Nariai

Fortepijono katedros profesorius. Dėstomi dalykai: Fortepijono specialybė, Fortepijoninis ansamblis. 

Daumantas Kirilauskas yra lietuvių pianistas. Koncertavo Europos šalyse, JAV, Irane. Skambino su visais Lietuvos orkestrais, taip pat su Latvijos „Sinfonietta Riga“, Suomijos „Lappeenranta City Orchestra“, „Kremerata Baltica Soloists“. Daugelio festivalių dalyvis, tarp jų – dažnas tarptautinių Thomo Manno, „Gaidos“ festivalių svečias.

Pianisto repertuaras aprėpia laikotarpį nuo baroko iki naujausių XXI a. kompozicijų. Svarbią vietą jo repertuare užima Ludwigo van Beethoveno kūryba. Šalia solinių kūrinių pianistas nemažai grojo kamerinėse sudėtyse su žymiais Lietuvos ir užsienio solistais bei kolektyvais, tarp jų – su Vienos „Artis-Quartett“. Daugelio premjerų dalyvis.

Daumantas Kirilauskas išleido 14 solinių albumų. Daumanto įrašyta Felikso Bajoro kompozicija „Sideralis“ 2018 m. išleista „RMN Classical“ leidėjo. Daug jo padarytų įrašų saugomi Lietuvos radijo archyvuose. D. Kirilausko įgrotas fortepijono takelis skamba ne viename filme, spektaklyje. 

M. K. Čiurlionio menų mokyklos absolventas (1991). Studijavo Zalcburgo „Mozarteum“ universitete, kurį baigė aukščiausiu įvertinimu, įgydamas Menų magistro laipsnį. Jo mokytojai buvo Liucija Drąsutienė (nuo 1984 iki 1994 m.) ir Karl-Heinzas Kämmerlingas (nuo 1994 iki 2000 m.). Nuo 2001 m. dėsto LMTA Fortepijono katedroje. 

Daumantas Kirilauskas yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatas. Nuo 2019 m. jis yra Bösendorfer atlikėjas (Bösendorfer Artist). 

2021 m. apdovanotas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“ už aktyvią koncertinę veiklą ir aukštą meninį lygį.

Atnaujinta 2022 01 11

Doc. Vaida Paukštienė
vaida.paukstiene@lmta.lt

Dėstomi dalykai:
Kamerinis ansamblis
Baroko ansamblis

Vaida Paukštienė baigė M. K. Čiurlionio menų mokyklą (E. Digrio kl.) ir Lietuvos valstybinę konservatoriją (prof. S. Sondeckio klasę), stažavosi Lietuvos muzikos akademijos Kamerinio ansamblio katedroje pas doc. R. Kulikauską. Nuo 1986 m. dirba šioje katedroje kaip iliustratorė ir dėstytoja.          

1991 m. dalyvavo ARD tarptautiniame styginių kvartetų konkurse Miunchene (Vokietija), kur pelnė Karlo Klinglerio fondo stipendiją.

1988–1989 m. buvo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kamerinio orkestro koncertmeisterė, 1989–1999 m. griežė Lietuvos valstybiniame simfoniniame orkestre. Nuo 1999 m. yra Lietuvos kamerinio orkestro artistė. Su šiuo kolektyvu smuikininkė yra koncertavusi garsiausiose Lietuvos ir užsienio šalių (daugelio Europos, o taip pat Japonijos, Kinijos, Taivano, Australijos, Čilės, Peru, Kosta Rikos) koncertinėse salėse.

Su įvairiais ansambliais yra parengusi kamerinės muzikos programų. Smuikininkė ypač domisi baroko muzikos interpretacija, kėlė savo kvalifikaciją meistriškumo kursuose Kiotene (Vokietija)1999 m. ir Lietuvos Muzikos ir teatro akademijoje 2006 m., 2007 m. ir 2012 m.. Ji yra kasmetinio festivalio Banchetto musicale dalyvė Baltijos šalių baroko orkestro bei konsorto Brevis sudėtyje, taip pat dalyvauja įvairiuose projektuose susijusiuose su senąja muzika. Su konsortu Brevis dalayvavo C. Monteverdi madrigalinių operų „Tankredžio ir Klorindos dvikova“ ir „Nedėkingųjų šokis“ pasatyme. Spektakliai buvo rodomi festivaliuose “Zolotaja maska” (Maskva),  ”Operos” (Vilnius),  ”Muzikiniame pavasaryje” (Klaipėda,) Pažaislio festivalyje. 

Nuo 2011 m. yra styginių kvarteto Chordos narė. Chordos kiekvienais metais pristato naujas, pirmą kartą Lietuvoje atliekamas šiuolaikinės muzikos programas, taip pat yra ištikimas lietuvių kompozitorių kūrinių atlikėjas ir propaguotojas. Kvartetas yra pastovus festivalio “Muzikos ruduo” atlikėjas, taip pat yra grojęs Vilniaus festivalyje (2017 m.), festivaliuose “Gaida”, “Iš arti”, “Permainų muzika”,”Jauna muzika”, “Druskomanija”, Kultūros naktis, “Muzika erdvėje” ir kt. Chordos koncertavo Volietojoje, Latvijoje ( Baltic Music days 2023), Lenkijoje (35-asis Tarptautinis Krokuvos kompozitorių festivalis). Styginių kvartetas Chordos yra įrašęs ir išleidęs monografinius O. Balakausko, O. Narbutaitės, B. Kutavičiaus, M. Urbaičio kūrinių styginių kvartetui kompaktinius diskus ir kt. įrašus.  

Nuo 2010 m. V. Paukštienė yra LMTA kamerinio ansamblio katedros docentė. Greta kamerinio ansamblio dalyko dėstymo, ji paruošė Senosios muzikos studijų programą kamerinio ansamblio specializacijos magistrantams. Jos studentai sėkmingai koncertuoja, dalyvauja šalies konkursuose ir meistriškumo kursuose. V. Paukštienė yra vedusi meistriškumo kursus Talino muzikos akademijoje, Kauno J. Naujalio gimnazijoje, Kauno J. Gruodžio konservatorijoje, Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijoje, ICPA meistriškumo kursus Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

V. Paukštienė yra apdovanota Lietuvos Respublikos Kultūros Ministerijos padėkos raštais “Už kūrybinę veiklą ir nuopelnus sceninio meno kultūrai” 2013 ir 2023 m.m. 2024 m. kaip styginių kvarteto Chordos narė buvo apdovanota Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija.

LMTA Bendrojo fortepijono katedros lektorė. 

LMTA Choro dirigavimo katedros docentė. Dėstomi dalykai: chorvedyba, šiuolaikinės choro muzikos stilistika.

LMTA Džiazo katedros docentas. 

1992 m. Inga Gylytė baigusi M. K. Čiurlionio menų mokyklą, toliau studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. R. Katiliaus smuiko kl., prof. K. Kalinauskaitės kamerinio ansamblio kl., R. Kulikausko kvarteto kl.). Nacionalinio kamerinės muzikos konkurso diplomantė ir laureatė. Nuo 1997 m. buvo pakviesta į Tarptautinį kamerinį orkestrą Kremerata Baltica (vad. Gidon Kremer). I. Gylytė dalyvavo tarptautiniuose bei respublikiniuose muzikos festivaliuose. Dirbo Lietuvos kameriniame orkestre (vad. Sergej Krylov). Nuo 2001 m. savo pedagoginę veiklą pradėjo dirba Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje smuiko ir kamerinio ansamblio klasėse. Šiuo metu smuiko specialybės mokytoja – ekspertė vadovauja styginių metodinei grupei. Nuo 2010 m. dirba LMTA kamerinio ansamblio katedroje docentės pareigose.

Inga Gylytė groja solo bei įvairiuose kameriniuose ansambliuose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Jos repertuare vyrauja įvairių epochų ir stilių muzika. Didelį dėmesį skiria lietuvių kompozitorių muzikai, jos redagavimui, įrašams bei koncertams.

2005 m. įteiktas Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Padėkos raštas už laureatų parengimą tarptautiniams konkursams. 2009 m. I. Gylytei įteiktas Prezidento Valdo Adamkaus Padėkos raštas už ypatingą indėlį į Lietuvos meno ir kultūros bendruomenės dvasinių vertybių ir muzikinės tradicijos kūrimą bei puoselėjimą. 2016 m. įteiktas Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėkos raštas už dėmesį jaunajai kartai ir darbą Lietuvai.

LMTA Kamerinio ansamblio katedros profesorė, Meno daktarė. Šiuolaikinės muzikos specializacijos studijų koordinatorė. 
Dėstomas dalykas: Fortepijono kamerinė muzika.

„I. Baikštytė – neabejotinas interpretacinių idėjų generatorius.“ (Edmundas Gedgaudas, „XI Thono Manno festivalis Nidoje“, 7 meno dienos, Nr. 766)

Indrė Baikštytė – lietuvių kompozitoriaus Eduardo Balsio vaikaitė. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (profesorių O. Šteinberg, I. Armonienės, D. Balsytės, P. Geniušo klasėse), stažavo Berlyno menų universitete. 2015 m. pianistė LMTA įgijo meno daktarės laipsnį.

Indrė Baikštytė yra daugiau nei dešimties respublikinių ir tarptautinių solo, koncertmeisterių bei kamerinių ansamblių konkursų laureatė. Pirmąsias premijas pianistė yra pelniusi ir kaip fortepijoninio trio „FortVio“ narė: 2006 m. Lietuvoje ir Austrijoje, 2008 m. – Rusijoje, 2012 m.– Lenkijoje ansamblis Tarptautiniame muzikos pedagogų konkurse laimėjo Grand Prix. 2015 m. pradžioje ansambliui paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Pianistė grojo solo su Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos, Klaipėdos, Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais, aktyviai bendradarbiauja su lietuvių bei užsienio instrumentininkais (I. Armonaitė, R. Lipinaitytė, D. Geringas, D. Bagurskas, E. Ališauskas ir kit.) ir vokalistais (R. Vaicekauskaitė, I. Milkevičiūtė, A. Krikščiūnaitė, I. Prudnikovaite ir kt.). 2002-2003 m. ji buvo pakviesta dirbti koncertmeistere pedagoge Berlyno menų universiteto Vaizduojamojo meno fakulteto Dainavimo katedroje. Indrė Baikštytė yra koncertavusi daugelyje Europos šalių, taip pat Kanadoje, Rusijoje ir Izraelyje. Nuo 2009 m. yra kviečiama atlikti solo fortepijono partijas kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“ (įkūrėjas ir meno vadovas Gidonas Kremeris). Pianistė noriai atlieka ir propaguoja Lietuvos kompozitorių kūrybą, dalyvavo įrašant daugelio jų kompaktines plokšteles.

Greta darbo LMTA, I. Baikštytė dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, yra jos Kamerinio ansamblio skyriaus vedėja. 

Atnaujinta 2021 08 13

LMTA Bendrojo fortepijono katedros lektorė. 

LMTA Choro dirigavimo katedros lektorė. Dėstomi dalykai: choro partitūrų skaitymas, vadovavimo bažnytiniam chorui praktika.

LMTA Džiazo katedros lektorius

Aidas Puodžiukas – lietuvių pianistas ir pedagogas, LMTA Tarybos narys, LMTA Muzikos fakulteto tarybos pirmininkas, LMTA Fortepijono ir vargonų katedros vedėjas, EPTA Lietuva prezidentas. Kaip solistas bei įvairių kamerinių ansamblių narys koncertuoja Lietuvoje bei užsienyje. Jo muzikinė veikla apima pasirodymus prestižinėse koncertų salėse Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Azijoje ir Europoje. Koncertavo garsiose koncertų salėse: Jordan Hall (JAV), Tsai Performance Center (JAV), Corcoran Gallery (JAV), WDR Funkhaus koncertų salė (Vokietija), Varšuvos konservatorijos koncertų salė (Lenkija), Tainan University koncertų salė (Taivanas) ir daugelyje kitų. Pianistas dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose, tarp kurių – Music Academy of the West (Santa Barbara, JAV), Piestany Music Festival (Slovakija), Piano Institute at Colby (Maine, JAV), Sarasota Music Festival (Sarasota, JAV), Piano Institute at West Chester (Pensilvanija, JAV) bei ASIA–EUROPE New Music Festival (Hanojus, Vietnamas). Taip pat klasikinės muzikos festivaliuose Lietuvoje: „Gaida“, „Muzikos ruduo“, „Sugrįžimai“ ir daugelyje kitų.

A. Puodžiukas yra keturiolikos tarptautinių pianistų konkursų laureatas. Jis pelnė apdovanojimus tokiuose konkursuose kaip Virtuosi per musica di pianoforte (Čekija), Maria Canals (Ispanija), Yamaha Foundation of Europe (Lietuva), Heida Hermanns International Piano Competition (JAV), A. Dvořáko pianistų konkursas (Lietuva), S.Vainiūno pianistų konkursas (Lietuva), A. Richmond Piano Competition (JAV) ir daugelyje kitų.

