Senato nariai

Mob. +370 612 70 834
El. paštas: migle.butrimaite@stud.lmta.lt

Klaipėdos fakulteto Šokio katedros vedėjas ir docentas. Dėstomi dalykai: Šokio studija, Šokio aprašymas, Lietuvių liaudies papročiai ir folklorinis šokis, Šokio kompozicija ir improvizacija.

Darius Berulis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Klaipėdos fakulteto Šokio katedros docentas. Klaipėdos universiteto Menų fakulteto (KUMF) Šokio katedros absolventas – teatro bakalauras (2012), ten pat įgijo šokio magistro laipsnį (2014). 2014 m. pradėjo dirbti asistentu KUMF Šokio katedroje. Nuo 2018 m. – lektorius LMTA Klaipėdos fakulteto Šokio katedroje. Specializuojasi šiose srityse: šokio kompozicija, lietuvių tautinis šokis, šokio aprašymas, lietuvių liaudies papročiai ir folklorinis šokis. Nuo 2010 m. dalyvauja menininkų grupės Žuvies akis veikloje, yra Šeiko šokio teatro narys, 2014–2020 m. buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės šokėjas. Dar nebaigęs bakalauro studijų pradėjo aktyviai kurti vaidmenis įvairiuose šokio ir tarpdisciplininiuose spektakliuose, performansuose. Dalyvavo įvairiuose festivaliuose ir seminaruose daugelyje pasaulio šalių, tokių kaip Grenlandija, JAV, Pietų Korėja, Kinija, Islandija, Švedija, Izraelis, Rusija ir kt. Sukūrė tris šokio spektaklius bei keletą lietuvių tautinių šokių, kurių vienas buvo skirtas pasaulinei lietuvių dainų šventei Čia mano namai (2013). Taip pat buvo choreografo asistentas lietuvių archeologinio kostiumo pristatymui pasaulinėse parodose EXPO 2012 ir EXPO 2015.

Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros profesorė, socialinių mokslų daktarė, LMTA Senato narė ir pirmininkės pavaduotoja. Dėstomi dalykai: Kūrybos pedagogika, Kultūros edukologija, Muzikinio ugdymo didaktika, Tyrimų metodologija.

Kontaktai

• Prof. dr. Rūta Girdzijauskienė
  Muzikos katedra, LMTA Klaipėdos fakultetas
  El. paštas ruta.girdzijauskiene@lmta.lt

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas

Trumpa biografija: Rūta Girdzijauskienė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorė, Lietuvos muzikos mokytojų asociacijos prezidentė. Ji yra Europos muzikinio ugdymo mokykloje asociacijos (European Association for Music in Schools – EAS), Europos ankstyvojo muzikinio ugdymo tyrėjų tinklo (European Network for Music Educators and Researchers of Young Children – EuNET MERYC) tarybos narė. Daugelį metų ji yra bendrojo ugdymo mokyklos mokytoja ir vaikų choro vadovė. Kiekvienais metais veda daugiau nei 10 autorių seminarų mokytojams ir mokyklų bendruomenėms, skaito pranešimus Lietuvos ir užsienio mokslo renginiuose, veda atviras pamokas muzikos mokytojams ir švietimo bendruomenei, vadovauja projektams ar juose dalyvauja. Rūta Girdzijauskienė yra Lietuvos ugdymo programų ir muzikos vadovėlių bendraautorė. Jos publikacijų sąraše yra 2 monografijos, 10 mokymo priemonių, daugiau nei 100 mokslo ir metodinių straipsnių. Moksliniai interesai: tyrimų metodologija, muzikinio ugdymo didaktika, muzikinis kūrybiškumas ir jo ugdymas, vokalo pedagogika ir mokytojų rengimas.

LMTA Muzikos fakulteto dekanas, Choro dirigavimo katedros docentas, menų daktaras.

Dėstomi dalykai: dirigavimas, choras, Lietuvos ir Europos choro meno istorija.

LMTA Meno istorijos ir teorijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė, LMTA Meno ir mokslo prorektorė.

Kontaktai 

• Doc. dr. Ramunė Balevičiūtė
  Meno istorijos ir teorijos katedra, LMTA Teatro ir šokio fakultetas 
  El. paštas ramune.baleviciute@lmta.lt
  

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas

Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Nacionalinės kino mokyklos profesorė, menų krypties daktarė.

