Fortepijono katedros profesorius. Dėstomi dalykai: Fortepijonas.
Jurgis Karnavičius gimė Vilniuje, žinomų muzikų šeimoje. Būsimąją artisto kūrybinę asmenybę formavo pedagogai Edmundas Gedgaudas (M. K. Čiurlionio nacionalinėje menų mokykloje), pianisto tėvas prof. Jurgis Karnavičius (Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje), prof. Levas Naumovas (Maskvos P. Čaikovskio konservatorijos asistentūroje-stažuotėje). J. Karnavičius pelnė apdovanojimus tarprespublikiniame M. K. Čiurlionio konkurse Vilniuje (1978, I premija) ir tarptautiniuose konkursuose Vokietijoje (R. Schumanno Cvikau mieste), Austrijoje (L. van Beethoveno Vienoje), JAV (YKAA Oberline), Italijoje (Mavi Marcoz Sent Vinsente).
J. Karnavičiaus repertuare – įvairiausių stilių fortepijoninė muzika, pagrindinis dėmesys skiriamas Mozarto, Beethoveno, Schuberto, Schumanno, Liszto, Brahmso, prancūzų autorių kūrybai. Šalia solinės veiklos pianistas turi taip pat ir didžiulę kamerinio muzikavimo patirtį (koncertai su Čiurlionio, Vilniaus, Kauno kvartetais, kitais kolektyvais ir solistais). 2005-2015 m. jis buvo nuolatinis „Gaidos ansamblio“ narys, su kuriuo pasirodė daugelyje šiuolaikinės muzikos festivalių. J. Karnavičius yra ir nuolatinis savo žmonos dainininkės Sigutės Stonytės koncertų partneris. Jo gastrolių geografija apima daugelį Europos šalių, JAV, Kanadą ir Pietų Korėją.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje J. Karnavičius pradėjo dėstyti 1981 m. (tuomet Lietuvos konservatorija), nuo 2004 m. – profesorius, 2011–2020 m. vadovavo LMTA Fortepijono katedrai. Jo fortepijono klasę baigė daugiau kaip 50 absolventų. Pianistas dalyvauja įvairių tarptautinių konkursų vertinimo komisijų darbe (M. K. Čiurlionio, S. Vainiūno Vilniuje, J. Vytuolo Rygoje ir kt.), veda fortepijono meistriškumo pamokas Lietuvoje ir užsienyje (Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje, Sibelijaus akademijoje Helsinkyje, Lisabonos Escola superior ir kt.).
Svarbią vietą J. Karnavičiaus gyvenime užima aktyvi sportinė veikla, profesorius ne kartą yra tapęs orientavimosi sporto Lietuvos čempionatų prizininku. Taip pat jis domisi fotografijos menu.
Kompozitorius, LMTA Nacionalinės kino mokyklos profesorius, humanitarinių mokslų daktaras (mokslo kryptis – menotyra, mokslinių tyrimų kryptis – muzikologija).
LMTA Etnomuzikologijos katedros vedėja, profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Muzikinio folkloro archyvo vyriausioji mokslo darbuotoja.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Doctor Honoris Causa laipsnis Eimuntui Nekrošiui suteiktas 2013 m. balandžio 25 d. už išskirtinį režisieriaus talentą, neeilinius nuopelnus Lietuvos teatro raidai ir Lietuvos vardo garsinimą pasaulyje.
Eimuntas Nekrošius (1952–2018) – pirmasis lietuvių teatro menininkas, kuriam buvo suteiktas akademinis Garbės daktaro vardas.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktarė. Visame pasaulyje garsi lietuvių operos primadona.
Doctor Honoris Causa laipsnis Violetai Urmanavičiūtei-Urmanai suteiktas 2012 m. kovo 15 d. už neeilinius pasiekimus operos meno srityje.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Doctor Honoris Causa laipsnis Davidui Geringui suteiktas 2008 m.
Lietuvos ir Vokietijos violončelininkas, pedagogas, dirigentas, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (2002).
