Suką. Vėliau tobulinosi Vokietijoje, Šveicarijoje (prof. B. Ringeissen, R. Buchbinder, K. H. Kammerling). 1989 ir 1991 m. atlikėja tapo M. K. Čiurlionio pianistų konkurso Vilniuje, 1991 m. – Y.K.A.A. (Young Keyboard Artists Association) tarptautinio pianistų konkurso Oberline (JAV) laureate. 1999 m. Paryžiuje vykusiame tarptautiniame N.Rubinšteino pianistų konkurse ji buvo pripažinta geriausia – pelnė Grand Prix. Atlikėja nuolat koncertuoja Lietuvos miestuose, Baltijos šalyse, Ukrainoje, Bulgarijoje, Danijoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Lenkijoje, SNG, Vokietijoje, Šveicarijoje, JAV, Pietų Korėjoje, Izraelyje, Kazachstane ir kitose šalyse. Ji kaip solistė pasirodo su Lietuvos kameriniu, Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu, Šv.Kristupo kameriniu bei kitais Lietuvos orkestrais, taip pat Taivano, Bulgarijos, Ukrainos ir kitų šalių orkestrais, dirigentais Sauliumi Sondeckiu, Gintaru Rinkevičiumi, Juozu Domarku, Mindaugu Piečaičiu, Modestu Barkausku, Robertu Šerveniku, Alvydu Šulčiu, Christo Christov, Aleksei Kolobuchinu, Oliver Weder, Pavel Berman, Ching-Ming Lu ir kitais . Pianistę girdime ansambliuose su dainininkais V. Vyšniausku, M. Rojumi, M. Jankausku, L. Mikalausku, I. Milkevičiūte, V. Kuprevičiene, smuikininkais D. Stulgyte, A. Verbausku, klarnetininku A. Budriu, valtornistu M. Gecevičiumi, perkusininku P. Giunteriu, džiazo atlikėju O. Molokojedovu ir kitais. Jos repertuare įvairių stilių, epochų ir žanrų muzika, taip pat lietuvių kompozitorių kūriniai, kurių visą pluoštą ji atliko pirmoji. Atlikėja dalyvauja muzikos festivaliuose Lietuvoje, Prancūzijoje, Danijoje, Rusijoje, įrašė kūrinių Lietuvos radijuje, yra išleidusi eilę CD .
Jau 25 metus gyvuoja projektas „Lietuvos pianistų dinastija“ kur A. Žvirblytė groja drauge su savo mama V.Vitaite ir sūnum P.Andersson. Šis projektas sėkmingai keliauja po Lietuvos ir užsienio koncertų sales. Pastaruosius septynerius metus A.Žvirblytę dažnai girdime scenoje su saksofonistu P. Vyšniausku, su kuriuo sukurti originalūs, klasikinę, šiuolaikinę ir improvizacinę muziką jungiantys projektai „Kosminis Čiurlionis“, „Mistinis Čiurlionis“, roko fantazija „Čiurlionis Rex“, „Provokacijos“ ir visa eilė kitų.
Aleksandra Žvirblytė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Fortepijono ir vargonų katedros profesorė bei Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja-ekspertė. Ji veda atlikėjų meistriškumo kursus, skaito pranešimus mokslinėse metodinėse konferencijose, dalyvauja tarptautinių konkursų žiuri darbe Lietuvoje ir užsienyje. Jos studentai yra pelne premijas daugiau nei 70 tarptautiniu konkursu, koncertuoja kaip solistai,su orkestrais, įvairių ansambliu sudėtyje Lietuvoje, Europos šalyse ir Amerikoje.
Aleksandra Žvirblytė yra įvairių tarptautinių tarptautinių konkursų, festivalių, edukacinių projektų organizatorė, Tarptautinio M. K. Čiurlionio muzikos festivalio Palangoje ir Vilniuje sumanytoja, meno vadovė ir direktorė.
Už plačią koncertinę ir kūrybinę veiklą, Aleksandra Žvirblytės buvo apdovanota Kultūros Ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2017), Lenkijos prezidento Auksiniu kryžiumi (2019), Lenkijos kultūros ministro diplomu už aktyvią veiklą skleidžiant ir saugant F. Chopino palikimą (2011), Užkarpatės kultūros vystymo fondo ženklu „Lenkų kultūros ambasadorė“ (2023), LR Švietimo ir mokslo ministerijos Metų mokytojo apdovanojimas (2022), LR Prezidentų A. Brazausko, V. Adamkaus, D. Grybauskaitės, LR Ministrų Pirmininkų, LR Kultūros, LR Švietimo ir mokslo ministrų, LR Seimo pirmininkų, tarptautinių konkursų organizatorių Lietuvoje ir užsienyje, daugelio Lietuvos savivaldybių ir kt.
LMTA Kamerinio ansamblio katedros docentas. Dėstomi dalykai: Gitara, Kamerinis ansamblis.
Saulius S. Lipčius yra aktyvus atlikėjas, pedagogas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas. Gitaristas skambina ne tik klasikine gitara, bet ir unikalia Lietuvoje liutnia „Liuto forte”. Muzikantas dalyvauja įvairiuose koncertiniuose projektuose, yra skirtingų ansamblių narys.
Saulius yra jau ketvirtos kartos muzikantas savo šeimoje. Nuolat augęs muzikinėje aplinkoje, gitara susidomėjo būdamas 12 metų. Iki tol jis mokėsi „Ąžuoliuko“ muzikos mokykloje groti fortepijonu ir chorinio dainavimo. 2008 m. baigė magistro studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (doc. Juliaus Kurausko klasė). Saulius yra įvairių tarptautinių bei šalies konkursų laureatas.
Gitaristas aktyviai koncertuoja kartu su įvairiais muzikantais, aktoriais, ansambliais. Nuo 1998m. metų muzikavo su tėvu – buvusiu ilgamečiu violončelininku iš M.K.Čiurlionio styginių kvarteto. 2004m. kartu su jaunosios kartos gitaristais įkūrė Baltijos gitarų kvartetą, kuris jau po kelių metų imtas vadinti lyderiaujančiu gitarų ansambliu Baltijos šalyse. Nuolat kviečiamas į svarbiausius Lietuvos festivalius, koncertų sales, kvartetas intensyviai koncertuoja ir užsienyje – aplankytos daugiau nei 30 pasaulio šalių, bei prestižinės koncertų salės, tarp kurių Berlyno filharmonija, Varšuvos karalių rūmai, Londono „Southbank centras“, Pekino „Forbidden City Concert Hall“ ir kt. Ansamblis yra išleidęs keturias kompaktines plokšteles „Live”, „Dancing with guitar“, „Tradición Nuevo“, bei „Pievų taku”. 2007m. Saulius S. Lipčius kartu su lietuvių aktore Virginija Kochanskyte išleido poetinį-muzikinį CD „Romansero bėgančiam laikui”. 2011 m. pasirodė ir jo pirmoji solinė kompaktinė plokštelė „Guitar temptations“. Nuo 2017 metų atlikėjas dalyvauja įvairiuose senosios muzikos ansambliuose ir projektuose, grodamas Liuto forte bei barokine gitara koncertavo festivaliuose „Baroko pavasaris Biržuose”, „Marco Scacchi senosios muzikos festivalyje”, „Banchetto Musicale” ir kt.
Nuo 1999 m. atlikėjas koncertavo svarbiausiose Lietuvos salėse, bei su įvairiomis koncertinėmis programomis lankėsi Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Anglijoje, Danijoje, Rusijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Estijoje. Būdamas 19 metų debiutavo prestižinėje Londono Southbank center kamerinėje „Purcell room” salėje, kur atliko dviejų dalių rečitalį. Saulius S. Lipčius aktyviai dalyvauja ir šalies festivaliuose : „Biržai”, „Pažaislio”, „Didysis muzikų paradas”, „Tytuvėnų vasaros festivalis”, „Kristupo vasaros festivalis”, „Jauna muzika”, Palangos vasara”, „Muzikos Ruduo”, „Vilniaus Rotušės Gitarų festivalis”, „Gaidos Festivalis” ir kt. Gitaristas dažnai pasirenkamas atlikti įvairių kompozitorių kūrinių premjeras, jo įrašai skamba ir per Lietuvos radiją.
