LMTA profesorės knyga apie sutartines – prestižinėje „Cambridge Scholars Publishing“ leidykloje
Nematerialusis lietuvių kultūros paveldas – sutartinės – išgyvena atgimimo laikotarpį ir sulaukia vis daugiau tyrėjų dėmesio ne tik Lietuvoje, bet ir pasaulyje. Prestižinė akademinė leidykla „Cambridge Scholars Publishing“ išleido etnomuzikologės, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorės Daivos Račiūnaitės-Vyčinienės knygą Past and Present Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs.
Vasario pabaigoje išleistoje D. Račiūnaitės-Vyčinienės knygoje Past and Present Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs polifoninės sutartinės tyrinėjamos ne tik kaip lietuvių fenomenas, bet ir ieškoma jų analogijų kaimyninėse šalyse, tolimose egzotiškose kultūrose, pavyzdžiui, Japonijos ainų subkultūroje. Taip pat leidinyje pristatomi daugelį metų trukusių tyrimų rezultatai, dalijamasi naujausiomis įžvalgomis apie sutartinių užimamą vietą šiandieninėje kultūroje. Tai etnomuzikologinė studija, kurią svariai papildo etnologijos, archeologijos, lingvistikos tyrimų duomenys.
„Manau, pirmiausiai labai svarbus pats faktas, kad lietuvių sutartinių giedojimo tradicija paskelbta pasaulio kultūrinėje erdvėje. Tačiau ne mažiau svarbu tai, kad knygoje sutartinės atskleistos ne kaip istorinis, ryškią žymę kultūroje palikęs reiškinys, bet kaip gyvybinga tradicija, šiandien turinti begalę skirtingų raiškos formų. Polifoninės sutartinės atvertos kaip reiškinys, kuris jungia itin gyvą praeities lietuvišką žemdirbiškos kultūros muzikinę kūrybą ir nūdienos įvairias meno raiškas. Sutartinės, šiandien esančios vienas svarbiausių lietuvių tapatybės ženklų, tampa savotišku raktu, atveriančiu duris į lietuvių mentaliteto pažinimą“, – taip autorė pristato leidinį.
D. Račiūnaitė-Vyčinienė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Etnomuzikologijos katedros vedėja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, Muzikinio folkloro archyvo vyriausioji mokslo darbuotoja. 2002 m. ji pelnė Valstybinę Jono Basanavičiaus premiją už mokslinę ir visuomeninę veiklą etninės kultūros srityje, 2021 m. – Nacionalinę kultūros ir meno premiją už folkloristikos aktualizavimo darbus. Mokslinis dėmesys, kurį profesorė skiria sutartinėms (skaityta daugiau nei 100 pranešimų konferencijose, parašyta 150 mokslinių straipsnių ir 4 monografijos), itin reikšmingas – prisidėjo prie to, kad 2010 m. UNESCO sutartines įtraukė Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tad tikimasi, kad ir naujasis autorės mokslinis darbas Past and Present Lithuanian Polyphonic Sutartinės Songs ne tik padės geriau suprasti sutartinių fenomeną, bet ir paskatins naujus sutartinių tyrimus.
LMTA inf.
2024 03 15