ETNOMUZIKOLOGAI IR VĖL NORDTRAD‘E

NORDTRAD sujungia septynių šalių liaudies muzikos mokymo programas ir šie susitikimai vyksta nuo 1996 m,. kiekvienais metais vis kitoje šalyje. Šiai dienai NORDTRAD tinklą sudaro šešiolika aukštųjų mokyklų iš Norvegijos, Švedijos, Danijos, Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos. Tai savaitė kupina įvairiausių dirbtuvių, susitikimų, naujų pažinčių, bendradarbiavimo, galimybėmis gerinti savo muzikavimo sugebėjimus bei pažinti artimas kultūras. Projekto tikslas – skatinti Šiaurės ir Baltijos šalių aukštąjį muzikinį išsilavinimą liaudies muzikos srityje.

Baltijos šalys prie šio projekto prisijungė tik 2008 m., o 2013 m., NORDTRAD vyko Lietuvoje, Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Svarbiausia NORDTRAD veikla yra savaitės trukmės susitikimas, kuriame dėstytojai ir studentai iš įvairių šalių kartu kuria įvairius muzikinius projektus ir dalyvauja seminaruose, koncertuose, pedagoginėse ir meninėse diskusijose ar dirbtuvėse, dalinasi savo šalių tradicijomis bei žiniomis.

Šiais metais LMTA Etnomuzikologijos katedra taip pat dalyvavo projekte, kuriame susipažino su kaimyninių tautų tradicijomis ir pasidalino savosiomis tradicinės muzikos patirtimis. Viso projekto metu buvo muzikuojama, o retkarčiais ir padainuojama. Iš esmės projekto repertuare vyrauja skandinaviška kultūra, nes Skandinavijos šalių jaunimas sudaro daugumą, tad skandinaviškas grojimo tradicijas norom nenorom vis tiek įsiminsi. Pirmąją projekto dieną, paprastai, vyksta šalių prisistatymo koncertas, kurio metu kiekviena šalis paruošia programa su šokiais, instrumentiniais kūriniais, ar ir rečiau pasitaikančiu dainavimu. Mums atrodo keista ir nesuprantama, kaip galima kokios  nors dainos nepadainuoti, kuri atspindėtų tavo šalies muzikinę kultūrą, bet dalyvaujant projekte, pamažu supranti, kad dauguma Šiaurės šalių daina laiko ir tam tikrą instrumentinio grojimo mėgdžiojimą skiemenimis pvz.: dai dali dai. Kol instrumentininkai groja, vokalistai šiais skiemenim imituoja tą pačią grojamą melodiją. Šiame projekte labiausiai „nuskyla“ žmonėms, kurie groja smuiku: jų labai daug ir jie turi galimybę burtis į įvairius ansamblius – tai yra vienas iš pagrindinių instrumentų, o žmonėms, kurių stiprioji pusė yra vokalas, kartais gali pritrūkti dainų, ar dainavimą praktikuojančių dirbtuvių, užsiėmimų.

Renginyje netrūksta ir kitų įdomių dalykų: galima pamatyti, ką turime mes ir ko neturi kitos šalys. Pastebėjome, kad didelė dalis šiaurės šalių jaunimo nesidomi, ką groja, kodėl ir kaip groja: kartais net atrodo, kad egzistuoja „iškalta“ tam tikra muzikavimo sistema ir taip darai, nes tiesiog taip reikia, kartais jautėsi paviršutiniškas požiūris į muzikavimo esmę lyginant su tradicinės muzikos studijomis Lietuvoje, kur mes galime ne tik dainuoti ar groti, bet ir gilintis į pačias šaknis, kodėl grojame būtent taip, kodėl būtent tam tikru metu, kur slypi viso to muzikavimo esmė, taip pat besigilindami sužinome ir apie tai ką savo tradicijose turi kiti, o mes neturime. Dauguma NORDTRAD projekte dalyvaujančių šalių mokyklų turi nuostatą, kad kiekvienas studentas privalo prisiliesti prie savo tradicinės muzikos ir tradicinių instrumentų – visai nesvarbu kokia studento specialybė, tam tikrą studijų laikotarpi turi skirti pažinčiai su savo šalies folkloru ir gauti pradmenis, kaip groti ir ką groti. Gaila, bet Lietuvoje, mūsų akademijoje, taip nėra, nebent yra galimybė pasirinkti laisvai pasirenkamą dalyką.

Viso projekto NORDTRAD metu užmezgėme daug pažinčių, susitikome su įvairiausiais žmonėmis, net apsikeitėme kontaktais, kurie, dažniausiai, atveda į gražius kvietimus bendradarbiauti, koncertuoti ar įgyvendinti kokią nors kitą muzikalią veiklą. Sukurta bendrystė, ryšiai – galimybė tęsti kūrybinę veiklą net ir baigus studijas Etnomuzikologijos katedroje. Kiekvienais metais tai yra pats laukiamiausias studentų projektas, tai nuostabi galimybė dalintis ir pažinti.

Rene Jakobson nuotraukos

Gabija Stralkutė, LMTA Etnomuzikologijos katedros trečio kurso studentė
2024 05 20