LMTA Styginių instrumentų katedros profesorius, humanitarinių mokslų daktaras.
Dėstomas dalykas: smuikas.
LMTA Styginių instrumentų katedros profesorė.
Dėstomi dalykai: Smuikas, Orkestro partijos.
Ingrida Armonaitė – Lietuvos smuikininkė, pedagogė. Mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, 1985 m. baigė Maskvos Piotro Čaikovskio konservatoriją prof. Igorio Bezrodno klasėje. Vėliau dar dvejus metus čia tobulinosi asistentūroje prof. Valerijaus Klimovo klasėje.
1972 ir 1976 m. I. Armonaitė tapo tarptautinio Jaroslavo Kociano jaunųjų smuikininkų konkurso Čekijoje nugalėtoja, 1979 m. užėmė pirmąją vietą Respublikiniame konkurse. 1985 m. Zagrebe, Tarptautiniame Vaclavo Humlo smuikininkų konkurse, laimėjo pirmąją premiją. 2011 m. smuikininkė tapo Lietuvos muzikų sąjungos „Auksinio disko“ laureate.
I. Armonaitė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Styginių instrumentų katedros profesorė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos smuiko specialybės mokytoja ekspertė, Lietuvos muzikų sąjungos narė.
Platus smuikininkės koncertinis repertuaras apima ne tik klasikinės muzikos, bet ir daugelio šalių šiuolaikinių kompozitorių kūrinius. I. Armonaitė yra aktyvi lietuvių šiuolaikinės muzikos propaguotoja – daugelio kūrinių pirmoji atlikėja ir redaktorė.
Smuikininkė yra kamerinio ansamblio „Armonų trio“, tarptautinio kamerinio ansamblio „Trio advance“ narė. Gastroliavo daugelyje Europos, NVS šalių, Rusijoje, Vietname. Griežė su Lietuvos ir užsienio šalių kameriniais ir simfoniniais orkestrais: Bukarešto simfoniniu filharmonijos orkestru (Rumunija), Timišoaros filharmonijos simfoniniu orkestru (Rumunija), Prahos filharmonijos simfoniniu orkestru (Čekija), Košicos filharmonijos simfoniniu orkestru (Slovakija), Vietnamo nacionaliniu simfoniniu orkestru, Zagrebo kameriniu orkestru (buv. Jugoslavija), Zagrebo televizijos ir radijo simfoniniu orkestru, Charkovo kameriniu orkestru (Ukraina), Rygos kameriniu orkestru (Latvija), Klaipėdos kameriniu orkestru, Mažosios Lietuvos simfoniniu orkestru, Kauno miesto simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru.
Dalyvavo festivaliuose „Gaida“, „Marių klavyrai“, „Palangos vasara“, „Nakties serenados“, „Muzikinis rugpjūtis pajūryje“, „Alma mater musicalis“, „Klaipėdos muzikos pavasaris“, „Iš arti“, „Permainų muzika“, „Druskomanija“, „Muzikos ruduo“, „Vivace Vilnius“, Kristupo vasaros, Thomo Manno, Tytuvėnų vasaros, Pažaislio muzikos, Vilniaus festivaliuose, V. Mačernio festivalyje „Antroji vizija“ (Lietuva); festivaliuose užsienyje: „Okhridsko leto“, „Dubrovačke ljetne igre“ (buv. Jugoslavija), „Interforum“ (Vengrija), „Cintarea Romaniei“ (Rumunija), „Bardejovskej hudobnej jare“, „Košicka hudobna jar“ (Slovakija), „Janačkuv maj“ (Čekija), „Russkaja zima“, „Jantarnoje ožerelje“ (Rusija), „Probaltica“ (Švedija), „Sommet de la musique pour trio“ (Prancūzija), „Klassik im Grünen“, „young. euro. classic.“ (Vokietija), „3rd Asia – Europe New music festival“ (Vietnamas).
I. Armonaitė įrašė nemažai kūrinių radijuje, kompaktinių plokštelių: griežė įvairių sudėčių ansambliuose CD „Rudens riturnelė. Onutė Narbutaitė“ (Vilniaus plokštelių studija), CD „Autumn Riturnello. Onutė Narbutaitė“ (Finlandia Records, Suomija), CD „Armonų trio“ (Lietuvos radijas), CD „Vėl“ (vokiečių ir lietuvių trio „Carma“ sudėtyje, Guild GmbH, Šveicarija). Įrašė solinę kompaktinę plokštelę „Dialogos“ (Vilniaus plokštelių studija), plokšteles su Eduardo Balsio (Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras, Polskie Radio, Multicamerata, Lenkija), Jurgio Juozapaičio (Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras), Albano Bergo (Lietuvos radijas, Lietuvos muzikų sąjunga) simfoniniais koncertiniais kūriniais, Vytauto Germanavičiaus, Zitos Bružaitės (Naujosios muzikos komunikacijos centras), Tomo Kutavičiaus (Lietuvos muzikos informacijos ir leidybos centras) kameriniais kūriniais ir kt.
Atnaujinta 2019 02 06
LMTA Muzikologijos katedros vyr. lektorė, humanitarinių mokslų daktarė.
LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, Mokslo centro vyresnioji mokslo darbuotoja, Senato pirmininkė.
Styginių instrumentų katedros profesorė. Dėstomas instrumentas: smuikas.
Rusnė Mataitytė, Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos ir Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos absolventė, mokėsi pas žymius pedagogus Viktorą Radovičių, Valerijų Klimovą ir Igorį Bezrodną; iškovojo prizus Davido Oistracho ir Louiso Spohro smuikininkų konkursuose. Vėliau su Kaskadų fortepijoniniu trio tapo Johanneso Brahmso kamerinių ansamblių konkurso nugalėtoja.
R. Mataitytė yra koncertavusi Vienos Konzerthaus, Oldboro ir Niuberio festivaliuose Anglijoje, San Paulo festivalyje, St. John’s Smith Square Londone, Carnegie Hall Niujorke. Su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru dalyvavo „Europamusicale“ festivalyje Vokietijoje ir koncertavo prestižinėse Berlyno, Miuncheno, Leipcigo salėse. Smuikininkė gastroliavo Rusijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Belgijoje, Švedijoje, Lenkijoje, Serbijoje, Japonijoje, Jugoslavijoje. Ne kartą dalyvavo fetivaliuose Lietuvoje ir užsienyje, tokiuose kaip Vilniaus festivalis, Ost-West Musikfest (Austrija), Bradva Festival (Jugoslavija), 24th International Review of Composers (Belgradas, Serbija), Baltic Music Festival (Londonas, Jungtinė Karalystė), Festival Images Sonores (Briuselis, Belgija), 48-asis tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis Poznanska Wiosna Muzyczna (Poznanė, Lenkija).
Kompozitoriai Osvaldas Balakauskas, Algirdas Martinaitis ir Sadie Harrison jai dedikavo koncertus smuikui, juos ji atliko su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu (LNSO) bei Šv. Kristoforo kameriniu orkestrais.
Rusnė Mataitytė yra Kaskadų fortepijoninio trio, ilgametė Gaidos ansamblio, Lietuvos ansamblių tinklo narė, daug koncertavo su Tate ansambliu Didžiojoje Britanijoje, Švedijoje, Vokietijoje. Lietuvoje smuikininkės įrašytas Rytų Europos kompozitorių kūrinių, Osvaldo Balakausko, Sadie Harrison, Felikso Bajoro, Ramintos Šerkšnytės muzikos kompaktines plokšteles puikiai įvertino užsienio kritikai. 2015 m. Kompozitorių sąjungos fondas išleido R. Mataitytės įrašytą lietuvių kompozitorių kūrinių smuikui solo CD ir gaidų rinkinį su lietuvių kompozitorių muzika. Su Kaskadų fortepijoniniu trio 2003, 2009 ir 2017 m. R. Mataitytė įrašė kompaktines plokšteles, o 2017 m. buvo surengtas trio Kaskados 20-mečio jubiliejui skirtas Anatolijaus Šenderovo koncertas fortepijoniam trio ir simfoniniam orkestrui, kuris pasirodė ir DVD formatu.
