Joana Daunytė
 |
Doc. Dr. Joana Daunytė |
Dėstomi dalykai:
Specializacijos instrumentas arfa
Orkestro partijos
Dr. Joana Daunytė – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos arfos atlikimo meno docentė, viešosios įstaigos „Arfos menas“ direktorė, profesionali solinės, kamerinės bei orkestrinės muzikos atlikėja, daugelio tarptautinių konkursų laureatė. Šveicarijos, Prancūzijos, Norvegijos, Airijos, Vokietijos, Jungtinės Karalystės, Rusijos, Nyderlandų, Ispanijos, Jungtinių Valstijų – koncertų salėse skambėjo Daunytės, vadinamos lietuvių „arfos ambasadore“, preciziškai atliekama karališko instrumento muzika. Platų atlikėjos muzikos akiratį liudija įvairių epochų arfos muziką apimantis repertuaras, gausios raiškos galimybių paieškos, dalyvavimas šiuolaikinės muzikos projektuose, buvimas unikalaus šeimyninio ansamblio Regnum musicale nare.
Baigusi Nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą (2008, Daivos Šlyžienės klasė) tęsė studijas užsienyje. Mokyklos bei aštuonerius metus trukusių studijų metu formavosi savitas menininkės grojimo stilius, unikali atlikimo maniera, atskleidžianti įvairias arfos opusams reikalingas technines išraiškos priemones. Daunytė studijavo prof. Florence Sitruk, kurią vadina savo „kelrode žvaigžde“, specialiojoje „Talentų klasėje“ (2007) bei tobulinosi bakalauro studijų programoje Ženevos aukštojoje muzikos mokykloje (Šveicarija, 2008–2011). Amsterdamo konservatorijoje mokėsi prof. Erikos Waardenburg, kuri išugdė visą plejadą garsių arfininkų, klasėje (Nyderlandai, 2011–2013). Daunytė tapo pirmąja arfininke Norvegijos muzikos akademijos istorijoje, įstojusia ir baigusia arfos solisto magistro studijas pas žymiąją prancūzų profesorę Isabelle Perrin (Norvegija, 2013–2016). Doktorantūros studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje metu (2018–2024) meno tyrime Kompozitoriaus ir atlikėjo bendradarbiavimas: lietuviško arfos repertuaro formavimas XXI amžiuje, Daunytė tyrinėjo atlikėjų ir kompozitorių bendradarbiavimo proceso aspektus, ypatingai pasireiškiančius prekompoziciniame muzikos kūrinio komponavimo etape, o 2024 m. tapo pirmąja Lietuvos arfininke, kuriai Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje buvo suteiktas meno daktaro laipsnis. Studijos muzikei leido suvokti brandaus grojimo principus, daryti individualias muzikinių ir techninių problemų analizes, įsisavinti prancūzų arfos meno tradicijas, inicijuoti arfos muzikos kūrybos procesus pildant arfos repertuarą naujais Lietuvos kompozitorių opusais.
Savitą grojimo stilių Daunytei formuoti padėjo tobulinimasis garsių arfos atlikėjų ir profesorių meistriškumo kursuose. Patirties sėmėsi iš prof. Susann McDonald (JAV), prof. Marie Claire Jamet (Prancūzija), prof. Fabrice Pierre (Prancūzija), prof. Isabelle Perrin (Prancūzija), prof. Isabelle Moretti (Prancūzija), prof. Maria Luisa Rayan-Forero (JAV), Sandrine Chatron (Prancūzija-Šveicarija), prof. Skaila Kanga (Didžioji Britanija), prof. Mildos Agazarian (Rusija), prof. Erika Waardenburg (Nyderlandai).
Arfininkės pasiekimus liudija suteiktos stipendijos bei įvertinimai: 3-ojo Berlyno tarptautinio muzikos konkurso bei 5-ojo Manhatano tarptautinio muzikos konkurso aukso medalių laimėtoja; 2014 m. Daunytei suteikta Kultūros ministerijos vardinė stipendija bei menininko kūrėjo statusas; tais pačiais metais SEM (Stichting Eigen Muziekinstrument) fondo stipendija (Olandija). Profesorių Marie Claire Jamet ir Isabelle Moretti iniciatyva suteiktos stipendijos stažuotėms Villecroze muzikos akademijoje (Prancūzija, 2008, 2015). Legendinio violončelininko Mstislavo Rostropovičiaus iniciatyva Daunytė tapo pirmąja arfininke Lietuvoje tapusia Mstislavo Rostropovičiaus fondo stipendininke (2005–2008). Arfininkė ne kartą pelnė Lietuvos respublikos prezidentų Valdo Adamkaus ir Dalios Grybauskaitės apdovanojimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės premijas.