Davidas Geringas gimė Vilniuje 1946 m. liepos 20 d. Mokėsi M. K. Čiurlionio menų mokykloje, Michailo Šenderovo violončelės klasėje. 1968 m. baigė Maskvos konservatorijos Mstislavo Rostropovičiaus klasę. 1970 m. laimėjo I premiją ir aukso medalį Tarptautiniame Piotro Čaikovskio konkurse Maskvoje. 1970–1975 m. buvo Lietuvos filharmonijos solistas. 1975 m. emigravo į Vokietiją. Gyvena Hamburge, yra Liubeko aukštosios muzikos mokyklos profesorius.
Davidas Geringas koncertuoja kaip solistas su žymiais pasaulio dirigentais ir orkestrais: Berlyno, Vienos, Ciuricho, Čikagos, Londono filharmonijos, Monrealio, Tokijo simfoniniais orkestrais, taip pat su Lietuvos nacionaliniu bei Valstybiniu simfoniniais orkestras, Lietuvos kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentų orkestru. Dažnai koncertuoja su žmona pianiste Tatjana Schatz-Geringas.
Nuo 1992 m. nuolat koncertuoja Lietuvoje, yra aktyvus šiuolaikinės ir lietuvių muzikos propaguotojas. Davidui Geringui kūrinius yra dedikavę György Ligeti, Krzysztofas Pendereckis, Anatolijus Šenderovas, Mindaugas Urbaitis ir kiti autoriai. Jis yra pirmasis Osvaldo Balakausko, Vytauto Barkausko, Broniaus Kutavičiaus ir kitų Lietuvos autorių kūrinių atlikėjas.
(c) LMTA
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Doctor Honoris Causa laipsnis Josefui Wallnigui suteiktas 2008 m.
Austrų dirigentas, Zalcburgo Mozarteum aukštosios mokyklos emeritas.
Josefas Wallnigas (g. 1946 m.) laikomas Austrijos, Zalcburgo ir W. A. Mozarto muzikos ambasadoriumi pasaulyje. J. Wallnigas studijavo fortepijoną, kompoziciją ir dirigavimą Mozarteume bei Vienos aukštojoje muzikos ir scenos menų mokykloje, Vienos universitete įgijo teisės mokslų daktaro laipsnį (1968). Buvo Vienos valstybinio operos teatro ir Zalcburgo festivalio dirigentas, dirbo kituose Austrijos ir Vokietijos teatruose. 1980 m. tapo „Mozarteumo“ profesoriumi. Ilgą laiką vadovavo dainavimo ir muzikinės dramos parengimo katedroms, buvo prorektorius.
J. Wallnigas yra Mozarto operos studijų instituto meno vadovas, „Mozart-Chor“ meno vadovas, ansamblio „Vaganten“ vadovas. Diriguoja operos spektakliams ir koncertams įvairiose šalyse, veda interpretacijos meistriškumo kursus.
Profesorius dalyvavo ir inicijavo ne vieną su W. A. Mozarto kūryba susijusį projektą Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Doctor Honoris Causa laipsnis prof. Sauliui Sondeckiui suteiktas 2003 m.
Saulius Sondeckis (1928–2016) buvo garsus Lietuvos dirigentas, smuikininkas, orkestrų vadovas, ilgametis LMTA profesorius, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas (1999).
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktarė.
Doctor Honoris Causa laipsnis Lindai Maxey suteiktas 2002 m.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras.
Doctor Honoris Causa laipsnis Stasiui Barui-Baranauskui suteiktas 2000 m.
Lietuvių dainininkas, tenoras, JAV lietuvių bendruomenės veikėjas Stasys Baranauskas-Baras gimė 1920 m. Mierčiuose (Žaliosios valsčius, Vilkaviškio apskritis). Mokėsi dainavimo Kauno konservatorijoje ir J. Būtėno studijoje, 1943 m. Kaune debiutavo scenoje. 1944 m. pasitraukęs iš Lietuvos studijavo dainavimą ir dalyvavo koncertuose Vokietijoje, Vienoje, Čikagoje, Romoje. 1948–1949 m. koncertavo Didžiojoje Britanijoje. 1949 m. persikėlė į JAV, koncertavo Europoje ir Australijoje. Daugiausia koncertavo JAV, Čikagos lietuviu operoje sukūrė 13 vaidmenų, įrašė plokštelių.
Nuo 1958 m. dirbo Standard Federal banke Čikagoje, 1983–1998 m. šio banko direktorių tarybos narys. Pakviestas JAV ir Kanados lietuvių bendruomenių, 1991 m. suorganizavo dviejų savaičių trukmės Lietuvių muzikos festivalį Čikagoje, šio festivalio vykdomojo komiteto pirmininkas. Festivalio metu vyko VII JAV ir Kanados Lietuvių dainų šventė.
Nuo 1977 m. buvo Lietuvių fondo narys, direktorių Tarybos narys, šešias kadencijas (1982–1985 m. ir 1988–1991 m.) buvo Lietuvių fondo direktorių Tarybos pirmininkas, 1993–1995 m. ir 2002 m. – Valdybos pirmininkas. 1998 m. Lietuvos prezidento rinkimuose rėmė Valdą Adamkų.
1997 m. įsteigė Stasio Baro fondo premiją jauniems Lietuvos dainininkams. Tenorų konkursai Stasio Baro premijai laimėti LMTA rengiami iki šiol.
Stasys Baras-Baranauskas mirė 2006 m. Oak Brooke prie Čikagos (JAV).
Pagal Wikipedia
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras.
Doctor Honoris Causa laipsnis lordui Yehudi Menuhinui suteiktas 1998 m.
Lordas Yehudi Menuhinas (1916–1999) laikomas vienu iškiliausių XX a. smuikininkų.
LMTA Fortepijono ir vargonų katedros profesorius, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras.
LMTA Džiazo katedros profesorius. Dėstomi dalykai: džiazo fortepijonas, improvizacija.
Artūras Anusauskas (g. 1964) – džiazo pianistas, kompozitorius, aranžuotojas.
Tarptautinių džiazo festivalių Bukarešte, Liuksemburge, Montrė, Minske, Kijeve, Vitebske, Kišiniove, Birštone, Kaune, Vilniuje, Klaipėdoje ir kitų dalyvis. Žymesni koncertai: Stokholme, Rovigo, Maskvoje, Briuselyje, Krasnodare, Kišiniove, Gdanske, Erfurte, Varšuvoje, Helsinkyje, Kopenhagoje, Osle, Pekine, Liuksemburge, Rostove, Maskvoje, Tartu, Tel Avive, Milane, Čikagoje ir kituose miestuose.
Koncertavo su tokiais atlikėjais, kaip Steve Houghton (JAV), Jimmi Roger Pedersen (Danija), Jeff Cascaro (Vokietija), Anne Kierulf (Danija), Marco Tamburini (Italija), Rusty Jones (JAV), Mauro Campobasso, Daniele Scannapieco, Gaetano Partipilo (Italija), Vytautu Labučiu, Vladimiru Čekasinu.
Dėstė meistriškumo kursuose Rumunijoje, Moldovoje, Helsinkyje (Jeano Sibelijaus muzikos akademija), Leipcige (Felixo Mendelsohno muzikos ir teatro akademija), Veimare (Ferenco Liszto universitetas), Italijoje (Rovigo konservatorija, Triesto konservatorija, Fodžos konservatorija), Serbijoje (Belgrado menų universitetas), Danijoje, Azerbaidžane; vedė Nomazz kursus Taline ir Vilniuje.
A. Anusauskas sukūrė muziką operai „Pasakų medis“, muziką meniniam filmui „Perpetuum Mobile“, yra meninio filmo „Narcizas“ muzikos bendraautorius. Nuolat dalyvauja muzikų šventės maratonuose „Didysis muzikų paradas“, 2010 m. koncertavo Maskvos filharmonijos Piotro Čaikovskio salėje, yra surengęs daug solinių fortepijono muzikos koncertų, koncertavęs su Valstybiniu simfoniniu, Kauno simfoniniu, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoniniu ir Lietuvos kameriniu orkestrais.
Įrašė 5 autorines kompaktines plokšteles: „Nemiga“, „Tylos puota“, opera „Pasakų medis“,„Draugams“, „Nuotaikos“. Kaip atlikėjas ar bendraautorius įrašė 22 kompaktines plokšteles.
Apdovanojimai:
Artūro Anusausko džiazo fortepijono klasės studentai ir absolventai Daumantas Slipkus, Dmitrijus Golovanovas, Kęstutis Pavalkis, Vytautas Straižys, Vytis Smolskas, Mindaugas Balčiūnas, Gediminas Gefenas, Tomas Dičiūnas, Richardas Banys, Edgar Sabilo, Andrejus Savčenko yra tarptautinių konkursų laureatai.
