„THE USE OF MISAKES“ MARC DUCRET MEISTRŠKUMO PASKAITA MUZIKOS STUDENTAMS IR PROFESIONALAMS
2023 m. gruodžio 5 d., 13:00-15:00
LMTA J. Juzeliūno erdvinio garso sferoje (Gedimino pr. 42, Vilnius)
2023 m. gruodžio 6 d., 10:00-13:00
LMTA Klaipėdos fakultete, 402 aud. (K. Donelaičio g. 4, Klaipėda)
„THE USE OF MISAKES“ MARC DUCRET MEISTRŠKUMO PASKAITA MUZIKOS STUDENTAMS IR PROFESIONALAMS
„…We’ll talk about individual practice, group placement, my views about composition and improvisation, with a special stress on rhythmic exercises; and how we musicians can learn
from other people’s mistakes.
I’ll give examples of my work and of some other interesting artists; and a few general ideas about why we, as artists in this society, are doing what we do… „
from other people’s mistakes.
I’ll give examples of my work and of some other interesting artists; and a few general ideas about why we, as artists in this society, are doing what we do… „
Marcas Ducret yra vienas originaliausių nūdienos improvizuotojų. Scenoje jis primena žmogų-orkestrą. Puikiai valdantis akustines ir elektrines gitaras savamokslis virtuozas kuria savitą, nenuspėjamą, nepaklūstančią klasifikacijai muziką.
M.Ducret kūryboje susilieja nuožmios elektrinės atakos ir impresionistinės abstrakcijos, triukšmo ir roko gūsiai, flamenko ir šiuolaikinės klasikos spalvos, visos įmanomos muzikos formos.
Karjerą gitaristas pradėjo grodamas folkloro, roko, šokių muzikos grupėse, akompanuodamas dainininkams ir pats dainuodamas. Tai buvo jo universitetai.
1986 metais M.Ducret tapo prancūzų „Orchestre National de Jazz“ nariu, ėmė reikštis vietos ir tarptautinėse džiazo scenose sulaukdamas pripažinimo. 1987-aisiais jis buvo apdovanotas Django Reinghardto prizu, 1988 ir 1989 metais „Jazz Hot“ žurnalas jį išrinko geriausiu Prancūzijos džiazo gitaristu. 1989-aisiais jis tapo SACEM (The Society for the Advancement of Continuing Education for Ministry) žvaigžde.
1991-aisiais M.Ducret pradėjo bendradarbiauti su amerikiečiu saksofonininku Timu Berne, ėmė nuolat koncertuoti su juo už Atlanto. Tarptautinė džiazuomenė gitaristą bene geriausiai ir žino iš jo darbų su T.Berne grupėmis „Caos Totale“, „Bloodcount“, „Science Friction“, trio „Big Satan“ (su būgnininku Tomo Rainey). Tandemas įgrojo net 12 kompaktinių diskų. T.Berne įrašų kompanija „Screwgun“ išleido ir kelis M.Ducret solo albumus.
M.Ducret yra vienas nedaugelio europiečių, nuolat grojančių džiazo gimtinėje. Jis bendradarbiavo su Davidu Sanbornu, Django Batesu, Joey Baronu, Davidu Friedmannu, Michel’iu Portalu, Joachimu Kühnu, Franco Ambrosetti, Didier Lockwoodu, Miroslavu Vitousu, Enrico Rava, Adamu Nussbaumu, Michel’iu Godard’u, grupėmis „AKA Moon“, Louiso Sclaviso and Dominique Pifarely „Acoustic Quartet“, Liudo Mockūno „Toxikum“, Andy Emler‘o kvintetu, Francois Jeanneau orkestru „Pandemonium“, „Copenhagen Art Ensemble“, „Ensemble Cairn“, Francois Corneloup’o ir Bobby Previte’o kvartetais, daugeliu kitų muzikos autoritetų, yra trombonininko Samuelio Blaserio kvarteto narys, groja duetu su Liudu Mockūnu ir trio su Samueliu Blaseriu ir Liudu Mockūnu.
Gitaristas stebina plačiais kūrybiniais interesais. Jis buvo įkūręs tentetą „Seven Songs“, savitai interpretuojantį 7 dešimtmečio popmuziką, grojo solo operos spektaklyje, koncertavo su kinų tradicinės muzikos atlikėjais, įgrojo kelių filmų garso takelius, bendradarbiauja su šiuolaikinės muzikos ansambliu „Ictus“. Su vokalistais ir instrumentiniu ansambliu jis parengė projektą „Lady M“ pagal Wiliamą Shakespeare‘ą, įrašė su keliais ansambliais penkis „Tower“ albumus („Ayler Records“), įkvėptas Vladimiro Nabokovo prozos.