A. Puodžiukas yra grojęs solo su Nacionalinės M.K. Čiurlionio menu mokyklos orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru bei Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru. Bendradarbiavo su lietuviais dirigentais maestro Juozu Domarku, Gintaru Rinkevičiumi, Robertu Šerveniku, Martynu Staškum, taip pat Charles Olivieri-Monroe (Kanada).

2005 m. pianistas, bendradarbiaudamas su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, diriguojamu Martyno Staškaus, įrašė Vytauto Bacevičiaus koncertą fortepijonui ir orkestrui Nr. 1. Debiutinį šio koncerto atlikimą A. Puodžiukas grojo 1999 m. „Gaidos“ festivalyje Vilniuje, bendradarbiaujant su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru ir dirigentu Robertu Šerveniku.

Aidas Puodžiukas gimė Vilniuje, muzikų šeimoje. Fortepijonu pradėjo skambinti būdamas šešerių metų. Su specialiu apdovanojimu už mokyklos garsinimą pasaulyje baigęs Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, mokytojos-ekspertės Mildos Lapėnaitės klasėje studijas tęsė Lietuvos Muzikos ir Teatro akademijoje prof. Aleksandros Žvirblytės fortepijono klasėje, kur įgijo bakalauro laipsnį. Po studijų Lietuvoje pianistas įstojo į The Juilliard School Niujorke, kur studijas tęsė prof. Jerome Lowenthal fortepijono klasėje. Nuo 2003 m. mokėsi Boston University College of Fine Arts, prof. Anthony Di Bonaventura klasėje, kur baigė magistro studijas ir įgijo prestižinį Artist Diploma.

A. Puodžiukas tobulino savo meninį meistriškumą pas žymius pasaulio pianistus ir pedagogus: Emanuel Krasovski, Lev Natocheny, Igor Laszko, Lazar Berman ir Peter Eicher. Kamerinę muziką studijavo Juilliard String Quartet nario prof. Raphael Hillyer klasėje bei su Muir String Quartet ansamblio nariais.

Už savo kūrybinę veiklą Aidas Puodžiukas yra apdovanotas Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko ir Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus padėkos raštais. Už sėkmingą pedagoginę bei atlikėjo veiklą pianistas įvertintas Vilniaus miesto mero bei Kultūros ministerijos stipendijomis.

Nuo 2021 m. Aidas Puodžiukas vadovauja Fortepijono ir vargonų katedrai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Taip pat dėsto fortepijono specialybę Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Jo mokiniai ir studentai yra tapę daugelio nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatais, aktyviai koncertuoja koncertų salėse Lietuvoje bei užsienyje.

Pianistas yra kviečiamas vesti meistriškumo kursus ir dirbti vertinimo komisijose tarptautiniuose bei nacionaliniuose pianistų konkursuose Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Italijoje, Danijoje, Serbijoje, Latvijoje, Suomijoje, Estijoje ir Taivane. Dalyvavo aukštųjų mokyklų tarptautiniame pianistų projekte “Crossing Keyboards”.

Nuo 2022 m. Aidas Puodžiukas eina EPTA Lietuva (Lietuvos fortepijono mokytojų asociacijos) prezidento pareigas.

LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė. 

Dėstomi dalykai: Akompanimentas, Akompanimentas ir Lied (meno dainos) studija, Skaitymas iš lapo, Interpretacijos seminarai.

El. paštas: audrone.kisieliute@lmta.lt

Pianistė Audronė Kisieliūtė – LMTA auklėtinė, mokėsi prof. Marijam Azizbekovos solo fortepijono ir prof. Mūzos Rubackytės koncertmeisterio klasėje. Su pagyrimu baigusi pagrindines studijas ir dvejų metų stažuotę, buvo pakviesta dirbti koncertmeistere dirigento prof. R. Geniušo vadovaujamoje Operos studijoje bei Solinio dainavimo katedroje LMTA. Nuo 1987 m., įsteigus Koncertmeisterio katedrą, pradėjo dėstyti akompanimento atlikimo meną. 2003–2018 m. ėjo docento pareigas, nuo 2018 m. yra Koncertmeisterio katedros profesorė.

Koncertinę veiklą pianistė skyrė ansambliniam muzikavimui, ypač bendradarbiavimui su dainininkais. Talkino jų pasirodymams daugiau nei 15 tarptautinių konkursų, tarp jų – Maria Callas (Atėnai, Graikija), Francesco Viñas (Barselona, Ispanija), Mirjam Helin (Helsinkis, Suomija), Luciano Pavarotti (Niujorkas, JAV), „31 Hans Gabor Belvedere Singing Competition“ (2012). Lydėjo solistus perklausose Sakartvele, Moldovoje, Lenkijoje, Estijoje, Latvijoje, buvo pažymėta geriausio koncertmeisterio diplomais.

Bendradarbiavo su dainininkais: Sigute Trimakaite, Laima Jonutyte, Irena Zelenkauskaite-Brazauskiene, Regina Šilinskaite, Jūrate Švedaite-Waller, Rita Novikaite, Viktorija Miškūnaite, Monta Martinsone, Algirdu Janutu, Vytautu Juozapaičiu, Dainium Puišiu, Algirdu Drevinsku, Eugenijum Chrebtovu, Danieliumi Sadausku ir kt.

Produktyviausias kūrybinis laikotarpis susijęs su Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureate dainininke Asta Krikščiūnaite. Daugiau nei 35 metus gyvuojantis duetas yra parengęs Lied, Mélodie, italų, ispanų, amerikiečių, Baltijos ir šiaurės šalių (danų, norvegų, švedų, suomių), lietuvių kompozitorių meninės dainos koncertų programas. Atlikėjos neapsiribojo vien balso ir fortepijono duetu – pažymėtinas bendradarbiavimas su fleitininku Valentinu Gelgotu, kontrabosininku Donatu Bagursku, klarnetininku Antanu Taločka. Ilgametė kūrybinė draugystė sieja su Čiurlionio kvartetu ir pirmieji kūrinių atlikimai Lietuvoje: E. Chausson – Chanson perpétuelle, G. Lekeu – Nocturne, G. Fauré – La Bonne chanson, M. Ravel – Trois poèmes de Stéphane Mallarmé, F. Poulenc – Rapsodie nègre, G. Kantschelli – EXZIL. Projektas „Muzikinis dipolis – Kaunas–Vilnius“ su Čiurlionio ir Kauno styginiais kvartetais davė impulsą daugkartinei partnerystei su Kauno styginių kvartetu.

A. Kisieliūtė koncertavo prestižinėse salėse: Estijos nacionalinėje filharmonijoje, Estijos operos kamerinėje salėje, Tartu universitete (Estija), Šv. Petro bažnyčioje, Juodagalvių rūmuose, JVLMA vargonų salėje Rygoje (Latvija), Stokholmo Dailės istorijos muziejaus „Baroko“ salėje (Švedija), Paryžiaus Senato rūmuose (Prancūzija), E. Griego muziejuje Leipcige (Vokietija), Varšuvos nacionalinėje filharmonijoje, Karalių rūmuose, Varšuvos universiteto Didžiojoje salėje (Lenkija), Masačusetso universitete Bostone, Harkness Chapel, New London (JAV), Kolonų salėje Kijeve (Ukraina), Smolensko ir Peterburgo M. Glinkos filharmonijose, Maskvos P. Čaikovskio filharmonijoje, LNF Didžiojoje salėje, Kauno filharmonijoje, Vilniaus rotušėje, Taikomosios dailės ir dizaino muziejuje, Klaipėdos koncertų salėje ir kt.

Su koncertų turais gastroliavo Vokietijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Estijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Kanadoje, JAV.

Pianistė dalyvavo tarptautiniuose ir Lietuvos muzikos festivaliuose: „Saarbrücken Sommermusik“ (Vokietija), „Raemuusika päevad“ (Estija), „David Oistrach“ (Pärnu, Estija), XXXII Senovinės ir šiuolaikinės kamerinės muzikos festivalyje Polocke (Baltarusija), „Pažaislio“ (16 kartų), „Thomo Manno“ (3), „Tytuvėnų festivalis“ (3), „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ (2), E. Griego ir M. K. Čiurlionio festivalis (2), XXX „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Ave Maria“, „Pasaulio balsai“, „Sugrįžimai“ ir kt.

LR fonduose saugoma apie 30 val. su įvairiais atlikėjais įrašytų kūrinių, transliuojamų per Lietuvos, BBC, Norvegijos, Slovakijos, Slovėnijos ir kitų Europos šalių radijo stotis. Muzikos įrašai publikuoti 7 CD plokštelėse, 2 DVD ir įvairiose TV laidose.

Vedė meistriškumo kursus: J. Vītolo Latvijos muzikos akademijoje (2014), Connecticut College (New London, JAV, 2015/2017), Estijos muzikos akademijoje (Talinas, 2015), Sibelius akademijoje (Kallio-Kuninkala, Suomija, 2016), Vigo aukštojoje muzikos konservatorijoje (Ispanija, 2018/2023), taip pat „Nord+“ projektuose (Vilnius–Helsinkis, Suomija, 2019/2020/2022). Surengė 4 atviras pamokas tema: „J. W. von Goethe‘s ir H. Heine‘s poezijos muzika XIX a. vokiečių ir austrų kompozitorių dainose“ pagal Lietuvos meno kūrėjų asociacijos parengtą projektą „AKIM“ (2013). Vedė pamokas Vytauto Mikalausko menų gimnazijoje (Panevėžys, 2016), Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje („Balso magija pianisto rankose“, Vilnius, 2023).

A. Kisieliūtė – V tarptautinio kamerinio dainavimo konkurso „Beatričė“ vertinimo komisijos narė (Vilnius, 2011); I respublikinio jaunųjų pianistų koncertmeisterių konkurso „Accompagnato“ vertinimo komisijos pirmininkė (Kaunas, 2019). Nuolat dalyvauja Nacionalinio studentų ir moksleivių pianistų koncertmeisterių bei LMTA Skaitymo iš lapo konkursų vertinimo komisijų darbe.

Profesorės A. Kisieliūtės koncertmeisterio klasę baigė daugiau nei 100 absolventų, aktyviai koncertuojančių su solistais Lietuvoje ir svetur. Dauguma jų dirba koncertmeisteriais visų lygių muzikos ugdymo įstaigose, operos teatruose, choruose, LMTA, akompanuoja prestižiniuose tarptautiniuose konkursuose (K. Štralio fleitininkų, J. Heifetzo smuikininkų, V. Noreikos dainininkų) ir kt., dėsto menų ir muzikos mokyklose, konservatorijose, VDU, užsienio šalyse – Suomijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje, Italijoje, Ispanijoje, Kinijoje, JAV. Tarp jų – tarptautinių konkursų laureatai: Rūta Lenčiauskaitė, meno licenciatė Kotryna Gurklytė-Grigienė, Vaiva Mažulytė, Emilija Žukauskaitė, Monika Laukaitytė-Miklovienė, Gabrielė Bekerytė; nacionalinių – Milda Umbrusevičiūtė, Justas Šervenikas, Jolanta Klenovska, Agnė Zavistanavičiūtė-Daniulė, Emilija Topichaitė, Svajonė Zelkevičiūtė. Absolventai taip pat dirba muzikos festivalių vadybininkais, koordinatoriais, meno vadovais: Lina Krėpštaitė (Pažaislio festivalis), Eglė Kasteckaitė („Marijampolė Music Park“), Justas Šervenikas (Tytuvėnų festivalis), Emilija Žukauskaitė (F. Liszto asociacijos sekretorė ir tarptautinių renginių koordinatorė).

Pagal „Erasmus“ ir kitas mainų programas A. Kisieliūtės klasėje studijuoja studentai iš Italijos, Ispanijos, Venesuelos, Lenkijos, Latvijos, Ukrainos, Danijos.

Bendradarbiaudama su kompozitoriais, pianistė redagavo, parašė įvadinius straipsnius bei metodinius komentarus ir išleido šiuos rinkinius: Osvaldas Balakauskas – „Šokių siuita“ (transkripcija fleitai ir fortepijonui, 2015), Zita Bružaitė – „Kūriniai balsui ir fortepijonui“ (2017), Faustas Latėnas – „Pavasario triptikas / Triptyque de printemps“ (2017), Giedrius Kuprevičius – „Goetheliederbuch“ (2023). Prisidėjo prie leidinio „Akompanimento skaitymo iš lapo pratybos“ sudarymo (2023).

A. Kisieliūtė – Lietuvos muzikų sąjungos narė nuo 1996 m., 2005 m. suteiktas meno kūrėjo statusas. Nuo 2011 m. yra F. Liszto asociacijos narė.

Muzikos kritikų atsiliepimuose spaudoje A. Kisieliūtės skambinimas apibūdinamas kaip tikslus, aiškus, laisvas, skoningas ir juvelyriškai subalansuotas. Pianistės interpretacijos vertinamos subtiliai išjaustu kameriškumu, puikia stilistine pagava, ansamblio ir emocinės raiškos darna, jautrumu muzikinei aplinkai.

LMTA Dirigavimo bei Choro dirigavimo katedrų docentas. 

LMTA Džiazo katedros docentas, dr.

El. paštas: vytis.nivinskas@lmta.lt

Vytis Nivinskas – kontraboso atlikėjas, meno daktaras, docentas, džiazo muzikos kūrėjas ir tyrėjas, savo žinias įgijo studijuodamas privačiai Lietuvoje, vėliau filosofijos studijas VU iškeitė į kontraboso studijas Vilniaus Konservatorijoje. Nuo 1996 m. studijavo LMTA, 2000 m. kaip Erasmus mainų studentas – Det Fynske Konservatorijoje (Odense, Danija), 2003 m. baigė magistrą DePaulo Universitete (Čikaga, JAV), o 2022 m. – doktorantūrą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Su įvairių muzikos krypčių projektais koncertavo Lietuvos bei 20-ies pasaulio valstybių scenose. Buvo vienas iš Baltic Asteroids, Riot, Saga, Baisios Stygos, Užribis, CinAmono projektų/grupių įkūrėjų, bendradarbiavo su kolektyvais: Outside in Trio, Trapeze, Pieno lazeriai, Giedre ir Džiazo miniatiūros, Baltijos gitarų kvartetas. Koncertavo su K. Wollesenu, L. ,,Butch” Morrisu, P. Vyšniausku, A. Šlaustu, L. Mockūnu, V. Čekasinu, V. Tarasovu, J. Maksimočiumi, D. Naujokaičiu, D. Stalmoku, A. Gotesmanu, O. Molokojedovu, A. Anusausku, V. Mikeliūnu, Jurga, G. Storpirščiu, R. Rančiu. Dalyvavo projektuose su kitų krypčių menininkais: „Low Air“ šokio teatru, šokėja L. Juodkaite, Psilikono teatru, dainininke-aktore B. Bublyte, OKT ir Jaunimo teatro aktoriais, poetu K. Navaku, A. Šarapovu bei daugeliu kitų.

2025 metais įrašė ir išleido kontraboso solo albumą Rituals and Transformations (NBLP 159).

Nuo 2005 m. Vytis dėsto LMTA džiazo katedroje. Nuo 2023 iki 2025 m. buvo Karalienės Mortos mokyklos muzikos mokytojas. Anksčiau taip pat dėstė Vilniaus Kolegijoje ir mokytojavo Vilniaus Tallat-Kelpšos konservatorijoje. Nuo 2007 iki 2024 m. buvo Lietuvos džiazo federacijos tarybos narys ir 10-ies džiazo muzikos rinkinių Jazz from Lithuania prodiuseris bei sudarytojas. 2023/2024 m. sezone Vytis buvo Muzikos Magijos klubo meno vadovas Vilniuje. Laimėjęs BAFF tyrėjo stipendiją nuo 2025 m. rudens kaip vizituojantis mokslininkas pradėjo tyrimą Inovatyvios kontraboso technikos solo improvizacijoje: garso išgavimo ir atlikimo metodai vadovaujant prof. Markui Dresseriui Kalifornijos Universitete San Diege (JAV).

Pagrindinis Vyčio Nivinsko mokslinis tyrimų objektas yra kūrybinis eksperimentas su kontrabosu džiazo muzikoje. Kaip tyrėjas dalyvavo penkiose tyrimų konferencijose (Rhythm changes: Jazz Journeys Grace (Austrija), 2019; LMTA metinėse mokslinėse konferencijose, 2020, 2021; 21-oje tarptautinėje muzikos teorijos konferencijoje Muzikos komponavimo principai: kūrybiškumo fenomenas, 2021; Rhythm changes: Jazz Then & Now, Amsterdame (Nyderlandai), 2022).

LMTA Dainavimo katedros docentė. Dėstomas dalykas: Dainavimas. 

Judita Leitaitė (mecosopranas) – tarptautinių konkursų laureatė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, solistė Judita Leitaitė yra viena aktyviausių ir ryškiausių Lietuvos kamerinės vokalinės muzikos atlikėjų, daugiausia dėmesio skiriančių lietuviškos dainos sklaidai. „Manau, jog dainavimas yra mano gyvenimo laimė. Scenoje aš visiškai atsiduodu muzikai, visa kita pamirštu. Dainuodama įsijaučiu į savo kūrinius, gyvenu juose. O juk mano dainuojami kūriniai yra ir istorijos, ir novelės, ir tragedijos, ir komedijos… Jei pats gyvendamas kūriniu į jį įtrauki ir publiką, argi gali būti didesnė laimė atlikėjui?“ – sako dainininkė.

Judita Leitaitė yra pirmojo legendinės „Dainų dainelės“ konkurso 1974 m. laureatė, po 50 metų sėkmingai dainuojanti scenoje. 1986 m. ji su aukščiausiais įvertinimais (tuomet vadinamuoju raudonuoju diplomu) baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, Elenos Dirsienės ir Giedrės Kaukaitės vokalo klases, stažavosi pas garsius vokalo pedagogus: Elizabeth Schwarzkopf (Zalcburgo Mozarteumas, 1990), Carlo Bergonzi (Siena, 1996), Tomą Krausę (Hamburgas, 2000), Jeffrey Goldbergą (Vasa, 2003), koncertmeisterį Sergejų Malcevą (Sankt Peterburgas, 2007–2013).

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai Judita Leitaitė apdovanota Vytauto Didžiojo ordino Riterio kryžiumi, 2005 m. jai paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija, 2015 m. solistė buvo apdovanota medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir tautai“ bei Lietuvos kultūros ministerijos apdovanojimu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Taip pat solistė yra gavusi daugybę padėkos raštų už nepailstantį švietėjišką darbą.

Šalia intensyvios koncertinės veiklos reikšmingą vietą solistės gyvenime užima pedagoginis darbas. Ji yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė, jos kamerinio dainavimo klasę yra baigę žymūs atlikėjai Asmik Grigorian, Kostas Smoriginas, Katerina Tretjakova, Simona Liamo, Viktorija Miškūnaitė, Eugenijus Chrebtovas, Karolis Kašiuba ir daugelis kitų. Taip pat J. Leitaitė moko dainuoti jaunąją kartą Vilniaus B. Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje. Solistė konsultuoja jaunuosius dainininkus ne tik Lietuvoje, bet ir veda dainavimo meistriškumo kursus Suomijoje, dalyvauja tarptautinio vokalistų konkurso Nehama Lifshitz vertinimo komisijos darbe.

LMTA Edukologijos katedros lektorius.

Dėstomas dalykas: Vokiečių kalba.

1983 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo filologo, vokiečių kalbos dėstytojo kvalifikaciją (magistras). 1992 stažavosi Greifsvaldo universitete Vokietijoje. Iki 1986 m. – vokiečių kalbos mokytojas, 1986–1992 m. Vilniaus technikos universiteto (dabar VILNIUS TECH) asistentas, nuo 1992 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius, 1994 – 2025 m. – Kalbų katedros vedėjas. Dėsto vokiečių kalbą ir vokiečių kalbos fonetiką.

Dalyvavo kvalifikacijos kėlimo seminaruose Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, dalyvauja nuotoliniuose Goethe’s instituto mokymuose.

Dėsto vokiečių kalbą Valstybės institucijų kalbų centre kaip laisvai samdomas dėstytojas, yra Goethe’s instituto egzaminuotojas.

LMTA Kamerinio ansamblio katedros docentė. 

Gimė 1979 metais Vilniuje. Mokėsi M. K.Čiurlionio menų mokykloje bei Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje pas prof. J. Urbą.2001–2003 metais griežė pirmuoju smuiku Valstybiniame Kauno styginių kvartete. 2003-2014  metais  smuikininkė griežė Vilniaus m. savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniame orkestre (2010-2014 m. dirbo orkestro koncertmeistere). 2006 metais pedagoginį darbą Ingrida pradėjo dirbti Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje , kamerinio ansamblio skyriuje, o nuo 2011 metų dirba Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje, kamerinio ansamblio katedroje docentės pareigose.

 2017-2020 metais smuikininkė buvo Klaipėdos kamerinio orkestro koncertmeisterė. Nuo 2020 metų Ingrida yra Lietuvos Nacionalinio operos ir baleto teatro koncertmeisterio pavaduotoja.

Nuo 2006 metų Ingrida Rupaitė yra fortepijoninio trio FortVio (Indrė Baikštytė – fortepijonas, Ingrida Rupaitė– smuikas ir Povilas Jacunskas – violončelė) narė . Ansamblis yra keturių tarptautinių konkursų laureatas, bei  2014 m. gavo Lietuvos Respublikos  Vyriausybės meno ir kultūros premiją.

Kaip solistė Ingrida yra grojusi su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru , Lietuvos kariuomenės orkestru,  Jerevano miesto kameriniu  orkestru „Serenada“, Kauno miesto simfoniniu orkestru bei Klaipėdos kameriniu orkestru.  Smuikininkė kaip solistė bei kamerinės muzikos atlikėja yra koncertavusi Austrijoje,  Armėnijoje, Baltarusijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Islandijoje,  Portugalijoje, Ispanijoje, Rusijoje, Izraelyje.

LMTA Fortepijono ir vargonų katedros asistentė, menų daktarė.

LMTA Dirigavimo katedros profesorius. Dėstomi dalykai: Dirigavimas, Magistro meno projektas.

Juozas Domarkas yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentas, LMTA Dirigavimo katedros profesorius. 1951-1955 m. mokėsi Klaipėdos Stasio Šimkaus aukštesniojoje muzikos m-kloje, 1955-1960 m. studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija), 1960-1965 m. – Sankt Peterburgo (Rusija) valstybinėje N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje (prof. Iljos Musino simfoninio ir operinio dirigavimo klasėje). 1963 m. stažavosi pas prancūzų dirigentą Igorį Markevichių (Maskva, Rusija).

1957-1960 m. – Vilniaus miesto profesionalaus pučiamųjų orkestro dirigento padėjėjas, nuo 1964 iki 2015 m. (51 metus) Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro meno vadovas ir vyriausias dirigentas, nuo 2015 m. – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro garbės dirigentas.

Nuo 1968 m. – Lietuvos Muzikos ir teatro akademijos dėstytojas. 1972 m. Juozo Domarko iniciatyva Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo įsteigta Mušamųjų instrumentų klasė. 1972-1991 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Studentų simfoninio orkestro vadovas, 1988-1991 m. – Baltijos akademijos (Vilniaus, Rygos, Talino, Sankt Peterburgo) jaunimo simfoninio orkestro dirigentas, 1995 m. inicijavo LMTA Dirigavimo katedros įsteigimą ir iki 2015-ųjų buvo šios katedros vedėjas, profesorius.

J. Domarko auklėtiniai: Modestas Pitrėnas – Aukso medalio ir Pirmosios premijos laimėtojas Tarptautiniame G. Fitelbergo dirigentų konkurse Katovicuose (Lenkija, 2003), Dainius Pavilionis – Tarptautinio W. Lutoslawskio jaunųjų dirigentų konkurso Baltstogėje laureatas (Lenkija, 2006) ir Tarptautinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso Katovicuose laureatas (Lenkija,2007), Modestas Barkauskas – X tarptautinio G. Fitelbergo dirigentų konkurso Katovicuose laureatas (Lenkija, 2017). Kiti profesoriaus Juozo Domarko mokiniai: Virgilijus Visockis (Kauno valstybinis muzikinis teatras), Egidijus Ališauskas (Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos orkestras), Michał Łukasz Niżyński, Michał Czubaszek, Sofia Guz (Lenkija), Cristian Frattima (Italija), Alaksiej Fralou (Baltarusija), Jan Bubák (Čekija), Aigars Meri (Latvija), Michail Zemtcov (Olandija), Mantas Jauniškis, Karolis Variakojis, Tomas Ambrozaitis, Vytautas Kiminius, Giedrius Vaznys.

1975 m. su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pradėjo rengti jaunųjų Lietuvos atlikėjų koncertus, kurie vėliau tapo Lietuvos jaunųjų atlikėjų festivaliu „Atžalynas“.

Nuo 1964 m. J. Domarko vadovaujamas Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras koncertavo Rusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, D. Britanijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Jugoslavijoje, Graikijoje, Turkijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje ir kt. šalyse, dalyvavo daugelyje Lietuvos ir užsienio festivalių bei renginių. J. Domarkas dirigavo daugelį klasikinės, romantinės, postromantinės ir moderniosios muzikos kūrinių orkestrams Lietuvoje, Rusijoje, Čekijoje, Slovakijoje, Prancūzijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, D.Britanijoje, Ispanijoje, Švedijoje, Suomijoje, Norvegijoje, Danijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Slovėnijoje, Jugoslavijoje, Graikijoje, Turkijoje, Japonijoje, Pietų Korėjoje Argentinoje, Venesueloje, Čilėje ir kt. šalyse.

Daugumos per paskutinius 40 metų sukurtų lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių pirmasis atlikėjas ir propaguotojas. Beveik visi jo diriguoti lietuviški kūriniai įrašyti radijuje, TV, plokštelėse, kompaktinėse plokštelėse. Spektaklių pastatymai: G. Bizet opera „Karmen“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, 1985, Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 1998), M. Ravelio baletas „Dafnis ir Chlojė“, G. Bizet ir R. Ščedrino baletas „Karmen siuita“ (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, 1997), I. Stravinskio opera „Karalius Edipas“ (Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 1997).

