LMTA Fortepijono ir vargonų katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras.
Kontaktai
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos profesorė, menų krypties daktarė.
Giedrė Beinoriūtė studijavo kino režisūrą LMTA Teatro ir kino fakultete. Nuo 2002 m. kaip režisierė ir scenarijaus autorė kuria vaidybinius ir dokumentinius filmus, kuriuose nagrinėja socialines, istorines, šeimos santykių temas. Kritikų ir žiūrovų vertinama dėl išskirtinių vaikų portretų savo filmuose. 2018 m. apgynė pirmą Lietuvoje kino krypties meno daktarės disertaciją tema „Vaikų vaizdavimas kine: režisūrinis aspektas“. Tais pačiais metais šešerių metų aktorius, Beinoriūtės filme „Kvėpavimas į marmurą“ suvaidinęs berniuką Ilja, apdovanotas už geriausią antraplanį vaidmenį (supporting role) Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“. 2006 m. Giedrė Beinoriūtė apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už geriausią profesionaliojo meno debiutą (filmai „Egzistencija“ ir „Vulkanovka. Po didžiojo kino“); 2005, 2007 ir 2018 m. režisierei įteiktas Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas (filmai „Vulkanovka. Po didžiojo kino“, „Gyveno senelis ir bobutė“, „Kvėpavimas į marmurą“). 2012 m. sukurtas filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“ (minimalistinis dokumentinis esė, kuriame su vaikais kalbamasi egzistenciniais klausimais) buvo išrinktas oficialiu Lietuvos atstovu varžytis dėl „Oskaro“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. 2021 m. režisierei skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Nuo 2004 m. Giedrė Beinoriūtė – Lietuvos kinematografininkų sąjungos režisierių gildijos narė, nuo 2014 m. – Europos kino akademijos narė, taip pat – tarptautinių kino festivalių, konkursų žiuri narė.
Nuo 2007 m. Giedrė Beinoriūtė dėsto skirtingus kino meno modulius kino režisieriams LMTA Kino ir televizijos katedroje (dab. LMTA Nacionalinėje kino mokykloje), 2019–2021 m. buvo katedros vedėja, 2018 m. jai suteiktas docentės vardas.
Užsienio kalbos: anglų (C1), rusų (C1), prancūzų (B1)
LMTA Nacionalinės kino mokyklos profesorius. Kino operatorius, režisierius.
LMTA Etnomuzikologijos katedros profesorius, humanitarinių mokslų daktaras.
LMTA Etnomuzikologijos katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras.
Doc. dr. Rimantas Astrauskas
Etnomuzikologijos katedra, LMTA Muzikos fakultetas
El. paštas rimantas.astrauskas@lmta.lt
LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė.
LMTA Pedagogikos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė.
Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas
Lolita Jolanta Piličiauskaitė – muzikos edukologė, Emocinės išraiškos metodo (EIM) autorė, 2005-ųjų Metų mokytoja, socialinių mokslų daktarė, LMTA docentė, muzikos mokytoja ekspertė, Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos (LETA) narė, Angelų kalvos įkūrėja, metodinių, mokslinių bei grožinės literatūros knygų autorė.
Pučiamųjų ir mušamųjų katedros docentas. Dėstomi dalykai:
Obojus
Giminingas instrumentas
Orkestro partijos
Lygių balsų ansablis
LMTA Styginių instrumentų katedros docentas.
Dėstomas dalykas: violončelė.
Liaudies instrumentų katedros vedėja, docentė, meno daktarė. Dėstomi dalykai: Kanklės – specializacijos instrumentas, Liaudies instrumentų orkestras, Kamerinis ansamblis.
BIOGRAFIJA. Aistė Bružaitė kaip koncertuojanti kanklininkė jau antrą dešimtį aktyviai dalyvauja Lietuvos ir užsienio muzikiniame gyvenime. Plėsdama kanklių muzikos galimybes, dalyvauja bendruose projektuose su klasikinių muzikos instrumentų atlikėjais ir orkestrais, groja įvairiuose ansambliuose, nevengia iššūkių ir naujovių.
Atliko nemažai naujų lietuvių kompozitorių kūrinių, kurių gimimą inicijavo pati. Aistė Bružaitė – pirmoji Algirdo Martinaičio koncerto kanklėms ir kameriniam orkestrui „Aistmares“ atlikėja. Parengė keletą programų ir įrašė kūrinių su Vilniaus miesto savivaldybės choru „Jauna muzika“ (choro meno vadovas ir dirigentas Vaclovas Augustinas). Atliko solo kūrinius su Lietuvos nacionaliniu, Sankt Peterburgo valstybinės kapelos, Pskovo (Rusija) simfoniniais orkestrais, parengė ir išleido naujausių kūrinių kanklėms rinkinį „XXI a. muzika kanklėms ir kanklių duetui“. Groja Kanklių duete (kartu su kanklininke Jolita Matkiene), rengia koncertines programas su Dovile Kazonaite (sopranas), Milda Baronaite (sopranas), Egidijumi Ališausku (birbynė) ir kitais žymiais atlikėjais. Įvairių ansamblių sudėtyse parengė ir išleido keturias kompaktines plokšteles.
Muzikė aktyviai organizuoja tarptautinius ir respublikinius renginius, koncertus, seminarus, dalyvauja konferencijose, forumuose. 2016 m. kartu su styginių kvartetu „Art Vio“ bei LMTA Liaudies instrumentų orkestru surengė ir įrašė koncertą-rečitalį LRT radijo koncertų studijoje, kur skambėjo lietuvių kompozitorių premjeros.
2017 m. Aistė Bružaitė apsigynė meno doktorantūros projekto tiriamąją dalį „XX a. pab.–XXI a. pr. koncertinių kanklių repertuaro pokyčiai ir šiuolaikinės atlikimo tendencijos“, surengė šiuolaikinės lietuvių ir užsienio kompozitorių muzikos koncertą-rečitalį – kanklininkei buvo suteiktas meno daktarės vardas. Nuo 2018 m. gruodžio – LMTA docentė.
