Doc. dr. L. J. Piličiauskaitė: „MuMo“ mokykla – ir vaikams, ir suaugusiesiems!“

Beveik prieš penkis dešimtmečius Lietuvos muzikos ir teatro akademijos (tuometinės Valstybinės konservatorijos) Pedagogikos katedros iniciatyva buvo įkurta vaikų formalųjį švietimą papildančio meninio ugdymo mokykla vaikams, kurią šiandien žinome „MuMo“ pavadinimu. Prie septynmetės, įvairius menų elementus siejančios ugdymo studijos vairo nuo gegužės mėnesio stoja LMTA Pedagogikos katedros docentė dr. Lolita Jolanta Piličiauskaitė.

Deimantė Kavaliauskaitė

Gerbiama Lolita, nuoširdžiai sveikiname tapus „MuMo“ mokyklos-studijos vadove. Prieš penkis dešimtmečius gimti šiai mokyklai padėjo šviesaus atminimo Jūsų tėtis profesorius Albertas Piličiauskas drauge su profesoriumi Eugenijumi Ignatoniu. Ar pamenate tą laiką, kuomet radosi mokyklėlė? Kaip tai įvyko, kas paskatino?

Ačiū Jums už sveikinimus! Tuo metu aš dar buvau maža, tik pamenu, kad a. a. tėtis dažnai atsivesdavo mane į tuometinę LTSR Valstybinę konservatoriją. Man patiko darbuotojų vaikams rengiamos naujametinės Senelio šalčio (dabartinio Kalėdų senelio) šventinės popietės, pirmame aukšte tvyrantis vaškuotų parketinių grindų kvapas ir studentų praktikos kabinete (dabartinis Tarptautinių ryšių skyrius) dirbanti Zita Eimulienė, kuri mane visada vaišindavo saldainiais.

Mokyklėlės gimimą paskatino natūralus patogumo siekis sudaryti studentams galimybę praktiką atlikti studijų vietoje, kad ir jiems, ir dėstytojams nereikėtų važinėti po visą Vilnių, gaištant laiką troleibusuose ir autobusuose. Be to, susirasti praktikos vietą nebuvo paprasta. Muzikos mokyklų nebuvo daug. Pamenu, kad tėtis buvo vienas iš Vilniaus Algirdo muzikos mokyklos steigimo iniciatorių, tad LMTA muzikos mokyklėlė ne tik papildė mokyklų skaičių, bet ir tapo unikalia galimybe mokytis drauge su studentais pas mūsų šalies muzikos korifėjus.

Ši graži kartų tąsa tarsi įpareigoja Jus tęsti a.a. profesoriaus A. Piličiausko pradėtus darbus. Ką tai reiškia Jums asmeniškai?

Reiškia labai daug – jo darbų bei idėjų tąsą. Juk pedagogikai jis atidavė visą savo gyvenimą, o drauge – tai ir didelė atsakomybė. Savo pareigas aš pradėjau eiti gegužės 2-ąją – tėčio išėjimo į Amžinybės sodus dieną. Simbolinis sutapimas, verčiantis susimąstyti…

Nors dar nespėjote įsilieti į mokyklos veiklą, tačiau atėjote su aiškia vizija. Kokia ji?

Turiu „MuMo“ – modernios, koncertuojančios, daugelį instrumentų bei veiklų mokiniams galinčios pasiūlyti mokyklos viziją. Virš 90 proc. mūsų akademijos absolventų turi sąlytį su pedagogine veikla, tad pedagoginės praktikos reikšmės LMTA studentams pervertinti negalima. Kai pati buvau studentė (mokiausi chorinio dirigavimo), teko praktiką atlikti su Carlo Orffo instrumentariumu. Šiuos instrumentus mūsų akademija turi, o grupinis muzikavimas vaikus suartinta, kuria bendrumo jausmą, studentams duoda daugybę kūrybiškumo pamokų, tad būtų smagu, kad ir mūsų mokyklėlės mokiniai turėtų šią galimybę. Yra ir kitų minčių, planų, kurių atskleisti nesinorėtų – lai jie maloniai nustebina.