Giedrė Beinoriūtė studijavo kino režisūrą LMTA Teatro ir kino fakultete. Nuo 2002 m. kaip režisierė ir scenarijaus autorė kuria vaidybinius ir dokumentinius filmus, kuriuose nagrinėja socialines, istorines, šeimos santykių temas. Kritikų ir žiūrovų vertinama dėl išskirtinių vaikų portretų savo filmuose. 2018 m. apgynė pirmą Lietuvoje kino krypties meno daktarės disertaciją tema „Vaikų vaizdavimas kine: režisūrinis aspektas“. Tais pačiais metais šešerių metų aktorius, Beinoriūtės filme „Kvėpavimas į marmurą“ suvaidinęs berniuką Ilja, apdovanotas už geriausią antraplanį vaidmenį (supporting role) Nacionaliniuose kino apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“. 2006 m. Giedrė Beinoriūtė apdovanota Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos premija už geriausią profesionaliojo meno debiutą (filmai „Egzistencija“ ir „Vulkanovka. Po didžiojo kino“); 2005, 2007 ir 2018 m. režisierei įteiktas Lietuvos kinematografininkų sąjungos apdovanojimas (filmai „Vulkanovka. Po didžiojo kino“, „Gyveno senelis ir bobutė“, „Kvėpavimas į marmurą“). 2012 m. sukurtas filmas „Pokalbiai rimtomis temomis“ (minimalistinis dokumentinis esė, kuriame su vaikais kalbamasi egzistenciniais klausimais) buvo išrinktas oficialiu Lietuvos atstovu varžytis dėl „Oskaro“ geriausio filmo užsienio kalba kategorijoje. 2021 m. režisierei skirta Vyriausybės kultūros ir meno premija. Nuo 2004 m. Giedrė Beinoriūtė – Lietuvos kinematografininkų sąjungos režisierių gildijos narė, nuo 2014 m. – Europos kino akademijos narė, taip pat – tarptautinių kino festivalių, konkursų žiuri narė.

Nuo 2007 m. Giedrė Beinoriūtė dėsto skirtingus kino meno modulius kino režisieriams LMTA Kino ir televizijos katedroje (dab. LMTA Nacionalinėje kino mokykloje), 2019–2021 m. buvo katedros vedėja, 2018 m. jai suteiktas docentės vardas.

Užsienio kalbos: anglų (C1), rusų (C1), prancūzų (B1)

LMTA Muzikologijos katedros vedėja, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė.

Kontaktai

• Prof. dr. Laima Budzinauskienė
  Muzikologijos katedra, LMTA Muzikos fakultetas
  El. paštas laima.budzinauskiene@lmta.lt

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas

Laima Budzinauskienė – muzikologė, profesorė, humanitarinių mokslų daktarė. 1996 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (LMTA) baigė muzikologijos magistro studijas, 2000 m. apgynė humanitarinių mokslų srities (menotyra, muzikologija) daktaro disertaciją „XVIII a. pabaigos– XIX a. Lietuvos bažnytinės kapelos. Veikla ir repertuaras“ (darbo vadovė – habil. dr. Jūratė Trilupaitienė). Nuo 2016 m. – LMTA docentė, nuo 2012 m. – Muzikos istorijos, nuo 2022 m. – Muzikologijos katedros vedėja,  2020–2025 m. – LMTA Muzikos fakulteto tarybos pirmininkė, nuo 2021 m. – LMTA Senato narė, nuo 2025 m. – LMTA profesorė. Mokslo žurnalo „Ars et praxis“ vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja, mokslo žurnalo „Menotyra“ redakcinės kolegijos narė, Lietuvos kompozitorių sąjungos narė.

Mokslinių tyrimų sritys: XVI–XX a. Lietuvos muzikos istorija, bažnytinių kapelų veikla ir repertuaras, muzikos rankraščiai. Parašė per 30 mokslo straipsnių ir studijų, skaitė pranešimus Lietuvos ir tarptautinėse konferencijose, 2021 m. išleido monografiją „Vilniaus katedros kapela. Veikla, personalijos, repertuaras XIX amžiuje”.