Atnaujinta 2019 01 04
LMTA Muzikologijos katedros profesorė, habilituota humanitarinių mokslų daktarė.
LMTA Edukologijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė.
Eglė Šeduikytė-Korienė (1971 07 14) baigė fortepijono specialybę M. K. Čiurlionio menų mokykloje (1990), vargonų bakalauro (1996) ir magistro (2001) studijas ir meno aspirantūrą (2003) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jai suteiktas meno licenciato kvalifikacinis laipsnis. 2008 m. apgynė disertaciją „Vargonų menas Lietuvoje XIX a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje: tautinės vargonų mokyklos susiformavimas” (LMTA), suteiktas humanitarinių mokslų srities (03 H) menotyros krypties (muzikologija, H 320) daktaro laipsnis.
Mokslo monografijos
„Lietuvos vargonų menas XIX a. pabaiga–XX a. pirmoji pusė” (Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2012. 302 [2] p. ISBN 978-609-8071-04-7);
„Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“. (Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2020. 358 p. ISBN 978-609-8071-53-5);
„Valstybinė muzikos mokykla Kaune (1920–1933)“. (Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2024. 486 p. ISBN 978-609-8071-76-4) Kolektyvinė monografija, bendraautoriai Judita Žukienė, Gabrielius Simas Sapiega.
Apdovanojimai
2021 rugsėjo 28 d. Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių muzikologijos darbų konkurse įteikta Vytauto Landsbergio premija už istorinius lietuvių diasporos tyrinėjimus monografijoje „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“ (LMTA, 2020);
2025 birželio 5 d. Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių muzikologijos darbų konkurse įteikta Vytauto Landsbergio premija už „sklandžią ištakų ir įtakų santaką“ kolektyvinėje monografijoje (bendraautoriai Judita Žukienė, Gabrielius Simas Sapiega) „Valstybinė muzikos mokykla Kaune (1920–1933)“, LMTA, 2024.
Pastaroji monografija tapo laureate 2024 metų Knygos meno konkurse (knygos dizaineris Vilmantas Žumbys) tarp meniškiausių mokslinių knygų.
Narystės
Nuo 2006 m. Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurso organizacinio komiteto narė;
Nuo 2012 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narė;
2019–2020, 2024–2025 m. LRKM „Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo“ tarybos narė;
2021 m. XV jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkurso „Vox juventutis‘ 21“ vertinimo komisijos narė (pirmininkė);
nuo 2021 m. LKS Etikos komisijos narė (Lietuvos kompozitorių sąjunga)
Pedagoginė veikla
Nuo 2011 m. dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vadovauja antrosios studijų pakopos muzikos atlikimo magistro ir gretutinių pedagogikos studijų baigiamiesiems bakalauro darbams, dėsto Tiriamojo darbo pagrindus (M1, Muzikos atlikimas) grupinėse paskaitose. Yra meno pedagogikos studijų programos komiteto narė, parengė ir dėstė paskaitų ciklą „Kontekstualus meno objekto pažinimas“, nuo 2026 m. dalyką „Meninio ugdymo kontekstai“ atnaujintoje Profesinių pedagogikos studijų programoje.
Projektinė veikla
2013–2014 m. vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą (sutarties Nr. MIP-095/2013) kultūrinės plėtros projektą „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose” (mokslo darbuotoja). Šio projekto rėmuose Vilniuje organizavo meistriškumo kursus vargonininkams „Bažnyčios vargonininkas – polifunkcionali kultūros figūra” (2013 11 25–27), Meninių tyrimų ir atlikimo studijų simpoziumą „Menų funkcijos kultūriniuose ir socialiniuose procesuose” (Vilnius, LMTA, 2014 09 25), parašė eilę straipsnių recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir kultūros leidiniuose. 2016 m. bendradarbiavo organizuojant tarptautinę muzikos edukacijos konferenciją (24th EAS Conference “Looking for the unexpected: Creativity and Innovation in music education” (Vilnius, LMTA, 2016 05 16-19). 2021–2023 m. vadovavo Lituanistinių tyrimų ir sklaidos projektui „Valstybės muzikos mokykla (1920–1933): Lietuvos konservatorija de facto“, finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos (Nr. P-LIP-21-75) pareigos: projekto vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Projektą vykdė Lietuvos muzikos ir teatro akademija.
Bendradarbiavo rengiant Lietuvos muzikos istorijos II dalį „Nepriklausomybės metai 1918–1940“. Nuolat rengia straipsnius recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir kultūros leidiniuose, kasmet dalyvauja tarptautinėse mokslo konferencijose.
Atlikėjiška veikla
2001–2016 m. dirbo Vilniaus universiteto Kultūros centre vargonininke ir renginių organizatore. Su VU Kamerinės muzikos ansambliu įrašė kompaktinę plokštelę (2004), padarė įrašų Lietuvos radijui, dalyvavo tarptautiniuose vargonų meistriškumo kursuose, koncertuoja, dalyvauja vargonų muzikos festivaliuose, muzikinių albumų, knygų pristatymuose ir kituose meno renginiuose.
LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros docentas.
Dėstomas dalykas: Mušamieji instrumentai.
Styginių instrumentų katedros docentas. Dėstomas instrumentas: kontrabosas.
„Kontraboso dainius“ – tokiu epitetu po vieno iš koncertų apdovanotas kontrabosininkas Donatas Bagurskas tampa vis ryškesniu savo instrumento ambasadoriumi Lietuvoje ir svetur. Baigęs Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją bei Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, D. Bagurskas 2000–2010 m. buvo Šv. Kristoforo kamerinio orkestro kontrabosų grupės koncertmeisteriu, grojo kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, o šiuo metu yra Lietuvos kamerinio orkestro narys.
Donatas Bagurskas nuolat koncertuoja kaip solistas su įvairiais orkestrais. 2011 m. Vilniaus festivalio scenoje griežė Nino Rotos Koncertinį divertismentą kontrabosui su orkestru, diriguojant Marcello Rota. 2014 m. D. Bagurskas su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko Gavino Bryarso Koncertą kontrabosui, vyrų chorui ir orkestrui „Atsisveikinimas su Sankt Peterburgu“, o 2017 m. – Armando Trovajoli Siuitą kontrabosui ir orkestrui „Sconcerto“. Ne tik šiuos, bet ir daugelį kitų pasaulinės klasikos kūrinių kontrabosui D. Bagurskas Lietuvoje atliko pirmą kartą. 2009 m. kontrabosininkas dalyvavo ypatingame „Unicef“ labdaros koncerte „Pasaulio klasikos genijai“, kuriame su Julianu Rachlinu, Itamaru Golanu, Richardu Joo, Aleksejumi Igudesmanu, Borisu Andrianovu ir seru Rogeru Moore’u atliko Camille’io Saint-Saënso „Žvėrių karnavalą“. D. Bagurskas buvo pakviestas bendradarbiauti įrašant bulgarų kompozitorės Dobrinkos Tabakovos albumą „String Paths“ (išleido ECM), kuris 2014 m. buvo nominuotas „Grammy“ apdovanojimui.
Kontrabosininko repertuaras itin platus. Jame kūriniai nuo baroko šedevrų iki šiuolaikinės muzikos kompozicijų, tarp jų ir Deniso Grotsky’o specialiai jam sukurtas ir dedikuotas Koncertas kontrabosui. D. Bagurskas koncertuoja ir kaip džiazo muzikantas – su dainininke Evelina Sašenko ir pianistu Dmitrijumi Golovanovu pristatė programą „Chopin Jazz Inn“, Birštono džiazo festivalyje dalyvavo Lino Rimšos projekte „Anaiptol“. D. Bagurskas bendradarbiauja su Čiurlionio, „Chordos“, „Mettis“ styginių kvartetais, yra ansamblio „4 Tango“ narys. Kaip atlikėjas virtuozas jis veda meistriškumo kursus, kviečiamas dalyvauti tarptautinių konkursų žiuri.
Viena naujausių D. Bagursko iniciatyvų – unikalus Lietuvoje kontrabosų orkestras.
Atnaujinta 2021 07 19
LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė.
LMTA Styginių instrumentų katedros docentas, meno daktaras. Dėstomi dalykai: Altas (specializacijos instrumentas), Orkestro partijos.
Jurgis Juozapaitis 2005 m. baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos prof. P. Radzevičiaus alto klasę. 2009 m. baigė bakalauro, 2011 m. – LMTA magistrantūros studijas. 2015 m. baigė LMTA meno doktorantūros studijas (prof. J. Kaliūnaitės ir prof. P. Radzevičiaus alto klasėse) ir apsigynė meno daktaro laipsnį. 2006-2007 m. stažavosi Nacionalinėje Paryžiaus muzikos ir šokio konservatorijoje (Conservatoire national supérieur de musique et de danse de Paris) prof. P. H. Xuereb alto klasėje bei A. Meunier kamerinio ansamblio klasėje.
Altininkas dažnai koncertuoja kaip solistas ir kamerinės muzikos atlikėjas. Kaip solistas yra grojęs su Lietuvos kameriniu orkestru, LMTA studentų simfoniniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, „New Era orchestra“ (Ukraina), koncertavęs su Čiurlionio styginių kvartetu, dalyvavęs daugelyje meistriškumo kursų Lietuvoje ir užsienyje. Yra Lietuvos kamerinio orkestro altų grupės koncertmeisteris ir trio
„Claviola“ narys. Su ansambliu “Claviola” yra įrašęs lietuvių bei užsienio autorių opusų, išleidęs tris muzikinius albumus. Svarbią vietą koncertinėje veikloje užima lietuvių kompozitorių muzika – Jurgis Juozapaitis yra pirmasis J. Andrejevo, O. Balakausko, Germanavičiaus, U. Giedraitytės, J. Juozapaičio, J. Jurkūno, A. Kubiliūno, Mačiliūnaitės, A. Maslekovo, A. Mikoliūno, M. Natalevičiaus ir kt. kompozitorių kūrinių atlikėjas.
Jurgis Juozapaitis dalyvavo daugelyje alto ir kamerinės muzikos meistriškumo kursų, kuriuos vedė žymūs profesoriai, tarp kurių – J. Kluson, A. Kouyoumdjian, H. Kefer, Beyerle, A. Keller, W. Klos, M. da Silva ir kt. Taip pat dalyvavo tarptautiniuose bei respublikiniuose konkursuose, iš kurių 15-oje yra pelnęs laureato diplomus: tarptautinio M. Elskio altininkų konkurso Minske II premijos laureatas (2007); tarptautiniame „Val Tidone“ kamerinės muzikos konkurse Italijoje pelnyta II vieta (2010); 38-jame tarptautiniame kamerinės muzikos konkurse „Lyceum Club International de Suisse“ (2012) Šveicarijoje tapo finalininku ir laimėjo specialųjį prizą, 19-jame tarptautiniame Europos kamerinės muzikos konkurse Illzache, Prancūzijoje, laimėta I vieta (2015). III vieta tarptautiniame „Salieri-Zinetti“ kamerinės muzikos konkurse Italijoje (2019).
2011 m., 2012 m., 2014 m. ir 2016 m. buvo apdovanotas LR prezidentės D. Grybauskaitės padėkos raštu, 2012 ir 2014 m. apdovanotas Lietuvos kultūros ministerijos įsteigta Jaunojo muzikos atlikėjo premija.
Nuo 2017 m. Jurgis Juozapaitis dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.
Liaudies instrumentų katedros docentas, LMTA Liaudies instrumentų orkestro vadovas.
Dėstomi dalykai: Birbynė, Liaudies instrumentų orkestras,
Dirigavimas, Instrumentuotė.