R. Mataitytė yra LMTA profesorė, dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje. Jos mokiniai ir studentai yra laimėję nacionaliniuose ir tarptautiniuose Jaroslavo Kociano, Andrea Postacchini konkursuose, tapę Jaschos Heifetzo konkurso finalininkais.
Atnaujinta 2021 06 15
LMTA Muzikologijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras.
Mokslinė ir pedagoginė kvalifikacija: Humanitarinių mokslų daktaro diplomas apgintas 2011 m. Helsinkio Universitete (humanitarinių mokslų srities, menotyros krypties, muzikologijos habilitacija).
Pedagoginės pareigos LMTA: Muzikologijos katedros docentas
Mokslo kryptis: Menotyra
Mokslinių interesų kryptys: Muzikos estetika, Rytų Azijos muzika, teatras ir menas, Rytų Azijos intelektualinė istorija, XX amžiaus filosofija, stuktūralistinė semiotika.
LMTA Styginių instrumentų katedros profesorius. Dėstomas dalykas: altas.
1956 m. baigė Kauno dešimtmetę muzikos mokyklą (dabar Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazija) ir vėliau studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar LMTA) nuo 1956 iki 1962 m. 1967–1968 m. Radzevičius stažavosi pas žymų profesorių Evgenijų Strachovą Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje, o 1974–1975 m. tobulinosi Berlyno H. Eisler aukštojoje muzikos mokykloje.
Petras Radzevičius garsino Lietuvos vardą tarptautiniuose konkursuose, kaip solistas bei kamerinių ansamblių dalyvis koncertavo įvairiose šalyse: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Ukrainoje, Balkanų šalyse. Su Lietuvos kameriniu orkestru koncertavo JAV, Egipte, Pietų Afrikos Respublikoje, Japonijoje, Jungtiniuose Arabų Emiratuose, įvairiose Europos šalyse.
P. Radzevičius taip pat yra pirmasis Lietuvoje atlikęs žinomų kompozitorių – V. Bagdono, T. Makačino, A. Rekašiaus, F. Bajoro ir B. Kutavičiaus – kūrinius. Jo meistriškumą patvirtina įvairūs apdovanojimai: Lietuvos nusipelniusio artisto garbės vardas (1974), Lietuvos liaudies artisto garbės vardas (1986) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kultūros ir meno premija (2020).
Per savo ilgametę pedagoginę karjerą profesorius Radzevičius išugdė daugiau nei 100 studentų. Tarp jų – tokie garsūs Lietuvos atlikėjai ir pedagogai kaip Liuda Kuraitienė, Evaldas Vyčinas, Arūnas Statkus, Jonė Kaliūnaitė, Girdutis Jakaitis, Birutė Bagdonienė, Gediminas Dačinskas, Ūla-Ulijona Žebriūnaitė, Povilas Gelgota, Tomas Savickas, Dovilė Juozapaitienė, Jurgis Juozapaitis, Karolis Rudokas, Vidmantė Andriūnaitė, Ugnė Petrauskaitė, Tomas Petrikis, Kristina Anusevičiūtė ir kt.
Vedė meistriškumo kursus Malmės aukštojoje muzikos mokykloje (Švedija 2000, 2009), Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje (CNSMD, 2002), Vasaros muzikos universitete „Les Orres“ (Prancūzija 2003), Latvijos muzikos akademijoje (2005, 2007), Vienos muzikos ir teatro universitete (Austrija, 2007, 2016, 2018), „Nordic Viola Symposium“ Švedijoje (2009), Stokholmo Karališkoje muzikos akademijoje (Švedija, 2009), Paryžiaus Boulogne-Billancourt konservatorijoje (2011), Estijos muzikos ir teatro akademijoje (2011, 2017), Graco muzikos ir teatro universitete (Austrija, 2012), ATS Lituanica vasaros akademijoje (2016, 2017).
Tarptautinių Max Rostal altininkų konkurso Berlyne (1997), tarptautinių Balio Dvariono jaunųjų pianistų ir smuikininkų konkursų (1997, 2000, 2004, 2008, 2012, 2016), M. Elsky stygininkų konkurso Minske (2013) žiuri narys. Tarptautinių Jascha‘os Heifetzo smuikininkų konkursų Vilniuje (2001, 2005, 2009, 2013, 2017) organizatorius ir žiuri narys.
Yra etiudų altui, gamų altui, metodinių komentarų J. S. Bacho koncerto altui c-moll ir G-dur, Telemanno koncerto altui G-dur autorius, B. Dvariono „Transkripcijos altui” redaktorius.
LMTA Edukologijos katedros vedėja, docentė, socialinių mokslų daktarė Muzikos fakulteto tarybos narė.
Dėstomi dalykai: Fortepijono dalyko mokymo metodika, Fortepijono pedagoginis repertuaras, Baigiamojo darbo rengimo metodika, Gretutinių pedagogikos studijų baigiamasis darbas, Magistro mokslo darbas.
Publikacijų ir monografijų sąrašas
Giedrė Gabnytė Bizevičienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė. 1999 m. baigė magistro studijas, įgijo pianistės solistės, kamerinio ansamblio dalyvės, pedagogės kvalifikacijas. Tais pačiais metais stažavo Zalzburgo aukštojoje muzikos ir vaizduojamojo meno mokykloje „Mozarteum“ (Austrija), profesoriaus A. Lozonczy fortepijono klasėje. Tobulinosi fortepijono meistriškumo kursuose Vokietijoje, Suomijoje, Austrijoje pas profesorius K. H. Kämerlingą, J. Riberra, L. Kostecky.
2008 m. G. Gabnytė Bizevičienė baigė magistro studijas Vilniaus pedagoginio universiteto kultūros ir meno edukologijos institute.
2014 m. G. Gabnytė Bizevičienė Šiaulių universiteto Edukologijos fakultete apgynė socialinių mokslų srities Edukologijos krypties daktaro disertaciją.
G. Gabnytė Bizevičienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dirba nuo 1998 metų. 1998-1999 m. dirbo Dirigavimo, 2000-2010 m. Styginių instrumentų katedrų koncertmeistere, 2003-2012 m. – Pedagogikos katedros lektore, nuo 2012 m. docente. 2021-2025 m. buvo šios katedros l. e. p. vedėja, nuo 2025 m. po katedros reorganizacijos – Edukologijos katedros vedėja.
G. Gabnytė Bizevičienė aktyviai dalyvauja mokslinėje veikloje. Jos mokslinių interesų sritys – jaunojo pianisto mokymosi ypatumai, suaugusiųjų muzikinis ugdymas, mokytojų rengimas. G. Gabnytė Bizevičienė yra Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos LETA narė (vadovauja Meninio ugdymo tyrimų tinklui), Europos edukacinių tyrimų asociacijos EERA ir Pasaulio edukacinių tyrimų asociacijos WERA narė. G. Gabnytė Bizevičienė nuolat dalyvauja respublikiniuose ir tarptautiniuose mokslo renginiuose (pristatė daugiau nei 40 mokslinių pranešimų konferencijose, kurių svarbiausios – vykusios Belgijoje, Norvegijoje, Turkijoje, Portugalijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Ukrainoje ir kt.), yra parengusi daugiau nei 20 mokslinių publikacijų šalies ir užsienio mokslo leidiniuose, 2 mokslo monografijas (žr. publikacijų sąrašą), dalyvauja šalies ir tarptautinių edukologijos konferencijų moksliniuose komitetuose, recenzuoja mokslo ir metodinius leidinius. Nuo 2013 m. iki dabar aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos muzikos ir meno mokyklomis – veda metodinius praktinius seminarus mokytojams, dalyvauja moksliniuose metodiniuose renginiuose kaip lektorė ir pranešėja, yra nuolatinė moksleivių pianistų konkursų žiuri narė.