2021 08 24
LMTA Styginių instrumentų katedros vedėja ir profesorė, meno daktarė, LMTA Senato narė. Dėstomas dalykas: smuikas.
Rūta Lipinaitytė-Savickienė yra daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė. Kaip solistė Rūta Lipinaitytė grojo su Drezdeno, Brno, Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo ir televizijos, Zagrebo filharmonijos orkestrais, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kameriniu orkestru Kremerata Baltica, Lietuvos, Šv. Kristoforo, VDU, Klaipėdos, Šiaulių, Talino, Archangelsko, Accademia d’Archi Arrigoni kameriniais orkestrais, ansambliu Musica Humana, Maskvos kameriniu orkestru Metų laikai. Lietuvos radijuje yra virš 30 R. Lipinaitytės fondinių įrašų. Smuikininikė grojo įrašant įvairius kompaktinius diskus.
Rūtos Lipinaitytės, kaip ansamblio narės, veikla yra neatskiriama nuo orkestro Kremerata Baltica (įkūrėjas ir meno vadovas Gidonas Kremeris), kuriame ji grojo nuo orkestro įkūrimo 1998 m. iki 2014 m.
Smuikininkė yra dažnai kviečiama dalyvauti įvairių orkestrų projektuose kaip koncertmeisterė ar koncertmeisterio asistentė. R. Lipinaitytė buvo kviestinė tarptautinio East-West kamerinio orkestro, Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisterė. 2019 m. smuikininkė buvo pakviesta į gastroles su simfoniniu orkestru MusicAeterna (meno vadovas Teodoras Currentzis), 2019 m. rudenį tapo šio kolektyvo nuolatine nare.
2014, 2018 ir 2020 m. Rūtai Lipinaitytei buvo skirtos Valstybės stipendijos kultūros ir meno kūrėjams, 2020 m. smuikininkė gavo Auksinio disko apdovanojimą solisto instrumentalisto kategorijoje.
Šiuo metu Rūta Lipinaitytė yra LMTA profesorė bei Styginių instrumentų katedros vedėja, taip pat Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja ekspertė. Smuikininkė yra dažnai kviečiama vesti smuiko meistriškumo kursus. Tarp smuikininkės ugdytinių yra 22 nacionalinių ir 13 tarptautinių smuikininkų konkursų laureatų.
Nors Rūtos Lipinaitytės repertuaras įvairiapusis, smuikininkės labiausiai mėgstama ir dažniausiai atliekama yra XX a. muzika. Smuikininkė yra ypač aktyvi Lietuvos kompozitorių šiuolaikinės muzikos propaguotoja. Youtube platformoje yra jos parengtas video įrašų ciklas Lithuanian music for violin solo.
2021 06 30
LMTA Meno istorijos ir teorijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė.
Fortepijono katedros profesorius. Dėstomas dalykas: Fortepijonas.
Prof. Zbignevas Ibelgauptas (g. 1961) – pianistas, pedagogas. 1984 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje baigė Kęstučio Grybausko fortepijono klasę, 1987 m. – asistentūrą-stažuotę. Nuo 1988 m. Z. Ibelgauptas yra LMTA Fortepijono katedros pedagogas, nuo 2009 m. profesorius, 2009–2011 m. buvo katedros vedėjas, 2011–2021 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos rektorius.
Profesoriaus klasės absolventai yra tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatai, aktyviai dalyvauja koncertiniame gyvenime, sėkmingai dirba pedagoginį darbą Lietuvoje bei užsienyje.
1988 m. su pianiste prof. Rūta Riktere subūrė fortepijoninį duetą, daug koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Duetu ir kaip solistas koncertuoja su Lietuvos nacionaliniu ir valstybiniu simfoniniais orkestrais, Lietuvos kameriniu orkestru, Lenkijos radijo orkestru, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose. Greta klasikinio repertuaro, parengė daugelio naujų Lietuvos ir užsienio autorių kūrinių premjerų – tokių kompozitorių kaip Alfredas Schnittke, Gintaras Sodeika, Vytautas Barkauskas, Vidmantas Bartulis, Remigijus Merkelys ir kt. 1997 m. prof. Zbignevo Ibelgaupto ir Rūtos Rikterės fortepijoninis duetas pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją.