Egidijus Ališauskas – Lietuvos muzikos akademijos (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) Liaudies instrumentų ir akordeono katedroje 1995 metais baigė birbynės bakalauro studijas. 1996 metais gavo Muzikos akademijos magistro diplomą (birbynės specialybė). Tais pačiais metais įstojo į prof. J.Domarko orkestrinio dirigavimo kursą. 1998 metais gavo orkestro dirigavimo studijų bakalauro diplomą. 1999 metais įgijo karinio orkestro dirigento kvalifikaciją.
Šiuo metu Egidijus Ališauskas yra Lietuvos kariuomenės orkestro vyr. dirigentas ir vadovas, Lietuvos teatro ir muzikos akademijos docentas, liaudies instrumentų orkestro vadovas, pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros orkestro vadovas.
Dar besimokydamas Lietuvos muzikos akademijos prof. P.Tamošaičio birbynės klasės I kurse, 1994 metais tapo tarptautinio konkurso laureatu (III vieta) Čerepovece, Rusijoje. Du kartus laimėjo Respublikinio jaunųjų atlikėjų konkursą (1987, 1990). Lietuvišką tautinį instrumentą – birbynę ir jo galimybes muzikuojant yra pristatęs ne tik Lietuvoje, aktyviai koncertuodamas įvairiuose renginiuose (Didysis muzikų paradas, Atžalynas, Pasaulio lietuvių dainų šventė, “Klasikos diversijos”, A. Žigaitytės misterija „Praregėjimas“, O. Narbutaitės oratorija „Centones mea urbi“, J. Vaitkaus spektaklis „Žuvėdra”, G. Varno spektaklis „Portija Koglen“, D. Gasiūnaitės meninis filmas „Kas miega šalia tavęs“, Tytuvėnų festivalis, Trakų „Fanfara band“ festivalis ir kt.) didžiuosiuose miestuose, bet ir miesteliuose, o taip pat ir užsienyje – Latvijoje, Estijoje, Ukrainoje, Lenkijoje, Rusijoje, Švedijoje, Austrijoje, Italijoje, Ispanijoje, Juodkalnijoje, Olandijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Argentinoje, Brazilijoje.
Egidijus Ališauskas kaip dirigentas koncertuoja su įvairiais orkestrais ir ansambliais – Lietuvos kariuomenės orkestru (orkestro vadovas), LMTA Liaudies instrumentų orkestru (orkestro vadovas), Vilniaus Brass, Trakų festivalio orkestru, Liaudies instrumentų ansambliu „Sutartinė” (ansamblio vadovas), „Rygos“ pučiamųjų orkestru, Sinfonietta Ryga.
Parengė ir dirigavo programą, įrašytą ir išleistą kompaktine plokštele „Perlų vėrinys“ su Lietuvos kariuomenės orkestru, kompaktine plokštele „Kada sūneliai sugrįš?“, „Namo“ „Neužmiršti“ su Lietuvos kariuomenės orkestru ir dainininke V. Pavilioniene, 18 maršų kompaktinę plokštelę „Lietuviški maršai“. 2014 m. Solinė kompaktinė plokštelė su Indre Baikštyte (birbynė, fortepijonas).
2007 metų, 2009, 2012, 2014, 2018 metų Dainų švenčių vyriausiasis dirigentas.
LMTA dėsto birbynės specialybę, instrumentuotę, dirigavimą, yra liaudies instrumentų orkestro vadovas bei pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros orkestro vadovas.
Atnaujinta 2025 10 03
Muzikologijos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė.
VU – LMTA Menų terapijos magistro programos komiteto pirmininkė.
Dėstomi dalykai:
LMTA Styginių instrumentų katedros docentas. Dėstomas instrumentas: smuikas.
BIOGRAFIJA
Dainius Puodžiukas gimė Vilniuje, muzikų šeimoje. Baigęs M. K. Čiurlionio menų gimnaziją, įstojo į Lietuvos muzikos akademiją. Metus stažavosi Conservatoire National Supérieur de Musique et de Danse (Paryžius). Po bakalauro ir magistro studijų Lietuvoje išvyko į JAV. Pagal Artist Diploma programą mokslus tęsė Boston University (Massachusetts) ir Longy School of Music (Cambridge, Massachusetts). 2005 m. studijos buvo baigtos su pagyrimu ir specialiu apdovanojimu.
Smuikininkas mokėsi garsių Lietuvos smuikininkų ir pedagogų – profesorių: I. Armonaitės, J. Dvariono, R. Katiliaus, E. Paulausko klasėse. Užsienyje meistriškumą tobulino profesorių: D. Mazurkevich, J. Mazurkevich, V. Spivakov, P. Zazofsky, S. Gaseau, V. Danchenko, P. Frank, D. Heifetz, K. Winkler klasėse.
Grojo daugelyje muzikos renginių: Music Academy of the West Summer Festival (Santa Barbara, California), Heifetz Music Institute Summer Festival (Wolfeboro, New Hampshire), Soesterberg International Music Festival (Olandija), Thommas Mann festivalyje (Nida) ir kt. Niujorko festivalyje-konkurse „Young Virtuosos 2001“ laimėtas laureato vardas suteikė galimybę griežti solo garsiojoje Carnegie Hall.
D. Puodžiukas yra respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatas: J. Kociano – II vieta (Čekija, 1991), V. Motiekaičio – I vieta (Lietuva, 1995), J. S. Bacho – I vieta (JAV, 2003), „Show Pieces“ – Grand Prix (JAV, 2003), „Concerto Aria Competition“ – I vieta (JAV, 2004), „Longy Honors Competition“ – laureato vardas solo ir kamerinio ansamblio grupėje (JAV, 2005). Auksinio disko laureatas (Lietuvos Muzikų Sąjunga, 2009). 2003 m. grojo P. Čaikovskio Koncertą smuikui ir orkestrui su vienu garsiausiu pasaulyje Boston Symphony Orchestra prestižinėje Symphony Hall.
Kaip solistas koncertavo su Lietuvos, Klaipėdos, Šiaulių, Longy, Kremerata Baltica, VDU Muzikos Akademijos kameriniais orkestrais. Taip pat su Lietuvos nacionaliniu, Lietuvos valstybiniu, Kauno, LMTA, Bostono Universiteto simfoniniais orkestrais. Kartu su broliu pianistu Aidu Puodžiuku koncertavo trijų Baltijos valstybių prezidentų susitikimo metu Vilniuje (2000), Baltijos koncertų cikle (2003), Nobelio premijos laureatų pagerbimo iškilmėse Bostone (2003).
2006–2009 m. buvo Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro simfoninio orkestro kviestinis solistas-koncertmeisteris. 2009–2013 m. griežė pirmu smuiku „Chordos“ styginių kvartete. 2013–2019 m. D. Puodžiukas grojo tarptautiniame kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“ ir buvo vienas šio kolektyvo koncertmeisterių. Nuo 2022 m. yra Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro pagrindinis koncertmeisteris.
2005–2006 m. dėstė smuiko specialybę Boston University College of Fine Arts ir Worcester Royal Academy of Music (JAV). 2008–2014 m. dirbo Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje (2009–2014 skyriaus vedėjas). 2006–2017 m. dėstė smuiko ir kamerinio ansamblio specialybes VDU Muzikos Akademijoje. Nuo 2017 m. tęsia pedagoginę veiklą LMTA. D. Puodžiuko mokiniai ir studentai yra daugelio respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai.
D. Puodžiukas yra vienas iš J. Urbos respublikinio styginių konkurso įkūrėjų. Šalia aktyvios koncertinės ir pedagoginės veiklos nuolatos kviečiamas vesti meistriškumo pamokas, skaito pranešimus mokslinėse konferencijose, dalyvauja tarptautinių ir respublikinių konkursų vertinimo komisijose.
LMTA Muzikologijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė.
Laura Dubosaitė – psichologė, smuikininkė, LMTA pedagogikos katedros lektorė.
1993 m. baigė LMTA smuiko klasę, 1996 m. Vilniaus universitete įgijo psichologijos magistro laipsnį (pedagoginės psichologijos specializacija). Ji skaito pranešimus respublikinėse ir tarptautinėse mokslinėse konferencijose, yra parengusi mokslinių publikacijų, veda respublikinius seminarus pedagogams.
Mokslinių interesų sritys: pedagoginė psichologija, raidos psichologija, muzikos pedagogika.
LMTA Liaudies instrumentų katedros docentė.
Dėstomi dalykai: specializacijos instrumentas (kanklės), kamerinis ansamblis, dalyko mokymo metodika, kanklių pedagoginis repertuaras.
Jolanta Babaliauskienė (g. 1970) – kanklininkė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedros docentė, respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, nuo 1995 m. sistemingai rengė solines programas, dalyvavo tarptautiniuose festivaliuose (Latvija, Lietuva, Estija, Vokietija). Kūrybiškai bendradarbiauja su kompozitoriais, yra daugelio kūrinių, parašytų kanklėms, redaktorė ir pirmoji atlikėja. J. Babaliauskienė yra Lietuvos Dainų švenčių Kanklių koncerto „Skambėkite, kanklės“ dirigentė ir koordinatorė, nuolat konsultuoja kanklių ansamblius.
Baigusi LMTA, prof. Linos Naikelienės kanklių klasę, įgijo solisto, kamerinio ansamblio artisto kvalifikacijas bei pedagogo magistro kvalifikacinį laipsnį. 2005–2007 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Instrumentinės ir chorines muzikos fakulteto Atlikimo meno (simfoninio dirigavimo) studijų programos nenuoseklios bakalauro lygmens dieninėse studijose.
2000 m. pradėjo dirbti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedroje. 2019 metais suteiktas docentės vardas. Dalyvavo Erasmus mainų programose Latvijos Jāzeps Vītols muzikos akademijoje (2012 m.) ir Estijos muzikos ir teatro akademijoje (2016 m.), Linco (Austrija) Citrų ir giminingų styginių instrumentų akademijoje (2024 m.). Nuo 2024 m. dėsto LMTA Klaipėdos fakulteto Muzikos katedroje.
Dėstomi dalykai: specializacijos instrumentas (kanklės); kamerinis ansamblis; dalyko mokymo metodika; kanklių pedagoginis repertuaras. Buvo (M2) tiriamųjų darbų vadovė. 2012-2013 m. dėstė Kamerinio ansamblio katedroje.
Doc. J. Babaliauskienė yra išugdžiusi ryškias jaunosios kartos kanklininkes, kurios ne vieną dešimtmetį koncertuoja Lietuvoje ir užsienyje. Ugdytiniai yra respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatai, festivalių dalyviai. J. Babaliauskienė rengia kankliavimo ugdymo programas, metodinius leidinius, rašo mokslinius metodinius straipsnius, skaito pranešimus praktikumuose, konferencijose. Nuolat dalyvauja įvairių šalies ir tarptautinių konkursų vertinimo komisijose. Nuo 1998 m. Lietuvos Muzikų sąjungos narė; nuo 2002 m. Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos draugijos „Kanklės“ valdybos narė. 2007 m. suteiktas Meno kūrėjo statusas. Už veiklą apdovanota Lietuvos respublikos seimo pirmininko, Lietuvos kultūros, Lietuvos švietimo, sporto ir mokslo ministrų raštais.
LMTA Muzikologijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė.
Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros docentas. Dėstomi dalykai:
Klarnetas
Giminingas instrumentas
Orkestro partijos
Lygių balsų ansamblis
Pučiamųjų kvintetas
Pedagoginė praktika
|
Doc. Dr. Joana Daunytė |
Dėstomi dalykai:
Specializacijos instrumentas arfa
Orkestro partijos
Dr. Joana Daunytė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos arfos atlikimo meno docentė, viešosios įstaigos „Arfos menas“ direktorė, profesionali solinės, kamerinės bei orkestrinės muzikos atlikėja, daugelio tarptautinių konkursų laureatė. Šveicarijos, Prancūzijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Nyderlandų, Ispanijos, Jungtinių Valstijų – koncertų salėse skambėjo Daunytės, vadinamos lietuvių „arfos ambasadore“, preciziškai atliekama karališko instrumento muzika. Platų atlikėjos muzikos akiratį liudija įvairių epochų arfos muziką apimantis repertuaras, gausios raiškos galimybių paieškos, dalyvavimas šiuolaikinės muzikos projektuose, buvimas unikalaus šeimyninio ansamblio Regnum musicale nare.
Baigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą (2008, Daivos Šlyžienės klasė) tęsė studijas užsienyje. Mokyklos bei aštuonerius metus trukusių studijų metu formavosi savitas menininkės grojimo stilius, unikali atlikimo maniera, atskleidžianti įvairias arfos opusams reikalingas technines išraiškos priemones. Daunytė studijavo prof. Florence Sitruk, kurią vadina savo „kelrode žvaigžde“, specialiojoje „Talentų klasėje“ (2007) bei tobulinosi bakalauro studijų programoje Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje (Šveicarija, 2008–2011). Amsterdamo konservatorijoje mokėsi prof. Erikos Waardenburg, kuri išugdė visą plejadą garsių arfininkų, klasėje (Nyderlandai, 2011–2013). Daunytė tapo pirmąja arfininke Norvegijos muzikos akademijos istorijoje, įstojusia ir baigusia arfos solisto magistro studijas pas žymiąją prancūzų profesorę Isabelle Perrin (Norvegija, 2013–2016). Doktorantūros studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metu (2018–2024) meno tyrime Kompozitoriaus ir atlikėjo bendradarbiavimas: lietuviško arfos repertuaro formavimas XXI amžiuje, Daunytė tyrinėjo atlikėjų ir kompozitorių bendradarbiavimo proceso aspektus, ypatingai pasireiškiančius prekompoziciniame muzikos kūrinio komponavimo etape, o 2024 m. tapo pirmąja Lietuvos arfininke, kuriai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo suteiktas meno daktaro laipsnis. Studijos muzikei leido suvokti brandaus grojimo principus, daryti individualias muzikinių ir techninių problemų analizes, įsisavinti prancūzų arfos meno tradicijas, inicijuoti arfos muzikos kūrybos procesus pildant arfos repertuarą naujais Lietuvos kompozitorių opusais.
Savitą grojimo stilių Daunytei formuoti padėjo tobulinimasis garsių arfos atlikėjų ir profesorių meistriškumo kursuose. Patirties sėmėsi iš prof. Susann McDonald (JAV), prof. Marie Claire Jamet (Prancūzija), prof. Fabrice Pierre (Prancūzija), prof. Isabelle Perrin (Prancūzija), prof. Isabelle Moretti (Prancūzija), prof. Maria Luisa Rayan-Forero (JAV), Sandrine Chatron (Prancūzija-Šveicarija), prof. Skaila Kanga (Didžioji Britanija), prof. Mildos Agazarian (Rusija), prof. Erika Waardenburg (Nyderlandai).
Arfininkės pasiekimus liudija suteiktos stipendijos bei įvertinimai: 3-ojo Berlyno tarptautinio muzikos konkurso bei 5-ojo Manhatano tarptautinio muzikos konkurso aukso medalių laimėtoja; 2014 m. Daunytei suteikta Kultūros ministerijos vardinė stipendija bei menininko kūrėjo statusas; tais pačiais metais SEM (Stichting Eigen Muziekinstrument) fondo stipendija (Olandija). Profesorių Marie Claire Jamet ir Isabelle Moretti iniciatyva suteiktos stipendijos stažuotėms Villecroze muzikos akademijoje (Prancūzija, 2008, 2015). Legendinio violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus iniciatyva Daunytė tapo pirmąja arfininke Lietuvoje tapusia Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendininke (2005–2008). Arfininkė ne kartą pelnė Lietuvos respublikos prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės apdovanojimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės premijas.
Kaip solistė yra atlikusi daug koncertinių programų su žymiausiais Lietuvos kolektyvais (Čiurlionio kvartetas, Vilniaus styginių kvartetas, Kauno styginių kvartetas, Klaipėdos kamerinis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Jauna muzika“, choras „Aidija“ ir kt.). Taip pat yra atlikusi ne vieną koncerto žanro premjerą Lietuvoje: 2024 m. kartu su violončelininke Elena Daunyte ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko Jono Jurkūno pasaulinę premjerą Apie būtį arfai, violončelei ir simfoniniam orkestrui (dirig. Robertas Šervenikas), 2018 m. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko Loretos Narvilaitės pasaulinę premjerą Skambesys bangų sutampa su dangum arfai ir simfoniniam orkestrui (dirig. Robertas Šervenikas), 2016 m. atliko Alberto Ginastera Koncertą arfai ir orkestrui kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru bei 2019 m. su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (dirig. Ričardas Šumila ir Gintaras Rinkevičius), 2016 m. pristatė šiuolaikinio belgų kompozitoriaus Wouter Lenaerts Koncertą arfai ir simfoniniam orkestrui kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dirig. Herman Engels, Belgija), 2013 m. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko Carl Reinecke Koncertą arfai ir orkestrui (dirig. Olivier Grangean, Prancūzija), 2009 m. Vlado Švedo Koncertas arfai ir orkestrui atliktas kompozitoriaus 75-ių jubiliejaus proga kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dirig. Juozas Domarkas).
