Nariai

LMTA Dirigavimo katedros profesorius

LMTA Edukologijos katedros lektorius.

Edvardas Šumila – filosofas, muzikologas, rašytojas ir kuratorius, šiuo metu Naujosios socialinių tyrimų mokyklos (Niujorkas, JAV) doktorantas ir kuratorius Šiuolaikinio meno centre. Savo kelią pradėjęs kaip pianistas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, vėliau pasuko moksline kryptimi. Ilgainiui jo domėjimosi lauke atsirado estetikos, kritinės teorijos ir politinio angažuotumo svarstymai, ypatingą dėmesį skiriant Theodoro W. Adorno filosofijai. Šiuo metu jis tyrinėja meninį angažuotumą nuolatinės krizės sąlygomis. Edvardas Šumila yra vienas iš elektroninių garso praktikų festivalio AHEAD įkūrėjų ir kuratorių, taip pat vadovavo ir kuravo daugelį kitų festivalių, renginių bei parodų.

,,…Negali nejaudinti altininkės griežimo gyvybingumas, jutimiškumas, emocinis virpėjimas.” – prof. D. Katkus

,,… K. Anusevičiūtė klausytojus pavergė instrumento valdymo meistriškumu. Jos griežimas žavi garso kultūra, išgaunamo tembro grožiu, temperamentu ir ekspresija.” – D. Kšanienė

,, Kristina pasižymi nuostabiomis savybėmis – kaip atlikėja ir kaip asmenybė. Maloni ir profesionali kolegoms ne tik orkestre, bet ir kamerinėje muzikoje.” – G. Kremeris

Kristina Anusevičiūtė gimė 1996 m. Kaune. Nuo 2002 metų pradėjo mokytis Kauno 1- ojoje muzikos mokykloje. 2007 – 2015 m. mokslus tęsė Kauno Juozo Naujalio muzikos gimnazijoje mokyt. A. Tamulienės alto klasėje, 2019m. Kristina įgijo LMTA atlikimo meno bakalauro, o 2022 m. magistro laipsnį prof. Petro Radzevičiaus alto klasėje.

K. Anusevičiūtė yra ne vieno tarptautinio konkurso laureatė. 2012m. Italijoje, konkurse „Citta di Pesaro“ laimėjo „Grand Prix“, 2014m. Dalyvavo tarptautiniame konkurse “We play music with friends“ taip pat pelnė „Grand Prix“ bei specialųjį prizą už geriausiai atliktą Romantizmo epochos kūrinį. 2018m. tapo tarptautinio A. Dombrovskio konkurso Rygoje II vietos laureate.

Altininkė yra įvarių muzikinių festivalių – „Harmos“ (Portugalija), „I Suoni delle Dolomiti“ (Italija), „Holland festival“ (Nyderlandai), „Sion festival“ (Šveicarija), dalyvė, taip pat dažna meistriškumo kursų atlikėja. K. Anusevičiūtė tobulinosi tokiuose kursuose kaip „Prussia Cove“ (D. Britanija) su vienais ryškiausių pedagogų: G. Kremer, P. Berman, J. Meissl, H. Kefer, Ch. Schiller, B. Luneburg, Th. Riebl, W. Klos ir kt.

Altininkė grojo tokiose salėse kaip Niujorko ,,Carnegie Hall“, ,,The Suntory Hall“ Tokijuje, Elbės filharmonijoje Hamburge, Berlyno filharmonijoje, Ciuricho ,,Tonhalle“ ir kt.

Šalia intensyvaus koncertinio gyvenimo, K. Anusevičiūtė vysto ir pedagoginę veiklą, veda meistriškumo pamokas. Vieni ryškiausių – Kolumbijoje, Medellino Fundación Universitaria Bellas Artes universtitete vesti meistriškumo kursai.

Kristina ne vieną kartą buvo apdovanota LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės už nuopelnus muzikinėje veikloje, 2023 m. Kultūros ministerija K. Anusevičiūtei skyrė Jaunojo atlikėjo premiją. Kristina taip pat griežė solo su VDU, Kauno Juozo Naujalio, Klaipėdos kameriniu, Kauno miesto bei Lietuvos Nacionaliniu simfoniniais orkestrais. 2021 m. Atliko latvių kompozitoriaus P. Vaskso koncerto altui ir orkestrui premjerą Lietuvoje. Nuo 2016 m. grojo smuikinko Gidono Kremerio kameriniame orkestre „Kremerata Baltica“, užėmė altų koncertmeisterės pareigas. Nuo 2020 m. Kristina yra Valstybinio Vilniaus kvarteto altininkė.

Elena Daunytė –  violončelininkė, daugelio tarptautinių konkursų laureatė bei Grand Prix laimėtoja, Čiurlionio kvarteto bei šeimyninio seserų ansamblio „Regnum Musicale“ narė. Kaip solistė arba  kamerinės muzikos interpretatorė yra pasirodžiusi įvairiuose konkursuose, festivaliuose, meistriškumo kursuose. Jų gegografija driekiasi nuo  Latvijos, Vokietijos, Šveicarijos, Kroatijos, Rusijos, Austrijos, Olandijos, Italijos, Ispanijos, Vengrijos, Didžiosios Britanijos iki Hong Kongo, Šanchajaus bei JAV. Kaip solistė yra grojusi su įvairiais Lietuvos ir užsienio orkestrais – Lietuvos Kameriniu orkestru, Lietuvos Nacionaliniu, Lietuvos Valstybiniu, Rygos, Kauno,Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijos, Karališkojo Muzikos Koledžo, Halifax’o simfoniniais orkestrais ir kt. diriguojant maestro Andrzej Kosendiak’ui Modestui Pitrėnui, Sergej Krylov’ui, Sauliui Sondeckiui, Vilmantui Kaliūnui, Martynui Staškui, Nicholas Simpson’ui, Clarck Rundell’iui. Už aktyvią koncertinę ir konkursinę veiklą bei Lietuvos vardo garsinimą užsienyje violončelininkė  ne kartą yra gavusi Lietuvos Respublikos prezidento V. Adamkaus ir D. Grybauskaitės padėkas. Už muzikinius pasiekimus Elena taip pat buvo apdovanota Karalienės Mortos premija.  Prie violončelininkės sėkmingo augimo ir tobulėjimo, dalyvaujant įvairiuose tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose, prisidėjo ir finansinį palaikymą skyrė S.Karoso fondas, Muzikų rėmimo fondas, klubai – Rotary International, Perkūno Rotary, Vilniaus Rotary, muzikė yra daugelį kartų yra vykdžiusi muzikinius projektus bendradarbiaujant su Lietuvos kultūros taryba. Violončelės meno pagrindų Elena sėmėsi M.K. Čiurlionio menų mokykloje (eksperto Romano Armono klasė), studijavo Karališkajame Šiauriniame muzikos koledže Mančesteryje (prof.Nicholas Jones klasėje), bei Lietuvos Muzikos ir Teatro Akademijoje (prof.Rimanto Armono klasė).   Atlikėja ne kartą yra tobulinusis pas tokius violončelės meistrus kaip – G. Sollima, D. Geringas, F. Helmerson, T. Svane, K. Georgian ir kt. Violončelininkė aktyviai bendradarbiauja su įvairiais muzikos atlikėjais, bei kolektyvais ir dažnai yra kiečiama atlikti svarbias, virtuozines violončelės partijas bei opusus.

Keletas svarbesnių pastarųjų metų atlikimų: 2022 m. Lietuvos Nacionalinėje Filharmonijoje atlikta viena virtuoziškiausių violončelės solo partijų – C.P.E.Bach’o koncerto violončelei ir orkestrui A – dur, kartu su Lietuvos kameriniu orkestru diriguojant maestro iš Lenkijos Andrzej Kosendiak’ui. Taip pat 2023 m. Camille Saint-Saëns koncereto violončelei ir simfoniniam orkestrui Nr. 1, Op. 33 solo partijos atlikimas kartu su Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestru, dirigentas – Jonathan Berman, Didžioji Britanija.

