INTRAOPERA ,,ĖRIUKĖLIS STIKLO RAGAIS“ (KELIONĖ Į ŽMOGAUS KŪNO VIDŲ)
2025 m. gegužės 9 ir 10 dienomis, 18 val.
„Senjorų avilyje“ (J. Kubiliaus g. 2, Vilnius)
INTRAOPERA „ĖRIUKĖLIS STIKLO RAGAIS“ (KELIONĖ Į ŽMOGAUS KŪNO VIDŲ)
Kompozitorė Snieguolė Dikčiūtė kartu su chirurgu ir rašytoju Gasparu Aleksa netrukus pakvies į socialiai angažuotą ir meniškai daugiasluoksnę intraOperą ,,Ėriukėlis stiklo ragais“, kuri sukurs tarpdisciplininį muzikos, žodžio, judesio, garso objektų ir vizualių žaismių pasaulį. Socialiai įtraukus muzikinis operos veiksmas, sukurtas remiantis biopsichosocialiniu muzikos komponavimo modeliu, žiūrovą pakvies tapti kūrinio dalyviu, keliaujančiu per žmogaus kūno vidų – fizinę, emocinę, mąstymo-kongityvinę ir socialinę erdves. Kūrinio eigoje bus tiriama, kaip keičiasi atlikėjų, ir žiūrovų biologiniai širdies, kraujotakos ir mąstymo parametrai. Tai leis moksliškai apibendrinti ne tik dalyvių meninius patyrimus, bet ir fiziologinius, mąstymo, emocijų bei santykių pokyčius.
Socialinė įtrauktis – esminė intraOperos žinutė
IntraOperos „Eriukėlis stiklo ragais“ idėja gimė įgyvendinant Lietuvos žmonių su negalia sąjungos projektą „Meninė kūryba sveikatai“, integruojant socialiai įtraukų „Stalo teatro“ garso objektų spektaklį „Roplė‘‘ ir taikant LMTA doktorantės S. Dikčiūtės sukurtą biopsichosocialinį muzikos komponavimo modelį (tiriamojo darbo vadovė dr. Vilmantė Aleksienė, kūrybinio darbo vadovas dr. Antanas Kučinskas).
Kompozitorė ir mokslininkė S. Dikčiūtė sako siekianti individualių poreikių turintiems žmonėms suteikti sąlygas dalyvauti socialiai įtraukiame kūrybos procese bei analizuoja meno poveikį sveikatai. S. Dikčiūtė siekia žmonėms, turintiems individualių poreikių, suteikti meninių potyrių socialiai įtraukiame kūrybos procese bei analizuoja tų potyrių poveikį sveikatai. Jos atliktas bandomasis tyrimas parodė, kad postmodernistiniu stiliumi taikoma muzikinė intervencija teigiamai veikia žmogaus fizinę ir psichikos sveikatą. InterOperos autorei labai svarbi socialinė įtrauktis – ir repetuojančių, ir vaidinančių, ir žiūrinčių, ir klausančių spektaklį.
Operos veiksmo kontekstas – futuristinis
Keistas paradoksas – žmonės visais laikais svajojo, keliavo, atrado naujus kraštus, pasaulis vis plėtėsi, didėjo, o kosmoso užkariavimas leido suprasti, kokia palyginti su Visata mūsų Žemė maža. Prieš penkiasdešimt metų chirurgui ir rašytojui G. Aleksai nedavė ramybės svajonė apie kelionę į žmogaus kūno vidų. Taip gimė futuristinis, fantastinis romanas apie homonautiką ,,Ėriukėlis stiklo ragais“ (Vaga, 2003). Kūrinio veiksmas vyksta klonuotų žmonių visuomenėje. Jie gyvena tol, kol susidėvi galvos smegenys ir kai jokie stimuliatoriai nebepadeda, kai nusibosta persodinėti augyklose išaugintus kūno organus, klonuotieji pasirenka mirtį Eutanazijos rūmuose. Aprašomu laiku jau įrodyta Stygų teorija ir jas vienijanti vieninga M teorinė sistema. Mokslas pasiekęs tokį lygį, jog atskleistos Didžiojo Sprogimo ir Didžiojo Susitraukimo paslaptys, pavyzdžiui, neu. Žmogus, uždarytas specialioje erdvėje, gali sumažėti iki kelių angstremų dydžio padaro tapdamas homonautu (homo (lot.) – žmogus; nauta (lot.) – jūreivis) ir keliauti kito žmogaus kūno arterijų ir venų upėmis, brautis į organų ląstelių ronų vidų. Pagal romano siužetą parašytame operos veiksmo librete pagrindinių herojų Fagandro ir Adomės bei jos sesers Ofelijos gyvenime įvyksta tragedija. Šiame kontekste įsižiebė konfliktas tarp klonuotos visuomenės atstovės (Rafaelės) ir senųjų žmonių atstovo (Fagandro). Rafaelė – belytis žmogus, kuris jau nebeturi dauginimosi funkcijos, o Fagandras siekia įtikinti savo žmoną Adomę, kad ji pagimdytų sūnų natūraliu būdu. Rafaelė nori Fagandrą paversti panašiu į save belyčiu mokslininku. Gelbėdama klonuotas dukteris Adomė patiria kaklo srities smegenų traumą ir tampa rople. Net tokioje išvystytoje visuomenėje smegenų funkcija nepavaldi atkūrimui. Herojai kiekvienas savaip bando pabėgti nuo realybės, pasitelkdami fantazijų pasaulį. Operoje daug dėmesio skiriama šiuolaikinio ir futuristinio pasaulio žmogaus psichologijai, psichikos sveikatai, emocijoms. Šie motyvai persikelia ir į intraOperos siužetą.