Nuo 2010 m. – Tarptautinio M. Oginskio festivalio Plungėje meno vadovas.

J. Domarkas buvo IV, V, VII, VIII, IX tarptautinių G. Fitelbergo dirigentų konkursų Katovicuose (Lenkija, 1991, 1995, 2003, 2007) žiuri narys, Dešimtajame G. Fitelbergo dirigentų konkurse – žiuri pirmininkas, I ir II tarptautinių S. Prokofjevo dirigentų konkursų Sankt Peterburge (Rusija, 1993, 1996) žiuri narys.

Juozui Domarkui paskutiniam iš Lietuvos menininkų buvo suteiktas TSRS Liaudies artisto vardas (1986). Apdovanotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžiumi (1994), Didžiuoju kryžiumi (1998), Norvegijos Karalystės Garbės Komandoro kryžiumi (1998), LR Vyriausybės kultūros ir meno premija (1998), Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija (2000). Suteiktas Plungės miesto Garbės piliečio vardas (2003). Apdovanotas Lenkijos Respublikos Kavalieriaus kryžiaus ordinu (2006), LR Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2011), Vilniaus miesto savivaldybės Aukso medaliu „Už nuopelnus Vilniaus kultūrai“ (2011). Minint vadovavimo Lietuvos nacionaliniam simfoniniam orkestrui 50-ies metų sukaktį, apdovanotas ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Didžiuoju kryžiumi (2014). Lietuvos pramonininkų konfederacijos pagerbtas Petro Vileišio nominacija (2014).

Atnaujinta 2018 12 03

LMTA Džiazo katedros lektorius. 

Linas Rimša – kompozitorius, klavišininkas, acid jazz ir crossover pradininkas Lietuvoje. Jo intriguojančiuose projektuose naujai perkuriamas etninės muzikos paveldas, džiazo standartai, žinomos operų arijos ar šiuolaikinių akademinės muzikos kūrėjų opusai. Diplomuoto kompozitoriaus kūrybinių interesų skalė itin plati – nuo dainų Eurovizijai ar vaikų TV šou iki simfoninės muzikos. Jis komponuoja teatrui, kinui, videoinstaliacijoms, prodiusuoja popmuzikos albumų leidybą, aranžuoja. Džiazo scenoje Linas Rimša debiutavo 2001 metais, pristatydamas tuo metu Lietuvoje dar neplėtotą stilistiką. Mėgstantis laužyti dogmas ir peržengti žanrų ribas, derinti, atrodytų, nesuderinamus dalykus ir atrasti jų bendrą vardiklį, jis kuria įsimintinus, gaivius ir išradingus projektus, tokius kaip „Pavasarinė rūgštis“, „Standartinis gyvenimas“, „Opera in da House“, „Sutartinės Party“, „Die Welt ist Traum(a)“, „Guerrilla Jazz.lt“, „Intymumas“, „Senasis tikėjimas“.

LMTA dėsto džiazo istoriją ir aranžuotę.

Dainavimo katedros profesorius. Dėstomi dalykai: Dainavimas ir Kamerinis dainavimas. 

Deividas Staponkus – Dainavimo katedros profesorius, baigė LMTA bakalauro, magistro ir meno aspirantūros studijas. Dainavimą studijavo prof. Eduardo Kaniavos klasėje, kamerinį dainavimą prof. Sigutės Stonytės dainavimo klasėje. 2003–2004 metais stažavo LNOBT pas prof. Virgilijų Noreiką.

Deividas Staponkus yra tarptautinių konkursų laureatas, nuo 2004 m. yra kviestinis LNOBT operos solistas. Solistas dainavo Armėnijoje, Austrijoje, Danijoje, Estijoje, Čekijoje, JAV, Italijoje, Izraelyje, Latvijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Rumunijoje, Sakartvele, Suomijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.

Vedė dainavimo meistriškumo pamokas: 2008 m. Veimaro F. Liszto aukštojoje muzikos mokykloje (Vokietija), 2010 m. Mannheimo muzikos ir teatro akademijoje (Vokietija), 2015 m. Jazepo Vytuolo muzikos akademijoje (Latvija), 2016 m. Prahos muzikos ir teatro universitete (Čekija), 2016 m. Brno L. Janačeko aukštojoje muzikos mokykloje (Čekija), 2014 m. ir 2018 m. Kaliningrado P. Čaikovskio muzikos mokykloje (Rusija), 2019 m. Pavlodaro muzikos koledže (Kazachija), 2019 m. Geteborgo universiteto muzikos ir dramos akademijoje (Švedija), 2018–2019 m. vedė dainavimo meistriškumo pamokas tarptautiniuose vasaros operos kursuose „Oper Oder–Spree“ (Vokietija), 2020 m. Baku Kara Karajevo menų mokykloje (Azerbaidžanas), 2020 m. Batumi Art Teaching University (Sakartvelas), 2021 m. dėstė Jerusalem Lyric Opera Studio (Izrealis). Nuo 2020 m. kaip vokalo pedagogas konsultuoja Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistus.

Prof. Deividas Staponkus kviečiamas būti tarptautinių dainavimo konkursų vertinimo komisijos nariu, jo studentai yra daugelio tarptautinių konkursų laureatai, dainuojantys LNOBT, Milano La Scala (Italija), Teatro Filarmonico di Verona (Italija), Teatro Pergolesi (Italija), Karlsrūhės teatre (Vokietija), Baden Badeno teatre (Vokietija), Kammeroper Munich (Vokietija), Theater Koblenz (Vokietija), Anhaltisches Theater Dessau (Vokietija), Staatstheather Augsburg (Vokietija), Aalto-Musiktheather Essen (Vokietija), St. Galleno teatre (Šveicarija), Volksoper Wien (Austrija), Nederlandse Reiseopera (Nyderlandai), Malmö Opera (Švedija). 

LMTA Kamerinio ansamblio katedros Šiuolaikinės muzikos specializacijos docentas. 

Pagrindinės pianisto, perkusininko, kompozitoriaus ir improvizatoriaus Arno Mikalkėno veiklos sritys – džiazas, improvizacinė ir elektroakustinė muzika. Tai garsui atidus kūrėjas, nebijantis, netgi priešingai, siekiantis peržengti bet kokius muzikinius rėmus, ieškoti savito santykio su muzika. A. Mikalkėno muzikinių patirčių kraitis ypač gausus. Ne tik klasikinės ir džiazo muzikos studijos, bet ir musique concrète, roko, metalo ir kitų žanrų atgarsiai.

Vienas pagrindinių kolektyvų, kuriuose groja A. Mikalkėnas – laisvojo džiazo trio „Ąžuoliniai berželiai“. Per savo karjerą šis kūrėjas yra grojęs ne tik su Vladimiru Tarasovu, Arkadijumi Gotesmanu, Daliumi Naujokaičiu, Liudu Mockūnu, Eugenijum Kanevičiumi ir kt., bet ir su ne mažiau įdomiais užsienio kūrėjais: Kenny Wollesenu, Michaelu Moore’u, Davidu Stackenu, Haakonu Berre, Anne Liis Poll, Nuria Andorra, Santiago Quintansu ir kt. Produktyviai bendradarbiauja su šiuolaikinio alternatyvaus teatro bei hepeningų kūrėju Justinu Kalinausku. Arno Mikalkėno diskografiją sudaro 18 albumų.

Savo patirtimi A. Mikalkėnas dalinasi su studentais. Šiuo metu dėsto LMTA, taip pat Kaune – Juozo Gruodžio konservatorijoje, neseniai kartu su Daiva Masaityte atidarytoje muzikinio ugdymo erdvėje „Jazz Academy“.

LMTA Koncertmeisterio katedros profesorė.

Dėstomi dalykai: Akompanimentas ir Lied Koncertmeisteris, Interpretacijos seminarai, Asistentinė praktika, Akompanimento atlikimo praktika.

El. paštas: egle.viksraitiene@lmta.lt

1977-1982 m. studijavo Maskvos P. Čaikovskio vardo konservatorijoje,  prof. Tatjanos Nikolajevos klasėje, kur įgijo pianistės solistės, koncertmeisterės, kamerinio ansamblio artistės bei pedagogės kvalifikaciją. 1993-1995m. stažavosi LMTA Spec. fortepijono katedroje, pianistės prof. Aldonos Dvarionaitės fortepijono klasėje, 1995m. vasarą tobulinosi tarptautiniuose pianistų-solistų ir koncertmeisterių Mozarteumo (Salzburgas) solo fortepijono ir koncertmeisterio interpretacijos kursuose pas prof. G. Mounier ir prof. A. Zakotnik. 1985 m. Lietuvos mokslų akademijoje išklausė kursą ir apsigynė filosofijos ir užsienio (anglų) kalbos kandidatinį minimumą.

1996-1997m. iškovojo ir buvo apdovanota prestižine Fulbrighto stipendija.  Atliko mokslo tiriamąjį ir kūrybinį darbą bei stažavosi kaip pianistė- koncertmeisterė ir solistė  Majamio universitete (JAV)  prof. P. Posnako ir prof. J. R. Floydo klasėse, 2005-2006 m., gavusi antrą kartą Fulbrighto stipendiją, tęsė mokslo tiriamąjį darbą amerikiečių kamerinės vokalinės muzikos srityje ir dalyvavo Kanzaso universiteto (JAV) muzikinio teatro ir muzikos departamentų kūrybiniuose projektuose. Eglė –  tarptautinio konkurso Čekijoje laureatė ( I premija ). 2020 m. apdovanota geriausio koncertmeisterio diplomu tarptautiniame muzikos konkurse „Šilko kelias“ (International Music Competition „Silk Way“) Sakartvele.

Nuo 1982 m. dirbo dėstytoja LMTA Bendro fortepijono katedroje, o nuo 1986 m. vyr. dėstytojos pareigose.  1987 m. pradėjo dirbti LMTA Koncertmeisterio katedroje, kur dirba iki šiol. 1998m. jai buvo suteiktas docentės vardas, o  2021m. – profesorės vardas. 1993-1995 m. lygiagrečiai pedagoginiam darbui dirbo koncertmeistere Vokalo katedroje doc. G. Apanavičiūtės ir prof. V. Mikštaitės klasėse.

Kūrybinė veikla

Per visus savo kūrybinės veiklos metus surengė apie 900 pasirodymų. Baigusi studijas Maskvoje nuo 1982 metų koncertavo kaip solistė su Lietuvos kameriniu orkestru, vadovaujamu prof. S. Sondeckio bei su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, vadovaujamu prof. J. Domarko. Kaip solistė ir koncertmeisterė koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose, taip pat Filipinuose, Malaizijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Floridoje, JAV, Suomijoje, Baltarusijoje, Rusijoje, Estijoje. Akompanavo skirtingiems dainininkams (I. Milkevičiūtei, V. Noreikai, D. Sadauskui, I. Zelenkauskaitei, N. Katilienei, J. Rudžianskaitei, V. Taurinskaitei, D. Puišiui, R. Karpiui, I. Misiūrai, R. Vaicekauskaitei, L. Jonutytei, D. Staponkui, J. Staniunui, (JAV), A. Gian (JAV), Leslie Bennet (JAV), Miglei Žaliukaitei (Lietuva-JAV), Steinui Skrejvold (Norvegija), V. Baumilai, J. Lapatinskui, I. Žiliūtei ir kt.) bei instrumentininkams (L. Šulskutei, R. Butvilai, A. Stulgiui, B. Traubui, A. Paukštei, R. Romoslauskui ir kt.). 1990 m. dalyvavo tarptautiniame kamerinės muzikos (duetų) konkurse Paryžiuje. 1996 m., kartu su dainininke N. Katiliene, kaip koncertmeisterė dalyvavo tarptautiniame dainininkų konkurse Coburge (Vokietija), kur solistė iškovojo III premiją ir specialų prizą. 1997 m. ir 1999 m. kaip koncertmeisterė dalyvavo tarptautiniuose dainininkų konkursuose Deutschlandsberge (Austrija) ir Paryžiuje (Prancūzija). Koncertus surengė Lietuvos nacionalinės ir Kauno valstybinės filharmonijos, J. Gruodžio konservatorijos, Kauno lėlių teatro bei Šiaulių filharmonijos, Saulės koncertų ir „Laiptų“ galerijos salėse. Taip pat koncertavo Panevėžio galerijoje bei Muzikiniame teatre, Klaipėdos koncertų salėje, Biržų pilyje, Anykščių koplyčioje, Raseinių kultūros centre, Kretingos muziejaus Žiemos sode, Palangos Gintaro muziejuje. Vilniuje –  Lietuvos Taikomosios dailės muziejaus Arsenalo salėje, Vilniaus rotušėje, Šv. Jonų bažnyčioje, Šv. Kotrynos bažnyčioje, Vilniaus Dailės akademijoje, LMTA Didžiojoje salėje, Marijos ir Jurgio Šlapelių name-muziejuje, literatūriniame A. Puškino muziejuje, Mažajame teatre, Elfų teatre, S. Vainiūno namuose, Lietuvos žydų bendruomenės Jašos Heifeco salėje, Lietuvos muzikos, teatro ir kino muziejuje, Verkių rūmuose, Socialinės globos namuose ir kt. Dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose VIII tarptautiniame Thomo Manno festivalyje Nidoje,  IV ir VI tarptautiniuose Ch. Frenkelio vilos vasaros festivaliuose Šiauliuose, XII tarptautiniame operos ir simfoninės muzikos festivalyje „Muzikinis pajūris 2009“, X, XI ir XII Bistrampolio festivaliuose Bistrampolio dvare prie Panevėžio, XIX ir XXI muzikos festivaliuose „Sugrįžimai“, tarptautiniame festivalyje Paliesiaus dvare 2019, tarptautiniame kamerinės muzikos festivalyje „Žiemos kelias“ galerijoje Bieliajevo Maskvoje (2014). Išskirtini rečitaliai su Natalija Katiliene Tampere konservatorijos (Suomija) Didžiojoje salėje (2003) bei Gardino konservatorijos (Baltarusija) Didžiojoje salėje (2008), rečitaliai Kansaso universiteto Swarthout koncertų salėje ir Hunda Hiebert muzikinių vakarų cikle, talkinant prof. Leslie Bennet ir prof.  John Staniunui (2005). Pažymėtini koncertai su Migle Žaliukaite JAV: Lietuvos respublikos konsulate Niujorke, Balzeko muziejuje Čikagoje, Šv. Anos bažnyčioje Ročesteryje (2017), taip pat rečitaliai Piarnu menų gimnazijoje su Raminta Vaicekauskaite ir Borisu Traubu (Estija, 2018) ir koncertas, skirtas Bostono Lituanistinės mokyklos 70-čiui su Migle Žaliukaite ir Deividu Staponkum (2019).  