Daunytė yra sukaupusi ypatingai didelę grojimo orkestre patirtį, kuri prasidėjo Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre arfininkei būnant dešimtoje gimnazinėje klasėje, vėliau grojimo orkestre meno mokėsi pas Nyderlandų filharmonijos arfininke Sandrine Chatron. Patirties sėmėsi bendradarbiaudama su Oslo filharmonijos orkestru, Bergeno filharmonijos orkestru, Nyderlandų filharmonijos orkestru, Norrköping simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Kauno miesto simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, ne kartą atlikusi arfos partijas Norvegijos operos ir baleto teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, dažnai kviečiama groti įvairiuose Lietuvos ir užsienio kolektyvuose, su kuriais yra koncertavusi Amsterdamo Concertgebouw, Oslo filharmonijos, Liuksemburgo filharmonijos, Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Vilniaus Kongresų rūmų, Kauno filharmonijos, Klaipėdos koncertų ir kitose salėse. Šiuo metu Daunytė yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio muzikinio teatro arfininkė.
2022 m. didžiausia pasaulyje klasikinės muzikos įrašų leidykla „Naxos“ išleido pirmą kartą pasaulio muzikos istorijoje arfos garsais suskambusią Daunytės ir „Baltic Mobile Recordings“ įrašytą M. K. Čiurlionio muzikos kompaktinę plokštelę Čiurlionis arfos stygomis. O 2024 m. Lietuvos muzikos informacijos centras išleido Daunytės aranžuotą to paties pavadinimo M. K. Čiurlionio kurinių arfai rinkinį. Atlikėja entuziastingai puoselėja lietuvių autorių kūrybą arfai. Atlikti premjeriniai Lietuvos kompozitorių kūriniai: Jonas Jurkūnas Apie būtį arfai, violončelei ir simfoniniam orkestrui, Loreta Narvilaitė Skambesys bangų sutampa su dangum arfai ir simfoniniam orkestrui, Vladas Švedas Koncertas arfai ir simfoniniam orkestrui, Arvydas Malcys Olivijos pabudimas arfai ir styginiams, Vytautas Barkauskas Intermezzo Italiano op. 131 arfai solo, Žibuoklė Martinaitytė Mono-no-aware. Būties trupiniai arfai solo, Giedrė Pauliukevičiūtė Gelmės arfai solo, Viktoras Miniotas In the Beginning Was the Word arfai solo, Rūta Vitkauskaitė Gydančios giesmės arfai solo, Andrius Šiurys Kelionės patarimai arfai, vibrofonui ir elektronikai, Jurgis Kubilius Klêdônes arfai solo, Ieva Raubytė Four Movements arfai ir altui, Augustė Dūdaitė Eccedentesiast arfai solo, Karolis Dabulskis Gnomon arfai solo.
LMTA Liaudies instrumentų katedros docentas.
Dėstomi dalykai: Specializacijos instrumentas (birbynė), Dalyko mokymo metodika (birbynė), Pedagoginis repertuaras (birbynė), Pedagoginė praktika.
Kęstutis Lipeika (g. 1979 m.) – birbynininkas, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius, respublikinių konkursų laureatas.
2003 m. studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. A. Smolskaus birbynės, prof. V. Leimonto ir prof. J. Aleksos dirigavimo klasėse. Nuo 2004 m. LMTA Liaudies instrumentų katedros dėstytojas.
K. Lipeika rengia solines programas, dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose, projektuose. Kaip solistas ir įvairių kolektyvų narys koncertavo įvairiuose Lietuvos miestuose bei užsienyje – Baltarusijoje, Belgijoje, Čekijoje, Estijoje, Italijoje, Kinijoje, Latvijoje, Lenkijoje, Olandijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Rusijoje, Šveicarijoje, Turkijoje, Vengrijoje, Vokietijoje.
K. Lipeika skaito pranešimus konferencijose bei seminaruose, veda meistriškumo pamokas. Yra respublikinių konkursų organizacinių komitetų ir vertinimo komisijų narys. Nuo 2003 m. Lietuvos dainų švenčių, Baltijos šalių studentų festivalių Gaudeamus dirigentas, kūrybinių grupių narys, aranžuotojas bei kompozitorius. Lietuvos Dainų šventės Šokių dienos „Saulės rato ritimai“ (2018 m.) ir „Amžių tiltais“ (2024 m.) muzikos vadovas.
K. Lipeika yra Vilniaus Karoliniškių muzikos mokyklos mokytojas ekspertas, simfoninio orkestro vadovas ir dirigentas, Lietuvos nacionalinio kultūros centro liaudies instrumentų orkestrų ir ansamblių ekspertas konsultantas, VILNIUS TECH tautinių šokių ansamblio „Vingis“ orkestro vadovas.
LMTA Styginių instrumentų katedros docentė. Dėstomi dalykai: Smuikas.
Dalia Kuznecovaitė – viena ryškiausių šių dienų Baltijos šalių smuikininkių, daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė, LMTA docentė. 2007 m. ji laimėjo Grand Prix ir specialųjį prizą tarptautiniame konkurse „Kloster Schöntal“ (Vokietija). 2008 m. tapo J. Brahmso konkurso laureate, taip pat pelnė specialųjį Mozarteum akademijos prizą (Austrija). 2008 m.
Dalia laimėjo pirmąją vietą ir aukso medalį prestižiniame H. Szeryng vardo konkurse Meksikoje. Dalia Kuznecovaitė nuolat koncertuoja kaip solistė su daugeliu kamerinių ir simfoninių orkestrų: simf. orkestru „Deutsche Radio“, „Norddeutsche Philarmonie“, Bretanės simf. orkestru ( Prancūzija ), simf. orkestru „Karntner“ (Austrija), Kijevo Filharmonijos simf. orkestru, Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos Valstybiniu simfoniniu orkestru, Lietuvos Kameriniu orkestru, šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Kalgario simfoniniu orkestru (Kanada), Kataro Filharmonijos simfoniniu orkestru, simfoniniu orkestru „Languedoc Rousillon“ (Prancuzija), Szcezcino simfoniniu orkestru (Lenkija), Meksikos Valstybiniu simfoniniu orkestru, Meksikos Nacionaliniu simfoniniu orkestru, Monterrey simfoniniu orkestru (Meksika) ir t.t.