LMTA Muzikologijos katedros profesorė, humanitarinių mokslų daktarė, Mokslo centro vyresnioji mokslo darbuotoja, Senato pirmininkė.

Kontaktai 

• Prof. dr. Lina Navickaitė-Martinelli
  Muzikologijos katedra, LMTA Muzikos fakultetas
  El. paštas lina.martinelli@lmta.lt
  Daugiau informacijos – tinklalapyje linamartinelli.wordpress.com

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas

LMTA Edukologijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė.

Kontaktai

• Doc. dr. Eglė Šeduikytė-Korienė 
  Edukologijos katedra, LMTA Muzikos fakultetas 
  El. paštas egle.koriene@lmta.lt

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas

Eglė Šeduikytė-Korienė (1971 07 14) baigė fortepijono specialybę M. K. Čiurlionio menų mokykloje (1990), vargonų bakalauro (1996) ir magistro (2001) studijas ir meno aspirantūrą (2003) Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, jai suteiktas meno licenciato kvalifikacinis laipsnis. 2008 m. apgynė disertaciją  „Vargonų menas Lietuvoje XIX  a. pabaigoje – XX a. pirmojoje pusėje: tautinės vargonų mokyklos susiformavimas” (LMTA), suteiktas humanitarinių mokslų srities (03 H) menotyros krypties (muzikologija, H 320) daktaro laipsnis.

Mokslo monografijos

„Lietuvos vargonų menas XIX a. pabaiga–XX a. pirmoji pusė” (Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2012. 302 [2] p. ISBN 978-609-8071-04-7);  
„Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“. (Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2020. 358 p. ISBN 978-609-8071-53-5);
„Valstybinė muzikos mokykla Kaune (1920–1933)“. (Vilnius: Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2024. 486 p. ISBN 978-609-8071-76-4) Kolektyvinė monografija, bendraautoriai Judita Žukienė, Gabrielius Simas Sapiega.

Apdovanojimai

2021 rugsėjo 28 d. Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių muzikologijos darbų konkurse  įteikta Vytauto Landsbergio premija už istorinius lietuvių diasporos tyrinėjimus monografijoje „Pasirinkęs laisvę. Vargonininkas Jonas Žukas“ (LMTA, 2020);
2025 birželio 5 d. Lietuvos kompozitorių sąjungos geriausių muzikologijos darbų konkurse  įteikta Vytauto Landsbergio premija už „sklandžią ištakų ir įtakų santaką“ kolektyvinėje monografijoje (bendraautoriai Judita Žukienė, Gabrielius Simas Sapiega) „Valstybinė muzikos mokykla Kaune (1920–1933)“, LMTA, 2024.
Pastaroji monografija tapo laureate 2024 metų Knygos meno konkurse (knygos dizaineris Vilmantas Žumbys) tarp meniškiausių mokslinių knygų.

Narystės

Nuo 2006 m. Jono Žuko jaunųjų vargonininkų konkurso organizacinio komiteto narė;
Nuo 2012 m. Lietuvos kompozitorių sąjungos narė;
2019–2020, 2024–2025 m. LRKM „Meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso suteikimo“ tarybos narė;
2021 m. XV jaunųjų kompozitorių kūrinių chorui konkurso „Vox juventutis‘ 21“ vertinimo komisijos narė (pirmininkė);
nuo 2021 m. LKS Etikos komisijos narė (Lietuvos kompozitorių sąjunga)

Pedagoginė veikla

Nuo 2011 m. dirba Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vadovauja antrosios studijų pakopos muzikos atlikimo magistro ir gretutinių pedagogikos studijų baigiamiesiems bakalauro darbams, dėsto Tiriamojo darbo pagrindus (M1, Muzikos atlikimas) grupinėse paskaitose. Yra meno pedagogikos studijų programos komiteto narė, parengė ir dėstė paskaitų ciklą „Kontekstualus meno objekto pažinimas“, nuo 2026 m. dalyką „Meninio ugdymo kontekstai“ atnaujintoje Profesinių pedagogikos studijų programoje.

Projektinė veikla

2013–2014 m. vykdė Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą (sutarties Nr. MIP-095/2013) kultūrinės plėtros projektą „Atlikėjo polifunkcionalumas muzikiniuose, kultūriniuose ir socialiniuose procesuose” (mokslo darbuotoja). Šio projekto rėmuose Vilniuje organizavo meistriškumo kursus vargonininkams „Bažnyčios vargonininkas – polifunkcionali kultūros figūra” (2013 11 25–27), Meninių tyrimų ir atlikimo studijų simpoziumą „Menų funkcijos kultūriniuose ir socialiniuose procesuose” (Vilnius, LMTA, 2014 09 25), parašė eilę straipsnių recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir kultūros leidiniuose. 2016 m. bendradarbiavo organizuojant tarptautinę muzikos edukacijos konferenciją (24th EAS Conference “Looking for the unexpected: Creativity and Innovation in music education” (Vilnius, LMTA, 2016 05 16-19). 2021–2023 m. vadovavo Lituanistinių tyrimų ir sklaidos projektui „Valstybės muzikos mokykla (1920–1933): Lietuvos konservatorija de facto“, finansuojamo Lietuvos mokslo tarybos (Nr. P-LIP-21-75) pareigos: projekto vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja. Projektą vykdė Lietuvos muzikos ir teatro akademija.

Bendradarbiavo rengiant Lietuvos muzikos istorijos II dalį „Nepriklausomybės metai 1918–1940“. Nuolat rengia straipsnius recenzuojamuose mokslo žurnaluose ir kultūros leidiniuose, kasmet dalyvauja tarptautinėse mokslo konferencijose.  

Atlikėjiška veikla

2001–2016 m. dirbo Vilniaus universiteto Kultūros centre vargonininke ir renginių organizatore. Su VU Kamerinės muzikos ansambliu įrašė kompaktinę plokštelę (2004), padarė įrašų Lietuvos radijui, dalyvavo tarptautiniuose vargonų meistriškumo kursuose, koncertuoja, dalyvauja vargonų muzikos festivaliuose,  muzikinių albumų, knygų pristatymuose ir kituose meno renginiuose.

LMTA Fortepijono katedros profesorė, LMTA Studijų prorektorė. 

Rūta Rikterė baigė  Lietuvos muzikos ir teatro akademiją (1986) ir ten pat asistentūrą-stažuotę, įgydama solistės, koncertmeisterės, kamerinio ansamblio artistės bei pedagogės kvalifikaciją. Yra tarptautinio M. K. Čiurlionio pianistų konkurso (1982), tarptautinio V. Bucchi fortepijoninių duetų konkurso Romoje (1991) laureatė, „Auksinio disko“ laureatė (2001). 1997 m. apdovanota Lietuvos nacionaline kultūros ir meno premija. 

Jau daugiau kaip 30 metų su pianistu Zbignevu Ibelhauptu puoselėja fortepijoninio dueto žanrą. Nuolat dalyvauja įvairiuose muzikiniuose renginiuose Lietuvoje bei užsienyje: yra tarptautinių festivalių Lenkijoje („Varšuvos ruduo“), Danijoje (Musikhost), Liublijanos vasaros festivalyje Slovėnijoje, Vokietijoje (Usedomer musik festival), Kanadoje (Music Niagara), Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje, Lietuvoje (Vilniaus, Pažaislio, Thomo Manno festivaliai, „Gaida“) ir daugelyje kitų dalyvė. Duetas bendradarbiavo su daugeliu dainininkų, instrumentalistų, chorų, orkestrų, koncertavo su Lenkijos radijo nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu, Lietuvos kameriniu, Lietuvos valstybiniu simfoniniu, Baltarusijos valstybiniu kameriniu orkestrais, kuriems dirigavo Arturo Tamayo, Davidas Geringas, Olivier Grangean, Jose Serebrier, Pavelas Bermanas, Juozas Domarkas, Saulius Sondeckis ir kt.

Dueto rečitalių buvo surengta Japonijoje, Kanadoje, Šveicarijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Airijoje, Latvijoje, Rusijoje, ansamblis dalyvavo programos „Vilnius – Europos kultūros sostinė“, Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungos Tarybai renginiuose. Dueto koncertai transliuojami Lietuvos bei Europos radijo stočių programose, įgrota nemažai radijo ir televizijos įrašų, išleistos CD plokštelės. 

