Etnomuzikologų ekspedicija Kupiškio krašte

Kiekvienais metais LMTA Etnomuzikologijos katedros studentai bobų vasaros (auksinio rudens) metu vyksta į tautosakinę ekspediciją, kurios metu lanko pasirinkto krašto vietinius gyventojus, užrašo tradicines dainas, šokius, žaidimus, instrumentinę muziką bei įvairius pasakojimus.

Šiais metais ekspedicijai pasirinkta ypatinga vieta – Kupiškio kraštas, kuris nuo seno garsėja gražiomis dainomis, sutartinėmis ir ypač – nūdien sparčiai nykstančia išskirtine tarme. Didelę dalį kupiškėnų tradicinės muzikos „perliukų“ yra pateikę garsieji Puponių, Šimonių ir Naivių etnografiniai ansambliai. Nemažiau reikšmingas ir Kupiškio etnografinio liaudies teatro pastatytas spektaklis, kurio pagrindu 1971 m. buvo sukurtas filmas „Senovinės kupiškėnų vestuvės“ (rež. Eugenijus Šalčius). Šis filmas ir šiandien jaunąjai kartai leidžia susipažinti ne tik su senaisiais kupiškėnų vestuvių papročiais, bet ir su šio krašto tradicinio folkloro „aukso fondu“!

Nors negailestingai lekia laikas, senoji karta ypač šiuo pandemijos laikotarpiu sparčiai iškeliauja Anapilin, tačiau šių metų ekspedicijos radiniai jaunųjų tautosakos rinkėjų tikrai nenuvylė. Etnomuzikologams Kupiškio apylinkėse pavyko rasti tiek buvusių ar esamų etnografinių ansamblių narių, tiek vadinamųjų kaimo „grynuolių“, kurių autentiškumas ir paprastumas palieka neišdildomą įspūdį. Susidūrę su įvairiomis pateikėjų gyvenimų istorijomis, ekspedicijos dalyviai išsinešė ne tik jų jaunystės dainas, šokius ar žaidimus, bet ir gilesnį suvokimą apie gyvenimiškas ir kultūrines vertybes: kuo gyveno ankstesnės kartos, kas joms buvo svarbu, jų požiūris į dainas, šokius ir muziką, kaip auklėjo savo vaikus ir t. t. Šiltai ir svetingai priimti studentai galėjo klausytis, kaip pateikėjai gegužinėse „vakaruodavo“, „gyvočvakary“ (mergvakaryje) šokdavo, o jei kokia daina jau „nuo razumo nuvėjusi“, tai mielai dalinosi ypatingo kupiškėniško aviečių kompoto receptu ar pasakojo įdomias istorijas kaip, pavyzdžiui, visos „zenkos“ (jaunos merginos) susirinkdavo paklausyti geriausiai dainuojančių kaimo bernų ir kt.

Tarp ekspedicijos dalyvių buvo nemažai aukštaičių, tačiau perprasti kupiškėnų tarmę, kuri yra rytų aukštaičių patarmės dalis, buvo nemenkas iššūkis. Ši tarmė, iš kitų aukštaičių patarmių, išsiskiria vadinamuoju dadininkavimu (ne duktė, bet dukta) ir rotininkavimu (ne ratas, bet rotas). Daugelis ekespedicijoje aplankytų pateikėjų buvo gerai išlaikę vietinę tarmę, tad jauniesiems folkloro rinkėjams rūpėjo ir patiems pabandyti ja kalbėti, o „nusivakaravus“ – su šypsena būti pataisytiems.

Nors Etnomuzikologijos katedros studentai kupini įspūdžių laimingi grįžo namo, tačiau jų darbas dar nebaigtas. Jaunieji etnomuzikologai jau tvarko užfiksuotą medžiagą, kuri nuguls Mokslo centro Etnomuzikologijos skyriaus Muzikinio folkloro archyve, mokosi užrašytų gražiausių dainų, instrumentinių kūrinių bei planuoja parengti virtualią ekspedicijos Kupiškio krašte refleksiją.

Ekspedicija vyko rugsėjo 29–spalio 3 d. Ekspedicijai vadovavo Etnomuzikologijos katedros asist. Lijana Šarkaitė-Viluma. 

Aušrinė Lasytė
Etnomuzikologijos katedros BII kurso studentė 
2021 10 18

Lijanos Šarkaitė-Vilumos, Luko Simsono, Alpo Mulevičiaus nuotraukos: