Styginių instrumentų katedros profesorė. Dėstomas dalykas: Arfa (specializacijos instrumentas)
LMTA Muzikos fakulteto dekanas, Choro dirigavimo katedros docentas, menų daktaras.
Dėstomi dalykai: dirigavimas, choras, Lietuvos ir Europos choro meno istorija.
Kompozicijos katedros profesorius. Dėstomas dalykas: Kūryba.
Vargonų ir klavesino katedros docentas, mokslų daktaras
Vargonų ir klavesino katedros lektorė
Vargonų ir klavesino katedros specialistas studentų praktiniam mokymui
LMTA Dainavimo katedros asistentas. Dėstomas dalykas: Kamerinis dainavimas
Dainavimo katedros Operos studijos profesorius. Dėstomi dalykai:
Operos praktika
Operos meno projektas B4
Dainavimo katedros Operos studijos docentė. Dėstomi dalykai:
Scenos kalba B1
Vaidyba B3
Filosofijos ir kultūros mokslų katedros docentas, humanitarinių mokslų daktaras. Dėstomas dalykas: Kinų filosofija.
Kalbų katedros lektorė, filologijos mokslų daktarė.
Kalbų katedros asistentas. Dėstomas dalykas: Lotynų kalba.
LMTA Koncertmeisterio katedros docentė, meno daktarė.
Dėstomi dalykai: Akompanimentas, Baigiamasis rašto darbas, Skaitymas iš lapo, Interpretacijos seminarai.
Eglė Kižytė-Ramonienė – pianistė koncertmeisterė. 2004 m. ji baigė Juozo Naujalio muzikos gimnaziją. Tais pačiais metais įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, kur 2008 m. baigė fortepijono bakalauro, 2010 m. – magistrantūros studijas prof. Halinos Radvilaitės klasėje. 2014 m. LMTA Eglei Kižytei-Ramonienei suteiktas Meno daktaro laipsnis (koncertmeisterio specializacija, darbo vadovės – prof. Irena Uss-Armonienė, doc. dr. Audra Versekėnaitė). 2007 m. Eglė Kižytė-Ramonienė pagal Erasmus/Socrates mainų programą studijavo Frosinone (Italija) esančioje Conservatorio di Musica Licinio Refice prof. Gildos Butta klasėje. 2009 m. pagal tą pačią programą atliko koncertmeisterio praktiką Liono konservatorijoje (Conservatoire national supérieur musique et danse de Lyon, Prancūzija) prof. M. Tranchant klasėje. Nuo 2009 m. ji yra LMTA Styginių instrumentų katedros koncertmeisterė ir Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja. Nuo 2018 m. – LMTA Koncertmeisterio katedros lektorė.
Dr. Eglė Kižytė-Ramonienė yra keleto mokslinių straipsnių autorė. Tyrinėjimų sritis – satyros, ironijos, parodijos raiška XX a. vokaliniuose cikluose, teksto ir muzikos sąveika. Ji aktyviai koncertuoja kaip įvairių ansamblių narė, yra respublikinių ir tarptautinių konkursų laureatė, įvairių meistriškumo kursų bei festivalių dalyvė.
Atnaujinta 2019 02 06
LMTA Fortepijono ir vargonų katedros asistentė.
Fortepijono katedros asistentė, menų daktarė
LMTA Styginių katedros asistentė.
Dėstomas dalykas: Orkestro partijos.
Almina Statkuvienė (Murinaitė) gimė 1964 metais. 1982 metais baigė J. Naujalio vidurinę meno mokyklą, K. Ivaškevičiaus smuiko klasę. Dar besimokydama mokykloje dalyvavo įvairiuose respublikiniuose moksleivių ir jaunųjų atlikėjų konkursuose, tapo laureate. 1987 metais su pagyrimu baigė Lietuvos TSR Tautų draugystės ordino Valstybinę konservatoriją, prof. A. Vainiūnaitės smuiko klasę.
1987–1988 metais Almina Statkuvienė grojo Kauno Valstybinio muzikinio teatro orkestre, pirmų smuikų grupėje, 1988–1993 metais buvo Valstybinio simfoninio orkestro pirmų smuikų grupės narė.
Nuo 1993 metų smuikininkė groja Lietuvos Nacionaliniame simfoniniame orkestre, pirmų smuikų grupėje. Šiame kolektyve nuo 2000 metų buvo antroji orkestro koncertmeisterė. Dabartinės pareigos Nacionaliniame simfoniniame orkestre – pirmų smuikų koncertmeisterio padėjėja. Su šiuo kolektyvu smuikinkė ne kartą yra griežusi ir solo. Nacionalinis simfoninis orkestras koncertavo Europos, Japonijos, Lotynų Amerikos, Tailando, Indijos, Ukrainos prestižinėse salėse bei akompanavo tokiems solistams kaip M. Rostrapovičius, V. Repinas, J. Rachlinas, N. Znaideris, J. Bell, J. Bašmetas, N. Hakhnazaryan, K. Soltany, S. Krylov, E. Kovacic, A. Botvinov, M. Duenas, seserims K. ir M. Labeque, broliams A. ir J. Jussen, J. Norman, E. Garanča, J. Tetelman, B. Terfel, taip pat žymiausiems Lietuvos solistams. Griežiant Nacionaliniame simfoniniame orkestre, 2021 – 2025 metų laikotarpyje išleisti šie garso įrašai : „Lamentate“, „Saudade“, „Astor Piazzolla“, „I Lituani“.
Nuo 2003 metų Almina Statkuvienė yra aktyvi įvairių projektinių orkestrų iniciatorė ir koncertmeisterė. 2003-2008 metais kartu su G. Kėvišu ir altininku A. Statkumi smuikininkė subūrė Vilniaus festivalio orkestrą. Su šiuo orkestru koncertavo įvairūs įžymūs solistai J. Bašmetas, N. Imai, M. Maiskij, D. Geringas, D. Ishizaka, V. Repinas, P. Graffinas, S. Nakariakovas ir kt. Koncertuota Vilniuje, Meklenburge, Vysbadene, Balbeke, Taorminoje, Rusėje, Varšuvoje, Liublijanoje, Katanijoje. 2008 metais, diriguojant K. Penderecky, groti koncertai ir Lotynų Amerikoje: Brazilijoje, Kolumbijoje, Urugvajuje, Argentinoje.
2012 metais kartu su dirigentu V. Lukočiumi smuikininkė incijavo orkestro „Vilnius Sinfonietta“ įkūrimą ir iki šiol yra jo koncertmeisterė. Su šiuo kolektyvu yra įgyvendinta daug įvairių koncertų ir projektų: V. Noreikos atsisveikinimo turas „Ačiū už meilę“, kuriame taip pat dainavo E. Seilius, M. Vitulskis, V. Vyšniauskas, keturi LRT muzikinio projekto „Auksinis balsas“ sezonai, LRT 90 -mečiui skirtas projektas 90 dainų – 90 legendų, du LRT muzikinio projekto „Dainuoju Lietuvą“ sezonai, dalyvauta LRT muzikinio projekto „Miuziklo garsai“ aštuoniose laidose. Įrašyta K. Mašanausko muzika miuziklams „Žygimanto Augusto ir Barboros Radvilaitės legenda“ ir „Mindaugas Karalius“. Taip pat įrašyta muzika žymaus lenkų režisieriaus K. Zanussi filmo „Eteris“ garso takeliui. 2021, 2022 metais su „Vilniaus Sinfonietta“ dalyvauta Nacionaliniuose Lietuvos kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“. 2023 metais grota pirmame Vaclovo Daunoro vardo operos festivalyje Žagarėje ir Joniškyje. Akompanuota tokiems įžymiems atlikėjams kaip T. Cutugno, S. Tankjan, J. Calejja, N. Kennedy, A. Grigorian, „Il Volo“, „Il Divo“.
2024 metais su „Vilniaus Sinfonietta“ grota Europos Dailiojo čiuožimo čempionate ir šimtmetį mininčioje Lietuvos Dainų šventėje „Kad giria žaliuotų“.
Tokia plati ir įvairi orkestrinė veikla sąlygojo tai, jog 2018 metais Almina Statkuvienė buvo pakviesta dirbti Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Styginių instrumentų katedroje dėstyti orkestro partijų ir skaitymo iš lapo dalyką bei vesti studentų simfoninio orkestro grupines repeticijas.