Rūta Rikterė sukaupė įspūdingą koncertinį repertuarą, kurį daugiausia sudaro kūriniai dviems fortepijonams nuo J. S. Bacho iki šių dienų. Atvirumas naujovėms, interpretacinis lankstumas ir atlikimo precizika padėjo pelnyti išskirtinę reputaciją šiuolaikinės muzikos atlikimo srityje. Išskirtinį dėmesį skiria šiuolaikinei lietuvių muzikai: puoselėja lietuvių muzikos istoriją, redaguoja lietuviškos muzikos natų leidimus, yra daugelio lietuvių kompozitorių kūrinių iniciatorė bei pirmoji atlikėja. 

Dėsto meistriškumo kursuose Lietuvoje ir užsienyje, yra respublikinių ir tarptautinių konkursų žiuri narė. Yra daugelio projektų, gavusių Kultūros rėmimo fondo, Vilniaus m. savivaldybės  paramą koordinatorė bei vykdytoja. 

LMTA Kompozicijos katedros docentas.

LMTA Kompozicijos katedros vedėjas, docentas.

Dėstomi dalykai: Kūryba, Magistro kūrybos projektas, Baigiamasis rašto darbas, Elektroninės muzikos projektas, Elektroninės muzikos studija.

El. paštas: mykolas.natalevicius@lmta.lt.

Tinklapis: www.natalevicius.com, www.soundcloud.com/natalevicius

Mykolas Natalevičius (g. 1985) – lietuvių kompozitorius, dirbantis įvairiose muzikos srityse, nuo akustinės instrumentinės muzikos iki eksperimentinės elektronikos. Muzika buvo ne pirmoji jo saviraiškos sritis – savo kūrybinį kelią jis pradėjo kaip dailininkas, sėkmingai dalyvaudamas konkursuose ir parodose; 1998 m. gavo Vilniaus mero padėką „Už meninę veiklą“. Muzikos pradėjo mokytis būdamas šešiolikos; studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje kompoziciją (prof. Vytauto Barkausko ir Ričardo Kabelio klasėse). Taip pat lankė dainavimo (dėstytojai  Deivido Staponkaus ir Algirdas Janutas) bei simfoninio dirigavimo (dėst. Gintaras Rinkevičius) paskaitas. 2010 m. studijavo Danijos elektroninės muzikos institute (dėst. Henrik Munch). 2013 m. stažavosi Londono Queen Mary universiteto skaitmeninės muzikos centre pas prof. Geraintą Wigginsą ir dirbo kompiuterinio kūrybiškumo laboratorijoje. 2015 m. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje įgijo meno daktaro laipsnį, yra Kompozicijos katedros docentas. 2021 m. išrinktas į Lietuvos muzikos ir teatro akademijos senatą. Nuo 2025 m. eina Kompozicijos katedros vedėjo pareigas.

2017-2025 m. M. Natalevičius vadovavo Lietuvos kompozitorių sąjungai. Kompozitoriaus iniciatyva 2019 m. įsteigtas Baltijos šiuolaikinės muzikos tinklas, kurio veiklą jis iki šiol koordinuoja. Tinklas nuo 2020 m. organizuoja festivalį Baltijos muzikos dienos, muzikos eksporto projektus. 2025 m. tinklas pradėjo bendradarbiauti su Šiaurės kompozitorių taryba (The Council of Nordic Composers) ir kartu inicijuoja šiuolaikinės muzikos sklaidos projektus.

M. Natalevičiaus kūrybą galima padalinti į dvi kryptis: eksperimentinę, grįstą ekstremaliosios muzikos (drone, noise) raiškos priemonių derinimu bei minimalistinę ir konsonansinę, turinčią ambientinės ir soundscape estetikos bruožų. Pirmoji kryptis dažniausiai išreiškiama orkestrinėje, kamerinėje ir elektroninėje muzikoje ir paprastai siejama su ribinėmis patirtimis, industrine bei katastrofizmo tematika („Trauma“, „Gas Flare“, „Karachay“). Šios krypties orkestrinei ir kamerinei muzikai būdingas ir spektrinės muzikos technikų taikymas. Antroji kūrybinė tendencija dažniausiai išreiškiama chorinėje, fortepijoninėje ir vargonų muzikoje, arba muzikoje skirtoje filmams ir spektakliams. Šiai krypčiai būdingas konsonuojantis garsynas ir taki atmosfera („dew.mist“, „Dreamy“, „Dulce Lumen“).