Elena taip pat reguliariai yra kviečiama atlikti solines violončelės partijas „Vilniaus“ bei „Gaidos“ festivaliuose kartu su Lietuvos kameriniu bei Lietuvos Nacionaliniu simfoniniu orkestrais.

Violončelininkė jau keleri metai semiasi vokalo pagrindų pas profesorių Vladimirą Prudnikovą ir 2022 metais dalyvavo tarptautiniame Nehamos Lifschitz‘aitės vokalistų konkurse Vilniuje, kuriame gavo specialųjį prizą už specialiai jai pritaikytą Giedriaus Kuprevičiaus kompoziciją – baladę „Vilniaus gatvelės“, violončelei, balsui ir fortepijonui, kurią atliko baigiamajame konkurso koncerte Vilniaus Rotušėje (violončelės ir vokalo partiją atliko ji pati).

Atlikėja taip pat eksperimentuoja muzikos violončelei bei vokalui kompanavime, ieško įvairių išraiškos priemonių, dermių bei galimybių šių dviejų instrumentų sintezei išreikšti.

Habilituotas humanitarinių mokslų daktaras, LMTA Mokslo centro vyriausiasis mokslo darbuotojas. 

Kontaktai 

• Habil. dr. (h.p) Rimantas Sliužinskas 
  Mokslo centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija 
  El. paštas rimantas.sliuzinskas@lmta.lt 

Mokslinės veiklos aprašymas

LMTA Muzikologijos katedros docentė, humanitarinių mokslų daktarė.

Kontaktai

• Doc. dr. Kamilė Rupeikaitė 
  Muzikologijos katedra, LMTA Muzikos fakultetas 
  El. paštas kamile.rupeikaite@lmta.lt 

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas

LMTA Klaipėdos fakulteto Muzikos katedros profesorė, socialinių mokslų daktarė, Mokslo centro vyriausioji mokslo darbuotoja.

Kontaktai

• Prof. dr. Danutė Petrauskaitė 
  Muzikos katedra, LMTA Klaipėdos fakultetas 
  El. paštas danute.petrauskaite@lmta.lt 

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas

LMTA Meno istorijos ir teorijos katedros vyr. lektorė, humanitarinių mokslų daktarė.

Kontaktai

Dr. Goda Dapšytė-Šlektavičienė
LMTA Meno istorijos ir teorijos katedra, Teatro ir šokio fakultetas
El. paštas goda.dapsyte@lmta.lt

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas

LMTA Meno istorijos ir teorijos katedros lektorius, humanitarinių mokslų daktaras.

Kontaktai

• Dr. Narius Kairys 
  Meno istorijos ir teorijos katedra, LMTA Teatro ir kino fakultetas 
  El. paštas narius.kairys@lmta.lt 

Mokslinės ir pedagoginės veiklos aprašymas

Meno daktarė, LMTA Mokslo centro vadovė, doktorantūros administratorė.

Kontaktai

• Dr. Božena Čiurlionienė 
  Mokslo centras, Lietuvos muzikos ir teatro akademija 
  El. paštas bozena.ciurlioniene@lmta.lt

Mokslinės veiklos aprašymas

LMTA Koncertmeisterio katedros asistentė, Dainavimo katedros vyriausioji koncertmeisterė, pianistė, koncertmeisterė, meno daktarė.

Dėstomi dalykai: Akompanimentas, Akompanimentas ir Lied, Skaitymas iš lapo, Transponavimas, Interpretacijos seminarai, vadovavimas Baigiamiesiems tiriamiesiems darbams ir jų recenzavimas.

El. paštas: giedre.muralyte@lmta.lt

1999 m. baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją ir tais pačiais metais įstojo į Lietuvos Muzikos ir Teatro akademiją (prof. H. Radvilaitės klasė). Sėkmingai baigusi bakalauro ir magistro studijas 2005–2008 m. tobulinosi Meno aspirantūroje pas prof. P. Geniušą ir doc. V. Dabkutę. 2020 m. LMTA apsigynė meno daktaro laipsnį (prof. I. Uss-Armonienė, doc. L. Budzinauskienė). Nuolat ir aktyviai tobulinasi žymių pasaulio menininkų meistriškumo kursuose (M. Hadulla, K. Theill, J. Maklakiewicz, V. Urmana, B. Marklung, S. Mzakovic, M. Crider ir kt.) .