G. Gabnytė Bizevičienė dalyvauja meninėje veikloje, yra Muzikų sąjungos narė. Kaip solistė ir drauge su partneriais yra parengusi koncertų Lietuvoje, Suomijoje, Lenkijoje, Latvijoje, Prancūzijoje, Austrijoje, Vokietijoje ir kt. Nuo 2002 m. iki dabar G. Gabnytė Bizevičienė groja fortepijoniniame duete su B. Bizevičiūte, 2003-2013 m. grojo prof. K. Grybausko pianistų kvartete, bendradarbiavo su pianiste prof. B. Vainiūnaite, smuikininkais D. Dikšaičiu, J. Tankevičiumi, dainininkėmis J. Stupnianek, A. Liutkute, fleitininke L. Baublyte, kompozitoriais V. Bagdonu, V. Barkausku, V. V. Barkausku, K. Vasiliauskaite, J. Juozapaičiu ir kt. G. Gabnytė Bizevičienė yra tarptautinio pianistų konkurso Romoje laureatė (1998 m.), pelnė Grand Prix tarptautiniame konkurse – festivalyje “Muzika be sienų” Druskininkuose (2003 m.), yra V Kauno tarptautinio fortepijoninių duetų konkurso laureatė (2006 m.), laimėjo premiją už geriausią G. Kuprevičiaus koncerto dviem fortepijonams su orkestru atlikimą. Grojo su nacionaliniu simfoniniu, Kauno simfoniniu orkestrais, M. K. Čiurlionio kvartetu.
G. Gabnytė Bizevičienė kaip tyrėja stažavo Anadolu universitete (Eskisehiras, Turkija), dalyvavo tarptautinėse dėstytojų mainų programose: dėstė Slobomiro universitete (Bosnija Hercegovina, 2012), Poznanės I. J. Paderevskio muzikos akademijoje (Lenkija, 2015), Norvegijos taikomųjų mokslų universitete (Hamaras, 2017), Belgrado menų universitete ( Serbija, 2019), Vigo konservatorijoje (Ispanija, 2021). Nuo 2016 iki dabar yra tarptautinio Baltijos ir Šiaurės šalių universitetų tinklo programos Nordplus NNME projekto nacionalinė koordinatorė, dėstė šio projekto intensyviuose kursuose Vakarų Norvegijos Taikomųjų mokslų universitete (Norvegija, Bergenas, 2016, 2017), Sibelijaus akademijoje (Suomija, 2018), Malmės muzikos akademijoje (Švedija, 2019), Norvegijos Taikomųjų mokslų universitete (Hamaras, 2020), Islandijos universitete (Reikjavikas, 2021), Suomijos menų universitete (Helsinkis, 2025).
LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros docentas. Dėstomi dalykai: Trimitas, Orkestro partijos.
LMTA Styginių instrumentų katedros profesorius. Dėstomas dalykas: smuikas.
JONAS TANKEVIČIUS baigė smuiko specialybę LMTA 1984m. Griežti smuiku mokėsi pas profesorius V. Radovičių, A. Vainiūnaitę, E. Paulauską. Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas.
1981–1991 m. grojo Lietuvos kameriniame orkestre, nuo 1991 m. groja Čiurlionio kvartete (nuo 1996 m. – primarijus).
Su kvartetu koncertavo visoje Europoje: nuo Islandijos iki Rusijos ir nuo Norvegijos iki Italijos, taip pat JAE, JAV, Meksikoje, Japonijoje bei Kinijoje, griežė tokiose salėse kaip Leipcigo „Gewandhaus“, Amsterdamo „Concertgebouw“, Bonos „Beethovenhaus“, Berlyno „Schauspielhaus“, Paryžiaus „Musée d’Orsay“, Londono „Royal Festival Hall“ ir daugelyje kitų, prestižiniuose festivaliuose „Prahos pavasaris“, „Pavasaris Rusijoje“, „Berliner Festwochen“, „Vlaanderen“, „Janačkuv Mai“, „Moravijos ruduo“, Šlėzvigo-Holšteino, „Meranofest“, „Europamusikale“, „Mitte Europa“ ir kt.
Kaip solistas koncertavo su Lietuvos kameriniu, Vilniaus savivaldybės Šv. Kristoforo kameriniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Panevėžio kameriniu, Šiaulių kameriniu ir Klaipėdos kameriniu orkestrais. Lietuvos radijo fondams yra įrašęs apie 300 kūrinių, jam dalyvaujant įrašyta kelios dešimtys kompaktinių plokštelių su Čiurlionio kvartetu, kitais ansambliais.
LMTA dirba nuo 1993m., nuo 2013 m. profesorius. Tankevičiaus smuiko klasę baigė beveik 30 studentų. Dauguma jų groja Lietuvos orkestruose, kameriniuose ansambliuose, dirba pedagogais vaikų muzikos mokyklose.
Daugiau informacijos – tinklalapiuose:
http://www.filharmonija.lt/lt/atlikejai/ciurlionio-kvartetas.html
www.ciurlionisquartet.com
LMTA Muzikologijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras.
LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų katedros docentas. Dėstomi dalykai: Tūba, Eufoniumas, Simfoninio orkestro varinių pučiamųjų grupinės repeticijos.
Styginių instrumentų katedros docentas. Dėstomas instrumentas: altas.
Gediminas Dačinskas (g. 1971 m.) yra vienas ryškiausių Lietuvos altininkų, kamerinės muzikos atlikėjas, pedagogas. Savo kūrybine veikla apima platų lauką nuo senovinės, klasicizmo iki pat avangardinės muzikos. G. Dačinskas studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Petro Radzevičiaus ir Salzburgo universitete Mozarteum prof. Thomaso Rieblio klasėje. Didžiąją kūrybinės veiklos dalį skiria Lietuvos nacionalinės filharmonijos Čiurlionio kvartetui, kuriame groja nuo 2003 m. Su šiuo kolektyvu dalyvavo tokiuose festivaliuose kaip Prahos pavasaris, Berliner Festwochen, Gent Festival van Vlaanderen, Janačkuv Mai, Moravijos ruduo, Šlėzvigo-Holšteino, Meranofest, Europamusicale, Amadeo, St. Magnus ir kituose, o taip pat nuolat koncertuoja visuose didžiausiuose Lietuvos festivaliuose ir svarbiausiose koncertų salėse. Ypač didelę reikšmę teikia lietuviškos muzikos sklaidai Lietuvoje ir pasaulyje, nuolat įtraukia ją į koncertines programas šalyje ir užsienio valstybėse, tokiose kaip Vokietija, Švedija, Norvegija, Estija, Latvija, Lenkija, Italija, Kanada, Rusija, JAE, JAV, Meksika, Japonija, Kinija ir kt.
G. Dačinskas griežė solo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, Šiaulių kameriniu orkestru, Gaidos festivalio ansambliu, Salzburgo orkestru Pro Musica, Universiteto Mozarteum simfoniniu orkestru ir kitais. Nuo 1998 m. dalyvavo Vilniaus naujosios muzikos ansamblio veikloje, griežė tokiuose kolektyvuose kaip Trio Advance, Camerata Salzburg, Darmštadto valsybinėje operoje ir kt. Gediminas Dačinskas į savo repertuarą greta žinomų kūrinių nuolat įtraukia šiuolaikinių ar retai atliekamų opusų, juos paskelbia CD ir radijo įrašais.
Nuo 2009 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat vedė meistriškumo kursus Lietuvoje, Meksikoje, Šveicarijoje.
Be lietuvių kalbos dar kalba vokiečių, anglų ir rusų kalbomis (C2).
LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė.
LMTA Pedagogikos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė.
Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas
Lolita Jolanta Piličiauskaitė – muzikos edukologė, Emocinės išraiškos metodo (EIM) autorė, 2005-ųjų Metų mokytoja, socialinių mokslų daktarė, LMTA docentė, muzikos mokytoja ekspertė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) narė, Angelų kalvos įkūrėja, metodinių, mokslinių bei grožinės literatūros knygų autorė.
Pučiamųjų ir mušamųjų katedros docentas. Dėstomi dalykai:
Obojus
Giminingas instrumentas
Orkestro partijos
Lygių balsų ansablis
LMTA Styginių instrumentų katedros docentas.
Dėstomas dalykas: violončelė.
LMTA Dirigavimo katedros profesorė
Dėstomi dalykai: Simfoninių partitūrų skaitymas, Instrumentuotė, Orkestro muzikos stilių istorija, Operos dramaturgija.
El. paštas: audrone.nekrosiene@lmta.lt
Tel. nr. +370 68614 066
www.muzikusajunga.lt/nariai/audrone-zigaityte-nekrosiene
Audronė Žigaitytė-Nekrošienė – kompozitorė, profesorė, muzikos kritikė, leidėja, publicistė, kultūros projektų ir festivalių organizatorė, edukatorė, Lietuvos kompozitorių sąjungos, Lietuvos muzikų sąjungos ir Lietuvos žurnalistų sąjungos narė.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja (nuo 1983 m.), muzikos meno ir mokslo žurnalo „Muzikos barai“ vyriausioji redaktorė ir leidėja (nuo 1998 m.,) Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė (nuo 2010 metų). Jos veikla apima platų spektrą – nuo muzikos kūrybos (ypač operos žanre) iki kultūros politikos formavimo, viešųjų ryšių, leidybos edukacijos ir inovatyvių projektų, jungiančių įvairius menus, kūrėja.
Išsilavinimas ir akademinė veikla
Audronė Žigaitytė gimė 1957 m. sausio 12 d. Vilniuje, kompozitoriaus Rimvydo Žigaičio ir dėstytojos Aldonos Žigaitienės šeimoje. Muzikinį kelią pradėjo Nacionalinėje Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokykloje (1964–1975), kur formavosi kaip menininkė ir kūrėja. 1980 m. su pagyrimu baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (tuometinę Lietuvos valstybinę konservatoriją), prof. Eduardo Balsio kompozicijos klasę. 1980–1982 m. aspirantūros studijas tęsė Maskvos P. Čaikovskio konservatorijoje prof. Nikolajaus Sidelnikovo kompozicijos klasėje, kur gilinosi į šiuolaikinės muzikos kompozicinę techniką, operos dramaturgijos principus.
Nuo 1983 m. dėsto LMTA, prisidėdama prie kompozicijos, muzikologijos, fortepijono, dainavimo ir simfoninio dirigavimo specialybių studentams. Nuo 1996 m. – docentė, nuo 2018 m. – profesorė. Parengė metodinę literatūrą („Operos dramaturgija“, „Orkestro stilių istorija“) su garso ir partitūrų antologijomis. Vykdo aktyvią edukacinę veiklą, rengia paskaitas mokyklose ir kultūros centruose.
Kūrybinė veikla
Audronės Žigaitytės kūryba aprėpia simfoninę, kamerinę, chorinę ir vokalinę muziką, tačiau išskirtinis jos kūrybinėje biografijoje – operos žanras. Penkios autorinės operos – „Mažvydas“ (1988, pagal Just. Marcinkevičiaus dramą), „Žilvinas ir Eglė“ (2002, pagal Vinco Mykolaičio-Putino poemą), „Praregėjimas, arba puota maro metu“ (2005, įvairių poetų ir liturginiai tekstai), „Frank‘Einstainas – XXI amžius“ (2010, nuosavu siužetu) ir šiuo metu kuriama opera „Lizdeika“ – pasižymi savitu stiliumi, išskirtine dramaturgija, filosofiniu turiniu, istorinių ir mitologinių temų jungtimis. Visų operų libretus parašė pati kompozitorė, plėtodama sintetinę meninių kalbų viziją, derinančią poeziją, muziką, teatrą ir projekcijas.
Kompozitorės kūriniai apdovanoti tarptautiniuose ir nacionaliniuose konkursuose Maskvoje (1977 ir 1983), Lietuvoje St. Šimkaus konkursuose (1983 ir 1986 m.), pelnė „Kultūros barų“ metų kūrinio apdovanojimą (1988), Baltijos Asamblėjos medalį (2013), LR kultūros ministerijos garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2016). 2005 m. jai suteiktas LR Meno kūrėjo statusas.
Leidybinė ir žurnalistinė veikla
Nuo 1998 m. leidžia muzikos meno ir mokslo žurnalą „Muzikos barai“, kurį transformavo iš laikraščio į daugiaplatformį žurnalą, skirtą akademinei ir plačiajai publikai. Nuo 2000 m. žurnalas leidžiamas su CD, 2010-2012 m. įtrauktas priedas vaikams „Muzikos bareliai“, nuo 2017 m. įdiegta skaitmeninis ryšys per QR kodų sistemą, siejančią leidinio tekstus su virtualiomis garso, nuotraukų ir vaizdo įrašų galerijomis internete (muzikusajunga.lt). 2014 m. sukūrė originalią, interaktyvią interneto svetainę www.muzikusajunga.lt . Parengė ir išleido almanachą „Lithuanian Music Review“ (2001) anglų kalba.
Yra paskelbusi per 750 straipsnių apie muziką, kultūrą, kultūros politiką, publikuotų lietuvių, rusų, vokiečių ir anglų kalbomis. Bendradarbiavo su Lietuvos radiju, dienraščiu „Respublika“, yra nuolatinė diskusijų dalyvė ir pranešėja tarptautinėse konferencijose. Rengia ir veda koncertus, susitikimus, komentuoja orkestrų programas, reflektuoja aktualius kultūros klausimus žiniasklaidoje.
Parengė ir išleido savo straipsnių rinktin1ę „Ieškokite operos“ (2013, Vilnius, LMS)
Organizacinė ir vadybinė veikla
2005–2010 m. vadovavo Klaipėdos valstybiniam muzikiniam teatrui, kurio veiklą iš esmės transformavo – inicijavo daugiau nei 50 operų, operėčių, miuziklų, baletų ir šokio spektaklių premjerų. Tarp jų – pirmą kartą Lietuvoje pastatytos C. Monteverdi „Orfėjas“ (2007) ir „Popėjos karūnavimas“ (2010), Debussy „Pelėjas ir Melisanda“ (2009), Gershwino „Aistrų šėlsmas“ („Porgis ir Besė“ versija, 2008), sukurta edukacinė programa „Operos akademija“, įgyvendinti tarptautiniai ES projektai, edukacinės Baroko savaitės, lietuviškų operų festivaliai OPERA.LT, festivaliai „Muzikinis pajūris“, sukurta kultūros turizmo pramoga „Muzikinis keltas“, sukurti architektūriniai projektai „Scena ant vandens“ ir naujo muzikinio teatro galimybių studija ir kt. Jai vadovaujant teatro veikla buvo grindžiama tarpdiscipliniškumu, edukacija ir regionų kultūrinio gyvybingumo stiprinimu.
