Mūsų svetainėje naudojami slapukai, kad užtikrintume jums teikiamų paslaugų kokybę. Tęsdami naršymą jūs sutinkate su mūsų Slapukų politika , Privatumo politika

Rasa Murauskaitė: „Muzika man įdomi platesniuose kontekstuose“

Muzikologė, dėstytoja, radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, Kembridžo universiteto (JK) doktorantė Rasa Murauskaitė-Juškienė yra Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventė. Čia baigė tiek bakalauro, tiek meno teorijos magistro studijas. Netrukus LMTA vyks stojamieji egzaminai į šią programą, vienijančią muzikologijos, etnomuzikologijos, teatrologijos ir kinotyros studentus. Tad Rasą Murauskaitę-Juškienę kalbiname apie tai, ką jai suteikė, kokius kelius atvėrė meno teorijos magistro studijos.

Rasa Murauskaitė-Juškienė su estu kolege radijo transliacijos metu. Asm. archyvo nuotr.

Beata Baublinskienė

Magistro diplomą įgijai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Kodėl po bakalauro studijų, kurios jau suteikia aukštąjį išsilavinimą, stojei į magistrantūrą?

Mano gyvenime akademinė veikla visada buvo svarbi: nė neabejojau, kad kada nors rašysiu disertaciją, tad buvo natūralu po bakalauro studijų stoti į magistrantūrą, be kurios doktorantūros studijos nebūtų pasiekiamos. Tiesa, baigusi bakalaurą Lietuvos muziko ir teatro akademijoje, turėjau minčių keisti profilį, svarsčiau apie filosofijos magistrantūrą, nes mano nagrinėtos temos buvo tam artimos. Man visuomet muzika buvo įdomi ne izoliuotame kontekste, o kaip fenomenas, į kurį galima žvelgti daugeliu skirtingų rakursų. Visgi nuo pat bakalauro studijų laikų plačiai įsitraukiau į muzikologinę veiklą, tad nuosekliausia atrodė tęsti magistrantūros studijas LMTA.  

Rasa Murauskaitė-Juškienė veda ECMA koncertą. Tomo Tereko nuotr.

Ką suteikė magistrantūros studijos?

Savo kurse buvau vienintelė muzikologė, tad į kai kurias disciplinas turėjau prabangą gilintis akis į akį su dėstytoju. Su dideliu malonumu prisimenu profesorės habil. dr. Gražinos Daunoravičienės paskaitas, kuriose labai fundamentaliai analizavau ir domėjausi muzikos teorijos raida nuo Antikos iki XX a. Labai šiltai prisimenu profesorės dr. Rūtos Stanevičiūtės paskaitas, ji dėstė tiek bakalauro, tiek magistrantūros studijų metu ir būtent jos paskaitos man buvo pačios įsimintiniausios. Magistro darbą rašiau paskendusi Martyno Mažvydo bibliotekos archyvuose, dirbau su medžiaga, prie kurios anksčiau niekas net nesilietė. Vėliau su darbo vadove, docente dr. Laima Budzinauskiene parengėme ir bendrą publikaciją magistro darbe analizuotomis temomis.   

Su kolegomis iš Kembridžo universiteto po Rūtos Vitkauskaitės kūrybos pristatymo. Asm. archyvo nuotr.

Kokios darbinės perspektyvos atsivėrė baigus LMTA magistro studijas?

Esu radijo LRT KLASIKA vyresnioji redaktorė, atsakinga už radijo stoties muzikinį turinį. Tačiau vesdama ir kurdama laidas iš esmės užsiimu žurnalistine veikla. Taip pat jau penkerius metus dėstau LMTA ir Vilniaus universiteto Komunikacijos fakultete, už ką visiškai tiesiogiai galiu padėkoti magistro diplomui – be jo negalėčiau to daryti. Be abejo, magistro diplomui galiu padėkoti ir už tai, kad turiu galimybę studijuoti doktorantūroje: nuo praėjusių metų rudens studijuoju Kembridžo universitete.

Kam ir kodėl patartum stoti į meno teorijos magistrantūrą?

LRT įvaizdinė nuotrauka

Manau, kad šiomis studijomis verta pasidomėti žmogui, kuris iš tiesų nusiteikęs dirbti muzikologijos srityje. Verta dėl dviejų priežasčių: viena vertus, paskaitos, seminarai suteikia reikalingą žinių pagrindą, kita vertus, buvimas akademinėje terpėje per užsimezgančius ryšius leidžia įsitvirtinti šioje srityje. Esu pastebėjusi, kad, jeigu žmonės neįsitvirtina studijų metu, padaro pertrauką, vėliau labai lengva atitolti. Tačiau šių studijų nesiūlyčiau žmonėms, kurie abejoja savo pasirinkimu ir kuriems tereikia formalaus magistro diplomo.

Ačiū už pokalbį!

Plačiau apie Meno teorijos programą ir stojamąjį egzaminą 

LMTA informacija 
2023 06 22