Vienas iš pagrindinių mokyklos tikslų yra sudaryti sąlygas LMTA studentams dalintis pedagogine ir atlikėjiška patirtimi su mokiniais bei įgyti mokytojo darbo patirties. Kodėl, Jūsų nuomone, toks ugdymo modelis yra gerosios praktikos pavyzdys?

Toks ugdymo modelis yra išskirtinis, nes susidaro kelios palankios situacijos: mokiniai mokosi su studentais – būsimaisiais atlikėjais – pas pedagogus atlikėjus. Tiek studentų, tiek jų pedagogų koncertinė veikla didina paties instrumento patrauklumą ir kelia mokinio akyse mokytojų autoritetą – juk jis gali groti scenoje, o ne tik mokyti! Dabartinėms Z ir alfa kartoms tai yra labai svarbu. Be to, amžiaus skirtumas tarp studentų ir mokinių yra šiek tiek mažesnis, tad bendravimas yra betarpiškesnis.

Pati mokiausi LMTA muzikos mokyklėlėje ir labai gerai prisimenu savo studentę mokytoją: ji buvo jauna, graži, labai nuoširdi ir dažnai šypsodavosi. Kai į klasę ateidavo pedagogė (mokiausi groti fortepijonu), ji pasitempdavo, jaudindavosi ir tapdavo reiklesne. Patikdavo, kai pati docentė Jūratė Šleinytė demonstruodavo, kaip reikia groti kūrinius – ta vidinė jėga ir profesionalumas labai įkvėpdavo.

Kas gali dalyvauti muzikos mokyklos-studijos „MuMo“ veiklose?

Gali dalyvauti visi vaikai nuo 7 metų ir vyresni. Taip pat suaugusieji, kurie nori įgyvendinti savo seną svajonę – dainuoti ar groti pasirinktu instrumentu. Fortepijonas, kanklės, gitara, fleita, smuikas, klasikinis ir pop vokalas gali atskleisti savo paslaptis kiekvienam, turinčiam noro ir ryžto mokytis muzikos.

Kada planuojamas vaikų priėmimas į mokyklą? Ką būtina žinoti norintiems čia mokytis?

Gegužės 30 d. 18 val. Juozo Karoso salėje planuojame Pažintinę pamoką-susitikimą su tėvais ir vaikais, norinčiais mokytis „MuMo“. Siekiant išvengti didelio streso, Pažintinės pamokos metu visi drauge muzikuosime, ritmuosime, dainuosime ir aptarsime aktualius klausimus.

Ką būtina žinoti norintiems mokytis „MuMo“? Pirmiausia, kad vaikai instrumento dalyko galės mokytis pas puikiausius savo srities profesionalus drauge su būsimais profesionaliais muzikos atlikėjais. Mokslas trunka 7 metus. Dalykai pirmus trejus metus bus du – tai specialybė (pasirinktas instrumentas ar vokalas) ir muzikos kalba (muzikos teorija ir solfedžio). Ketvirtais mokymosi metais dalykus papildys muzikos istorija. Tačiau galima mokytis tik groti, dainuoti ar mokytis muzikos kalbos, todėl šios studijos patrauklios ir suaugusiems. „MuMo“ – ne tik įvairiapusiška muzikos mėgėjų ugdytoja, veikianti visus intelekto tipus, bet ir galimybė pagrindinėje Lietuvos muzikų Alma mater mokytis iš įkvepiančių asmenybių. 

Nuoširdžiai dėkoju už atsakymus ir linkiu sėkmės!

Daugiau apie „MuMo“ mokyklą-studiją

Kalbino Deimantė Kavaliauskaitė
Karjeros ir kompetencijų centro vyresnioji specialistė
2022 05 12