Dėstė Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorijoje bei Rūdiškių muzikos mokykloje. Nuo 2005 m. yra Dainavimo katedros koncertmeisterė, o nuo 2021 m. – lektorė Koncertmeisterio katedroje.

G. Muralytės-Eriksonės yra nacionalinių ir tarptautinių konkursų laureatė. Jos kūrybinė ir profesinė veikla yra betarpiškai susijusios: meninė veikla tiesiogiai papildo ir yra analizuojama profesinėje veikloje, o profesinė išreiškiama meninėmis programomis. Meno doktorantūros studijos ir apginta disertacija “H. Purcello muzikos rekomponavimas ir kūrybos principų realizavimas B. Britteno vokaliniuose cikluose” bei unikalus žvilgsnis tiek iš muziko, tiek iš mokslininko pozicijų leidžia daryti svarias ir naudingas kūrybos analizes. Ši veikla – intensyvi ankstesnės kūrybinės veiklos sklaida ir tąsa: daugiau kaip 10 metų vykdomi britų kompozitorių vokalinės muzikos tyrimai yra integruota meninė ir mokslinė veikla. Periodiškai skaito mokslinius metodinius pranešimus tarptautinėse konferencijose, yra vadovavusi mokslinės metodinės konferencijos grupės darbui tarptautinėse konferencijose „Music science today: the Permanent and the Changeable“ Daugpilyje (2022, 2023). Publikuota 11 mokslinių straipsnių (9 iš jų anglų kalba) Lietuvos bei užsienio moksliniuose leidiniuose. 2022-2024 m. buvo žurnalo American Journal of Art and Design redakcinės kolegijos nare.

Atlikėja talkino žymiems ir jauniems dainininkams daugelyje tarptautinių konkursų, tarpe jų: tarptautinis Virgilijaus Noreikos vardo konkursas, tarptautinis jaunimo muzikos konkursas Premio Scarlatti, „Čekų parafrazės“, tarptautinis konkursas Lempäälä (Suomija), „The second international young vocalists competition in the name of Nodar Andguladze“ (Sakartvelas), tarptautinis konkursas „World Harmony“ Sidėje (Turkija) ir kt.

Pianistė kaip solistė, koncertmeisterė ar kamerinių ansamblių narė yra surengusi rečitalius Lietuvoje, Prancūzijoje, Italijoje, Graikijoje, Gruzijoje, Vokietijoje, Suomijoje. G. Muralytės-Eriksonės atliekama čelestos partija skambėjo tarptautiniame „Gaidos“ festivalyje (Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, dir. A. Tali). Rengė svarbius rečitalius Vilniaus Rotušėje, Kauno Valstybinėje Filharmonijoje, Lietuvos Filharmonijoje, Karališkajame Omano teatre ir kt. Atlikėja yra nuolat kviečiama dalyvauti šiuolaikinės ir klasikinės muzikos festivaliuose su įvairias užsienio ir Lietuvos atlikėjais: „Druskininkų vasara su M. K. Čiurlioniu“ (2008, 2009, 2010, 2011, 2016 m.), „Sugrįžimai“ (2011, 2014, 2017 m.), „Užutrakio vakarai“ (2020, 2023, 2025), „Pažaislio muzikos festivalis“, „Internationale Musiktage Brache“ (Vokietija), „Rassegna Internazionale di Musica per Organo“ (Italija) bei sulaukė palankių meno kritikų įvertinimų.