Almina Statkuvienė aktyviai dalyvauja ir kamerinės muzikos ansambliuose. 1994-1996 metais smuikininkė griežė antru smuiku Lietuvos kvartete. Nuo 2006-2023 metų griežė pirmuoju smuiku Vilniaus styginių kvintete „Intermezzo“. Šis ansamblis koncertavo su daugeliu įvairių solistų, tarp jų V. Noreika, V. Juozapaitis, L. Mikalauskas, L. Pautienis, D. Puišys, A. Grigorian, A. Krikščiūnaite, G. Skėrytė, A. Kulikauskas, L. Mockūnas ir kiti. Kolektyvas pasirodė daugelyje Lietuvos ir užsienio koncertų salių. Su šveicaru B. Bieri, hango ir obertoninio dainavimo virtuozu turėjo gastroles po Šveicariją bei išleido dvi kompaktines plokšteles „…from silence…“ ir „In Time“. Su kvintetu koncertavo „Reformatų skveras grįžta atsinaujinęs“ atidaryme ir Dubingių muzikos festivalyje.
Su styginių kvartetu griežė Kuršėnų dvaro atidaryme ir Kosto Smorigino Trio ir styginių kvarteto vienuolikos koncertų ture Lietuvoje. Su kvartetu „Rasos“ griežė TVP Vilno muzikiniame projekte „Polska i Litwa w muzycznych krajobrazach Čiurlionisa“.
LMTA Akordeono katedros asistentas.
Dėstomi dalykai: Akordeonas, Kamerinis ansamblis.
Tadas Motiečius yra daugkartinis šalies ir tarptautinių konkursų laureatas, seminarų, festivalių, įvairių projektų dalyvis. Už pasiekimus muzikos srityje yra apdovanotas Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus ir prezidentės Dalios Grybauskaitės bei yra pelnęs Karalienės Mortos premiją.
Atlikėjas pastaruoju metu yra vienas aktyviausių akordeonistų šalyje, aukščiausiu lygiu atstovaujantis akordeono meną daugelyje prestižinių renginių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų.
Šis atlikėjas yra Šiaulių Sauliaus Sondeckio menų mokyklos (mokytoja M. Markevičienė) bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (prof. R. Sviackevičius) auklėtinis. 2014 m. dalyvavo tarptautinėje mainų programoje – ERASMUS pas vieną žymiausių pasaulio pedagogų G. Draugsvoll Karališkoje Danijos muzikos akademijoje. Dalyvavo žymiausių pasaulio pedagogų meistriškumo pamokose: G. Draugsoll (Danija); O. Murray (D.Bitanija); J. Rattya, M. Luomma (Suomija); S. Hussong, E. Moser (Vokietija); G. Stopa (Vokietija/Austrija); M. Bjeletic (Serbija); B. Zagoranski (Kroatija); D. Vendramin, C. Jaccomucci, C. Rojac, S. Zanchini, M. Pittocco, G. Dellarole (Italija); B. Lenko (Slovakija); K. Baran, Z. Ignaczewski, G. Palus, R. Grzaka (Lenkija); S. Osokin, V. Semionov, F. Lips, A. Ledeniov, A. Dmitriev (Rusija); N. Sevriukov, M. Bula (Baltarusija);
Jau po dviejų muzikos mokymosi metų prasidėjo Tado konkursinė ir koncertinė veikla. Daugiau nei trisdešimties konkursų Lietuvoje, Lenkijoje, Latvijoje, Čekijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Estijoje, Italijoje, Rusijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje ir Kinijoje laureatas. Atlikėjas koncertavo Talino, Rygos, Gdansko ir Kopenhagos muzikos akademijų, Latvijos, Estijos, Čekijos, Italijos, Šveicarijos, Suomijos, Danijos, Kinijos, Australijos, JAV ir Centrinės Amerikos koncertų salėse. Dalyvavo Šveicarijos, Italijos, Prancūzijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Suomijos tarptautiniuose akordeono muzikos festivaliuose – seminaruose.
Atlikėjas grodamas įvairios sudėties ansambliuose įsitraukia į unikalius meninius projektus su įvairialypiais teatro kūrėjais. Aktyviai bendradarbiauja su kitų instrumentų atstovais inovatyviuose kamerinės, šiuolaikinės, džiazo, vokalinės muzikos projektuose. Dažnai koncertuoja kaip solistas su pagrindiniais šalies orkestrais ir kameriniais ansambliais ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
LMTA Šokio ir judesio katedros vedėja ir docentė. Dėstomi dalykai: Šiuolaikinio šokio technika, Improvizacija, Kontaktinė improvizacija.
LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros asistentė.
Dėstomi dalykai: Renginių teorija ir praktika, Renginio scenarijaus kūrimas.