Pastatas – žmogaus kūnas
Veiksmo scena taps keturių aukštų pastatas (Senjorų avilys, J. Kubiliaus g. 2, Vilnius), į kurį patekę žiūrovai pasijus lyg žmogaus kūne. Čia jie keliaus per įvairius žmogaus kūno ir psichikos aspektus atkuriančias muzikines erdves, vadovaudamiesi žemėlapiu-instrukcija. Taip dalyviai išgirs, pamatys ir patirs žmogaus kūną per fizinę, emocinę, mąstymo-kongityvinę ir socialinę prizmę. Pasak kompozitorės Snieguolės Dikčiūtės, meninį operos veiksmą kurs trys vokalinės linijos: Fagandras – senasis žmogus (aktorius Saulius Čėpla), Adomė – moteris roplė (aktorė Inga Filipovič) ir Adomės suskilusį pasaulį atskleidžiančios moterys-atspindžiai Ofelija bei Ugnė (dainininkė Giedrė Genutaitytė, aktorė Rasa Kulytė). Pastarosios įkūnys moters grožio, seksualumo bei emocinio intelekto įvairiapusiškumą. Belytės mokslininkės Ra (Rafaelės) vaidmenį atliks žinoma muzikos atlikėja Jausmė Stonkutė. Visur esantis herojus Ėriukėlis atspindės žmogaus sąžinės gyvybingumą (aktorius XY). Visas scenas į veiksmą apjungs režisierius Saulius Čėpla.
Širdies kardiograma – muzikinė partitūra
Žmogaus anatominiu kraujotakos modeliu taps pastato koridorius. Kraujotakos scenografiją sukūrė tarpdisciplininio meno kūrėjai Danas ir Vilma Aleksos. Jau minėtiems operos veikėjams Fagandrui, Adomei, Ofelijai, Ugnei, Fa ir Ra bei muzikantams (homofonu gros Glazgo Karališkos konservatorijos absolventai Kornelijus Pukinskis, Dominykas Snarskis, tromb(on)ai – Jovaras Šiekštelė, Paulius Balčytis, arfininkė – Viktorija Smailytė) ir kitiems, atliekantiems įvairius vaidmenis, garso takelio pagrindu taps širdies ritmo grafiniai piešiniai ir jų kismas.Tyrime dalyvaus Santaros klinikų intervencinis kardiologas Petras Navickas, medicininės įrangos kūrėjas Žilvinas Jančoras, tarpdisciplininio meno kūrėjai Gintaras Šeputis ir Danas Aleksa. Kompozitorė S. Dikčiūtė pabrėžia, jog operos veiksmo metu kardiograma taps muzikine partitūra. Žiūrovai galės išgirsti, kaip skamba įgarsintos įvairių žmonių kūno ,,partijos‘‘ ir kaip jos kinta operos atlikimo metu. „Solistai, sąveikaudami tarpusavyje, pagal kardiogramos partitūrą išgauna vis naujus garsinius modusus“, – kūrybiniais sumanymais dalijasi S. Dikčiūtė. Pagrindinės veikėjos roplės Adomės ir jos fizinių-psichinių atspindžių – Ofelijos bei Ugnės garsiniam ir tarpasmeniniam santykiui kurti pasitelkiame, P. Nordoff& C. Robbins muzikos terapijoje naudojamą, išdidinimo metodą. Solistų balsams pritars ir juos lydės iš medicinoje naudojamos įrangos ir priemonių sukurtu homofonu (instrumento kūrėjas – garso menininkas Valdas Narkevičius) atliekama muzika.
Emocijų ir mąstymo kelionėje
Emocijų erdvėje žiūrovus pasitiks „Auksiniams scenos kryžiams“ nominuota šokių trupė „Ulna“ (choreografė Indrė Puišytė-Šidlauskienė, atlikėjai Andrius Stakelė, Akvilė Vaičiukynaitė, Laura Stadalnikaitė, Marijus Tamošiūnas). Į meninį veiksmą įsitrauks akla mergina ir jaunuolis, turintis intelekto negalią. Scenografijai naudojamas įvairių tekstūrų popierius. Šokant šių medžiagų skleidžiami garsai tarytum švelni muzika kurs garsinius emocijų žemėlapius.
Gal kitos erdvės stengsitės išvengti? Mąstymo-kognityvinėje erdvėje dėmesys skirtas žmogaus pažintinėms funkcijoms: atminčiai, jos transformacijai ir dalinimuisi. Susipažinkite: kognityvinių kortelių žaidimas! Jame dalyvaus Aplinkos patyrimo ansamblis „APA“ (Mingailė Samėnaitė, Agnė Svilienė, Diana Golubovska, Krzysztov Skoczyk, Jausmė Stonkutė, Larisa Liubomirova) kartu su socialiai pažeidžiamomis grupėmis ir keliais „Auksiniais scenos kryžiais“ apdovanota režisiere ir dailininke Saule Degutyte („Stalo teatras“). Operuojant skirtingais aukščio, artikuliacijos, dinamikos, tempo-ritmo parametrais bus kuriamos originalios muzikinės struktūros. Atkurti garsiniai modusai – transfomuojami į vizualinį matmenį. Juos išvysime grafoprojektorių technika kuriamuose ,,gyvuose‘‘ paveiksluose. Tuo pačiu metu bus tiriama, kaip tą pačią garsinę struktūrą į vaizdą ,,perkelia‘‘ skirtingos patirties žmonės.
Socialinių patirčių visatoje
„Kurdami operą išskirtinį dėmesį sutelkėme į socialinį meno aspektą. Mums svarbu ne tik kaip žmogus priima kitus bendruomenės dalyvius, bet kiek geba pažinti save, savo kūną ir kaip ta pažintis keičia patį asmenį ir kiek jis keisdamasis daro įtaką kitiems“, – pasakoja postmodernistinės operos autorė. Socialiniams aspektams skirtoje erdvėje dalyviai ir žiūrovai susipažins su sound painting metodu, kurį šiam kūriniui pritaikė perkusijos meistras Dalius Naujokaitis-Naujo iš Niujorko. S. Dikčiūtė atliks meninį tyrimą, kaip šį metodą pritaikyti socialinei įtraukčiai.
Socialinės erdvės dokumentinėse stotelėse operos klausytojai turės galimybę išklausyti žmones su negalia, kurie papasakos savo gyvenimo istorijas, pasidalins patirtimi apie kūno ir psichikos pokyčius, kuriems įtakos turėjo trauminės patirtys ir muzikinės intervencijos (Irena Žemaitienė, Gintarė Lučinskaitė, Danielius Jurevičius, Laura Stadalnikaitė). Pasak S. Dikčiūtės, taip siekiama vieno svarbiausių tikslų – dokumentinį asmens pasakojimą palydint muzikine kompozicija, palaikyti, emociškai paremti visus, patiriančius panašias situacijas.
Netikėtas skambesys ir vizualiniai sprendimai
Šiuolaikinės muzikos kūrėja, Vyriausybės kultūros ir meno premijos laureatė S. Dikčiūtė siekia garso, vaizdo ir judesio meninės sintezės. Kurdama šiuolaikinę operą ji naudojo įvairias XX a. komponavimo technikas (aleatoriką, sonoriką, grafinę ir intuityvistinę muziką), kurios yra atviros improvizaciškumui ir įgalina autentišką meninę raišką. Girdėsime įvairius instrumentus: arfą, tromboną, kankles, homofoną, medicinos prietaisų ir įrankių skleidžiamus garsus, įvairių faktūrų popieriaus šiugždesius. Žmonių balsai ir širdies bei kraujagyslių skleidžiami garsai įsilies į įvairių medicinoje naudojamų daiktų skleidžiamą garsinį audinį. Muzikinį tinklelį papildys vaizdai.
IntraOperos ,,Ėriukėlis stiklo ragais“ premjera vyks gegužės 9 ir 10 dienomis 18 valandą. Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, medicininės įrangos gamintoja UAB „Zive“, Senjorų Avilys.