LMTA studentai – Hamburgo teatrų festivalyje!
Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Vaidybos ir režisūros katedros studentai grįžo iš Hamburge vykusio teatrų festivalio KÖRBER STUDIO JUNGE REGIE, kuriame 2023 m. birželio 6-12 dienomis dalyvavo pristatydami Justino Vinciūno režisuotą spektaklį „Dulkės“, sukurtą pagal Kazimierz Sakowicz „Panerių dienoraštį 1941–1943 m.“. Didžiausi sveikinimai studentams!
Spektaklyje vaidino: Rūta Jonikaitė, Šarūnas Rapolas Meliešius, Matas Sigliukas, Samuelis Sauchatas, Nojus Mikalauskas.
Festivalio organizatorės Barbara Müller-Wesemann sveikinimo kalba po įvykusio spektaklio: „Labai ačiū, kad čia atvykote! Sveikinu jus su itin jautriu pasirodymu. Jūs mums papasakojote apie Lietuvos praeitį, apie 1941-1943 metų įvykius. Aš nieko apie tai nežinojau ir esu labai sužavėta kaip jūs tai atskleidėt, kaip jūs papasakojote apie masines žudynes, kurios šiandieną gali būti užmirštos… Ačiū jums už tai. Mums labai svarbu, kad esate čia. Manau, kad tai buvo nepamirštamas vakaras. Sveikinimai.“
Komisijos narių refleksija apie lietuvių spektaklį festivalio uždarymo metu: „Teatras čia tampa nemirusių vieta, istorinės vizualizacijos galimybių erdve ar bent bandymu kovoti prieš užmaršties vėjo malūnus. Kūrinio pabaigoje tai atspindi stiprus vaizdinys – surištomis rankomis už nugaros vienas žmogus bando išlaikyti plunksną ore. Spektaklyje yra nemažai tokių metaforiškai ir simboliškai „pakrautų“ vaizdinių, kurie savaime yra labai stiprūs, pavyzdžiui, kai per akimirką poros apsikabina ir virsta pieta. Nėra ironiško palengvėjimo, nes ironijai nėra vietos. Trumpos žydų intelektualinio gyvenimo sekos humoras yra pertraukiamas sunaikinimo. Iš kitos pusės, daugybė vaizdų, atmosferų ir iliuzijų kėsinosi užvaldyti ne tik vienas kitą, bet ir mus, žiūrovus, kai niūri muzika, tamsi šviesa, dulkės ir simbolinė choreografija persidengia ir palieka vietos suvokti tai, ką matėme. Taip ir liekame keistai neaktyvūs, nors tai mes, kurie stovime prieš istoriją ir prieš didžiulę užduotį su ja susigyventi. Labai norėtųsi, kad Justinas Vinciūnas ir jo komanda tęstų darbus toliau visu intensyvumu.“
Režisūros studentas Justinas Vinciūnas: „Mūsų pasirodymas išsiskyrė savo teatrine kalba, estetika ir problematika. Pačiam įvertinti pasirodymą yra sunku, bet manau, kad jis buvo ganėtinai jautrus. Pagrindinė spektaklio jautrumo esmė – užmaršties ir holokausto tema. Diskusijoje su kitais dalyviais paklausiau, koks yra jų santykis su holokaustu. Drąsiai išsakė savo mintį tik du žmonės. Vieno iš jų mintis buvo: „Ar tikrai norime tai žinoti? Juk gąsdina tyrinėti šią temą, nes nežinai, ką gali rasti.“. Kitaip tariant, iki šiandien jaučiama įtampa žvelgti ten, iš kur esi kilęs. Diskusijos metu dėmesį patraukė ne tik tie, kurie uždavė klausimus, bet ir tie, kurie tylėjo. Tarp klausytojų buvo vienas senyvo amžiaus vyras, kuris labai dėmesingai stebėjo visą diskusiją iš pirmos eilės, tačiau pats nieko neprabilo. Atrodė, kad jo tyla nebuvo tylėjimas.“
Vaidybos studentė Rūta Jonikaitė: „Vežti spektaklį apie holokaustą į Vokietiją ir liudyti, kaip tai buvo žiauru… O ką jie pagalvos? Kaip priims? Vertins, kad rengiam istorijos pamokėlę jiems iš naujo? Ne, priešingai. Dar, ko gero, nebuvo tekę viešėti tokiame profesionaliame, komandiškame ir jautriai priimančiame festivalyje. Labai jaudinausi rodydama šį darbą būtent šiai publikai. Buvo neįtikėtinai svarbu likti išgirstiems ir paliesti bent vieno žmogaus širdį ir jaučiau, kad publika mus seka ir jiems tai svarbu. Buvo išties emocionalus ir jautrus pasirodymas. Įdomu stebėti ir pačių vokiečių jaunimo spektaklius, sekti kokios temos jiems aktualios, skaudžios: lytiškumas, tėvų ir vaikų santykiai… Buvo keista sužinoti, kiek jie yra finansiškai nepriklausomi: režisieriams tereikia turėti idėją ir lėšų kurti jie gauna tiek, kiek reikia. Keista pasirodė tai, kad vokiečių studentai patys sau rašosi pjesių medžiagas arba jiems iškart sukuria dramaturgai, jie beveik nebestato klasikos, sako, dėl „konkurencijos“ arba tai, kad klasika jau „susenusi“. Tai buvo mums sunkiai suvokiama, galbūt todėl, kad konkurencijos savo teatre ir mokykloje nejaučiame, o klasika juk yra įveikusi išbandymą laiku.“
Vaidybos ir režisūros katedra džiaugiasi, kad po šių gastrolių ketvirtakursio režisieriaus diplominio darbo „Dulkės“ premjera įvyko ir Valstybiniame Jaunimo teatre, kuriame nuo rudens šis spektaklis taps teatro repertuaro dalimi.
Vaidybos ir režisūros katedra nuoširdžiai dėkoja už suteiktą galimybę išvykti į šį festivalį: Vilniaus miesto savivaldybei, Danguolei ir Viktorui Butkams, Kultūros atašė Vokietijos Federacinėje Respublikoje Rasai Balčikonytei ir Lietuvos kultūros institutui.
Studentų išvyką organizavo LMTA
Studentų išvyką prodiusavo Všį „Judesio ir minties teatras“
Rėmėjai: Vilniaus miesto savivaldybė, Lietuvos kultūros institutas, Danguolė ir Viktoras Butkai
LMTA Vaidybos ir režisūros katedros informacija
2023 07 07