Kompozitoriaus muzika atliekama Lietuvoje ir užsienyje šiuolaikinio meno renginiuose ir festivaliuose. M. Natalevičiaus kūrinius yra atlikę pasaulyje ir Lietuvoje garsūs kolektyvai: „L’itinéraire“ (Prancūzija), LOOS Ensemble (Olandija), „Quasar“ (Kanada), „Altera veritas“ (Latvija), Valstybinis akademinis choras „Latvija“, Lietuvos Nacionalinis simfoninis orkestras, Lietuvos Valstybinis simfoninis orkestras, Šv. Kristoforo kamerinis orkestras, chorai „Jauna muzika“, „Vilnius“, DIISSC Orchestra, „Synaesthesis“, „Twenty Fingers Duo“, „Trio Agora“, solistai: Algirdas Janutas (tenoras), vargonininkė Jūratė Landsbergytė ir kt.

M. Natalevičiaus kūryba yra įvertinta įvairiais tarptautiniais ir nacionaliniais apdovanojimais. 2008 m. kompozitorius kartu su kolegomis iš „Naujosios operos akcijos“ kūrybinės grupės buvo apdovanotas už geriausią sceninį kūrinį Lietuvos kompozitorių sąjungos rengiamuose Metų kūrinių rinkimuose. Videomenininko Rimo Sakalausko ir Mykolo Natalevičiaus bendras darbas „Sinchronizacija“, sukurtas 2009 metais, laimėjo septynis tarptautinius apdovanojimus bei buvo parodytas keturiasdešimtyje festivalių ir parodų įvairiose šalyse. 2012 m. kompozitoriui paskirta Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos Jaunojo menininko premija.

Apdovanojimais įvertinta ir kompozitoriaus orkestrinė bei chorinė muzika. 2011 m. kūrinys simfoniniam orkestrui „Kampana“ apdovanotas debiuto premija Lietuvos kompozitorių sąjungos Metų kūrinių rinkimuose. 2014 m. chorinės muzikos konkurse „Vox Juventutis“ M. Natalevičiaus kūrinys „O Crux Ave“ pelnė pirmą vietą ir publikos simpatijos prizą. O 2016 m. kūrinys „Karachay“ buvo apdovanotas Lietuvos kompozitorių sąjungos Metų kūrinių rinkimuose „Už orkestro vaizdingumą“.

LMTA Kamerinio ansamblio katedros profesorė, Meno daktarė. Šiuolaikinės muzikos specializacijos studijų koordinatorė. 
Dėstomas dalykas: Fortepijono kamerinė muzika.

„I. Baikštytė – neabejotinas interpretacinių idėjų generatorius.“ (Edmundas Gedgaudas, „XI Thono Manno festivalis Nidoje“, 7 meno dienos, Nr. 766)

Indrė Baikštytė – lietuvių kompozitoriaus Eduardo Balsio vaikaitė. Studijavo Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje (profesorių O. Šteinberg, I. Armonienės, D. Balsytės, P. Geniušo klasėse), stažavo Berlyno menų universitete. 2015 m. pianistė LMTA įgijo meno daktarės laipsnį.

Indrė Baikštytė yra daugiau nei dešimties respublikinių ir tarptautinių solo, koncertmeisterių bei kamerinių ansamblių konkursų laureatė. Pirmąsias premijas pianistė yra pelniusi ir kaip fortepijoninio trio „FortVio“ narė: 2006 m. Lietuvoje ir Austrijoje, 2008 m. – Rusijoje, 2012 m.– Lenkijoje ansamblis Tarptautiniame muzikos pedagogų konkurse laimėjo Grand Prix. 2015 m. pradžioje ansambliui paskirta Vyriausybės kultūros ir meno premija.