Nuo 2010 m. – Lietuvos muzikų sąjungos prezidentė. Inicijavo ir koordinuoja kasmetinius koncertų maratonus „Didysis muzikų paradas“, nuo 2017 – „Didžioji muzikų šventė“, edukacines programas mokyklose, vasaros akademijas ir festivalius Birštone, kūrybines-edukacines stovyklas Biržuose. Ypač reikšmingi projektai – sukurtos instrumentinio teatro programos per šiuolaikinių scenos menų sintezę, įtraukiant tarptautinius partnerius (Vokietija, Estija, Latvija, Didžioji Britanija, Italija ir kt.).
Pagrindiniai pastarųjų metų projektai: Medijų operos teatro sukūrimas (patentuota koncepcija), G. Verdi operų „Traviata“ ir „Rigoletas“ medijų versijos pastatymai, projektas „Čiurlionio erdvės“ (laimėta parama „Inovacijų plėtra viešojo sektoriaus institucijose“ programoje), „Stanislavui Moniuškai – 200“ – Tarptautinis simpoziumas Lietuvoje ir 3 dienų konferencija Baltarusijoje, „Skaitmeninių produktų diegimas LMS veikloje“ (finansuotas ES struktūrinių fondų), Nakties koncertų maratono festivalis „Nessun dorma… Niekas nemiega…“ Vilniuje, Muzikos svetainės infrastruktūros sukūrimas ir joje vykstančių renginių koncepcijos parengimas.
Visuomeninė veikla
Moterų klubo „Zonta International“ narė. Dalyvauja Lietuvos muzikų sąjungos „Muzikos bičiulių klubo“ ir Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro klubo veikloje.
LMTA Džiazo katedros docentas.
Arūnas Šlaustas – gerai žinomas ne tik džiazo, bet ir akademinės muzikos atlikėjas, klasikinio fortepijono studijas baigęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. M. Azizbekovos kl.). Koncertinę veiklą jis papildo komponavimu. Tai – savitas kompozitorius, nuolat grįžtantis prie klasikinės muzikos versmės, kūryboje tyrinėjantis džiazo ir akademinės muzikos jungtis. A. Šlaustas yra surengęs ne vieną rečitalį, koncertavęs su įvairiais orkestrais bei kamerinių ansamblių sudėtyse. Jis bendradarbiavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos filharmonijos kameriniu orkestru , pučiamųjų orkestru „Trimitas“, Vilniaus styginių kvartetu , rašė kompozicijas ir grojo su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, LRT fondams įgrojo per 100 įrašų (solo ir su įvairiais atlikėjais), išleido nemažai CD (tame tarpe ir autorinių). LATGA agentūroje yra įregistruota visa eilė A. Šlausto kūrinių, LMTA Leidybos centras išleido pjesių rinkinį džiazo ansambliams.
Nuo 1987 m. atlikėjas groja džiazą įvairios sudėties ansambliuose: Vladimiro Čekasino vadovaujamame LMTA bigbende, Arnoldo Gurinavičiaus kvartete, ansamblyje „New Lithuanian Trio“, Danieliaus Praspaliauskio kvartete ir diksilende. Vėliau su D. Praspaliauskiu subūrė kvintetą „Contra Jazz“. Su šiais kolektyvais pianistas koncertavo daugelyje Europos šalių – Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Rusijoje, Lenkijoje, Danijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Slovėnijoje, grojo žymiuose festivaliuose „Open Music“ (Sankt Peterburgas), „New Territory“ (Kijevas), „Aarhus Jazz Festival“ (Danija). Jis dalyvavo muzikiniuose projektuose su daugeliu Lietuvos džiazo muzikantų, o taip pat su liaudies muzikos grupėmis. 1991 metais A. Šlaustas įkūrė šiuolaikinės muzikos ansamblį „Ex tempore“, kuris buvo gerai įvertintas muzikos kritikų, koncertavo daugelyje Europos šalių, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose „Probaltica“, „Wratislavia Cantans“, prestižiniame „Warsaw Autumn“ (1997) bei surengė daug koncertų Lietuvoje. Šiuo metu A. Šlaustas yra LMTA Džiazo katedros docentas.
Tamara Vainauskienė 1983 m. baigė dainavimo specialybės studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (prof. Zenono Paulausko klasė). 1990-1993 m. studijavo LMTA doktorantūroje. Humanitarinių mokslų (muzikologijos) daktarė (1993). Disertacijos tema Lietuvių vokalo pedagogikos susidarymas ir raida (1919-1949 m.), vadovas prof. dr. Jonas Bruveris.
Tamara Vainauskienė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1984 metų, docentė (1997). Dėstyti ir dėstomi dalykai: dainavimas, dainavimo mokymo metodika, dainavimo meno istorija, pedagogikos ir pedagoginio repertuaro studijų seminarai, pedagoginė praktika, vadovauta tiriamiesiems darbams muzikos mokytojo profesinei kvalifikacijai įgyti, gretutinių pedagogikos studijų baigiamiesiems darbams (daugiau kaip 130), magistro baigiamųjų darbų rengimui, meno aspirantūros mokslo projektams.
Per pedagoginės veiklos laikotarpį ir teorinius ir praktinius vokalo pedagogikos dalykus baigė per 70 bakalaurų ir magistrų. Tarp jų – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijos dainavimo mokytojai, metodinės grupės vadovas Liutauras Navickas ir Nijolė Kniukštaitė-Vaičiulienė, ilgametė Nacionalinės Mikalojaus Konstantinio Čiurlionio menų mokyklos dainavimo mokytoja Dalia Miniotaitė-Tarabildienė, Vilniaus Balio Dvariono dešimtmetės muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Raimonda Tallat-Kelpšaitė, Šiaulių konservatorijos dainavimo mokytojas Gediminas Tiškevičius-Varna, Karoliniškių muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Raimonda Janutėnaitė, Vilniaus vaikų muzikos mokyklos „Lyra“ dainavimo mokytoja Eglė Klimaitė, Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ vyr. mokytoja Ieva Matulionytė, Vilniaus kolegijos docentės Eglė Juozapaitienė ir Dalia Babilaitė, Klaipėdos Jeronimo Kačinsko muzikos mokyklos dainavimo mokytoja Aistė Širvinskaitė-Ruškienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Choro dirigavimo katedros ilgametis dainavimo dėstytojas Vladas Bagdonas, Dainavimo katedros profesorius Deividas Staponkus, docentė Julija Stupnianek-Kalėdienė ir kt. Kai kurie pedagoginės praktikos mokiniai vėliau studijavo dainavimo specialybę ir tapo profesionalais, tarp jų – Violeta Urmanavičiūtė-Urmana, Tadas Girininkas.
Dainavimo magistro darbus apgynė daugiau kaip 230 magistrų, tarp jų – Laimonas Pautienius, Nomeda Kazlauskaitė-Kazlaus, Joana Gedmintaitė-Šlepikienė, Sandra Janušaitė-Iljoitienė, Vaidas Vyšniauskas, Jurgita Adamonytė, Lauryna Bendžiūnaitė, Lina Dambrauskaitė, Edgaras Montvidas, Deividas Staponkus, Ramūnas Urbietis, Mindaugas Zimkus, Jovita Vaškevičiūtė, Tadas Girininkas, Rafailas Karpis, Ieva Prudnikovaitė, Asmik Grigorian, Ieva Juozapaitytė, Vera Talerko, Gabrielė Kupšytė, Paulius Prasauskas, Salomėja Petronytė, Emilė Elena Dačinskaitė ir kt. Meno licenciatės Aušra Liutkutė-Povilaitienė, Julija Stupnianek-Kalėdienė.
1993-2007 m. Vainauskienė dirbo LMTA Muzikologijos institute mokslo darbuotojos, vėliau1vyresniosios mokslo darbuotojos pareigose. Moksliniai interesai apima lietuvių muzikos pedagogikos problematiką (muzikos mokymo sistemos Lietuvoje formavimąsi ir pirmuosius tris raidos dešimtmečius), dainavimo meno istorijos, teorijos, pedagogikos sritis. Pagrindinis dėmesys skiriamas vokalo mokykloms, jų raidos ypatumams, sąveikai, tradicijoms, pažangioms mokymo metodikoms, dainininkų ugdymo optimizavimo, vokalinės muzikos interpretacijos klausimams.