LMTA Muzikologijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė.
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Smuikininkas, dirigentas, orkestro „Kremerata Baltica“ įkūrėjas.
Doctor Honoris Causa laipsnis Gidonui Kremeriui suteiktas 2016 m. balandžio 11 d.
Gidonas Kremeris gimė 1947 m. vasario 27 d. Rygoje. Nuo 4 metų griežti mokė tėvas, kuris buvo profesionalūs smuikininkas. 1971 m. baigė Maskvos konservatorijos Davido Oistracho smuiko klasę, 1973 m. – aspirantūrą. Tarptautinių konkursų laureatas: III premija Belgijos karalienės Elžbietos konkurse Briuselyje 1967 m., II premija smuikininkų konkurse Monrealyje ir I premija Niccolo Paganini konkurse Genujoje 1969 m., Piotro Čaikovskio konkurso I premija ir aukso medalis 1970 m. 1974–1981 m. buvo Maskvos filharmonijos solistas.
1975 m. Gidonas Kremeris pirmą kartą gastroliavo su Lietuvos kameriniu orkestru Vokietijoje, 1976 m. dalyvavo Zalcburgo festivalyje, 1977 m. debiutavo Niujorke. 1981 m. emigravo į Vakarų Europą. Įkūrė kamerinės muzikos festivalį Lokenhause (1981, Austrija).
1996 m. įkūrė kamerinį orkestrą „Kremerata Baltica“, kuriame griežia Baltijos šalių jaunieji atlikėjai, tarp jų – nemažai lietuvių. Orkestro repertuarą sudaro įvairių epochų kompozitorių kūriniai. Ypač propaguojama šiuolaikinių kompozitorių kūryba – Alfredo Schnittke’s, Arvo Pärto, Sofijos Gubaidulinos, Edisono Denisovo, taip pat – latvių ir lietuvių kompozitorių muzika. Orkestras yra griežęs Balio Dvariono, Ramintos Šerkšnytės ir kitų įvairių laikotarpių lietuvių autorių opusų. Nemažai naujų kompozicijų autoriai dedikuoja „Kremeratai Balticai“ ir jos vadovui.
Gidonas Kremeris koncertavo su žymiausiais pasaulio orkestrais ir dirigentais, tokiais kaip Claudio Abbado, Leonardas Bernsteinas, Herbertas von Karajanas, Riccardo Muti, Nicolausas Harnoncourt’as, Christianas Eschenbachas, James’as Levine’as, Lorinas Maazeliu, Zubinas Mehta ir kt. Su pianistais – Valerijumi Afanesjevu, Olegu Maisenbergu, Marta Argerich, Vadimu Sacharovu. Lietuvoje koncertavo su Lietuvos kameriniu orkestru, Nacionaliniu simfoniniu orkestru, Valstybiniu simfoniniu orkestru. Įrašė daugiau kaip 100 plokštelių, už kurias pelnė prestižinių tarptautinių apdovanojimų. Gidonas Kremeris parašė tris autobiografines knygas (išleistos Vokietijoje). Pelnė įvairių šalių apdovanojimų.
Gidonui Kreneriui suteiktas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino III laipsnio ordinas (2000), Kultūros ministerijos apdovanojimas – garbės ženklas „Nešk savo šviesą ir tikėk“ (2017).
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Garbės daktaras. Doctor Honoris Causa laipsnis Vytautui Landsbergiui suteiktas 2013 m. balandžio 25 d. už itin platų, aktualumo neprarandantį, originalų lietuvių kultūros tyrimų diskursą, nacionalinių vertybių iškėlimą ir propagavimą tarptautiniu lygiu, įtaigią meninę, mokslinę, kultūrinę, visuomeninę ir švietėjišką raišką, neeilinius nuopelnus Akademijai, valstybei ir pasauliui.
Muzikologas, autoritetingas M. K. Čiurlionio kūrybos tyrinėtojas ir atlikėjas, ilgametis LMTA profesorius, habilituotas mokslų daktaras, Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, vadovavęs parlamento sesijai, kurioje 1990 m. kovo 11 d. balsuota ir paskelbta atkuriama Lietuvos Respublikos nepriklausomybė.