Pianistė grojo solo su Lietuvos nacionaliniu, Kauno miesto simfoniniu, Lietuvos, Klaipėdos, Šv. Kristoforo kameriniais orkestrais, aktyviai bendradarbiauja su lietuvių bei užsienio instrumentininkais (I. Armonaitė, R. Lipinaitytė, D. Geringas, D. Bagurskas, E. Ališauskas ir kit.) ir vokalistais (R. Vaicekauskaitė, I. Milkevičiūtė, A. Krikščiūnaitė, I. Prudnikovaite ir kt.). 2002-2003 m. ji buvo pakviesta dirbti koncertmeistere pedagoge Berlyno menų universiteto Vaizduojamojo meno fakulteto Dainavimo katedroje. Indrė Baikštytė yra koncertavusi daugelyje Europos šalių, taip pat Kanadoje, Rusijoje ir Izraelyje. Nuo 2009 m. yra kviečiama atlikti solo fortepijono partijas kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“ (įkūrėjas ir meno vadovas Gidonas Kremeris). Pianistė noriai atlieka ir propaguoja Lietuvos kompozitorių kūrybą, dalyvavo įrašant daugelio jų kompaktines plokšteles.

Greta darbo LMTA, I. Baikštytė dėsto Nacionalinėje M. K. Čiurlionio menų mokykloje, yra jos Kamerinio ansamblio skyriaus vedėja. 

Atnaujinta 2021 08 13

LMTA Dainavimo katedros profesorė ir vedėja

Kompozitorius, LMTA Nacionalinės kino mokyklos profesorius, humanitarinių mokslų daktaras (mokslo kryptis – menotyra, mokslinių tyrimų kryptis – muzikologija).

LMTA Styginių instrumentų katedros vedėja ir profesorė, meno daktarė, LMTA Senato narė. Dėstomas dalykas: smuikas. 

Rūta Lipinaitytė-Savickienė yra daugelio tarptautinių ir respublikinių konkursų laureatė. Kaip solistė Rūta Lipinaitytė grojo su Drezdeno, Brno, Kataro filharmonijų, Kroatijos radijo ir televizijos, Zagrebo filharmonijos orkestrais, Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, kameriniu orkestru Kremerata Baltica, Lietuvos, Šv. Kristoforo, VDU, Klaipėdos, Šiaulių, Talino, Archangelsko, Accademia d’Archi Arrigoni kameriniais orkestrais, ansambliu Musica Humana, Maskvos kameriniu orkestru Metų laikai. Lietuvos radijuje yra virš 30 R. Lipinaitytės fondinių įrašų. Smuikininikė grojo įrašant įvairius kompaktinius diskus.

Rūtos Lipinaitytės, kaip ansamblio narės, veikla yra neatskiriama nuo orkestro Kremerata Baltica (įkūrėjas ir meno vadovas Gidonas Kremeris), kuriame ji grojo nuo orkestro įkūrimo 1998 m. iki 2014 m.

Smuikininkė yra dažnai kviečiama dalyvauti įvairių orkestrų projektuose kaip koncertmeisterė ar koncertmeisterio asistentė. R. Lipinaitytė buvo kviestinė tarptautinio East-West kamerinio orkestro, Lietuvos kamerinio orkestro koncertmeisterė. 2019 m. smuikininkė buvo pakviesta į gastroles su simfoniniu orkestru MusicAeterna (meno vadovas Teodoras Currentzis), 2019 m. rudenį tapo šio kolektyvo nuolatine nare.

2014, 2018 ir 2020 m. Rūtai Lipinaitytei buvo skirtos Valstybės stipendijos kultūros ir meno kūrėjams, 2020 m. smuikininkė gavo Auksinio disko apdovanojimą solisto instrumentalisto kategorijoje.

Šiuo metu Rūta Lipinaitytė yra LMTA profesorė bei Styginių instrumentų katedros vedėja, taip pat Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos mokytoja ekspertė. Smuikininkė yra dažnai kviečiama vesti smuiko meistriškumo kursus. Tarp smuikininkės ugdytinių yra 22 nacionalinių ir 13 tarptautinių smuikininkų konkursų laureatų.

Nors Rūtos Lipinaitytės repertuaras įvairiapusis, smuikininkės labiausiai mėgstama ir dažniausiai atliekama yra XX a. muzika. Smuikininkė yra ypač aktyvi Lietuvos kompozitorių šiuolaikinės muzikos propaguotoja. Youtube platformoje yra jos parengtas video įrašų ciklas Lithuanian music for violin solo. 

2021 06 30 

Muzikologijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė, LMTA rektorė.

Kontaktai

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas