Valdis Muktupāvels. Laudatio Daivai Račiūnaitei-Vyčinienei

Birželio 4 d. Kompozitorių namuose etnomuzikologei, prof. dr. hab. Daivai Račiūnaitei-Vyčinienei buvo įteikta Lietuvos kompozitorių sąjungos premija. Apdovanojimas skirtas už sutartinių tradicijos puoselėjimą bei sklaidą pasaulyje ir plačias tyrimo aprėptis monografijoje „Sutartinių audos“, kurią išleido Lietuvos muzikos ir teatro akademija. Šia proga Latvijos universiteto profesorius Valdis Muktupāvels kolegei parašė laudaciją.

2019 06 11 
„Muzikos antena“

Išties džiaugiuosi, galėdamas sveikinti Daivą ir taip netiesiogiai dalyvauti ceremonijoje, skirtoje pagerbti žymią Lietuvos kultūrinės atminties tyrinėtoją bei nenuilstančią gyvojo sutartinių skambėjimo puoselėtoją. Pagrindinė laudatio priežastis – tai mokslinė monografija „Sutartinių audos“, kurią komisija pasirinko ir nusprendė esant pagarbos vertą.

Lietuviams sutartinės yra vienas nacionalinės tapatybės simbolių, panašiai kaip Kalevalos giesmės suomiams, vokalinis burdonas latviams, rebetika graikams ar fado portugalams. Simboliai noriai naudojami, tik ar jie yra pakankamai pažįstami? Sutartinių medžiaga skelbiama, ji įtraukta į mokyklų programas, jos neretai atliekamos koncertuose ir festivalių metu kartu su kita lietuvių liaudies muzika, neretai panašia traktuote.

Daiva didžiąją savo mokslinių tyrinėjimų dalį skyrusi sutartinių tematikai – apie tai byloja dešimtys mokslinių publikacijų, monografijos bei garso įrašai. „Sutartinių audos“ tam tikra prasme taip pat galima būtų laikyti ligšiolinio darbo kvintesencija, tačiau kartu tai yra ir inovatyvus darbas, kuris šios tradicijos suvokimą pakelia į naują lygį.

Sutartinės atskleidžiamos tarsi savitas garsų pasaulis, iš esmės besiskiriantis nuo dominuojančio mūsų kasdienybėje. Tai pasaulis, kurio skambėjimas nesireiškia įprastais melodiniais bei vertikaliosios harmonijos principais. Jose svarbi linearinė polifonija, simetrijos modeliai ir momentiniai sąskambiai. Sutartinių garsinės grupės nėra temperuotos, jos netgi ne diatoninės, o polimodalinės, su savita intervalika. Jose muzikos, teksto, judesio ir naudojimo sinkretizmas yra neginčytinas. Tai dieviškos kilmės veikla, užtikrinanti visatos harmoniją.

Siekdama aiškiau atskleisti sutartinių vietą ir reikšmę pasauliniame kontekste, Daiva atlieka išsamius temporalinius ir geografinius lyginamuosius tyrinėjimus, ypač išryškindama archainius giedojimus Balkanuose ir suomugrių kraštuose, taip pat pabrėždama panašumus su ainais. Tokiu būdu pateikiami universalūs sutartinių kaip lokalaus reiškinio aspektai. Kartu Daiva atkreipia dėmesį į pagrindines etnomuzikologijos problemas, tokias kaip vokalinis ir instrumentinis muzikavimas, lyčių vaidmuo, vienbalsio ir daugiabalsio dainavimo santykis, muzikos sąsaja su pasaulėžiūra, sociokultūriniais savitumais ir psichofiziologija, tokiu būdu atskleisdama samplaikų diafonijos vietą įvairių tradicijų kontekste.

Daivos mokslinė veikla grindžiama bimuzikalumu – tai principas, kurį apibrėžė vienas etnomuzikologijos pradininkų Mantle’is Hoodas. Šis principas reiškia tokį gilų eminio pobūdžio įsiskverbimą į kitą muzikos pasaulį, kad jame tampama saviškiu, ir tik tada įmanoma šio kito pasaulio realybę išversti į savo gimtojo muzikinio pasaulio kalbą. Daiva šį bimuzikalumo metodą įvaldžiusi jau seniai – tiek imdama giliuosius interviu iš šios fragmentinės tradicijos atstovų, tiek kartu giedodama sutartines jau nuo Čiurlionio meno mokyklos laikų. Vis tik ypač pažymėtina jos veikla grupėje „Trys keturiose“, kurioje sutartinių atlikimas pakilo iki tokių aukštumų, kas jau ateinančioms kartoms bus pavyzdys ar net kanonas, kurį būtų labai sudėtinga pagerinti ar pakeisti.

Daivos mokslinis darbas, viena vertus, visu grožiu atskleidžia svarbų, beveik išnykusį senovinį muzikinį reiškinį – tam tikra prasme ikikrikščioniškos kultūros liudijimą. Kita vertus, neapsiribojama tik juo, nes atskleidžiami įvairūs šiuolaikiniai tradicijos atnaujinimo ir tęstinumo aspektai. Apžvelgdama šias skirtingas kūrybines raiškas, kurių pagrindą sudaro sutartinės, Daiva parodo milžinišką šio reiškinio potencialą bei, faktiškai, neribotą esatį etninės, populiariosios bei akademinės muzikos lauke tiek artimoje, tiek ir tolimesnėje ateityje.

Linkėdamas tolesnės sėkmės mokslo ir kūrybinės veiklos srityje bei sutartinių fenomenu grįstos dermės individualaus ir nacionalinio išsipildymo –

Valdis Muktupāvels, Latvijos Universiteto profesorius