Pianistė kviečiama vesti kamerinės vokalinės muzikos ir akompanimento meistriškumo kursus, taip pat skaityti paskaitas Ionijos Universitete Menų fakultete (Graikija), Conservatorio Superior de Música „Eduardo Martinez Torner“ del Principado de Asturias (Ispanija), Högskolas för scen och musik Göteborg universitet (Švedija), „Musik Tage Brache“ (Vokietija). Kaip pianistė dalyvavo ir vedė meistriškumo kursus Europos operos akademijos kursuose „Opera‘s creative, interpretation and improvization incubator“ (Vilnius, LMTA 2022). Aktyviai dalyvavo tarptautinio Baltijos ir Skandinavijos šalių bendrame Nordplus projekto seminaruose „Student as a learner“ 2022-2024 m. (Švedija, Norvegija, Suomija, Latvija).

G. Muralytė-Eriksonė sėkmingai ugdo pianistus koncertmeisterius. Jos auklėtiniai tapo nacionalinių bei tarptautinių konkursų laureatais (Lietuvoje, Sakartvele, Turkijoje).

Atlikėjos  grojimas įamžintas  2021 m. išleistoje kompaktinėje plokštelėje „Bangos“ bei LRT laidose.

Pianistės meninė koncertinė veikla dalyvaujant tarptautiniuose klasikinės muzikos konkursuose yra įvertinta LR Prezidento, LR Prezidentės, LT Seimo pirmininko, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir tarptautinių konkursų organizacinių komitetų padėkos raštais

G. Muralytė-Eriksonė yra penkis kartus įvertinta kaip geriausia tarptautinio konkurso koncertmeisterė (Turkija, Sakartvelas, Lietuva).

LMTA Filosofijos ir kultūros mokslų katedros lektorius, Filosofijos daktaras. 

LMTA Edukologijos katedros asistentė, dr. 

KAROLINA RYBAČIAUSKAITĖ, asist. dr.
ORCID: 0000-0002-​6737-2090

https://lmta.academia.edu/KarolinaRybaciauskaite

LMTA dėstomi dalykai: Šiuolaikinės meno teorijos (MA), Šokio meno teorijos kontekstai (MA), Estetikos pagrindai (BA), Estetika (BA), Meno filosofija (BA)

Mokslinė kvalifikacija

Humanitarinių mokslų filosofijos daktaro laipsnis, Vilniaus universitetas, 2024 m.
Tema: Praktikų perkūrimo problema Isabelle Stengers’ mąstyme (vadovas prof. Kristupas Sabolius)
Filosofijos magistro laipsnis, Vilniaus universitetas, 2018 m.
Dailėtyros bakalauro laipsnis, Vilniaus dailės akademija, 2015 m.

Stažuotės 2022–2023 m. KU Leuveno ir Leideno universitetuose, esant ERC projekto Homo Mimeticus: Theory and Criticism nare (vadovas prof. Nidesh Lawtoo)

Mokslinių interesų kryptys

Šiuolaikinės meno teorijos, ontologinė estetika, Antropocenas, naujųjų materializmų ir posthumanizmų studijos, praktikų ekologija

Straipsniai (recenzuojamuose žurnaluose)

Pranešimai mokslinėse konferencijose

Mokslo organizacinė veikla

Recenzijos žurnaluose Journal of Posthumanism, Acta Academiae Artium Vilnensis, Problemos
Lietuvos kultūros tarybos ekspertė Filosofijos srityje (2024-2026 kadencija)

Sudarytos knygos

Meniniai leidiniai 

Publikacijos parodų kataloguose ir menininkų knygose

Dalyvavimas menininkų ir tyrėjų rezidencijose

Diskusijos, dirbtuvės, konsultacijos 

Meno kritikos publikacijų sąrašas (2013-2021)

Šiuolaikinio meno dienraštyje Artnews.lt:
2021 m. vasario 20 d. Čiuopiantis meninis procesas. KMN rezidencijų formato laboratorijos
2020 m. gegužės 11 d. Susipurvinti rankas ir užsiimti šiuolaikinio meno praktikos. Teminio žurnalo „Anapus keršto“ dalis (sud. Kristupas Sabolius)
2019 m. gruodžio 16 d. Meninių praktikų ekologija, arba Kvietimas padainuoti karaokė. Teminio žurnalo „Tveriančios ekosistemos“ dalis (sud. Lina Michelkevičė)
2019 m. rugpjūčio 20 d. Tamsiems laikams reikia tamsaus meno
2019 m. balandžio 1 d. Ką veikti šiuolaikinio meno parodoje? „Uodega ir galvos“ ŠMC
2018 m. gruodžio 10 d. Reikšmių skirtumai bėgant laikui. Pokalbis su Egle Ulčickaitė
2018 m. liepos 13 d. Vidurvasario persikūrimas Nidoje. 8-asis Inter-formato simpoziumas

