Nariai

LMTA Dainavimo katedros lektorė. Dėstomi dalykai: šokis, kūno plastika.

LMTA Pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedros asistentas.

LMTA Styginių instrumentų katedros asistentas. 

Dėstomas dalykas: Violončelė. 

Gimęs 1987 metais Vilniuje, Lietuvoje, Gleb Pyšniak yra vienas ryškiausių savo kartos Baltijos šalių violončelininkų. Būdamas 14 metų kaip solistas debiutavo su Lietuvos kameriniu orkestru (dirigentas prof. Saulius Sondeckis) Lietuvos Nacionalinėje filharmonijoje. Šiandien muzikas koncertavo tokiose salėse kaip Maskvos Konservatorijos Didžioji salė, Concertgebouw Amsterdame, Vienos Musikverein koncertų salė ir kt.

Kaip solistas grojo kartu su Maskvos konservatorijos simfoniniu orkestru, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Porto simfoniniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Rygos Sinfonietta, Vidzemes kameriniu orkestru ir kt. Atliko solinius bei kamerinės muzikos koncertus daugelyje Europos šalių, Kinijoje bei JAV.

Violončelininkas dirbo kartu su tokiais muzikais kaip Yo-Yo Ma, Mstislav Rostropovich, David Geringas, Philippe Muller, Heinrich Schiff, Ivry Gitlis, Maria Kliegel, Miklós Perényi, Gustav Rivinius ir kt.

Gleb Pyšniak yra daugelio nacionalinių bei tarptautinių konkursų laureatas, tarp jų: IV Tarptautinio Karlo Davydovo violončelininkų konkurso laureatas; VI Tarptautinio Antonio Janigro jaunųjų violončelininkų konkurso I premijos laimėtojas bei specialaus Accord case laimėtojas; YAMAHA Award 2010 laimėtojas ir kt.

2009 m. Tarptautiniuose meistriškumo „Holland music sessions“ Gleb Pyšniak buvo išrinktas „New Master on Tour“ ir suteikta galimybė koncertuoti garsiausiuose pasaulio koncertų salėse.

2006 m. už Lietuvos vardo garsinimą Glebą Pyšniaką apdovonojo LR Prezidentas Valdas Adamkus, o 2020 m. LR Prezidentas Gitanas Nausėda.

Nuo 1998 metų Gleb Pyšniak mokėsi Balio Dvariono dešimtmetėje muzikos mokykloje, mokytojos ekspertės Tatjanos Kuc violončelės klasėje. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje prof. Rimanto Armono violončelės klasėje įgijo bakalauro laipsnį. 2015 m. Vienos Konservatorijoje prof. Natalijos Gutman violončelės klasėje įgijo magistro laipsnį su pagyrimu bei bakalauro laipsnį Vienos Muzikos ir vaizduojamųjų menų universitete prof. Johannes Meissl kamerinės muzikos klasėje su pagyrimu.

Nuo 2018 metų Gleb Pyšniak yra Lietuvos nacionalinės filharmonijos Nacionalinės premijos laureato Čiurlionio kvarteto narys.

Nuo 2019 metų Gleb Pyšniak yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos lektorius, nuo 2025 m. – asistentas.

LMTA Akordeono katedros asistentė, meno daktarė. 

Dėstomi dalykai: Akordeonas, Kamerinis ansamblis, Pedagoginė praktika. 

Agnė Dūkštaitė-Malukienė – akordeonistė, meno daktarė, pedagogė.

Bakalauro bei magistro studijas baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorių Eduardo Gabnio (2014 m.) bei Raimondo Sviackevičiaus (2016 m.) akordeono klasėse. 2015 metais stažavosi Baskų universitete (Ispanija), prof. Iñaki Alberdi klasėje, 2021 metais – Graco muzikos ir teatro universitete (Austrija), prof. Janne Rättyä akordeono klasėje. 2024 metais, parengusi meno projektą tema „Akordeono dumplių valdymo kompleksiškumas XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje” bei konceptualią muzikinę programą, apsigynė meno daktaro laipsnį (kūrybinės dalies vadovas prof. Iñaki Alberdi, tiriamosios – doc. dr. Audra Versekėnaitė). Tobulinosi meistriškumo kursuose pas žymius pasaulio atlikėjus bei pedagogus: G. Draugsvoll, S. Hussong, , M. Väyrynen, V. Semionov, E. Moser, C. Rojac, M. Pitocco, K. Baran, B. Lenko Z. Ignaczewski ir kt.

Muzikė yra šalies ir tarptautinių konkursų Italijoje, Vokietijoje, Ukrainoje, Latvijoje laureatė bei diplomantė, už meninius pasiekimus apdovanota prezidentės Dalios Grybauskaitės premija. Surengė koncertus Norvegijoje, Lenkijoje, Latvijoje. Įvairias koncertines programas atliko festivaliuose „Permainų muzika“, „Druskomanija“, „Muzika erdvėje“, „Amber Vox“, Thomo Manno, Pažaislio, Tarptautiniame akordeono festivalyje Vilniuje, Šv. Jurgio meno sezono festivalyje ir kt. Taip pat nuolat dalyvauja įvairiuose projektuose, kultūros renginiuose, dažniausiai kamerinės muzikos ansamblių sudėtyje. Kaip solistė pasirodė su Klaipėdos kameriniu orkestru.

Kūrybiniame lauke A. Dūkštaitė-Malukienė daugiausia siekia atskleisti aktualų, aukščiausio meninio lygio akordeono repertuarą, kuriame dominuoja šiuolaikinė muzika. Atliko R. Vitkauskaitės, A. Maslekovo, R. Mačiliūnaitės, R. Motiekaičio, B. Juchnevič, R. Žiūkaitės, V. Žakevičiūtės, A. Shahabolmolkfard, M. Velázquez, N. Harizanos, J. C. Villena, R. Jurjendal ir kitų kompozitorių kūrinius akordeonui solo ir įvairiems ansambliams. Su ansambliu Classic+ 2022 metais įrašė lietuvių moterų kompozitorių plokštelę Compose me.

Agnė periodiškai dalyvauja metodinėse konferencijose, pranešimus skaitė Austrijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, taip pat yra parengusi mokslinių ir meno populiarinimo straipsnių. 2019 metais sudarė ir išleido metodinį leidinį moksleiviams „Mažojo akordeonisto knyga. Pirmieji žingsniai“. Nuo 2018 metų LMTA Akordeono katedroje dėsto akordeono, kamerinio ansamblio, pedagoginės praktikos dalykus.

Dainavimo katedros profesorius. 

LMTA Dainavimo katedros docentė. Dėstomas dalykas: Dainavimas.

Ieva Prudnikovaitė (mecosopranas) – 2008 m. baigė magistrantūros studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, prof.R.Maciūtės dainavimo klasėje. Tarptautinio dainininkų konkurso Kiolne (Vokietija) bei keleto nacionalinių dainininkų konkursų laureatė.

Teko dainuoti su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Budapešto simfoniniu, WDR (Kiolno) simfoniniu, Eseno filharmonijos, Bochumo simfoniniu, ORF Vienos radijo simfoniniu, St. Galleno simfoniniu, Lietuvos kameriniu orkestrais. Dirigentai, su kuriais teko bendradarbiauti: S.Sondeckis, G.Rinkevičius, J.Domarkas, M.Pitrėnas, R.Šervenikas, S.Krylov, S.Soltesz, S.Sloane, A.Joel, G.Garcia Calvo, R.Gergov, J.Caballe-Domenech, O.Meir Wellber, M.Halls, G.Carella, T.Netopil, M.Beltrami, O.Tausk, C.Niemeyer ir kt. 

2008-2014 m. I.Prudnikovaitė  – Eseno (Vokietija) Aalto operos teatro solistė. Sukurti vaidmenys: Končakovna (A.Borodinas – “Kunigaikštis Igoris”), Roβweiβe (R.Wagner – „Die Walküre“), Juno (G.F.Händel – „Semele“), Fenena (G.Verdi – „Nabucco“), Gimnazistas(A.Berg – „Lulu“), Federica (G.Verdi – „Luisa Miller“), 2Norn/Waltraute/Floβhilde (R.Wagner – „Götterdämmerung“), Suzuki (G.Puccini – „Madama Butterfly“), Carmen (G.Bizet – „Carmen“), Giulietta (J.Offenbach – „Les Contes d‘Hoffmann“), Olga (P.Čaikovskio „Eugenijus Oneginas“),  Isoletta (V.Bellini „La Straniera“), Polinesso (H.F.Händel – „Ariodante“), Ms.Quickly (G.Verdi – “Falstaff”), Ulrica (G.Verdi “Un ballo in maschera”).  2010 m. apdovanota „Metų solistės“ apdovanojimu.

Carmen vaidmenį dainininkė taip pat sukūrė  ir Braunšveigo (Vokietija) nacionaliniame operos teatre, Latvijos nacionalinėje operoje, Wupertalio, Liubeko operoje bei Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre (čia už vaidmenį apdovanota „Operos švyturiu“). 

2011 metais sukūrė Madalenos (G.Verdi – „Rigoletto“) vaidmenį Vienos Festwochen (Austrija) festivalyje (rež.L.Bondy)  Theater an der Wien, taip pat Vienos Volksoper pastatyme.

Nuolat bendradarbiauja su Vilniaus City opera. Čiadalyvavo spektakliuose “Užburtoji fleita” (W.A.Mozart), “Pelėjas ir Melisanda” (C.Debussy), “Faustas” (Ch.Gounod). 2025 m. atliko Herodijados vaidmenį (R.Strauss – „Salome“). 

St.Galleno (Šveicarija) operos teatre sukūrė Oktavijos (C.Monteverdi op. “Popėjos karūnavimas”) ,Kaščejevnos (N.Rimskio-Korsakovo op. “Kaščejusnemirtingasis”), Mirties (I.Stravinskio op. “Lakštingala”) bei Marijos (A.Piazzolla operita „Maria de Buenos Aires“) vaidmenis.

Bendradarbiavimą su Theater an der Wien tęsė Aglajosvaidmeniu M.Weinbergo op. „Idiotas“.

LMTA Džiazo katedros profesorius. 

Edukologijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė.

Aistė Bartkienė – humanitarinių mokslų daktarė, docentė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje bei Vilniaus universiteto Medicinos fakultete, Sveikatos etikos, teisės ir istorijos centre. Be pedagoginės veiklos LMTA ir VU, yra dirbusi moksliniuose projektuose Vilniaus universiteto Filosofijos fakultete. 2012 m. apgynė daktaro disertaciją Vilniaus universitete, o 2013–2015 m. atliko podoktorantūros stažuotę, skirtą rūpesčio etikos taikymui bioetikos tyrimuose. Stažavosi Niujorko universitete (NYU) ir Britų Kolumbijos universitete (UBC), kur gilino žinias bioetikos, neuroetikos ir medicinos filosofijos srityse. Jos mokslinių interesų laukas apima filosofijos istoriją, bioetiką, rūpesčio etiką, medicinos filosofiją ir aplinkosauginę etiką. Aistė Bartkienė yra dalyvavusi tarptautiniuose moksliniuose projektuose, finansuojamuose Europos Komisijos H2020 programos ir EEE Grants lėšomis, skaito pranešimus tarptautinėse ir nacionalinėse konferencijose. Ji yra publikavusi mokslinių straipsnių Lietuvos ir užsienio akademiniuose leidiniuose, tarp jų Agriculture and Human Values, Geoforum, Environmental Sociology ir Problemos, taip pat yra viena knygos Rethinking Ecological Citizenship: The Politics and Practice of Care for the Environment (VU leidykla, 2019) autorių. Jos dabartinė veikla jungia filosofijos, bioetikos ir meninio ugdymo sritis, tyrinėjant rūpesčio, atsakomybės ir vertybinio santykio su kitu temas medicinos, kultūros bei švietimo kontekstuose. 