2001 m. liepos – rugpjūčio mėnesiais dirbo koncertmeistere tarptautiniuose dainininkų ir pianistų vasaros kursuose Zalcburge, organizuojamuose Majamio universiteto (Florida), o 2008–2009 m. rugsėjo – sausio mėnesiais – Kanzaso universiteto Teatro ir Muzikos departamentuose, kaip koncertmeisterė ir korepetitorė su režisieriumi iš Niujorko Tazewell Thompson ir dirigentu David Neely. Dalyvavo Kurto Weillo operos – miuziklo „Street scene“ pastatyme. 2011 m. dirbo koncertmeistere-pedagoge tarptautiniuose meistriškumo kursuose-konkurse Klaipėda – Bostonas, taip pat įdomiuose muzikiniuose projektuose. Miuzikle „Jaques Brel is Alive and Well and Living in Paris“ buvo muzikinės dalies vadove ir pianiste-koncertmeistere, atlikusia uvertiūrą ir 26 dainas aštuonių viešų spektaklių metu Kanzaso universiteto Teatro salėje (2005).  2010 m. gyvai atliko Douglas J. Cohen miuziklą „No way to treat a lady“ (režisierius John Staniunas, JAV) Elfų teatre. Išskirtiniai kūrybiniai projektai: „Sudeginti negalima pasigailėti. Joanos Arkietės manifestas” – improvizacija G. B. Shaw pjesės „Šventoji Joana“ ir G. Verdi operos „Žana d’Ark“ temomis, kuriame dalyvavo aktorė Eglė Tulevičiūtė, dainininkė Natalija Katilienė, violončelininkė Vita Šiugždinienė, fleitininkė Laima Šulskutė ir Eglė Perkumaitė (2013-2014), „Nepažįstamosios laiškas“ (vienos dalies parafrazė balsui ir fortepijonui Stefano Zweigo novelės motyvais, 2015, 2017, 2020) ir „Dingusio Vilniaus Lakštingalos“ (Jozepho Franko knygos Vilnius – XIX amžiuje: atsiminimai motyvais), kuriuose Perkumaitė buvo muzikinės dalies vadove. Pastarajame projekte atliko Saljerio vaidmenį prie fortepijono (2024). Dalyvavo „Didžiajame muzikų parade 2007“, „Musica magna“ žygis per Lietuvą Druskininkuose ir Alytuje ir „Didžiajame muzikų parade  2015“ radijuje ir televizijoje (tiesioginis eteris) bei Didžiosios muzikos mugės renginiuose Birštone, taip pat daugelyje Lietuvos muzikų rėmimo fondo ir Muzikų sąjungos organizuojamų vakarų: B. Brazdžionio, V. Barkausko, F. Bajoro, P. Dikčiaus ir kt. Amerikos ambasados kvietimu dalyvavo koncertuose „Amerikos kultūros mėnuo 2007 ir 2008“ bei proginiuose Amerikos kultūros centro, Britų ambasados, Austrų ambasados organizuotuose renginiuose, Vyriausybės bei Prezidentūros minėjimuose.

Kartu su dainininkėmis Natalija Katiliene ir Jūrate Rudžianskaite išleido kompaktinę plokštelę „American Chamber Vocal Music“ (liet. Amerikiečių vokalinė kamerinė muzika). Eglė šios plokštelės sudarytoja ir redaktorė. 2014 metais kartu su dainininke Natalija Katiliene (sopranas) įrašė kompaktinę plokštelę „Sergej Rahmaninov.  Romansai“, kurią išleido Muzikų sąjunga. 2016 metais pasirodė dar dvi kompaktinės plokštelės: „Forgotten Lithuanian songs and arias“ (su Migle Žaliukaite, mecosopranas) ir  „Cesar Cui. Kaleidoscope op. 50. 24 Pieces Characteristic For Violon And Piano“ (su Borisu Traubu, smuikas).

Eglės Perkumaitės Vikšraitienės klasę baigė apie šimtą absolventų. Ji ruošia studentus įvairiems meistriškumo kursams, jos studentai dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose. Profesorė veda interpretacinius seminarus, meistriškumo kursus Lietuvoje ir užsienyje, pagal Erasmus programą stažavosi Danijos nacionalinėje šiuolaikinio šokio mokykloje (Kopenhaga), kur specializavosi ir susipažino su pianistų koncertmeisterių ruošimo programa ir metodologija choreografijos srityje, ko pasiekoje skaito interpretacijos seminarus magistrantams. Taip pat pagal Erasmus programą stažavosi Londono Karališkoje akademijoje (Jungtinė Karalystė), Macedonijos universitete (Thessaloniki) Graikijoje.

LMTA Choro dirigavimo katedros profesorius.

Dėstomi dalykai: dirigavimas, dalyko dėstymo metodika, pedagoginis repertuaras.

Profesorius Povilas Gylys gimė Vilniuje. 1970 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją prof. A. Budriūno ir H. Perelšteino klasę, 1973 m. Leningrado N. Rimskio – Korsakovo valstybinės konservatorijos aspirantūrą prof. A.Michailovo klasę, 1977-1978 m. tobulinosi Vienos Muzikos ir sceninio meno aukštojoje mokykloje prof. G. Thoiringo ir K. Östereicherio klasėje.

1965-1971 m.Povilas Gylys dirbo berniukų ir jaunuolių choro ,,Ąžuoliukas“ chormeisteriu-dirigentu, 1973-1975 m. – vyrų choro ,,Varpas“ meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1976-1981 m. – Vilniaus universiteto akademinio choro meno vadovas ir dirigentas, 1981-1988 m. – Lietuvos televizijos ir radijo valstybinio choro meno vadovas ir vyr. dirigentas, 1988-2005 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros choro studijos vadovas, 2001-2015 m. – valstybinio choro ,,Vilnius“ meno vadovas ir vyr. dirigentas. Nuo 2016 m. prof. Povilas Gylys vadovauja ,,Ąžuolų klubo“ vyrų chorui.

Su chorais ir orkestrais Povilas Gylys parengė ir atliko per 90 kantatų, oratorujų, operų, 600 kūrinių įrašė į LRT fondus, išleido 20 CD.  Koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje( Latvija, Estija, Lenkija, Vokietija, Austrija, Anglija, Čekija, Vengrija, Portugalija, Italija,Rusija,Baltarusija, Ukraina, Gruzija, Armenija, Azerbadžianas, Graikija).Prof. P.Gylys chorų konkursų laureatas, Šv. Jokūbo sakralinės choro muzikos festivalio įkūrėjas ir meno vadovas (2011-2015m.), veda seminarus, skaito paskaitas apie Lietuvos chorinę kultūrą Latvijoje, Estijoje, Čekijoje, Lenkijoje, Italijoje, Švedijoje, Rusijoje.

Nuo 1973 m. Povilas Gylys dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedroje, nuo 1986m.- docentas , nuo 1991 m. – profesorius, 1995 – 2005 m. katedros vedėjas, 2005 – 2011 m.-LMTA Studijų prorektorius, 2005 – 2016 m. LMTA Senato narys.

Prof. Povilas Gylys parengė 74 choro dirigentus, iš jų tarptautinių konkursų laureatai : A.Girdzijauskas, A.Vildžiūnas, R.Katinas, V.Savickaitė, A.Novikas, R.Daugėla, T.Ambrozaitis, D.Pavilionis, V.Mažintaitė, R.Šumila, L.Balandis.

Prof. Povilas Gylys 1985, 1990, 1994, 1998, 2003, 2006, 2009, 2014, 2018, 2024 m. Lietuvos Dainų švenčių Vyriausiasis dirigentas, Baltijos šalių studentų švenčių ,,Gaudeamus“ 1978,1981, 1991,1995,1999, 2004, 2006,2011, 2022 m. meno vadovas ir vyr. dirigentas.

1975-1981 ir 1995-2005 m. prof. Povilas Gylys – Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos Choro skyriaus mokytojas, nuo 1996 m. – mokytojas –ekspertas.                                                  Prof. Povilas Gylys Lietuvos chorų sąjungos Etikos komisijos pirmininkas, Lietuvos muzikų sąjungos narys, Tarptautinio sakralinės chorų muzikos konkurso – festivalio Balstogėje (Lenkija ) konsultantas.

Apdovanojimai:

• 1979 m. – Lietuvos Vyriausybės premija už koncertų ciklą Vilniaus universiteto 400 metų jubiliejaus proga
• 1984 m. – Lietuvos nusipelnęs meno veikėjas
• 2004 m. – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino Karininko kryžius
• 2022 m. – Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija

LMTA Džiazo katedros docentas. 

Darius Rudis nuo 5-ių metų pradėjo mokytis skambinti fortepijonu ir akordeonu Balio Dvariono muzikos mokykloje. Vėliau mokėsi kompozicijos pas kompozitorių Rytį Mažulį. Mušamaisiais instrumentais susidomėjo būdamas 15-os metų. Tallat-Kelpšos konservatorijos džiazo skyriuje baigė mušamųjų instrumentų specialybę, o LMTA  – atlikėjo bei pedagoginio magistro studijas. Vienerius metus mokesi Gröningeno konservatorijoje Olandijoje pas Ralph Peterson-USA bei Steve Altenberg-USA. Šiuo metu jau 22-us metus dėsto mušamuosius instrumentus, ritmiką bei ansamblį Vilniaus Kolegijoje, Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje ir LMTA. Aktyviai dalyvauja koncertinieje veikloje klubuose bei festivaliuose su žymiais Lietuvos bei užsienio muzikantais.

„Muzika – tai labai ypatingai įdomi bei neišsemiama mokymuisi kalba,  todėl vis išbandau save įvairiausiuose muzikos stiliuose: jazz, pop, latin, club, experimental, jam band, rock, reggae, world, folk, elektronika, gospel, ir t.t.“

D. Rudis turi svarią sceninę patirtį. Džiazo scenoje debiutavęs dar 1999 m., pastaruoju metu jis yra vienas užimčiausių šalies būgnininkų ir yra įvardijamas vienu geriausių bugnininkų Lietuvoje. Koncertuoja su daugeliu autoritetingiausių Lietuvos džiazo ir populiariosios muzikos atlikėjų.

Dalyvavo įvairiuose užsienio festivaliuose Graikijoje, Suomijoe – Pori Jazz, Šveicarijoje –Montreaux Jazz, Lucern, Ziurich, Belgijoje – Jazz Village, Luxembourge – Jazz Rally, Moldovoje –Black Elephant, Prancuzijoje – Jazz Colors ir Cafe Universel, Čekijoje, Rusijoje – Sergejaus Kuriohino festivalyje, Jazz Filharmonic Hall, Estijoje – Jazz Kaar, Latvijoje – Rigas Ritmi, Švedijoje  – Nefertiti jazz club, Stockholm-Södra Theatr, Lenkijoje – Gdansk, Varshava, Gdynia, Danijoje – Copenhaga, Olandijoje – džiazo klubuose, Groningene, Amsterdame, Hagoje, Baltarusijoje, Londone – Cargo, Vokietijoje vyko 40-ies koncertų turas skirtinguose miestuose, Ispanijoje – Madride, Barselonoje, Vengrijoje, Dubline, Ukrainoje Lvovo, Kijevo džiazo festivaliuose, Kaliningrade – Cyti jazz ir Segovijos folko festivaliuose, Kazachstane – Astanoje, Almatoje, Airijoje, Birmingemo džiazo festivalyje, Turkijoje – Alanijos džiazo festivalyje.
Lietuvoje vykstančiuose Kauno, Birštono, Klaipėdos, Nidos, Šiaulių, Elektrėnų, Vilniaus, Mama Jazz, Tamsta, Karklės, Roko Naktys, Tundra, Dramblys, VDU Jazzo jungtis, Bliuzo Naktys, Rafes, Kristupo, Bardų, Panemunės, Granatos festivaliuose, Galapagai, Jūos šventė, Satta outside, Be2gether,  Broma, Impresijos, Gaidos, Pažaislio vasaros festivalyje ir daugelyje kitų,. 