M.Ducret traukia menų sintezės projektai. Jo albume „Qui Parle“ muzika susipina su balso intonacijomis, literatūriniu tekstu bei jo ritmu. Projekte „Un sang d’encre“ menininkas panaudojo šokį, video bei religinius istorinius tekstus, projektui „Morse, Vers les ruines, Histoire“ balsui, violončelei ir gitaroms su videoinstaliacija jis pats sukūrė tekstą.
Nuolatines gastroles gitaristas derina su meistriškumo kursais – surengė jų daugybę Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Suomijoje, JAV, Skandinavijos ir Baltijos šalyse.
M.Ducret kūryboje susilieja nuožmios elektrinės atakos ir impresionistinės abstrakcijos, triukšmo ir roko gūsiai, flamenko ir šiuolaikinės klasikos spalvos, visos įmanomos muzikos formos.
Karjerą gitaristas pradėjo grodamas folkloro, roko, šokių muzikos grupėse, akompanuodamas dainininkams ir pats dainuodamas. Tai buvo jo universitetai.
1986 metais M.Ducret tapo prancūzų „Orchestre National de Jazz“ nariu, ėmė reikštis vietos ir tarptautinėse džiazo scenose sulaukdamas pripažinimo. 1987-aisiais jis buvo apdovanotas Django Reinghardto prizu, 1988 ir 1989 metais „Jazz Hot“ žurnalas jį išrinko geriausiu Prancūzijos džiazo gitaristu. 1989-aisiais jis tapo SACEM (The Society for the Advancement of Continuing Education for Ministry) žvaigžde.
1991-aisiais M.Ducret pradėjo bendradarbiauti su amerikiečiu saksofonininku Timu Berne, ėmė nuolat koncertuoti su juo už Atlanto. Tarptautinė džiazuomenė gitaristą bene geriausiai ir žino iš jo darbų su T.Berne grupėmis „Caos Totale“, „Bloodcount“, „Science Friction“, trio „Big Satan“ (su būgnininku Tomo Rainey). Tandemas įgrojo net 12 kompaktinių diskų. T.Berne įrašų kompanija „Screwgun“ išleido ir kelis M.Ducret solo albumus.
M.Ducret yra vienas nedaugelio europiečių, nuolat grojančių džiazo gimtinėje. Jis bendradarbiavo su Davidu Sanbornu, Django Batesu, Joey Baronu, Davidu Friedmannu, Michel’iu Portalu, Joachimu Kühnu, Franco Ambrosetti, Didier Lockwoodu, Miroslavu Vitousu, Enrico Rava, Adamu Nussbaumu, Michel’iu Godard’u, grupėmis „AKA Moon“, Louiso Sclaviso and Dominique Pifarely „Acoustic Quartet“, Liudo Mockūno „Toxikum“, Andy Emler‘o kvintetu, Francois Jeanneau orkestru „Pandemonium“, „Copenhagen Art Ensemble“, „Ensemble Cairn“, Francois Corneloup’o ir Bobby Previte’o kvartetais, daugeliu kitų muzikos autoritetų, yra trombonininko Samuelio Blaserio kvarteto narys, groja duetu su Liudu Mockūnu ir trio su Samueliu Blaseriu ir Liudu Mockūnu.
Gitaristas stebina plačiais kūrybiniais interesais. Jis buvo įkūręs tentetą „Seven Songs“, savitai interpretuojantį 7 dešimtmečio popmuziką, grojo solo operos spektaklyje, koncertavo su kinų tradicinės muzikos atlikėjais, įgrojo kelių filmų garso takelius, bendradarbiauja su šiuolaikinės muzikos ansambliu „Ictus“. Su vokalistais ir instrumentiniu ansambliu jis parengė projektą „Lady M“ pagal Wiliamą Shakespeare‘ą, įrašė su keliais ansambliais penkis „Tower“ albumus („Ayler Records“), įkvėptas Vladimiro Nabokovo prozos.
M.Ducret traukia menų sintezės projektai. Jo albume „Qui Parle“ muzika susipina su balso intonacijomis, literatūriniu tekstu bei jo ritmu. Projekte „Un sang d’encre“ menininkas panaudojo šokį, video bei religinius istorinius tekstus, projektui „Morse, Vers les ruines, Histoire“ balsui, violončelei ir gitaroms su videoinstaliacija jis pats sukūrė tekstą.
Nuolatines gastroles gitaristas derina su meistriškumo kursais – surengė jų daugybę Prancūzijoje, Italijoje, Belgijoje, Portugalijoje, Suomijoje, JAV, Skandinavijos ir Baltijos šalyse.
M.Ducret diskografijoje – per 20 albumų, kuriuos jis išleido kaip lyderis.
Paskaitą organizuoja: LMTA šiuolaikinės ir improvizacinės muzikos skyrius ir „Improdimensija“
Finansuoja: „Erasmus“ ir Lietuvos kultūros taryba
Įėjimas laisvas