Tamara Vainauskienė paskelbė mokslo darbų mokslo recenzuojamuose leidiniuose ir meno bei profesiniuose leidiniuose, mokslo ir meno sklaidos publikacijų, teorinių-metodinių darbų, tarp jų – Dainavimo pagrindų formavimas. Vilnius: Lietuvos muzikos akademija, 2004, recenzijų. Skaitė pranešimų tarptautinėse ir nacionalinėse mokslo konferencijose. Parengė per 150 straipsnių Muzikos enciklopedijai (1-3 t., 2000-2007). Bendradarbiavo su Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutu rengiant Visuotinę lietuvių enciklopediją (72 straipsnių autorė ir recenzentė), kitus enciklopedinius leidinius. Kolektyvinės mokslinės monografijos bendraautorė – Lietuvos muzikos istorija. II knyga. Nepriklausomybės metai 1918-1940. Sudarė A.Ambrazas. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2009. Parengė mokslinę monografiją Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: pagrindai, ištakos, tradicijų sąveika. Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2016.
Kai kurie moksliniai straipsniai:
1. Lietuvių vokalo mokyklos pradžia. Kultūros barai. 1992, Nr.12, p.61-64.
2. Privatūs vokalo pedagogikos židiniai Kaune 1920-1940. Gama, 1995, Nr.9, p.18-19.
3. Muzikos pedagogikos Šiauliuose pradžia. Muzikos barai. 1995, Nr.8-10(169-171), p.3-4.
4. Muzikos mokymo įstaigos ir vokalo pedagogika Panevėžyje. Gama, 1996, Nr.13, p.35-37.
5. Dainavimo pedagogika 1920-1940 m. Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Menotyra. 1997, Nr.2, p.61-68.
6. Lietuvių vokalo pedagogikos raida (1920-1990). Dailė, muzika ir teatras valstybės gyvenime 1918-1998. Vilnius, LMA, VDA. 1998 m. kovo 26-27 d., p.181-186.
7. Kauno valstybinė muzikos mokykla ir konservatorija 1920-1940. Menotyra, 2000, Nr.3 (20), p.29-36.
8. Vilniaus konservatorijos formavimasis ir raida 1940-1949 metais. Menotyra. 2003, Nr.1(30), p.43-50.
9. Pirmojo pokario dešimtmečio lietuvių vokalo pedagogika: tradicijų ir reformų sandūra. Meno ir žmogaus sąveika: kūryba, interpretacija, pedagogika. Vilnius, LMTA, 2004, p.216-225.
10. Kauno konservatorijos veikla pokario metais. Menotyra. 2006, Nr.1(42), p.31-37.
11. Kai kurie Vilniaus žydų muzikos instituto veiklos aspektai. Muzika ir teatras: nuo kūrybos iki edukacijos.Vilnius, LMTA, 2007, p.212-217.
12. Vokalinio fakulteto formavimas Lietuvos valstybinėje konservatorijoje 1949-1950 metais. LMTA 75-metis: meno kūrybos, mokslo ir pedagogikos raida. Vilnius, LMTA, 2008, p.216-223.
13. Virgilijus Noreika. Penki kūrybos dešimtmečiai: periodizacija ir charakteristika. Žymiosios muzikos ir teatro asmenybės: jų veiklos projekcija Lietuvos kultūroje. Vilnius, LMTA, 2009, p.170-179.
14. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokykla: veiksniai, genezė, metodikų koreliacija. Lietuvos muzikologija, 2012, t.13, p.165-174.
15. Camillo Everardi dainavimo mokyklos tradicija Lietuvoje: principai ir archetipai, sklaida, paralelės. Menotyra, t.21, Nr.3, 2014, p.228–242.
16. Juozas Tumas-Vaižgantas apie Valstybės operą: įžvalgų apmąstymas. Ars&Praxis, t.2, 2014, p.58-59.
17. Virgilijaus Noreikos dainavimo mokymo sistema: metodų atskleidimas ir verifikacija. Lietuvos muzikologija, t.15, 2014, p.50–57.
18. Valstybės teatro solistė Vladislava Grigaitienė: balso metamorfozė ir vokalinio meno principų kilmė. Ars&Praxis, t.7, 2019, p.22-37.
19. Valstybės teatro istorijos fragmentas: G. Verdi operos „Aida“ pastatymas su K. Petrausku, V. Grigaitiene, V. Jonuškaite. Ars&Praxis, t.8, 2020, p.13-27.
20. Užsienio operos solistų gastrolės Valstybės teatre: asmenybės ir vokalo mokyklų identifikavimas. I dalis. Ars&Praxis, t.10-11, 2022, p.45-63.
21. Užsienio operos solistų gastrolės Valstybės teatre: asmenybės ir vokalo mokyklų identifikavimas. II dalis. Ars&Praxis, t.11, 2023, p.11-36.
Tamara Vainauskienė yra Muzikų sąjungos narė, dalyvavo Franzo Schuberto draugijos, LMTA Alumnų draugijos veikloje. Skaitė viešas paskaitas, pranešimus kultūros ir meno renginiuose, vedė vokalinės muzikos koncertus, tobulino kvalifikaciją moksliniuose koliokviumuose, seminaruose, kursuose, dalyvavo projektuose, vokalistų konkursų žiuri ir ekspertinėje veikloje. Tarptautinės mokslinės duomenų bazės „Lituanistika” ekspertė (2007-2012).
Edukologijos katedros lektorė. Dėstoma kalba: anglų.
Išsilavinimas: Anglų kalba ir edukologija MA (2001, VPU); Cambridge DELTA (Diploma in Teaching English to Speakers of Other Languages) (2022); Dailės terapija MA (LSMU/VDA, nuo 2024, II kursas).
Tarptautinės anglų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos (IATEFL) narė (specializacijos „Pronunciation“, „Learning Technologies“), Lietuvos anglų kalbos mokytojų ir dėstytojų asociacijos (LAKMIDA) narė.
Anglų kalbos ir dailės mokytoja (1994-2006, Vilniaus 9-oji vidurinė mokykla (dabar Vilniaus šv. Kristoforo gimnazija), Šolomo Aleichemo gimnazija, Vilniaus tarptautinė mokykla); anglų kalbos dėstytoja (2001-2015, Vilniaus verslo kolegija, Vilniaus kooperacijos kolegija). Nuo 2001 m. veda anglų kalbos mokymus įmonėms. Nuo 2013 m. į kalbos mokymosi procesą integruoja emocinį aspektą (dailę, vaizduotę) pagal ELT autoriaus Mario Rivonlucri humanistinio mokymosi principus.
Be pedagoginio darbo, dirbo švietimo administravimo srityje, koordinavo tarptautinius (Leonardo da Vinci, Grundtvig, Socrates, NordPlus) ir stambius nacionalinius projektus: pavyzdžiui, 2010 m. projektu „Tarptautinio bakalaureato (TB) kaip visuminio ugdymo modelio perkėlimas ir taikymas Lietuvos švietimo kontekste” padėjo populiarinti TB holistinį ugdymą ir jį integruoti į Lietuvos ugdymo programą.
2016-2020 mokėsi Cambridge DELTA (UK Level 7, magistro studijų atitikmuo), o praktinį modulį atliko British Council Warsaw Varšuvoje, kur studijavo 2018 m. sausio-gegužės mėn. Anglų kalbos mokymo(-si) principams daugiausiai įtakos turėjo Jonathan Marks, Mark Hancock ir Scott Thornbury, tarptautinį pripažinimą pelnę dėstytojai ir autoriai.