Kaip solistė yra atlikusi daug koncertinių programų su žymiausiais Lietuvos kolektyvais (Čiurlionio kvartetas, Vilniaus styginių kvartetas, Kauno styginių kvartetas, Klaipėdos kamerinis orkestras, Lietuvos kamerinis orkestras, choras „Jauna muzika“, choras „Aidija“ ir kt.). Taip pat yra atlikusi ne vieną koncerto žanro premjerą Lietuvoje: 2024 m. kartu su violončelininke Elena Daunyte ir Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko Jono Jurkūno pasaulinę premjerą Apie būtį arfai, violončelei ir simfoniniam orkestrui (dirig. Robertas Šervenikas), 2018 m. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko Loretos Narvilaitės pasaulinę premjerą Skambesys bangų sutampa su dangum arfai ir simfoniniam orkestrui (dirig. Robertas Šervenikas), 2016 m. atliko Alberto Ginastera Koncertą arfai ir orkestrui kartu su Kauno miesto simfoniniu orkestru bei 2019 m. su Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru (dirig. Ričardas Šumila ir Gintaras Rinkevičius), 2016 m. pristatė šiuolaikinio belgų kompozitoriaus Wouter Lenaerts Koncertą arfai ir simfoniniam orkestrui kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dirig. Herman Engels, Belgija), 2013 m. kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru atliko Carl Reinecke Koncertą arfai ir orkestrui (dirig. Olivier Grangean, Prancūzija), 2009 m. Vlado Švedo Koncertas arfai ir orkestrui atliktas kompozitoriaus 75-ių jubiliejaus proga kartu su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru (dirig. Juozas Domarkas).
Daunytė yra sukaupusi ypatingai didelę grojimo orkestre patirtį, kuri prasidėjo Lietuvos nacionaliniame simfoniniame orkestre arfininkei būnant dešimtoje gimnazinėje klasėje, vėliau grojimo orkestre meno mokėsi pas Nyderlandų filharmonijos arfininke Sandrine Chatron. Patirties sėmėsi bendradarbiaudama su Oslo filharmonijos orkestru, Bergeno filharmonijos orkestru, Nyderlandų filharmonijos orkestru, Norrköping simfoniniu orkestru, Lietuvos valstybiniu simfoniniu orkestru, Kauno miesto simfoniniu orkestru, Lietuvos kameriniu orkestru, Šv. Kristoforo kameriniu orkestru, Klaipėdos kameriniu orkestru, ne kartą atlikusi arfos partijas Norvegijos operos ir baleto teatre, Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre, Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre, dažnai kviečiama groti įvairiuose Lietuvos ir užsienio kolektyvuose, su kuriais yra koncertavusi Amsterdamo Concertgebouw, Oslo filharmonijos, Liuksemburgo filharmonijos, Lietuvos nacionalinės filharmonijos, Vilniaus Kongresų rūmų, Kauno filharmonijos, Klaipėdos koncertų ir kitose salėse. Šiuo metu Daunytė yra Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro ir Kauno valstybinio muzikinio teatro arfininkė.
2022 m. didžiausia pasaulyje klasikinės muzikos įrašų leidykla „Naxos“ išleido pirmą kartą pasaulio muzikos istorijoje arfos garsais suskambusią Daunytės ir „Baltic Mobile Recordings“ įrašytą M. K. Čiurlionio muzikos kompaktinę plokštelę Čiurlionis arfos stygomis. O 2024 m. Lietuvos muzikos informacijos centras išleido Daunytės aranžuotą to paties pavadinimo M. K. Čiurlionio kurinių arfai rinkinį. Atlikėja entuziastingai puoselėja lietuvių autorių kūrybą arfai. Atlikti premjeriniai Lietuvos kompozitorių kūriniai: Jonas Jurkūnas Apie būtį arfai, violončelei ir simfoniniam orkestrui, Loreta Narvilaitė Skambesys bangų sutampa su dangum arfai ir simfoniniam orkestrui, Vladas Švedas Koncertas arfai ir simfoniniam orkestrui, Arvydas Malcys Olivijos pabudimas arfai ir styginiams, Vytautas Barkauskas Intermezzo Italiano op. 131 arfai solo, Žibuoklė Martinaitytė Mono-no-aware. Būties trupiniai arfai solo, Giedrė Pauliukevičiūtė Gelmės arfai solo, Viktoras Miniotas In the Beginning Was the Word arfai solo, Rūta Vitkauskaitė Gydančios giesmės arfai solo, Andrius Šiurys Kelionės patarimai arfai, vibrofonui ir elektronikai, Jurgis Kubilius Klêdônes arfai solo, Ieva Raubytė Four Movements arfai ir altui, Augustė Dūdaitė Eccedentesiast arfai solo, Karolis Dabulskis Gnomon arfai solo.