LMTA Fortepijono katedros asistentas, Meno daktaras. 

LMTA Kompozicijos katedros asistentas.

Dėstomi dalykai: Muzikos technologijų raštingumas, Virtualūs instrumentai, Programavimas ir sintezė, Kompozicija / Skaitmeninės technologijos, Spatial Audio for Music Composition and Studio Production, Information and Communication Technology.

El. paštas: roberto.becerra@lmta.lt

Roberto Becerra (Meksika) yra garso menininkas, akustikas, inžinierius ir daugiadisciplininis menininkas. Jis turi mechatronikos inžinerijos bakalauro (ITESM, Meksika, 2009 m.), akustikos ir muzikos technologijų magistro (Edinburgo universitetas, 2011 m.), skaitmeninio signalo apdorojimo (Kalifornijos universitetas San Diege, 2014 m.) ir mašininio mokymosi (Stanford Online, 2024 m.) išsilavinimą. Jis yra eksponavęs savo kūrinius / koncertavęs Meksikoje, Jungtinėje Karalystėje, Vokietijoje, Švedijoje, Latvijoje ir Lietuvoje, taip pat dirbo garso inžinerijos srityje Meksikoje / JAV.

Jis yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Kompozicijos katedros, Muzikos studijų inovacijų centro, asistentas lektorius. Jis specializuojasi erdvinio garso, kompiuterinės ir elektroninės muzikos bei garso meno temose. Roberto taip pat reguliariai dalyvauja kitose edukacinėse veiklose, pavyzdžiui, seminaruose ar mokymuose.

Roberto taip pat vadovauja „FilmEU“ projekto sekcijai LMTA, kur jis taip pat yra bendros magistro programos „Resound“ koordinatorius. Įstaigoje jis taip pat reguliariai dalyvauja organizuojant ir įgyvendinant kitus vietinius ir tarptautinius projektus.

Roberto taip pat yra VšĮ „Idėjų blokas LT“ bendraįkūrėjas. Ši organizacija sukūrė „Ideas Block“ – kūrybinę erdvę ir kavinę (2018 m.), kultūros žemėlapių programėlę „Arttice“ (2020 m.) ir „Ideas Block – kompresorinę“ – kultūros erdvę (2022 m.). „Idėjų blokas LT“ yra ne pelno siekianti organizacija, kurios misija – suteikti infrastruktūrą, fizinę erdvę ir reikalingas technologijas aktualiam, tarpdisciplininiam kultūriniam turiniui ir švietimui. Aktyvaus dalyvavimo ir tinklaveikos pagalba ji siekia puoselėti tyrimų ir idėjų vystymąsi bendruomenėje.

Kaip kultūros vadybininkas ir kuratorius, Roberto individualiai arba kolektyviai suorganizavo daugiau nei 200 kultūros renginių (koncertų, parodų, seminarų, festivalių, paskaitų). Kaip garso inžinierius, jis buvo tokių festivalių kaip „Muzikos ruduo“ ir „Druskomanija“ techninis direktorius.

Savo meninėje praktikoje Roberto daugiausia dėmesio skiria garso ir muzikos materialumo, kalbos, erdvės, komunikacijos, politikos ir suvokimo temoms. Jo meninė kalba jungia garso meno instaliacijas, eksperimentinę muziką ir daugiadisciplininę raišką.

Klaipėdos fakulteto Šokio katedros profesorius, humanitarinių mokslų daktaras. Dėstomi dalykai: Šokio kompozicija, Tautinio šokio porinė kompozicija, Tautinės choreografijos raiškos būdai, Dalyko mokymo metodika ir praktika, Šokio studija: teorija ir praktika, Dainų ir šokių studija, Baigiamasis projektas.

Vidmantas Mačiulskis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Šokio katedros profesorius, humanitarinių mokslų daktaras, lietuvių tautinių šokių kūrėjas. 1983 m. baigtos studijos tuometinėje Lietuvos valstybinėje konservatorijoje (dabar LMTA), įgyta baletmeisterio-pedagogo kvalifikacija. 2010 m. baigtos studijos Vytauto Didžiojo universitete ir suteiktas humanitarinių mokslų (etnologija) daktaro laipsnis. Nuo 1990 m. dirba Šokio katedroje, dėsto lietuvių tautinį šokį, Baltijos šalių Dainų švenčių istoriją ir rengimo metodiką, šokio kompoziciją. Yra sukūręs virš 120 lietuvių tautinių šokių, kuriuos atlieka Lietuvos ir pasaulio lietuvių šokių grupės. Parengęs ir išleidęs virš 20 mokslinių straipsnių lietuvių tautinės choreografijos klausimais, daugelių mokslinių konferencijų dalyvis ir pranešėjęs. Išleido 13 autorinių šokių leidinių, 6 Baltijos šalių studentų festivalių „Gaudeamus“ meno vadovas ir vyr. baletmeisteris, Lietuvos Dainų švenčių Šokių dienų meno vadovas ir vyr. baletmeisteris. 

Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros profesorius. 

Vytautas Tetenskas – vienas žymiausių Lietuvos birbynininkų, tarptautinių konkursų laureatas, Lietuvos respublikos nusipelnęs artistas, Klaipėdos kultūros magistras, profesorius. 1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dabar – Lietuvos muzikos ir teatro akademija) ir įgijo koncertinio atlikėjo, lietuvių liaudies instrumentų orkestro dirigento ir dėstytojo kvalifikacijas. 1981–1984 metais studijavo asistentūroje-stažuotėje Leningrado (dabar Sankt Peterburgo) kultūros ir menų universiteto orkestrinio dirigavimo katedroje.