Nuo 2015 m. gruodžio smuikininkė yra Valstybinio Vilniaus kvarteto primarija. Nuo 2016 m. dėsto Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, taip pat griežia fortepijoniniame trio “Grand trio Vilnius”.
2003 – 2007 m. Dalia buvo M. Rostropovičiaus fondo stipendininkė. 2009 m. LR Prezidentas Valdas Adamkus užDalios aukštus meninius pasiekimus apdovanojo ją vardine premija ir garbės raštu. Dalia Kuznecovaitė griežia prancūzų meistro Paulio Bailly smuiku (1881 m.). Dalia Kuznecovaitė gimė 1988 spalio 11d. Vilniuje. 1995 – 2007 m. ji mokėsi Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje mok.-ekspertės B. Šmidtienės ir profesoriaus J. Urbos klasėse. 2004 – 2007 m. ji studijavo Aukštokoje muzikos mokykloje Kelne, profesoriaus Z. Bron klasėje. Nuo 2007 m. Dalia mokėsi Aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje Rostoke, kur sėmėsi žinių iš profesoriaus P. Munteanu. Sėkmingai baigusi diplomo studijas, 2012 – 2016 m. studijavo Paryžiaus nacionalinėje konservatorijoje (prof. B. Garlitsky, S. Roussev klasės) ir baigė pelnydama geriausius žiuri įvertinimus ir specialų prizą.
LMTA Liaudies instrumentų katedros asistentė, humanitarinių mokslų daktarė.
Regina Marozienė (Vaišnoraitė, 1978-06-22) baigė atlikimo meno (kanklės) magistro studijas (prof. L. Naikelienė) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (2003), yra humanitarinių mokslų (menotyra (03 H), muzikologija (H 320) daktarė (2009). Daktaro disertacijos tema – „Lietuvių koncertinės kanklės ir akademinis kankliavimas: kilmė, raida, perspektyvos (XX a. – XXI a. pradžia)“ (disertacijos mokslinė vadovė prof. hab. dr. Daiva Vyčinienė). Nuo 2009 m. – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Liaudies instrumentų katedros pedagogė: dėsto liaudies instrumentų meno istoriją, tiriamąjį darbą. Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų gimnazijos kanklių mokytoja ekspertė (gimnazijoje dirba nuo 2002 m.), nuo 2020 m. ‒ šios gimnazijos direktorė.
Respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė. 2002 m. pagal Erasmus studijų mainų programą stažavosi J. Sibelijaus muzikos akademijoje (Helsinkis, Suomija).
Kaip kanklininkė solistė ir kanklių trio „Aušrinė“ narė aktyviai dalyvauja įvairiuose kultūriniuose projektuose Lietuvoje ir už jos ribų: Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Olandijoje, Danijoje, Vokietijoje, Bulgarijoje, JAV, Australijoje ir kitur.
Tarptautinių kultūros projektų vadovė: „Tarptautinis Prano Stepulio kamerinių liaudies instrumentinės muzikos ansamblių konkursas‒festivalis“ (nuo 2004 m.), „Tarptautinis vaikų ir jaunimo tautinės muzikos festivalis „Tūto“ (nuo 2001 m.).
Dainų švenčių „Skambėkite, kanklės“ koncertų dirigentė, 2024 m. dainų šventės „Kad giria žaliuotų“ koncerto „Skambėkite, kanklės“ meno vadovė, respublikinių, tarptautinių nacionalinių instrumentų atlikėjų konkursų žiuri narė, pirmininkė, liaudiškos muzikos žanrinės tarybos prie Lietuvos nacionalinio kultūros centro narė, įvairių metodinių leidinių recenzentė. Lietuvių liaudies instrumentinės muzikos draugijos „Kanklės“ narė (nuo 2000), Lietuvos muzikų sąjungos narė (nuo 2023 m.). 2023 m. suteiktas meno kūrėjo statusas.
Mokslinių, metodinių leidinių redaktorė ir sudarytoja. Paskelbusi per 40 mokslinių, publicistinių straipsnių recenzuojamuose mokslo ir kituose Lietuvos, užsienio leidiniuose. Aktyviai dalyvauja tarptautinėse mokslinėse, metodinėse konferencijose Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Izraelyje, Pietų Afrikoje, veda meistriškumo pamokas.
Mokslinių interesų sritys: nacionalinių lietuvių ir pasaulio tautų muzikos instrumentų, jais atliekamos muzikos bei muzikavimo genezės, raidos ir perspektyvų tyrimai.
LMTA Muzikologijos katedros vedėja, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė.
Laima Budzinauskienė – muzikologė, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė. 1996 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigė muzikologijos magistro studijas, 2000 m. apgynė humanitarinių mokslų srities (menotyra, muzikologija) daktaro disertaciją „XVIII a. pabaigos– XIX a. Lietuvos bažnytinės kapelos. Veikla ir repertuaras“ (darbo vadovė – habil. dr. Jūratė Trilupaitienė). Nuo 2016 m. – LMTA docentė, nuo 2012 m. – Muzikos istorijos, nuo 2022 m. – Muzikologijos katedros vedėja, 2020–2025 m. – LMTA Muzikos fakulteto tarybos pirmininkė, nuo 2021 m. – LMTA Senato narė, nuo 2025 m. – LMTA profesorė. Mokslo žurnalo „Ars et praxis“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, mokslo žurnalo „Menotyra“ redakcinės kolegijos narė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė.
Mokslinių tyrimų sritys: XVI–XX a. Lietuvos muzikos istorija, bažnytinių kapelų veikla ir repertuaras, muzikos rankraščiai. Parašė per 30 mokslo straipsnių ir studijų, skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, 2021 m. išleido monografiją „Vilniaus katedros kapela. Veikla, personalijos, repertuaras XIX amžiuje”.