Nuo 2004 m. Saulius taip pat yra aktyvus gitaros pedagogas – jo mokiniai respublikinių bei tarptautinių konkursų laureatai, o pats gitaristas nuolat kviečiamas būti įvairių tarptautinių konkursų žiuri komisijos nariu.
Gitaristas yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentas, nuo 2008 metų dėstantis klasikinę gitarą bei kamerinį ansamblį.
LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė.
Dėstomi dalykai: Akompanimentas, Akompanimentas ir Lied, Koncertmeisteris, Skaitymas iš lapo, Interpretacijos seminarai, Asistentinė praktika, Akompanimento atlikimo praktika.
El. paštas: irena.armoniene@lmta.lt.
Irena Uss-Armonienė – pianistė, LR Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė, kamerinių ansamblių „Armonas-Uss duo“ ir „Armonų trio“ narė, LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė, Muzikų sąjungos narė.
Su pagyrimu baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, prof. Jurgio Karnavičiaus klasę. Kamerinės muzikos interpretacijos ir akompanimento meno srityje tobulinosi žymių menininkų Mstrislavo Rostropovičiaus, Daniilo Šafrano, Yo-Yo Ma meistriškumo kursuose.
Dėstė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje, 1986–1988 m. buvo Alžyro nacionalinio muzikos instituto (L’Institut National de Musique d’Algérie) fortepijono profesorė. Nuo 1989 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, Koncertmeisterio katedroje, docentė (1998), profesorė (2007). Nuo 2010 m. vadovauja Koncertmeisterio katedrai.
„Armonas-Uss duo“, „Armonų trio“ ir kitų ansamblių sudėtyje Irena Uss-Armonienė koncertavo Vokietijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Belgijoje, Olandijoje, Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Alžyre, Rusijoje, Latvijoje, Baltarusijoje. Pianistė grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dirigentas Juozas Domarkas), Kauno miesto simfoniniu orkestru (dirigentas Modestas Barkauskas), Kauno kameriniu orkestru (dirigentas Pavelas Bermanas, Italija), Valstybiniu Vilniaus kvartetu. Ji yra daugelio žymių Lietuvos ir užsienio atlikėjų – instrumentalistų bei vokalistų – scenos partnerė, koncertavo su violončelininkais Rimantu Armonu, Edvardu Armonu (Lietuva, Vokietija), Yvanu Chiffoleau (Prancūzija), Jeroenu Reulingu (Belgija), Mindaugu Bačkumi; smuikininkais – Ingrida Armonaite, Martynu Švėgžda von Bekeriu, Atisu Banku (Kanada); altininkais Jone Kaliūnaite (Vokietija), Rolandu Romoslausku; saksofonininku Petru Vyšniausku, fleitininke – Laima Šulskute; klarnetininkais – Algirdu Budriu, Algirdu Doveika, Antanu Taločka; dainininkais – J. Nessralah (Kanada), Regina Maciūte, Judita Leitaite, Joana Gedmintaite, Gražina Apanavičiūte, Natalija Katiliene, Danieliumi Sadausku. 2003 m. spalio mėnesį Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje įvykęs „Armonų trio“ koncertas buvo transliuojamas per „Euroradiją“ į 17 Europos šalių. Pianistė pagrojo per 700 koncertų, parengė 35 koncertines programas violončelei ir fortepijonui, fortepijoniniam trio, balsui ir fortepijonui, 2 violončelėms ir fortepijonui, kitiems instrumentiniams ansambliams.
Irena Uss-Armonienė nuolat kviečiama dalyvauti šiuolaikinės ir klasikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje, tokiuose kaip Thomo Manno festivalis, „Gaida“, „Muzikos ruduo“, „Iš arti“, „Jauna muzika“, „Marių klavyrai“, Kristupo vasaros festivalis, Pažaislio festivalis, Mažeikių festivalis, Klaipėdos tarptautinis violončelės festivalis. Vokietijoje dalyvavo prestižiniame Mstislavo Rostropovičiaus violončelės festivalyje (Kronbergas, 1997), festivaliuose „Klassik im Grünen“ (Bukove), „Cellisten der Welt“ (Manheime), Kanadoje – „Niagara Music Festival“ (2016), Lenkijoje – „II Krakowska wiosna wiolonczelowa“ (Krokuva), Rusijoje – „New Names“ (Suzdalė).
Atlikėja talkino žymiems Lietuvos violončelininkams daugelyje tarptautinių konkursų, tarp jų – Lycene (Austrija), Witoldo Lutosławskio Varšuvoje ( Lenkija), André Navarros Tulūzoje (Prancūzija), Pablo Casalso Kronberge (Vokietija), Tbilisyje (Gruzija), Minske (Baltarusija), Kišiniove (Moldavija), Čekijoje.
Pianistė yra kviečiama vesti kamerinės vokalinės muzikos (Lied) ir akompanimento meistriškumo kursus bei interpretacijos seminarus Briuselio Karališkoje konservatorijoje (Belgija, 2008, 2011), Liono nacionalinėje konservatorijoje (Prancūzija, 2010, 2011), Manheimo aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija, 2006, 2008, 2012), Malmės (Švedija, 2004, 2006), Šiaurės Nyderlandų konservatorijoje Groningene (Olandija, 2001), Minsko muzikos akademijoje (Baltarusija, 2003, 2004), Fryderyko Chopino muzikos universitete Varšuvoje, Vroclavo Karolio Lipinskio, Krokuvos muzikos akademijose (Lenkija, 2014, 2015, 2016, 2017), Jazepo Vytuolo muzikos akademijoje (Latvija, 2015), Jeano Sibelijaus muzikos akademijoje (Helsinkis, 2018) bei Lietuvoje. Kviečiama dėstyti tarptautiniuose Lied forumuose Berlyne („European Lied Forum“, 2012, 2014, Vokietija) ir Lietuvoje (2013). 2018 m. dalyvavo bendrame J. Sibelijaus ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijos NordOpera projekte Helsinkyje.
I. Uss -Armonienė, sukaupusi didelę pedagoginę ir atlikėjišką patirtį, sėkmingai ugdo aukšto profesinio lygio muzikus, pianistus koncertmeisterius, nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatus. Jos vadovaujamą klasę baigė virš 100 pianistų koncertmeisterių, jų tarpe 3 meno daktarai (Indrė Baikšytė, Eglė Kižytė-Ramonienė, Paulė Gudinaitė) bei 8 meno licenciatai. Dauguma jų sėkmingai dirba koncertmeisteriais visų lygių muzikinio ugdymo įstaigose, orkestruose, teatruose, choruose, koncertuoja su solistais prestižinėse koncertų salėse Lietuvoje ir užsienyje, dėsto daugelyje Lietuvos muzikos mokyklų, konservatorijų, LMTA bei kitose aukštosiose muzikos mokyklose. Jos absolventų tarpe – tarptautinių konkursų laureatai I. Baikštytė, J. Punytė, Robertas Lozinskis, E. Kižytė-Ramonienė, Eglė Andrejevaitė, Justas Čeponis, Gintarė Macijauskaitė , Inga Vyšniauskaitė, Feliksas Zakrevskis, Agnė Railaitė-Jurkūnienė ir kiti.
Pianistė kviečiama į nacionalinių ir tarptautinių pianistų koncertmeisterių konkursų žiuri Lietuvoje, Vokietijoje, Lenkijoje, baigiamųjų egzaminų komisijas Liono nacionalinėje konservatorijoje (Prancūzija), LMTA, buvo baigiamųjų egzaminų komisijos pirmininkė anuometiniame LMTA Kauno fakultete (2000–2008), Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Ji nuolat teikia metodinę pagalbą Lietuvos muzikos mokyklų pedagogams ir moksleiviams, rašo metodinius straipsnius LMTA leidiniams.
Gausų klasikinės bei romantinės kamerinės muzikos repertuarą Irena Uss-Armonienė nuolat praturtina šiuolaikinių užsienio ir lietuvių kompozitorių opusais. Pianistė kūrybingai bendradarbiauja su šių dienų Lietuvos kompozitoriais, dažnai inspiruodama naujų kūrinių sukūrimą. Ji yra parengusi 50 lietuvių ir užsienio kompozitorių kamerinių kūrinių pasaulinių premjerų, tokių kaip Vytautas Barkauskas, Vidmantas Bartulis, Zita Bružaitė, Jonas Jurkūnas, Jurgis Juozapaitis, Valentinas Bagdonas, Anatolijus Šenderovas, Julius Andrejevas, Justinas Bašinskas, Antanas Jasenka, Antanas Kučinskas, Ramūnas Motiekaitis, Vytautas Germanavičius, Tomas Kutavičius, Remigijus Šileika, Algirdas Bružas, Kristina Vasiliauskaitė, Donatas Prusevičius, Algimantas Kubiliūnas, Rasa Bartkevičiūtė, Arūnas Navakas, Viktoras Miniotas (Lietuva, Rusija), Charles Halka (JAV), Felice Civitareale (Liuksemburgas), Samuel Adler (JAV), Viačeslavas Ganelinas (Izraelis), Stefano Burbi (Italija, Kanada), Michail Bronner (Rusija), Gary Kulesha, Dmitry Varelas (Kanada) ir kt.
Parengė spaudai, redagavo ir išleido Z. Bružaitės, V. Germanavičiaus, A. Šenderovo, A. Kučinsko, J. Juozapaičio, Osvaldo Balakausko, V. Barkausko, Broniaus Kutavičiaus, J. Andrejevo, R. Šileikos kamerinius kūrinius, yra natų serijos „Lietuvių kompozitorių kameriniai vokaliniai kūriniai“ sudarytoja ir atsakinga redaktorė. Per 150 kūrinių pianistė įrašė Lietuvos ir užsienio šalių radijo fondams, jos grojimas įamžintas aštuoniuose kompaktiniuose diskuose, TV laidose.
Pianistės meninė koncertinė ir profesinė pedagoginė veikla ruošiant tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatus yra įvertinta LR Prezidentės, LR Švietimo ir mokslo ministerijos, LR Kultūros ministerijos, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos, Baltarusijos valstybinės muzikos akademijos padėkos raštais.
Atnaujinta 2019 01 07
LMTA Choro dirigavimo katedros vedėjas, profesorius. Dėstomi dalykai: dirigavimas, choras.
LMTA Džiazo katedros docentas.
Janas Maksimovičius – lietuvių džiazo saksofonininkas, kompozitorius, pedagogas. B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje baigė saksofono specialybę (mokytojas A. Bažanovas). 1994–95 studijavo J. Tallat Kelpšos konservatorijoje (dėstytojas G. Afanasjevas), 2001 magistro laipsniu baigė Lietuvos muzikos akademiją (P. Vyšniausko klasę). Nuo 2003 dėstė Vilniaus kolegijoje, dėsto Vilniaus konservatorijoje ir Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Koncertinė ir projektinė veikla
Džiaze debiutavo 1996. Grojo su A. Anusausko, P. Vyšniausko, V. Labučio, O. Molokojedovo, A. Šlausto ansambliais, D. Praspaliauskio diksilendu, V. Nivinsko projekte Coltrane Impressions (2000), su V. Čekasinu, D. Pulausku, L. Mockūnu, S. Sasnausku, T. Kutavičiumi, E. Kanevičiumi.
Dalyvavo tarptautiniuose projektuose: A. Vapirovo Mirror Of Memory (2002), Baltic Asteroids (2004), grojo su Šveicarijos trio Vein (2012), Vokietijos ir Lietuvos džiazo kvartete (su D. Golovanovu, M. Heinze ir W. Bittneriu, 2019), t. p. su D. Timu Daisy, Byronu Wallenu, Jaroslawu Besteru, Grażyna Auguścik. Manfredu Lubowitzu, Piotru Baronu.
Kaip lyderis ir kompozitorius J. Maksimovičius debiutavo 2002; pristatė autorines programas su trio, kvartetu, grupe Riot. Grupių Infiltrators Duo (su D. Golovanovu, nuo 2011), Trio Infiltrators (su D. Golovanovu ir A. Gotesmanu, nuo 2015) vienas lyderių ir kompozitorius. Nuo 2015 L. Šinkarenko kvarteto Shinkarenko Jazz 4N narys.
Atlieka ir šiuolaikinę akademinę muziką (A. Martinaičio, D. Rotaru, L. Paulauskio). Grojo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais, Lenkų kameriniu orkestru (vadovas Z. Levickij), Čiurlionio styginiu kvartetu, choru Jauna muzika, ansambliu ACCOsax Freeminded (su R. Sviackevičiumi ir A. Gotesmanu).
J. Maksimovičius dalyvavo pristatant L. Paulauskio, R. Vitkauskaitės, L. Pilkausko ir G. Holloway (Didžioji Britanija) nanooperas (2012), atliko Jutos Pranulytės kūrinį Sarx(kameriniam orkestrui ir saksofonui audiovizualiniame projekte Skambantys kūriniai (2015). Bendradarbiavo su grupe 4Tango (su ja ir Brigita Bublyte įgrojo plokštelę 4Tango Con Brigita), su grupe Biplan (bendras albumas Chuligan 2015). Nuo 2018 groja ansamblyje Folk Trio (su Ineta Meduneckyte-Tamošiūniene, Nerijumi Bakula).
Su įvairiais kolektyvais koncertavo Moldovoje, Suomijoje, Graikijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Šveicarijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Izraelyje, Japonijoje.
Kūryba
Tarp jo kūrinių – Kompozicija sopraniniam saksofonui ir styginiam kvartetui (2005), muzika Psilikono teatro spektakliui Išplėšk sielą (2012, režisierė A. Petrulienė), kelios dešimtys džiazo pjesių, 3 jų įtrauktos į lietuviškų džiazo temų rinkinį Nuo bliuzo iki sutartinių (2013). Savo kūrinius įrašė albumuose Infiltrators (bendraautoris su Trio Infiltrators 2017), Thousand Seconds of Our Life (bendraautoris su D. Golovanovu, 2019).
Apdovanojimai
Lietuvos saksofonininkų konkurso pelnė Grand Prix ir Publikos prizas (1999), tarptautinio saksofonininkų konkurso Brilliant note Latvijoje III premija (2000), tarptautiniame jaunųjų džiazo atlikėjų konkurso Klaipėdoje geriausias atlikėjas (2000), Auksinis diskas (2025).
Fortepijono katedros profesorius. Dėstomi dalykai: Fortepijono specialybė, Fortepijoninis ansamblis.
Daumantas Kirilauskas yra lietuvių pianistas. Koncertavo Europos šalyse, JAV, Irane. Skambino su visais Lietuvos orkestrais, taip pat su Latvijos „Sinfonietta Riga“, Suomijos „Lappeenranta City Orchestra“, „Kremerata Baltica Soloists“. Daugelio festivalių dalyvis, tarp jų – dažnas tarptautinių Thomo Manno, „Gaidos“ festivalių svečias.
Pianisto repertuaras aprėpia laikotarpį nuo baroko iki naujausių XXI a. kompozicijų. Svarbią vietą jo repertuare užima Ludwigo van Beethoveno kūryba. Šalia solinių kūrinių pianistas nemažai grojo kamerinėse sudėtyse su žymiais Lietuvos ir užsienio solistais bei kolektyvais, tarp jų – su Vienos „Artis-Quartett“. Daugelio premjerų dalyvis.
Daumantas Kirilauskas išleido 14 solinių albumų. Daumanto įrašyta Felikso Bajoro kompozicija „Sideralis“ 2018 m. išleista „RMN Classical“ leidėjo. Daug jo padarytų įrašų saugomi Lietuvos radijo archyvuose. D. Kirilausko įgrotas fortepijono takelis skamba ne viename filme, spektaklyje.
M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventas (1991). Studijavo Zalcburgo „Mozarteum“ universitete, kurį baigė aukščiausiu įvertinimu, įgydamas Menų magistro laipsnį. Jo mokytojai buvo Liucija Drąsutienė (nuo 1984 iki 1994 m.) ir Karl-Heinzas Kämmerlingas (nuo 1994 iki 2000 m.). Nuo 2001 m. dėsto LMTA Fortepijono katedroje.
Daumantas Kirilauskas yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas. Nuo 2019 m. jis yra Bösendorfer atlikėjas (Bösendorfer Artist).
2021 m. apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“ už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį.
Atnaujinta 2022 01 11
Doc. Vaida Paukštienė
vaida.paukstiene@lmta.lt
Dėstomi dalykai:
Kamerinis ansamblis
Baroko ansamblis
Vaida Paukštienė baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą (E. Digrio kl.) ir Lietuvos valstybinę konservatoriją (prof. S. Sondeckio klasę), stažavosi Lietuvos muzikos akademijos Kamerinio ansamblio katedroje pas doc. R. Kulikauską. Nuo 1986 m. dirba šioje katedroje kaip iliustratorė ir dėstytoja.
1991 m. dalyvavo ARD tarptautiniame styginių kvartetų konkurse Miunchene (Vokietija), kur pelnė Karlo Klinglerio fondo stipendiją.
1988–1989 m. buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kamerinio orkestro koncertmeisterė, 1989–1999 m. griežė Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre. Nuo 1999 m. yra Lietuvos kamerinio orkestro artistė. Su šiuo kolektyvu smuikininkė yra koncertavusi garsiausiose Lietuvos ir užsienio šalių (daugelio Europos, o taip pat Japonijos, Kinijos, Taivano, Australijos, Čilės, Peru, Kosta Rikos) koncertinėse salėse.
Su įvairiais ansambliais yra parengusi kamerinės muzikos programų. Smuikininkė ypač domisi baroko muzikos interpretacija, kėlė savo kvalifikaciją meistriškumo kursuose Kiotene (Vokietija)1999 m. ir Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje 2006 m., 2007 m. ir 2012 m.. Ji yra kasmetinio festivalio Banchetto musicale dalyvė Baltijos šalių baroko orkestro bei konsorto Brevis sudėtyje, taip pat dalyvauja įvairiuose projektuose susijusiuose su senąja muzika. Su konsortu Brevis dalayvavo C. Monteverdi madrigalinių operų „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“ pasatyme. Spektakliai buvo rodomi festivaliuose “Zolotaja maska” (Maskva), ”Operos” (Vilnius), ”Muzikiniame pavasaryje” (Klaipėda,) Pažaislio festivalyje.
Nuo 2011 m. yra styginių kvarteto Chordos narė. Chordos kiekvienais metais pristato naujas, pirmą kartą Lietuvoje atliekamas šiuolaikinės muzikos programas, taip pat yra ištikimas lietuvių kompozitorių kūrinių atlikėjas ir propaguotojas. Kvartetas yra pastovus festivalio “Muzikos ruduo” atlikėjas, taip pat yra grojęs Vilniaus festivalyje (2017 m.), festivaliuose “Gaida”, “Iš arti”, “Permainų muzika”,”Jauna muzika”, “Druskomanija”, Kultūros naktis, “Muzika erdvėje” ir kt. Chordos koncertavo Volietojoje, Latvijoje ( Baltic Music days 2023), Lenkijoje (35-asis Tarptautinis Krokuvos kompozitorių festivalis). Styginių kvartetas Chordos yra įrašęs ir išleidęs monografinius O. Balakausko, O. Narbutaitės, B. Kutavičiaus, M. Urbaičio kūrinių styginių kvartetui kompaktinius diskus ir kt. įrašus.
Nuo 2010 m. V. Paukštienė yra LMTA kamerinio ansamblio katedros docentė. Greta kamerinio ansamblio dalyko dėstymo, ji paruošė Senosios muzikos studijų programą kamerinio ansamblio specializacijos magistrantams. Jos studentai sėkmingai koncertuoja, dalyvauja šalies konkursuose ir meistriškumo kursuose. V. Paukštienė yra vedusi meistriškumo kursus Talino muzikos akademijoje, Kauno J. Naujalio gimnazijoje, Kauno J. Gruodžio konservatorijoje, Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijoje, ICPA meistriškumo kursus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
V. Paukštienė yra apdovanota Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijos padėkos raštais “Už kūrybinę veiklą ir nuopelnus sceninio meno kultūrai” 2013 ir 2023 m.m. 2024 m. kaip styginių kvarteto Chordos narė buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.