Grojo su tokiomis žvaigždėmis kaip Philip Hamilton, Chielli Minucci, Frank Marocco, Victor Mendoza, Austin Becker, Niki Haris, Gene Perla, Sheila Charles (USA), Gaio De Lima (Brazilija), Federico Manzenares (Argentina), Alex Tuomarilla (Suomija), Volfgang Lackerschmid, Hendrik Meurken, Bern Homan (Vokietija), Robin Aristorenas (Didžioji Britanija), Renzo Rugieri (Italija), Saska Laroo (Olandija), Herbie Kopf (Šveicarija), Bilal Karaman (Turkija), Njabulo Madlala (Pietų Afrikos Respublika), Anatolij Vapirov (Bulgarija), Sofija Rubina, Toivo Unt (Estija), Vladimir Tarasov, Petras Geniušas, Artūras Anusauskas (Lietuva).

LMTA Dainavimo katedros docentė. Dėstomas dalykas: Dainavimas. 

Julija Stupnianek (sopranas) dainavimo studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė 2001 m. (prof. Irenos Laurušienės klasė). 1999 m. dalyvavo tarptautiniame prof. Ingeborgos Wamser seminare Vienoje, 2000 m. tobulinosi pas žymų baritoną H. Hagegordą (Švedija). Dalyvavo G. Preobraženskajos rusų romansų interpretavimo kursuose. 2002 m. „Opera Island“ Bornholmo vasaros akademijoje parengė Fjordilidži vaidmenį W. A. Mozarto operoje „Visos jos tokios“ (rež. Jonathanas Milleris). 2003 m. už meno projektą Lietuvos muzikos ir teatro akademija jai suteikė meno licenciato laipsnį. J. Stupnianek – LMTA docentė.

Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre debiutavo 2000 m. Violetos vaidmeniu G. Verdi operoje „Traviata“.

2000 m. dalyvavo Usedomo muzikos festivalyje (Vokietija) ir Šv. Kristoforo vasaros muzikos festivalyje Vilniuje, 2001 m. – Rostoko Baltijos šalių (Vokietija) ir Helsinkio (Suomija) festivaliuose. Vilniuje vykstančiame šiuolaikinės muzikos festivalyje „Gaida“ J. Stupnianek dalyvavo J. Juzeliūno kantatos „Gėlių kalbėjimas“ pastatyme kartu su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru. 2019 m. dainavo tarptautiniame akordeonų festivalyje Liubline (Lenkija), yra nuolatinė baroko muzikos festivalio „Riviere delle Palme“ (Grottamare, Italija) dalyvė. 2024 m. daainavo Šv. Onufrijo vargonų muzikos festivalyje (Vaisto, Italija), tarptautiniame festivalyje „Muzika sename vienuolyne“ Vilniuje. 2025 m. – tarptautiniame festivalyje „Citta Sant’Angelo“ (Italija).
2004 m. sausio mėn. Liu vaidmeniu G. Puccini operoje „Turandot“ J. Stupnianek debiutavo Latvijos nacionalinėje operoje.

Solistė yra daugelio konkursų laureatė. 1999 m. ji laimėjo tarptautiniame J. Dichlerio konkurse Vienoje (III vieta), 2000 m. – tarptautiniame konkurse „Romansiada“ Maskvoje (III vieta), 2000 ir 2001 m. Vilniuje tapo V. Jonuškaitės-Zaunienės konkursų nugalėtoja (I vieta). 2003 m. „Operos švyturių“ apdovanojimuose tapo nominacijos „Metų operos viltis“ laureate. 2005 m. laimėjo III vietą tarptautiniame dainininkų ir pianistų koncertmeisterių konkurse Vilniuje, 2005 m. Kijevo tarptautiniame dainininkų konkurse (Ukraina) ir 2006 m. tarptautiniame jaunųjų operos solistų konkurse „Art and Education in the XXI-st Century“ (Suomija) pelnė Didįjį prizą. 2011 m. pavasarį tarptautinio forumo „Musical Performance and Pedagogy“, vykusio Lonigo (Italija) ir Vienoje (Austrija), vokalistų konkurse tapo Grand Prix laureate. 2018 m. tapo nominacijos „Romansų karalienė“ konkurse San Marine (Italija).

J. Stupnianek yra parengusi soprano partijas W. A. Mozarto, R. Schuberto, J. Haydno ir kt. oratorinio pobūdžio kūriniuose, kameriniuose koncertuose dainuoja daug vokiečių, prancūzų, italų, rusų ir lietuvių autorių dainų. Dažnai koncertuoja su ansambliais „Musica Humana“, „Vilniaus arsenalas“, kameriniu orkestru „Cantus“.

2010 m. dainavo Abros vaidmenį Lietuvos nacionalinės filharmonijos 70–mečio proga parengtoje A. Vivaldi oratorijoje „Juditos triumfas“.

Solistė dirbo su dirigentais Sauliumi Sondeckiu, Jonu Aleksa, Juozu Domarku, Liutauru Balčiūnu, Martynu Staškumi, Vytautu Viržoniu, Modestu Pitrėnu, Sesto Quatrini, Robertu Šerveniku, Donatu Katkumi, Algirdu Vizgirda, Stefanu Lano, Josephu Walnigu, Bernhardu Siebereriu ir Manfredu Honecku.

Gastroliavo Austrijoje, Danijoje, Didžiojoje Britanijoje, Lenkijoje, Rusijoje, Suomijoje, Švedijoje, Šveicarijoje, Vokietijoje, Izraelyje, o su LNOBT – tarptautiniuose muzikos festivaliuose Slovėnijoje ir Italijos mieste Ravenoje. 2022 m. surengė rečitalius Bragansos teatre bei Mačedos koncertų salėje Portugalijoje. 2022 ir 2023 m. koncertavo Jonijos akademijos salėje (Kerkyra, Graikija), 2025 m. – Torremaggiore pilyje (Italija).

Nuo 2005 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto dainavimą. 2010 m. vedė meistriškumo kursus Kazachijos konservatorijoje Alma Atoje, 2022 m. – Bragansos konservatorijoje (Portugalija), Lietuvoje, Jonijos akademijoje (Kerkyra, Graikija).

Sukurti vaidmenys:
Rita (G. Donizetti „Rita“)
Franciska Kaljari (J. Strauss „Vienos kraujas“)
Violeta (G. Verdi „Traviata“)
Fjordilidži (W. A. Mozart „Visos jos tokios“)
Dona Ana (W. A. Mozart „Don Žuanas“)
Agata (C. M. von Weber „Laisvasis šaulys“)
Prilepa (P. Čaikovskij „Pikų dama“)
Liu (G. Puccini „Turandot“)
Džuljeta (Ch. Gounod „Romeo ir Džuljeta“)
Apolonija (E. Geist „Dionizo sugrįžimas“)
Eudoksija (J. F. Halévy „Žydė“)
Dalia (B. Dvariono „Dalia“)
Gerhilda (R. Wagner „Valkirija“)
Vanduo (R. Portman „Mažasis princas“)
Amelija (G. Verdi „Kaukių balius“)
Adina (G. Donizetti „Meilės eliksyras“)
Eglė (V. Klova „Pilėnai“)
Mersedes (G. Bizet „Karmen“)
Marcelina (W. A. Mozart „Figaro vedybos“)
Uogelė Bruknelė (J. Tamulionio „Bruknelė“)
Tatjana (P. Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“)
Rozalinda (J. Strauss „Šikšnosparnis“)
Rozina (G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“),
Mimi (G. Puccini „Bohema“)
Anina (R. Strauss „Rožės kavalierius”) ir kt

LMTA Edukologijos katedros lektorė.

Dėstomi dalykai: Prancūzų kalba ir fonetika, Ispanų kalba.

Ana Maleckaitė gimė Vilniuje, teisininkės ir inžinieriaus šeimoje. Mokėsi ir baigė Vilniaus B. Dvariono muzikos mokyklos choro dirigavimo specializaciją.

1989 m. baigė Vilniaus 22-ąją vid. mokyklą ir įstojo į Vilniaus universiteto prancūzų k. studijas Filologijos fakultete. 1994 m. pabaigusi universitetines studijas pradėjo dirbti vertėja, nuo 1996 m. dėsto prancūzų kalbą Vilniaus dailės akademijoje, o nuo 2012 m. prancūzų kalbą ir fonetiką bei ispanų k. fonetiką Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Dirba įvairiuose kalbų kursų projektuose, dalyvauja įvairiuose renginiuose, stažuotėse ir kvalifikacijos kėlimo kursuose. Labai džiaugiasi galėdama pritaikyti muzikinį ir filologinį išsilavinimus muzikos ir teatro akademijos studentų užsienio kalbų muzikos kontekste įgūdžiams lavinti.

LMTA Kamerinio ansamblio katedros docentas. Dėstomi dalykai: kvartetas, kamerinis ansamblis.

Rokas Vaitkevičius – violončelininkas, violončelės bei kamerinės muzikos dėstytojas. Gimė Kaune, kurį laiką mokėsi groti fortepijonu A. Kačanausko muzikos mokykloje, kiek vėliau perėjo į J. Naujalio muzikos gimnaziją, į šviesaus atminimo K.V. Petrausko violončelės klasę. Ten ir baigė savo pirmuosius mokslus. Vėliau sekė LMTA – bakalauro ir magistro studijos prof. R. Armono klasėje, bei studijos su kvartetu Europos kamerinės muzikos akademijoje (ECMA). Nuolat tobulinosi pas elitinius kamerinės muzikos dėstytojus Hatto Beyerle ir Johannes Meissl. Šiuo metu yra styginių kvarteto „Mettis“ narys ir įkūrėjas, violončelių ansamblio „Cello Club” narys, LNOBT orkestro violončelių grupės koncertmeisteris, bei LMTA kamerinio ansamblio ir styginių instrumentų katedrų dėstytojas. 2016 metais su Mettis kvartetu laimėjo 2ąją vietą ir specialų prizą prestižiniame Bordo styginių kvartetų konkurse bei pirmąją vietą V. Rimbotti kvartetų konkurse Florencijoje. 2017 metų gegužę pirmajame tarptautiniame Klaipėdos violončelininkų konkurse laimėjo 3-iąją vietą, specialų prizą už Anatolijaus Šenderovo kūrinio atlikimą bei publikos simpatijos prizą. Su Mettis kvartetu koncertavo tokiose salėse kaip Wigmore Hall Londone, Konzerthaus Berlyne, Fundacao Calouste Gulbenkian Lisabonoje, Laeiszhalle Hamburge, Hotel des Invalides Paryžiuje, Washington Galery of Arts Vašingtone. Verta paminėti šiuos festivalius: Montplellier Radio France, Luberon, Aix-en- Provence (Prancūzija), Haydn (Vengrija), Utrecht (Olandija) bei Vilniaus festivalis. Įvairių orkestrų bei ansamblių sudėtyse yra koncertavęs daugybėje koncertų ir festivalių visame pasaulyje. Muzikas scena yra dalinęsis su tokiais muzikantais kaip Sergey Krylov, Miguel da Silva, Quartetto di Cremona, Mūza Rubackyte, Alexander Paley. Su Mettis kvartetu kelis kartus gastroliavo Kinijoje, 2018 metų gale debiutavo Izraelyje, Panamoje, JAV ir Kanadoje.

LMTA Koncermeisterio katedros vedėja, docentė, meno daktarė.

Dėstomi dalykai: Akompanimentas, Akompanimentas ir Lied, Skaitymas iš lapo, Interpretacijos seminarai, Magistrantų meno projekto tiriamųjų darbų rengimas ir vertinimas, Fortepijono meno istorija.

Jonė Punytė-Svigarienė – pianistė, koncertmeisterė, pedagogė, meno daktarė.

2008 m. pianistė baigė meno aspirantūros studijas Lietuvos muzikos ir reatro akademijoje (prof. Olgos Šteinberg, prof. Veronikos Vitaitės klasės). 2001-2006 m. stažavo Štutgarto (Vokietija) aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje (prof. Konrad Richter, prof. Cornelis Withoefft), 2004–2006 m. Trosingeno (Vokietija) aukštojoje muzikos mokykloje prof. Eckart Sellheim klasėje studijavo hammerklavier – istorinio fortepijono – atlikimo subtilybes. 2025 m. Jonė Punytė-Svigarienė įgijo meno daktarės vardą, meninio tyrimo tema „Ankstyvojo fortepijono vaidmuo Lied žanre: istoriškai pagrįsti atlikimo aspektai“.

Punytė-Svigarienė taip pat yra Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja metodininkė, 2011–2025 m. šios mokyklos Akompanimento ir Koncertmeisterių metodinės grupės vadovė.

2006–2024 m. pianistė dirbo vyr. koncertmeistere LMTA Dainavimo, Styginių bei Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedrose. Punytė-Svigarienė nuolat kviečiama dirbti koncertmeistere tarptautiniuose konkursuose Lietuvoje ir užsienyje.

Pianistė yra mokslinių-metodinių leidinių autorė, rengia pranešimus, straipsnius fortepijoninio atlikimo, akompanavimo, Lied interpretavimo temomis. 2023 m. išleista metodinė priemonė “Akompanimento skaitymo iš lapo pratybos”.

Pianistė sėkmingai dalyvavo konkursuose: kamerinių ansamblių konkurse Vilniuje laimėjo I vietą (2000), Vilniaus I tarptautiniame dainininkų ir koncertmeisterių konkurse – II vietą (2005), VI tarptautiniame F. Schuberto ir moderniosios muzikos konkurse Grace – I premiją ir specialų prizą už geriausiai atliktą šiuolaikinį kūrinį Lied kategorijoje (su dainininke W. Nakaso, 2006, Austrija).

Jonė Punytė-Svigarienė dalyvavo festivaliuose Lietuvoje, Austrijoje, Vokietijoje, Italijoje, grojo su LMTA, VDU, LNSO orkestrais. Atlikėjos koncertinės veiklos spektras – nuo XVIII a. repertuaro ankstyvajam fortepijonui iki šių dienų užsienio ir Lietuvos kompozitorių kūrinių įvairioms sudėtims. Pianistė nuolat bendradarbiauja su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru (dir. – Modestas Pitrėnas), koncertuoja Lietuvos Ansamblių Tinklo sudėtyje (vadovas – Vykintas Baltakas), rengia kamerinės vokalinės muzikos programas su Gunta Gelgote (sopranas), Saule Šeryte (mecosopranas), Giedriumi Prunskumi (baritonas), Renata Dubinskaite (mecosopranas) ir kitais scenos partneriais.

LMTA Dirigavimo katedros profesorė

Dėstomi dalykai: Simfoninių partitūrų skaitymas, Instrumentuotė, Orkestro muzikos stilių istorija, Operos dramaturgija.

El. paštas: audrone.nekrosiene@lmta.lt
Tel. nr. +370 68614 066
www.muzikusajunga.lt/nariai/audrone-zigaityte-nekrosiene

Audronė Žigaitytė-Nekrošienė – kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė, leidėja, publicistė, kultūros projektų ir festivalių organizatorė, edukatorė, Lietuvos kompozitorių sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narė.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja (nuo 1983 m.), muzikos meno ir mokslo žurnalo „Muzikos barai“ vyriausioji redaktorė ir leidėja (nuo 1998 m.,) Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė (nuo 2010 metų). Jos veikla apima platų spektrą – nuo muzikos kūrybos (ypač operos žanre) iki kultūros politikos formavimo, viešųjų ryšių, leidybos edukacijos ir inovatyvių projektų, jungiančių įvairius menus, kūrėja.

Išsilavinimas ir akademinė veikla

Audronė Žigaitytė gimė 1957 m. sausio 12 d. Vilniuje, kompozitoriaus Rimvydo Žigaičio ir dėstytojos Aldonos Žigaitienės šeimoje. Muzikinį kelią pradėjo Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje (1964–1975), kur formavosi kaip menininkė ir kūrėja. 1980 m. su pagyrimu baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (tuometinę Lietuvos valstybinę konservatoriją), prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. 1980–1982 m. aspirantūros studijas tęsė Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje prof. Nikolajaus Sidelnikovo kompozicijos klasėje, kur gilinosi į šiuolaikinės muzikos kompozicinę techniką, operos dramaturgijos principus.
Nuo 1983 m. dėsto LMTA, prisidėdama prie kompozicijos, muzikologijos, fortepijono, dainavimo ir simfoninio dirigavimo specialybių studentams. Nuo 1996 m. – docentė, nuo 2018 m. – profesorė. Parengė metodinę literatūrą („Operos dramaturgija“, „Orkestro stilių istorija“) su garso ir partitūrų antologijomis. Vykdo aktyvią edukacinę veiklą, rengia paskaitas mokyklose ir kultūros centruose.

Kūrybinė veikla

Audronės Žigaitytės kūryba aprėpia simfoninę, kamerinę, chorinę ir vokalinę muziką, tačiau išskirtinis jos kūrybinėje biografijoje – operos žanras. Penkios autorinės operos – „Mažvydas“ (1988, pagal Just. Marcinkevičiaus dramą), „Žilvinas ir Eglė“ (2002, pagal Vinco Mykolaičio-Putino poemą), „Praregėjimas, arba puota maro metu“ (2005, įvairių poetų ir liturginiai tekstai), „Frank‘Einstainas – XXI amžius“ (2010, nuosavu siužetu) ir šiuo metu kuriama opera „Lizdeika“ – pasižymi savitu stiliumi, išskirtine dramaturgija, filosofiniu turiniu, istorinių ir mitologinių temų jungtimis. Visų operų libretus parašė pati kompozitorė, plėtodama sintetinę meninių kalbų viziją, derinančią poeziją, muziką, teatrą ir projekcijas.
Kompozitorės kūriniai apdovanoti tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose Maskvoje (1977 ir 1983), Lietuvoje St. Šimkaus konkursuose (1983 ir 1986 m.), pelnė „Kultūros barų“ metų kūrinio apdovanojimą (1988), Baltijos Asamblėjos medalį (2013), LR kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2016). 2005 m. jai suteiktas LR Meno kūrėjo statusas.

Leidybinė ir žurnalistinė veikla

Nuo 1998 m. leidžia muzikos meno ir mokslo žurnalą „Muzikos barai“, kurį transformavo iš laikraščio į daugiaplatformį žurnalą, skirtą akademinei ir plačiajai publikai. Nuo 2000 m. žurnalas leidžiamas su CD, 2010-2012 m. įtrauktas priedas vaikams „Muzikos bareliai“, nuo 2017 m. įdiegta skaitmeninis ryšys per QR kodų sistemą, siejančią leidinio tekstus su virtualiomis garso, nuotraukų ir vaizdo įrašų galerijomis internete (muzikusajunga.lt). 2014 m. sukūrė originalią, interaktyvią interneto svetainę www.muzikusajunga.lt . Parengė ir išleido almanachą „Lithuanian Music Review“ (2001) anglų kalba.
Yra paskelbusi per 750 straipsnių apie muziką, kultūrą, kultūros politiką, publikuotų lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Bendradarbiavo su Lietuvos radiju, dienraščiu „Respublika“, yra nuolatinė diskusijų dalyvė ir pranešėja tarptautinėse konferencijose. Rengia ir veda koncertus, susitikimus, komentuoja orkestrų programas, reflektuoja aktualius kultūros klausimus žiniasklaidoje.
Parengė ir išleido savo straipsnių rinktin1ę „Ieškokite operos“ (2013, Vilnius, LMS)

Organizacinė ir vadybinė veikla

2005–2010 m. vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kurio veiklą iš esmės transformavo – inicijavo daugiau nei 50 operų, operėčių, miuziklų, baletų ir šokio spektaklių premjerų. Tarp jų – pirmą kartą Lietuvoje pastatytos C. Monteverdi „Orfėjas“ (2007) ir „Popėjos karūnavimas“ (2010), Debussy „Pelėjas ir Melisanda“ (2009), Gershwino „Aistrų šėlsmas“ („Porgis ir Besė“ versija, 2008), sukurta edukacinė programa „Operos akademija“, įgyvendinti tarptautiniai ES projektai, edukacinės Baroko savaitės, lietuviškų operų festivaliai OPERA.LT, festivaliai „Muzikinis pajūris“, sukurta kultūros turizmo pramoga „Muzikinis keltas“, sukurti architektūriniai projektai „Scena ant vandens“ ir naujo muzikinio teatro galimybių studija ir kt. Jai vadovaujant teatro veikla buvo grindžiama tarpdiscipliniškumu, edukacija ir regionų kultūrinio gyvybingumo stiprinimu.
Nuo 2010 m. – Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė. Inicijavo ir koordinuoja kasmetinius koncertų maratonus „Didysis muzikų paradas“, nuo 2017 – „Didžioji muzikų šventė“, edukacines programas mokyklose, vasaros akademijas ir festivalius Birštone, kūrybines-edukacines stovyklas Biržuose. Ypač reikšmingi projektai – sukurtos instrumentinio teatro programos per šiuolaikinių scenos menų sintezę, įtraukiant tarptautinius partnerius (Vokietija, Estija, Latvija, Didžioji Britanija, Italija ir kt.).
Pagrindiniai pastarųjų metų projektai: Medijų operos teatro sukūrimas (patentuota koncepcija), G. Verdi operų „Traviata“ ir „Rigoletas“ medijų versijos pastatymai, projektas „Čiurlionio erdvės“ (laimėta parama „Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose“ programoje), „Stanislavui Moniuškai – 200“ – Tarptautinis simpoziumas Lietuvoje ir 3 dienų konferencija Baltarusijoje, „Skaitmeninių produktų diegimas LMS veikloje“ (finansuotas ES struktūrinių fondų), Nakties koncertų maratono festivalis „Nessun dorma… Niekas nemiega…“ Vilniuje, Muzikos svetainės infrastruktūros sukūrimas ir joje vykstančių renginių koncepcijos parengimas.

Visuomeninė veikla

Moterų klubo „Zonta International“ narė. Dalyvauja Lietuvos muzikų sąjungos „Muzikos bičiulių klubo“ ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klubo veikloje.

LMTA Džiazo katedros docentas.

Arūnas Šlaustas – gerai žinomas ne tik džiazo, bet ir akademinės muzikos atlikėjas, klasikinio fortepijono studijas baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. M. Azizbekovos kl.). Koncertinę veiklą jis papildo komponavimu. Tai – savitas kompozitorius, nuolat grįžtantis prie klasikinės muzikos versmės, kūryboje tyrinėjantis džiazo ir akademinės muzikos jungtis. A. Šlaustas yra surengęs ne vieną rečitalį, koncertavęs su įvairiais orkestrais bei kamerinių ansamblių sudėtyse. Jis bendradarbiavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos filharmonijos kameriniu orkestru , pučiamųjų orkestru „Trimitas“, Vilniaus styginių kvartetu , rašė kompozicijas ir grojo su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, LRT fondams įgrojo per 100 įrašų (solo ir su įvairiais atlikėjais), išleido nemažai CD (tame tarpe ir autorinių). LATGA agentūroje yra įregistruota visa eilė A. Šlausto kūrinių, LMTA Leidybos centras išleido pjesių rinkinį džiazo ansambliams.

Nuo 1987 m. atlikėjas groja džiazą įvairios sudėties ansambliuose: Vladimiro Čekasino vadovaujamame LMTA bigbende, Arnoldo Gurinavičiaus kvartete, ansamblyje „New Lithuanian Trio“, Danieliaus Praspaliauskio kvartete ir diksilende. Vėliau su D. Praspaliauskiu subūrė kvintetą „Contra Jazz“. Su šiais kolektyvais pianistas koncertavo daugelyje Europos šalių – Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Danijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, grojo žymiuose festivaliuose „Open Music“ (Sankt Peterburgas), „New Territory“ (Kijevas), „Aarhus Jazz Festival“ (Danija). Jis dalyvavo muzikiniuose projektuose su daugeliu Lietuvos džiazo muzikantų, o taip pat su liaudies muzikos grupėmis. 1991 metais A. Šlaustas įkūrė šiuolaikinės muzikos ansamblį „Ex tempore“, kuris buvo gerai įvertintas muzikos kritikų, koncertavo daugelyje Europos šalių, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose „Probaltica“, „Wratislavia Cantans“, prestižiniame „Warsaw Autumn“ (1997) bei surengė daug koncertų Lietuvoje. Šiuo metu A. Šlaustas yra LMTA Džiazo katedros docentas.

Tamara Vainauskienė 1983 m. baigė dainavimo specialybės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Zenono Paulausko klasė). 1990-1993 m. studijavo LMTA doktorantūroje. Humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktarė (1993). Disertacijos tema Lietuvių vokalo pedagogikos susidarymas ir raida (1919-1949 m.), vadovas prof. dr. Jonas Bruveris.

Tamara Vainauskienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1984 metų, docentė (1997). Dėstyti ir dėstomi dalykai: dainavimas, dainavimo mokymo metodika, dainavimo meno istorija, pedagogikos ir pedagoginio repertuaro studijų seminarai, pedagoginė praktika, vadovauta tiriamiesiems darbams muzikos mokytojo profesinei kvalifikacijai įgyti, gretutinių pedagogikos studijų baigiamiesiems darbams (daugiau kaip 130), magistro baigiamųjų darbų rengimui, meno aspirantūros mokslo projektams.

Per pedagoginės veiklos laikotarpį ir teorinius ir praktinius vokalo pedagogikos dalykus baigė per 70 bakalaurų ir magistrų. Tarp jų – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos dainavimo mokytojai, metodinės grupės vadovas Liutauras Navickas ir Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė, ilgametė Nacionalinės Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio menų mokyklos dainavimo mokytoja Dalia Miniotaitė-Tarabildienė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Šiaulių konservatorijos dainavimo mokytojas Gediminas Tiškevičius-Varna, Karoliniškių muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Raimonda Janutėnaitė, Vilniaus vaikų muzikos mokyklos „Lyra“ dainavimo mokytoja Eglė Klimaitė, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ vyr. mokytoja Ieva Matulionytė, Vilniaus kolegijos docentės Eglė Juozapaitienė ir Dalia Babilaitė, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Aistė Širvinskaitė-Ruškienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros ilgametis dainavimo dėstytojas Vladas Bagdonas, Dainavimo katedros profesorius Deividas Staponkus, docentė Julija Stupnianek-Kalėdienė ir kt. Kai kurie pedagoginės praktikos mokiniai vėliau studijavo dainavimo specialybę ir tapo profesionalais, tarp jų – Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Tadas Girininkas.

Dainavimo magistro darbus apgynė daugiau kaip 230 magistrų, tarp jų – Laimonas Pautienius, Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Joana Gedmintaitė-Šlepikienė, Sandra Janušaitė-Iljoitienė, Vaidas Vyšniauskas, Jurgita Adamonytė, Lauryna Bendžiūnaitė, Lina Dambrauskaitė, Edgaras Montvidas, Deividas Staponkus, Ramūnas Urbietis, Mindaugas Zimkus, Jovita Vaškevičiūtė, Tadas Girininkas, Rafailas Karpis, Ieva Prudnikovaitė, Asmik Grigorian, Ieva Juozapaitytė, Vera Talerko, Gabrielė Kupšytė, Paulius Prasauskas, Salomėja Petronytė, Emilė Elena Dačinskaitė ir kt. Meno licenciatės Aušra Liutkutė-Povilaitienė, Julija Stupnianek-Kalėdienė.

1993-2007 m. Vainauskienė dirbo LMTA Muzikologijos institute mokslo darbuotojos, vėliau1vyresniosios mokslo darbuotojos pareigose. Moksliniai interesai apima lietuvių muzikos pedagogikos problematiką (muzikos mokymo sistemos Lietuvoje formavimąsi ir pirmuosius tris raidos dešimtmečius), dainavimo meno istorijos, teorijos, pedagogikos sritis. Pagrindinis dėmesys skiriamas vokalo mokykloms, jų raidos ypatumams, sąveikai, tradicijoms, pažangioms mokymo metodikoms, dainininkų ugdymo optimizavimo, vokalinės muzikos interpretacijos klausimams.

Tamara Vainauskienė paskelbė mokslo darbų mokslo recenzuojamuose leidiniuose ir meno bei profesiniuose leidiniuose, mokslo ir meno sklaidos publikacijų, teorinių-metodinių darbų, tarp jų – Dainavimo pagrindų formavimas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2004, recenzijų. Skaitė pranešimų tarptautinėse ir nacionalinėse mokslo konferencijose. Parengė per 150 straipsnių Muzikos enciklopedijai (1-3 t., 2000-2007). Bendradarbiavo su Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutu rengiant Visuotinę lietuvių enciklopediją (72 straipsnių autorė ir recenzentė), kitus enciklopedinius leidinius. Kolektyvinės mokslinės monografijos bendraautorė – Lietuvos muzikos istorija. II knyga. Nepriklausomybės metai 1918-1940. Sudarė A.Ambrazas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. Parengė mokslinę monografiją Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: pagrindai, ištakos, tradicijų sąveika. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016.

Kai kurie moksliniai straipsniai:
1. Lietuvių vokalo mokyklos pradžia. Kultūros barai. 1992, Nr.12, p.61-64.
2. Privatūs vokalo pedagogikos židiniai Kaune 1920-1940. Gama, 1995, Nr.9, p.18-19.
3. Muzikos pedagogikos Šiauliuose pradžia. Muzikos barai. 1995, Nr.8-10(169-171), p.3-4.
4. Muzikos mokymo įstaigos ir vokalo pedagogika Panevėžyje. Gama, 1996, Nr.13, p.35-37.
5. Dainavimo pedagogika 1920-1940 m. Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Menotyra. 1997, Nr.2, p.61-68.
6. Lietuvių vokalo pedagogikos raida (1920-1990). Dailė, muzika ir teatras valstybės gyvenime 1918-1998. Vilnius, LMA, VDA. 1998 m. kovo 26-27 d., p.181-186.
7. Kauno valstybinė muzikos mokykla ir konservatorija 1920-1940. Menotyra, 2000, Nr.3 (20), p.29-36.
8. Vilniaus konservatorijos formavimasis ir raida 1940-1949 metais. Menotyra. 2003, Nr.1(30), p.43-50.
9. Pirmojo pokario dešimtmečio lietuvių vokalo pedagogika: tradicijų ir reformų sandūra. Meno ir žmogaus sąveika: kūryba, interpretacija, pedagogika. Vilnius, LMTA, 2004, p.216-225.
10. Kauno konservatorijos veikla pokario metais. Menotyra. 2006, Nr.1(42), p.31-37.
11. Kai kurie Vilniaus žydų muzikos instituto veiklos aspektai. Muzika ir teatras: nuo kūrybos iki edukacijos.Vilnius, LMTA, 2007, p.212-217.
12. Vokalinio fakulteto formavimas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje 1949-1950 metais. LMTA 75-metis: meno kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida. Vilnius, LMTA, 2008, p.216-223.
13. Virgilijus Noreika. Penki kūrybos dešimtmečiai: periodizacija ir charakteristika. Žymiosios muzikos ir teatro asmenybės: jų veiklos projekcija Lietuvos kultūroje. Vilnius, LMTA, 2009, p.170-179.
14. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: veiksniai, genezė, metodikų koreliacija. Lietuvos muzikologija, 2012, t.13, p.165-174.
15. Camillo Everardi dainavimo mokyklos tradicija Lietuvoje: principai ir archetipai, sklaida, paralelės. Menotyra, t.21, Nr.3, 2014, p.228–242.
16. Juozas Tumas-Vaižgantas apie Valstybės operą: įžvalgų apmąstymas. Ars&Praxis, t.2, 2014, p.58-59.
17. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokymo sistema: metodų atskleidimas ir verifikacija. Lietuvos muzikologija, t.15, 2014, p.50–57.
18. Valstybės teatro solistė Vladislava Grigaitienė: balso metamorfozė ir vokalinio meno principų kilmė. Ars&Praxis, t.7, 2019, p.22-37.
19. Valstybės teatro istorijos fragmentas: G. Verdi operos „Aida“ pastatymas su K. Petrausku, V. Grigaitiene, V. Jonuškaite. Ars&Praxis, t.8, 2020, p.13-27.
20. Užsienio operos solistų gastrolės Valstybės teatre: asmenybės ir vokalo mokyklų identifikavimas. I dalis. Ars&Praxis, t.10-11, 2022, p.45-63.
21. Užsienio operos solistų gastrolės Valstybės teatre: asmenybės ir vokalo mokyklų identifikavimas. II dalis. Ars&Praxis, t.11, 2023, p.11-36.

Tamara Vainauskienė yra Muzikų sąjungos narė, dalyvavo Franzo Schuberto draugijos, LMTA Alumnų draugijos veikloje. Skaitė viešas paskaitas, pranešimus kultūros ir meno renginiuose, vedė vokalinės muzikos koncertus, tobulino kvalifikaciją moksliniuose koliokviumuose, seminaruose, kursuose, dalyvavo projektuose, vokalistų konkursų žiuri ir ekspertinėje veikloje. Tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika” ekspertė (2007-2012).

Edukologijos katedros lektorė. Dėstoma kalba: anglų.

Išsilavinimas: Anglų kalba ir edukologija MA (2001, VPU); Cambridge DELTA (Diploma in Teaching English to Speakers of Other Languages) (2022); Dailės terapija MA (LSMU/VDA, nuo 2024, II kursas).

Tarptautinės anglų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos (IATEFL) narė (specializacijos „Pronunciation“, „Learning Technologies“), Lietuvos anglų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos (LAKMIDA) narė.

Anglų kalbos ir dailės mokytoja (1994-2006, Vilniaus 9-oji vidurinė mokykla (dabar Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija), Šolomo Aleichemo gimnazija, Vilniaus tarptautinė mokykla); anglų kalbos dėstytoja (2001-2015, Vilniaus verslo kolegija, Vilniaus kooperacijos kolegija). Nuo 2001 m. veda anglų kalbos mokymus įmonėms. Nuo 2013 m. į kalbos mokymosi procesą integruoja emocinį aspektą (dailę, vaizduotę) pagal ELT autoriaus Mario Rivonlucri humanistinio mokymosi principus.

Be pedagoginio darbo, dirbo švietimo administravimo srityje, koordinavo tarptautinius (Leonardo da Vinci, Grundtvig, Socrates, NordPlus) ir stambius nacionalinius projektus: pavyzdžiui, 2010 m. projektu „Tarptautinio bakalaureato (TB) kaip visuminio ugdymo modelio perkėlimas ir taikymas Lietuvos švietimo kontekste” padėjo populiarinti TB holistinį ugdymą ir jį integruoti į Lietuvos ugdymo programą.

2016-2020 mokėsi Cambridge DELTA (UK Level 7, magistro studijų atitikmuo), o praktinį modulį atliko British Council Warsaw Varšuvoje, kur studijavo 2018 m. sausio-gegužės mėn. Anglų kalbos mokymo(-si) principams daugiausiai įtakos turėjo Jonathan Marks, Mark Hancock ir Scott Thornbury, tarptautinį pripažinimą pelnę dėstytojai ir autoriai. 

Mokymo (-si) procese vadovaujasi Dogme ELT metodika (pradininkas Scott Thornbury, http://www.scottthornbury.com), kilusia iš Dogma 95 avangardinio kinematografijos judėjimo Danijoje 1995 m. Pagrindiniai Dogme ELT metodikos principai: (a) kalbos mokymasis orientuotas į besimokančiųjų poreikius „čia ir dabar“; b) mokymasis iš autentiškų, besimokančiajam aktualių šaltinių; c) visuminis, holistinis kalbos mokymasis, apimantis visas kalbos sritis ir aktyviai įtraukiantis studentus į mokymosi procesą.  Be to, seminaruose nemažai laiko skiria studentų refleksijai raštu ir žodžiu.

2025 m. išleistos knygos „Dogme in Pactice“ (https://www.amazon.com/Dogme-Practice-Classroom-Reflections-Teachers/dp/B0F33BCJLH)  bendraautorė kartu su Scott Thornbury ir kitais anglų kalbos dėstytojais, taikančiais Dogme ELT metodiką.

LMTA dirba nuo 2015 m. Dėstomi dalykai: Specialybės kalba (anglų); How to Speak so They Listen, Intercultural Communication (kartu su LMTA lekt. Audriumi Dabrovolsku)

Domisi Critical Response Process (CRP metodo autorė Liz Lerman, https://lizlerman.com/) grįžtamojo ryšio metodu. Paskaitose ir seminaruose taiko CRP principus. Kasmet kartu su LMTA bei kitų universitetų studentais organizuoja CRP renginius.

LMTA Kamerinio ansamblio katedros docentas.

LMTA Dirigavimo katedros profesorius ir vedėjas. 

Dainius Pavilionis (g. 1977) Marijampolės muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu. 1989 m. tapo B. Dvariono pianistų konkurso laureatu. 1992–1996 m. Kauno J. Gruodžio konservatorijoje studijavo choro dirigavimą L. Januškienės klasėje. 1996 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA, prof. P. Gylio choro dirigavimo kl.). 2002 m. baigė studijas įgydamas magistro laipsnį. Po to mokėsi prof. J. Domarko operinio ir simfoninio dirigavimo klasėje, studijas baigė 2006 m. magistro laipsniu.

2002 m. D. Pavilionis dalyvavo „Erasmus“ dirigavimo kursuose. 2006 m. tapo IV tarptautinio Witoldo Lutosławskio jaunųjų dirigentų konkurso Balstogėje (Lenkija) laureatu (III vieta), o po metų, 2007 m., tarptautinio G.Fitelbergo dirigentų konkurso laureatu. Po šių konkursų dirigentas nuolat yra kviečiamas diriguoti Portugalijos, Italijos, Baltarusijos ir daugeliui filharmonijų simfoniniams bei kameriniams orkestrams Lenkijoje.

2010 – 2015 m. buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr.dirigentas.

Nuo 2006 metų dirba Lietuvos kariuomenės orkestro antruoju dirigentu.

Nuo 2017 metų yra LMTA Dirigavimo katedros vedėjas, profesorius.

Nuo 2019 metų Torūnės simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas.

Nuo 2019 metų K. Lipinskio tarptautinio smuikininkų konkurso meno vadovas.

Nuo 2019 metų festivalio „Nova muzyka i architektura“ meno vadovas.

Nuo 2025 metų Kauno miesto simfoninio orkestro dirigentas.

LMTA Džiazo katedros asistentas.