Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Kvietimas teikti tezes konferencijai „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“

Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir Lietuvos kompozitorių sąjungos Muzikologų sekcija kviečia į tarptautinę konferenciją „Muzikos signifikacijų tipologijos: retrospektyva ir perspektyva“, kuri vyks 2021 m. spalio 21–23 d. Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.

Muzikos signifikacija, arba muzikos reikšmių problematika, procesai ir rezultatai – nuolatinis muzikologų, kompozitorių, semiotikų bei filosofų  domėjimosi ir tuo pačiu – bandymų įsprausti ją į klasifikuotas kategorijas objektas. Atsigręžiant į tokių klasifikacijų istoriją ir numatant poreikį jas persvarstyti, konferencijos tematika skiriama muzikos signifikacijos ir tipologijų sąveikos teorinio ir praktinio diskursų svarstymui.

Galima teigti, jog rašytiniai muzikologijos tekstai kilo iš abstrahuojamų reiškinių signifikacijos ir tolesnės jų sisteminimo praktikos. Aristoxenus Elementa harmonica išskyrė tris bazinius gènē. Boethius De musica diferencijavo musica instrumentalis rūšis. Johanneso de Groche’o, Johanno Matthesono, Johanno Nikolaus Forkelio muzikos sistematikos ne tik įvardijo naujas muzikos rūšis, bet ir iškėlė fundamentalias muzikos kategorijas (žanras, stilius ir pan.). Daugelio muzikos fenomenų pažinimo kelias rėmėsi signifikacijos rezultatų kategorizavimo bei sisteminimo procesu.

Kaip tyrimo metodai ir muzikos teorinės epistemologijos dalis, signifikacijų tipologijos buvo pripažintos nuo pat teorinės muzikologijos pradžios ir neatsitiktinai išsaugojo reikšmingą vietą XX a. pabaigos – XXI a. pradžios muzikologų, etnomuzikologų, populiariosios muzikos tyrėjų ar muzikos semiotikų – nuo Philipo Taggo, Simono Fritho, Franco Fabbri ar Fabiano Holto iki Heinricho Besselerio, Carlo Dahlhauso, Helga’os de la Motte-Haber, Mieczyslawo Tomaszewskio ir kitų – tyrimuose. Signifikacijų tipologizavimas kaip pažinimo metodas nėra devalvuotas ir šiuolaikiniame moksle, tačiau kyla poreikis renovuoti požiūrį į muzikos fenomenų kategorizavimo bei sisteminimo procesus.

Konferencija siekiame atnaujinti požiūrį į muzikos signifikacijos procese taikomas sąvokas, terminus ar kategorijas, taip pat – konceptualizuoti muzikos fenomenų klasifikavimo praktikas. Kviečiame gvildenti  įvairių muzikos reikšmių ir reiškinių sisteminimo aspektus: aptarti juos kaip mokslo filosofijos problemą, gvildenti kriterijų klausimus, individualius požiūrius, istorinių ar šiuolaikybės praktikų atvejus bei sisteminimo perspektyvos prielaidas.

Tarpdalykinėje konferencijoje kviečiame dalyvauti įvairių mokslo sričių tyrėjus. Laukiamos mokslininkų, doktorantų, nepriklausomų tyrėjų paraiškos.

Konferenciją numatoma organizuoti hibridiniu būdu – gyvai ir internetu. Oficialios konferencijos kalbos – anglų ir vokiečių.

Plenarinės paskaitos 
Wolfgang Marx (Dublino universiteto kolegija) 
Kęstas Kirtiklis (Vilniaus universitetas) 
Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija)

Programų komitetas 
Paulo C. Chagas (Kalifornijos universitetas Riversaide), Gražina Daunoravičienė (Lietuvos muzikos ir teatro akademija), Joan Grimalt (Katalonijos aukštoji muzikos mokykla ESMUC), Margarita Katunian (Maskvos valstybinė P. Čaikovskio konservatorija), Helmut Loos (Leipcigo universitetas), Lina Navickaitė-Martinelli (LMTA), Rima Povilionienė (LMTA), Daiva Vyčinienė (LMTA)

Organizacinis komitetas 
Gražina Daunoravičienė (pirmininkė), Ingrida Jasonienė, Mantautas Krukauskas, Agnė Mažulienė, Mykolas Natalevičius, Lina Navickaitė-Martinelli (pirmininkės pavaduotoja), Rima Rimšaitė, Judita Žukienė

Tezių pateikimas 
Konferencijos tezės bus recenzuojamos anonimiškai. Prašome siųsti pasiūlymus nuasmenintu ir autorizuotu variantais.

Laukiame individualių pranešimų pasiūlymų (20 minučių, 10 minutės klausimams ir diskusijai). Konferencijos tema aprėpia, tačiau neapsiriboja, šiomis potemėmis:

  • Tipologizacija kaip socialinių mokslų ir sociomuzikologijos problema;
  • Tipologizavimas mokslo filosofijos požiūriu;
  • Muzikos žanrai, tipai ir reiškiniai kaip semiotikos tyrimų objektas;
  • Signifikacija kaip muzikos fenomenų kategorizavimo prielaida;
  • Signifikacijos ir tipologizavimo procesų sąsaja;
  • Istorinių muzikos tipologijų atvejai ir jų analizė;
  • Autorinių sistematikų atvejai, jų kūrybiškumas bei inovacija;
  • Muzikos tipologijos versus muzikos taksonomijos;
  • Signifikacija ir tipologizavimas kaip muzikos epistemologijos pagrindas;
  • Tipologijų kriterijai kaip muzikos tyrimų metodologijos problema;
  • Muzikos sistematikų bei taksonomijų atvejų analizė.

Pranešimų pasiūlymus siųsti iki 2021 m. balandžio 1 d. el. pašto adresu typologiesofsignification@gmail.com Word (doc arba docx) formatu. Juose turi būti: 

  • Vardas ir pavardė, mokslo laipsnis, institucija, kontaktinis el. pašto adresas;
  • Pranešimo pavadinimas;
  • Tezės (max. 300 žodžiai, aiškiai pateiktas tyrimo klausimas/tikslas, tyrimų kontekstas, metodologija, rezultatai ir išvados, 5 raktiniai žodžiai).
  • Portretinė nuotrauka TIFF arba JPG formatu (nuo 300 iki 600 dpi);
  • Trumpas gyvenimo aprašymas (max. 100 žodžių).

Registracijos mokestis 
Konferencijos registracijos mokestis aktyviems dalyviams – 50 EUR, dalyviams internetu – 30 EUR, studentams – 20 EUR. Konferencijos stebėjimas – nemokamas. LMTA darbuotojams ir studentams bei LKS nariams dalyvavimas nemokamas.

Publikacija 
Atrinktų konferencijos pranešimų pagrindu parengti mokslo straipsniai bus publikuoti specialiame recenzuojamo mokslo žurnalo „Lietuvos muzikologija“ (referuojamas tarptautinėse duomenų bazėse SCOPUS, RILM, EBSCO, MLA International Bibliography, ERIH+) numeryje.

Svarbios datos 
Tezių pateikimas: 2021 m. balandžio 1 d. 
Pranešimas apie priėmimą dalyvauti: 2021 m. gegužės 15 d. 
Konferencija: 2021 m. spalio 21–23 d.

Organizatorių informacija 
2020 11 16