Tarptautiniame Baltijos šalių šiuolaikinio meno žurnale echogonewrong.com:
2019 m. sausio 9 d. Differences in Meaning over Time. A conversation with Eglė Ulčickaitė
2018 m. gruodžio 21 d. About Unreported Gaps. A talk with Amira Hanafi

LTMKS šiuolaikinio meno žurnale „Leisk man kukuoti“, www.letmekoo.lt:
2016 m. lapkričio 25 d. Tai nutiko čia, arba kodėl menininkams reiktų išeiti į gatves
2016 m. birželio 30 d. Vaizduotės archeologija Izraelyje
2016 m. gegužės 17 d. Kaip atprogramuoti meno nepopuliarumą?
2015 m. kovo 31 d. Meninis tyrimas apie tai, kas (ne)dega

Kultūros savaitraštyje „7 meno dienos“:
Nr. 27 (1133), 2015-07-10, Vilniuje viešpatavo zombiškas figūratyvas ir kvailos instaliacijos
Nr. 23 (1129), 2015-06-12, Nerami Vinco Kisarausko mūza
Nr. 6 (1112), 2015-02-12, su Tadu Zaronskiu, Kodėl labirinte slepiasi metaminotauras? (Perpublikuota knygoje „Dainius Liškevičius: Labyrinthus“ (LT/EN) (sud. Agnė Narušytė). Vilnius: Lapas, 2018)
Nr. 2 (1108), 2015-01-16, Kada nereikia rašyti apie parodas?
Nr. 27 (1088), 2014-07-10, Suomiškas knibždynas
Nr. 24 (1085), 2014-06-19, Tie patys lankytojai ten pat
Nr. 19 (1080), 2014-05-15, Meninio tyrimo „Punctum“
Nr. 16 (1077), 2014-04-22, Meno laboratorija ar pramogų parkas?
Nr. 3 (1064), 2014-01-21, Tarsi fotografija?

Kultūros savaitraštyje „Literatūra ir menas“:
Nr. 3511, 2015-03-06, Trylikta fotografijos tiesa

Kultūros savaitraštyje „Šiaurės Atėnai“:
Nr.15 (1177), 2014-04-18, Kodėl laikrodžiai stoja?

Kituose leidiniuose:
2014 m. VDA meno kritikos seminaro metu parengtas leidinys „M-puslapiai“, Vilnius: Vilniaus dailės akademija. Publikacijos Viskas teisingai: 220; Žiūrint į balas, Marius Šaliamoras: „Architektūrinė kompozicija“. Pradžios knyga, „Tarp“ naujų disciplinų ir meninės tikrovės plyšių, Jaunojo tapytojo prizas’14. Puota
2013 m. spalio 3 d. leidinyje „Meno propaganda“, „Pabėga vis tas šuva…“. Pokalbis su Marija Šnipaite

Reportažai ir interviu:
2016-12-31, Jogintės Bučinskaitės pokalbis su Karolina Rybačiauskaite apie naujumo tendencijas Lietuvos šiuolaikinio meno lauke LRT televizijos laidoje „Durys atsidaro“
2015-10-12, „Leisk man kukuoti“ projekto pristatymas LRT klasikos programos laidoje „Ryto Allegro“
2015-04-23 – 05-06, Nr. 10 (946), dvisavaitiniame kultūros ir meno leidinyje „Nemunas“ Neringos Butnoriūtės interviu su Karolina Rybačiauskaite „Į galeriją ateinanti pamąstyti“

LMTA Filosofijos ir kultūros mokslų katedros lektorius. 

LMTA Fortepijono katedros profesorius.