Per 45 pedagoginio darbo metus prof. Vytautas Tetenskas parengė ir į savarankišką gyvenimą išleido per 80 jaunųjų specialistų. 20 jo birbynės klasės studentų, o taip pat birbynininkų trio ir kvintetas yra daugelio tarptautinių ir nacionalinių konkursų laureatai.

V. Tetenskas surengė virš 300 solinių koncertų šalies ir užsienio koncertų salėse, dalyvavo daugiau nei 2000 koncertų, į Lietuvos radiją įrašė apie 200 kūrinių, išleido 14 kompaktinių diskų. Kaip birbynininkas solistas grojo JAV, Kanados, Europos ir Azijos šalių miestuose. Nuo 1990 m. buvo visų Pasaulio lietuvių, respublikinių, studentų „Gaudeamus“ dainų švenčių vyriausiuoju dirigentu.

V. Tetenskas parašė vadovėlį „Lietuvių birbynės“, monografijas „Birbynininkas Pranas Tamošaitis“ ir „Antano Keblio daina Lietuvai“, metodines mokymo priemones „Charakteringi lietuvių liaudies instrumentų bruožai“, „Tradicinės birbynės“, skaitė 20 pranešimų konferencijose, paskelbė 50 straipsnių spaudoje, sudarė ir redagavo 10 natų leidinių. Kėlė kvalifikaciją dalyvaudamas ir pats vesdamas seminarus bei skaitydamas paskaitas daugelio šalių universitetuose.

LMTA Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentė, socialinių mokslų daktarė. 

Kontaktai 

• Doc. dr. Sandra Rimkutė-Jankuvienė 
  Muzikos katedra, LMTA Klaipėdos fakultetas 
  El. paštas sandra.jankuviene@lmta.lt 

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros profesorius. Dėstomi dalykai: Vaidyba, Kino vaidyba. 

Klaipėdos fakulteto Šokio katedros docentė. Dėstomi dalykai: Klasikinis, Istorinis šokiai, Šokio meno istorija.

Violeta Milvydienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos docentė. Studijavo ir baigė Lietuvos valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakultetus; įgyta kultūros švietimo darbuotojo/baletmeisterio pedagogo kvalifikacija (1980–1984); nuo 1985 m. dirbo Klaipėdos fakultetų Choreografijos katedroje (vėliau – Klaipėdos universiteto Menų akademijos Šokio katedra), nuo 2016 m. – LMTA Klaipėdos fakulteto Šokio katedroje. 2010–2016 m. buvo katedros vedėja, studijų programų rengėja, vadovė ir koordinatorė. Docentės pareigose dirba nuo 2010 m., menų docentės pedagoginis vardas suteiktas 2015 m. Dėsto klasikinį, istorinį šokį, šokio meno istoriją, šokio kompoziciją, vadovauja bakalauro studijų kursiniams darbams, baigiamųjų darbų projektams; yra baigiamųjų darbų-gynimų vertinimo komisijos pirmininkė ir narė, atestuotų studijų dalykų-sandų rengėja. Rengia, organizuoja ir koordinuoja įvairius meninius projektus, dalyvauja meninėse ekspertizėse, teatrų projektų ir meninių renginių ekspertų komisijų darbe. Klasikinio šokio praktikos ir metodikos paskaitas dėstė Stokholmo (Švedija) Šokio ir cirko universitete (2010), Klasikinio šokio ir Kūno parengties paskaitas vedė Rygos (Latvija) pedagogikos ir švietimo vadybos akademijoje (2016). Rengia ir vadovauja konferencijoms, meniniams ir kūrybiniams seminarams, skaito pranešimus mokslinėse teorinėse konferencijose, skelbia mokslo ir metodinius darbus, mokomąsias knygas, publikuoja konferencijų pranešimus (15), straipsnius specializuotuose muzikos ir teatro žurnaluose (102).

Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros profesorius. 

Stanislovas Žilevičius (g. 1950 m. Telšiuose) 1975 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją (dab. Lietuvos muzikos ir teatro akademija), prof. Olgos Šteinberg fortepijono klasę. Studijų metu specialiųjų pianistinių dalykų dėstytojo kvalifikacijas įgijo pas prof. Jurgį Fledžinską ir Audronę Vainiūnaitę (kamerinio ansamblio), Eugenijų Įgnatonį (fortepijono pedagogikos, metodikos ir praktikos), Virginiją Dabkutę (koncertmeisterio).

Nuo 1976 m. dėsto Klaipėdos fakultete. Stažavosi ir savo kvalifikacijas kėlė Leningrado konservatorijoje (dabar Sankt-Peterburgo N. Rimskio-Korsakovo valstybinė konservatorija), Vokietijos G. F. Telemanno muzikos mokykloje (suteikta karilionininko profesinė kvalifikacija), Latvijos J. Vytuolo muzikos akademijoje ir Lenkijos Čenstakavos universitete.

Stanislovas Žilevičius Klaipėdos karilionu skambina nuo 1987 m. Kasmet karilionu atlieka apie 60 koncertų. Nuolat dalyvauja kariliono muzikos festivaliuose Lietuvoje ir užsienyje. 2001 m. tapo tarptautinio karilionininkų konkurso Hamburge (Vokietija) laureatu. Yra koncertavęs Europoje bei JAV. Savo programose dažnai sujungia karilioną ir kitus instrumentus, yra grojęs su orkestrais, chorais ir elektronika. S. Žilevičius repertuarą sudaro kompozitorių muzika nuo baroko iki šių dienų. Prof. S. Žilevičius yra skambinimo karilionu metodikos leidinių, originalių kūrinių karilionui bei aranžuočių autorius. 

Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentė.

Smuiko virtuozė Lina Marija Domarkaitė-Songailė – nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė, kurios griežimą formavo garsiausi rusų, rumunų, prancūzų, austrų smuiko mokyklų bei akademinės kamerinės muzikos atstovai: Pavel Berman, Silvia Marcovici, Gidon Kremer, Zakhar Bron ir kt.