Mokymo (-si) procese vadovaujasi Dogme ELT metodika (pradininkas Scott Thornbury, http://www.scottthornbury.com), kilusia iš Dogma 95 avangardinio kinematografijos judėjimo Danijoje 1995 m. Pagrindiniai Dogme ELT metodikos principai: (a) kalbos mokymasis orientuotas į besimokančiųjų poreikius „čia ir dabar“; b) mokymasis iš autentiškų, besimokančiajam aktualių šaltinių; c) visuminis, holistinis kalbos mokymasis, apimantis visas kalbos sritis ir aktyviai įtraukiantis studentus į mokymosi procesą. Be to, seminaruose nemažai laiko skiria studentų refleksijai raštu ir žodžiu.
2025 m. išleistos knygos „Dogme in Pactice“ (https://www.amazon.com/Dogme-Practice-Classroom-Reflections-Teachers/dp/B0F33BCJLH) bendraautorė kartu su Scott Thornbury ir kitais anglų kalbos dėstytojais, taikančiais Dogme ELT metodiką.
LMTA dirba nuo 2015 m. Dėstomi dalykai: Specialybės kalba (anglų); How to Speak so They Listen, Intercultural Communication (kartu su LMTA lekt. Audriumi Dabrovolsku)
Domisi Critical Response Process (CRP metodo autorė Liz Lerman, https://lizlerman.com/) grįžtamojo ryšio metodu. Paskaitose ir seminaruose taiko CRP principus. Kasmet kartu su LMTA bei kitų universitetų studentais organizuoja CRP renginius.
LMTA Dirigavimo katedros profesorius ir vedėjas.
Dainius Pavilionis (g. 1977) Marijampolės muzikos mokykloje mokėsi skambinti fortepijonu. 1989 m. tapo B. Dvariono pianistų konkurso laureatu. 1992–1996 m. Kauno J. Gruodžio konservatorijoje studijavo choro dirigavimą L. Januškienės klasėje. 1996 m. įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (LMTA, prof. P. Gylio choro dirigavimo kl.). 2002 m. baigė studijas įgydamas magistro laipsnį. Po to mokėsi prof. J. Domarko operinio ir simfoninio dirigavimo klasėje, studijas baigė 2006 m. magistro laipsniu.
2002 m. D. Pavilionis dalyvavo „Erasmus“ dirigavimo kursuose. 2006 m. tapo IV tarptautinio Witoldo Lutosławskio jaunųjų dirigentų konkurso Balstogėje (Lenkija) laureatu (III vieta), o po metų, 2007 m., tarptautinio G.Fitelbergo dirigentų konkurso laureatu. Po šių konkursų dirigentas nuolat yra kviečiamas diriguoti Portugalijos, Italijos, Baltarusijos ir daugeliui filharmonijų simfoniniams bei kameriniams orkestrams Lenkijoje.
2010 – 2015 m. buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr.dirigentas.
Nuo 2006 metų dirba Lietuvos kariuomenės orkestro antruoju dirigentu.
Nuo 2017 metų yra LMTA Dirigavimo katedros vedėjas, profesorius.
Nuo 2019 metų Torūnės simfoninio orkestro meno vadovas ir vyr. dirigentas.
Nuo 2019 metų K. Lipinskio tarptautinio smuikininkų konkurso meno vadovas.
Nuo 2019 metų festivalio „Nova muzyka i architektura“ meno vadovas.
Nuo 2025 metų Kauno miesto simfoninio orkestro dirigentas.
LMTA Edukologijos katedros lektorius.
Davide Trezzi, baigęs Milano Katalikiškąjį universitetą su pagyrimu ir įgijęs italų kalbos mokytojo kvalifikaciją Venecijos Ca’ Foscari universitete, persikėlė gyventi į Lietuvą. Jau daugiau nei dešimt metų jis bendradarbiauja ir dirba Vilniaus universiteto Italistikos katedroje bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Nuo 2024 metų jis taip pat dėsto italų kalbą M. K. Čiurlionio menų mokykloje.
LMTA Dirigavimo katedros profesorius.
Dėstomas dalykas: Dirigavimas.
Robertas Šervenikas (g. 1966), baigęs M. K. Čiurlionio menų mokyklą, Sankt Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo konservatorijoje įgijo chorinio (1991), operinio ir simfoninio dirigavimo (1995) diplomus.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėsto nuo 1996 m.; yra Dirigavimo katedros profesorius. 1996–2003 m. buvo LMTA simfoninio orkestro vadovas. 2002 m. su LMTA simfoniniu orkestru festivaliui „young.euro.classic“ Berlyne parengė Anatolijaus Šenderovo „Concerto in Do“ premjerą, sulaukusią itin palankių vertinimų Vokietijoje ir Lietuvoje (solistas – violončelininkas Davidas Geringas).
Tarptautinė dirigento karjera prasidėjo 1997 m., kai Mstislavas Rostropovičius pakvietė Robertą Šerveniką dirbti asistentu Eviano festivalyje statant Sergejaus Prokofjevo baletą „Romeo ir Džuljeta“. Nuo 1998 m. jiedu koncertavo žymiausiose pasaulio salėse.
Robertas Šervenikas įvairiems kolektyvams dirigavo daugelyje Europos šalių, Japonijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, Brazilijoje, Izraelyje, Rusijoje. Įsimintini jo koncertai Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos Didžiojoje salėje, Amsterdamo „Concertgebouw“, Madrido „Auditorium de nationale“, Frankfurto „Alte Oper“, Londono „Cadogan Hall“, Berlyno „Konzerthaus“, Osakos „Festival Hall“ ir „Symphony Hall“, Tokijo „Suntory Hall“, „Metropolitan Art Space“, Kelno, Hamburgo, Sankt Peterburgo filharmonijų salėse. Jo diriguojamuose koncertuose dalyvavo violončelininkai M. Rostropovičius, D. Geringas, Miša Maiskis, trimitininkas Maurice André, pianistai Denisas Macujevas, Arkadijus Volodosis, Michailas Pletniovas, Freddy Kempfas, smuikininkai Sarah Chang, Maksimas Fedotovas, Julijanas Rachlinas, altininkai Wolframas Christas, Jurijus Bašmetas ir kiti solistai.
Nuo 2000 m. Robertas Šervenikas – Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro dirigentas. 2008–2018 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) muzikos vadovas. Parengė operų (M. Musorgskio Borisas Godunovas, G. Verdi Traviata, G. Bizet Karmen, J. Tamulionio Bruknelė, A. Ponchielli Lietuviai, P. Čaikovskio Eugenijus Oneginas, R. Wagnerio Lohengrinas, O. Narbutaitės Kornetas, G. Puccini Bohema), baletų (Barbora Radvilaitė, A. Šenderovo Dezdemona, L. Delibeso Kopelija, G. Kuprevičiaus Čiurlionis ) premjeras, diriguoja baletus Gulbių ežeras, Raudonoji Žizel, Žizel ir kt.
Nuo 2008 m. Robertas Šervenikas bendradarbiauja su Bavarijos valstybiniu operos teatru.
Dirigento repertuare ypatingą vietą užima šiuolaikiniai kūriniai. Šervenikas yra daugelio Lietuvos kompozitorių kūrinių pirmasis atlikėjas, įrašė kelias dešimtis šiuolaikinės muzikos kompaktinių plokštelių (išleido „Naxos“, „Finlandia records“ ir kitos įrašų kompanijos).
2005 m. Roberto Šerveniko intensyvi kūrybinė veikla įvertinta Lietuvos nacionaline premija.
2016 m. už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui, už iniciatyvas, inspiruojančias bendruomenę pozityviai veiklai, už asmeninę atsakomybę kuriant kultūrinę ir dvasinę aplinką Robertas Šervenikas apdovanotas Kultūros ministerijos aukso garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“.
„Tai, kaip Robertas Šervenikas nuskaidrina faktūros tankmę, niuansuoja perėjimus ir įaudrina plėtotę iki paties paskutinio įtempčiausio protrūkio, rodo išties tarptautinę klasę. Tai rodo, ir kaip tiksliai orkestras jo klauso, o aistra dera su profesionalia precizija.“ („Der Tagesspiegel“)
Atnaujinta 2019 01 08
LMTA Džiazo katedros lektorius.
LMTA Dainavimo katedros asistentė.
Aušra Liutkutė Povilaitienė (sopranas)
Studijos ir darbas: 1988-1992m. Klaipėda St. Šimkaus konservatorija. Dainininkės diplomas. 1992-1996 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, bakalauro diplomas. 1998-2000m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, magistro diplomas. 2000-2002 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademija, meno licenciato laipsnio diplomas. Nuo 2002 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dainavimo katedros asistentė, nuo 2010 m. – šios katedros lektorė, o nuo 2025 m. – asistentė. 2003 m. – 2005 m. LNOBT operos studijos stažuotoja (vad. prof. V. Noreika ir dirigentas V. Viržonis). Meno kūrėjo statusas suteiktas 2005-11-11 LR Kultūros ministro įsakymu Nr. ĮV-513. Nuo 2022 m. LMTA pedagogikos katedros, studentų pedagoginės praktikos mentorė.
Konkursai, apdovanojimai: 1991m. antrosios vietos laimėtoja pirmajame respublikiniame B. Grincevičiūtės dainininkių konkurse. 2000 m. vienintelės V. Jonušaitės – Zaunienės konkurso premijos laureatė. 2003m., 2005 m. Tarptautiniame studentų koncertmeisterių konkurse apdovanota diplomu „Už profesionalų ir kūrybingą kūrinių atlikimą”. 2004m. įteikta LNOBT Fondo stipendija. Jubiliejinis Rietavo savivaldybės sidabro medalis „Už nuopelnus Rietavui“ (2010m.). Jubiliejinis Sarbeck (Vokietija) miesto savivaldybės medalis „Už nuopelnus pristatant lietuvišką profesionalią muziką“ Vokietijoje (2007m.). 2016m. „Arkangelo Mykolo Mažoji žvaigždė“ už nuopelnus Senosios Varėnos bendruomenei. 2019 metais už nuoplenus Rietavo miestui „Gerumo angelas-2019“.
LMTA Edukologijos katedros lektorius.
2005 m. baigė Vilniaus pedagoginį universitetą (VPU) ir įgijo anglų kalbos filologijos magistro laipsnį bei mokytojo kvalifikaciją. Studijuodamas magistrantūroje VPU pradėjo dirbti anglų kalbos mokytoju Emilijos Pliaterytės pagrindinėje mokykloje, kurioje sėkmingai paruošė 5–8 kl. mokinius įvairiems, tarp kurių Jaunųjų vertėjų ir Kalbų Kengūros anglų kalbos konkursams.
2004 – 2006 m. dirbo anglų kalbos mokytoju „Akiračio” suaugusiųjų mokykloje, kurioje didelį dėmesį skyrė 12 kl. mokinių ruošimui valstybiniam anglų kalbos brandos egzaminui. Taip pat vedė papildomus užsiėmimus norintiems pagilinti anglų kalbos žinias.
2006 – 2012 m. dirbo anglų kalbos mokytoju Žydų vidurinėje mokykloje „Menachemo namai”. Vedė anglų kalbos pamokas 1 – 12 kl. mokiniams; dalyvavo mokyklos žydų bendruomenės organizacinėje veikloje; pagal TOEFL programą ruošė 12 kl. mokinius, norinčius stoti į Lauder verslo aukštąją mokyklą Austrijoje; dalyvavo įvairiuose Lietuvos žydų vidurinės mokyklos „Menachemo namai” ir Izraelio mokyklų organizuotose projektuose.
2010 – 2013 m. dirbo anglų kalbos mokytoju Suaugusiųjų mokymo centre. Įgijo patirties dirbdamas su įvairaus amžiaus ir socialinės padėties žmonėmis ir pradėjo vesti Suaugusiųjų mokymo centro organizuotus užsienio kalbų (anglų) kursus norintiems patobulinti anglų kalbos įgūdžius B2 lygiu (pagal Bendruosius Europos kalbų mokymosi, mokymo ir vertinimo matmenis).
2013 – 2016 m. buvo laisvai samdomas anglų kalbos dėstytojas Valstybės institucijų kalbų centre. Turėjo galimybę anglų kalbą dėstyti įvairiose valstybės institucijose ir įstaigose.
Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijoje anglų kalbos lektoriumi dirbo nuo 2013 – 2023 m. Anglų kalbą karine tematika dėstė pirmo ir antro kursų kariūnams, skirdamas pagrindinį dėmesį nuosekliam ir sistemingam komunikacinės veiklos rūšių lavinimui. Atliko „Rašto ir baigiamųjų darbų rengimo, gynimo, vertinimo ir saugojimo tvarkos aprašo” vertimą iš lietuvių į anglų kalbą; dalyvavo Akademijos Užsienio kalbų katedros organizuotose mokslinėse konferencijose „Ugdymo veiksniai mokymo(si) kontekste globalizacijos sąlygomis“ LKA (2013-10-25), „Šiuolaikinės visuomenės ugdymo veiksniai“ LKA (2015-11-13); moksliniame-metodiniame seminare „Karinių užsienio kalbų mokomosios knygos kaip atsakas šiuolaikiniams geopolitiniams iššūkiams“ LKA (2014-11-14); profesinės kvalifikacijos tobulinimosi programoje „Į studentą sutelktų studijų tobulinimas: tikslai, rezultatai, metodai”. Paruošė didaktinių vaizdinių pratybas; rengė egzaminų medžiagą ir egzaminų užduotis pagal Lietuvos karinio standarto (LKS) STANAG 6001 reikalavimus, kontrolinius darbus, teminius planus; paruošė ir susistemino su karo sritimi susijusią mokomąją medžiagą. Atsižvelgdamas į pedagoginės veiklos kompetencijų lavinimą dalyvauja įvairiuose profesinio tobulinimo seminaruose, mokslinėse konferencijose.
Nuo 2024 m. dirba Nacionalinėje švietimo agentūroje Pasiekimų departamento Pasiekimų patikrinimo užduočių skyriaus vyriausiuoju specialistu. Darbo pobūdis apima viešojo administravimo funkcijų įgyvendinimą.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje anglų kalbos dėstytoju dirba nuo 2006 m. Dirbdamas LMTA nuolat ieško būdų kaip sukurti studentams tinkamas sąlygas tobulinti jų specializuotos anglų kalbos žinias bei lavinti jų profesinę komunikacinę kompetenciją. Rengia gramatinius pratimus ir testus įvairių specialybių studentams. Dalyvavo užsienio kalbų studijų programų atnaujinime bei anglų kalbos programos kūrime.
Per sukauptą pedagoginės ir mokslinės veiklos patirtį skirtingose švietimo institucijose dėstytojas yra atlikęs daugelį specialiųjų sričių, pvz., muzikos, tarptautinių santykių, nacionalinio saugumo ir gynybos, gynybos technologijų vadybos, architektūros, psichologijos ir karinės lyderystės tekstų vertimų, pasitelkdamas tiek enciklopedines, tematines, leksikos, gramatikos ir tekstines žinias, tiek kompiuterinės pagalbos vertimo įrankius.
Reikšmingiausi moksliniai, metodiniai darbai LMTA:
Kvalifikacijos tobulinimas: kursai, metodiniai seminarai, konferencijos