Lina Marija studijavo Italijoje (Fondazione Accademia Internazionale di Imola „Incontri con il Maestro“), bakalauro studijos Austrijoje (Universität für Musik und darstellende Kunst Graz), magistro laipsnį aukščiausiais įvertinimais įgijo Šveicarijoje (Conservatorio della Svizzera italiana, Lugano). Smuikininkė yra „Trio Mirage“ (Austrija), „Karalienės Luizės fortepijoninio trio“ (Lietuva-Latvija), ,,Duo Musica Celeste” narė.

2014–2018 m. „Grammy“ laureato kamerinio orkestro „Kremerata Baltica“, vadovaujamo Gidon Kremer, narė. Su šiuo orkestru grota garsiausiose Europos, Azijos, JAV, JAE koncertų salėse (Carnegie Hall, Suntory Hall, Elbphilharmonie, Berliner Philharmonie, Musikverein).

Sėkmingi soliniai pasirodymai tarptautiniuose festivaliuose: „Vladimir Spivakov invites“ (Maskva), „Gasparo da Salo“ (Italija), „Pažaislio muzikos festivalis“, „Livorno Music Festival“ (Italija) ir kt. Griežė solo su kameriniais bei simfoniniais orkestrais Lietuvoje ir užsienyje, bendradarbiaujant su dirigentais S. Sondeckiu, I. Lapinsch, A. Kruzkov, P. Berman, T. Ambrozaičiu.

„Gustav Mahler Jugendorchester“ narė (2013). European Philharmonic of Switzerland narė (2017). Bendradarbiavo su Graz Philharmonic Orchestra (Austrija), Orchestra della Svizzera Italiana (Lugano, Šveicarija).

2014 metais, Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu, smuikininkei suteiktas Meno kūrėjo statusas. 2020, ir 2023 m. skirtos Valstybės stipendijos kultūros ir meno kūrėjams,

Lina Marija Songailė yra Klaipėdos kamerinio orkestro atlikėja, LMTA docentė ir Klaipėdos Eduardo Balsio menų gimnazijos mokytoja – metodininkė. Sėkmingą pedagoginę veiklą liudija jos mokiniai – tarptautinių konkursų laureatai, sėkmingai tęsiantys profesionalią smuikininkų karjerą.

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros profesorius. Dėstomas dalykas: Režisūros laboratorija. 

Klaipėdos fakulteto Šokio katedros profesorė. Dėstomi dalykai: Šiuolaikinis šokis, Šokio kompozicija ir performatyvumo teorija, Šokis, netradicinėse erdvėse, Šokio vadybą.

Agnija Šeiko – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros profesorė. Choreografiją studijavo Klaipėdos universitete (1996–2001) ir Roterdamo šokio akademijoje „Codarts“ (2003–2005). Grįžusi po studijų, 2005 m. įsitraukė į uostamiesčio menininkų grupės „Žuvies akis“ ir jos rengiamo Tarptautinio šiuolaikinio meno festivalio „PLArTFORMA“ veiklą, o praėjus septyneriems metams, 2012 m., su bendražygiais choreografu, šokėju Petru Lisausku ir prodiusere Goda Giedraityte įkūrė Šeiko šokio teatrą. A. Šeiko – teatro meno vadovė, direktorė, choreografė, šokėja, šokio pedagogė. Šokio teatro spektakliai gastroliuoja Europoje, Kinijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, o kūrėjai pelnė daugybę nacionalinių ir regioninių meno apdovanojimų, premijų. Teatras nuolat pritraukia jaunuosius menininkus gyventi ir kurti uostamiestyje. Pastarieji jau įvertinti „Padėkos kaukės“, „Auksinio scenos kryžiaus“ nominacijomis ir apdovanojimais. Formuodama teatro repertuarą, A. Šeiko kviečia kurti Klaipėdoje nacionaliniu ir tarptautiniu mastu pripažintus įvairių sričių menininkus iš viso pasaulio. Teatre kūrė choreografai Alban Richard (Prancūzija), Dalija Acin Thelander (Švedija), Palle Granhøj, Maciej Kuźmiński (Lenkija), šokėjas, choreografas Kenzo Kusuda, legendinės choreografės Pinos Bausch asistentas, šokėjas, jos teatro Vupertalyje vadovas Daphnis Kokkinos (Vokietija, Graikija), violončelininkas Mindaugas Bačkus, šviesos menininkas Linas Kutavičius, vaizdo menininkė Albena Baeva (Bulgarija) ir kiti. Į dalį choreografinių projektų įtraukiama miesto bendruomenė bei jautrios socialinės grupės – žmonės su negalia, senjorai, kurie šoka spektakliuose, dalyvauja performansuose. Agnijos kūrybiniai darbai išsiskiria tarpdiscipliniškumu, atpažįstama estetika, jautriomis socialinėmis temomis, formų įvairove. Jos spektakliuose dažnai naudojama gyvai atliekama muzika, skulptūrinės instaliacijos, vaizdo projekcijos. Choreografės kūryba kas kartą nustebina vis nauja forma, kontekstais ar paieškų kryptimi. Greta šokio spektaklio žanro, A. Šeiko kūryboje ir šokio operos, performansai, tarpdisciplininiai spektakliai, kurie jungia šokį, muziką ir technologijas. O šokio ir violončelių muzikos spektakliai bei šokio spektakliai–ekskursijos jau tapo Klaipėdos kultūros vizitine kortele. A. Šeiko kuria choreografiją operos, muzikiniams, teatro pastatymams, dirba su dauguma didžiųjų valstybinių ir nacionalinių teatrų.

Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros vedėjas ir docentas. 

Tomas Ambrozaitis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, yra muzikos magistras, meno licenciatas, LMTA Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentas. Stažavosi Leipzigo Felixo Mendelssohno Bartholdy aukštojoje muzikos ir teatro akademijoje.

Nuo 2001 m. dirbo pedagoginį darbą bei dirigavo įvairiems muzikos kolektyvams – Klaipėdos mišriam chorui „Aukuras“, Klaipėdos koncertų salės kameriniam orkestrui ir kt. 2011–2016 m. vadovavo Šiaulių valstybiniam kameriniam chorui „Polifonija“. Nuo 2015 m. yra Klaipėdos jaunimo simfoninio orkestro dirigentas, 2016 m. tapo KU Muzikos akademijos docentu ir Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro dirigentu, nuo 2017 m. šio teatro vyriausias dirigentas.

Tomas Ambrozaitis nuo 2005 m. yra Lietuvos chorų sąjungos narys, buvo Klaipėdos miesto kultūros tarybos narys, nuo 2015 m. yra Lietuvos liaudies kultūros centro chorų ekspertas-konsultantas.

Koncertinėje veikloje išskiriamos jo parengtos ir įgyvendintos koncertinės programos bei meniniai projektai su Klaipėdos berniukų ir jaunuolių choru „Gintarėlis“ bei Šiaulių valstybiniu kameriniu choru „Polifonija“ su įvairiais orkestrais Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Austrijoje, Latvijoje, Kroatijoje ir kt.). Ypatingą vietą Tomo Ambrozaičio kūrybinėje biografijoje užima dainų šventės: nuo 2007 m. jis kviečiamas būti Dainų dienos vyriausiuoju dirigentu.

T. Ambrozaitis kaip Klaipėdos muzikinio teatro vyriausiasis dirigentas parengė premjeras: G. Puccini „Bohema“, P. Čaikovskio „Jolanta“, A. Adamo „Žizel“, R. Leoncavallo „Pajacai“, G. Rossini „Sevilijos kirpėjas“, G. Kuprevičiaus „Prūsai“, A. Kučinsko opera vaikams „Žvaigždžių opera“. 

Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentė.

Giedrė Zeicaitė – dainininkė, sopranas. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto vokalo dėstytoja docentė.

Dainavimo studijas baigė Lietuvos muzikos akademijoje (prof. I. Milkevičiūtės kl.) ir Zalcburgo universitete Mozarteum 2000 m. (prof. L. Šukytė operos kl., prof. B. Zakotnik kamerinio dainavimo kl.) ten įteiktas Lotte Lehammann garbės medalis už pavyzdingą mokslą.

Giedrė Zeicaitė dainavo tarptautiniuose festivaliuose, operų pastatymuose bei koncertuose. Intensyviai reiškiasi kamerinės muzikos žanre. Kartu su kitų sričių menininkais yra parengusi įvairių  muzikinių projektų. Koncertavo Lietuvoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ukrainoje, Vengrijoje, Austrijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Japonijoje, Danijoje, Švedijoje, JAV ir kt.

Nuo 2006 m. menininkė dirba Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Dainavimo katedros dėstytoja, taip pat Klaipėdos Stasio Šimkaus Konservatorijoje vokalo mokytoja-ekspertė.

Menininkė domisi ir tyrinėja M. K. Oginskio vokalinės kūrybos paveldą. Organizuoja tarptautinius meistriškumo kursus, seminarus, konkursus, jaunųjų dainininkų vasaros stovyklas. Yra daugelio konkursų žiuri narė. Parengė ir išleido natų rinkinį „M. K. Oginskis. Kameriniai vokaliniai kūriniai balsui ir fortepijonui“.

Giedrė Zeicaitė įrašė kompaktines plokšteles: „M. K. Oginskis – Tėvynei skiriu turtus, darbus ir gyvenimą.“, kalėdinę impresiją „Gyvenimo pasakos“, „Mykolas Kleopas Oginskis. Romansai ir Polonezai“.

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros docentė, socialinių mokslų daktarė (edukologija). Dėstomi dalykai: Renginių scenarijaus kūrimas, Renginių teorija ir praktika. 

Klaipėdos fakulteto Šokio katedros docentas. Dėstomi dalykai: Buitinis pramoginis šokis, Klasikinio šokio pagrindai, Lotynų Amerikos šokio pagrindai.

Alvydas Soraka – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros docentas. 1998 m. baigė Klaipėdos universitetą, įgydamas sportinių šokių pedagogo trenerio bei etikos mokytojo kvalifikaciją. Tais pačiais metais pradėjo dirbti Sportinių šokių katedros asistentu. Docento pedagoginis vardas suteiktas 2016 m. 2019 m. išrinktas į LMTA Klaipėdos fakulteto tarybą.

Alvydas Soraka – ilgametis Klaipėdos universiteto sportinių šokių ansamblio „Žuvėdra“ Lotynų Amerikos šokių šokėjas (1982–2000), kapitonas (1995–2000). Europos ir pasaulio sportinių šokių čempionatų laimėtojas. Katedroje dėsto sportinio šokio metodiką, šokio pedagogiką. Domisi judesio bei šokio terapijos kaip edukacinės priemonės taikymo neįgaliesiems galimybėmis Lietuvoje. Vienas iš pirmųjų Lietuvoje pradėjo taikyti šokio terapiją neįgaliųjų, sergančių išsėtine skleroze, depresija bei ligonių po nugaros smegenų pažeidimų ir sėdinčių vežimėlyje reabilitacijoje. Yra projekto „Neįgaliųjų žmonių integravimasis visuomenėje“ autorius ir vadovas (2008). Metodinių priemonių „Buitinis šokis“ (1999), „Buitinis šokis 2“ (2007) autorius. Skaitė pranešimą III respublikiniame seminare „Choreografijos mokymo metodika muzikos ir meno mokyklose“ (Klaipėda, 1999). Pristatė stendinį pranešimą Tarptautėje menų terapijos konferencijoje „Šokio ir judesio poveikis neįgaliųjų po nugaros smegenų pažeidimo, priklausomų nuo vėžimėlio, ugdymui“ (Vilnius, 2008).

Apdovanotas Klaipėdos universiteto Menų fakulteto padėka už stropų darbą studijuojant, Kūno kultūros ir sporto departamento I laipsnio medaliais už aukštus sporto pasiekimus (1994–1996, 1998), III laipsnio medaliu (1998), atminimo medaliu (1999), LR Seimo medaliu už laimėjimus Europos ir pasaulio čempionatuose (1999), Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordinu „Už nuopelnus Lietuvai“ (1999). 

Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros profesorius. 

Steponas Januška (1958), docentas, vokalistas, kompozitorius. LMTA Klaipėdos fakultetuose dirba nuo 1997 m. Muzikos katedroje (Džiazo muzikos programa) dėsto džiazinį vokalą (jazz/pop). 1979–1992 m. pianisto Sauliaus Šiaučiulio džiazo kvarteto narys, 2006–2015 m. grupės „Jazzway“ narys, nuo 1978 m. – grupės „Studija“ narys, 2002–2015 m. Tarptautinio džiazo vokalistų konkurso „Jazz voices“ įkūrėjas ir organizatorius, 2011–2013 m. Klaipėdos Memelio džiazo klubo prezidentas.

Stepono Januškos koncertinė geografija labai plati: JAV, Airija, Anglija, Švedija, Suomija, Kuba, Hong Kong, Islandija, Kanada, Turkija, JAE, Italija, Lenkija, Rusija, Latvija, Estija, Vokietija. Su skirtingomis programomis ir su įvairiais džiazo orkestrais dalyvavo džiazo festivaliuose Birštone, Kaune, Vitebske, Vilniuje, Rygoje, Maskvoje, Tbilisyje, Stambule, Taline, Karlskronoje. Tarptautinių džiazo vokalistų konkursų vertinimo komisijų narys: „Lady summertime“ (Suomija), „Nomme jazz“ (Estija), „Riga jazz stage“ (Latvija). Išleisti 7 soliniai autorinių dainų CD, su grupe „Studija“ išleisti 9 albumai.

2019 m. išleistos dvi knygos: „24 svingo pratimai džiazo vokalui“(24 swing exercises for jazz vocal) ir „12 džiazinių etiudų vokalistams“ (12 jazz tunes for vocalists). 2020 m. išleistos populiariausių autorinių dainų natų knygos „Dainos tau“ ir „Dainos Tau II“. 

S. Januškos studentai yra tarptautinių džiazo vokalistų konkursų laureatai ir nugalėtojai: Kristina Svolkinaitė – „Lady summertime 2007“, „Jazz voices-2008“, Raimonda Vaičiūtė – „Nomme jazz“, „Jazz voices 2008“, Monika Liubinaitė – „Jazz voices 2009“, Edita Bodrovaitė „Jazz voices 2011“. 

Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros asistentas.

Večeslav Krasnopiorov – mušamųjų instrumentų atlikėjas ir pedagogas, nuo 2010 metų dėstau Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje mušamųjų muzikos instrumentų specialybę, ritmiką. 2004 m. baigė Kauno J. Gruodžio konservatoriją, mušamųjų instrumentų specialybę, 2008 m. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto Džiazo muzikos katedroje įgijau muzikos bakalauro profesinę kvalifikaciją, 2010 m. suteiktas muzikos magistro kvalifikacinis laipsnis. Klaipėdos džiazo muzikos orkestro būgnininkas, grojo su žymiais džiazo muzikos atlikėjais: Perico Sambeat (Ispanija), Viktorija Pilatovič (Lietuva), Cecile Verny (Vokietija), Alessandro Florio (Italija), Anastasia Bukina (Ukraina), Angel Blanco „Latino“ (Ispanija), Nicole Zuraitis (USA).

Dirba Klaipėdos Jeronimo muzikos mokyklos ir Stasio Šimkaus konservatorijos mušamųjų muzikos instrumentų mokytojų-metodininku.

Pagrindiniai kūrybiniai darbai:

S. Januškos metodinės knygos „Bliuzo fantazijos“ CD įrašas. 2022-05

CD „Summer Jam“. Klaipėdos džiazo orkestras. 2022-07

I respublikinio Prano Dovydaičio vardo perkusininkų konkurso organizatorius. Eduardo Balsio  menų gimnazija. Klaipėda. 2022.

I respublikinio mušamųjų instrumentų ansamblių konkurso “Būgnų muzika” organizatorius. Klaipėda. 2023 m.

Pagrindiniai metodiniai darbai:

Pranešimas „Metodinės priemonės ugdant vaikų ritminį pojūtį“. Klaipėdos pedagogų švietimo ir kultūros centras. K 2022.

Pranešimas „Kaip veikia kolektyvas sudarytas tik iš ritminių instrumentų“, konferencijoje „Jaunųjų džiazo muzikantų ugdymo aktualijos: patirtys ir galimybės“. 2022. Kaunas.

Pranešimas „Elementarioji muzikos ritmika“. Klaipėda. 2022.

Kursai „Džiazas muzikos ir šokio sintezė. Meistriškumo kursai mokytojams. Atlikimo ypatumai. Džiazo stovykla „Naujieji vėjai 2022““. Jurbarkas. 2022.

Edukacija „Ritmo žaidimai“, Jono Šliupo muziejus. Palanga. 2022.

Edukacija  „Klaipėdietiškų ritmų damba“. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija. 2022.

Vertinimo komisijos narys:

Stojamųjų egzaminų 2022/2023 m. m. komisijos narys. Klaipėdos S. Šimkaus konservatorija.

Klaipėdos fakulteto Šokio katedros docentė. Dėstomi dalykai: Klasikinis šokis, Šokio kompozicija.

Aušra Krasauskaitė–Berulė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros docentė. 2007 m. baigė Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą, Baleto skyrių ir jai suteikta baleto artistės kvalifikacija. 2012 m. baigė Klaipėdos universiteto Menų fakultetą (KUMF), suteiktas teatro bakalauras ir choreografo profesinė kvalifikacija. 2014 m. ten pat įgijo šokio magistro laipsnį. Nuo 2008 m. – Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto solistė, taip pat aktyviai bendradarbiauja su Šeiko šokio teatru. Nuo 2015 m. – KUMF Šokio katedros asistentė, nuo 2017 m. – lektorė, nuo 2021 m. – docentė, specializuojasi klasikiniame šokyje.

Nuo 2008 m. atliko daugiau nei dvidešimt solinių vaidmenų įvairiuose šokio ir tarpdisciplininiuose spektakliuose, performansuose. Atstovavo Lietuvai pasaulinėse parodose EXPO 2012 ir EXPO 2015. Dalyvavo įvairiuose festivaliuose ir seminaruose daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip JAV, Pietų Korėja, Kinija, Islandija, Švedija, Izraelis, Ukraina, Baltarusija, Latvija ir kt. Pastatė aštuonis šokio spektaklius įvairiuose Lietuvos teatruose, sukūrė choreografiją dramos spektakliui „Mums viskas gerai“ (rež. Jonas Vaitkus), Jono Jurkūno operai „Mažvydas“ (rež. Kęstutis Jakštas). 2018 m. apdovanota Auksiniu scenos kryžiumi ir Padėkos kauke už šokio spektaklį „Karmen“. 

Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros docentė. Dėstomi dalykai: Choro dirigavimas Merginų choro studija.

Zita Kariniauskienė 1975 m. baigė LTSR valstybinę konservatoriją (dabar Lietuvos muzikos ir teatro akademija) choro dirigento specialybę.

Nuo 1975 m. dirba Klaipėdos universiteto (dabar LMTA Klaipėdos fakulteto) Muzikos katedroje. Nuo 2005 m. docentė. Dėsto choro dirigavimą, vadovauja merginų choro studijai. Stažavosi J. S. Bacho muzikos akademijoje Štutgarte (Vokietija), Talino konservatorijoje (Estija), Rygos Darzinio dainavimo mokykloje (Latvija), Banska Bystrica Menų akademijoje (Slovakija).

Vadovauja LMTA Klaipėdos fakultetų merginų choro studijai. Su šiuo kolektyvu Tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse užėmė II vietą (Klaipėda). Koncertavo Lenkijoje, Lietuvos aukštųjų mokyklų chorų festivaliuose, dainų šventėse, aktyviai dalyvauja fakultetų, Klaipėdos miesto meniniame gyvenime.

Nuo 1994 m. vadovauja Klaipėdos E. Balsio menų gimnazijos chorui. Su šiuo kolektyvu dalyvavo tarptautiniuose chorų konkursuose Belgijoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Vokietijoje. Parengė E. Balsio oratoriją „Nelieskite Mėlyno Gaublio“, G. B. Pergolesi „Stabat Mater“, B. Britteno „Missa brevis in D“, B. Kutavičiaus „Paskutines Pagonių apeigas“ ir kt. Dalyvauja įvairiuose festivaliuose Klaipėdos mieste, Respublikinėse dainų šventėse.

Doc. Z. Kariniauskienė dalyvauja LAMA BPO priėimo į aukštąsias mokyklas komisijos darbe, tarptautinių ir respublikinių chorų konkursų, festivalių vertinimo komisijose. Lietuvos liaudies kultūros centro chorų ekspertė-konsultantė (2006–2009), Klaipėdos ir Respublikinių dainų švenčių vyr. dirigentė. Lietuvos chorų sąjungos narė, Klaipėdos chorinės bendrijos „Aukuras“ narė.

Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros lektorė.

 Ingrida Spalinskaitė-Kurienė (1983) koncertinių kanklių atlikėja, pedagogė. Šiuo metu LMTA Klaipėdos fakulteto lektorė, Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos kanklių klasės vyr. mokytoja, Eduardo Balsio menų gimnazijos mušamųjų klasės mokytoja, KVMT mušamųjų grupės atlikėja.

Gimė Klaipėdoje. Mokėsi S. Šimkaus konservatorijoje (mok. V. Zelenienė), Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (mok. J. Babaliauskienė ir L. Naikelienė). Greta pagrindinės specialybės, mokėsi simfoninio dirigavimo pagrindų (mok. J. Domarkas). Stažavosi Sibelijaus akademijos kantelių klasėje (mok. R. Koistinen). Baigdama bakalauro ir magistro studijas kaip koncertinių kanklių atlikėja bei pedagogė, mokslus toliau tęsė LMTA pučiamųjų ir mušamųjų instrumentų katedroje. Studijavo klasikinius mušamuosius instrumentus. Nuo 2010 m. dirba simfoniniuose orkestruose mušamųjų grupės atlikėja, yra kviestinė pučiamųjų, kamerinių, simfoninių Lietuvos orkestrų narė. Įgytas žinias ir praktiką pritaiko atlikime bei pedagogikoje.

Ingridos Spalinskaitės-Kurienės įrašytos kompaktinės plokštelės:

• 2017 m. solinė „Sidabro stygomis“;
• 2017 m. kolektyvo „Lajos“ – „Lajos“;
• 2018 m. arfos ir kanklių dueto „Duo Unicum“ – „Impressio“;
• 2020 m. kompozitorės R. Mačiliūnaitės „Acting music“ (kanklių ir perkusijos partijos);
• 2020 m. vinilinė plokštelė – šokio opera „NO AI DI“ (kanklių ir perkusijos partijos).

2016 m. išleido aranžuočių leidinį „Lietuvių ir keltų tautų melodijos koncertinėms kanklėms“. Atlikėja ir pedagogė yra respublikinių, tarptautinių konkursų laureatė, vertinimo komisijų narė.

LMTA Klaipėdos fakulteto Teatro katedros docentas. Dėstomas dalykas: Dainavimas.